Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, aukštojo universitetinio išsilavinimo, įgijęs daktaro laipsnį, dirbantis dokumentų rengimo srityje pagal verslo liudijimą, nevyriausybinės organizacijos „E.“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J., 2023 m. sausio 4 d. apie 18.46 val. Vilniuje, Laisvės pr., ties Eigulių st. vairavo automobilį „Mercedes Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,41 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu J. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 18 d. atsirado problemų su jo katino sveikata. Gydė katiną. Sausio 4 d. apie 18 val. katinas pradėjo klykti, jis (kaltinamasis) suprato, kad katinui reikalinga pagalba, manė, kad katinas vėl negali šlapintis. Buvo neblaivus, paskambino draugei, bet ji nekėlė ragelio, nes buvo susipykę, o jo mama buvo šokiuose. Išsikvietė taksi, bet taksi vairuotojas atsisakė jį vežti su katinu. Nenorėjo katino nešti iki viešojo transporto stotelės, nes buvo šalta. Tada priėmė neapgalvotą, skubotą, neadekvatų sprendimą pačiam nuvežti katiną iki klinikos. Tą dieną išgėrė pusę butelio likerio. Jį sustabdė pareigūnai, patikrino girtumą, katiną paėmėm mama, į kliniką nebevežė, nes katinas pradėjo šlapintis. Jį paguldė į stacionarą dėl psichologinės būsenos, nes jautėsi labai neramiai. Kitą dieną gydėsi stacionare, nes suprato ką padarė ir jo būsena dėl savo veiksmų buvo prasta. Konsultuotas psichoterapeuto. Kitą dieną buvo išrašytas. Prieš tai alkoholį vartojo per naujuosius metus. Dabar pas psichiatrą lankosi privačiai, analizuoja savo situaciją, žvelgia į praeitį, į jo bėdas, susijusias su alkoholiu, taip pat ugdo įprotį laikytis įstatymų ir nedaryti ir administracinių nusižengimų. Jo padaryta veika periodiškai kartojasi, todėl šį klausimą irgi įtraukė į darbą, ugdo naujus įpročius, kad ateityje laikytųsi įstatymų, kad ne tik nepadarytų pavojingos veikos, bet ir vairuodamas nekalbėtų telefonu i t.t. Jis (kaltinamasis) anksčiau nesureikšmindavo tokio dalyko, kaip kalbėjimasis telefonu vairuojant, ar pravažiavimas ženklo, draudžiančio važiuoti transporto priemonėms. Vairavimas būnant neblaiviam padarė jam stiprų poveikį, 10 metų nieko panašaus nebuvo. Praeityje turėjo tokių problemų, bet tą klausimą išsprendė ir atsakingai elgėsi, bet dabar buvo atsitiktinis atvejis, susijęs su jo katinu. Jis išsiugdęs įprotį nevairuoti neblaiviam. Labai gailisi ir ieško būdu bei dirba tuo klausimu, kad tai nepasikartotų. Nuo to karto, kai paskutinį kartą buvo nubaustas už vairavimą neblaiviam iki nagrinėjamo įvykio, nevairavo neblaivus. 2020 m. rugpjūtį vairavo dviratį būdamas neblaivus, nors tai nepateisinama, tačiau tai du skirtingi dalykai, skiriasi pavojingumu.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta nusikalstama veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be J. J. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis):

Liudytojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad įvykio dieną gavo iškvietimą, kad degalinėje „Viada“ visiškai neblaivus vyras nori sėsti prie vairo, vyras vos pastovi ant kojų, vairuoja tamsios spalvos automobilį v. n. (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 4 d. apie 18.30 val. pastebėjo automobilį „Mercedes Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) Laisvės pr. ties Eigulių st., link Savanorių pr. žiedinės sankryžos, kur jį ir sustabdė naudodami specialius tarnybinio automobilio garsinius ir šviesos signalus, automobilio vairuotojas pakluso reikalavimui sustoti ir sustojo. Priėjus prie automobilio, vairuotojas jiems pateikė asmens tapatybės kortelę. Patikrinus per POLIS II nustatė, kad vairuotojas J. J.. Automobilyje J. J. važiavo vienas. J. J. atitiko visus bendrus neblaivaus asmens požymius, o būtent: jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl pasiūlė jam patikrinti jo neblaivumą, vairuotojas sutiko ir nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš 30 min., tačiau ką vartojo ir kokį kiekį nurodyti negalėjo. Alkotesteriu 7510, Nr. ARKL-0672, Nr. 1887309 J. J. 2023 m. sausio 4 d. 18.46 val. pirmu pūtimu nustatytas 2,41 promilių girtumas, atlikus antrą patikrinimą 2023 m. sausio 4 d. 19.02 val. nustatytas 2,57 promilių girtumas. J. J. alkoholinių gėrimų jų akivaizdoje nevartojo Apžiūrėjo minėtą automobilį, automobilio salone, porankyje buvo atidarytas alaus butelis ir vairuotojo pusės durelėse buvo atidaryta alaus skardinė.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio 2023 m. sausio 4 d. tarnybinis pranešimas dėl ROIK 0123000007788, kuriame nurodytos identiškos įvykio aplinkybės, kurias nurodė apklausiamas liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 10).

Bendrojo pagalbos centro kortelės duomenys, iš kurių matyti, jog įvykis įregistruotas 2023 m. sausio 4 d. 17.55 val. Asmuo pranešė, kad prie degalinės „Viada“ visiškai neblaivus vyras nori sėsti prie vairo. Vyras vos pastovi ant kojų. Automobilio v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).

Transporto priemonės 2023 m. sausio 4 d. techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurių matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Mercedes-benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Apžiūros metu nustatytas kairės pusės priekinio bamperio pažeidimas. Fotolentelėje esančios nuotraukose užfiksuotas minėtas automobilis iš visų pusių. Nuotraukose Nr. 5-6 užfiksuotas atidarytas alkoholio butelis automobilio salone, puodelių laikiklyje. Nuotraukoje Nr. 7 užfiksuota atidaryta alaus skardinė vairuotojo pusės durelėse (b. l. 17-24).

Neblaivumo nustatymo akto, alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL0672, patikros sertifikatas Nr. 1887309 duomenimis J. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai; eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali; užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL 0672 rodmenys, kad pirmasis tikrinimas buvo atliktas 2023 m. sausio 4 d. 18.46 val., nustatytas 2,41 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 2023 m. sausio 4 d. 17.02 val. – 2,57 promilių neblaivumas. Patikrinimo metu alkotesteris buvo metrologiškai patikrintas bei tinkamas naudoti. J. J. su alkotesterio rodmenimis sutiko (b. l. 26-29).

Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis, automobilio ,,Mercedes-Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) savininkas-valdytojas yra J. J. (b. l. 32).

Viešosios įmonės (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Mercedes-Benz C220 T CDI“ universalo (kuras – dyzelis, pasirinkti metai 2005 m.) vidutinė vertė 2023 m. sausio mėnesį su PVM buvo 2 350 Eur (b. l. 31).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą bei kiekvieną atskirai konstatuoja, jog yra įrodyta, kad kaltinamasis J. J. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra 2,41 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šias aplinkybes patvirtino pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme. Kaltinamasis teisme patvirtino, jog įvykio dieną, t. y. 2023 m. sausio 4 d. gėrė alkoholį (išgėrė pusę butelio likerio), manė, kad augintinį (katiną) skubiai reikia vežti į veterinarijos kliniką (nurodė, kad katinas, kuris buvo prieš tai ką tik gydytas, vėl sunegalavo, pradėjo staugti), niekas tuo metu jam padėti nuvežti katino pas gydytoją negalėjo, taksi vairuotojas juos vežti atsisakė, todėl priėmė spontaniškai neteisingą sprendimą - nusprendė vežti pats; buvo sustabdytas policijos pareigūnų; sutiko su alkotesterio rodmenimis. Be J. J. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas A. Š. parodė, jog nuvykę pagal pranešimą nustatė, kad būtent kaltinamasis J. J. vairavo automobilį, taip pat, kad kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo neriški, jo judesiai buvo nekoordinuoti, o kaltinamasis nurodė, jog alkoholį vartojo pusę valandos iki jo sustabdymo. Liudytojas nurodė, kad nustačius kaltinamajam neblaivumo požymius jam pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, jo blaivumas tikrintas du kartus, abu kartus nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles. Minėto liudytojo parodymus patvirtina bendrojo pagalbos centro duomenys (fizinis asmuo pranešė, kad visiškai neblaivus ir vos ant kojų pastovintis asmuo nori sėsti prie vairo), neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenys (iš kaltinamojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, nekoordinavo judesių, jo elgsena buvo neadekvati, jam buvo du kartus buvo tikrintas blaivumas, mažiausias apsvaigimas nuo alkoholio nustatytas pirmo tikrinimo metu – 2,41 promilės girtumo, su alkotesterio rodmenimis J. J. sutiko). Taigi, minėti įrodymai patvirtina faktą, jog J. J. vairavo automobilį, vairavimo metu buvo neblaivus ir jam, abiejų tikrinimų su alkotesterio metu, nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Teismas nenustatė aplinkybių abejoti šių įrodymų objektyvumu, todėl jais vadovaujasi.

Iš kaltinamojo duotų parodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad J. J. suvokė, jog sėdo prie vairo būdamas neblaivus (pripažino, kad išgėrė pusę butelio likerio), vairavo ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, o nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyvių požymių visetas leidžia daryti išvadą, jog J. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl laidavimo taikymo

Teisme gautas kaltinamojo motinos A. J. prašymas dėl J. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netaikant užstato.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal teismų praktiką tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas byloje įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Šios sąlygos konstatavimas reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010, 2K-240/2012).

Tam, kad galima būtų asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą byloje privalo būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose numatytos sąlygos.

Kaltinamasis yra neteistas, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, žala nėra padaryta, tačiau, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad J. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų tapačių nusikalstamų veikų.

Teismai, spręsdami, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į visus duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019).???

Teismui pateikti kaltinamąjį teigiamai charakterizuojanti medžiaga. 2023 m. kovo 3 d. charakteristikoje (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkas nurodė, kad J. J. nuo 2021 m. vasario 6 d. tapo (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos nariu. Pirmininkas turėjo progą gerai pažinti kaltinamąjį. J. J. pasižymi atkaklumu ir diplomatinėmis savybėmis (sutaikė susipykusius bendrijos gyventojus), padėjo organizuoti susirinkimus bei derinti remonto darbus. Charakteristikoje taip pat nurodyta, kad per dvejus metus esant šventinėms progoms J. J. atsisakydavo vartoti alkoholį, jis veda sveikuolišką gyvenimo būdą, bet buvo išimtis, kai jis (kaltinamasis) lankėsi pas jį namuose, tada alkoholį vartojo saikingai, o vakare nebandė vairuoti automobilio. Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidento 2023 m. kovo 7 d. charakteristikoje nurodyta, kad nuo 2022 m. rugsėjo J. J., kaip „E.“ (duomenys neskelbtini), pradėjo aktyviai dalyvauti įstatymų ir poįstatyminių aktų svarstymuose. Nurodyta, kad J. J. yra perspektyvus dalyvis energetikos politikos formavime pasižymintis atkaklumu, rezultatyvumu ir atsakingumu. Mykolo Romerio universiteto profesoriaus P. M. 2023 m. kovo 10 d. charakteristikoje nurodyta, kad J. J. būdamas studentu pasižymėjo atkaklumu ir atsakingumu, nepraleidinėjo paskaitų ir aktyviai dalyvavo diskusijose. Šiuo metu J. J. ketina pretenduoti į po doktorantūros stažuotę ir aktyviai rengia mokslo projektą bei konsultuojasi, skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose, rengia mokslinį straipsnį. Mokslo bendruomenėje J. J. yra aktyvus, naudingas ir reikalingas mokslininkas.

Tačiau byloje yra ne vien tik teigiamai, bet ir neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių. J. J. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už vairavimą būnant neblaiviam bei už vairavimą esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu nubaustas už vairavimo automobilio būnant neblaiviam (nustatytas 1,88 promilės girtumo), skirta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Nepraėjus nei mėnesiui jis 2011 m. sausio 11 d. nubaustas už tapatų KET pažeidimą (nustatytas 1,08 promilės neblaivumas), skirta bauda su teisės vairuoti transporto priemones 1 metams. 2013 m. spalio mėnesį, dar galiojant pirmesnei nuobaudai, vėl vairavo neblaivus (nustatytos 0,02 promilės girtumo), vairavo neturėdamas tam teisės, sukėlė eismo įvykį (paskirtas areštas su automobilio konfiskavimu). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad J. J. 2013 m. balandžio 18 d., balandžio 30 d. ir gegužės 15 d. baustas už vairavimą neturint tam teisės, o 2020 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu nubaustas už dviračio vairavimą būnant neblaiviam, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b. l. 82). Taip pat J. J. ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už kitus KET pažeidimus, paskutinį kartą 2021 m. gruodžio 27 d. N (b. l. 75-83). 2017 m. baustas už narkotinių medžiagų vartojimą. Nors nagrinėjamos veikos padarymo metu galiojo tik viena administracinė nuobauda, ???tačiau ankstesni asmens baustumai už tapačius KET ir kitus šiurkščius KET pažeidimus, prieš mažiau nei trejus metus dviračio vairavimas būnant neblaiviam, rodo, kad nagrinėjama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, nuo jos nesulaikė net ir taikytos praeityje griežtos nuobaudos (areštas, automobilio konfiskavimas, teisės vairuoti atėmimas ir kt.). J. J. elgesys praeityje rodo polinkį pažeisti įstatymus. Visa tai neleidžia daryti išvados, kad asmuo, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.

Taip pat, teismo nuomone, kaltinamojo motina A. J. nėra tinkama laiduotoja.

Be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas taip pat privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, ar asmuo vertas teismo pasitikėjimo. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).??? Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

Kaltinamojo motina J. J. jį apibūdino tik iš teigiamos pusės, nurodydama, kad kaltinamasis pasimokė ir ėmėsi aktyvių veiksmų taisyti savo elgesį. Prašyme nurodė, kad nepateisina sūnaus padarytos nusikalstamos veikos, tačiau baudžiamosios atsakomybės taikymas J. J. būtų per griežta priemonė, nes tikėtina, kad tai turės įtakos jo tolimesnei mokslinei, visuomeninei, darbinei veiklai. Taip pat nurodė, kad J. J. mokosi iš savo klaidos ir deda visas pastangas taisytis, labai pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos bei ėmėsi veiksmų situacijai analizuoti su psichoterapeuto pagalba. Teistumo atveju, jis neturėtų galimybių dirbti ir išlaikyti savo įsipareigojimus bei veiksmingai rūpintis savo senele, negalėtų tęsti psichoterapinio gydymo su specialistu. Nurodė, kad jos sūnus padarė išvadas, adaptavosi prie gyvenimo be automobilio, aktyviai dirba, vengia žalingų įpročių, o jo vadovaujamos nevyriausybinės organizacijos ir tolimesnė mokslinė veikla daro jam teigiamą įtaką, nes jis bendradarbiauja su išsilavinusiais, aukštos moralės žmonėmis. Todėl tokia aplinka ir aktyvus darbas kurtų teigiamą įtaką jos sūnui. A. J. prašyme nurodė, kad su sūnumi bendrauja kasdien, kai jai papasakojo apie įvykį, klausė jos patarimo. Nurodė, kad ji gali padaryti sūnui teigiamą įtaką. J. J. viena augina nuo 5 metų, todėl jaučia didelę atsakomybę už jį. Asmeniniu pavyzdžiu ir patarimais bei pamokymais, sugebės reguliariai priminti J. J. jo padarytos veikos pavojingumą bei įtakoti jo elgesį ateityje, taip pat sugebės jį sulaikyti nuo neteisėtų veiksmų. Teismui pateikė darbdavio charakteristiką, kurioje nurodyta, jog ji dirba UAB „S.“ (duomenys neskelbtini) pareigose dirba nuo 2006 m. liepos 17 d., ji niekada nebausta už jokius drausminius pažeidimus, ji nepriekaištingai atlieka savo pareigas, yra draugiška, kolegos apie ją atsiliepia tik geriausiai, vertina ją, ji yra nepriekaištingos reputacijos, daro teigiamą įtaką aplinkiniams. 2023 m. kovo 21 d. duomenimis per 5 metus A. J. už administracinių nusižengimų padarymą administracinėn atsakomybėn traukta 14 kartų už KET pažeidimus (kaltinamasis J. J. teisme paaiškino, kad jo mama nepadarė nei vieno administracinio nusižengimo, o visus šiuos nusižengimus padarė jis, tik automobilis buvo registruotas mamos vardu).

Kaltinamasis J. J. teisme parodė, kad su mama kasdien susiskambina, dažnai matosi pas senelę. Jų ryšys yra pastovus ir intensyvus. Mamai apie įvykį pasakė iš karto, bet apie kitus baustus už vairavimą neblaiviam ji nežinojo. Nurodė, kad mama jam gali daryti įtaką, nes jų ryšys dabar sustiprėjo. Nurodė, kad realiai esminis pajamų šaltinis yra pas jį, todėl tai yra šeimos išlikimo klausimas. Įvykis juos suartino.

Nors kaltinamojo motina A. J. charakterizuojama teigiamai, ją sieja glaudus ryšys su sūnumi, tačiau iš jos paaiškinimų teisme matyti, kad suaugusio sūnaus elgesiui ji negali daryti įtakos, o tuo pačiu užtikrinti, kad jis laikytūsi įstatymų ir nenusikalstų. Šią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad kaltinamojo motina A. J. nežinojo apie ankstesnius sūnaus baustumus dėl vairavimo būnant neblaiviam, vairavimo neturint tam teisės, dėl paskirtų griežtų nuobaudų, kad mažiau nei prieš tris metus vairavo girtas dvirat. Jos nuomone, tuo metu J. J. ieškojo savęs, bet nerado, tačiau per pastaruosius metus jis iš esmės pasikeitė, atsidavė mokslui ir ji galėjo juo tik didžiuotis, darbe gyrė, kad jis yra empatiškas, taip rūpinasi katinu, tad ir ja pasirūpins, rūpinasi močiute. Tačiau teismui pasiteiravus, ar sūnus šį kartą jai pranešė apie įvykį, nurodė, kad sūnus jai iš karto paskambino ir pasisakė apie šį įvykį, tačiau taip pat pridūrė, jog jis (kaltinamasis) paskambino paklausti, ar ji gali paimti katiną, nes jis buvo sulaikytas, o kai ji paklausė, kas atsitiko, J. J. pasakė, kad tai ne gyvybės ir mirties klausimas. Tai rodo, kad nors kaltinamojo mama sutinka būti laiduotoja bei jos su sūnumi ryšis yra glaudus, jie susiskambina kasdien, tačiau kaltinamasis savo mamai nepasakoja svarbiausių ar rimtų jo gyvenime nutikusių dalykų, slėpti nuo motinos savo daromus teisės pažeidimus, apie tai motinos neinformavo net prašydamas ją tapti laiduotoja (apie ankstesnius baustumus motina sužinojo tik teisme). Tai teismui sudaro pagrindą abejoti laiduotojos realiomis galimybės daryti poveikį suaugusio sūnaus elgesiui, Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad A. J. negali būti kaltinamojo laiduotoja, nes negalės jo elgesiui daryti realios įtakos, todėl šiuo atveju nėra ir BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Nenustačius visų būtinų sąlygų laidavimui taikyti, prašymas atleisti kaltinamąjį J. J. pagal laidavimą – netenkintinas.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61, 67 straipsnių nuostatomis, taip pat įvertina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes bei baigtumą, kaltinamojo kaltės formą, asmenybę, taip pat įvertina ir kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Nustatyta kaltinamojo J. J. viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis visiškai prisipažino, padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, jauno, darbingo amžiaus. Nors valstybės kaltintojas duomenų apie kaltinamoji psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą duomenų nesurinko, tačiau byloje pateikti duomenys, kad J. J. nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2023 m. sausio 6 d. gydėsi (duomenys neskelbtini), o išrašant rekomenduota lankytis pas psichiatrą. Praeityje neteistas. 2023 m. sausio 9 d. duomenimis per 3 metus 13 kartų trauktas administracinėn atsakomybėn, daugiausia už KET pažeidimus (viršijo leistiną greitį, stovėjo draudžiamoje vietoje, vairuodamas naudojosi mobiliuoju telefonu ir kt.) bei už tai, kad viešuoju transportu važiavo neturėdamas bilieto, baudos apmokėtos (b. l. 75-83). Nors kaltinamasis už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas neteistas, tačiau patikrinus teismų informacinę sistemą LITEKO, matyti, kad kaltinamasis ne vieną kartą nubaustas administracine tvarka už vairavimą būnant neblaiviam, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A 2.6.-7060-576/2010), taip pat baustas vairavus nustačius lengvam girtumo laipsniui (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6.-65-784/2011). J. J. taip pat baustas administracine tvarka už tai, jog vairavo būdamas neblaivus (nustatytas 2,02 promilių girtumas) bei neturėdamas teisės vairuoti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6.-11480-497/2013). Taip pat kaltinamasis ne kartą patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam buvo atimta (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6.-6292-88/2013, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6.-5630-170/2013, Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6.-419-424/2013 ir kt.). J. J. taip pat 2020 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu nubaustas administracine tvarka už tai, jog vairavo dviratį būdamas neblaivus (ROIK: 20121122210, b. l. 82). Be to, teisme kaltinamasis pripažino, jog jos motinos vardu užfiksuoti administraciniai nusižengimai (14 administracinių nusižengimų, visi KET pažeidimai) buvo padaryti būtent jo. Ir nors nagrinėjamos veikos padarymo metu galiojo tik viena administracinė nuobauda, praeityje padaryti teisės pažeidimai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo jog nagrinėjama nusikalstama veika nėra atsitiktinė ir išvados iki šiol nepadarytos.

Įvertinus visas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, tarp jų elgesį praeityje, tai, kad skirtos nuobaudos apmokėtos, kad veikos padarymo metu nebuvo teistas ir kt., teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam J. J. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmės rūsį – baudą, kurios dydis nustatytinas didesnis už įstatyme nustatytam už nesunkius nusikaltimus minimumui – 90 MGL (4 500 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, J. J. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, iki 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudos. Atsižvelgiant į baudos dydį, nustatytinas ilgesnis jos sumokėjimo terminas – 6 mėnesiai.

Bausmės tikslams įgyvendinti taip pat privaloma J. J. skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis) bei automobilio konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes (vairuota mieste, vietoje ir laiku (18.46 val.), kai eismas yra intensyvus), į nustatytą girtumą (2,41 promilės girtumo), į pirmiau aptartą elgesį praeityje — minimalaus termino specialiosios teisės atėmimas neužtikrins bausmės tikslų ir bus per švelni poveikio priemonė, atsižvelgiant į padarytą veiką ir J. J. asmenybę. Todėl J. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis specialia teise – 2 metams 6 mėnesiams (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys), kurios dydis, teismo vertinimu, bus proporcingas ir teisingas, įvertinus visuomenės interesą, kad būtų užtikrintos saugios eismo sąlygos, taip pat įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei paties kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga norint dažniau lankyti senelę, vykdyti darbines funkcijas, lankytis pas psichologą, galimai skyrus jam stažuotę užsienyje — nėra pagrindas neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės, ar skirti trumpesnį jos terminą, nei nustatytas.

Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės —specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. sausio 9 d. (b. l. 98).

Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, numatyta BK 72 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (2 dalis). Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta naudojantis transporto priemone, be jos nusikalstamos veikos padaryti būtų neįmanoma, dėl to teismas kaltinamojo vairuotą automobilį pripažįsta nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri yra konfiskuotinas turtas.

Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Neskirti transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, teismas gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nusikaltimo metu kaltinamojo vairuotas automobilis „Mercedes-Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausė pačiam J. J. (2023 m. sausio 5 d. VĮ „Regitra“ išrašas) (b. l. 32), kurio vertė su PVM nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 2 350 Eur (b. l. 31). Išimtinių aplinkybių, kurios leistų nekonfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonės nenustatyta, todėl siekiant atimti kaltininkui galimybę daryti naujus nusikaltimus bei siekiant daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021), atsižvelgus į kaltininko asmenybę, paskirtą bausmę, sprendžiama, kad transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo yra būtina ir šiuo atveju proporcinga teisinė priemonė, todėl automobilis konfiskuotinas.

Kaltinamajam J. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės — 1) rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 102-103) – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2) specialiosios teisės sustabdymas — paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo — vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti - panaikintina.

Prokuroro Gaudento Balčiūno 2023 m. sausio 6 d. nutarimu J. J. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Mercedes-Benz Classe C“ (v. n. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini)), nustatant visišką apribojimo mąstą – uždraudžiant turtą valdyti, naudotis bei disponuoti nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. balandžio 6 d. Įvertinus aplinkybę, jog J. J. paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo į minėtą automobilį terminas pasibaigė, o nuosavybės teisės apribojimo pagrindai neišnyko, nuosprendis neįsiteisėjo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas skirtinas iš naujo, nustatant visišką apribojimo mąstą — uždraudžiant turtą valdyti, naudoti bei disponuoti. Šios procesinės prievartos terminas nustatytinas iki nuosprendžiu paskirto automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 60 MGL (3 000 Eur).

Bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsniu, konfiskuoti J. J. priklausančią transporto priemonę „Mercedes-Benz Classe C“ (v. n. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti J. J. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. sausio 9 d.

J. J. paskirtas kardomąsias priemones — 1) rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti; 2) specialiosios teisės sustabdymą — palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo — vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Paskirti J. J. automobilio konfiskavimo įvykdymo laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausantį automobilį „Mercedes-Benz Classe C“ (v. n. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini)), nustatant visišką apribojimo mąstą – uždraudžiant turtą valdyti, naudotis bei disponuoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Mokėjimo paskirtyje nurodant bylos Nr. 1-815-1133/2023. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.