- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-22
- Bylos Nr.
- e2-3198-1153/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33119-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Malijauskas
- Ieškovas
- M. D.
- Atsakovas
- D. D.
- Advokatai
- Dainius Židanavičius
dalyvaujant ieškovui M. D., atsakovei D. D., atsakovės atstovui advokatui Dainiui Židanavičiui, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Kotrynai Steigvilaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovei D. D. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo M. D. ieškinys atsakovei D. D., kuriuo ieškovas prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintoje sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3–3.4 punktuose nustatytą tėvo M. D. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. D. tvarką, nustatant: 1.1. Tėvas M. D. turi teisę bendrauti su sūnumi M. D. laikotarpiu, kada M. D. grįžta į Lietuvą (iki keturių kartų per metus), šiam laikotarpiui pasiimant sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos, o jam pasibaigus – grąžinant sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą (pas motiną D. D.); 1.2. Tais atvejais, kada tėvo M. D. grįžimas į Lietuvą sutampa su aptariamomis šventėmis, nustatoma, kad: 1.2.1. lyginiais metais nepilnametis vaikas M. D. su motina D. D. leidžia Naujųjų Metų pirmąją dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną, Motinos dieną, šv. Kalėdų antrąją dieną; 1.2.2. nelyginiais metais nepilnametis vaikas M. D. su motina D. D. leidžia Šv. Velykų antrąją dieną, Motinos dieną, šv. Kūčių dieną, šv. Kalėdų pirmąją dieną; 1.2.3. Tėvas M. D., jei vaikas sutampančiu su nurodytomis šventėmis laikotarpiu leidžia laiką su juo, privalo jį grąžinti motinai D. D. nurodytos šventės dienos ryte 9 val. ir gali jį vėl pasiimti kitos dienos 9 val.; 1.3. Tėvas M. D. apie konkretų buvimo Lietuvoje laikotarpį privalo informuoti motiną D. D. ne vėliau, kaip prieš dvi savaites iki grįžimo, raštu (elektroniniu paštu), nurodant konkrečią vaiko paėmimo dieną ir valandą bei vaiko grąžinimo dieną ir valandą; 1.4. Motina D. D. atsisakymo perduoti vaiką tėvui be svarbių priežasčių atveju privalo sumokėti tėvui M. D. 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą už kiekvieną praleistą perduoti vaiką dieną. Tėvas M. D. vaiko nesugrąžinimo nustatyta tvarka be svarbių priežasčių atveju privalo sumokėti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą motinai D. D. už kiekvieną praleistą grąžinti vaiką dieną; 1.5. Tėvas M. D. vaiko buvimo su juo laikotarpiu privalo užtikrinti saugias ir komfortiškas vaiko gyvenimo sąlygas, rūpintis jo auklėjimu, užtikrinti tinkamą vaiko lavinimo, gydymosi, švenčių minėjimo ir kt. tvarką; 1.6. Vaikui esant pas vieną iš tėvų, kitas iš tėvų su vaiku gali bendrauti neribotai telefonu, internetu ir kitomis ryšių priemonėmis; 1.7. Kiekvienas iš tėvų privalo raštu (elektroniniu paštu) informuoti kitą iš tėvų apie išvykimą iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos su vaiku ilgesniam negu trijų dienų laikotarpiui, nurodant konkrečią išvykimo vietą; 1.8. Kiekvienas iš tėvų privalo raštu (elektroniniu paštu) informuoti kitą iš tėvų apie vaiko traumą, ligą, kitas svarbias aplinkybes bei bendradarbiauti, sprendžiant gydymo, priežiūros ir kitus klausimus; 1.9. Bendravimo tvarkoje numatytais atvejais šalims bendraujant raštu, pranešimai privalo būti siunčiami šiai elektroninio pašto adresais: M. D. - (duomenys neskelbtini); D. D. - (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodo, kad ieškovas ir atsakovė turi bendrą vaiką – M. D., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 22 d. sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, patvirtinęs šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakove (motina) ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3.–3.4. punktuose buvo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Nurodo, kad ši tvarka nekonkreti, o konkretesnė bendravimo tvarka nustatyta tik vaiko vasaros atostogų ir svarbesnių švenčių metu, visą kitą bendravimo tvarka palikta derinti šalims gražiuoju. Iki 2021 m. metų ieškovui pavykdavo bendrauti su vaiku, motina jam didesnių kliūčių nedarė. Pats ieškovas gyvena užsienyje, todėl į Lietuvą gali grįžti ir susitikti su vaiku apie 3–4 kartus per metus, todėl bendravimas su vaiku (neskaitant ryšio priemonių) vykdavo ieškovo sugrįžimų į Lietuvą metu. Tuomet ieškovas galėdavo pasiimti vaiką ir praleisti su juo laiką. 2021 m. situacija pasikeitė. Atsakovė pradėjo nesilaikyti sutarties (t. y. daryti ieškovui kliūtis bendrauti su vaiku). Paskutinį kartą ieškovui grįžus į Lietuvą (2021 m. rugsėjo 18–27 d.), nors apie tokį grįžimą vaiko motina buvo įspėta iš anksto, susitikti su vaiku ieškovas negalėjo, nes atsakovė neišleido vaiko pabūti su ieškovu. Ieškovui buvo pasiūlyta tik atvažiuoti ir pabūti su vaiku valandą laiko atsakovės namuose, kas ieškovo netenkino. Tokiems ribojimams nebuvo pagrindo – ieškovas su vaiku bendrauja gražiai, tarp vaiko ir sūnaus yra emocinis ryšys, vaikas noriai su ieškovu iki šiol bendravo. Be to, ieškovas nepažeidė sutarties sąlygų, moka išlaikymą. Vienintelis pasikeitimas, galėjęs nulemti atsakovės veiksmus, galėjo būti tai, kad šiemet ieškovas sudarė santuoką, apie ką buvo pranešta atsakovei. Bandydamas išspręsti situaciją taikiai, ieškovas kreipėsi pagalbos į Vaiko teisių apsaugos skyrių, tačiau realios pagalbos nesulaukė, mediacija taip pat neįvyko, dėl to ieškovas kreipėsi į teismą. Mano, kad turi būti nustatyta konkretesnė, griežtesnė bendravimo tvarka, kurią būtų galima vykdyti ir priverstine tvarka. Mano, kad tokiu atveju būtina numatyti ir konkrečias baudas, kaip priemonę, leidžiančią užtikrinti nustatytos tvarkos laikymąsi. Pažymi, kad dėl darbo užsienyje į Lietuvą ieškovas gali grįžti ir susitikti su vaiku apie 3-4 kartus per metus, todėl mano, kad pagrįstas ir logiškas reikalavimas tokių grįžimų metu suteikti ieškovui teisę būti su vaiku visu grįžimo laikotarpiu (kuris truktų vieną – dvi savaites), kaip tai buvo ir iki šiol. Dažnesni susitikimai su vaiku neįmanomi dėl ieškovo ribotų galimybių grįžti į Lietuvą, o trumpesni susitikimai neužtikrintų psichologinio, emocinio ryšio tarp ieškovo ir sūnaus išsaugojimo. Pabrėžia, kad ieškovas turi Lietuvoje pakankamai geras, komfortiškas gyvenimo sąlygas. Apsistoja savo motinai priklausančiame 3 kambarių bute (duomenys neskelbtini). Ieškovas turėtų galimybę nuvežti sūnų ir pasiimti jį iš mokyklos, organizuoti būrelių lankymą, susitikimus su draugais. Mano, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka atitiktų tiek vaiko, tiek abiejų tėvų interesus. Šioje tvarkoje numatytas tiek betarpiškas tėvo ir sūnaus bendravimas (paliekant pakankamai laiko ir motinos bendravimui su vaiku), tiek bendravimas netiesiogiai, t. y. internetu ir kitomis ryšio priemonėmis. Taip pat tikslintina ir bendravimo su vaiku švenčių dienomis tvarka, kadangi, manau, nepagrįstai tik motinai suteikta teisė pažymėti pirmąsias (svarbesnes švenčių dienas) kartu su vaiku, neaptarta Kūčių diena.
Atsiliepimas
3. Atsakovė D. D. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti visa apimtimi. Nurodo, kad tam, jog būtų pakeista šalių sulygta ir teismo sprendimu patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka, ieškovas privalo įrodyti iš esmės pasikeitusias po teismo sprendimo aplinkybes, kurių pagrindu kiltų poreikis keisti šiai dienai galiojančių ir teismo sprendimu nustatytą tvarką. Pažymi, kad ieškovas nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų, jog neva atsakovė draudžia ieškovui bendrauti su vaiku. Atsakovė atsakingai pareiškia, kad 2021 m. rugsėjo mėn. apsilankymo Lietuvoje derinimas buvo vykdomas tekstinėmis žinutėmis ir šalys aptarė vaiko paėmimo grafiką. Ieškovui buvo sudaryta galimybė bendrauti su sūnumi, taip pat ir su nakvyne, todėl atsakovė nesupranta kodėl ieškovas klaidina teismą, teigdamas neva atsakovė nuo 2021 m. rugsėjo mėn. savavališkai ir be jokių pagrįstų motyvų uždraudė ieškovui betarpiškai bendrauti su vaiku. Pabrėžia, kad ieškovo bendravimas su vaiku yra sureguliuotas galiojančiu teismo sprendimu ir jame nustatyta bendravimo tvarka, o tai, kad ieškovas, siekdamas bendrauti su vaiku ir atvykęs į Lietuvą 2021 m. pabaigoje žiemos šventėms, nė nepranešė atsakovei nei apie savo apsilankymo Lietuvoje planus, nei apie norą pamatyti sūnų ar su juo praleisti laiką, nesiderino su atsakove vaiko paėmimo ir bendravimo dienų, o šių klausimų sprendimą perkelia teismui, liudija tai, kad pats ieškovas nebendradarbiauja, nėra geranoriškas ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Be to, ieškovas kreipėsi į teismą su šiuo ieškiniu iš karto po to, kai atsakovė paprašė išduoti vykdomąjį raštą dėl nemokamo periodinio išlaikymo ir jai buvo išduotas vykdomasis raštas. Atsakovės manymu, ieškovo ieškinys ir jame suformuluoti reikalavimai yra tam tikra keršto forma atsakovei dėl jos siekio išieškoti nepilnai mokamą išlaikymą vaikui. Išlaikymo skola su indeksacija šiai dienai viršija 1 500 Eur. Taip pat atsakovė pasisako dėl kiekvieno reikalavimo atskirai: 1) dėl pirmojo reikalavimo atsakovė atkreipia dėmesį, kad tėvas visada gali susitikti su vaiku, atsakovė visada bandė ieškovą motyvuoti bendrauti su vaiku, domėtis vaiko gyvenimu, ugdymu. Kadangi ieškovo grįžimų į Lietuvą tikslus grafikas nėra iš anksto žinomas, ieškovas turėtų ir toliau derintis su atsakove vaiko paėmimą ir grąžinimą kaip tai numatyta sprendimo 3.3. p. Tokia ieškovo pozicija, kuria ieškovas siekia bendrauti su sūnumi „iki keturių kartų per metus“, pagrįstai manytina, kad perteklinai nurodyta ir neatitinka vaiko interesų. Ieškovo teiginys, neva „aš gyvenu užsienyje, todėl į Lietuvą galiu grįžti ir susitikti su vaiku apie tris-keturis kartus per metus“ liudija tai, kad pats ieškovas tokiu reikalavimu rodo tai, jog jis nėra suinteresuotas didesnio ryšio kūrimu su sūnumi ir visiškai ignoruoja tai, kad remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi bendravimas su vaiku yra ne tik tėvo teisė, bet ir pareiga, tuo tarpu skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Ieškovas turėtų nepamiršti, kad ir pats vaikas turi savo režimą (mokyklos lankymas, būreliai, ekskursijos), tad siekdamas bendrauti su vaiku visų pirma turėtų atsižvelgti į vaiko interesus, o tik po to į savo galimybes; 2) dėl antrojo reikalavimo pažymi, kad reikšdamas tokį reikalavimą ieškovas realiame gyvenime tokios praktikos netaiko, pats ieškovas nebendradarbiauja. Be to, pagal ieškovo pateiktą variantą vaikas neva turėtų būti nuolatos kilnojamas iš vienos vietos į kitą. Toks siūlymas neatitinka vaiko interesų ir ieškovas nė nesiekė gera valia spręsti šiuos klausimus su atsakove; 3) dėl trečiojo reikalavimo nurodo, kad atsakovė visuomet geranoriškai sutiko ir sutinka sudaryti ieškovui bendravimo tvarką, tačiau vaiko tėvas apie konkretų buvimo Lietuvoje laikotarpį privalo informuoti atsakovę bent prieš mėnesį. Taipogi turėtų informuoti, kur bus leidžiamas laikas su vaiku (tikslus adresas), motina nori žinoti kur yra vaikas, kad galėtų su juo susisiekti ir pan. Akcentuoja, kad ji iš anksto planuoja su vaiku praleisti laiką bent 2-3 (o kartais ir daugiau) savaičių į priekį, todėl dviejų savaičių pranešimo laikotarpis vienareikšmiškai yra pernelyg trumpas. Tačiau vien dėl šio reikalavimo neprivalu keisti teismo sprendimą, kadangi atsakovė yra geranoriška ir visuomet tokia buvo iki šiol derinantis su ieškovu jo praleidžiamą su vaiku grafiką, ir to paties tikisi iš ieškovo; 4) dėl ketvirtojo reikalavimo pažymi, kad esant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintai bendravimo tvarkai, teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Taigi sankcijų paskyrimas, lygiai kaip ir baudos dydžio nustatymas už sprendimo nevykdymą yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Toks pareikštas reikalavimas turėtų būti net ne atmestas, o procesiškai paliktinas nenagrinėtu; 5) dėl penktojo reikalavimo nurodo, kad tokia nuostata pagrįstai manytina yra perteklinė, kadangi ir taip sąmoningų tėvų pagal nutylėjimą yra suprantama ir turėtų būti taikoma. Kokiu pagrindu ieškovas siekia tokios nuostatos įtvirtinimo savo atžvilgiu ir kas pasikeitė po teismo sprendimo, kad iškilo būtinybė taikyti tokią nuostatą, atsakovei nėra aišku; 6) dėl šeštojo reikalavimo nurodo, kad bendravimas nuotoliniu būdu iki šil buvo vykdomas be jokių kliūčių, todėl atsakovei neaiškus toks reikalavimas; 7) dėl septinto reikalavimo pažymi, kad ši nuostata visiškai nepagrįsta. Nėra aišku, kuo grindžiamas jos įtvirtinimo poreikis. Atsakovė iš savo pusės pažymi, kad tokios nuostatos įtvirtinimas būtų visiškai nepagrįstas jos atžvilgiu ir neturėtų jokios praktinės reikšmės ieškovui, kaip vaiko tėvui gyvenančiam užsienyje. Ieškovas siekia įtvirtinti kontrolinį atsakovės mechanizmą, kuris nepateisinamas vien per atsakovės privataus gyvenimo prizmę, o ieškovo sužinojimo teisė ar noras pateisinti savo smalsumą nėra pateisinama priežastis keisti teismo sprendimą; 8) dėl aštunto reikalavimo nurodo, kad ir dabar atsakovė bendradarbiauja sprendžiant vaiką liečiančius klausimus, todėl ieškovas turėtų pagrįsti savo reikalavimą bei tokios nuostatos įtvirtinimo būtinybę; 9) dėl devinto reikalavimo nurodo, kad bendraudama su ieškovu, atsakovė nuo pat teismo sprendimo priėmimo naudoja ieškovo nurodytą el. paštą, o ieškovas iš savo pusės rašo atsakovei jos el. paštu, todėl atsakovės nesupranta tokios nuostatos poreikio. Atsakovės įsitikinimu, šiandieninis ieškovo kreipimąsis į teismą buvo skubotas, neapgalvotas ir daugiau principinis ieškovo veiksmas, juo labiau paremtas melagingomis aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, jog neva atsakovė riboja ieškovo bendravimą su sūnumi. Atsižvelgiant į tai, kas išsakyta, ieškovo ieškinys turi būti atmestas pilna apimtimi.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio, nurodydama, kad šeima Tarnybai yra žinoma nuo 2021 m. spalio 25 d., kai ieškovas kreipėsi į Tarnybą raštu. M. D. pranešime teigė, kad atsakovė pastaruoju metu nesudaro galimybių bendrauti su mažamečiu sūnumi, nors iki tol tai darė remiantis bendru sutarimu. Tarnyba reagavo į gautą pranešimą, buvo apsilankyta pas atsakovę ir vaiką, išklausytos jų nuomonės. Ieškovo pranešimas buvo išnagrinėtas ir priimtas sprendimas užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų (arba jų nepakanka) patvirtinančių vaiko teisių ir geriausių interesų neužtikrinimo. Papildomai pažymi, kad ieškovas ieškinyje 1.1. papunktyje nenurodo konkrečių datų, t. y. kuriais laikotarpiais siekia įgyvendinti tėvo, gyvenančio skyrium, bendravimo tvarką su sūnumi. Atsižvelgiant į tai, kad byloje kilo ginčas dėl tėvo teisių ir pareigų įgyvendinimo bei įvertinus, kad vaiko kasdienybėje yra ypač svarbi dienos rutina, svarbu užtikrinti vaiko emocinį, fizinį ir dvasinį stabilumą. Tarnyba mano, kad reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo galėtų būti tikslinamas apibrėžiant tikslius vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos laikotarpius. Likę nepaminėti šioje išvadoje reikalavimai (jų įgyvendinimas) neprieštarautų vaiko teisėms ir geriausiems interesams teismui juos tenkinus.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
5. Teismo posėdžio metu ieškovas CPK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu atsisakė reikalavimo nustatyti (pakeisti) bendravimo tvarką, nurodytą ieškinio dalyko 1.4. punkte dėl baudos sąlygos nustatymo, o dėl reikalavimo nurodyto ieškinio dalyko 1.7. punkte (dėl įpareigojimų informuoti apie išvykimus) – paliko spręsti teismo nuožiūra. Kitus ieškinio reikalavimus ieškovas palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad 2017 m. nutraukus šalių santuoką, buvo patvirtinta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Nurodė, jog viskas kurį laiką buvo neblogai, dažniausiai visuomet pavykdavo su atsakove suderinti susitikimus, nekilo jokių ginčų, tačiau situacija pasikeitė 2021 m. rugsėjo mėnesį, kai jam grįžus į Lietuvą atsakovė leido susitikti su vaiku tik su tam tikromis sąlygomis (susitikti be nakvynės, atsisakė sudėti vaiko daiktus ir pan.), ko pasekoje susitikimas su vaiku neįvyko. Ieškovas pažymėjo, jog šį teismo procesą pradėjo ne todėl, kad neturi ką veikti, yra principingas ar nori kažką įrodyti (kaip tai pažymi atsakovė), o dėl to, jog tapo sunku susitarti su atsakove dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Pažymėjo, kad šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka nėra tinkama, kadangi pasikeitė tam tikros esminės aplinkybės, t. y. ieškovas išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, šalims tapo sunkiau susitarti, konstruktyviai bendrauti, todėl mano, jog minėta bendravimo tvarka turi būti tikslinama/keičiama. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog jokiais būdais nesiekia tvarkos, kuri būtų patogi jam, tačiau galvoja apie vaiką ir siekia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė matytis/bendrauti su tėvu, o jam (ieškovui) turėti garantijas, jog grįžus į Lietuvą galės pasimatyti su vaiku, bei turėti užtikrintą bendravimą su sūnumi nuotoliniu būdu. Ieškovas pripažino, kad galbūt nėra tobulas tėvas (nežino vaiko gydytojo pavardės ir pan.), tačiau labai myli savo sūnų ir nori su juo bendrauti. Pažymėjo, jog bendravimas su sūnumi būnant kartu ir bendraujant nuotoliniu būdu yra visiškai kitoks. Susitikus, vaikas daug atviresnis, daugiau pasipasakoja, būtent gyvi tėvo ir sūnaus susitikimai palaiko jų ryšį, todėl ieškovas siekia tą ryšį išlaikyti ir grįžęs nori turėti galimybę maksimaliai bendrauti su sūnumi.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė pažymėjo, jog jai labai liūdna, kad vaiko tėvas apie savo pareigas vaikui prisiminė tik prasidėjus teismo procesams, nors atsakovė daug metų jį skatino bendrauti, gilinti ryšį su vaiku. Atsakovė supranta, kad tėvo ir sūnaus ryšys yra labai svarbus, todėl niekada nedraudė ieškovui bendrauti su sūnumi ir skatina bendravimą. Pažymėjo, jog teismo procesai kenkia vaikui (sūnus yra labai jautrus), todėl ją labai stebina toks ieškovo elgesys, kad vietoj to, jog pirmiausia kreiptųsi į ją, bandytų spręsti iškilusią problemą, jis iškart kreipėsi į įvairias institucijas (Tarnybą, teismą). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog jos manymu, šis šalių ginčas tikrai galėjo būti išspręstas taikiai, tačiau pažymėjo, kad ieškovas nėra linkęs bendradarbiauti, visuomet laikosi savo principų ir tam tikros sąlygos jam yra tinkamos tik tuomet, kai visiškai atitinka jo poreikius. Atsakovės atstovo nuomone, ši byla yra ieškovo principinių norų įgyvendinimo priemonė (viskas prasidėjo, nes atsakovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto dėl išlaikymo išieškojimo išdavimo). Pažymėjo, kad ieškovas siekia labai daug teisių, tačiau pareigų vykdyti nenori. Atsakovės atstovas papildomai nurodė, kad ieškovas remiasi pakankamai senomis aplinkybėmis (kai vieną kartą nepavyko pasimatyti su vaiku), kurios nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė trukdytų, neleistų ieškovui bendrauti su sūnumi, atvirkščiai, iš pateiktų šalių susirašinėjimų matyti, jog atsakovė siūlo įvairias bendravimo alternatyvas (pasiimti vaiką su nakvyne savaitgaliui, bendrauti darbo dienomis), tačiau dėl tam tikrų priežasčių ieškovui jos netinka. Atstovas taip pat nesupranta poreikio nustatytą neapibrėžtą/neribotą bendravimo tvarką, keisti į neapibrėžtą ieškovo bendravimą su vaiku tvarką, nustatant ribotą, t. y. iki 4 kartų per metus, susitikimų skaičių. Atsakovės atstovas mano, kad ieškovo ieškinys turėtų būti atmestas, pažymėjo, jog jeigu jau keisti bendravimo tvarką, tuomet ją reikia keisti į konkrečią, nustatant ir aiškiai nurodant konkrečias susitikimų datas bei tvarką, tačiau ieškovas tokio konkretumo nepasiūlė ir nežino net konkrečių atvykimo į Lietuvą datų.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog iš ieškovo pusės išgirdo norą bendrauti su sūnumi ir to siekimą, tačiau Tarnybos vertinimu, šis ieškovo noras yra grindžiamas ne vaiko interesais, o tėvo teisėmis. Pažymėjo, jog ieškovas siekia pakeisti bendravimo tvarką, kad ji būtų patogi jam, tačiau pamiršta savo kaip tėvo pareigas bei nepilnamečio vaiko interesus. Tarnybos nuomone, dalis ieškinio reikalavimų galėtų būti patenkinti, atsižvelgiant ne į ieškovo norus (siekį švęsti tam tikras šventes), o į nepilnamečio vaiko gerovę, t. y. galėtų būti nustatyta konkretesnė skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, jog šalių nepilnametis vaikas žinotų, kad tėtis atvažiuos konkrečiu (nustatytu) metu, o ne tada kai pats tėvas norės. Tarnybos atstovė atkreipė šalių dėmesį, jog teisminiai procesai daro neigiamą įtaką vaikui, todėl sprendžiant tokio pobūdžio klausimus (susijusius su nepilnamečiu vaiku) yra labai svarbus ir būtinas šalių nuolatinis bendradarbiavimas, jog būtų užtikrinti geriausi nepilnamečio vaiko interesai, gerovė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
Ieškinys dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo tenkinamas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas M. D. ir atsakovė D. D. yra M. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, buvę sutuoktiniai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys, nutraukdamos santuoką, susitarė, kad šalių nepilnamečio vaiko M. D. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su motina (Sutarties 3.1. punktas). Sutarties 3.3., 3.4., 3.4.1.,3.4.2.,3.5.,3.6. punktuose šalys susitarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Sutarties 3.3. punkte šalys susitarė, kad M. D. gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. D. iš anksto suderinęs laiką su D. D. D. D. įsipareigoja netrukdyti M. D. matytis su vaiku. Sutarties 3.4. punkte susitarta dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos atostogų ir švenčių metu. 3.4.1. punkte susitarta, kad Naujųjų Metų pirmąją dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną. Motinos dieną, šv. Kalėdų pirmąją dieną nepilnametis vaikas M. D. leidžia laiką su motina, D. D.; 3.4.2. punkte susitarta, kad vasaros atostogų metu, poilsinės kelionės su nepilnamečiu vaiku tiek Lietuvoje, tiek į užsienio valstybę turi būti suplanuojamos ir abiejų šalių suderinamos ne vėliau kaip prieš 3 (tris) mėnesius iki numatomos kelionės dienos. Sutarties 3.5. punkte įtvirtinta, kad bet kurios šalies teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka. Sutarties 3.6. punkte įtvirtinta, kad sutuoktiniai po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo turi lygias teises ir pareigas auklėjant nepilnametį vaiką, privalo rūpintis jo sveikata, moraliniu bei dvasiniu ugdymu. Sutarties 3.2. punkte M. D. taip pat įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečio vaiko M. D. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. 2021 m. spalio 19 d. D. D. (jos atstovas) pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (dėl tinkamai nemokamo periodinio išlaikymo vaikui). 2021 m. spalio 28 d. D. D. išduotas vykdomasis raštas, kuris perduotas vykdyti antstoliui. 2021 m. gruodžio 8 d. ieškovas M. D. kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Ieškiniu prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintoje sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3–3.4 punktuose nustatytą skyrium gyvenančio tėvo M. D. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. D. tvarką, nustatant: 1.1. Tėvas M. D. turi teisę bendrauti su sūnumi M. D. laikotarpiu, kada M. D. grįžta į Lietuvą (iki keturių kartų per metus), šiam laikotarpiui pasiimant sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos, o jam pasibaigus – grąžinant sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą (pas motiną D. D.); 1.2. Tais atvejais, kada tėvo M. D. grįžimas į Lietuvą sutampa su aptariamomis šventėmis, nustatoma, kad: 1.2.1. lyginiais metais nepilnametis vaikas M. D. su motina D. D. leidžia Naujųjų Metų pirmąją dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną, Motinos dieną, šv. Kalėdų antrąją dieną; 1.2.2. nelyginiais metais nepilnametis vaikas M. D. su motina D. D. leidžia Šv. Velykų antrąją dieną, Motinos dieną, šv. Kūčių dieną, šv. Kalėdų pirmąją dieną; 1.2.3. Tėvas M. D., jei vaikas sutampančiu su nurodytomis šventėmis laikotarpiu leidžia laiką su juo, privalo jį grąžinti motinai D. D. nurodytos šventės dienos ryte 9 val. ir gali jį vėl pasiimti kitos dienos 9 val.; 1.3. Tėvas M. D. apie konkretų buvimo Lietuvoje laikotarpį privalo informuoti motiną D. D. ne vėliau, kaip prieš dvi savaites iki grįžimo, raštu (elektroniniu paštu), nurodant konkrečią vaiko paėmimo dieną ir valandą bei vaiko grąžinimo dieną ir valandą; 1.4. Motina D. D. atsisakymo perduoti vaiką tėvui be svarbių priežasčių atveju privalo sumokėti tėvui M. D. 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą už kiekvieną praleistą perduoti vaiką dieną. Tėvas M. D. vaiko nesugrąžinimo nustatyta tvarka be svarbių priežasčių atveju privalo sumokėti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą motinai D. D. už kiekvieną praleistą grąžinti vaiką dieną; 1.5. Tėvas M. D. vaiko buvimo su juo laikotarpiu privalo užtikrinti saugias ir komfortiškas vaiko gyvenimo sąlygas, rūpintis jo auklėjimu, užtikrinti tinkamą vaiko lavinimo, gydymosi, švenčių minėjimo ir kt. tvarką; 1.6. Vaikui esant pas vieną iš tėvų, kitas iš tėvų su vaiku gali bendrauti neribotai telefonu, internetu ir kitomis ryšių priemonėmis; 1.7. Kiekvienas iš tėvų privalo raštu (elektroniniu paštu) informuoti kitą iš tėvų apie išvykimą iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos su vaiku ilgesniam negu trijų dienų laikotarpiui, nurodant konkrečią išvykimo vietą; 1.8. Kiekvienas iš tėvų privalo raštu (elektroniniu paštu) informuoti kitą iš tėvų apie vaiko traumą, ligą, kitas svarbias aplinkybes bei bendradarbiauti, sprendžiant gydymo, priežiūros ir kitus klausimus; 1.9. Bendravimo tvarkoje numatytais atvejais šalims bendraujant raštu, pranešimai privalo būti siunčiami šiai elektroninio pašto adresais: M. D. – (duomenys neskelbtini); D. D. – (duomenys neskelbtini). Ieškovas M. D. nurodo, kad ieškovas gyvena ir dirba užsienyje ((duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, kad po santuokos nutraukimo ilgą laiką su vaiko motina pavykdavo susitarti dėl bendravimo su vaiku, tačiau grįžus į Lietuvą 2021 m. rugsėjo 18–27 dienomis, vaiko motina neleido ieškovui pasiimti vaiko ir pabūti kartu jo norimis sąlygomis. Dėl šių aplinkybių ieškovas M. D. kreipėsi į Tarnybą, kuri atliko teisės aktuose nurodytus veiksmus dėl reagavimo į pranešimą apie galimus vaiko teisių pažeidimus, pateikė 2021 m. spalio mėn. ieškovui rašytinį atsakymą. Tarnyba, atlikusi tyrimą, priėmė sprendimą užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų (arba jų nepakanka) patvirtinančių vaiko teisių ir geriausių interesų neužtikrinimo. 2021 m. lapkričio 2 d. ieškovas kreipėsi dėl privalomosios mediacijos, tačiau atsakovė D. D. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija, todėl ieškovas kreipėsi su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo į teismą. Iš kitų bylos duomenų matyti, kad ieškovas Tarnybai dar iki teismo pranešime buvo nurodęs, jog nuo 2018 m. gyvena ne Lietuvoje, tačiau nuolat grįžta į Lietuvą dėl to, jog palaikytų ryšius su sūnumi. Pastaruosius metus ieškovas viską suderindavo „Messenger“ programos pokalbių pagalba ir bėdų beveik niekada nekildavo, visada su motina pavykdavo susitarti, tačiau 2021 m. rugsėjo 18–27 dienomis jam nebuvo leista pasiimti vaiko ir pabūti kartu. Vaikui prisiskambinti į jo planšetę taip pat pasidarė beveik neįmanoma. Tarnyba, atlikdama tyrimą pagal ieškovo pranešimą, apklausė vaiką, kuris pasakojo apie bendravimą su tėvu. Vaikas paaiškino Tarnybos specialistams, kad tėvas yra užsienyje, atvažiuoja per metus tris kartus. Grįžus tėvui, jie kažką pažaidžia. Per vasaros atostogas su tėčiu važiuoja į Klaipėdą ir į Liepoją. Su tėčiu bendrauja ir telefonu, bet ne visada pavyksta pasikalbėti, nes kai tėtis skambina, būna vaikas negali kalbėti, o kai vaikas skambina, pats tėvas negali šnekėti. Vaiko motina Tarnybos specialistams paaiškino, kad nesutinka, jog ji trukdo ieškovo (tėvo) bendravimui su vaiku ar kažkaip nuteikinėja vaiką prieš tėvą. Pažymėjo, kad vaiko tėvas visada gali susitikti su vaiku, tik vieną kartą neįvyko susitikimas. Pabrėžia, kad motina visada bando motyvuoti tėvą bendrauti su savo vaiku, domėtis vaiko gyvenimu, ugdymu, nes pats vaiko tėvas atsisakydavo atsakomybės rūpintis vaiko gyvenimu. Pati motina nepasitiki tėvu (ieškovu). Teigė, kad vaikas turi išmanų laikrodį ir telefoną, kuriais galima susisiekti su vaiku, tačiau dėl vaiko sveikatos vaikui neleidžiama daug naudotis telefonu. Taip pat vaikas turi planšetinį kompiuterį. Nurodo, kad vaiko tėvas skambina kada nori, todėl vaikas ne visada gali atsiliepti (pvz., žaidžia laukia). Nurodo, kad motina niekada nedraudžia bendrauti vaikui su tėvu. Teismui pateiktas antstolio Donato Kisieliaus lydraštis su vykdymo proceso dokumentais (kopijos), iš kurių matyti, kad antstolis vykdo iš ieškovo (kaip skolininko) M. D. išieškojimą dėl nemokamo periodinio išlaikymo, 2022 m. sausio 26 d. nurodyta bendra skola (priverstinai nurašoma lėšų suma) – 2 252,41 Eur. Pateikti teismui ieškovo ir atsakovės tarpusavio susirašinėjimai 2019 m. lapkričio 15 d., 2021 m. rugpjūčio 13–25 dienomis, 2021 m. rugsėjo 8–18 dienomis.
9. Teismo posėdžio metu ieškovas CPK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu atsisakė reikalavimo nustatyti (pakeisti) bendravimo tvarką, nurodytą ieškinio dalyko 1.4. punkte dėl baudos sąlygos nustatymo. Patvirtino, kad ieškovui žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės šioje dalyje. Šis atsisakymas priimtas ir šioje dalyje civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Dėl reikalavimo nustatyti (pakeisti) bendravimo tvarką, nurodytą ieškinio dalyko 1.7. punkte dėl įpareigojimų informuoti apie išvykimus, ieškovas paliko spręsti teismo nuožiūra.
10. Taigi, byloje pareikštas ieškovo ieškinys dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Pasikeitus aplinkybėms, kurioms esant buvo nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, minėta tvarka gali būti keičiama. Kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą (priėmusį sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo) dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Įstatymas neapibrėžia išsamaus sąrašo aplinkybių, kurioms pasikeitus atsiranda pagrindas keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teismas vertina šiam klausimui spręsti svarbių aplinkybių visumą. Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo tvarkos.
11. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – ir VTK) 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Joks teisės aktas neapibrėžia kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kas konkrečiam asmeniui yra geriausia. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, VTK siūlo vadovautis bendraisiais principais – nediskriminacijos, gyventi ir sveikai vystytis, išklausyti vaiko nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, o 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.
13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalyse yra įtvirtinti bendriausio pobūdžio konstituciniai principai; šiomis nuostatomis išreiškiamas valstybės įsipareigojimas nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinta, kad šeima, motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. vasario 27 d., 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai).
14. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
16. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 52 punktas; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
18. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, jog abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktą).
19. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).
20. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, laikosi nuoseklios pozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021), kad: 1) visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas); 2) jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčą tarp tėvų sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007); 3) atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) dalis. Todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 87 punktas); 4) tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas); 5) tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014); 6) teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas); 7) vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai – tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
21. Plėtodama kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija išskiria šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).
22. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
23. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta ir teismo posėdžio metu buvo matyti, kad ginčo šalių (vaiko tėvų) santykiai nėra itin konfliktiški, šalys (tėvai) teikė paaiškinimus byloje korektiškai, konstruktyviai ir ramiai (aiškiai išdėstė savo pozicijas), patvirtino teismui, kad ilgą laiką po šalių santuokos nutraukimo ir po teisme patvirtintos bendravimo tvarkos (2017 m.), bendradarbiavo tarpusavyje dėl skyrium gyvenančio tėvo susitikimų su vaiku, bendravo pagal nustatytą tvarką, derino sutikimus, tėvams visada pavykdavo tarpusavyje susitarti iki 2021 m. rugsėjo 18–27 dienos, kai tarp šalių įvyko tam tikras didesnis tarpusavio konfliktas-nesutarimas dėl vaiko bendravimo tvarkos. Ieškovas paaiškino teismui, kad buvo atvykęs šiomis dienomis į Lietuvą, derino iš anksto susitikimą dėl bendravimo su vaiku su atsakove (motina), tačiau jam nebuvo leista. Ko pasėkoje ieškovas M. D. kreipėsi į Tarnybą, o vėliau ir į teismą. Iš ieškovo pareikštos teisme posėdžio metu pozicijos (paaiškinimų) matyti ir teismui susidarė vidinis įsitikinimas, kad ieškovui (tėvui) rūpi sūnus, jis nori su juo dažniau bendrauti, pergyvena dėl susilpnėjusio ryšio su vaiku, kadangi ieškovas yra išvykęs gyventi ir dirbti nuolatos į užsienį, į Lietuvą grįžta tik kelis kartus per metus, todėl nori (pageidauja) užtikrintų susitikimų Lietuvoje, taip pat nori turėti užtikrintą bendravimą su sūnumi nuotoliniu būdu, pasiūlė ieškinyje savo siūlomus dabartinės bendravimo tvarkos pakeitimus. Tačiau kartu patvirtino, kad dėl daugumos siūlomų bendravimo punktų tarp šalių net nėra ir nebuvo anksčiau jokio ginčo su atsakove, tokių bendravimo tvarkos pakeitimų atsakovei nėra siūlęs, pats pakankamai nesidomėjo nei vaiko mokslais, nei sveikata, nedalyvavo atliekant sūnui rimtą operaciją. Pažymėjo, kad nėra tobulas tėvas, tačiau stengiasi ir myli sūnų. Teismui susidarė vertinimas, kad ieškovui iš tiesų rūpi sūnus ir bendravimas su juo, tačiau ieškovo siūloma teisme ieškiniu bendravimo tvarka (dabartinės tvarkos pakeitimas) labiau orientuota į savo paties patogumą (atsižvelgiant į jo grįžimus) bendrauti su sūnumi (kurį, ieškovo vertinimu, turėtų užtikrinti atsakovė). Tam pritarė ir Tarnyba, pateikusi byloje išvadą dėl šalių ginčo, kad ieškovas siūlo bendravimo tvarką, kuri labiau orientuota pagal savo poreikius (patogumą atvykstant iš užsienio į Lietuvą), dažniau minėjo posėdžio metu „man patogi tvarka“, o ne vaiko interesų užtikrinimas ar tėvų interesų derinimas, akcentavo savo gyvenimą užsienyje (nors tai buvo pačio ieškovo pasirinkimas). Iš atsakovės pareikštos teisme posėdžio metu pozicijos matyti ir teismui susidarė vidinis įsitikinimas, kad atsakovė yra atsakinga motina, atsakingai rūpinasi sūnaus ugdymu, auklėjimu, sveikata, jai taip pat rūpi tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšis bei bendravimas, byloje nenustatyta, kad atsakovė kada nors tyčia (be objektyvių priežasčių) būtų draudusi ieškovui nepasimatyti (bendrauti) su sūnumi ar draudusi vaikui bendrauti su tėvu. Atsakovė paaiškino, kad nuolat bendradarbiaudavo (ir toliau bendradarbiauja) su ieškovu (tėvu) dėl susitikimų su sūnumi. Teigė, kad vaiko tėvas visada gali susitikti su vaiku, tik vieną kartą neįvyko susitikimas. Pažymi, kad priešingai – bando motyvuoti tėvą bendrauti su vaiku, domėtis vaiko gyvenimu, ugdymu, sveikata, tačiau pats tėvas pakankamai nesidomi. Pabrėžia, kad nedraudžia vaikui bendrauti su tėvu nuotoliniu būdu, vaikas turi telefoną, išmanų laikrodį ir planšetinį kompiuterį, vaikas ir tėvas šiomis priemonėmis tam tikromis dienomis susisiekia, bendrauja, tačiau vaiko tėvas skambina kada nori, todėl vaikas ne visada gali atsiliepti, o pats vaikas irgi ne visada prisiskambina, be to, šalių vaikas turi sveikatos problemų, todėl negali daug naudotis telefonu ar kompiuteriu. Kartu pažymėjo, kad atsakovė labai nusivylė ieškovo veiksmais, kai šis, nesiekdamas tarpusavyje išsispręsti kilusio neaiškumo dėl bendravimo tvarkos su vaiku (dėl rugsėjo mėn. įvykių), iš karto kreipėsi į Tarnybą, o po to į teismą (t. y. bendravo institucijų lygmeniu, o ne su ja derindamas interesus), dėl tokių ieškovo veiksmų, atsakovė nepageidavo mediacijos proceso ir atsisakė jame dalyvauti. Taip pat atsakovė įtaria, kad toks ieškinys dėl bendravimo tvarkos pakeitimo galėjo būti pateiktas teismui ir dėl atsakovės pradėto vykdymo proceso prieš ieškovą, kadangi ieškovas tinkamai nemoka priteisto vaikui periodinio išlaikymo. Byloje pateikti įrodymai ir pats ieškovas patvirtino, kad iš tiesų nėra sumokėjęs viso vaikui priteisto periodinio išlaikymo ir yra susidaręs tam tikras išlaikymo įsiskolinimas vaikui, atsakovei buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo perduotas vykdyti antstoliui. Nors sutapimas yra (t. y. ieškinys dėl bendravimo tvarkos pakeitimo buvo pateiktas teismui nesenai po to, kai atsakovė paprašė teismo išduoti vykdomąjį raštą ieškovo atžvilgiu dėl išlaikymo), tačiau nenustatyta, kad tai buvo priežastis dėl šioje byloje nagrinėjamo ieškinio pateikimo ir nagrinėjamo ginčo (tai patvirtinančių objektyvių įrodymų nėra, tik prielaidos). Teismo vertinimu, pagal byloje ištirtus įrodymus ir šalių paaiškinimus, pagrindinė priežastis buvo būtent 2021 m. rugsėjo mėn. ieškovo ir atsakovės tarpusavio nesusikalbėjimas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku. Teismas, įvertinęs turimus susirašinėjimus dėl šio bendravimo 2021 m. rugsėjo mėn. ir šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, vertina, kad nė viena iš šalių iš esmės nėra kalta dėl to šio nesusikalbėjimo, o tai įvyko dėl tam tikros dalies bendravimo tvarkos sąlygų neapibrėžtumo (konkretumo patvirtintoje bendravimo tvarkoje trūkumo, neįtvirtinus konkrečių ieškovo (tėvo) grįžimo į Lietuvą laikotarpių tvarkoje) ir tarpusavio nesusikalbėjimo konkrečiai šioje situacijoje (interesų nederinimo). Šiuo atveju ieškovas tiesiog norėjo bendrauti visą savaitę su savo sūnumi (su vaiko nakvynėmis pas jį), kai grįžo iš užsienio į Lietuvą, o motina dėl netinkamo ieškovo atvykimo meto (kadangi rugsėjo mėn. prasidėjo sūnui mokslo metai), nesutiko darbo dienomis krauti vaiko daiktų nakvynėms, siūlė tėvui pasiimti po mokyklos arba savaitgalį. Konsensusas tarp šalių nebuvo pasiektas. Taigi, atsakovė nedraudė bendrauti ieškovui su sūnumi, tačiau pasiūlė kitokį galimą bendravimą dėl vaiko režimo rugsėjo mėn., kai buvo prasidėję vaiko mokslo metai. Teismui dar buvo pateiktas kaip įrodymas 2019 m. lapkričio 15 d. šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad tarp šalių anksčiau buvo kilęs tam tikras dar kitas nedidelis nesutarimas dėl švenčių su vaiku šventimo, tačiau, kaip patvirtino abi ginčo šalys teismo posėdžio metu, šis nesutarimas buvo išspręstas ir tarp tėvų susitarta (rastas sprendimas). Daugiau jokių objektyvių duomenų apie kokius nors kitus nesutarimus dėl dabartinės teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos teismui nepateikta. Teismo vertinimu, pritariant ir Tarnybos išvadai, pagrindinė priežastis vaiko ir tėvo susilpnėjusio ryšio yra būtent pačio ieškovo buvimas (gyvenimas užsienyje), retas grįžimas į Lietuvą, reti gyvi susitikimai su sūnumi, o ne ieškovo nurodomas atsakovės draudimas matytis su vaiku (kuris byloje objektyviais įrodymais neįrodytas) ar pati dabartinė bendravimo tvarka, kuri, teismo vertinimu, suteikia ieškovui galimybes su sūnumi bendrauti gana maksimaliai, nors ir apibrėžtumo jai trūksta. Pats ieškovas patvirtino, kad į Lietuvą faktiškai atvyksta per metus tik iki 4 kartų, su sūnumi dažniau bendrauja nuotoliniu būdu nei gyvai, taigi minimalus bendravimas (minimalus ryšio tarp tėvo ir sūnaus) vyksta pagrinde dėl susiklosčiusių aplinkybių, kai ieškovas pats savo valia išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, o vaikas kartu su motina liko gyventi Lietuvoje. Teismas pažymi, kad visų galimų kilti gyvenime situacijų bendravimo tvarkoje neįtvirtinsi, vaiko tėvai privalo bendrauti dėl vaiko (stengtis derinti savo interesus), tačiau kylant ginčams (konfliktams), verta jų galimą sprendimą bendravimo tvarkoje įtvirtinti, jei tai užtikrintų vaiko interesus ir padėtų išvengti tolesnių konfliktų tarp tėvų. Tačiau nusistovėjusios bendravimo tvarkos pakeitimas turi būti motyvuotas ir apgalvotas, turi būti pagrįstas ne vien savo norais, emocijomis, patogumu, bet tokios bendravimo tvarkos pakeitimo būtinu poreikių ir vaiko interesais, esmingai pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi būti teikiami teismui konkretūs apibrėžtumo pasiūlymai. Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės ir yra kitos aplinkybės, esančios pagrindu pakeisti nustatytą konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo tvarkos pakeitimo.
24. Kaip jau buvo minėta, giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais. Vaiko bendravimas ne tik su motina, bet ir su tėvu, yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti tinkamus ir maksimalius ryšius su abiem tėvais, neišskirti vieno iš jų. Įstatymas numato tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principus, kuriais remiantis siekiama, kad vaikas maksimaliai praleistų laiko su kiekvienu iš tėvų. Todėl teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Taip sudarant skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
25. Teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimu šalių santuokos nutraukimo byloje dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinta bendravimo tvarka, kuria dabar vadovaujasi ginčo šalys, netgi maksimalesnė nei ieškovo ieškiniu siūloma, lyginant dabartinės galiojančios bendravimo tvarkos sutarties 3.3. punktą, kuriuo ieškovas (tėvas) neribotai gali bendrauti su vaiku iš anksto suderinęs laiką su atsakove (motina), o atsakovė (motina) įsipareigoja netrukdyti matytis su vaiku, nei ieškovo siūlomas ieškinio 1.1. punktas, kai tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi laikotarpiu, kada ieškovas grįžta į Lietuvą (iki keturių kartų per metus), šiam laikotarpiui pasiimant sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos, o jam pasibaigus – grąžinant sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą (pas motiną). Dabartinės bendravimo tvarkos sutarties 3.3. punkte įtvirtinta ir tai, kad atsakovė negali trukdyti ieškovui matytis su vaiku, o tai reiškia, kad tėvui (ieškovui) pageidaujant bendravimo su vaiku, turi būti leidžiama matytis su vaiku ir grįžtant į Lietuvą, ar gyvenant Lietuvoje ir pan., o atsakovė galėtų neleisti tik dėl objektyviai susidariusių priežasčių (aplinkybių), tik dar papildomai įtraukta sąlyga, kad susitikimai turi būti derinami iš anksto tarp tėvų. Priešingu atveju (motinai neleidus tėvui matytis ir bendrauti su vaiku) pagal dabartinę galiojančią bendravimo tvarką – ieškovas gali (turi teisę) prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą ir kreiptis į antstolius dėl teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos nevykdymo (ir būtų sprendžiama, ar vykdoma (nevykdoma) bendravimo tvarka dėl objektyvių ar neobjektyvių priežasčių (t. y. motinos kaltės). Byloje nenustatyta, kad atsakovė nors kartą būtų bausta (įspėta) dėl teismo patvirtintos bendravimo tvarkos nesilaikymo (kaip minėta, byloje yra tik duomenų apie 1 neįvykusį ieškovo susitikimą su vaiku jo pageidaujamomis sąlygomis). Tuo tarpu siūlomu ieškinyje 1.1. punktu ieškovas prašo net minimalesnės bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo), t. y. vietoje gana maksimalaus bendravimo (išskyrus, kai yra objektyvios priežastis dėl nebendravimo) siūloma patvirtinti iki 4 kartų per metus apribotą minimalesnį bendravimą, kuris priklausytų išimtinai nuo ieškovo pasirinkimo (prašo patvirtinti ieškovui teisę iki 4 kartų atvykti) ir ieškovo pasirinktų atvykimo į Lietuvą datų. Pabrėžtina, kad bendravimo tvarka su vaiku yra ne tik tėvo (motinos) teisė, bet ir pareiga, todėl toks bendravimo pakeitimas, kuris galėtų būti ir 0-4 kartų per metus susitikimų, prieštarautų ir neatitiktų šalių vaiko interesų, o siūlomas bendravimo 1.1. punktas laikomas patogesniu tik ieškovui, neatitinkantis vaiko interesų. Tą pažymėjo ir Tarnyba išvadoje. Tuo pačiu pažymėtina, kad siūlomas 1.1. punktas nėra konkretus (t. y. prašoma pakeisti nekonkrečiai apibrėžtą (bet gana maksimalią) tvarką kita konkrečiai neapibrėžta ir dar minimalesne (žiūrint iš bendravimo su vaiku puses) tvarka. Toks bendravimo tvarkos pakeitimas nėra pakankamai pagrįstas. Ieškovas nenurodė teismui konkrečių datų, t. y. kuriais konkrečiais laikotarpiais siektų įgyvendinti tėvo, gyvenančio skyrium, bendravimo tvarką su sūnumi. Šių terminų (t. y. tikslius vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos laikotarpius) negalėjo tiksliai apibrėžti ir teismo posėdžio metu, tačiau paaiškino, kad problemų su darbdaviu neturėtų kilti, jis turėtų (galėtų) atvykti iki 4 kartų per metus į Lietuvą. Tokio patvirtinimo (rašytinio įrodymo) iš darbdavio ieškovas taip pat teismui nepateikė (nors teismas siūlė tokius įrodymus pateikti). Taigi, nors ieškovas nori konkretumo bendravimo tvarkoje, siekiant apibrėžti jo bendravimą jam grįžtant iš užsienio, tačiau pats jo negalėjo nurodyti (pasiūlyti) teismui, kurį galėtu įvertinti tiek teismas, tiek Tarnyba, tiek atsakovė (motina), neturint konkretumo iš ieškovo pusės, taip pat ir teismas negalėjo pasiūlyti kitokį šio punkto įtvirtinimą. Taigi, siūloma įtvirtinti bendravimą dėl neapibrėžto kartų susitikimų, nors dabartinė bendravimo tvarka (ir jos 3.3. punktas) suteikia ieškovui daug maksimalesnes galimybes bendrauti su vaiku. Taip pat ieškovas turėtų nepamiršti, kad ir pats šalių nepilnametis vaikas turi savo režimą (mokyklos lankymas, būreliai, eskursijos ir pan.), tad siekdamas įtvirtinti tokius pakeitimus, kurie gali keisti ir vaiko režimą, turėjo kartu pateikti (nurodyti) teismui konkrečius prašomus (siūlomus) įtvirtinti susitikimo laikotarpius (grįžtant į Lietuvą), kad teismas galėtų juos konkrečiai įvertinti dėl vaiko režimo, tiek dėl vaiko motinos interesų derinimo (išklausius ir vaiko motinos pozicijos dėl konkrečių laikotarpių), siekiant ateityje išvengti tokių situacijų kaip 2021 m. rugsėjo mėn. Kadangi vaiko režimo užtikrinimas gali būti pripažįstama objektyvia priežastimi, kodėl tėvui motina nesudarė tinkamų sąlygų susitikti visai savaitei (su nakvyne) su vaiku, o buvo pasiūlytas kitoks bendravimo su vaiku būdas. Šiuo atveju ieškovas norėjo paimti vaiką su nakvynėmis per pačių mokslo metų pradžią. Bendravimo tvarkos vykdymas gali sukelti ir nepatogumų tiek vaikui, tiek kitam tėvui (ar motinai), todėl konkrečių terminų nustatymas galėtų būti išeitis bendravimo tvarkoje, kuriems esant, būtų galima planuotis savo grafikus, planus tiek motinai, tiek vaikui. Kaip minėta, skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būti patogiausia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas vertina, kad netikslinga keisti dabartinį bendravimo 3.3. sutarties punktą ieškovo siūlomu 1.1. punktu. Toks keitimas neatitiktų nei vaiko, nei kito vaiko motinos interesų, o pakeitus, toks patogumas būtų suteiktas tik tėvui, neišspręstų neapibrėžtumo problemos, būtų įtvirtintas netgi minimalesnis bendravimas nei dabartinėje tvarkoje (kurioje įtvirtintas gana maksimalus bendravimas – neatitiktų ir principo, jog bendravimas su vaiku yra ne tik tėvo (motinos) teisė, bet ir pareiga). Atsakovei nevykdant dabartinės teismo patvirtintos bendravimo tvarkos dėl objektyvių priežasčių, ieškovui suteikta galimybė prašyti išduoti vykdomojo rašto ir kreiptis į antstolius ir atitinkamai esant kaltei, prašyti baudos skyrimo, tačiau, kaip minėta, teismo vertinimu, pagal dabartines bylos aplinkybes, nėra duomenų, jog atsakovė iš tiesų kada nors draudė ar trukdė vaikui bendravimą su tėvu, tas byloje neįrodyta. Priešingai, tas buvo matyti ir teismo posėdžio metu, atsakovė (vaiko motina) nori, kad tėvas kuo dažniau bendrautų su vaiku. Teismas pagal bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus neturi pagrindo netikėti atsakove. Minėtas 2021 m. rugsėjo mėn. nesusikalbėjimas, kaip jau minėta, įvyko ir dėl bendravimo tvarkos konkretumo stygiaus, kurio pats ieškovas nesiūlo konkretizuoti (nesiūlo konkrečių galimų atvykimo datų įtvirtinimo) ir kartu pasiūlyti maksimalią tvarką, o ne minimalesnę tvarką, kuri būtų patogi jam. Toks ieškovo siūlomas pakeitimas galėtų sukelti netgi ateityje daugiau tėvų tarpusavio ginčų, kadangi gali kilti ginčas tiek dėl nepakankamos bendravimo tvarkos (susitariant dėl bendravimo su vaiku gyvai tik dėl 0-4 kartų per metus), tiek dar dėl kitų tarpusavio ginčų, tiek neužtikrinti vaiko interesų.
26. Tačiau dabartinėje bendravimo tvarkoje nėra įtvirtinta per kokį terminą šalys turi suderinti bendravimus, kai ieškovas ketina atvykti į Lietuvą dėl gyvo bendravimo su sūnumi, siekiant išvengti ateityje tokių nesklandumų (nesutarimų, rizikų), kurie įvyko 2021 m. rugsėjo mėn., kai ieškovas faktiškai atvyko į Lietuvą, tačiau nepasimatė (nebendravo) su savo vaiku kaip norėjo (su nakvynėmis). Dabartinėje bendravimo tvarkoje 3.4.2. punkte tik aprašytos suplanuotos poilsinės kelionės su vaiku tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, jų derinimas. Ieškovas 1.3. siūlomoje tvarkoje siūlo „kad tėvas apie konkretų buvimo Lietuvoje laikotarpį privalo informuoti motiną D. D. ne vėliau, kaip prieš dvi savaites iki grįžimo, raštu (elektroniniu paštu), nurodant konkrečią vaiko paėmimo dieną ir valandą bei vaiko grąžinimo dieną ir valandą“. Atsakovė pažymėjo ir paaiškino teismo posėdžio metu, kad sutiktų ir anksčiau jau siūlė ieškovui, jog vaiko tėvas apie konkretų buvimo Lietuvoje laikotarpį informuotų atsakovę bent prieš mėnesį ir per šį laikotarpį šalys suderintų ieškovo bendravimą su vaiku. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje akcentuojamas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose (CPK 376 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010; kt.). Įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisingas teismo sprendimas būtų priimtas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu, šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikė galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti; teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. tenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys). Taigi, teismo vertinimu ir būnant aktyviu šioje byloje, atsižvelgus į bylos įrodymų ir šalių paaiškinimų visumą, siekiant išvengti tokios situacijos, kuri įvyko tarp šalių (tėvų) 2021 m. rugsėjo mėn. pasikartojimo (taip pat rizikų išvengimui), tikslinga papildyti dabartinę šalių bendravimo tvarką nauju bendravimo tvarkos 3.3.1. punktu, kuris papildytų sutarties 3.3 punktą dėl bendravimo su vaiku suderinimo (t. y. toks punktas priimamas iš esmės remiantis ieškovo siūlomu 1.3., jį pakeičiant pagal atsakovės siūlymus (sutikimus), Tarnybos nuomonę ir pagal teismo vertinimus, kokia ji galima pagal esamą situaciją ir labiausiai atitiktų tiek šalių (tėvų), tiek vaiko interesus, siekiant išvengti ginčų dėl bendravimo tvarkos). Nustatyti, kad tėvas apie konkretų buvimo Lietuvoje ir norimo bendravimo su vaiku M. D. laikotarpį privalo informuoti motiną D. D. ne vėliau, kaip prieš mėnesį iki grįžimo, raštu („Messenger“ programos būdu ar kitu abiem šalims priimtinu būdu), nurodant pageidaujamą konkrečią vaiko paėmimo dieną ir valandą bei vaiko grąžinimo dieną ir valandą. Toks tėvo ir sūnaus bendravimas abiejų šalių galutinai suderinamas ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki numatomo tėvo (M. D.) atvykimo į Lietuvą dienos. Teismo vertinimu, toks papildomas punktas leistų išvengti tokio pasikartojančio ginčo koks iškilo 2021 m. rugsėjo mėn., leistų ir pačiam ieškovui planuotis kelionę (dėl susitikimų Lietuvoje su sūnumi), tiek leistų planuotis vaiko motinai, planuotis vaiko režimą. Atitinkamai atsakovei neleidžiant ieškovui bendrauti su vaiku konkrečiu ieškovo pageidaujamu laikotarpiu be objektyvių priežasčių, nepavykus šalims suderinti per nustatytus laikotarpius, tuomet ieškovas galėtų kreiptis dėl bendravimo tvarkos nevykdymo (tai būtų užtikrinimas ieškovui, kad jis galėtų suderinti savo atvykimus su motina iš anksto (žinoti konkrečią jos nuomonę) ir be rizikų jis galėtų atvykti į Lietuvą ir bendrauti su vaiku tėvų suderintu laiku, suderintomis sąlygomis, nebent yra objektyvios priežastis, kai negali vykti toks bendravimas ir apie tai vaiko motina turėtų informuoti tėvą per nustatytus terminus). Teismas pažymi, kad neparinko ieškovo siūlomo bendravimo būdo (t. y. raštu (elektroniniu paštu), kadangi abi ginčo šalys teismo posėdžio metu patvirtino, jog nuolatos bendrauja „Messenger“ programos būdu (tai patvirtina ir teikiami rašytiniai įrodymai), elektroniniu paštu iš esmės šalys nebendrauja arba labai retais atvejais, todėl nėra tikslinga parinkti tokį bendravimą būdo, kurio praktiškai netaiko pačios ginčo šalys. Tokio punkto nustatymas atitiktų sąžiningo proceso principus, siekį užtikrinti ir apsaugoti pirmiausia vaiko interesus ir kartu siekiant išvengti kuo mažiau ginčų tarp tėvų dėl patvirtintos bendravimo tvarkos, o taip pat, jį suderinus su 3.3 punktu, būtų užtikrintas vaiko ir tėvo maksimalus bendravimas, ir jis iš esmės priklausys nuo pačio ieškovo ir jo galimybių lankyti vaiką Lietuvoje.
27. Ieškovas siūlomais ieškinyje 1.2., 1.2.1., 1.2.2., 1.2.3. punktais siūlė taip pat nustatyti tvarką, kai tėvo M. D. grįžimas į Lietuvą sutampa su nurodytomis šventėmis. Pažymėtina, kad dabartinės bendravimo tvarkos 3.4., 3.4.1., 3.4.2. punktuose aptartas bendravimas su nepilnamečiu vaiku tvarka švenčių dienomis. Kartu byloje nustatyta ir pats ieškovas neginčijo, kad iki šiol tarp tėvų ginčų dėl bendravimo per šventes iš esmės nebuvo, išskyrus 2019 m. lapkričio mėn., pateiktas susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog ieškovas pageidavo bendravimo su sūnumi ir per šventes tam tikromis dienomis kitomis dienomis nei įtvirtinta teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (ar šventinėmis dienomis, kurios priskirtos bendravimui motinai), buvo emocingesnis susirašinėjimas, tačiau kartu patvirtino, jog konsensusas tarp tėvų tuomet buvo pasiektas. Pateiktas minėtas rašytinis šalių „Messenger“ susirašinėjimas netgi patvirtina, kad atsakovė tuomet buvo sutikusi ieškovui leisti bendrauti per šventę (t. y. pirmą šv. Kalėdų dieną, nors dabartinėje bendravimo tvarkoje ši diena priskirta bendravimui su motina). Ieškovas nepateikė teismui objektyvių tikėtinų įrodymų, kad ieškovui nebuvo suteikta švęsti tam tikrų (ieškinio dalyke nurodytų) švenčių su savo vaiku arba nėra išlaikomas tėvų lygiateisiškumas (t. y. tėvų lygi teisė švęsti vaiko šventes vienodai). Nepateikta rašytinių įrodymų, kad ieškovas buvo teikęs atsakovei prašymus pasimatyti (bendrauti) su vaiku konkrečiomis švenčių dienomis ir atsakovė nebūtų tai leidusi padaryti (vadovautųsi tik savo interesais). Pažymėtina, kaip jau buvo minėta, įstatymas numato tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principus. Šie principai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, kartu turi teisę matytis su vaiku per šventes. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši byla yra dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą (priėmusį sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo) dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Įstatymas neapibrėžia išsamaus sąrašo aplinkybių, kurioms pasikeitus atsiranda pagrindas keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teismas vertina šiam klausimui spręsti svarbių aplinkybių visumą. Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo tvarkos. Šiuo atveju ieškovas neįrodė ir nepateikė teismui pakankamai įrodymų, jog toks keitimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku per šventes yra būtinas, nepateikė įrodymų apie lygiateisiškumo švęsti šventes nesilaikymą, ieškovo (kaip tėvo) teisių galimą pažeidimą švęsti šventes su vaiku, ar kad dabartinė tvarka neužtikrina ieškovo bendravimo su vaiku per šventes. Papildomai ieškovas įtraukė į siūlomą bendravimo tvarką Kūčių vakarą, kuris nebuvo įtvirtintas dabartinėje bendravimo tvarkoje, tačiau taip pat nepateikė teismui įrodymų, jog ieškovui nebuvo suteiktos galimybės švęsti tam tikrus metus su vaiku per Kūčių vakarą, taip pat nepateikta duomenų, jog tokius pakeitimus reikėtų įtvirtinti dėl vaiko poreikių, kad vaiko interesai nėra užtikrinami, nenustačius (nepakeitus) tokio bendravimo punkto. Ieškovui pateikus tokius objektyvius įrodymus (t. y. apie tai, kad atsakovė draudžia ieškovui švęsti tam tikras šventes su vaiku, neduoda pasimatyti per šventes, nesilaikoma lygiateisiškumo), tuomet tai galėjo būti pagrindas įtvirtinti ir pakeisti dabartinę bendravimo tvarką per šventes, tačiau teismui nepateikta tokių objektyvių, tikėtinai šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nors ieškovui buvo siūloma tokius objektyvius įrodymus pateikti. Todėl nėra pagrindo keisti dabartinę nustatytą bendravimo tvarką per šventes pagal ieškovo siūlymus, nurodytus ieškinio pagrindo ir dalyko 1.2., 1.2.1., 1.2.2., 1.2.3 punktuose.
28. Kaip minėta, ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nurodytos ieškinio dalyko 1.4. punkte, ieškovas atsisakė.
29. Ieškinio reikalavime dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, 1.5. punkte ieškovas prašo įtvirtinti sąlygas, kad tėvas M. D. vaiko buvimo su juo laikotarpiu privalo užtikrinti saugias ir komfortiškas vaiko gyvenimo sąlygas, rūpintis jo auklėjimu, užtikrinti tinkamą vaiko lavinimo, gydymosi, švenčių minėjimo ir kt. tvarką. Teismo posėdžio metu ieškovas negalėjo teismui aiškiai paaiškinti, kodėl prašo įtvirtinti tokią bendravimo sąlygą dėl įpareigojimų sau bendraujant su sūnumi, kas pasikeitė po teismo sprendimo, kad iškilo būtinybė įtvirtinti tokią nuostatą. Teismas visiškai pritaria atsakovės (jos atstovo) pozicijai, jog tokia nuostata yra perteklinė ir neaiški, kadangi ir be tokios nuostatos įtvirtinimo tiek tėvas (tiek motina) turi užtikrinti tokias sąlygas savo vaikui, tai įtvirtinta ir įstatyme (pvz., CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog tėvas (ar motina) turi užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, sudarant vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008 ir kt.). Atsižvelgus į šias aplinkybes ir tai, kad ieškovas negalėjo paaiškinti šio siūlomo bendravimo punkto įtvirtinimo poreikio ir tikslų, nėra pagrindo tokį siūlomą bendravimo tvarkos pakeitimo punktą įtvirtinti.
30. Ieškinio reikalavime dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, 1.6. punkte ieškovas prašo įtvirtinti papildomas sąlygas, kad „vaikui esant pas vieną iš tėvų, kitas iš tėvų su vaiku gali bendrauti neribotai telefonu, internetu ir kitomis ryšių priemonėmis“. Byloje nenustatyta ir nepateikta teismui įrodymų, kad bendravimas tarp ieškovo ir sūnaus nuotoliniu būdu iki šiol buvo vykdomas su kliūtimis (t. y. dėl atsakovės kaltės). Atsakovė patvirtino, kad nedraudžia vaikui bendrauti su tėvu, tik kartu buvo pažymėtos aplinkybės apie šalių vaiko sveikatą (kad pats vaikas dėl sveikatos būklės negali ilgai bendrauti nuotolinio būdu). Byloje tarp šalių taip pat nebuvo ginčo, kad šalių vaikas turi tam tikrų sveikatos problemų, dėl kurių negali ilgai bendrauti nuotoliniu būdu. Tuo pačiu vaikas buvo apklaustas Tarnybos specialistų, kuris pats papasakojo apie bendravimą su tėvu nuotoliniu būdu. Vaikas nenurodė apie kokius nors motinos draudimus. Papasakojo, kad su tėčiu bendrauja ir telefonu, bet ne visada pavyksta pasikalbėti, nes kai tėtis skambina, būna vaikas negali kalbėti, o kai vaikas skambina, pats tėvas negali šnekėti. Pagal galimybes susisiekia su tėvu. Taip pat atsakovė (motina) paaiškino, kad vaikui nupirktas telefonas, taip pat turi planšetinį kompiuterį. Nurodo, kad vaiko tėvas skambina kada nori, todėl vaikas ne visada gali atsiliepti (pvz., žaidžia laukia). Taigi, byloje nenustatyta, kad atsakovė buvo dariusi kokias nors kliūtis vaikui bendrauti su tėvu neribotai nuotoliniu būdu, o kartais bendravimas nuotoliniu neįvykdavo tiesiog dėl gyvenimiškų aplinkybių ir situacijų. Nagrinėjamu atveju nebuvo siūloma įtvirtinti konkretizuotos bendravimo su vaiku telekomunikacijų priemonėmis tvarkos, kurioje būtų įtvirtinti konkretūs bendravimo nuotoliniu būdu laikai (nebuvo siūlomi konkretūs bendravimo nuotoliniu būdu laikai), o šiuo nagrinėjamu atveju nesant duomenų apie kokias nors atsakovės daromas kliūtis ieškovui bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu, nėra pagrindo įtvirtinti tokį ieškovo bendravimo punktą ar įtvirtinti jį su pakeitimais, kai ir taip vaikui iš esmės neribotai (priklausomai nuo sveikatos) leidžiama bendrauti nuotoliniu būdu su tėvu.
31. Ieškinio reikalavime dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, 1.7. punkte ieškovas prašo įtvirtinti sąlygas, kad „kiekvienas iš tėvų privalo raštu (elektroniniu paštu) informuoti kitą iš tėvų apie išvykimą iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos su vaiku ilgesniam negu trijų dienų laikotarpiui, nurodant konkrečią išvykimo vietą”. Teismo posėdžio metu ieškovas iš esmės nebelaikė šio reikalavimo, nenurodė šios nuostatos įtvirtinimo būtinumo pagrindimo, paliko dėl šios nuostatos įtvirtinimo spręsti teismo nuožiūra, tačiau ir neatsisakė. Taip pat ieškovas nieko detaliau dėl šios nuostatos įtvirtinimo teismo posėdžio metu paaiškinti negalėjo, kuo ji konkrečiai būtų naudinga bendravimo tvarkai su vaiku. Atsakovė (jos atstovas) nurodė, kad tokios nuostatos įtvirtinimas nėra pagrįstas, neturi praktinės reikšmės ieškovui, kaip vaiko tėvui gyvenančiam užsienyje. Atsakovės vertinimu, šia nuostata ieškovas siekia įtvirtinti kontrolinį atsakovės mechanizmą, kuris nepateisinamas vien per atsakovės privataus gyvenimo prizmę, tuo tarpu ieškovo susižinojimo teisė ar noras pateisinti savo smalsumą nėra pateisinama priežastis keisti teismo sprendimą. Teismas vertina, kad tokios nuostatos įtvirtinimo būtinumas šioje byloje neįrodytas, nėra aiškus (teismui neatskleistas tokio bendravimo punkto įtvirtinto poreikis), todėl taip pat netenkinamas. Tuo pačiu pažymėtina, kad pats ieškovas šio punkto tvirtinimą paliko spręsti teismo nuožiūra.
32. Ieškinio reikalavime dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, 1.8. punkte ieškovas prašo įtvirtinti sąlygas, kad „kiekvienas iš tėvų privalo raštu (elektroniniu paštu) informuoti kitą iš tėvų apie vaiko traumą, ligą, kitas svarbias aplinkybes bei bendradarbiauti, sprendžiant gydymo, priežiūros ir kitus klausimus”. Atsakovė paaiškino teismui, kad nuolat bendradarbiauja su ieškovu sprendžiant vaiką liečiančius klausimus, informuodavo tėvą (ieškovą) apie vaiko sveikatą, apie vaiko operacijas ir kitas svarbias aplinkybes, o pats ieškovas pakankamai nesidomėjo vaiku dėl šių klausimų, nors pats turi prieigą prie elektroninės vaiko sveikatos istorijos, taip pat tėvas nedalyvavo, kai šalių vaikui buvo atliekama rimta operacija. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų slėpusi nuo ieškovo kokią nors informaciją apie vaiko traumas, ligas ar kitas svarbias aplinkybes, neteikusi informacijos. Taip pat teismo posėdžio metu patvirtino pats ieškovas, jog jis turi prieigą (jam suteikta prieiga) prie elektroninės vaiko sveikatos istorijos (esvaikata.lt), tačiau pats ieškovas ilgą laiką prie jos nebuvo prisijungęs, pripažino, kad tinkamai nesidomėjo vaiko sveikata, o atsakovė teikia jam informaciją apie vaiką. Taigi, ieškovas prašo įtvirtinti teismo bendravimo sąlygą dėl kurios niekada tarp ginčo šalių (tėvų) ginčo nebūdavo, o atsakovė teikdavo ieškovui visą reikiamą informaciją. Vienas iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, turi teisę gauti informaciją apie vaiką, ypač informaciją apie vaiko vystymąsi, sveikatą, edukacinę pažangą, interesus ir kitas svarbias aplinkybes, tačiau byloje nėra jokių tikėtinų duomenų, jog tokia informacija ieškovui nebuvo teikiama (slepiama nuo jo), todėl neįrodytas tokios nuostatos įtvirtinimo būtinumas ir nėra pagrindo tokią nuostatą įtvirtinti, todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas.
33. Ieškinio reikalavime dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, 1.9. punkte ieškovas prašo įtvirtinti sąlygas, kad „Bendravimo tvarkoje numatytais atvejais šalims bendraujant raštu, pranešimai privalo būti siunčiami šiai elektroninio pašto adresais: M. D. - (duomenys neskelbtini); D. D. - (duomenys neskelbtini)”. Teismo posėdžio metu ieškovas negalėjo teismui aiškiai nurodyti, kodėl prašo privalomo bendravimo elektroniniais paštais įtvirtinimo, kaip toks įtvirtinimas pagerintų šalių bendravimą. Nors kartu patvirtino, kad ginčo šalys aktyviau bendrauja „Messenger“ programos būdu ir ginčų dėl bendravimo būdo iki šiol tarp šalių nebuvo. Atsakovė patvirtino, kad bendraudama su ieškovu, atsakovė nuo pat teismo sprendimo priėmimo naudoja ir žino ieškovo nurodytą el. paštą, o ieškovas žino atsakovės elektroninį paštą, atsakovei nesuprantamas tokios sąlygos įtraukimo į sprendimą poreikis. Teismo vertinimu, ieškovui nepagrindus tokios sąlygos įtvirtinimo poreikio, nėra pagrindo įtraukti papildomai į bendravimo su vaiku tvarką šį ieškovo siūlomą punktą, todėl šioje dalyje ieškinys taip pat atmestinas.
34. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, ieškovo ieškinys tenkinamas dalyje, įtvirtinant tik papildomą bendravimo tvarką dėl konkrečių susitarimų terminų, derinant ieškovo (tėvo) atvykimus į Lietuvą, siekiant išvengti ateityje šalių pakartotinių nesutarimų kaip buvo atsitikę dėl 2021 m. rugsėjo mėn. bendravimo, t. y. įtvirtinti papildomą 3.3.1. punktą, kuriuo nustatyti, kad tėvas apie konkretų buvimo Lietuvoje ir norimo bendravimo su vaiku M. D. laikotarpį privalo informuoti motiną (atsakovę) D. D. ne vėliau, kaip prieš mėnesį iki grįžimo, raštu („Messenger“ programos būdu ar kitu abiem šalims priimtinu būdu), nurodant pageidaujamą konkrečią vaiko paėmimo dieną ir valandą bei vaiko grąžinimo dieną ir valandą. Toks tėvo ir sūnaus bendravimas abiejų šalių galutinai suderinamas ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki numatomo ieškovo (tėvo) atvykimo į Lietuvą dienos. Kitoje dalyje ieškinys atmestas, o vienoje dalyje (dėl vieno punkto įtvirtinimo) ieškinio dalies atsisakyta.
35. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
36. CPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, į tai, kad byloje yra pateikta tam tikrų ginčo šalių privataus gyvenimo duomenų, savo iniciatyva pripažįsta visą bylos medžiagą nevieša, siekiant apsaugoti šalių privataus gyvenimo slaptumą.
37. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
38. Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius duomenis ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 85 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 500 Eur už advokato pagalbą surašant ieškinį, t. y. bendrai 585 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 2 051,07 Eur.
39. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
40. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).
41. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
42. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
43. Ieškovo ir atsakovės patirtos už advokatų teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidos detalizuotos, apskaičiuoti dydžiai neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų apmokėjimo dydžių, nurodytas advokatų užmokestis yra proporcingas teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokato darbo laiko sąnaudoms, todėl nurodytos bylinėjimosi išlaidos (jų dydis) už advokatų teisinę pagalbą bylos procese laikytinos pagrįstomis. Taip pat pagrįstomis bylinėjimosi išlaidos laikomos patirtos išlaidos už žyminio mokesčio sumokėjimą.
44. Ieškovas buvo pareiškęs ieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, kuriame pareikšti iš esmės 9 siūlomi (reikalaujami) bendravimo tvarkos pakeitimai (nuo 1.1. iki 1.9., 1.2.1-1.2.3. laikomi išvestiniu 1.2. reikalavimui). Teismas tenkino 1 reikalavimą (su pakeitimais) pagal ieškovo siūlymus (reikalavimus), dėl to vertinama, kad būtų tenkinta 11,11 proc. reikalavimų ((1x100):9=11,11), o atmesta 88,89 proc. ieškinio reikalavimų (100-11,11=88,89). Ieškinio dalis, kurios buvo atsisakyta (skirstant bylinėjimosi išlaidas), laikytina kaip nepatenkinta ieškinio dalis, t. y. atsakovės naudai.
45. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas 11,11 proc., atitinkamai tarp šalių paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovui M. D. iš atsakovės D. D. priteistina 64,99 Eur ((585x11,11):100=64,99), bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo M. D. atsakovei D. D. priteistina 1 823,20 Eur ((2 051,07x88,89):100=1 823,20) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių reikalavimų (dėl bylinėjimosi išlaidų) įskaitymą iš ieškovo atsakovei priteistina 1 758,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.
46. Teismo turėtos pašto išlaidos (4,48 Eur) neviršija 5 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo M. D. ieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.3., 3.4., 3.4.1., 3.4.2., 3.5., 3.6. punktais įtvirtintą skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) M. D. bendravimo su vaiku (M. D.) tvarką, paliekant visus šiuos bendravimo punktus nepakeistais ir papildant nauju papildomu 3.3.1. punktu, kuriame nustatyti – tėvas (M. D.) apie konkretų buvimo Lietuvoje ir norimo bendravimo su vaiku M. D. laikotarpį privalo informuoti motiną D. D. ne vėliau, kaip prieš mėnesį iki grįžimo, raštu („Messenger“ programos būdu ar kitu abiem šalims priimtinu būdu), nurodant pageidaujamą konkrečią vaiko paėmimo dieną ir valandą bei vaiko grąžinimo dieną ir valandą. Toks tėvo ir sūnaus bendravimas abiejų šalių galutinai suderinamas ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki numatomo tėvo (M. D.) atvykimo į Lietuvą dienos.
Priimti ieškovo M. D. ieškinio dalies atsisakymą ir civilinę bylą dalyje (ieškinio dalyko 1.4. punktas), kuriuo prašoma nustatyti (pakeisti), kad motina D. D. atsisakymo perduoti vaiką tėvui be svarbių priežasčių atveju privalo sumokėti tėvui M. D. 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą už kiekvieną praleistą perduoti vaiką dieną. Tėvas M. D. vaiko nesugrąžinimo nustatyta tvarka be svarbių priežasčių atveju privalo sumokėti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą motinai D. D. už kiekvieną praleistą grąžinti vaiką dieną, nutraukti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Pripažinti visą bylos medžiagą nevieša.
Priteisti iš ieškovo M. D., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 758,21 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 21 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.