- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2S-314-863/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00887-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- G. K., P. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Luminor Bank AS
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. K. ir P. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu teismas patvirtino pareiškėjų G. K. ir P. K. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau – ir Sutartis) ir bendru sutikimu nutraukė jų santuoką, sudarytą 2007 m. liepos 14 d. ir įregistruotą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2259).
Šalies argumentai
2. 2022 m. spalio 24 d. pareiškėja G. K. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl Sutarties 2.1.16 punkto nevykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo patvirtintos Sutarties 2.1.16 punkte šalys sulygo, kad „turi pareigą užtikrinti vaikų priėmimą nustatytu laiku vienam iš tėvų atvežant (grąžinant) vaikus į jų gyvenamąją ar į kitą iš anksto suderintą vietą. Vienai iš šalių pažeidus šia Sutartimi nustatytą tėvo su vaikais bendravimo tvarką nustatytą 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose, kita šalis pas kurią toliau lieka nepilnametis vaikas (-ai), turi teisę reikalauti mokėti 7 Eur (septynių eurų) dydžio kompensaciją už kiekvieno nepilnamečio vaiko laikiną pas jį buvimo dieną. Pareiga mokėti kompensaciją kyla tik tuo atveju, jeigu nepilnametis vaikas (-ai) laikinai pas viena iš šalių praleidžia 2 (dvi) ir daugiau dienų. Kompensacija mokama už visas laikinai pas viena iš šalių nepilnamečio vaiko (-ų) praleistas dienas.
Šalies argumentai
4. Prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo pareiškėja nurodė, jog praėjus mėnesiui po šalių santuokos nutraukimo, šalių vyriausioji dukra P. K. pareiškė, kad jai netinka bendravimo su tėvu tvarka (savaitė su tėvu ir savaitė su motina) ir jos nesilaikė, išreiškusi norą bendrauti su tėvu tik kartais ir be nakvynių. Dėl nurodytos priežasties po santuokos nutraukimo mergaitė nuolat gyveno su motina, o pareiškėjas P. K. nesilaikė teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.16 punkte nustatytos tvarkos ir nemokėjo sulygtos kompensacijos. Pažymėjo, jog nuolat ragino pareiškėją sumokėti kompensaciją, o atsakovas vis žadėdavo, kad sumokės, tačiau iki šiol to nepadarė.
5. Pareiškėja pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose be kito ko nurodė, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2022 m. spalio 6 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-11442-647/2022, pagal jos pateiktą ieškinį P. K. dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo įsiteisėjimo priteisti iš atsakovo P. K. laikiną išlaikymą dukrai P. K., mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę G. K.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. spalio 10 d. nutartimi tenkino prašymą. Šioje byloje yra pateikta VTAS išvada su dukros P. K. nuomone, kurioje užfiksuoti dukros P. K. paaiškinimai, kad ji nesilaiko nustatytos bendravimo su tėvu tvarkos ir nuolat gyvena su motina. Taip pat nurodė, jog jai vienai tenka dukros P. K. išlaikymo našta. P. K. neprisideda prie dukros išlaikymo, tik kartais į dukros sąskaitą (ne į jos sąskaitą) perveda mėnesiui 20 Eur, 50 Eur, tačiau tik tiek. Dėl to kyla ginčai, nesusipratimai.
Atsiliepimas
6. P. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė teismo pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti. Atsiliepime be kito ko nurodė, kad 2022 m. kovo 5 d. pareiškėja į namus grįžo itin neblaivi, buvo iškviesta policija, ir tik atvykus policijai bei nurodžius, kad bus iškviestos vaiko teisės, jam pavyko pasiimti vaikus į saugią aplinką. Be to, pareiškėja nutyli, kad dukra ir toliau nuolatos būna pas jį su nakvynėmis, nors pareiškėjai apie tai yra gerai žinoma. Pažymėjo, jog pagal Sutartį įtvirtinta šalies teisė reikšti reikalavimą dėl kompensacijos, tačiau pareiškėja nuo sutarties patvirtinimo dienos jokių reikalavimų dėl kompensacijos sumokėjimo nei žodžiu nei raštu nebuvo ir nėra pareiškusi. Atskirai pažymėjo, jog šiai dienai civilinėje byloje Nr. e2-11442-647/2022 pagal pareiškėjos prašymą yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo. Nepriklausomai nuo to, kad su laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesutinka ir yra pateikęs minėtoje civilinėje byloje atskirąjį skundą, taikytas laikinąsias apsaugos priemones vykdo taip, kaip nurodyta teismo nutartyje. Pažymėjo, jog pareiškėja, pati būdama advokatė, vieną po kito inicijuoja teisminius ginčus, kurių pagrindu siekia apriboti jo ir dukros bendravimą, sumenkinti turimą stiprų ryšį, o taip pat reiškia nepagrįstus prašymus ir šmeižia jį nebūtais dalykais. Mano, jog pareiškėjos ginčų inicijavimo pagrindas - kerštas dėl to, kad dar 2022 m. kovo mėnesį informavo vaiko teisių instituciją apie jos nuolatinius vaikų teisių pažeidinėjimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje. Teismas nurodė, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad G. K. šia savo teise pasinaudojo ir dar 2022 m. spalio 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo, be kita ko, prašo pakeisti Sutarties 2 punktą, nustatantį bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (civilinė byla Nr. e2-11442-647/2022). Ieškinys teismo priimtas 2022 m. spalio 10 d. rezoliucija, 2022 m. gruodžio 6 d. numatytas parengiamasis teismo posėdis. Taigi, pirmiausiai G. K. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Sutarties 2 punktą, o teismui ieškinį priėmus, kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto dėl Sutarties 2.1.16 punkto išdavimo, nenurodydama aplinkybės, kad pati kreipėsi į teismą dėl Sutarties pakeitimo ir, kad jos ieškinys teismo yra priimtas.
9. Teismas priėjo prie išvados, jog atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir teisme jau yra nagrinėjama byla dėl šios tvarkos pakeitimo, G. K. vykdomąjį raštą, susijusį su Sutarties 2.1.16 punktu, nėra pagrindo išduoti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Apeliantė (pareiškėja) G. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.16 punkto nevykdymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą, priėmė neteisėtą nutartį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) teisės normas ir nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos. Skundžiama nutartis taip pat be motyvų, pirmosios instancijos teismas tik nurodė, jog „Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad G. K. šia savo teise pasinaudojo ir dar 2022 m. spalio 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo, be kita ko, prašo pakeisti Sutarties 2 punktą, nustatantį bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (civilinė byla Nr. e2-11442-647/2022). Ieškinys teismo priimtas 2022 m. spalio 10 d. rezoliucija, 2022 m. gruodžio 6 d. numatytas parengiamasis teismo posėdis. Taigi, pirmiausiai G. K. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Sutarties 2 punktą, o teismui ieškinį priėmus, kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto dėl Sutarties 2.1.16 punkto išdavimo, nenurodydama aplinkybės, kad pati kreipėsi į teismą dėl Sutarties pakeitimo ir, kad jos ieškinys teismo yra priimtas. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir teisme jau yra nagrinėjama byla dėl šios tvarkos pakeitimo, G. K. vykdomąjį raštą, susijusį su Sutarties 2.1.16 punktu, atsisakytina išduoti“.
10.2. Atsisakant išduoti vykdomąjį raštą stokojantis teisinės logikos teismo argumentas, jog „atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir teisme jau yra nagrinėjama byla dėl šios tvarkos pakeitimo, G. K. vykdomąjį raštą, susijusį su Sutarties 2.1.16 punktu, atsisakytina išduoti“. Vadovaujantis tokia teismo teisine argumentacija, susidaro ydinga ir nesuprantama situacija, kai teisės kreiptis į teismą realizavimas pateikiant ieškinį (šiuo atveju ieškinys pateiktas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties tam tikrų sąlygų pakeitimo), eliminuoja (panaikina) teisę gauti vykdomąjį raštą dėl nevykdomo jau įsiteisėjusio teismo sprendimo. Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai nesuprantami ir negali būti priežastis neišduoti vykdomojo rašto, ir neleisti įvykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.
Šalies argumentai
10.3. Teismas neteisingai nurodė, jog „G. K. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Sutarties 2 punktą, o teismui ieškinį priėmus, kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto dėl Sutarties 2.1.16 punkto išdavimo, nenurodydama aplinkybės, kad pati kreipėsi į teismą dėl Sutarties pakeitimo ir, kad jos ieškinys teismo yra priimtas.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apie tai teismas buvo informuotas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, juose taip pat buvo nurodyta apie tai, kad pranešimas pareiškėjui išsiųstas ne tuo adresu, kadangi prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodytas faktinis P. K. gyvenamosios vietos adresas.
10.4. Pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose atkreiptas dėmesys į tai, kad CPK 646 straipsnio 3 dalis reguliuoja vykdomojo rašto išdavimo procesą pagal konkretų (specifinį) teismo procesinį dokumentą – teismo patvirtintą taikos sutartį. Šiuo atveju jokia taikos sutartis nebuvo patvirtinta, kadangi buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo pagal abiejų pareiškėjų pareiškimą, todėl šiuo atveju vykdomojo rašto išdavimui taikytina ne CPK 646 straipsnio 3 dalis (numatanti vykdomojo rašto išdavimo procedūras pagal teismo patvirtintą taikos sutartį), o CPK 646 straipsnio 1 dalis (numatanti vykdomojo rašto išdavimo procedūras pagal teismo sprendimą). Pirmosios instancijos teismas teiktam prašymui dėl vykdomojo rašto išdavimo taikė ne tą teisės normą, kurią turėjo taikyti.
Žemesnės instancijos teismas
10.5. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą, priėmė neteisėtą ir ydingą nutartį, kadangi netinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotos praktikos ir neteisėtai užkirto kelią gauti vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, jo nevykdymo atveju. Vadovaujantis CPK 18 straipsnio nuostata, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo atveju susidaro situacija, prieštaraujanti elementariai teisinei logikai, kai tokiais atvejais vykdomasis raštas neišduodamas, paneigiant įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo teisinę galią.
Atsiliepimas
11. Pareiškėjas P. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės (pareiškėjos) G. K. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą; taip pat priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi tokie argumentai:
11.1. Pažymėtina, jog šiuo nagrinėjamu atveju teismo sprendimu patvirtintos Sutarties 2.1.16 punkte nėra nurodytos išieškotinos sumos, todėl klausimas turėjo būti sprendžiamas remiantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kas nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo ir buvo padaryta. Remiantis tuo, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas prašymą dėl vykdomojo rašto turėjo spręsti taikydamas CPK 646 straipsnio 1 dali?, yra atmestini kaip nepagrįsti.
11.2. CPK 646 straipsnio 3 dalies konstrukcija tokia, jog ji numato ir galimybę išduoti vykdomąjį dokumentą, ir galimybę atsisakyti jį išduoti. Taigi, vien prašymo vykdomąjį dokumentą išduoti pateikimas nėra pakankamas ir besąlyginis pagrindas vykdomąjį dokumentą išduoti. Sutarties 2.1.16 punkto nuostatos turinys aiškiai pažymi, jog yra įtvirtinta šalies teisė reikšti reikalavimą, kurią šaliai įgyvendinus kitai šaliai gali kilti pareiga vykdyti įsipareigojimus – mokėti kompensaciją. Pažymėtina, jog bendravimas su apeliante, jos pačios reikalavimu, nuo pat Sutarties patvirtinimo dienos visada vyko ir vyksta raštu su ja tiesiogiai, ar per jos atstovę advokatę D. A., t. y., el. laiškais ar žinutėmis. Pareiškėjas nuo Sutarties patvirtinimo dienos jokių reikalavimų dėl kompensacijos sumokėjimo vadovaujantis Sutarties 2.1.16 punkto nuostata iš apeliantės jokia forma nebuvo ir nėra gavęs, t. y., apeliantė jokių reikalavimų pareiškėjui pareiškusi nebuvo. G. K. teikdama teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nepateikė teismui jokių patvirtinančių įrodymų, jog ji reiškė reikalavimą dėl kompensacijos sumokėjimo, o ir pateikti negali, nes tokie duomenys tiesiog neegzistuoja. Tačiau, tai žinodama ir būdama profesionali teisininkė - advokatė, teismui įžūliai meluoja nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie tai, kad ji neva pareiškėją „nuolat ragino, kad sumokėtų kompensacija?, o pareiškėjas vis z?ade?davo, kad sumokės, tik vėliau ir visa? susikaupusia? sumą, tačiau iki šiol to nepadarė“. Pareiškėja teismui nurodė ir kitas tikrovės neatitinkančias bei jos pačios teiginiams prieštaraujančias aplinkybes, neva tai „praėjus mėnesiui po šalių? santuokos nutraukimo, šalių? vyriausioji dukra P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškė?, kad jai netinka nustatyta bendravimo su tėvu tvarka (savaite? su tėvu ir savaite? su motina) ir jos nesilaikė?. Šaliu? dukra Paula Kavaliauskaite? išreiškė? norą? bendrauti su tėvu tik kartais ir be nakvynių? ir realiai po šalių? santuokos nutraukimo, nuolat gyveno su motina G. K.“. Tai, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, yra prieštaringos, patvirtina į bylą pateikti įrodymai.
11.3. Pareiškėja nutyli teismui, jog nuolatos dėjo ir deda pastangas, jog pareiškėjo ir dukros bendravimas būtų minimalus arba nutrūktų, inicijuodavo įvairias konfliktines situacijas, kurias vėliau naudodavo siekiant sumenkinti pareiškėją dukros akivaizdoje bei nutraukti jų ryšį. Deja, pareiškėjai nepavyko įgyvendinti savo ketinimų ir dukra Paula Kavaliauskaite? iki šios dienos bendrauja su pareiškėju ir, priešingai nei teigia ir siekia pareiškėja, pas jį būna su nakvynėmis ir daugiau nei vieną ar dvi dienas. Šias aplinkybes galėtų paliudyti ir pati dukra P. K., t. y., kad dukra nuolatos būna pas pareiškėją su nakvynėmis, įskaitant ir tai, kad pareiškėjas nuolatos užtikrina jos visus poreikius ne tik buvimo pas pareiškėją metu.
11.4. Teikdama teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pareiškėja jame nenurodė dėl kokios sumos yra prašoma išduoti vykdomąjį raštą, t. y., prašyme nekonkretizuotos jokios su prievolės atsiradimu, jos dydžiu, apskaičiavimu susijusios aplinkybės, o tik deklaratyviai teigiama, jog pareiškėjas neva nevykdė Sutarties 2.1.16 punkto. Pagal teisminę praktiką, vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, teismas turi pareigą nustatyti, ar Sutartis (jos konkretus punktas) nevykdoma, o nustačius, jog skolininkas visiškai ar iš dalies nevykdo prievolės, teismas privalo įvertinti kreditoriaus prašomos išieškoti sumos dydį ir minėtą sumą pagrindžiančius rašytinius įrodymus bei atitinkamai tenkinti ar atmesti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, t. y. dėl konkrečios išlaidų sumos išieškojimo. Bylos duomenys patvirtina, kad kreipdamasi dėl vykdomojo rašto išdavimo pareiškėja negalėjo nurodyti kokio dydžio reikalavimą ji siekia išieškoti, taip pat nepateikė jokių su tuo susijusių rašytinių įrodymų. Todėl, jokio pagrindo teismui tenkinti tokį prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nebuvo, o jo išdavimas būtų pažeidęs tiek teisės aktų nuostatas, tiek teisės principus.
11.5. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi tik po to, kai pareiškė ieškinį teisme dėl Sutarties 2 punkto pakeitimo, kuris apima ir Sutarties 2.1.16 punktą, nors iki ieškinio pateikimo dienos dėl vykdomojo rašto nesikreipė ir tam pagrindo nematė. Kaip matyti, pareiškėja siekia gauti vykdomąjį raštą dėl to Sutarties 2.1.16 punkto, kuris, pačios nuomone yra keistinas, nes neatitinka dukros teisių ir interesų. Taigi, pačios pareiškėjos veiksmai prašant išduoti vykdomąjį raštą dėl Sutarties 2.1.16 punkto nevykdymo po ginčo teisme inicijavimo, kuriuo siekiama pakeisti minėtą punktą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės, stokoja elementarios teisinės logikos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą, vykdomasis dokumentas yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata suprantama taip, kad tai turi būti priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas. Tai nėra bet kuris teismo sprendimas, kuris pagal CPK 18 straipsnį privalomas vykdyti. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009 ir kt.).
17. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, vykdytinumo. Apeliantė teigia, kad skundžiama teismo nutartis yra be motyvų; taip pat tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo sprendė vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, nes tokiam prašymui išduoti taikytina CPK 646 straipsnio 1 dalis. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti.
18. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).
19. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su apeliante, jog skundžiama nutartis nemotyvuota. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nurodė argumentus, kuriais grindžiamas prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinimas – pirmosios instancijos teismas vertino, jog aplinkybė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, susijusių su bendravimo su vaikais tvarkos, pakeitimo, ieškinys yra priimtas ir paskirtas nagrinėjimas teismo posėdyje, sudaro pagrindą netenkinti pareiškėjos prašymo. Ar tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra pagrįsta, apeliacinės instancijos teismas pasisakys toliau, tačiau vertinti, jog skundžiama nutartis yra be motyvų, nėra jokio teisinio pagrindo. Tuo pačiu pažymėtina, jog nors pareiškėja viena vertus nurodo, jog skundžiama nutartis yra be motyvų, kita vertus teigia, jog pirmosios instancijos teismo argumentai, dėl kurių atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, stokoja teisinės logikos. Taigi, pareiškėjos nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai šiuo aspektu (dėl motyvų nebuvimo) yra prieštaringi ir nepagrįsti, todėl atmestini.
20. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad, nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, išnagrinėjęs CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka suinteresuotos šalies prašymą, priima sprendimą, ar tenkinti, ar atmesti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taigi, sutiktina su apeliantės pozicija, jog CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyje numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: viena – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, kita – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu.
21. Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismų formuojama praktika, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020; Vilniaus apygardos teismo 2019 m kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-442-794/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
22. Kartu pažymėtina, jog savo esme sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių prilygsta taikos sutarčiai, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu sutarties sąlygose pačios nusistato savo teises ir pareigas (CK 6.985 straipsnis) (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-182-324/2020; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2162-855/2021; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-867-227/2018). Tokia sutartimi šalys susitaria dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius, dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu 2021 m. balandžio 14 d. teismo sprendimu nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, pagal kurios 2.1.16 punktą pareiškėjai susitarė, kad: „abi šalys turi pareigą užtikrinti vaikų priėmimą nustatytu laiku vienam iš tėvų atvežant (grąžinant) vaikus į jų gyvenamąją ar į kitą iš anksto suderintą vietą. Vienai iš Šalių pažeidus šia Sutartimi nustatytą tėvo su vaikais bendravimo tvarką nustatytą 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose, kita Šalis pas kurią toliau lieka nepilnametis vaikas (-ai), turi teisę reikalauti mokėti 7 Eur (septynių eurų) dydžio kompensaciją už kiekvieno nepilnamečio vaiko laikiną pas jį buvimo dieną. Pareiga mokėti kompensaciją kyla tik tuo atveju, jeigu nepilnametis vaikas (-ai) laikinai pas viena iš Šalių praleidžia 2 (dvi) ir daugiau dienų. Kompensacija mokama už visas laikinai pas viena iš Šalių nepilnamečio vaiko (-ų) praleistas dienas.“ Nurodyta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlyga yra sudėtinė teismo sprendimo dalis, tačiau ar joje numatytas šalių pasiektas susitarimas gali būti priverstinai vykdomas išduodant vykdomąjį raštą CPK 646 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka priklauso nuo to, ar ši sąlyga atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius.
24. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas. Vykdomojo dokumento turinio reikalavimai reglamentuojami CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis. Tai reiškia, kad rezoliucinė teismo sprendimo dalis turi būti aiški, nedviprasmiška, suformuluota konkrečiai, kad dalyvaujantiems byloje asmenims nekiltų neaiškumų dėl patenkintų ar atmestų reikalavimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017 23 punktas).
25. Įvertinus šalių sudarytos ir teismo patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 2.1.16 punkte numatytą sąlygą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog joje sulygtas šalių susitarimas negali būti vertinamas kaip atitinkantis priverstinio vykdytinumo požymius, nes iš jos (sąlygos) teksto nėra aiški konkreti suma, kurią turėtų sumokėti viena šalis kitai. Tokios sąlygos pažodinis įrašymas į vykdomąjį dokumentą sąlygotų tarp šalių kilusio ginčo nukėlimą į vykdymo procesą, t. y. antstolis, prieš vykdydamas išduotą vykdomąjį dokumentų, turėtų pats nustatyti išieškotiną sumą ir įvertinti jos pagrįstumą, o tik vėliau pradėti išieškojimo procesą (vykdymo veiksmus). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sąlygą, kurios pagrindu prašoma išduoti vykdomąjį raštą, pagrįstai prašymą sprendė vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi.
26. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, 14 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 32–33 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė vykdomojo rašto išdavimo klausimą, nes nenustatė ir netyrė jokių pareiškėjų nurodytų faktinių aplinkybių apie tai, ar šalių sulygta bendravimo su vaikais tvarka, kuomet šalys su nepilnamečiais vaikais bendrauja po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų (su pareiškėju lyginėmis savaitėmis, su pareiškėja nelyginėmis) ir kiekviena iš šalių tokio bendravimo metu teikia vaikams išlaikymą, buvo realiai įgyvendinama, ar dėl netinkamo bendravimo tvarkos įgyvendinimo pareiškėja įgijo teisę gauti Sutartimi šalių numatytą kompensaciją, o pareiškėjui kilo prievolė ją sumokėti; taip pat už kokį laikotarpį kompensacija turėtų būti mokama ir pan.
28. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog kitoje civilinėje byloje pareiškėjos prašymu yra sprendžiamas klausimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o minėta tvarka apima ir susitarimą dėl kompensacijos mokėjimo, savaime sudaro pagrindą pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Sutarties 2.1.16. punktą netenkinimui. Šiuo atveju pažymėtina, jog nors sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2 punktas (su visais papunkčiais) yra įvardintas kaip „bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka“, ši sutarties dalis apima ir šalių sutartines sąlygas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, t. y. kad kiekvienas iš tėvų vaikus išlaiko jų buvimo pas tėvus metu, o taip pat šalių susitarimą dėl kompensacijos mokėjimo, jei sutartimi nustatytos tvarkos nėra laikomasi. Iš šalių nurodytų faktinių aplinkybių, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teisme yra nagrinėja pareiškėjos iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Šioje byloje teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi patenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš pareiškėjo laikiną išlaikymą šalių nepilnametei dukrai po 200 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2022 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą minėtą nutartį paliko nepakeistą. Taigi, nuo 2022 m. spalio 10 d. nepilnametės dukters išlaikymo klausimas yra pakeistas įsiteisėjusia teismo nutartimi, tačiau tai nereiškia, jog pareiškėja prarado teisę reikalauti vaikų išlaikymo įsiskolinimo (sulygtos kompensacijos forma), jeigu toks įsiskolinimas buvo susidaręs, už laikotarpį iki 2022 m. spalio 10 d.
29. Pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą dėl vykdomojo rašto pagal santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 2.1.16 punktą išdavimo, privalėjo išsiaiškinti už kokį laikotarpį pareiškėja prašo priteisti iš pareiškėjo sutartyje sulygtą kompensaciją, vertinti prašomos išieškoti sumos dydį ir minėtą sumą pagrindžiančius rašytinius įrodymus bei atitinkamai tenkinti ar atmesti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, t. y. dėl konkrečios kompensacijos sumos išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, bei į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi iš viso nevertino pareiškėjos G. K. prašyme dėl vykdomojo rašto bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjo santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje (2.1.16 punkte) numatytų pareigų nevykdymo, nepasisakė dėl pareiškėjo prievolės sumokėti pareiškėjai sutartimi sulygtą kompensaciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
30. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, iš esmės nepasisako dėl šalių nurodytų aplinkybių, o būtent dėl šalių sudarytos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 2.1.16 punkto vykdymo ir dėl to, ar pareiškėja pagrįstai pareiškė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašyto išdavimo šiuo pagrindu pagrįstumą turi įvertinti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą.
31. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė vykdomojo rašto išdavimo reglamentuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Remiantis išdėstytais motyvais, bei atsižvelgiant į tai, kad padarytus pažeidimus galima pašalinti tik nagrinėjant pareiškėjos prašymą iš naujo, vykdomojo rašto išdavimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
32. Apeliacinės instancijos teismui nutarus perduoti vykdomojo rašto išdavimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės (pareiškėjos) atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos G. K. prašymą išduoti vykdomąjį raštą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.