Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. B. nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 21 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių dalimis ir J. B. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu subendrintą bausmę įskaityta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 21 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiuose įskaityti laikotarpiai ir pagal šiuos nuosprendžius atliktos bausmių dalys.

Į galutinę paskirtą bausmę J. B. įskaitytas šioje byloje taikytos kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2023 m. kovo 10 d., 20.40 val. iki 2023 m. gegužės 10 d., vieną taikytos kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies (dėl nesumokėto nuomos mokesčio) ir iš kaltinamojo J. B. priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. P. 800,00 Eur (aštuoni šimtai eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, turėdamas išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą savo naudai, 2021 m. rugpjūčio 13 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė su E. P. automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3000 Eur, priklausančio I. P., nuomos sutartį, po to tą pačią dieną Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagal priėmimo-perdavimo aktą priėmęs minėtą automobilį, siekdamas suklaidinti nuomotoją dėl savo ketinimų, atliko pavedimą iš kito asmens banko sąskaitos, sumokėdamas 300 Eur už automobilio nuomą, o pats per tarpininką „Viber“ programėlės automobilių pirkimo-pardavimo svetainėje „Pirpar“ patalpino skelbimą apie parduodamą minėtą automobilį bei, atsiradus automobilio pirkėjui, susitiko su pastaruoju 2021 m. rugsėjo 4 d., apie 18 val., prie kavinės „Šaltinėlis“, Elektrėnuose, Šaltinio g. 1A, nurodydamas pirkėjui T. V. melagingą informaciją, kad parduoda automobilį savo sugyventinės I. P. vardu ir sutikimu, bei 2021 m. rugsėjo 4 d. minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pardavėjo eilutėje įrašė I. P. vardą ir pavardę, pardavėjo asmens kodo eilutėje įrašė klaidingą asmens kodą ir telefono numerį bei pasirašė I. P. vardu, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą ir šios netikros sutarties pagrindu automobilį pardavė T. V. už 500 Eur, tuo padarydamas I. P. ir E. P. 3000 Eur turtinę žalą. Šie J. B. veiksmai kvalifikuoti kaip sukčiavimas ir dokumento klastojimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

J. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniu skundu neginčijama J. B. kaltė, tačiau nesutinkama su paskirta bausme, prašoma ją sumažinti, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taip pat prašoma taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuostatas, įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį, kuomet jis buvo sulaikytas ir parvežtas pagal Europos arešto orderį. Taip pat prašoma atsižvelgti į nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusias BK pataisas, švelninančias nuteistojo padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinus baudžiamąją bylą nenustatyta esminių BPK pažeidimų, byla bus patikrinama tiek, kiek to prašoma J. B. apeliaciniame skunde.

Dėl paskirtos bausmės.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, J. B. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, o byloje nustatytos aplinkybės, charakterizuojančios nuteistojo asmenybę, jo pageidaujamus kurti socialinius ryšius, nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar neadekvati padarytiems nusikaltimams, numatytiems BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje. Remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, daryti priešingą išvadą ir nuteistajam skirti švelnesnę bausmės rūšį nėra teisinio pagrindo.

6. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021). Taigi, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs ir bausmę skiriantis teismas privalo nustatyti bei įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

7. Šioje byloje J. B. pripažintas kaltu padaręs du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamasis įstatymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato alternatyvias viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą taip pat gali būti skiriamos alternatyvios bausmės ‒ bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu J. B. skyrė 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, bei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Paskirtos bausmės, įvertinus tai, kad veikos buvo padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, buvo subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė ‒ laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Paskirta subendrinta bausmė už dviejų nusikaltimų padarymą yra mažesnė nei vienos iš nusikalstamų veikų sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Ši bausmė buvo bendrinta dar su keturiais J. B. atžvilgiu priimtais nuosprendžiais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė ‒ laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, kuri taip pat nesiekia maksimalaus laisvės atėmimo bausmės dydžio net už vienos iš J. B. padarytų nusikalstamų veikų.

8. Spręsdamas dėl J. B. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), nuteistojo asmenybę (teistas dešimt kartų (t. 2, b. l. 42-47, 61-75), daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos nesumokėtos (t. 2, b. l. 48-55), į tai, jog nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas pažymėjo, jog kaltinamasis yra jauno amžiaus, anksčiau taip pat teistas ir Didžiojoje Britanijoje. Kaip matyti iš bylos duomenų, dauguma jo padarytų nusikalstamų veikų analogiškos šiame nuosprendyje įrodytoms nusikalstamoms veikoms, susijusioms su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Be kita ko, nuteistasis, atlikdamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, neteisėtai pasišalino iš laisvės atėmimo vietos, jo atžvilgiu buvo paskelbta paieška, o nustačius jo buvimą vietą Čekijos Respublikoje, jis pagal Europos arešto orderį buvo grąžintas Lietuvos Respublikai. Šios aplinkybės rodo, kad J. B. nėra linkęs savo elgesio koreguoti teigiama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas J. B. skirtiną bausmę, tinkamai taikė aptartas BK nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimo taisykles ir pagrįstai sprendė, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. B. už padarytas BK 182 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmes, šių bausmių dydžius, atsižvelgiant į nuteistojo sistemingą analogiškų nusikalstamų veikų darymą, paskiriant artimus sankcijose numatytų minėtų bausmių vidurkiams. Įvertinusi išdėstytus motyvus, dar labiau švelninti J. B. paskirtą subendrintą bausmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių minėtame straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tvirtina, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimus tiek pirmojo posėdžio metu, tiek sakydamas baigiamąją kalbą. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012,2K-7-107/2013,2K-145-139/2015). Tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 516-697/2015).

10. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir kaip teisingai pažymėta Prokuroro atsiliepime, J. B. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę bei atsisakė duoti parodymus (t. 1, b. l. 139). Apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu pirmiausia savo kaltę visiškai pripažino, o vėliau nurodė, kad sutinka tik su dalimi jam pareikšto kaltinimo. Iš J. B. parodymų turinio matyti, kad nuteistasis, nors ir apeliuoja į tai, jog jo parodymai yra patikimi, pats viso baudžiamojo proceso metu teikė prieštaringus parodymus tiek dėl jam inkriminuotų veiksmų, tiek dėl jų paskirties ir suvokimo. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartų nuteistojo parodymų nenuoseklumą bei prieštaringumą, taip pat į kitų byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija nuteistojo pateiktą poziciją dėl visiško kaltės pripažinimo neturi pagrindo laikyti nuoseklia. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies ir visiškai pagrįstai nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė ‒ užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos leidžia daryti išvadą, kad išimtiniais atvejais galimas ir pakartotinis šio instituto taikymas. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Tokių išskirtinių aplinkybių teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė ir sprendžia, jog J. B. prašymas taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrįstas.

13. Kaip jau paminėta, J. B. polinkį nusikalsti patvirtina duomenys apie teistumą už nusikalstamas veikas, iš viso teistas Lietuvoje dešimt kartų ir turi neišnykusį teistumą, daug kartų baustas administracine tvarka. Pirmą kartą už sukčiavimą bei kitas nusikalstamas veikas J. B. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, jam buvo skirta subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas buvo atidėtas 2 (dvejiems) metams paskiriant įpareigojimus. Pirmasis teistumas ir paskirta bausmė J. B. nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas už disponavimą psichotropinėmis medžiagomis pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 6 MGL dydžio bauda. Paskirta bauda taip pat nesulaikė J. B. nuo jo tolimesnio nusikalstamo elgesio ir vėlesniais teismų nuosprendžiais J. B. buvo teisiamas už pasipriešinimą pareigūnas, nesunkų sveikatos sutrikdymą, už sukčiavimus skirtos tiek laisvės atėmimo, tiek arešto bausmės, teisiamas užsienyje, taip pat baudžiamas administracine tvarka. Kaip jau paminėta, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, J. B. pasišalino iš pataisos įstaigos ir buvo sulaikytas bei parvežtas iš Čekijos Respublikos pagal Europos arešto orderį. Taigi, tokios aplinkybės patvirtina, jog nėra pagrindo išvadai, kad J. B. atžvilgiu galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant minėtų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad bausmės tikslai, šiuo atveju, nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apelianto nurodytos aplinkybės (noras studijuoti ir įgyti trenerio profesiją, noras sumokėti skolas, kurti šeimą, dirbti) yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo BK 75 straipsnio nuostatų taikymui.

Dėl BK 2023 m. birželio 1 d. pakeitimų.

14. Apeliaciniu skundu J. B. prašo atsižvelgti į naujus 2023 m. birželio 1 d. BK pakeitimus, nes, jo vertinimu, šie pakeitimai švelnintų jam bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijoje buvo pakeista BK 190 straipsnio redakcija (aktualus straipsnis J. B. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 182 straipsnio 1 dalyje), šio straipsnio 1 dalyje nurodant, kad šiame skyriuje nurodytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė yra ne mažesnė nei 3 MGL dydžio suma, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. J. B. atžvilgiu 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu konstatuotos padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, aptariami nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai, kvalifikavimui įtakos neturi, kadangi apgaule išvilioto turto (iš I. P. ir E. P. atveju 3000 Eur), buvo didesnė nei veikos padarymo metu nustatyta 10 MGL dydžio suma (t. y. daugiau nei 500 Eur). Taip pat aptariamos BK pataisos neturi įtakos ir kitos šiuo nuosprendžiu konstatuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimui, kadangi šio straipsnio nuostatos keistos nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, jog naujosios redakcijos BK 182 straipsnis nešvelnina nuteistajam šioje byloje bausmės, kitokiu būdu irgi nepalengvina jo teisinės padėties.

15. Kaip jau paminėta, J. B. praeityje yra teistas dešimt kartų, tačiau kitų jo atžvilgiu priimtų nuosprendžių teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo peržiūrėti, nes pagal BPK 362¹ straipsnio 1 dalį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo prašymą taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

Dėl suėmimo ir sulaikymo laiko įskaitymo.

16. Apeliaciniu skundu, J. B. prašo įskaityti į laisvės atėmimo bausmę jo praleistą laiką Čekijos Respublikoje nuo 2023 m. kovo 4 d. (03.30 val.) iki 2023 m. kovo 10 d. (12.00 val.), kuomet pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendį, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, J. B. iš laisvės atėmimo vietos pasišalino neteisėtai, jo atžvilgiu buvo paskelbta paieška, o nustačius jo buvimo vietą Čekijos Respublikoje, jis pagal Europos arešto orderį buvo grąžintas Lietuvos Respublikai. Prokuroras atsiliepime nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti šio J. B. prašymo, nes jo išbūtas sulaikyme ir suėmime laikas grąžinant jį į Lietuvos Respubliką pagal Europos arešto orderį turi būti įskaitomas kitame ikiteisminiame tyrime dėl J. B. veiksmų neteisėtai pasišalinant iš įkalinimo įstaigos. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą, neturi pagrindo nesutikti su prokuroro atsiliepime nurodytais argumentais, todėl J. B. prašymas netenkinamas.

17. Pagal BK 66 straipsnio 1 dalį, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad šios nuostatos turi būti taikomos ir pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo Lietuvos Respublikai buvo suimtas (sulaikytas) užsienio valstybėje. Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi J. B. ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista į kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą) (t. 2, b. l. 128–130). Nuteistasis J. B. 2023 m. kovo 4 d. buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-0-00404-22 Čekijos Respublikoje ir šioje šalyje kalinamas iki 2023 m. kovo 10 d. pagal 2022 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį. J. B. parvežus į Lietuvos Respubliką Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 12 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė ‒ suėmimas – palikta galioti ir nustatytas 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminas jį skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 10 d. Priimant skundžiamą nuosprendį J. B. kardomosios priemonės ‒ suėmimo laikas, taikytas nagrinėjamoje byloje, nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2023 m. gegužės 10 d., buvo įskaitytas į paskirtos bausmės laiką. Atsižvelgdama į tai, kad J. B. buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį ir sulaikymas ir suėmimas iki 2023 m. kovo 10 d. pargabenimo į Lietuvos Respubliką jam buvo taikytas 2022 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties pagrindu kitoje byloje, kuri, kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, šiuo metu apeliacine tvarka yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme (Nr. 1A-517-813/2023, proceso Nr. 1-01-0-00404-2022-6), kurioje J. B. pareiškęs analogišką prašymą dėl jo sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymo pagal Europos arešto orderį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tenkinti J. B. prašymo. Lietuvos Respublikos BPK nuostatos, reglamentuojančios sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymą, draudžia asmeniui daugiau nei vieną kartą įskaityti jo suėmime ar sulaikyme išbūtą laiką.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.