Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies mišriu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvos Respublikoje:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, atidėtas 2 (dvejiems) metams, skiriant įpareigojimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas (bausmę atliko 2016 m. rugpjūčio 4 d.);

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda (bauda neišieškota 2020 m. sausio 21 d.);

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį 32 MGL (1600 Eur) dydžio bauda;

4. Vilniaus mieto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. Vilniaus mieto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

7. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, galutine 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta bei įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. teismo baudžiamąjį įsakymą (įsiteisėjo 2022 m. liepos 15 d.);

8. Vilniaus mieto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme (įsiteisėjo 2022 m. liepos 8 d.);

9. Vilniaus mieto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme (įsiteisėjo 2022 m. liepos 8 d.);

10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme (įsiteisėjo 2022 m. liepos 6 d.);

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme (neįsiteisėjęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (pagal pakeistą kaltinimą).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės išvengimo būdas. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011). Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, Nr. 2K-535/2011, Nr. 2K-48-696/2017).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Taigi, tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Be to, tokiais atvejais gana svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, Nr. 2K-7-255/2012, Nr. 2A-7-9/2013, Nr. 2K-161/2013, Nr. 2K-152/2015, Nr. 2K-429-788/2016 ir kt.).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai padaroma viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (LAT nutartys Nr. 2K-426/2006, Nr. 2K-16/2010, Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-401/2011, Nr. 2K-139/2012). Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką.

Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis J. B. savo veiksmai realizavo jam inkriminuotų BK 182 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtis.

Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad J. B. 2021 m. rugpjūčio 13 d., Panerių g. 64, Vilniuje su nukentėjusiuoju E. P. sudarė automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, kurios pagrindu kaltinamasis J. B. kas mėnesį įsipareigojo E. P. mokėti 400,00 Eur vertės nuomos mokestį. Taip pat tą pačią dieną buvo pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas, kuriuo pagrindu J. B. kelių dienų bėgyje atsiėmė jam išnuomotą automobilį ir nukentėjusiajam sumokėjo 100,00 Eur vertės dydžio užstatą, o vėliau iš kito asmens banko sąskaitos papildomai sumokėjo dalį nuomos mokesčio sumos - 200,00 Eur. Šias aplinkybes patvirtina tiek aptariama automobilio nuomos sutartis, priėmimo perdavimo aktas bei atlikto mokėjimo pavedimo išrašas (t. 1, b. l. 45, 46, 47, 50), tiek nukentėjusiųjų I. P. ir E. P., liudytojos V. V. parodymai bei dalis kaltinamojo J. B. parodymų, kurioje jis pripažino, kad su nukentėjusiuoju sudarė automobilio nuomos sutartį, pagal ją sumokėjo užstatą, vėliau iš kito asmens sąskaitos pervedė dalį nuomos mokesčio ir šį automobilį pasirašytinai gavo iš nukentėjusiojo (t. 1, b. l. 41, 51, t. 2, b. l. 9-12, 178-182, 205-208). Baudžiamojoje byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis J. B. aptariamą ir iš E. P. išnuomotą transporto priemonę 2021 m. rugsėjo 4 d. už 500,00 Eur, sudaręs netikrą automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, pardavė T. V.. Šias kaltinamajam inkriminuotas faktines aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas T. V., taip pat jų neginčijo bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas kaltinamasis J. B.. Galiausiai, jos buvo patvirtintos ir aptariama, (duomenys neskelbtini) abiejų šių proceso dalyvių sudaryta automobilio pirkimo – pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 57-62).

Kaip matyti iš pirmiau teismo aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių, byloje ginčo dėl abiejų, pirmiau nurodytų sutarčių sudarymo, taip pat kaltinamojo disponavimo išnuomotu turtu bei įvykdytų apmokėjimų, nekilo. Kaltinamasis J. B. jam inkriminuotos ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino tik dalinai, o būtent – tik toje dalyje, kuri yra susijusi su transporto priemonės apgaulingu pardavimu T. V., tačiau dalį, susijusią su apgaulės panaudojimu nukentėjusiojo E. P. atžvilgiu, bei dalį dėl skelbimo parduoti automobilį patalpinimo elektroninėje erdvėje, pastarasis ginčijo. Jis nurodė, kad tikslo apgauti nukentėjusįjį ir parduoti išnuomotą transporto priemonę 2021 m. rugpjūčio 13 d. sutarties sudarymo metu neturėjo. Be to, jokių veiksmų, nurodytų kaltinime bei susijusių su skelbimo parduoti automobilį patalpinimu (duomenys neskelbtini), kaltinamasis neatliko.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų turinį, juos sugretinęs su kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, su minėta kaltinamojo J. B. pateikta įvykių interpretacija neturi pagrindo sutikti. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas tiek į paties kaltinamojo viso baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų turinį, tiek į kitų baudžiamojoje byloje surinktų ir įrodymais pripažintų duomenų visumą.

Prieš analizuojant kaltinamojo J. B. viso baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų dinamiką, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad joje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir jų visumą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-697/2021). Pabrėžtina ir tai, jog teismų praktikoje nėra išskirtinės ir tokios situacijos, kai kaltininkai keičia savo parodymus, tačiau tai nereiškia, kad tokio asmens parodymai iš viso negali būti vertinami grindžiant kaltę dėl pareikštų kaltinimų. Kaltininkas visuomet yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo duotais parodymais ar jų dalimi apie įvykio aplinkybes teismas remiasi tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos faktiniai duomenys.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartų kaltinamojo parodymų nenuoseklumą bei prieštaringumą, taip pat į kitų byloje surinktų įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, visumą, kaltinamojo pateiktus parodymus, susijusius su automobilio nuomos sutarties sudarymo tikslais, šio automobilio perleidimo kitam asmeniui eiga ir jo paties šių veiksmų suvokimu, vertina kritiškai.

Prieš aptariant baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo įrodymais pripažintų duomenų visumą, kuri patvirtina kaltinamojo veiksmų pagrįstą kvalifikavimą BK 182 straipsnio 1 dalies kontekste, svarbu atkreipti dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad kaltinamojo kaltės bei tikslo turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais, taip pat asmens atliktų veiksmų tikslus – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-P-498-746/2015, Nr. 2K-186-746/2016, Nr. 2K-253-693/2017, Nr. 2K-287-697/2017).

Kaltinamojo J. B. veiksmų pagrįstą kvalifikavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį patvirtina ne tik pirmiau aptartas kaltinamojo pateiktų parodymų prieštaringumas, bet ir byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti pastarojo atlikti veiksmai tiek automobilio nuomos sutarties sudarymo metu, tiek po jos.

Negalima nesutikti su tuo, kad kaltinamasis J. B. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu vertėsi individualia veikla. Šią aplinkybę patvirtina pastarojo Pajamų mokesčio deklaracija, kurioje nurodyta, kad jis 2021 metais užsiėmė individualia veikla (t. 2, b. l. 201-204). Kita vertus, vien ši aplinkybė nepatvirtina, kad kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu jo finansinė padėtis buvo pakankamai gera bei sąlygojanti tinkamą jo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sudarytos nuomos sutarties įgyvendinimą. Kaip matyti iš Antstolių informacinės sistemos 2022 m. rugsėjo 9 d. išrašo kaltinamojo J. B. atžvilgiu buvo pradėtas didelis skaičius vykdomųjų bylų dėl pastarojo neapmokėtų piniginių sankcijų. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. balandžio 3 d. rašte Nr. RD-1578 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. balandžio 3 d. pažymoje Nr. KA_PZ2-244, taip pat nurodyta, kad J. B. nuo 2021 metų, įskaitant ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį, buvo saistomas didelių finansinių įsipareigojimų valstybei – dėl jam tenkančių mokesčių ir kompetentingų institucijų paskirtų piniginių sankcijų nesumokėjimo atsiradusių įsiskolinimų (t. 2, b. l. 196-197, 198-200). Viso baudžiamojo proceso metu apklaustas nukentėjusysis E. P. nurodė, kad kaltinamasis nuomos sutarties sudarymo metu jam jokių įtarimų nesukėlė, apie savo finansinę padėtį jokių duomenų jam nebuvo pateikęs, nurodė tik tai, kad planuojamas išsinuomoti automobilis jam yra reikalingas pradėti vykdyti individualią veiklą. Kaip patvirtinimą pateikė ir savo asmens dokumentą, todėl nukentėjusysis E. P. nesuabejojo pastarojo ketinimais dėl nuomos sutarties sudarymo ir jos vykdymo ateityje (t. 1, b. l. 41, 51, t. 2, b. l. 178-182). Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis nukentėjusiojo apie jo finansinę padėtį tinkamai neinformavo – šią aplinkybę nutylėjo, o nukentėjusysis, disponuodamas informacija apie tikrąją kaltinamojo finansinę padėtį, automobilio nuomos sutarties su kaltinamuoju J. B. nebūtų sudaręs.

Tiek kaltinamojo J. B. sudėtinga finansinė padėtis – dideli įsiskolinimai, tiek šių aplinkybių nutylėjimas sutarties sudarymo metu, leidžia teismui daryti išvadą, kad pastarasis sutarties su nukentėjusiuoju sudarymo metu neturėjo jokio ketinimo tinkamai vykdyti pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus – kas savaitę mokėti nustatytą pinigų sumą. Be to, šį pastarojo ketinimą patvirtina ne tik anksčiau aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, bet ir kaltinamojo J. B. po sutarties sudarymo atlikti veiksmai.

Iš kaltinamojo J. B. ir nukentėjusiojo E. P. pateiktų parodymų neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis nuo sutarties sudarymo įsipareigojo kas savaitę nukentėjusiajam mokėti 100,00 Eur vertės mokestį, už mėnesį iš viso - 400,00 Eur. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nuomos mokesčio apmokėjimas buvo atliktas tik vienintelį kartą ir ne paties kaltinamojo J. B.. Iš V. V. 2021 m. rugsėjo 2 d. atlikto mokėjimo pavedimo E. P. išrašo matyti, kad už J. B. naudojamos transporto priemonės nuomą apmokėjimą atliko ne pats kaltinamasis, bet jo paprašyta draugė V. V. (t. 1, b. l. 47). Tiek kaltinamasis, tiek pati V. V., apklausti baudžiamojo proceso metu, nurodė, kad toks atsiskaitymo su nukentėjusiuoju būdas buvo sąlygotas nestabilios kaltinamojo finansinės padėties. Antai, pastarasis tuo metu neturėjo pakankamai piniginių lėšų, būtinų atsiskaityti su nukentėjusiuoju. Juo labiau, pasak liudytojos V. V., kaltinamasis niekada nepasižymėjo noru dirbti (t. 1, 72-74, t. 2, b. l. 205-208). Pabrėžtina, jog nuo aptariamo apmokėjimo, kaltinamasis daugiau jokių atsiskaitymų su nukentėjusiuoju E. P. neatliko.

Be kaltinamojo J. B. veiksmų, nukreiptų į nuomos mokesčio apmokėjimą, stokos, atkreiptinas dėmesys ir į pastarojo byloje surinktais įrodymais patvirtintą vengimą bendrauti su nukentėjusiuoju E. P.. Nepaisant jo paties automobilio nuomos sutartyje nurodytų kontaktų, jis į visus nukentėjusiojo bandymus su juo susisiekti atsiliepė tik vienintelį kartą ir tik iki 2021 m. rugsėjo 2 d. atlikto mokėjimo. Šią aplinkybę viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino nukentėjusysis E. P., kuris nurodė, kad visi jo bandymai susisiekti su kaltinamuoju dėl jo nevykdomų apmokėjimų, išskyrus vieną, įvykusį iki 2021 m. rugsėjo 2 d., buvo nesėkmingi. Pastarasis netgi buvo nuvykęs į kaltinamojo automobilio nuomos sutartyje nurodytą adresą, tačiau tuo adresu niekas durų neatidarė ir kaltinamojo nepavyko surasti, todėl jis, neturėdamas jokių duomenų apie patį kaltinamąjį, taip pat apie jam išnuomotą transporto priemonę, buvo priverstas kreiptis į policijos įstaigą, kuri tik paskelbus nukentėjusiajam priklausančios transporto priemonės paiešką, ją sugebėjo surasti praėjus ne trumpesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui. Juo labiau, kaip matyti iš liudytojo T. V. parodymų, kaltinamasis jau 2021 m. rugsėjo 4 d. naudojo visiškai kitą kontaktinį mobilaus ryšio telefono numerį, nei tie, kurie buvo nurodyti jo su E. P. sudarytoje automobilio nuomos sutartyje (t. 1, 77-79, t. 2, b. l. 205-208). Nors kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu apeliavo į tai, kad su juo nukentėjusysis nebandė susisiekti, tačiau teismas, kaip buvo minėta pirmiau, šiuos kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kadangi pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu teikė prieštaringus parodymus - minėjo, kad jis pats kontaktavo su nukentėjusiuoju, įskaitant ir tai, kad jam pranešė apie 2021 m. rugsėjo 4 d. įvykusį gedimą, o vėliau nurodė, kad apskritai pametė savo naudojamą mobilaus ryšio telefoną ir nežino ar su juo kas nors bandė susisiekti (t. 2, b. l. 9-12, 205-208). Esant tokiam kaltinamojo parodymų prieštaringumui, taip pat įvertinus nukentėjusiojo E. P. viso proceso metu pateiktų parodymų nuoseklumą, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo pateiktais paaiškinimais apie kaltinamojo paieškos nerezultatyvumą. Minėtos aplinkybės kontekste teismas atkreipia dėmesį į šiuo klausimų aktualią teismų praktiką, kurioje pripažįstama kad nukentėjusiojo procesinis statusas savaime nenulemia šio asmens parodymų nepatikimumo. Kiekvienu atveju išvada dėl parodymų patikimumo turi būti daroma įvertinus jų turinį, o šis vertinamas kaip patikimas, jeigu yra nuoseklus, išsamus, detalus, logiškas, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad BPK normos nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti netgi vien nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018). Todėl pirmiau aptartos teismų praktikos kontekste įvertinus nukentėjusiojo E. P. pateiktus parodymus, kurie atitiko nukentėjusiosios I. P. parodymus, rašytinę bylos medžiagą – kreipimąsi į teisėsaugos pareigūnus, 2021 m. rugpjūčio 13 d. sutarties turinį ir tos pačios dienos automobilio priėmimo – perdavimo aktą, taip pat šių parodymų išlikusį nuoseklumą viso baudžiamojo proceso metu, teismas neturi pagrindo abejoti ta nukentėjusiojo E. P. nurodyta aplinkybe, kad jis, kurį laiką negavęs kaltinamojo apmokėjimų, intensyviai bandė su juo susiekti, tačiau nerezultatyviai.

Visi anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. B. jam pagal sutartį nustatytų įsipareigojimų nevykdė. Priešingai, pastarasis ne tik nemokėjo nuomos sutarties pagrindu nustatytų įmokų, bet ir apsunkino galimybę automobilio savininkui su juo susisiekti – į pastarojo telefoninius skambučius neatsiliepė, sutartyje savo nurodytu gyvenamuoju adresu durų neatidarė, vienintelį apmokėjimą atliko ne pats savarankiškai, o kito asmens pagalba, todėl dėl visų šių J. B. atliktų veiksmų nukentėjusiajam tenkančių teisių įgyvendinimas iš esmės buvo apsunkintas, – E. P. dėl automobilio ir kaltinamojo paieškos buvo priverstas kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Pabrėžtina, jog kaltinamojo J. B. ketinimą nuomos sutarties su E. P. sudarymo metu ateityje nevykdyti sutarties sąlygų patvirtina ir pastarojo 2021 m. rugsėjo 4 d. su išnuomotu automobiliu atlikti veiksmai.

Nors kaltinamasis apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jokio skelbimo elektroninėje erdvėje dėl automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavimo neįkėlė, tačiau teismas su šia kaltinamojo pateikta įvykio interpretacija neturi pagrindo sutikti. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas jau į pirmiau teismo aptartus ir šioje dalyje nepatikimais pripažintus kaltinamojo parodymus, tiek į nuoseklius ir išsamius liudytojo T. V. parodymus.

Kaip buvo minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, aptardamas 2021 m. rugsėjo 4 d. įvykusio jo naudojamo automobilio pardavimo aplinkybes, apeliavo į tai, kad pats elektroninėje erdvėju surado skelbimą dėl automobilio pervežimo paslaugų ir kreipėsi vienu iš surastų kontaktų, pagal kurį po tam tikro laiko atvyko asmuo, kuriam šis perdavė jo turėtą transporto priemonę su tikslu ją nugabenti nukentėjusiajam E. P. (t. 2, b. l. 9-12). Tuo tarpu bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamasis jau apeliavo į tai, kad paprašė savo pažįstamo, kad šis elektroninėje erdvėje įkeltų skelbimą dėl automobilio gedimo bei transportavimo paslaugos paieškos. Po kurio laiko pagal minėtą skelbimą jam paskambino asmuo, kuris atvykęs prisistatė T. V. ir norėjo pergabenti sugedusį kaltinamojo automobilį, tačiau vėliau J. B. pasiūlė parduoti minėtą automobilį (t. 2, b. l. 178-182). Akivaizdu, kad kaltinamasis, aptardamas 2021 m. rugsėjo 4 d. įvykusią automobilio perleidimo aplinkybę, teikė iš esmės prieštaringas įvykių versijas, tačiau kategoriškai neigė, kad elektroninėje erdvėje buvo patalpinęs skelbimą dėl automobilio „Audi A4“ pardavimo. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartą kaltinamojo parodymų kaitą ir pateiktų parodymų prieštaringumą, ir juos sugretinęs su liudytojo T. V. viso baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų turiniu, neturi pagrindo netikėti T. V. pateiktais paaiškinimais. Pabrėžtina, jog teismo įsitikinimą pastarojo parodymų patikimumu bei atitikimu byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms patvirtina ne tik šių parodymų nuoseklumas, bet ir tai, jog minėto liudytojo pozicija, nepaisant kaltinamojo jo atžvilgiu atliktų veiksmų, o būtent – melagingos sutarties sudarymo, nepasižymėjo suinteresuotumu proceso baigtimi. Pastarasis kreiptis į policijos įstaigą atsisakė, nurodė, kad nepaisant jo sumokėtos 500,00 Eur sumos už automobilį, kuris vėliau buvo grąžintas teisėtiems jo savininkams, jis žalos nepatyrė ir dėl didelio užimtumo neplanuoja inicijuoti ikiteisminio tyrimo (t. 1, b. l. 77-79).

Liudytojas T. V. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, jog jis jokių transporto priemonių transportavimo paslaugų, kaip tą nurodė kaltinamasis J. B., neteikė. Priešingai, pastarasis (duomenys neskelbtini) į sutartą vietą atvyko siekdamas įsigyti automobilį, dėl kurio pardavimo automobilių pirkimo – pardavimo svetainėje buvo įdėtas skelbimas. Jis pagal minėtą skelbimą susiskambino su tarpininku, kuris jam pateikė automobilio pardavėjo kontaktus – mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini). Susisiekus su pardavėju, pastarasis nurodė, kad parduodamas automobilis yra sugedęs, su turbinos defektu ir stovi aikštelėje šalia kavinės „Šaltinėlis“, esančios netoli Elektrėnų. Atvykus į sutartą vietą, minėtas asmuo nurodė, kad vykstant iš Kauno sugedo jo automobilis, todėl nori jį parduoti. Sutarė, kad automobilį pirks už 500,00 Eur. Liudytojas patikrino automobilio duomenis ir nustatė, kad šio automobilio savininkas yra ne jį vairuojantis asmuo, o moteris I. P., į ką automobilio pardavėjas nurodė, kad ši moteris yra jo sugyventinė, kuri jam leidžia tvarkyti visus su šiuo automobiliu susijusius reikalus, todėl jis gali automobilį parduoti. Tam, kad patvirtinti nurodytą informaciją, J. B. paskambino neva I. P., kuri patvirtino pastarojo informaciją ir nurodė savo asmeninius duomenis bei J. B. suteiktą leidimą parduoti jai priklausantį automobilį bei pasirašyti jos vardu. Atsižvelgiant į gautą patvirtinimą, buvo sudaryta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis. Vėliau šis automobilis buvo suremontuotas ir nuvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Lentvaryje, Dzūkų g. (t. 1, b. l. 77-79, t. 2, b. l. 205-208).

Taigi, pirmiau aptarti ir teismo įrodytais pripažinti kaltinamojo J. B. 2021 m. rugsėjo 4 d. atlikti veiksmai, o būtent – skelbimo dėl automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo patalpinimas, susitarimas su T. V. dėl minėtos transporto priemonės pardavimo, tikrovės neatitinkančios sutarties sudarymas bei trečiojo asmens, fiktyviai prisistačiusio tikruoju automobilio savininku, pasitelkimas, patvirtina, kad kaltinamasis nepraėjus ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui nuo nuomos sutarties sudarymo ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į jo tikrojo ketinimo – įgyto turto realizavimą įgyvendinimą.

Galiausiai, kaltinamojo ginčijamą jo ketinimą apgaulę įgyti svetimą turtą, priešingai jo baudžiamojo proceso metu išsakytiems teiginiams apie automobilio nuomą individualios veiklos tikslais, patvirtina ir kaltinamąjį J. B. charakterizuojantys duomenys. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad kaltinamasis šiai baudžiamajai bylai aktualiu laikotarpiu, o būtent – 2021 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. rugsėjo 3 d., 2021 m. rugsėjo 2 d., 2021 m. rugsėjo 4 d., 2021 m. rugsėjo 21 d., 2021 m. rugsėjo 22 d., 2021 m. spalio 30 d. – 2021 m. spalio 31 d., 2021 m. lapkričio 17 d. laikotarpiais, padarė iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, susijusias su kito turto nuomos sutarčių sudarymu ir jų nevykdymu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1296-990/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. e1-1219-1122/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-484-1133/2022, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1330-1127/2022). Iš pirmiau aptartų teismo galutinių sprendimų matyti, kad kaltinamasis J. B. anksčiau minėtais laikotarpiais sudarydavo nuomos sutartis dėl įvairaus pobūdžio turto nuomos, kurių pagrindu sumokėdavo pirminį nuomos mokestį, tam, kad galėtų disponuoti minėtu turtu, tačiau šio turto nustatyta tvarka ir laiku negrąžindavo, kadangi jį parduodavo.

Taigi, pirmiau aptartus įrodymus, susijusius su šioje baudžiamojoje byloje aptariamomis nusikalstamomis veikomis, sugretinus su kaltinamojo J. B. nusikalstamu elgesiu, konstatuotu kitose baudžiamosiose bylose, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo elgesys pasižymėjo jam įprasto elgesio išimtimi, o būtent tuo, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d., sudarydamas sutartį su nukentėjusiuoju E. P., jis neturėjo ketinimo apgaulės būdu įgyti automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Priešingai, laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 4 d. J. B. atlikti veiksmai buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindi jo sistemingai praktikuojamą nusikalstamą uždarbiavimo būdą, bet ne individualios veiklos vykdymą.

Be visų anksčiau aptartų argumentų teismas pabrėžia, kad dėl kaltinamojo J. B. veiksmų, o būtent – automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sąlygų nevykdymo bei minėto automobilio pardavimo kitam asmeniui, nukentėjusieji buvo laikinai netekę jiems nuosavybės teise priklausančio 3000,00 Eur vertės turto, kuris jiems buvo grąžintas tik su policijos pareigūnų pagalba. Todėl akivaizdu, kad kaltinamojo atlikti veiksmai ir laikinai nukentėjusiesiems sukelta 3000,00 Eur turtinė žala buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo J. B. veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Galiausiai visi anksčiau teismo aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai pasižymėjo tiesiogine tyčia – jis suvokė savo atliktų veiksmų pobūdį (sutartinių įsipareigojimų prisiėmimą, esminių aplinkybių nutylėjimą, tikslą nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, aktyvius veiksmus, skirtus realizuoti automobilį) ir norėjo taip veikti.

Pabrėžtina, jog pats savaime civilinės sutarties sąlygų pažeidimas nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Norint veiką, pasireiškusią susitarimo ar sutarties sąlygų nevykdymu, pripažinti nusikaltimu, nepakanka vien tik pinigų nesumokėjimo fakto, taip pat tik paties ketinimo nemokėti, jei ketinimas nelydimas apgaulės, esmingai pasunkinančios pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Dėl to svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo) (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2014, 2K-385-942/2017 ir kt.)

Iš anksčiau aptartų, tarpusavyje sugretintų ir išanalizuotų įrodymų matyti, kad kaltinamojo J. B. nukentėjusiųjų E. P. ir I. P. atžvilgiu panaudota apgaulė (duomenų apie tikrąją finansinę padėtį nutylėjimas) buvo esminė ir nulėmė nukentėjusiųjų valią su pastaruoju sudaryti nuomos automobilio sutartį. Juo labiau, dėl pastarojo veiksmų nukentėjusieji savo pažeistų teisių negalėjo apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis – su kaltinamuoju buvo neįmanoma susisiekti, tiek jo, tiek jo nuomos pagrindu įgyto automobilio buvimo vieta buvo nežinoma, todėl akivaizdu, kad be teisėsaugos institucijų pagalbos nebūtų įmanoma pastarojo surasti. Be to, nukentėjusieji, nedisponuodami jokia informacija apie kaltinamąjį ir jo disponuojamą automobilį, civilinėmis teisinėmis priemonėmis savo pažeistų teisių nebūtų galėję atkurti. Be to, šis atkūrimas nebūtų buvęs efektyvus ir dėl jau anksčiau minėtos itin didelių kaltinamojo įsiskolinimų aplinkybės. Dėl minėtų priežasčių nagrinėjamu atveju santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir peraugo į baudžiamųjų teisinių santykių sritį.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog byloje yra įrodyta, kad J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį (LAT 2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018).

Šioje baudžiamojoje byloje ginčo dėl to, kad kaltinamasis J. B. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – (duomenys neskelbtini), apie 18.00 val. prie kavinės „Šaltinėlis“, Šaltinio g. 1A, Elektrėnuose, pagamino netikrą dokumentą – transporto priemonės – automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį, nekilo.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas ir su kaltinamuoju aptariamą pirkimo – pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) sudaręs T. V. pateikė nuoseklius parodymus, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, ir patvirtino, kad 2021 m. rugsėjo 4 d. vykusios susitikimo su kaltinamuoju J. B. metu nusprendė pirkti jo siūlomą automobilį „Audi A4“. Jis patikrino šio automobilio duomenis ir nustatė, jog jo savininku yra ne kaltinamasis, o moteris I. P.. Kaltinamasis J. B. šią aplinkybę paaiškino, tuo, kad minėta moteris yra jo sugyventinė, kuri yra jam pavedusi su šiuo automobiliu tvarkyti visus susijusius reikalus, todėl jam kartu leidžia ir parduoti šį automobilį. Pats kaltinamasis paskambino neva minėtai moteriai ir su ja leido pasikalbėti T. V., kuriam ši patvirtino, kad sutinka dėl sutarties sudarymo jai nedalyvaujant ir pasirašymo jos vardu. Po ko, jie užpildė pirkimo – pardavimo sutartį – pardavėjo (moters) duomenis sutartyje pildė ir pasirašė kaltinamasis, o T. V. pildė automobilio duomenis ir savo duomenis, bei pasirašė kaip pirkėjas (t. 1, b. l. 77-79, t. 2, b. l. 205- 208). Faktą, kad kaltinamasis J. B. pats pasirašė pirmiau aptartoje pirkimo – pardavimo sutartyje patvirtina ne tik anksčiau aptarti liudytojo T. V. nuoseklūs parodymai, bet ir minėtos sutarties ekspertinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad sutarties grafoje „pardavėjas“ bei eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ tekstą, o būtent – I. P. vardą, pavardę, asmens kodą bei mobilaus ryšio telefono numerį, parašė pats kaltinamasis J. B. (t. 1, b. l. 88-91). Galiausiai, šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo ir pats kaltinamasis, pripažinęs, kad norėjo apgauti T. V. ir (duomenys neskelbtini) automobilio – pirkimo pardavimo sutartyje pasirašė neturėjęs minėtos transporto priemonės savininkės leidimo bei ne savo vardu (t. 2, b. l. 178-182). Minėtų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad kaltinamasis J. B., su T. V. (duomenys neskelbtini) pasirašydamas automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, pagamino dokumentą, kuris atitinka netikro dokumento kategoriją, įtvirtintą BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje.

Nors kaltinamasis J. B. ikiteisminio tyrimo metu sutarties su T. V. pasirašymo aplinkybių nenurodė – šio fakto apskritai neminėjo (t. 2, b. l. 9-12), o apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad sutarties sudarymo metu bendravo tik su T. V. (t. 2, b. l. 178-182), tačiau šie pastarojo pateikti teiginiai, sugretinti su pirmiau aptartais liudytojo T. V. parodymais, vertintini kritiškai, kadangi baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sutarties sudarymo metu kaltinamasis bendravo su moterimi, kuri T. V. neva patvirtino, kad ji yra parduodamo automobilio savininkė – I. P.. Šią aplinkybę patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas liudytojas T. V.. Kaip buvo minėta pirmiau, teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo T. V. pateiktų parodymų atitikimu byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kadangi jie viso proceso metu išliko nuoseklūs bei neprieštaringi. Pirmiau nurodytą ir teismo įrodyta pripažintą (duomenys neskelbtini) vykusį melagingą kaltinamojo bendravimą su neva I. P. patvirtina ir viso baudžiamojo proceso metu apklaustos nukentėjusiosios I. P. parodymai, kuriuose ji nuosekliai patvirtino, kad su kaltinamuoju J. B. jai ne karto neteko bendrauti telefonu. Juo labiau, pastarasis jokių jos kontaktinių duomenų neturėjo, todėl (duomenys neskelbtini) jai skambinti negalėjo (t. 1, b. l. 65, t. 2, b. l. 178-182).

Pirmiau baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo įrodymais pripažintų duomenų pagrindu neginčijamai nustatyta, kad J. B. (duomenys neskelbtini), apie 18.00 val. įvykusio susitikimo su T. V. metu su pastaruoju sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje pardavėjo eilutėje įrašė I. P. vardą ir pavardę, pardavėjo asmens kodo eilutėje įrašė klaidingą asmens kodą ir telefono numerį bei pasirašė I. P. vardu. Šiuos veiksmus kaltinamasis J. B., priešingai jo T. V. išsakytiems teiginiams, atliko be nukentėjusiosios I. P. pavedimo, jai nežinant, ir juos atliko suvokdamas savo veiksmų pobūdį bei norėdamas taip veikti. Akivaizdu, kad tokie kaltinamajai inkriminuoti ir įrodytais pripažinti veiksmai atitiko jam inkriminuoto ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviąją ir subjektyviąją pusę.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo J. B. gynėjas apeliavo į tai, kad pastarojo veiksmus vertinti BK 300 straipsnio 1 dalies kontekste nėra tikslinga, kadangi ši nusikalstama veika J. B. įteiktame kaltinamajame akte nebuvo inkriminuota ir dėl jos nebuvo atliktas joks ikiteisminis tyrimas. Toks kaltinimo papildymas buvo atliktas tik bylos nagrinėjimo teisme metu, kas iš esmės suponuoja esminį baudžiamojo proceso pažeidimą.

Iš baudžiamosios bylos duomenų visumos, įskaitant pirminį kaltinimą, matyti, kad visos kaltinamajam J. B. prašyme dėl kaltinimo keitimo inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, faktinės aplinkybės bei požymiai, buvo išdėstyti pirminiame kaltinime. Tai reiškia, kad pirminiame kaltinime buvo nurodyta netikro dokumento pagamino vieta, laikas, būdas, taip pat pats minėto nusikaltimo dalykas. Nors formaliai, dėl minėtos nusikalstamos veikos nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau visi būtini procesiniai veiksmai šiai nusikalstamai veikai ištirti buvo atlikti – apklausti proceso dalyviai, rastas ir išimtas pats netikras dokumentas, atlikti visi būtini procesiniai veiksmai nusikaltimo dalyko ištyrimui – paimti kaltinamojo rašysenos pavyzdžiai, po ko, galiausiai buvo atliktas pats netikro dokumento ekspertinis tyrimas. Juo labiau, paties kaltinimo J. B. gynyba, susijusi su netikro dokumento pagaminimo epizodu, nebuvo suvaržyta. Pastarasis apie šią aplinkybę buvo apklausiamas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, taip pat apie ją pasakojo ir pirminiame teisiamajame posėdyje, kurio metu prašymas dėl kaltinimo keitimo nebuvo pateiktas, ir pastarasis savo kaltės neginčijo, pripažinęs, kad nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją (duomenys neskelbtini) sudarytoje sutartyje.

Taigi, visų anksčiau aptartų faktinių aplinkybių kontekste teismas neturi pagrindo pripažinti, kad kaltinamajam idealiąja sutaptimi su BK 182 straipsnio 1 dalimi papildomai inkriminuotas BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas iš esmės suvaržė kaltinamojo teisę į gynybą bei suponavo esminį baudžiamojo proceso pažeidimą.

IV. Bausmės skyrimas

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), už kurį numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą taip pat priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), už kurį numatytos bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Kaltinamasis J. B. tiesiogine tyčia padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas – nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo J. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo J. B. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Recidyvas kaltinamajame akte nėra nurodytas kaip kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat prokurorė šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu neįvardijo. Kita vertus, ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas kaltinamajame akte, taigi jam žinomas. Taip pat ši aplinkybė buvo minima ir bylos nagrinėjime teisme metu – kaltinamasis buvo klausiamas apie jo ankstesnį teistumą ir jo pobūdį. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis yra jauno amžiaus, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo vykdė individualią veiklą (t. 2, b. l. 56–57), anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvos Respublikoje, dauguma iš jų - analogiškos kaip ir šiame nuosprendyje įrodytos nusikalstamos veikos, susijusios su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Be kita ko, kaltinamasis, pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendį atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, iš laisvės atėmimo vietos pasišalino neteisėtai, jo atžvilgiu buvo paskelbta paieška, o nustačius jo buvimo vietą Čekijos Respublikoje, jis pagal Europos arešto orderį buvo grąžintas Lietuvos Respublikai. Dėl minėtų priežasčių Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl galimai J. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje (galimo vengimo atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę arba sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą). Akivaizdu, kad visos šios aptartos aplinkybės kaltinamąjį taip pat charakterizuoja neigiamai. Kaltinamasis anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai iš jų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos nesumokėtos (t. 2, b. l. 48–55). Baudžiamojoje byloje duomenų apie R. B. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, negauta, taip pat nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.

Visi anksčiau aptarti, kaltinamąjį J. B. charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių padariniai. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai, nepaisant sistemingai už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių, buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Akivaizdu, kad kaltinamasis po priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių išvadų nepasidarė ir nepakeitė savo gyvenimo būdo.

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. B. už padarytas, BK 182 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje numatytas, nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmes, šių bausmių dydžius, atsižvelgiant į kaltinamojo sistemingą analogiškų nusikalstamų veikų darymą, tikslinga skirti artimas sankcijose numatytų minėtų bausmių vidurkiams:

1. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę, ir J. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad kaltinamojo J. B. atžvilgiu po šioje baudžiamojoje byloje įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymo buvo priimti keli apkaltinamieji nuosprendžiai.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2022 m. liepos 15 d., kaltinamasis J. B. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, jam paskiriant galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis, buvo subendrinta su pastarajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. baudžiamuoju įsakymu bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į jos laiką įskaitant pirmiau aptartuose teismų sprendimuose įskaitytus laikotarpius ir pagal šiuos sprendimus atliktą bausmės laiką.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2022 m. liepos 8 d., kaltinamasis J. B. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, jam paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 6 d., kaltinamasis J. B. buvo pripažintas kaltu padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, jam paskiriant galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2022 m. liepos 6 d., kaltinamasis J. B. buvo pripažintas kaltu padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, jam paskiriant galutinę subendrintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Kaip matyti iš pirmiau aptartų ir kaltinamojo atžvilgiu priimtų galutinių teismų sprendimų ir juose įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų, kaltinamasis J. B. visas pirmiau aptartas nusikalstamas veikas, įskaitant ir tas, kurios yra nagrinėjamos ir šioje baudžiamojoje byloje, padarė prieš pirmąjį šiame nuosprendyje paminėtą jo atžvilgiu priimtą teismo galutinį sprendimą, o būtent – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendį.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su kaltinamojo atžvilgiu apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimo laikotarpiais, šioje nutartyje aptariamais teismų sprendimais paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytais pagrindais.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą bei kategorijas, kurioms veikos priskiriamos, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, įskaitant ir pastarojo ankstesnių teistumų skaičių ir jam pirmiau taikytų bausmių neefektyvumą – kartotinį nuteistojo polinkį nusikalsti, nepaisant sistemingai priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių, bausmės bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalys), prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu skirtinos 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 21 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių, paskiriant nuteistajam galutinę subendrintą 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytini bausmės laikai, atlikti pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 21 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžius, taip pat ir minėtuose sprendimuose įskaityti laikotarpiai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi J. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista į kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą) (t. 2, b. l. 128–130). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 12 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 2 mėnesių suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 10 d. (t. 2, b. l. 141–144). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pasibaigus suėmimo terminui, panaikinta (t. y. iki 2023 m. gegužės 10 d.).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinę bausmę įskaitytinas J. B. taikytos kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2023 m. kovo 10 d., 20.40 val. iki 2023 m. gegužės 10 d., vieną taikytos kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Civilinis ieškin

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. P. 2022 m. vasario 15 d. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 2100,00 Eur dydžio žalos, susidariusios dėl kėbulo apgadinimo – 300,00 Eur, variklio sugadinimo – 1000,00 Eur, už nuomos nesumokėjimą 2 mėn. – 800,00 Eur, atlyginimo (t. 1, b. l. 54). Nukentėjusysis E. P. teisiamojo posėdžio metu palaikė pareikštą civilinį ieškinį. Paaiškino, kad buvo išnuomotas automobilis, buvo sutarę, kad už nuomą mokės kas savaitę po 100,00 Eur. Kaltinamasis už automobilio nuomą sumokėjo vieną kartą – padarė 200,00 Eur pavedimą. Pasak nukentėjusiojo, kaltinamasis sudarant sutartį sumokėjo 100,00 Eur. Daugiau mokėjimų iš kaltinamojo negavo. Kai automobilis buvo surastas lapkričio mėnesį Lentvaryje, jis buvo apgadintas, apdaužytas priekis. Vėliau bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis E. P. nurodė, kad jis dėl kaltinamojo J. B. atliktų veiksmų, o būtent – automobilio apgadinimo iš viso patyrė 2589,00 Eur turtinę žalą, kurią sudarė automobilio remonto išlaidos bei 800,00 Eur vertės nesumokėtas nuomos mokestis.

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Pagal teismų praktiką žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-511/2017).

Iš baudžiamojoje byloje pateikto nukentėjusiojo E. P. civilinio ieškinio, kuris buvo patikslintas bylos nagrinėjimo teisme metu, matyti, kad pastarasis savo prašymą atlyginti jo patirtą turtinę žalą grindžia tuo, kad būtent dėl kaltinamojo J. B. veiksmų jis buvo priverstas imtis veiksmų, skirtų sutaisyti kaltinamajam išnuomotą transporto priemonę.

Sugretinus šią nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį ir pastarojo bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktą jos pagrindimą su kaltinamajam J. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinėmis aplinkybėmis, matyti, kad nukentėjusiojo E. P. nurodytos priteistinos dalies turtinės žalos faktas yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kurios kaltinamajam nėra inkriminuotos, o būtent – automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimu. Akivaizdu, kad kaltinamajam J. B. inkriminuotas – apgaulingas automobilio nuomos sutarties sudarymas bei vėlesnis išnuomoto automobilio apgaulingas pardavimas trečiajam asmeniui nėra priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiojo E. P. civiliniame ieškinyje nurodyta turtinės žalos dalimi. Tai reiškia, jog nukentėjusiojo akcentuota turtinės žalos dalis, atsiradusi dėl automobilio sugadinimo, nebuvo kaltinamajam J. B. kaltinime inkriminuotų nusikalstamų veiksmų pasekmė – automobilio būklės pablogėjimas, nukentėjusiojo teigimu, neva nulemtas vėlesnių kaltinamojo veiksmų, atliktų automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, kaltinamajam J. B. pareikštame kaltinime nebuvo inkriminuotas. Šiuo atveju nustačius, kad nukentėjusiųjų turto netekimą sukėlė ne kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nukentėjusiojo E. P. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl automobilio apgadinimo, paliekama nenagrinėta, nes kaltininko veiksmuose, kuriais grindžiamas turto netekimas, nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiuo atveju nukentėjusieji turi dėl minėtos turtinės žalos dalies pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Tuo tarpu likusioje nukentėjusiojo E. P. civilinio ieškinio dalyje, kurioje yra aptariamas kaltinamojo pagal nuomos sutartį nesumokėtas 800,00 Eur vertės mokestis, teismas pripažįsta, jog būtent dėl kaltinamajam J. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusysis negavo jiems pagal 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuomos sutartį priklausiusios nuomos mokesčio sumos. Kaip matyti iš aptariamos sutarties sąlygų, nuomininkas – J. B. kas mėnesį įsipareigojo mokėti 400,00 Eur nuomos mokestį. Paskutinis 200,00 Eur mokėjimas buvo atliktas 2021 m. rugsėjo 2 d., todėl akivaizdu, kad iki 2021 m. lapkričio 17 d. įvykusio automobilio grąžinimo nukentėjusiesiems, kaltinamasis J. B. nebuvo sumokėjęs nuomos mokesčio už du mėnesius (rugsėjį bei spalį). Dėl tokio nuomos sutarties sąlygų nevykdymo nukentėjusysis patyrė 800,00 Eur dydžio nuostolius, kurie priteistini iš kaltinamojo.

VI. Proceso išlaidos

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. balandžio 12 d. patikslintoje pažymoje dėl teisinės pagalbos išlaidų, nurodoma, kad kaltinamajam J. B. baudžiamojoje byloje buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 436,66 Eur (t. 3, b. l. 18-20). Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos. Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, kadangi kaltinamasis J. B. bylos perdavimo teisiamajam posėdžiui metu atliko laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (nors iš baudžiamosios bylos matyti, kad kaltinamasis vykdo individualią veiklą, tačiau pastarasis pakankamai ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę ir ją dar atliks), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų nuteistojo padėtį, kadangi gynėjas baudžiamajame procese dalyvavo ne dėl jo noro, o dėl privalomo teisinio reguliavimo. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

VII. Daiktiniai įrodymai

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – byloje esantis transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties originalas, pateiktas liudytojo (t. 1, b. l. 85) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 304–305, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, J. B. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 bei 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu J. B., paskirtą galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 21 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių dalimis ir J. B. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu subendrintą bausmę įskaityti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 21 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiuose įskaitytus laikotarpius ir pagal šiuos nuosprendžius jau atliktų bausmių dalis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į galutinę paskirtą bausmę J. B. įskaityti šioje byloje taikytos kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2023 m. kovo 10 d., 20.40 val. iki 2023 m. gegužės 10 d., vieną taikytos kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies (dėl nesumokėto nuomos mokesčio) ir iš kaltinamojo J. B. priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. P. 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų priteisimo netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – byloje esantis transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties originalas, pateiktas liudytojo – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.