- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-01
- Bylos Nr.
- e2S-493-775/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- E. R.
- Ieškovas
- P. P.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.2Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės
veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovei E. R. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. P. (toliau – ieškovas) prašo priteisti iš atsakovės E. R. (toliau – atsakovė) 92 600 Eur be pagrindo įgytas pinigines lėšas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas savo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, bankuose, kitose kredito įstaigose, mokėjimų sistemose ir kitose sąskaitose esančias pinigines lėšas, taip pat turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti. Prašymą motyvavo tuo, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. rugsėjo 3 d. pavedimais pervedė į atsakovės banko sąskaitą įvairias sumas bei 2024 m. birželio 18 d. ir 2024 m. liepos 22 d. mokėjimais pervedė atitinkamai 6 000 Eur ir 13 600 Eur sumas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltveja“, kuri įrengė atsakovės namą juosiančią tvorą ir automatinius garažo vartus. Ieškovo pervestos lėšos buvo skirtos atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimui, tikslu šį turtą vėliau šalims kartu gyvenant nuomoti ir gauti iš būsto nuomos pajamas. Ieškovo lėšomis buvo pagerintas atsakovės nekilnojamasis turtas ir įgytas automobilis. Ieškovas siekė oficialiai įforminti tarp šalių susiklosčiusį santykį, t. y. sudaryti paskolos sutartį dėl atsakovei pervestų piniginių lėšų sumos, tačiau atsakovė šiuo pasiūlymu nesusidomėjo bei vengė išreikšti aiškią poziciją šiuo klausimu. Ieškovo teigimu, šalių bendravimas staiga nutrūko, atsakovė ėmė ignoruoti ieškovo bandymus su ja susisiekti. Ieškovas mano, kad atsakovė nebeketina kurti bendros ateities su juo. Atsakovė buvo nesąžininga ir veikė apgaule, t. y. siekė sukurti ne partneryste grįstus santykius, o pasipelnyti ir išvilioti iš ieškovo pinigines lėšas. Ieškovo žiniomis, atsakovė neturi pastovių pajamų šaltinio, o sau priklausančiam turtui bet kada gali pritaikyti naujus apsunkinimus (įkeitimą, hipoteką ir t.t.) ir taip užkirsti kelią įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą. Be to, ieškinio suma yra itin didelė ir kelia riziką, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas. Ieškiniu prašomą priteisti sumą atsakovė iš ieškovo išviliojo nesąžiningu būdu, t. y. įgavusi jo pasitikėjimą ir jį įtikinusi, kad bus kuriamas bendras gyvenimas, nors tokių ketinimų neturėjo. Tai charakterizuoja atsakovę kaip nesąžiningą asmenybę ir kelia papildomą riziką, kad nebus išsaugotas turtas, būtinas palankiam teismo sprendimo įvykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančius pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, 92 600 Eur sumai, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti.
4. Teismas nurodė, kad ginčo atveju ieškovas yra pareiškęs 92 600 Eur turtinį reikalavimą, kurio įvykdymo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė yra fizinis asmuo, turintis kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Apie jos banko sąskaitose esančias lėšas teismas duomenų neturi. Atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, prie jo pridėtus rašytinius duomenis, teismas padarė išvadą, kad didelė ieškinio suma sudaro pagrindą ją laikyti realia grėsme, padidinančia teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė E. R. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas nevertino, ar yra įrodyta pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio pagrįstumas.
5.2. Teismas turi pareigą tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Identifikuodamas grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą, teismas neatliko jokios savarankiškos ieškovo nurodytų faktinių ir teisinių argumentų analizės, perrašęs juos pažodžiui, grėsmę konstatavo remdamasis neaktualiais faktais bei aplinkybėmis.
5.3. Teismas neužtikrino Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui bei kitų konstitucinių principų, kurie neatskiriamai susiję su iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos ar analogiški procesiniai klausimai turi būti sprendžiami vienodai, nekuriant naujų teismo precedentų, konkuruojančių su esamais.
5.4. Teismas nukrypo nuo nuoseklios Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, kur yra pateikti išaiškinimai bei įvardyti aiškūs kriterijai, su kuriais gali būti siejamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui konstatavimas. Lietuvos apeliacinis teismas grėsmės įrodinėjimo taisykles yra nustatęs, be kita ko, atsižvelgdamas ir į laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo išimtinumą.
5.5. Teismas neįvertino, kad disponavimo turtu ar piniginėmis lėšomis ribojimai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144–145 straipsnius nustatomi teismui dar nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, todėl šie ribojimai gali būti nustatyti tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai yra objektyvių duomenų, kad asmuo ėmėsi ar ketina imtis konkrečiu veiksmu, susijusiu su jo turtinės padėties bloginimu, tuo siekdamas išvengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo.
5.6. Teismas neįvertino, kad ieškinio sumos dydis bei apeliantės turtinė padėtis neleidžia konstatuoti būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokio pobūdžio aplinkybių nereikšmingumas, sprendžiant dėl asmenų turto arešto poreikio, ne kartą buvo akcentuotas ir teismų praktikoje. Pagal aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma nepagrindžia poreikio taikyti atsakovo turto areštą.
5.7. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, įrodymų apie apeliantės galimą nesąžiningumą, jos elgesį ar ketinimus, siekiamus atlikti veiksmus ir pan., nors laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.).
5.8. Teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu. Teismas nukrypo nuo teismų jau suformuotos praktikos, nes apeliantės elgesio sąžiningumo, kiek tai susiję su jos konkrečiais veiksmais, liudijančiais siekį perleisti turimą turtą, sumažinti jo masę arba vertę, tuo siekiant išvengti galbūt nepalankaus teismo sprendimo, netyrė, nevertino ir dėl to nepasisakė, tokių duomenų byloje apskritai nėra.
5.9. Teismas neįvertino, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą, kadangi ieškinio sumos dydis ir atsakovo turtinė padėtis savaime nėra pakankami pagrindai taikyti tokius suvaržymus, kaip laikinosios apsaugos priemonės. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl galinčios kilti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės padaryti.
5.10. Faktinės padėties užfiksavimas ir asmenų turto areštas nėra tapačios priemonės jų sukeliamais teisiniais padariniais. Faktinės padėties išsaugojimas yra svarbus būtent tose bylose, kuriose ginčo objektu yra konkretus individualiais požymiais apibrėžtas turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai), konkretus sandoris, kurio išsaugojimo siekiama ir pan. Nagrinėjamu atveju, reikalavimas yra pareikštas dėl piniginių lėšų priteisimo, o ne dėl konkretaus turto ieškovui priteisimo, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali būti siejamas su būtinybe išsaugoti esamą padėtį.
Atsiliepimas
6. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą jį prašė atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, priimti į bylą 2024 m. gruodžio 20 d. turto aprašą ir jį lydinčius dokumentus.
6.1. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškinys yra pagrįstas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškinyje suformuluoti reikalavimai yra aiškūs, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Ieškovas preliminariai įrodė savo reikalavimų pagrįstumą šiame ieškinyje nurodytais paaiškinimais ir prie ieškinio pridėtais dokumentais. Taigi, egzistuoja pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6.2. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepažeidė CPK 144 straipsnio reikalavimų, teisingai preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovo nurodytų argumentų pagrindu ieškinio reikalavimas prima facie yra nepagrįstas ir kad dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas.
6.3. Ieškovas būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė ne tik didele ieškinio suma, bet visuma ieškinyje nurodytų aplinkybių, kurios buvo pakankamos atsakovę charakterizuoti kaip nesąžiningą asmenybę ir keliančią papildomą riziką, kad nebus išsaugotas turtas, būtinas palankiam teismo sprendimo įvykdymui.
6.4. Ieškinyje nurodytus argumentus patvirtina ir antstolės B. Č. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas 2024 m. gruodžio 20 d. turto aprašas, sudarytas vykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį. Nors teisės aktai neriboja, kiek galima turėti aktyviai naudojamų banko sąskaitų, tačiau šiame apraše pateiktas atsakovės vardu atidarytų banko sąskaitų skaičius kelia abejonių tokiu jų poreikiu, jokios ūkinės veiklos nevykdančiam asmeniui. Kita vertus, atsakovė atskirajame skunde teigia, kad jos turtinė padėtis neleidžia konstatuoti būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau aplinkybės, kad jos turtinė padėtis yra pakankama įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą, nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Tokia atsakovės pozicija leidžia abejoti jos sąžiningumu veikiant už greitą situacijos sprendimą ir už greitą civilinės bylos išnagrinėjimą.
6.5. Vykdant nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paaiškėjo dar vien aplinkybė, kelianti abejonių atsakovės sąžiningumu. Ieškovas atsakovei 2024 m. balandžio 25 d. dviem pavedimais pervedė 15 000 ir 9 000 Eur sumas, kurios buvo skirtos naujo automobilio Mercedes-Benz SUV įsigijimui. Registro duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė transporto priemonę nuosavybės teise įgijo dar 2021 metais, tačiau šios aplinkybės ieškovui neišviešino. Priešingai, išreiškė prašymą atsakovui, kad jai reikalinga įsigyti automobilį, dalinosi su ieškovu skelbimais apie jai patikusį automobilį ir kitaip įtraukė jį į automobilio pirkimo procesą. Akivaizdu, kad tokiu elgesiu atsakovė siekė padidinti savo turto masę atsakovo lėšomis.
6.6. Atsakovės veiksmai nedera su sąžiningo elgesio standartu. Atsakovės elgesys bendravimo su ieškovu aspektu (atsakovė įgavo ieškovo pasitikėjimą ir dėl tos priežasties jai buvo pervestos pinginės lėšos; šalių iki tol sklandus bendravimas nutrūko staiga, dėl ieškovui nesuprantamų priežasčių, atsakovė nustojo su juo bendrauti, ėmė jį ignoruoti, nereaguoja į siunčiamas žinutes, kurias vis tik perskaito; atsakovės elgesys rodo, kad ji nebeketina su ieškovu kurti bendros ateities, tačiau nesutinka sudaryti taikos sutarties dėl jos turto pagerinimui ir turto masės padidinimui tekusių lėšų grąžinimo) sukuria pakankamą atsakovės galimo nesąžiningo veikimo ateityje tikimybę, siekiant išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.
6.7. Ieškovui inicijavus civilinę bylą, atsakovė gali imtis priemonių perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą arba kitais būdais sąmoningai bloginti savo turtinę padėtį. Pirmiau aptartų duomenų pakanka daryti išvadą, kad ieškovo argumentais byloje buvo paneigta atsakovės sąžiningumo prezumpcija, net ir nesant akivaizdžių faktų apie atsakovės veiksmus nutrūkus šalių santykiams ar ateityje ketinamus atlikti veiksmus, nukreiptus siekiant išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio kontekste atsakovės veiksmai dar šalims sklandžiai bendraujant laikytina reikšminga ir atitinkamai vertintina aplinkybe.
6.8. Atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovės teisių daugiau, nei būtina ieškinio reikalavimams užtikrinti. Teismas, įvertinęs visas ieškovo nurodytas aplinkybes ir argumentus, pagrįstai nusprendė, kad pagal bylos duomenis taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dalis atsakovei pervestų piniginių lėšų gali būti saugoma atsakovės banko sąskaitose, todėl esamos padėties išsaugojimas iki teismo sprendimo priėmimo šiuo atveju atitiktų abiejų šalių interesus.
6.9. Ieškovo vertinimu, atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad jos turtinė padėtis leidžia įvykdyti jai pareikštą reikalavimą ir tokiu būdu nepaneigė abejonių dėl kliūčių teismo sprendimui įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto ir piniginių lėšų areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
10. Ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis apie atsakovės vardu registruotą transporto priemonę, taip pat antstolės B. Č. 2024 m. gruodžio 20 d. sudarytą atsakovės E. R. turto aprašą.
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui ieškovo pateikti įrodymai priimami.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia dviejų būtinųjų sąlygų sutaptis: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
13. Apeliantė nurodė, kad teismas šiuo atveju nevertino ar yra įrodyta pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio pagrįstumas.
14. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma preliminariai turi įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus bei įsitikinti, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tačiau tikėtinas ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste nėra tapatus ieškinio pagrįstumo įvertinimui, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus (t. y. išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės) bus atsakyta į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, jei taip, kokia apimtimi, ar jo teisės pažeidžiamos, ar jos turi būti apgintos teismo tvarka, jei taip, kokiu būdu ar forma.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2017 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017).
16. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinys bylą nagrinėjančio teisėjo rezoliucija buvo priimtas 2024 m. gruodžio 19 d., atsakovei nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Ieškovas aiškiai įvardijo ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) ir pridėjo įrodymus, jo vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus turinio ir formos reikalavimus, ieškinyje nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas ar ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra negalimas.
17. Nors šiuo atveju teismas skundžiamoje nutartyje tiesiogiai nepasisakė dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio reikalavimo pagrindimo, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl ieškinio priėmimo, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo ieškovo reiškiamo reikalavimo prima facie vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįsto.
18. Apeliantė nurodė, kad teismas nukrypo nuo nuoseklios Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, kur yra pateikti išaiškinimai bei įvardyti aiškūs kriterijai, su kuriais gali būti siejamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui konstatavimas. Nenustatęs objektyvių duomenų dėl apeliantės nesąžiningumo, jos turtinės padėties, kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas nurodė ieškinio sumos dydį, kuris yra tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl galinčios kilti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Su šiais apeliantės nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
19. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
20. Byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tiek ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis ar jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, kiek atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-790/2022; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1348-302/2021 ir jose nurodyta praktika). Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, padaryti turi būti atsižvelgiama į tokių aplinkybių visumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-473-330/2023).
21. Kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus (atliekamus) veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019, 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-866-881/2023).
22. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovės elgesio nesąžiningumo aspektu, pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė didelę ieškinio reikalavimo sumą.
23. Aktualioje ir šiuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
24. Ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; ir kt.).
25. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nepateikė jokių duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą. Ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl šalis siejusių artimų santykių, jų turėtų lūkesčių dėl bendros ateities ir galimų investicijų ar apeliantės atsisakymo bendradarbiauti su ieškovu, neįrodo atsakovės siekio išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, o tik leidžia spręsti apie ieškovo turimą teisę kreiptis į teismą dėl jo galimai pažeistų teisių gynimo.
26. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria, nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Todėl faktinių aplinkybių dėl ieškovo atliktų pavedimų apeliantei, galimų investicijų į jos turimą nekilnojamąjį turtą išsamus ištyrimas bei įvertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje civilinio proceso stadijoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodytos aplinkybės neanalizuojamos ir nevertinamos. Dėl ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų ir su jais susijusių aplinkybių teismas pasisakys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.
27. Kitų aplinkybių, kurios patvirtintų, kad apeliantė atlieka nesąžiningus veiksmus, siekdama išvengti galimo palankaus ieškovui sprendimo įvykdymo, ieškovas nenurodė, apeliacinės instancijos teismui jo pateikti duomenys apie apeliantės vardu atidarytų banko sąskaitų skaičių ar automobilio įregistravimo datą, tokių veiksmų taip pat nepatvirtina.
28. Ieškovo teiginių, kad apeliantė neturi pastovaus pajamų šaltinio, jai priklausančiam turtui bet kada gali pritaikyti naujus apsunkinimus (įkeitimą, hipoteką ir t.t.), taip pat nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje atliks veiksmus, siekdama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, kad, jų nesiėmus, galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovas, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
29. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir nurodytą vyraujančią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad net ir konstatavus, jog ieškinio suma apeliantei yra didelė, tačiau nenurodžius pagrįstų argumentų dėl jos galimo nesąžiningumo, siekiant išvengti galimo palankaus ieškovui sprendimo įvykdymo, nėra pagrindo pripažinti, jog yra antra būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Jau nurodyta, kad teismų praktikoje vien didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, varžančias asmens turtines teises, juolab kad turto arešto paskirtis yra nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininko lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo sprendimą, sukaupimas.
30. Pažymėtina, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).
31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nesivadovavo teismų praktika šiuo klausimu, todėl yra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
32. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
33. Apeliantė prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau vadovaujantis kasacinio teismo praktika apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-2019/2018).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo P. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.