- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2-820-617/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00833-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Atsakovas
- T. J.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – UAB ) „L. B.“ ieškinį atsakovui T. J. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų ( nuostolių ) priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „L. B.“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo T. J.: 1) 88,16 € negrąžinto kredito; 2) 20,62 € mokėjimo ( pelno ) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 3) 3,20 € administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 4) 45,84 € negautų pajamų ( nuostolių ), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 5) 65,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą ( 88,16 € ) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet neilgiau nei iki sutarties termino pabaigos ( 2021-04-21 ); 6) 65,00 proc. negautų pajamų ( nuostolių ) už negrąžintą vartojimo kredito sumą ( 88,16 € ) nuo sutarties termino pabaigos ( 2021-04-21 ) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7 ) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 € dydžio žyminis mokestis ir 121 € dydžio išlaidos už procesinių dokumentų parengimą.
Ieškinio suma neviršija 2000 €, šalys neprašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka ( CPK 441 straipsnis ).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Nustatyta, kad 2019-04-21 pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas T. J. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( duomenys neskelbtini ) ( toliau ir – Sutartis ), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui 100 € dydžio kreditą 24 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti nurodyto dydžio kreditą – 100 € ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą ( vartojimo kredito mokestį ): 80,96 € mokėjimo pelno palūkanų ( 65,00 proc. metinė palūkanų norma ) ir 18 € administravimo mokesčio Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, į pradinės kreditorės raginimus sumokėti skolą nereagavo, todėl pradinė kreditorė atsakovui siųstu raštišku pranešimu 2020-02-09 Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė. 2020-03-03 ieškovės ir pradinės kreditorės Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 ir 2020-03-03 Bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 1 pagrindu, ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas informuotas 2020-03-09 raštišku pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą ieškovei būtų sumokėjęs.
Tarp šalių susiklostė kreditavimo, t. y. vartojimo kredito teisiniai santykiai ( CK 6.881, 6.887straipsniai ). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis ). Paskolos sutartimi viena šalis ( paskolos davėjas ) perduoda kitos šalies ( paskolos gavėjo ) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą ( paskolos sumą ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita ( CK 6.870 straipsnio 1 dalis ). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą ( CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis ). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus ( CK 6.38 straipsnio 1 dalis ). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus ( CK 6.59 straipsnis ).
Pradinė kreditorė įsipareigojimus pagal 2019-04-21 Sutartį įvykdė – suteikė atsakovui 100 € dydžio kreditą. Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti 100 € dydžio kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą ( vartojimo kredito mokestį ), kurią pagal Sutarties specialiąsias sąlygas sudaro 80,96 € mokėjimo pelno palūkanos ( 65,00 proc. metinė palūkanų norma ) ir 18 € dydžio administravimo mokestis. Sutarties vykdymo terminas – 2021-04-21. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė Sutartį su atsakovu 2020-02-09 nutraukė. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, Sutarties sąlygų ar iš jo prašomos priteisti skolos dydžio neginčija. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievolę, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 88,16 € negrąžinto kredito, 20,62 € mokėjimo ( pelno ) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo ( 2020-02-09 ) ir 3,20 € d administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo, iš viso – 111,98 €, yra pagrįstas ir tenkinamas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti 45,84 € negautų pajamų ( nuostolių ), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos ir 65,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą ( 88,16 € ) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet neilgiau nei iki sutarties termino pabaigos ( 2021-04-21 ).
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas, tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos ir įrodytos.
Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos ( kredito ) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo ( pelno ) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos ( kredito ) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos ( kredito ) sutartį negautų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų ( netesybų ) ir negautų pajamų ( nuostolių ) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo ( pelno ) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo ( neteisėtas neveikimas ) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti ( neteisėtas veikimas ), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita ( CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008 ).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
Ieškovė už sutartą mokestį ( pelno palūkanas ) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Iš byloje esančių 2019-04-21 Paskolos sutarties Nr. BOB-gnx96zd4 Specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma ( 65,00 procentai ), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu ( kas mėnesį ) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2019-04-21 iki 2021-04-21. Taigi, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Vertinant ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, pažymėtina, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma ( siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 65,00 procentai ), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos – 88,16 €, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Tinkamo Sutarties įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas ( nuostolius ) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas ( mokėjimo ( pelno ) palūkanų norma ) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas ( nuostolius ), tiek kompensacines palūkanas ( netesybas ), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms ( Vilniaus apygardos teismo 2020-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1982-430/2020, 29 punktas ).
Ieškovė nurodė, kad jos negautas pajamas sudaro: 1) 45,84 € mokėjimo ( pelno ) palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020-02-09 ( Sutarties nutraukimo data ) iki 2020-11-27 ( ieškinio surašymo data ), viso už 292 dienas, apskaičiuotas nuo negrąžintos kredito dalies ( 88,16 € negrąžinta kredito dalis x 65,00 procentai sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus x 292 dienos nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio surašymo dienos ); 2) 65,00 procentų mokėjimo ( pelno ) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 88,16 € nuo ieškinio surašymo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos ( 2021-04-21 ).
Nustatyta, kad atsakovas iš dalies vykdė sutarties sąlygas, t. y. sumokėjo 5 įmokas pagal nustatytą grafiką. Šiuo laikotarpiu sumokėjo 25,85 € palūkanų. Nuo sutarties nevykdymo 2019-10-21 iki sutarties nutraukimo 2020-02-09 mokėjimo ( pelno ) palūkanos sudarė 20,62 €. Teismas šias mokėjimo ( pelno ) palūkanas ieškovei iš atsakovo priteisė. Sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 80,96 € dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas ( Sutarties specialiosios sąlygos ), todėl laikytina, kad ieškovės negautos pajamos ( negautų pelno palūkanų forma ) nuo sutarties nutraukimo ( 2020-02-09 ) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos ( 2021-04-21 ) sudarytų 34,49 € ( 80,96 € - 25,85 € - 20,62 € ). Kaip jau minėta, Sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytos 80,96 € sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
Pagal pateiktą Sutarties Specialiųjų sąlygų mokėjimo grafiką, ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos ( 2020-02-09 ) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ( 2021-04-21 ) pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamas ( negautų pelno palūkanų forma apskaičiuotų taikant Sutaryje numatytą 65,00 procentų dyžio metinę palūkanų normą, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ( 4,12 € palūkanų nuo 76,14 € sumos mokėtinų 2020-02-21; 3,94 € – nuo 72,72 € mokėtinų 2020-03-21; 3,74 € – nuo 69,12 € mokėtinų 2020-04-21; 3,53 € – nuo 65,32 € mokėtinų 2020-05-21; 3,32 € – nuo 61,31 € mokėtinų 2020-06-21; 3,09 € – nuo 57,09 € mokėtinų 2020-07-21; 2,85 € – nuo 52,64 € mokėtinų 2020-08-21; 2,59 € – nuo 47,95 € mokėtinų 2020-09-21; 2,33 € – nuo 43 € mokėtinų 2020-10-21; 2,04 € – nuo 37,79 € mokėtinų 2020-11-21; 1,75 € – nuo 32,29 € mokėtinų 2020-12-21; 1,43 € – nuo 26,50 € mokėtinų 2021-01-21; 1,10 € – nuo 20,39 € mokėtinų 2021-02-21; 0,75 € – nuo 13,95 € mokėtinų 2021-03-21; 0,38 € – nuo 7,16 € mokėtinų 2021-04-21 ), ir kurios bendrai, pasibaigus Sutarties terminui ( 2021-04-21 ), negali viršyti 80,96 € sumos.
Nustatyta, kad Sutartis nutraukta 2020-02-09. Ieškovė iki sutarties nutraukimo apskaičiavo 20,62 € dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurias, kaip jau minėta, teismas priteisė. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo negautas pajamas ( nuostolius ) nuo Sutarties nutraukimo dienos ( 2020-02-09 ) iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti negautas pajamas ( negautų pelno palūkanų forma ) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos ( 2020-02-09 ) iki sprendimo priėmimo dienos ( 2021-02-18 ).
Sutarties 1.17. punkte nustatyta, kad skaičiuojant palūkanas bus laikoma, kad metai turi 360 ( tris šimtus šešiasdešimt ) kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 ( trisdešimt ) kalendorinių dienų. Atsakovas pagal mokėjimo grafiką 2020-02-21 turėjo mokėti 4,12 € mokėjimo ( pelno ) palūkanas apskaičiuotas nuo 76,14 € sumos. Ieškovė, kaip jau minėta, apskaičiavo 20,62 € palūkanas iki Sutarties nutraukimo ( 2020-02-09 ), ir jos yra priteistos, todėl nuo Sutarties nutraukimo dienos ( 2020-02-09 ) iki kitos mokėjimo pagal grafiką dienos ( 2020-02-21 ), t. y. už 12 dienų, ieškovės negautų pajamų dydis ( negautų pelno palūkanų forma ) yra 1,65 € ( 76,14 € x 65 % : 360 dienos per metus x 12 dienų ). Ieškovei priteistinos negautos pajamos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ( 2021-02-18 ), todėl mokėjime grafike 2021-02-21 nurodyta mokėtina suma ( 1,10 € ) mažintina iki 1,03 € ( 20,39 € x 65 % : 360 dienų per metus x 28 d. ( nuo 2021-01-21 iki 2021-02-18 )). Iš viso ieškovei iš atsakovo už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos ( 2020-02-09 ) iki sprendimo priėmimo dienos ( 2021-02-18 ) priteistina 33,29 € negautų pajamų ( negautų pelno palūkanų forma ).
Atsakovas Sutartimi įsipareigojo mokėti 65,00 procentus mokėjimo ( pelno ) palūkanų per visą Sutarties vykdymo lakotarpį, ieškovė paskolinusi atsakovui pinigus pagrįstai galėjo tikėtis gauti Sutartimi nustatytas palūkanas 65,00 proc. ( 80,96 € per visą Sutarties vykdymo laikotarpį jei Sutartis būtų vykdoma tinkamai ), todėl ieškovei iš atsakovo taip pat priteistini 65,00 procentų dydžio negautos pajamos ( nuostoliai ), skaičiuojami už laikotarpį nuo 2021-02-19 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos ( 2021-04-21 ) nuo aukščiau nurodyto pagal Sutartį mokėjimo grafike tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
Ieškovė taip pat prašo priteisti 65,00 proc. dydžio negautų pajamų ( nuostolių ) už negrąžintą vartojimo kredito sumą ( 88,16 € ) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021-04-21 iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Nustatyta, kad ginčo Sutartis sudaryta 2019-04-21 atsakovui Sutartyje numatyta tvarka ir terminais nemokant įmokų, t. y. dėl sutarties pažeidimo, ieškovė Sutartį su atsakovu nutraukė 2020-02-09, Sutarties įvykdymo terminas – 2021-04-21.
Šalių sudarytos Sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos be nuolaidos, jei ji buvo suteikta vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, šalių sudarytos Sutarties 6.1 punkte nustatyta sąlyga nustato atsakovės atsakomybę už netinkamą prievolės pagal Sutartį vykdymą. Nagrinėjamu atveju Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta 65,00 proc. dydžio metinė palūkanų norma.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos ( CK 6.71 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012 ). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016 ). Taigi, tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ).
Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo ( toliau ir – Vartojimo kredito įstatymas ) 11 straipsnio 8 dalis, kuri nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nurodyta, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja ( CK 1.80 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną ( t. y. 18,25 proc. dydžio metinės palūkanos ( 0,05 proc. x 365 d. ).
Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą, preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 ). Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio ( CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis ), todėl vartotojo reikalavimas vertinti vartojimo kredito sutarties sąlygų atitikimą įstatymams nėra reikalingas.
Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį ( 18,25 proc. ) ir Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte esant neproporcingai didelei ( 65,00 proc. ) atsakovo atsakomybei už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, teismas 2019-04-21 vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-gnx96zd4 bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kad: „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos be nuolaidos, jei ji buvo suteikta vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“ pripažįsta nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ( CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis ). Teismui, šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria atsakovui nustatyta neproporcingai didelė atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, pripažinus nesąžininga ir negaliojančia ab initio, ieškovės reikalavimas priteisti 65,00 proc. dydžio negautas pajamas ( nuostolius ) už negrąžintą vartojimo kredito sumą ( 88,16 € ) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021-04-21 iki visiško kredito grąžinimo dienos, negali būti patenkintas.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas ( CK 6.210 straipsnio 1 dalis ). Atsakovas laiku neatsiskaitė, todėl iš jo priteisiamos 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 145,27 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2020-11-27 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė, pateikiant teismui ieškinį, turėjo 136 € dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 15 € dydžio žyminis mokestis ir 121 € dydžio išlaidos už procesinių dokumentų ( šio ieškinio ) parengimą. Teismas ieškinį patenkino iš dalies, todėl, atsižvelgiant į tai, jog ieškinys teismui buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas minimalus mokėtinas žyminis mokestis – 15 € ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis ).
Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus ( CPK 51 straipsnio 1 dalis ). CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 punktas nustato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą gali būti advokatai ir advokatų padėjėjai. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 88 straipsnį prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas ) maksimalaus dydžio patvirtinimo” ( 1R-77 2015-03-19 redakcija ) 2 punktu teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Ieškovė turėjo 121 € išlaidų už ieškinio parengimą, šios išlaidos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas ), ieškovei ieškinį parengė advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių. Byla nėra sudėtinga, teisiniai santykiai spręstini civilinėje byloje nereikalavo kompleksinių teisinių sprendimų, ieškovei tokio pobūdžio bylose teikiamos pastovios ir pagal savo pobūdį vienodos teisinės paslaugos, nėra sprendžiamas naujas teisės taikymo klausimas, ieškinio suma nėra didelė – nesiekia 2000 €, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl papildomų proceso veiksmų dėl ginčo nagrinėjimo teisme atlikti nereikėjo, ieškinys yra šabloniškas, todėl nėra reikalingos papildomos, individualių sprendimų reikalaujančios darbo sąnaudos jam parengti. Teismas mano, kad esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų reikalavimus ieškovė patyrė 60 € pagrįstų ir būtinų išlaidų procesiniams dokumentams parengti. Teismas patenkino 92,05 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 55,23 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai ( Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-384-345/2017; 2017-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-849-653/2017; 2017-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1191-577/2017; 2018-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1455-910/2018; Panevėžio apygardos teismo 2019-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-57-198/2019 ir kt. ).
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 € sumos, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 441 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.874, 6.886 straipsniais, LR Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019-04-21 vartojimo kredito sutarties Nr. ( duomenys neskelbtini ) bendrųjų sąlygų nuostatą, 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kad: „Vartojimo kredito gave?jui nei?vykdžius prievole?s laiku sumoke?ti me?nesine? i?moka?, specialiosiose sa?lygose numatytos palu?kanos yra skaic?iuojamos toliau nuo negra?žintos me?nesine?s i?mokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojima?si vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumoke?jimo dienos.“
Priteisti iš T. J. UAB „L. B.“ naudai: 88,16 € negrąžinto kredito, 20,62 € palūkanų, 3,20 € administravimo mokesčio, 33,29 € negautų pajamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ( 2020-02-09 ) iki sprendimo priėmimo dienos ( 2021-02-18 ), bylinėjimosi išlaidas 70,23 € dydžio, iš viso – 215,50 € ( du šimtus penkiolika € 50 ct ), 65,00 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021-02-19 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ( 2021-04-21 ) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ( ne daugiau kaip: 0,07 € – nuo 20,39 € mokėtinų 2021-02-21; 0,75 € – nuo 13,95 € mokėtinų 2021-03-21; 0,38 € – nuo 7,16 € mokėtinų 2021-04-21 ), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 145,27 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2020-11-27 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.