- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- 2A-695-372/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00528-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- R. Z.
- Atsakovas
- E. Z.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Z. ir atsakovo E. Z. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7224-1138/2021 pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui E. Z. dėl nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo padidinimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. R. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. Z. dėl nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo padidinimo. Teismo prašė: pakeisti 2019 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. Z., (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir jį padidinti – priteisti iš atsakovo E. Z. išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. Z. po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; išlaikymą pavesti valdyti uzufrukto teisėmis vaiko motinai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžio metu, ieškovė reikalavimą sumažino ir vaiko išlaikymui prašė priteisti 300,00 Eur.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu civilinėje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo bendru sutikimu nutraukta jos ir atsakovo santuoka. Bendru sutikimu nutraukus santuoką, buvo nustatytas ir šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymas. Teismo sprendimu buvo nustatyta, kad vaiko išlaikymui atsakovas kas mėnesį mokės po 190,00 Eur periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.
3. Ieškovė nurodė, kad nuo 2019 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimo praėjo daugiau nei metai laiko, išlaikyti nepilnametį sūnų darosi vis sunkiau, nes vaikas auga, išlaidos didėja, o piniginių lėšų kuo toliau, tuo labiau trūksta. Šiemet sūnus pradės lankyti mokyklą, tam reikia pasiruošti. Reikalingos lėšos. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas tai supranta, tačiau padėti finansiškai nesutinka, remdamasis savo neįgalumu. Ieškovė nurodė, kad atsakovas finansiškai gyvena gerai – jis ūkininkauja, dar dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat dirba, bet jos gaunamas darbo užmokestis minimalus. Ieškovės ir atsakovo finansinės galimybės išlaikyti vienintelį vaiką yra nelygios. Atsakovo turtinė padėtis daug geresnė, bet jis nenori padėti savo vaikui.
4. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečiam sūnui per mėnesį reikalingos šios išlaidos: maistui – 200,00 Eur; drabužiams – 100,00 Eur; higienos reikmėms – 100,00 Eur; vitaminams, gydymui ir profilaktikai – 100,00 Eur; laisvalaikiui ir pramogoms – 50,00 Eur; išlaidos būsto išlaikymui per mėnesį –150,00 Eur, iš viso vieno mėnesio sūnaus išlaidos sudaro 700,00 Eur. Ieškovės vertinimu, sūnus turi gauti kokybišką maistą ir drabužius, gyventi ir augti geromis sąlygomis, turėti kokybiškus žaislus, laisvalaikį. Atsakovo turtinė padėtis ir gaunamos pajamos yra pakankamos 350,00 Eur dydžio išlaikymui teikti.
5. Ieškovė nurodė, kad nuo 2019 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimo priėmimo atsakovo turtinė padėtis pagerėjo – jis dirba (duomenys neskelbtini), ūkininkauja. Ieškovė akcentavo, kad sūnaus išlaikymo išlaidos išaugo, todėl teismo priteistas vaiko išlaikymas keistinas, nes išlaikymas yra per mažas ir neatitinka atsakovo turtinės padėties.
Atsiliepimas
6. A. E. Z. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovas nurodė, kad ieškovė su atsakovu, nutraukdami santuoką, susitarė, kad atsakovas šalių nepilnamečiam vaikui iki jo pilnametystės mokės išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur kas mėnesį. Šis šalių susitarimas buvo patvirtintas įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu. Atsakovo turtinė padėtis po šio sprendimo priėmimo nepagerėjo.
8. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama socialinė išmoka. Jos dydis, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams priimant 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą, buvo 50,00 Eur kiekvieną mėnesį, šiuo metu yra 70,00 Eur kiekvieną mėnesį. Šios sumos ieškovė nepagrįstai neatima iš vaiko poreikių tenkinimui reikalingos sumos, dalijamos tarp šalių. Be to, šios sumos padidėjimas – 20,00 Eur kiekvieną mėnesį – dengia ir išlaidas, susijusias su tuo, kad šalių sūnus šiemet pradės lankyti mokyklą.
9. Atsakovas nurodė, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Jokių papildomų vaiko priežiūros išlaidų neatsirado, taigi nėra ir aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą peržiūrėti nustatytą išlaikymo dydį. Atsakovo vertinimu, nėra ir jokio esminio nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimo nuo teismo sprendimo priėmimo; ieškovė neįrodė nei vienos iš būtinų sąlygų padidinti teismo sprendimu patvirtintoje šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartą atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį. Ieškovės ieškinyje nurodytos išlaidos, reikalingos nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra aiškiai padidintos, o Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu priteistas išlaikymas visiškai leidžia patenkinti šalių sūnaus poreikius.
10. Atsakovas pažymėjo, kad kiekvieną mėnesį nepilnamečiam sūnui perveda po 30,00 Eur į jo vardu atidarytą sąskaitą, taip pat yra apdraudęs sūnų nuo nelaimingų atsitikimų. Atsakovas nemažai laiko praleidžia su nepilnamečiu sūnumi, tada jį ir išlaiko, tai taip pat svarbu, sprendžiant kilusį ginčą. Atsakovas turi įsipareigojimų kreditoriams, jam nuo 2013 m. vasario 27 d. iki 2040 m. birželio 1 d. nustatytas 20 procentų darbingumo lygis. Dėl sveikatos problemų atsakovas 2021 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą atleisti jį iš darbo. Atsakovas nėra pajėgus mokėti ieškovės prašomą išlaikymo sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies; pakeisti 2019 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą (teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. papunktis) išlaikymo iš E. Z. sūnui A. Z. dydį, ir E. Z. sūnaus A. Z. išlaikymui mokamą sumą padidinti iki 230,00 Eur per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad ši išlaikymo suma mokama nuo 2021 m. birželio 2 d. (kreipimosi į teismą dienos); kitoje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti ieškovei R. Z. iš atsakovo E. Z. 225,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti atsakovui E. Z. iš ieškovės R. Z. 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo E. Z. 14,50 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
12. Teismas nurodė, kad ieškovė, detalizuodama išlaidas vaiko išlaikymui, nurodė įvairias, skirtingas sumas vaiko maistui, būsto išlaikymo daliai, higienos priemonėms ir pan. Teismas vertino, kad ieškovės nenuoseklumas, detalizuojant vaikui reikalingą išlaikymą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šalių vaiko išlaikymo suma turėtų siekti net 700,00 Eur per mėnesį.
13. Teismas sutiko su atsakovo ir jo atstovo argumentais, kad po išlaikymo dydžio nustatymo 2019 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu byloje negalima daryti išvados, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovo turtinė padėtis šiuo metu ir gali būti laikoma geresne nei ieškovės, tačiau ji tokia buvo ir nustatant išlaikymo dydį.
14. Vertindamas ieškovės turtinę padėtį, teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės turtinės padėties pablogėjimą, taip pat tai, jog jos draudžiamosios pajamos yra ženkliai mažesnės nei atsakovo, tačiau teismas sprendė, kad ieškovė turi galimybes savo pajamas pasididinti.
15. Teismas pažymėjo, kad šalių sūnus sveikatos problemų neturi, byloje nėra duomenų apie tai, kad vaikas turėtų specialiųjų poreikių, be to, nuo 2021 m. sausio 1 d. išmoka vaikui padidėjo iki 70,00 Eur ir yra 20,00 Eur didesnė, nei buvo nustatant vaiko išlaikymą.
16. Teismas nurodė, jog sprendžiant išlaikymo dydžio padidinimo klausimą, taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad atsakovas su vaiku bendrauja, perka jam žaislus, vaikas per mėnesį su atsakovu praleidžia apie keturias dienas, o tai taip pat reiškia ir tam tikras atsakovo išlaidas. Be to, atsakovas kiekvieną mėnesį perveda po 30,00 Eur į sūnaus vardu atidarytą sąskaitą, apmoka metinį sūnaus gyvybės draudimą.
17. Teismas nurodė, kad ieškovė patyrė laikiną pajamų sumažėjimą dėl pandemijos, jos pajamos nėra didelės ir ženkliai mažesnės nei atsakovo, o vaikas pradės lankyti mokyklą, tai lemia tiek tam tikras išlaidas vaiką parengiant mokyklai, tiek naujas papildomas išlaidas vaiko būreliams ir mokymo priemonėms, vaiko šventėms ir pan., todėl teismas vertino, kad yra pagrindas priteistą išlaikymą padidinti iki 230,00 Eur, nustatant, kad priteistas išlaikymas indeksuojamas nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
18. Teismas nurodė, kad atsakovui skiriant išlaikymui 230,00 Eur, priskaičiuojant 70,00 Eur vaiko išmoką ir pačiai ieškovei skiriant 150,00 Eur – 200,00 Eur, susidarytų bent 450,00 Eur – 500,00 Eur suma per mėnesį, kuri visiškai atitiktų vaiko realius poreikius, užtikrintų visapusišką vaiko vystymąsi, būtų tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir poreikiai vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškai. Teismas vertino, jog būtent nurodyto dydžio suma yra būtina ir pakankama tinkamai išlaikyti vaiką, kadangi išlaidos vaiko maistui, transportui, būsto daliai ir higienai, taip pat dalis kitų išlaidų gali būti ir turi būti ženkliai mažesnės, nei nurodė ieškovė.
19. Teismas pažymėjo, kad nors šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės, tačiau jis taip pat turi skolinių įsipareigojimų, išlaidų medikamentams ir maisto papildams. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės galimybės gauti didesnes pajams iš dalies yra apsunkintos aplinkybės, kad vaikas vis dar yra mažametis, jo gyvenamoji vieta nustatyta su ja, todėl vertino, kad šiuo metu atsakovas gali didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas akcentavo, kad sprendžiant priešingai, nepadidinus išlaikymo teismo nurodyta suma, geriausi vaiko interesai nebūtų užtikrinti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
20. Apeliaciniame skunde ieškovė (apeliantė) R. Z. prašo panaikinti 2021 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą – pakeisti 2019 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. Z. ir jį padidinti – priteisti iš atsakovo E. Z. išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. Z. po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; išlaikymą pavesti valdyti uzufrukto teisėmis vaiko motinai; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, svarbesniu laikė atsakovo neįgalumą, jo finansinius įsipareigojimus, bet ne vaiko poreikius.
20.2. Ieškovės ir atsakovo gaunamos pajamos ir turimas turtas yra skirtingi. Ieškovės turtinė padėtis ir gaunamos pajamos yra keletą kartų blogesnės nei atsakovo. Atsakovo vardu yra nekilnojamojo turto, ūkininko ūkis, atsakovas dar dirba (duomenys neskelbtini). Ir nors atsakovas turi finansinių įsipareigojimų, tačiau visi jie susiję su atsakovo turtinės padėties pagerinimu. Ieškovė siekia aprūpinti sūnų geriausiais dalykais, bet viena nepajėgia suteikti jam viską, ko reikia darniam bei harmoningam jo vystymuisi, socialiniams, kultūriniams bei buitiniams poreikiams patenkinti (užtikrinti), teikti vaikui pramogas, leisti jį į įvairius užsiėmimus ir t. t. Atsakovo turtinė padėtis leidžia sūnui suteikti tokius dalykus, bet jis to nedaro. Toks teismo sprendimas neteisingas.
20.3. Teismas, priimdamas sprendimą ir nustatydamas išlaikymą sūnui, iš esmės jį nustatė tokio dydžio, kaip, kad sutiko atsakovas, nors byloje esantys įrodymai suteikia galimybę padidinti išlaikymą žymiai daugiau. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, sprendimą motyvavo dar ir tuo, jog ieškovė, būdama sveika, pati gali pasirūpinti didesnėmis savo pajamomis. Ieškovė viena augina vaiką, dirba, tai suderinti yra nelengva. Motinai, auginančiai vaiką, labai sudėtinga gauti pajamas tokias, kaip gauna vaiko tėvas, gyvenantis atskirai ir neauginantis vaiko.
20.4. Nors teismas ir patenkino ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės priteisė neteisingai. Ieškovės turtinė padėtis tikrai blogesnė nei atsakovo, o buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos daug turtingesniam, vaiko neauginančiam tėvui. Tokia teismo pozicija nepriimtina.
Atsiliepimas
21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas E. Z. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
21.1. Ieškovė niekaip nepagrindė, kodėl ji vertina, kad atsakovo turtinė padėtis po Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo priėmimo pagerėjo. Atsakovas ūkininkavo bei dirbo (duomenys neskelbtini) ir priimant 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą. Teismas teisingai konstatavo, jog atsakovo turtinė padėtis po teismo sprendimo nepagerėjo. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių bei teisinių argumentų, kad ši teismo išvada būtų klaidinga, neatitiktų byloje surinktų įrodymų. Tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis yra pagerėjusi – ji su draugu įsigijo namą, jai priklausantį butą yra perdavusi naudoti. Atsakovas yra atleistas iš (duomenys neskelbtini), dėl sveikatos būklės nebegalėjo dirbti šioje bendrovėje. Atsakovui nustatytas vos 20 procentų darbingumas, o ieškovė yra sveika, gali susirasti geriau apmokamą darbą.
21.2. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad vaiko išlaikymui patiriamos išlaidos skiriasi nuo tų, kurios buvo patiriamos 2019 m. pabaigoje ir į kurias atsižvelgiant buvo nustatyta atsakovo šalių sūnaus išlaikymo prievolė. Šių tariamai didesnių išlaidų realiai nėra patiriama ir joms poreikio nėra. Ieškovė neįrodinėjo, kad ji neturi galimybių įgyti kokių nors prekių iš dabar teikiamo išlaikymo, taigi toks poreikis ieškovės buvo visiškai neįrodytas. Jokių papildomų vaiko priežiūros išlaidų ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė, taigi ji neįrodė įstatyme įtvirtintos būtinos aplinkybės, kuri sudarytų teisėtą pagrindą peržiūrėti nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį. Ieškovė nepateikė konkretaus aptarimo, analizės, palyginimo, kaip konkrečiai keitėsi šalių nepilnamečio vaiko poreikiai nuo 2019 m. pabaigos iki 2021 m. vasaros, koks tokio pasikeitimo konkretus rezultatas, ar šio pasikeitimo nekompensuoja išlaikymo indeksavimas bei vaikui skiriama išmoka. Ieškovė iš esmės rėmėsi bendro pobūdžio teiginiais, kad vaiko poreikiai išaugo, tačiau šių savo teiginių iš esmės niekaip neįrodinėjo bei neįrodė. Teismas išsamiai išanalizavo ieškovės teikiamus skaičius dėl išlaidų vaiko poreikių tenkinimui bei konstatavo, kad ieškovė yra nenuosekli ir neįrodė jos tvirtinamų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė jokių konkrečių aplinkybių bei teisinių argumentų, kad šios teismo išvados būtų klaidingos, neatitiktų byloje surinktų įrodymų. Be to, šalių sūnus neturi specialiųjų poreikių, susijusių su sveikata, taip pat neturi ypatingų ar išskirtinių gabumų, kuriuos būtų būtina ugdyti ir tam būtų reikalingos specialios priemonės.
21.3. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė teisingai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išimčių, susijusių su dalyvaujančių byloje asmenų turtine padėtimi.
Šalies argumentai
22. Apeliaciniame skunde atsakovas (apeliantas) E. Z. prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą panaikinti ir toje dalyje, kurioje ieškovės R. Z. ieškinys iš dalies patenkintas, ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui E. Z. atmesti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, aktualius ginčo klausimu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas nepagrįstai byloje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, kadangi toje byloje išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo priteistas teismo įsakymu, o šioje civilinėje byloje išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui buvo priteistas teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu.
Žemesnės instancijos teismas
22.2. Teismas konstatavo, jog atsakovo turtinė padėtis po 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo priėmimo nepagerėjo, taigi nekonstatavo pagrindo išlaikymo padidinimui. Ieškovės turtinė padėtis yra pagerėjusi, ji įsigijo su draugu namą, jai priklausantį butą yra perdavusi naudoti, ji gali gauti už butą nuomą. Tai, kad buvusio karantino suvaržymų metu jos pajamos kiek krito, nesudaro pagrindo nevertinti ieškovės turtinės padėties kaip pagerėjusios.
22.3. Po teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo priėmimo atsiradusi aplinkybė (atsakovo dėl sveikatos būklės atleidimas iš darbo) rodo, kad atsakovo turtinė padėtis pablogėjo. Nesutiktina su teismo išvada, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės. Atsakovo ūkis turi didelius kreditorinius įsipareigojimus. Pajamos, kurias atsakovas gauna iš ūkio, nėra tokios, kuriomis atsakovas gali laisvai disponuoti, didesnioji jų dalis privalo būti skiriama kreditorinių įsipareigojimų vykdymui. Tuo tarpu ieškovė neturi įsipareigojimų, turi butą, kurį iš esmės nuomoja, su draugu įsigijo namą. Ieškovė neturi neįgalumo, o atsakovas turi vos 20 procentų darbingumą. Ieškovė neturi neįgalumo ir turi galimybes ieškoti tokio darbo, už kurį būtų mokamas didesnis atlyginimas. Visų šių svarbių aplinkybių reikšmės kilusiam ginčui teismas ne visai tinkamai įvertino, nustatydamas ieškovės mažesnę dalį šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje.
22.4. Ieškovė jokių papildomų vaiko priežiūros išlaidų neįrodinėjo, taigi išlaikymo padidinimo būtinybė nekilo. Šalių vaikas yra sveikas, neturi jokių nusiskundimų sveikata. Taip pat ieškovė nenurodė, kad vaikas turėtų ypatingų ar išskirtinių gabumų, kuriuos būtų būtina ugdyti ir tam būtų reikalingos specialios priemonės. Ieškovė neteikė skaičiavimų, kaip kito vaiko poreikiai nuo teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo priėmimo. Ieškovės ieškinys ir šioje dalyje buvo visiškai neįrodytas. Nuo teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo priėmimo praėjo vos daugiau nei pusantrų metų, o per tokį trumpą laiką šalių nepilnamečio vaiko poreikiai nepasikeitė iš esmės. Be to, išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė nori iš naujo perskaičiuoti šalių nepilnamečio vaiko poreikius, neatsižvelgdama į įsiteisėjusį teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą, tačiau vien tai, jog ieškovė nori iš naujo perskaičiuoti vaiko poreikius juos padidindama, nesudaro pagrindo padidinti nustatytą išlaikymą
22.5. Teismas neatsižvelgė į svarbias aplinkybes. Pirma, pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama socialinė išmoka. Jos dydis, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams priimant 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą, buvo 50,00 Eur kiekvieną mėnesį, šiuo metu yra 70,00 Eur kiekvieną mėnesį. Nuo teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo priėmimo iki šiol ši universali išmoka vaikui išaugo nuo 50,00 Eur iki 70,00 Eur per mėnesį. Teismas niekaip nemotyvavo, kodėl ši suma nepadengia tų būsimų išlaidų, kurios susijusios su ta aplinkybe, kad šalių nepilnametis vaikas pradės lankyti mokyklą. Antra, teismas nenustatė bei negalėjo nustatyti, kokius būrelius šalių nepilnametis vaikas lankys (jei lankys), ar tie būreliai bus mokami (ar nemokami), o jeigu bus mokami – kiek iš tikrųjų jie per mėnesį kainuos. Teismas sprendimą pagrindė prielaidomis, modeliuodamas būsimas išlaidas, kurių dar nėra ir neaišku, ar iš viso bus. Trečia, teismas nurodė, kad padidinta išlaikymo suma turi būti mokama nuo 2021 m. birželio 2 d., nors šalių nepilnametis vaikas 2021 m. birželio 2 d., taip pat visą vasarą, dar nelankė mokyklos, nelankė būrelių, taigi už praėjusį laikotarpį nebuvo patiriamos su tuo susijusios išlaidos. Kada konkrečiai šalių vaikas pradės (jei pradės) lankyti būrelius, kokios dėl to bus (jei bus) išlaidos, nėra aišku, tačiau padidintas išlaikymas vis vien priteistas nuo 2021 m. birželio 2 d.
22.6. Teismas ne visai tinkamai įvertino aplinkybes, nustatydamas atsakovo didesnę dalį šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje, nuspręsdamas, kad atsakovas turi galimybę mokėti didesnį išlaikymą vaikui, nei jis buvo nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Padidindamas atsakovo šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę, teismas nepakankamai atsižvelgė į reikšmingas aplinkybes: 1) šalių susitarimu atsakovas kiekvieną mėnesį vaikui į kaupiamąją sąskaitą moka po 30,00 Eur; 2) šalių sutarimu atsakovas savo sąskaita vaiką yra apdraudęs nuo nelaimingų atsitikimų; 3) vaikas nemažai laiko praleidžia su atsakovu, tada atsakovui tenka visa vaiko išlaikymo našta, tačiau dėl to atsakovas nemoka išlaikymo vaikui mažiau, nei nustatyta teismo sprendimu, taip pat nereikalauja, kad ieškovė kaip nors kompensuotų dalį jo patiriamų vaiko išlaikymo išlaidų už tas dienas, kai vaikas leidžia laiką su atsakovu; 4) atsakovas prie išlaikymo prisideda nupirkdamas vaikui rūbų, žaislų ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės ir atsakovo (apeliantų) apeliaciniai skundai netenkintini.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
22. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2010 m. balandžio 1 d. darbo sutartį, patvirtinančią aplinkybes, kad atsakovas buvo atleistas iš darbo nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. dėl to, kad negali tinkamai atlikti darbo dėl neįgalumo. Atsakovas nurodė, jog teikiami papildomi įrodymai priimtini, nes 2021 m. rugpjūčio 20 d. aplinkybė atsirado jau po 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo priėmimo.
23. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
24. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad teikiami rašytiniai įrodymai neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
26. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko A. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra R. Z. ir E. Z..
27. 2019 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu nutraukta R. Z. ir E. Z. santuoka šalių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Patvirtintos sutarties 3.2 papunktyje numatyta, kad E. Z. savo nepilnamečiam sūnui A. Z. materialiniam išlaikymui moka 190,00 Eur per mėnesį periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės.
28. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir nepilnamečio vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (bute, likusiame ieškovei po santuokos nutraukimo). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad butas (duomenys neskelbtini) priklauso jai nuosavybės teise, tačiau gyvena su draugu jo įsigytame name.
29. I. R. Z. dirba (duomenys neskelbtini), vidutinė mėnesio alga 2020 m. gruodį – 2021 m. vasarį – 301,45 Eur. Pagal VSDFV duomenis – R. Z. 2021 m. kovo – birželio mėnesiais draudžiamosios pajamos siekė vidutiniškai 692,70 Eur.
30. A. E. Z. neįgalus, nustatytas jo darbingumo lygis – 20 proc. Pagal VSDFV duomenis – nuo 2015 m. sausio 1 d. E. Z. vykdo individualią veiką, nuo 2010 m. balandžio 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini), gauna 356,41 Eur išmoką dėl neįgalumo, 2021 m. sausio – birželio mėnesiais vidutinės draudžiamosios pajamos – 1082,50 Eur. Nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini). E. Z. verčiasi individualia žemės ūkio veikla – 2020 m. ilgalaikis turtas sudarė 119023,00 Eur, trumpalaikis turtas 17840,00 Eur, mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 156167,00 Eur, per metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 118262,00 Eur. Grynas pelnas per 2020 metus – 23389,00 Eur, už 2019 metus – 18133,00 Eur. E. Z. turi kreditorinių įsipareigojimų (duomenys neskelbtini).
Dėl ginčo esmės
31. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, pakeisti 2019 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą (teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. papunktis) išlaikymo iš E. Z. sūnui A. Z. dydį, ir E. Z. sūnaus A. Z. išlaikymui mokamą sumą padidinti iki 230,00 Eur per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad ši išlaikymo suma mokama nuo 2021 m. birželio 2 d. (kreipimosi į teismą dienos), teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
32. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).
33. Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis).
34. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
35. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
36. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
37. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
38. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu nutraukta R. Z. ir E. Z. santuoka šalių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Patvirtintos sutarties 3.2 papunktyje numatyta, kad E. Z. savo nepilnamečiam sūnui A. Z. materialiniam išlaikymui moka 190,00 Eur per mėnesį periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas nustatytą išlaikymą vaikui teikia, dėl to tarp šalių ginčo nėra.
39. Ieškovė nurodė, kad nuo 2019 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimo praėjo daugiau nei metai laiko, išlaikyti nepilnametį sūnų darosi vis sunkiau, nes vaikas auga, išlaidos didėja, o piniginių lėšų kuo toliau, tuo labiau trūksta. Ieškovė pažymėjo, jog sūnus pradės lankyti mokyklą, tam reikia pasiruošti, reikalingos lėšos, tačiau atsakovas padėti finansiškai nesutinka, remdamasis savo neįgalumu. Ieškovė nurodė, kad atsakovas finansiškai gyvena gerai – jis ūkininkauja, dirba, jo turtinė padėtis daug geresne nei ieškovės, kurios gaunamas darbo užmokestis minimalus.
40. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir pakeisti 2019 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą (teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. papunktis) išlaikymo iš E. Z. sūnui A. Z. dydį, ir E. Z. sūnaus A. Z. išlaikymui mokamą sumą padidinti iki 230,00 Eur per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad ši išlaikymo suma mokama nuo 2021 m. birželio 2 d. (kreipimosi į teismą dienos).
41. Šalys su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, svarbesniu laikė atsakovo neįgalumą, jo finansinius įsipareigojimus, bet ne vaiko poreikius. Ieškovė pažymėjo, jog jos ir atsakovo gaunamos pajamos bei turimas turtas yra skirtingi. Ieškovės vertinimu, byloje esantys įrodymai suteikia galimybę padidinti išlaikymą žymiai daugiau. Atsakovas apeliacinį skundą grindė tuo, kad ieškovė neįrodė, jog iš esmės pasikeitė atsakovo turtinė padėtis bei neįrodė papildomų vaiko priežiūros išlaidų.
42. CK 201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 201 straipsnio 2 dalis). Teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą (CK 201 straipsnio 3 dalis).
43. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
44. Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas).
45. Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė dirba, jos vidutinė mėnesio alga 2020 m. gruodį – 2021 m. vasarį – 301,45 Eur; pagal VSDFV duomenis – ieškovės 2021 m. kovo – birželio mėnesiais draudžiamosios pajamos siekė vidutiniškai 692,70 Eur. Ieškovei priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); ji gyvena su draugu jo įsigytame name.
46. Šalių sūnus A. Z. sveikatos problemų neturi, byloje nėra duomenų apie tai, kad vaikas turėtų specialiųjų poreikių. Nuo 2021 m. sausio 1 d. išmoka vaikui, kurią gauna ieškovė, sudaro 70,00 Eur, ji yra 20,00 Eur didesnė nei buvo 2019 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu nustatant vaiko išlaikymą.
47. A. E. Z. neįgalus, nustatytas jo darbingumo lygis – 20 proc. Pagal VSDFV duomenis – nuo 2015 m. sausio 1 d. E. Z. vykdo individualią veiką, nuo 2010 m. balandžio 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini), gauna 356,41 Eur išmoką dėl neįgalumo, 2021 m. sausio – birželio mėnesiais vidutinės draudžiamosios pajamos – 1082,50 Eur. Nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini). E. Z. verčiasi individualia žemės ūkio veikla – 2020 m. ilgalaikis turtas sudarė 119023,00 Eur, trumpalaikis turtas 17840,00 Eur, mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 156167,00 Eur, per metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 118262,00 Eur. Grynas pelnas per 2020 metus – 23389,00 Eur, už 2019 metus – 18133,00 Eur. E. Z. turi kreditorinių įsipareigojimų (duomenys neskelbtini).
48. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad po išlaikymo dydžio nustatymo 2019 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu byloje negalima daryti išvados, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo. Ieškovė argumentų dėl šių pirmosios instancijos teismo išvadų apeliaciniame skunde neteikė, teismo išvadų nepagrįstumo neįrodinėjo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis ženkliai pagerėjo. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra neįgalus, jo darbingumas tik 20 proc., vadinasi jo galimybės gauti daugiau pajamų yra apribotos, be to, atsakovas patiria išlaidų medikamentams. Atsakovas pateikė įrodymus, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. buvo atleistas iš darbo. Nutraukus darbo santykius, atsakovo gaunamos pajamos sumažėjo. Atsakovas turi įsipareigojimų kreditoriams, moką išlaikymą, taip pat kiekvieną mėnesį perveda po 30,00 Eur į sūnaus vardu atidarytą sąskaitą, apmoka metinį sūnaus gyvybės draudimą. Atsakovas su vaiku bendrauja, perka jam žaislus, per mėnesį su vaiku praleidžia apie keturias dienas. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta aplinkybių, susijusių su atsakovo turtinės padėties esminiu pasikeitimu, t. y. esminiu jos pagerėjimu.
49. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovės pajamos yra ženkliai mažesnės nei atsakovo, ieškovės turtinės padėtis pablogėjo karantino suvaržymų laikotarpiu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė turėtų sveikatos sutrikimų, neįgalumą ar pan., jos galimybės gauti daugiau pajamų nėra apribotos, tačiau įvertintina tai, kad ieškovė augina mažametį vaiką. Ieškovė turi nekilnojamojo turto, tačiau pajamų, kaip nurodė, iš jo negauna.
50. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu laikytina geresne nei ieškovės, ir atsakovas turi galimybes teikti didesnį išlaikymą vaikui, tačiau byloje būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu.
51. Ieškovė nurodė, kad vaikas pradės lankyti mokyklą, o tam reikia pasiruošti, reikalingos papildomos lėšos. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad vaikui reikalinga: maistui – 200,00 Eur; drabužiams – 100,00 Eur; higienos reikmėms – 100,00 Eur; vitaminams, gydymui ir profilaktikai – 100,00 Eur; laisvalaikiui ir pramogoms – 50,00 Eur; išlaidos būsto išlaikymui per mėnesį –150,00 Eur, iš viso vieno mėnesio sūnaus išlaidos sudaro 700,00 Eur. Pirmosios instancijos teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad vaiko mokesčių dalis yra 100,00 Eur, maitinimui reikia 280,00 Eur, kirpyklai – 20,00 Eur, rūbams – 100,00 Eur, higienos poreikiams – 25,00 Eur, sveikatos priežiūrai – 30,00 Eur, telefonui, internetui – 10,00 Eur, transporto išlaidoms – 100,00 Eur, pramogoms – 100,00 Eur, darželiui – 15,00 Eur. Taip pat nurodė, kad papildomai vaiko maitinimui reikės 44,00 Eur per mėnesį (diena – 2,00 Eur), mokykliniams reikmenims – 30,00 Eur, būreliams – 20,00 Eur, detalizavo išlaidas vaiko aprangai. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad mėnesiui išlaidas sudaro: maistas apie 280,00 Eur, drabužiai – 100,00 Eur, higienos priemonėms – 50,00 Eur, pramogoms – 100,00 Eur, būstui – 150,00 Eur, gydymui, vitaminams, profilaktikai – 50–80,00 Eur, būreliams – 20,00 Eur. Teismui pateiktos čekių, susirašinėjimo kopijos, iš kurių nustatyta, kad vaikui perkami įvairūs žaislai, skiriama lėšų vaiko pramogoms.
52. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su ieškovės pozicija, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo priteistas 2019 m., vaikas paaugo, vaiko poreikiai pasikeitė, jis pradės lankyti mokyklą, kas neabejotinai lemia tiek papildomas išlaidas vaiką parengiant mokyklai, tiek papildomas išlaidas vaiko lavinimui, maitinimui, pramogoms ir pan. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje yra įrodytos aplinkybės, susijusios su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu. Šiuo atveju didesnių ir papildomų išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.
53. Ieškovė nurodė vaiko išlaikymui reikalingas sumas, kurias išanalizavus, darytina išvada, kad pagrindinės išlaidos skiriamos šioms sritims: maistui, drabužiams, ugdymui, higienos priemonėms, mokesčiams, gydymui, vitaminams, profilaktikai, laisvalaikiui ir pramogoms. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas išlaidų sumas, sprendžia, jog kai kurios iš nurodytų išlaidų yra nepagrįstai didelės (būsto išlaikymui, maitinimui, pramogoms, transportui), taip pat nepagrįstos rašytiniais įrodymais (išlaidos būsimiems būreliams). Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesį atsakovui skiriant 230,00 Eur sumą, priskaičiuojant 70,00 Eur vaiko išmoką ir pačiai ieškovei skiriant 150,00 Eur – 200,00 Eur, susidarytų bent 450,00 Eur – 500,00 Eur suma, kuri atitiktų vaiko realius dabartinius poreikius, užtikrintų visapusišką vaiko vystymąsi, būtų tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet poreikiai vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškai.
54. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus argumentus, ekonominę situaciją šalyje, nuolat augantį pragyvenimo lygį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei prioritetinio vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, atsižvelgdamas į augančio vaiko poreikius, sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą iš atsakovo priteistą išlaikymą padidinti iki 230,00 Eur, nustatant, kad priteistas išlaikymas indeksuojamas nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje esančius duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi, įvertino šalių gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus, galimybes gauti didesnes pajamas. Teismas atsižvelgė į vaiko poreikius, įvertino vaikui skirti reikalingas sumas ir iš esmės nustatė tokį išlaikymo dydį, kuris, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas protingas, pakankamas tokio amžiaus vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, taip pat vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams, gabumams lavinti bei sveikatai prižiūrėti.
56. Šiuo atveju nesutiktina su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo turimus didelius kreditorinius įsipareigojimus; vaikui skiriamą socialinę išmoką; atsakovo mokamą sumą į kaupiamąją sąskaitą; atsakovo mokamą vaiko draudimą; atsakovo išlaidas vaiko žaislams, rūbams; ieškovės darbingumą; ieškovės turinę padėtį. Visas minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino ir pagrįstai sprendė, kad nepadidinus išlaikymo teismo nurodyta suma, geriausi vaiko interesai nebūtų užtikrinti, o tenkinus ieškovės reikalavimą visiškai, nebūtų tinkamai atsižvelgta į atsakovo galimybes teikti išlaikymą, realius ir įrodytus vaiko poreikius, atsakovo sveikatos būklę, turimus skolinius įsipareigojimus, aplinkybę, kad jis su vaiku bendrauja, perka vaikui žaislus, apmoka vaiko gyvybės draudimą ir moka 30,00 Eur per mėnesį kaupiamąsias įmokas į vaiko vardu atidarytą sąskaitą.
57. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad padidinta išlaikymo suma turi būti mokama nuo 2021 m. birželio 2 d. (kreipimosi į teismą dienos).
58. Pasisakydamas dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
59. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nors teismas ir patenkino ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės priteisė neteisingai. Ieškovė pažymėjo, kad jos turtinė padėtis tikrai blogesnė nei atsakovo, o buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos daug turtingesniam, vaiko neauginančiam tėvui.
60. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).
61. Įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė, vadovaudamasis CPK normomis, atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį. Darytina išvada, kad teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė teisingai. Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išimčių, susijusių su dalyvaujančių byloje asmenų turtine padėtimi.
Dėl bylos procesinės baigties
62. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, aktualius ginčo klausimu, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.
63. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
64. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
65. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkintini, šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.