- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-2555-1012/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20511-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- K. U.
- Kategorijos
- 3.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) K. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. rezoliucijos, civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei K. U. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, institucijos išvadai duoti byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-27927-967/2015 dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
2. 2024 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 21 d. rezoliucija tenkino ieškovo prašymą ir 2024 m. birželio 26 d. išdavė vykdomąjį raštą.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. rezoliuciją ir 2024 m. birželio 26 d. vykdomąjį raštą bei perduoti ieškovo 2024 m. birželio 21 d. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Atsakovė neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos, nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) jai tokia procesinė teisė suteikta, todėl laikytina, kad ginčo klausimo išsprendimas rezoliucija užkirto galimybę tolimesnei bylos eigai ir gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
4.2. Teismas priėmė nemotyvuotą rezoliuciją, nors turėjo visų pirma išspręsti prašymo priėmimo klausimą, o tada išsiųsti atsakovei prašymo kopiją ir nustatyti terminą atsiliepimui/pozicijai dėl prašymo pateikti (CPK 142 straipsnis, 646 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju, tai nebuvo padaryta.
4.3. Teismas, nepranešęs atsakovei apie prašymą ir nesuteikęs galimybės pateikti savo poziciją, atėmė atsakovės teisę į teisminę gynybą ir pažeidė CPK 646 straipsnio 3 dalies normą. Teismas rezoliucija ne tik nenustatė taikos sutarties pažeidimo, bet ir vadovaudamasis išimtinai tik ieškovo pateikta nuomone bei faktinių aplinkybių vertinimu priėmė procesinį sprendimą be jokių motyvų. Teismas neprašė atsakovės pateikti pozicijos ir įrodymų dėl prašymo, nesiaiškino ir netyrė, ar bent vienas taikos sutartis punktas nevykdomas, ar netinkamai vykdomas.
4.4. Teismas 2024 m. birželio 26 d. ieškovui išdavė vykdomąjį raštą pagal visus prašomus taikos sutarties 2-3, 5-9 ir 11-20 punktus, nors net nenustatė fakto, kad jų nesilaikoma, todėl išduotas vykdomasis raštas naikintinas. Teismui nenurodžius, kurie taikos sutarties punktai buvo nevykdomi, nenurodžius, kad tokia aplinkybė iš viso byloje nustatyta, teismas negalėjo išduoti vykdomojo rašto dėl visų prašomų punktų, nes tai pažeidžia imperatyvią CPK 646 straipsnio 3 dalies normą.
Atsiliepimas
5. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo prašė teismo 2024 m. birželio 21 d. rezoliuciją, kuria išduotas 2024 m. birželio 26 d. vykdomasis raštas, palikti nepakeista ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
5.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktinės aplinkybes ir tinkamai taikė LR CPK procesines teisinės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą išduoti vykdomąjį raštą.
5.2. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, klaidina teismą ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis pateikdama teismui aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą, kuriuo iš esmės siekia sustabdyti teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos vykdymą.
5.3. Atsakovė nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos, pati, nebūdama namuose ir negalėdama pasirūpinti vaikais, liepia vaikus palikti visiškai svetimiems asmenims, užuot leidusi ieškovui pasirūpinti vaikais, nebendradarbiauja ir su ja susitarti yra visiškai neįmanoma.
5.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad negali būti kuriama teisinė situacija, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas ir turi vykti papildomas civilinės bylos nagrinėjimas žodinio ar rašytinio proceso tvarka, kuriame būtų kvestionuojama įsiteisėjusi teismo nutartis.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. rezoliucijos ir 2024 m. birželio 26 d. išduoto vykdomojo rašto pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
9. Bylos šalys kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į jį pateikė į bylą naujai teikiamus įrodymus – 2023 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-27927-967/2015 kopiją ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutarties kopiją civilinėje byloje Nr. e2-1088-1006/2024.
10. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties ir atskirojo skundo argumentus pažymi kad vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų, įskaitant ir duomenis esančius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Kadangi šalių teikiamos nutartys yra LITEKO duomenų bazėje ir pasiekiamos apeliacinės instancijos teismui, šie įrodymas į bylą nepriimami kaip pertekliniai.
Dėl CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyto vykdomojo rašto išdavimo tvarkos, kai nevykdoma teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių
12. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, jog teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nesilaikė imperatyvios CPK 646 straipsnio 3 dalies normos. Anot atsakovės, teismas ieškovo prašymą turėjo išnagrinėti priimdamas nutartį, tačiau šiuo atveju priėmė rezoliuciją, kuri negalėjo būti priimta tokio pobūdžio byloje. Be to, teismas, nepranešęs atsakovei apie prašymą išduoti vykdomąjį raštą ir nesuteikęs galimybės pateikti savo poziciją, atėmė atsakovės teisę į teisminę gynybą.
13. Naujausioje apeliacinės instancijos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog šalių sudaryta ir teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis savo esme prilygsta taikos sutarčiai, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu sutarties sąlygose pačios nusistato savo teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalis) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2251-864/2023; Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1864-273/2021, 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-182-324/2020; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2162-855/2021; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-867-227/2018).
14. CPK 646 straipsnio 3 dalyje atskirai reglamentuojamas vykdomojo rašto išdavimas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Šiame straipsnyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimo. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.
15. Taigi įstatymas detaliai reglamentuoja, kaip teismas turi nagrinėti prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal nevykdomą teismo patvirtintą taikos sutartį. Tokia išsami tvarka yra nulemta taikos sutarties specifinio pobūdžio (Jokubauskas, R., Kirkutis, M., Tamošiūnienė, E., ir Višinskis, V. (2022). Vykdymo procesas: asmenų teisių ir pareigų balansas. Mykolo Romerio universitetas, p. 216).
Žemesnės instancijos teismas
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).
17. Tokia vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį specifika nustato ir įrodinėjimo paskirstymo naštą bei teismo pareigą pateiktų įrodymų visumos pagrindu nustatyti tam tikras aplinkybes ir jų pagrindu padaryti atitinkamas išvadas dėl įrodinėjimo dalyko. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).
18. Naujausioje apeliacinės instancijos teismų praktikoje, formuojamoje teisėjų kolegijų, laikomasi pozicijos, kad vykdomojo rašto išdavimas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, be kita ko, ir teismo patvirtintą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį (CPK 646 straipsnio 3 dalis), yra kompleksinis procesas, kurio metu teismas turi nustatyti tiek taikos sutarties nevykdymo faktą, tiek analizuoti konkrečias taikos sutarties sąlygas (jų vykdytinumą, šalių valią ir tikruosius ketinimus, kaip šalys suvokia tam tikras sutarties sąlygas ir pan.). Tai atitinkamai suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą atlikti išsamią faktinių aplinkybių analizę, kuriai rezoliucijos priėmimo procesinis institutas nėra pakankamas, siekiant pateisinti anksčiau aptartus įstatymų leidėjo CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus teisės normų tikslus (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-2251-864/2023 30-31 punktai).
19. Nagrinėjamu atveju iš LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-27927-967/2015 dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. 2024 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties dėl bendravimo su vaikais tvarkos 2–3, 5, 6–9 ir 11–20 punktų. Pirmosios instancijos teismas nurodytą ieškovo prašymą išsprendė tos pačios dienos rezoliucija, kurioje nurodė: „Išduoti vykdomąjį raštą“. Teismas 2024 m. birželio 26 d. išdavė ieškovui vykdomąjį raštą. Iš nurodytų aplinkybių išplaukia išvada, jog pirmosios instancijos teismas rezoliucija išdavė vykdomąjį raštą, nesuteikęs atsakovei galimybės pateikti savo poziciją, ir, priimdamas rezoliuciją, jokių argumentų dėl taikos sutarties dalies nevykdymo neišdėstė. Vykdomasis raštas išduotas dėl visų ieškovo nurodytų teismo patvirtintos taikos sutarties punktų (2–3, 5–9 ir 11–20), nesuteikus atsakovei galimybės atsikirsti į ieškovo prašymą ir neišklausius jos pozicijos ginčo klausimu.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas bylos aplinkybes bei vadovaudamasis anksčiau pateiktu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą dėl teismo patvirtintos taikos sutarties dalies nevykdymo, nepagrįstai savo procesinį sprendimą įformino rezoliucija, užuot priėmęs rašytinę motyvuotą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovui pateikus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, toks prašymas turėjo būti nagrinėjamas CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir išsprendžiamas teisės normoje nurodyta tvarka, t. y. priimant motyvuotą teismo nutartį. Ieškovui pateikus teismui atitinkamą prašymą, pirmosios instancijos teismas neinformavo atsakovės apie gautą ieškovo prašymą, nenustatė atsakovei termino atsiliepimui į prašymą pateikti, tokiu būdu nepagrįstai apribojant atsakovės teisę į teisminę gynybą ir teisę būti išklausytai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 21 d. rezoliucijoje nėra prašymo pagrįstumo vertinimo ir motyvų, kuriais remdamasis teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas išduoti ginčo vykdomąjį raštą. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. rezoliuciją bei jos pagrindu išduotą vykdomąjį raštą ir grąžinti ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodant, kad toks prašymas turi būti išsprendžiamas priimant rašytinę nutartį, vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.
21. Pažymėtina, kad CPK 646 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodoma, jog teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiu būdu įstatymų leidėjas įtvirtinto vykdomojo rašto išdavimo klausimą nagrinėjančio teismo diskreciją nuspręsti, ar klausimo nagrinėjimui tikslinga skirti teismo posėdį, ar, esant atitinkamoms sąlygoms, vykdomojo rašto išdavimas galimas ir neskiriant bylos nagrinėjimo teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį išdavimo, procesą turėtų organizuoti atitinkamai atsižvelgdamas į tai, ar nevykdomos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygos yra pakankamai aiškios, kaip jų aiškinimą supranta ginčo šalys ir kita, tačiau dėl tokios prašymo turi būti priimama motyvuota rašytinė nutartis. Pažymėtina, kad analogiškos proceso organizavimo tvarkos aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-314-863/2023).
22. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą rezoliuciją, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo nutarčių ir rezoliucijų priėmimą, taip pat netinkamai aiškino CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucija išsprendė procesinį klausimą, dėl kurio turėjo priimti motyvuotą rašytinę nutartį, o tai sudaro pagrindą skundžiamą rezoliuciją bei jos pagrindu išduotą vykdomąjį raštą panaikinti ir grąžinti ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. rezoliuciją „Išduoti vykdomąjį raštą“ ant prašymo DOK-96622, ir jos pagrindu 2024 m. birželio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą, ir ieškovo J. S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.