Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Evaldo Gražio ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. ir Šiaulių apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Andrej Mirnyj apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, iš A. D. konfiskuota 1 000 Eur.

Nustatyta, kad paskirtą baudą nuteistasis A. D. turi sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neapskųstas.

N. Ž., vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Taip pat skundžiamu nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį bei išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį; R. Č. pripažinta kalta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį; V. B. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį; UAB „P“ išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį. Nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neapskųstas.

Skundžiamame nuosprendyje išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. D. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2002 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 11K paskirtas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiuoju specialistu, pagal 2010 m. gruodžio 31 d. patvirtintą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-1132 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 14 punktą, būdamas įpareigotas planuoti ir organizuoti melioracijos statinių rekonstrukcijos, remonto darbus, kontroliuoti darbų vykdymą bei 20 punktą, būdamas įpareigotas rengti medžiagą Viešųjų pirkimų komisijai melioracijos darbų, paslaugų pirkimui, nebūdamas paskirtas atsakingu už viešųjų pirkimų organizavimą Žemės ūkio skyriuje prekėms, paslaugoms ir darbams pirkti, kartu A. B., kuris būdamas valstybės tarnautoju, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2002 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 11K paskirtas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiuoju specialistu, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 860, vėliau 2015 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A-688 paskirtas mažos vertės viešųjų pirkimų organizatoriumi Žemės ūkio skyriuje prekėms, paslaugoms ir darbams pirkti, pagal 2014 m. liepos 28 d. patvirtintą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-832 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 25 punktą, būdamas įpareigotas atlikti Žemės ūkio skyriuje prekėms, paslaugoms ir darbams pirkti viešųjų pirkimų organizatoriaus funkcijas, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 m. liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, A. D. tarnybiniame kabinete (duomenys neskelbtini), taip pat A. B. tarnybiniame kabinete (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose, veikdami bendrininkų grupėje ir bendru sutarimu, A. B. nepagrįstai nusišalinus nuo jam priskirtų pirkimų organizatoriaus funkcijų ir neteisėtai perleidus A. D. pirkimų organizatoriaus funkcijas, kuris nebuvo paskirtas atsakingu už viešųjų pirkimų organizavimą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje prekėms, paslaugoms ir darbams pirkti, siekdami turtinės ir kitokios asmeninės naudos – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero P. Ž. palankumo karjeroje ir UAB „P“, kurios akcininkas yra P. Ž., turtinės naudos, A. D. ir A. B. piktnaudžiavo tarnyba viršydami įgaliojimus.

1.1. A. D. kartu su A. B., pastarajam nepagrįstai nusišalinus nuo jam priskirtų pirkimų organizatoriaus funkcijų ir jas bendru su A. D. susitarimu neteisėtai perleidus A. D., pažeisdami (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 860 ir 2015 m. birželio 17 d. Nr. A-688 dėl pirkimo organizatorių sąrašo tvirtinimo, kuriuose A. D. nėra nurodytas kaip valstybės tarnautojas atliekantis viešųjų pirkimų organizatoriaus funkcijas, pažeisdami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus pirkimo tikslą racionaliai naudoti lėšas bei lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus; 9 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, nustatančias reikalavimus pirkimų vertės skaičiavimui ir draudžiančias dirbtinai skaidyti pirkimus; 85 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad perkančioji organizacija turi turėti dokumentus, pagrindžiančius jos priimtų sprendimų atitiktį šio įstatymo reikalavimams (įstatymo redakcijos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.), pažeisdami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4 dalyse įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, pažeisdami Vietos savivaldos įstatymo (1994 m. liepos 7 d. Nr. I-533) 4 straipsnio 6 dalies nuostatas, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vykdomų viešųjų pirkimų iniciatoriaus V. J. pavedimą A. B., A. D. vietoje A. B. nustatydamas perkamų prekių, paslaugų ir darbų poreikį, pateikdamas šiuos duomenis A. B. bei taip padėdamas jam pildyti viešųjų pirkimų paraiškas, parengė ir atliko (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus viešuosius pirkimus juos ir pirkimo objektus sąmoningai dirbtinai išskaidant ir parengiant taip, kad jie formaliai atitiktų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A-1367 patvirtintų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo taisyklių ir 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. A-1337 patvirtintų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių reikalavimus, susitarę viešai neskelbti viešųjų pirkimų konkursų, neteisėtai parinkdami pirkimų būdą, rengiant pirkimų sąlygas ir kvietimus pateikti pasiūlymus, neteisėtai atskleidžiant UAB „P“ komercijos direktoriui N. Ž. bei UAB „P“ generaliniam direktoriui V. B. viešai neskelbiamą informaciją apie planuojamų pirkimų datas, darbų kiekius, darbų vietas dėl planuojamų atlikti mažos vertės supaprastintų viešųjų pirkimų apklausos žodžiu būdu bei apklausos raštu būdu, aptariant darbų kainas, iš anksto parinko pirkimams kviesti tokius tiekėjus, kad pirkimus laimėtų UAB „P“, savo sprendimu pakvietė UAB „P“ atlikti melioracijos įrenginių remonto darbus nepaskelbus ir neatlikus šių darbų viešųjų pirkimų, neatliko tiekėjų pasiūlymų kainų priimtinumo vertinimo, taip sudarė išskirtines sąlygas pirkimuose dalyvauti ir laimėti UAB „P“. UAB „P“ laimėtų viešųjų pirkimų objektuose projektavimo paslaugas pirko iš E. B. individualios įmonės, kurios dalis už projektavimą sumokėtų lėšų, E. B. apie tai nežinant, atitekdavo A. D. ir A. B.. Tokiais A. D. ir A. B. savanaudiškais nusikalstamais veiksmais jie nesuteikė galimybės kitiems rinkos dalyviams lygiomis teisėmis dalyvauti pirkimuose, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai prekes ir paslaugas įsigyti už mažiausią kainą, dėl ko, UAB „P“ laimėjo ir sudarė bendros 632 162,73 Eur vertės 71 sutartį dėl mažos vertės supaprastintų viešųjų pirkimų konkursų apklausos žodžiu būdu bei viešųjų pirkimo konkursų apklausos raštu būdu, kuriuos faktiškai, vietoje (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus viešųjų pirkimų organizatoriaus A. B., pastarajam apie tai žinant, pritariant ir dalyvaujant, organizavo ir vykdė A. D..

1.2. A. D. laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 m. liepos mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, susitarė bei kartu su A. B. organizavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus mažos vertės supaprastintus viešuosius pirkimus pasirinkto vienintelio tiekėjo UAB „P“ arba trijų tiekėjų apklausos žodžiu būdu, juos dirbtinai išskaidant, kad atskirų darbų vertė neviršytų 3 000 Eur be PVM ir taip atitiktų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 18.1 punkto reikalavimus, po ko, parengė minėtų viešųjų pirkimų dokumentaciją, kurią kaip viešųjų pirkimų organizatorius pasirašė A. B.. Taip buvo įvykdyti:

1.2.1. Mažos vertės apklausos žodžiu būdu vykdytas melioracijos įrenginių remonto darbų pirkimas, apklausiant vienintelį tiekėją UAB „P“. Tiekėjų apklausos pažymoje Nr. FB6/1-574 nurodyta, kad laimėtoju 2016 m. birželio 6 d. pripažintas tiekėjas UAB „P“ su kuriuo 2016 m. birželio 9 d. sudarytos:

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) remonto darbų kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-161, kurios vertė 2 550,20 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinio remonto darbų kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-159, kurios vertė 1 063,47 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) remonto darbų kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-158, kurios vertė 2 616,75 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinio remonto darbų kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-157, kurios vertė 2 926,87 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) remonto darbų kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-155, kurios vertė 1 369,60 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) remonto darbų kartu su projekto parengimu sutartis Nr. 1S-154, kurios vertė 2 928,28 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinio remonto darbų kartu su projekto parengimu sutartis Nr. 1S-153, kurios vertė 3 251,63 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinio remonto darbų kartu su projekto parengimu sutartis Nr. 1S-151, kurios vertė 2 642,03 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinio remonto darbų kartu su projekto parengimu sutartis Nr. 1S-152, kurios vertė 1 796,85 Eur su PVM.

Bendra pirkimu sudarytų sutarčių vertė 21 145,68 Eur su PVM.

1.2.2. Mažos vertės apklausos žodžiu būdu vykdytas melioracijos įrenginių remonto darbų pirkimas, apklausiant vienintelį tiekėją UAB „P“. Tiekėjų apklausos pažymoje Nr. FB6/1-618 nurodyta, kad laimėtoju 2016 m. birželio 20 d. pripažintas tiekėjas UAB „P“ su kuriuo 2016 m. birželio 22 d. sudarytos:

- (duomenys neskelbtini) kaime griovio V-9 priežiūros darbai, sutartis Nr. S1-173, kurios vertė 2 869 Eur su PVM;

- (duomenys neskelbtini) kaimuose griovių priežiūros darbai sutartis Nr. S1-174, kurios vertė 1 907 Eur su PVM;

- Užtvankų ((duomenys neskelbtini)) eksploatacijos darbai sutartis Nr. S1-171, kurios vertė 3 041 Eur su PVM.

Bendra pirkimu sudarytų sutarčių vertė 7 817 Eur su PVM.

1.2.3. Mažos vertės apklausos žodžiu būdu vykdytas melioracijos įrenginių remonto darbų pirkimas, apklausiant vienintelį tiekėją UAB „P“. Tiekėjų apklausos pažymoje Nr. FB6/1-686 nurodyta, kad laimėtoju 2016 m. liepos 13 d. pripažintas tiekėjas UAB „P“ su kuriuo 2016 m. liepos 15 d. sudarytos:

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinio remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-189, kurios vertė 2 828,37 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-190, kurios vertė 2 754,22 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinio remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1- 192, kurios vertė 2 354,54 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinio remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-194, kurios vertė 2 954,82 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinio remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-187, kurios vertė 2 101,65 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-186, kurios vertė 2 688,62 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinio remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-193, kurios vertė 3 561,76 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinis remontas karu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-191, kurios vertė 2 346,55 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinis remontas kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-185, kurios vertė 3 596,36 Eur su PVM.

Bendra sudarytų sutarčių vertė 25 186,89 Eur su PVM.

1.2.4. Mažos vertės apklausos žodžiu būdu vykdytas melioracijos įrenginių remonto darbų pirkimas. Tiekėjų apklausos pažymoje Nr. FB6/1-1040 nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 16 d. apklausti trys tiekėjai. Laimėtoju pripažintas tiekėjas UAB „P“ su kuriuo 2015 m. lapkričio 18 d. sudaryta:

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinio remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-386, kurios vertė 1 119,37 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinio remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-388, kurios vertė 3 533,81 Eur su PVM.

1.2.5. Mažos vertės apklausos žodžiu būdu vykdytas melioracijos įrenginių remonto darbų pirkimas. Tiekėjų apklausos pažymoje Nr. FB6/1-998 nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 3 d. apklausti trys tiekėjai. Laimėtoju pripažintas tiekėjas UAB „P“ su kuriuo 2015 m. lapkričio 5 d. sudaryta:

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinio remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-376, kurios vertė 1 824,80 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinio remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-374, kurios vertė 3 190,41 Eur su PVM;

- tilto per (duomenys neskelbtini) up. (duomenys neskelbtini) kaime avarinis remontas kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-375, kurios vertė 1 296,39 Eur su PVM.

Bendra sudarytų sutarčių vertė 6 311,6 Eur su PVM.

1.2.6. Mažos vertės apklausos žodžiu būdu vykdytas melioracijos įrenginių remonto darbų pirkimas. Tiekėjų apklausos pažymoje Nr. FB6/1-589 nurodyta, kad 2015 m. liepos 2 d. apklaustas vienas tiekėjas UAB „P“ su kuriuo 2015 m. liepos 3 d. sudarytos:

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (mel. Proj. Buv. (duomenys neskelbtini)) remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-256, kurios vertė 1 972,54 Eur su PVM;

- pralaidos per (duomenys neskelbtini) up. pk. 9+00 (duomenys neskelbtini) kaime avarinio remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-253, kurios vertė 1 794,19 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) remontas kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-252, kurios vertė 2 176,05 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-251, kurios vertė 2 519,58 Eur su PVM;

- pralaidos per (duomenys neskelbtini) up. (duomenys neskelbtini) kaime avarinio remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-249, kurios vertė 609,6 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinio remonto darbai kartu su projekto paengimu sutartis Nr. S1-248, kurios vertė 1 501,37 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinio remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-247, kurios vertė 2 656,68 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinio remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-246, kurios vertė 1 936,61 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaimuose (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinio remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-245, kurios vertė 1 523,99 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinio remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-244, kurios vertė 2 093,66 Eur su PVM.

Bendra sudarytų sutarčių vertė 18 784,27 Eur su PVM.

1.2.7. Tiekėjų apklausos pažymoje Nr. FB6/1-543 nurodyta, kad 2015 m. birželio 16 d. apklaustas vienas tiekėjas UAB „P“ su kuriuo 2015 m. birželio 19 d. sudaryta:

- (duomenys neskelbtini) kadastrinių vietovių (duomenys neskelbtini) upelio priežiūra sutartis Nr. S1-227, kurios vertė 1 761 Eur su PVM;

- (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės griovių J-3-1 t. pk. 10+00-14+15, B-6 t. pk. 13+86-14+55, G-1 t. pk. 7+00-10+00, L-1 t. pk. 0+70-1+26 priežiūra sutartis Nr. S1-229, kurios vertė 579 Eur su PVM;

- (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės (duomenys neskelbtini) upelio ir (duomenys neskelbtini) upelio priežiūra sutartis Nr. S1-228, kurios vertė 1 483 Eur su PVM;

- (duomenys neskelbtini) kadastrinių vietovių (duomenys neskelbtini) upelio, (duomenys neskelbtini) upelio ir griovio L-1 priežiūra sutartis Nr. S1-231, kurios vertė 1 298 Eur su PVM;

- Užtvankų ((duomenys neskelbtini)) eksploatacija sutartis Nr. S1-230, kurios vertė 3 041 Eur su PVM;

- (duomenys neskelbtini) sausinimo sistemų griovių priežiūra sutartis Nr. S1-226, kurios vertė 2 189 Eur su PVM.

Bendra sudarytų sutarčių vertė 10 351 Eur su PVM.

1.3. Taip pat A. D. laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 m. liepos mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis susitarė bei kartu su A. B. organizavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus mažos vertės supaprastintus viešuosius pirkimus apklausos raštu būdu juos dirbtinai išskaidant, kad darbų vertė neviršytų 145 000 Eur be PVM ir taip atitiktų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 8.5.1 p., 16 p., 16.2 p. reikalavimus apklausti tris tiekėjus neskelbiant atviro viešojo pirkimo konkurso, po ko, parengė minėtų viešųjų pirkimų dokumentaciją, kurią kaip viešųjų pirkimų organizatorius pasirašė A. B.. Taip buvo įvykdyti:

- Vandens kėlimo siurblinių ((duomenys neskelbtini)) eksploatacija sutartis Nr. S1-78, kurios vertė 6 900 Eur su PVM;

- (duomenys neskelbtini) kaime griovių ir juose esančių statinių remontas kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-77, kurios vertė 51 550,77 Eur su PVM.

Bendra sudarytų sutarčių vertė 285 647,21 Eur su PVM.

1.3.2. Mažos vertės apklausos raštu būdu vykdytas melioracijos įrenginių remonto darbų pirkimas. Tiekėjų apklausos pažymoje Nr. FB6/1-974 nurodyta, kad kreiptasi (kvietimas pateikti pasiūlymą 2015 m. spalio 21 d.) į tris tiekėjus. Pasiūlymą pateikė vienintelis tiekėjas UAB „P“, su kuriuo 2015 m. lapkričio 5 d. sudaryta:

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinio remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-377, kurios vertė 4 515,66 Eur su PVM.

1.3.3. Mažos vertės apklausos raštu būdu vykdytas melioracijos statinių remonto darbų pirkimas. Tiekėjų apklausos pažymoje Nr. FB6/1-750 nurodyta, kad kreiptasi (kvietimas pateikti pasiūlymą 2015 m. rugpjūčio 26 d.) į tris tiekėjus. Pasiūlymą pateikė vienintelis tiekėjas UAB „P“, su kuriuo 2015 m. rugsėjo 8 d. sudaryta:

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinio remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-327, kurios vertė 3 972,84 Eur su PVM;

- pralaidos per (duomenys neskelbtini) upelį pk. 16+50 (duomenys neskelbtini) kaime avarinis remontas kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-329, kurios vertė 5 230,13 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinis remontas kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-328, kurios vertė 5 010,80 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime (mel proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinis remontas kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-326, kurios vertė 4 548,96 Eur su PVM;

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime (mel. proj. buv. (duomenys neskelbtini)) avarinio remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-325, kurios vertė 5 237,34 Eur su PVM.

Bendra sudarytų sutarčių kaina 24 000,07 Eur su PVM.

1.3.4. Mažos vertės apklausos raštu būdu vykdytas melioracijos statinių remonto darbų pirkimas. Tiekėjų apklausos pažymoje Nr. FB6/1-546 nurodyta, kad kreiptasi (kvietimas pateikti pasiūlymą 2015 m. birželio 5 d.) į tris tiekėjus. Pasiūlymą pateikė vienintelis tiekėjas UAB „P“, su kuriuo 2015 m. birželio 16 d. sudaryta:

- didelio skersmens drenažo rinktuvo (duomenys neskelbtini) kaime remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-219, kurios vertė 8 808,17 Eur su PVM.

1.3.5. Mažos vertės apklausos raštu būdu vykdytas (duomenys neskelbtini) rajono melioracijos statinių remonto darbų pirkimas. Tiekėjų apklausos pažymoje Nr. FB6/1-438 nurodyta, kad kreiptasi (kvietimas pateikti pasiūlymą 2015 m. gegužės 4 d.) į tris tiekėjus. Pasiūlymą pateikė vienintelis tiekėjas UAB „P“ su kuriuo 2015 m. birželio 16 d. sudaryta:

- (duomenys neskelbtini) sausinimo sistemų griovių ir juose esančių statinių remontas kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-220, kurios vertė 66 700 Eur su PVM;

- 2015 m. gegužės 22 d. sudaryta (duomenys neskelbtini) miestelio dalies drenažo sistemos remontas sutartis Nr. S1-185, kurios vertė 5 080 Eur su PVM.

Bendra sudarytų sutarčių vertė 71 780 Eur su PVM.

1.3.6. Mažos vertės apklausos raštu būdu vykdytas (duomenys neskelbtini) rajono melioracijos statinių remonto darbų pirkimas. Tiekėjų apklausos pažymoje Nr. FB6/1-310 nurodyta, kad kreiptasi (kvietimas pateikti pasiūlymą 2015 m. kovo 25 d.) į tris tiekėjus. Pasiūlymą pateikė vienintelis tiekėjas UAB „P“ su kuriuo 2015 m. balandžio 17 d. sudaryta:

- vandens kėlimo siurblinių ((duomenys neskelbtini)) eksploatacija sutartis Nr. S1-139, kurios vertė 6 950 Eur su PVM;

- (duomenys neskelbtini) seniūnijos griovio J-54 remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-140, kurios vertė 9 560 Eur su PVM;

- (duomenys neskelbtini) seniūnijos griovio J-4 remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-144, kurios vertė 44 352 Eur su PVM;

- (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės griovių J-7 t. pk. 0+00-43+00, J-1 t. pk. 0+00-39+58 ir G-12 t. pk. 0+00-4+80 priežiūros darbai – 6.61 ha sutartis Nr. S1-142, kurios vertė 4 300 Eur su PVM;

- (duomenys neskelbtini) seniūnijos griovių U-4, U-4-14, U-4-16-2 ir U-4-16-4 remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-141, kurios vertė 42 600 Eur su PVM;

- (duomenys neskelbtini) seniūnijos griovio J-4 remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-143, kurios vertė 4 130 Eur su PVM;

- (duomenys neskelbtini) seniūnijos griovio D-2 remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-146, kurios vertė 7 050 Eur su PVM;

- (duomenys neskelbtini) seniūnijos griovių B-3 ir Nr. 4 remonto darbai kartu su projekto parengimu sutartis Nr. S1-145, kurios vertė 24 220 Eur su PVM.

Bendra sudarytų sutarčių vertė 143 162 Eur su PVM.

1.4. Be to, A. D., kartu su A. B. siekdami turtinės naudos, žinodami, kad UAB „P“ projektavimo paslaugas dėl laimėtų mažos vertės supaprastintų viešųjų pirkimų dėl melioracijos statinių remonto su projektavimo darbais perka iš E. B. IĮ, įm. k. (duomenys neskelbtini), 2015 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su E. B., kad ji pagal A. D. ir A. B. pateiktas projektavimo užduotis bei melioracijos statinių schemas atliks projektavimo darbus, o E. B. nespėjant, jos vardu projektavimo darbus atlygintinai atliks individualią veiklą vykdantis V. Š., po to, techninius darbo projektus E. B. arba V. Š. pristatys A. D. ir A. B.. Taip pat, A. D. ir A. B. susitarė su E. B. bei V. Š., kad A. D. priims iš E. B. V. Š. apmokėjimui už jo parengtus techninius darbo projektus skirtus pinigus ir perduos juos V. Š.. Po to, A. D. laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 m. liepos mėn., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos patalpose, kabinete (duomenys neskelbtini), reguliariai iš E. B. bei V. Š. priimdamas parengtus melioracijos statinių remonto techninius darbo projektus, šių susitikimų metu iš E. B. priimdamas V. Š. skirtus pinigus, iš jų tiksliai nenustatytą sumą perdavė V. Š., o likusią dalį už V. Š. nenustatyto skaičiaus projekto parengimą, E. B. ir V. Š. apie tai nežinant, A. D. sau pasisavino 1 000 Eur, o A. B. perdavė 500 Eur.

1.5. Dėl šių neteisėtų sistemingų valstybės tarnautojų A. D. ir kartu bendrai veikusio A. B. veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, nes eidami pareigas Savivaldybės administracijoje, tokiais savo tyčiniais veiksmais A. D. ir A. B. diskreditavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto vardą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, sumenkino Savivaldybės prestižą visuomenės akivaizdoje, kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo, asmeninių interesų viršenybės prieš valstybės interesus ir nebaudžiamumo sistemą, pažeidė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus ir apribojo ūkio subjektų teisę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose, dėl ko neracionaliai naudojant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės lėšas nebuvo išnaudotos galimybės perkamas prekes, paslaugas ir darbus įsigyti mažiausią kainą.

2. N. Ž. (taip pat V. B. ir UAB „P“) buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį tuo, kad padėjo valstybės tarnautojai R. Č. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nes šio juridinio asmens vardu veikę asmenys – UAB „P“ akcininkas, valdybos narys ir komercijos direktorius N. Ž. bei UAB „P“ generalinis direktorius V. B., turintys teisę ją atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, kontroliuoti jos veiklą, siekdami sau ir UAB „P“ turtinės naudos, t. y. kad UAB „P“ laimėtų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus organizuojamus viešuosius pirkimus, padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės tarnautojai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyriausiajai specialistei R. Č. ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, o būtent:

2.1. R. Č. būnant valstybės tarnautoja, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. P-3 paskirta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyriausiąja specialiste, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 860, vėliau 2015 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A-688 paskirta mažos vertės viešųjų pirkimų organizatoriumi Vietinio ūkio skyriuje prekėms, paslaugoms ir darbams pirkti, pagal 2015 m. vasario 9 d. patvirtintą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-143 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 13 punktą būnant įpareigota rengti darbų, prekių, paslaugų viešųjų pirkimų dokumentus vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais, kad būtų sudaryta pirkimo sutartis, leidžianti įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas; pagal 20 punktą būnant įpareigota atlikti Vietinio ūkio skyriuje prekėms, paslaugoms ir darbams pirkti viešųjų pirkimų organizatoriaus funkcijas, R. Č. siekiant sau asmeninės naudos – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero P. Ž. palankumo karjeroje ir turtinės naudos UAB „P“, kurios akcininkas yra P. Ž., R. Č. pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus pirkimo tikslą racionaliai naudoti lėšas bei lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus; 9 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, nustatančias reikalavimus pirkimų vertės skaičiavimui ir draudžiančias dirbtinai skaidyti pirkimus; 85 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad Perkančioji organizacija turi turėti dokumentus, pagrindžiančius jos priimtų sprendimų atitiktį šio įstatymo reikalavimams (įstatymo redakcijos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.), pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4 dalyse įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo (1994 m. liepos 7 d. Nr. I-533) 4 straipsnio 6 dalies nuostatas, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vykdomų viešųjų pirkimų iniciatoriui R. S. pavedus R. Č. nustatyti perkamų prekių, paslaugų ir darbų poreikį, o pastarajai užpildžius viešųjų pirkimų paraiškas, kurias po to pasirašė R. S., R. Č. laikotarpiu nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2016 m. birželio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, vykdant identiško perkamų darbų pobūdžio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus viešuosius pirkimus, rengiant pirkimų sąlygas ir kvietimus pateikti pasiūlymus, viešai neskelbiant viešųjų pirkimų konkursų ir neteisėtai parenkant netinkamą pirkimų būdą, pasirenkant vykdyti pirkimus kaip mažos vertės apklausos raštu būdu apie tai neskelbiant viešai ir apklausiant ne mažiau nei 3 tiekėjus, pirkimus dirbtinai išskaidant, kad kiekvienos pirkimo objekto dalies sutarties vertė neviršytų mažos vertės pirkimams nustatytos vertės ribos ir taip atitiktų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A-1367 patvirtintų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo taisyklių ir 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. A-1337 patvirtintų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių reikalavimus, kai bendra šių sudarytų sutarčių vertė tokią ribą viršijo, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2016 m. birželio mėn., R. Č. neteisėtai tiesiogiai pačiai arba per UAB „P“ sąmatininkę A. D. atskleidžiant N. Ž. bei V. B. viešai neskelbiamą informaciją apie planuojamų pirkimų datas, darbų kiekius, darbų vietas dėl planuojamų atlikti viešųjų pirkimų ir susitarus su N. Ž. ir V. B., kad kvietimai teikti pasiūlymus dalyvauti pirkimuose be UAB „P“ bus siunčiami tik UAB „B“ ir UAB „M“, po ko, N. Ž. ir V. B. su UAB „B“ generaliniu direktoriumi S. M., arba N. Ž. ir V. B. nurodymu UAB „P“ sąmatininkė A. D. su UAB „M“ projektų vadove S. R.-Z. iš anksto suderindavo pasiūlymų kainas ir dalyvavimą pirkimuose taip, kad UAB „P“ pasiūlymo kaina būtų mažiausia arba kiti dalyviai pasiūlymų nepateiktų, t. y. sudarant išskirtines sąlygas, kad pirkimuose dalyvautų ir juos laimėtų UAB „P“. Po pasiūlymų pateikimo R. Č., kaip pirkimų organizatorė, neatlikdama pirkimo verčių skaičiavimo, nenuspręsdama atlikti ir neatlikdama pasiūlymų kainos priimtinumo vertinimo, parengė minėtų viešųjų pirkimų dokumentaciją ir ją pasirašė. Taip, bendrai veikusiems N. Ž. ir V. B. padedant R. Č. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi vykdant viešuosius pirkimus, buvo įvykdyti du mažos vertės supaprastinti viešieji pirkimai ir su pirkimų laimėtoju UAB „P“ pasirašytos 6 sutartys, kurių bendra vertė 354 725,76 Eur, t. y.:

2.1.1. R. Č. laikotarpiu nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn., vykdydama mažos vertės apklausos raštu būdu pirkimą dėl (duomenys neskelbtini) rajono seniūnijų gatvių paprastojo remonto darbų, suderinusi su V. B., kuris savo veiksmus derino su N. Ž., kuriems tiekėjams reikalinga išsiųsti pakvietimus, po ko, kvietimus pateikti pasiūlymus 2015 m. birželio 17 d. išsiuntė UAB „P“, UAB „M“, UAB „B“, po ko 2015 m. birželio 23 d. UAB „M“ ir UAB „P“ pateikus pasiūlymus, o UAB „B“ pasiūlymo nepateikus, ji, neatlikdama pirkimo verčių skaičiavimo, nenuspręsdama atlikti ir neatlikdama pasiūlymų kainos priimtinumo vertinimo, parengė Tiekėjų apklausos pažymą Nr. FB6/1-559, kurioje laimėtoja pripažinta UAB „P“, minėtą pažymą perdavė tvirtinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriui E. L., kuris ją patvirtino ir 2015 m. liepos 2 d. sudarė sutartį su UAB „P“ dėl (duomenys neskelbtini) šaligatvių ir (duomenys neskelbtini) šaligatvio ir lietaus vandens nuotekų tinklų paprastojo remonto darbų pirkimo, kurios vertė 54 364,65 Eur su PVM;

2.1.2. R. Č. laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2016 m. birželio mėn., vykdydama mažos vertės apklausos raštu būdu pirkimą dėl (duomenys neskelbtini) rajono seniūnijų kelių ir gatvių su žvyro danga priežiūros ir paprastojo remonto darbų, dirbtinai išskaidant darbus, kad atskirų darbų vertė neviršytų 145 000 Eur be PVM ir taip atitiktų (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių reikalavimus apklausti tris tiekėjus neskelbiant atviro viešojo pirkimo konkurso, nors dėl identiško perkamų darbų pobūdžio, su tuo pačiu tiekėju tos pačios sutarčių sudarymo datos ir vienodų sutarčių įvykdymo terminų realiai buvo vykdomas vienas bendros 300 361,11 Eur su PVM vertės pirkimas, taip siekdama išvengti skelbiamų pirkimų vykdymo tvarkos, per UAB „P“ inžinierę-sąmatininkę A. D., kuri apie nusikalstamus tikslus nežinojo, suderinusi su V. B., kuris savo veiksmus derino su N. Ž., kuriems tiekėjams reikalinga išsiųsti pakvietimus, po ko, kvietimus pateikti pasiūlymus dėl 5 atskirų remonto objektų 2016 m. gegužės 5 d. išsiuntė UAB „P“, UAB „B“, UAB „M“, po ko, UAB „B“ nepateikus pasiūlymo, o UAB „M“ pateikus neženkliai didesnį pasiūlymą nei UAB „P“, neįsitikinusi darbų įkainių pagrįstumu ir racionalumu iki priimant sprendimą tiekėją pripažinti laimėtoju, tokiu būdu 2016 m. gegužės 16 d. UAB „P“, pateikusi mažiausios kainos pasiūlymą, buvo pripažinta laimėjusi mažos vertės supaprastintus viešuosius pirkimus apklausos raštu būdu ir su laimėtoju 2016 m. gegužės 18 d. buvo sudarytos sutartys dėl:

- (duomenys neskelbtini) seniūnijų kelių ir gatvių su žvyro dangos priežiūros ir paprastojo remonto, pasirašyta sutartis Nr. S1-135, kurios vertė 66 990,66 Eur su PVM;

- (duomenys neskelbtini) seniūnijų kelių ir gatvių su žvyro dangos priežiūros ir paprastojo remonto, pasirašyta sutartis Nr. S1-133, kurios vertė 57 516,12 Eur su PVM;

- (duomenys neskelbtini) seniūnijų kelių ir gatvių su žvyro dangos priežiūros ir paprastojo remonto, pasirašyta sutartis Nr. S1-132, kurios vertė 60 887,89 Eur su PVM;

- (duomenys neskelbtini) seniūnijų kelių ir gatvių su žvyro dangos priežiūros ir paprastojo remonto, pasirašyta sutartis Nr. S1-131, kurios vertė 63 493,69 Eur su PVM;

- (duomenys neskelbtini) seniūnijos kelių ir gatvių su žvyro dangos priežiūros ir paprastojo remonto, pasirašyta sutartis Nr. S1-130, kurios vertė 51 472,75 Eur su PVM;

Bendra pirkimu sudarytų sutarčių vertė 300 361,11 Eur su PVM.

2.2. Dėl šių neteisėtų sistemingų ir savanaudiškų valstybės tarnautojos R. Č. ir juridinį asmenį UAB „P“ atstovaujančių, šios įmonės vardu ir interesais bendrai veikiančių bei jos veiklą kontroliuojančių fizinių asmenų N. Ž. ir V. B. veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, nes eidama pareigas Savivaldybės administracijoje, tokiais savo tyčiniais veiksmais R. Č. diskreditavo (duomenys neskelbtini) rajono administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės vardą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, sumenkino Savivaldybės prestižą visuomenės akivaizdoje, kurdama savivalės, įstatymų nepaisymo, asmeninių interesų viršenybės prieš valstybės interesus ir nebaudžiamumo sistemą, pažeidė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus ir apribojo ūkio subjektų teisę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose, dėl ko neracionaliai naudojant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės lėšas nebuvo išnaudotos galimybės perkamas prekes, paslaugas ir darbus įsigyti mažiausią kainą.

II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai

3.25. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimai dėl įrodymų vertinimo, iš esmės pažeistos BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos, nepagrįstai ir neteisėtai taikyta ir BK 228 straipsnio 2 dalis. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, jame tik atkartotas kaltinamojo akto turinys, nepasisakyta dėl bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjusių aplinkybių ir abejonių, kurios nebuvo pašalintos, nepasisakyta dėl gynėjų baigiamosiose kalbose išsakytų argumentų, nuosprendis grindžiamas neteisėtai surinktais duomenimis, nesilaikant in dubio pro reo principo, todėl A. D. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Šiaulių apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Andrej Mirnyj apeliacinis skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinių skundų argumentus ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinęs byloje surinktus duomenis, pagrįstai pripažino A. D. kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o N. Ž. išteisino pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį. Be to konstatuotina, kad esminių BPK pažeidimų priimant skundžiamą nuosprendį, nenustatyta. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimo klaidą, nustatydamas, jog pasitvirtino kaltinimas, kad A. D. ir A. B. piktnaudžiavo siekdami kitokios asmeninės naudos bei nukrypo nuo teismų praktikos aiškinant šį alternatyvų BK 228 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtintą kvalifikuojantį požymį. Tai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą nuosprendį (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Nuosprendis šiuo aspektu yra keičiamas ir dėl nuteistojo A. B. padarytos nusikalstamos veikos, nors jis apeliacinio skundo ir nepadavė (BPK 320 straipsnio 5 dalis), įvertinus pirmiausiai tai, kad jis buvo pripažintas kaltu piktnaudžiaudamas kartu su A. D. bendrininkų grupėje, tačiau ir tai – kad dar kartą išanalizavus visumą įrodymų matyti, kad jie nepatvirtina teismo išvados, kad tiek A. D., tiek A. B. būtų siekę asmeninės naudos. Vis tik, įrodymų visuma patvirtina, kad abu jie siekė turtinės naudos (teisingai nustatytas kitas piktnaudžiavimą kvalifikuojantis alternatyvusis požymis), todėl pats veikos kvalifikavimas, nors ir keičiant pirmosios instancijos nuosprendį ir šalinant vieną iš alternatyvių piktnaudžiavimą kvalifikuojančių požymių, nekeičiamas. Pagrindo keisti nuteistiesiems paskirtas bausmes taip pat nenustatyta.

Dėl kaltinimo (ne)aiškumo

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. D. pateiktas kaltinimas (jo turinys) buvo aiškus, jame buvo nurodyta nusikaltimo padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Vien kaltinimo apimtis ir ilgi sakiniai neleidžia teigti, kad kaltinimas neaiškus. Be to, apeliantas viso bylos nagrinėjimo metu tiek pats, tiek per savo gynėją teikė paaiškinimus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų, uždavinėjo klausimus kitiems kaltinamiesiems ir liudytojams. Taigi, aptariamu atveju matyti, kad kaltinamojo teisės į gynybą nebuvo pažeistos. Tuo tarpu dėl skundžiamame nuosprendyje nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija pasisakys toliau šioje nutartyje.

Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų

11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino kriminalinės žvalgybos duomenų gavimo teisėtumą bei pateikė motyvus dėl teisinio ir faktinio pagrindo kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti buvimo. Vis tik, nagrinėdama bylą ir atsakydama į apelianto A. D. argumentus (taip pat ir dėl per siauros apimties motyvavimo nuosprendyje), teisėjų kolegija dar kartą patikrina ir įvertina tuo aspektu byloje esančią medžiagą, o taip pat ir apeliaciniame procese prokuroro pateiktą papildomą medžiagą visais šios nutarties 10 pastraipoje nurodytais aspektais, bei šiame procesiniame sprendime pateikia savo motyvuotą vertinimą.

14. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai, atlikti viršijus KŽĮ nustatytą vienerių metų terminą, kurį buvo galima pratęsti tik išimtiniais atvejais, o ikiteisminis tyrimas A. D. atžvilgiu nebuvo pradėtas laiku.

18. Pažymėtina, kad turint nekonkrečią žvalgybinę informaciją, kurią buvo būtina tikslinti, ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir procesinių prievartos priemonių to asmens atžvilgiu taikymas tokios informacijos pagrindu reikštų aiškiai nepagrįsto tokio asmens baudžiamojo persekiojimo pradėjimą ir fundamentalių konstitucinių principų, tarp jų ir teisinės valstybės principo, nepaisymą. Šiuo atveju kriminalinės žvalgybos veiksmai A. D. atžvilgiu buvo pradėti siekiant patikrinti jo galimai daromą nusikalstamą veiką, kuri buvo atliekama konspiratyviai, o kitu būdu, nei slapto pobūdžio priemonių taikymu, jas išaiškinti ir efektyviai atskleisti nebuvo galimybių. Kaip matyti iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus pasitvirtino pirminė informacija apie daromas nusikalstamas veikas, o ilgesnis neviešo pobūdžio veiksmų atlikimas leido nustatyti sisteminį nusikaltimų pobūdį, veiklos modelį, visus su daromomis nusikalstamomis veikomis susijusius asmenis, jų vaidmenis. Kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas baigėsi 2016 m. rugsėjo 20 d., o ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas taip pat be esmingo delsimo, t. y. 2016 m. spalio 31 d. Be to, kriminalinės žvalgybos veiksmai pirmiausia buvo pradėti tik 3 asmenų atžvilgiu, o ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl 12 asmenų veikų, kas taip pat rodo, jog ilgesnis kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas buvo būtinas siekiant nustatyti reikšmingus nusikalstamos veikos požymius, kurie suteiktų pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą. Jokių provokacinių veiksmų šiame tyrime nebuvo nustatyta, to nemini ir pats apeliantas.

19. Įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai A. D. atžvilgiu buvo pagrįstai atliekami 15 mėnesių, juos tęsiant buvo siekiama nustatyti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o kriminalinės žvalgybos duomenys buvo gauti nepažeidžiant KŽĮ ir kitų įstatymų reikalavimų, tam tarpe ir proporcingumo principo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių veiksmų atlikimo metu gauti duomenys atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus ir pagrįstai buvo pripažinti įrodymais, bei jais pagrįstai buvo remiamasi priimant nuosprendį šioje byloje.

Dėl A. D. parodymų vertinimo

23. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tyrė, tikrino ir vertino A. D. parodymus, duotus viso proceso metu. Tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme šie parodymai dar kartą įvertinami atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, bei nustačius, kad skundžiamame nuosprendyje nėra motyvuotai pasisakyta apie teisiamajame posėdyje A. D. nurodytas aplinkybes, susijusias su jo pirmąja apklausa Specialiųjų tyrimų tarnyboje.

27. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl pareigūnų atliktų veiksmų neteisėtumo prieš pirmąją apklausą (taip pat apeliantui akcentuojant ir jo neteisėtą sulaikymą) bei jų įtaką parodymų turiniui, teisėjų kolegija detaliai išanalizavo tą dieną vykusių veiksmų seką. Kaip matyti, 2017 m. sausio 17 d. 6:54–8:06 val. A. D. dalyvavo atliekant kratą jo namuose (t. 23, b. l. 138–141), o 9:15–11:39 val. jis dalyvavo atliekant kratą jo darbo vietoje (t. 23, b. l. 133–136). BPK 149 straipsnio 3 dalis numato, kad darant kratą pareigūnai turi teisę uždrausti iš tos patalpos išeiti asmenims, ar patekti į ją kitiems. Laikotarpiai tarp kratų namuose ir darbovietėje nedideli, bei gali būti pateisinami kelionės laiku. Todėl šių procesinių veiksmų atlikimas nevertinamas kaip neteisėtas sulaikymas ar neleistina įtaka apeliantui prieš jį apklausiant. Tuo tarpu A. D. pirmoji apklausa 2017 m. sausio 17 d. vyko nuo 15:08 val. iki 18:49 val. Tai reiškia, kad tarp antrosios kratos ir A. D. apklausos buvo apie trijų valandų tarpas. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka, tačiau iš A. D. apklausos pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis buvo STT patalpose, ir, pasak apelianto „STT nuvedė į kabinetą, kabinete buvo įvairių žmonių, ateidavo, išeidavo <...> K. buvo kabinete, trys žmonės buvo, kitų pavardžių nežinau, man grasino, sakė, kad bus blogai“, o jo advokatas į STT atvyko tik apie 15 valandą. Iš vienos pusės, vertinant šias aplinkybes matosi, jog A. D. buvo ne vieną kartą supažindintas su jo teisėmis (t. 43, b. l. 55–58, 77, 83, 95–98, 102, 107), o jo, kaip įtariamojo, interesus viso ikiteisminio tyrimo metu atstovavo ir gynybą užtikrino advokatas (taip pat ir jį apklausiant pirmą kartą). Kaip jau minėta nutartyje, apeliantas ir (ar) jo gynėjas nei karto neskundė jokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų, nenurodė (taip pat ir apeliacinio proceso metu), jog gynėjui buvo trukdoma atlikti savo pareigas, ar pareigūnai kitaip būtų suvaržę jo teises teikiant kvalifikuotą pagalbą apeliantui. Taip pat ir apklausos protokole nėra padaryta jokių pastabų. Priešingai – protokole nurodoma, jog jis „iš mano žodžių surašytas teisingai“ ir pasirašytas tiek paties apelianto, tiek jo gynėjo (t. 43, b. l. 61–64). Iš kitos pusės vertinant, kaip jau ir minėta šios nutarties 23 pastraipoje, teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo duotųjų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis išimtinai vien tik 2017 m. sausio 17 d. apelianto apklausos metu duotais parodymais priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, ar vien tik iš šios apklausos jam būtų susiformavęs vidinis įsitikinimas dėl A. D. kaltės. Tačiau teisėjų kolegija, dar kartą vertindama bylos medžiagą, ir matydama tokią abejonių nepaneigiančią situaciją, kad A. D., būdamas oficialiai nesulaikytas BPK nustatyta tvarka, iki apklausos buvo apie tris valandas STT būstinėje ir neaišku kas ir ką su juo ten kalbėjo, visas abejones vertina jo naudai ir nesivadovauja 2017 m. sausio 17 d. apklausos metu jo duotais paaiškinimais.

28. Tačiau teisėjų kolegija nemato jokių kliūčių dėl ko pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis tinkamai ištirtais ir teisiamajame posėdyje pagarsintais 2017 m. sausio 26 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais A. D. parodymais, kurie yra savarankiškas įrodymų šaltinis. Taip pat nenustato jokių pažeidimų ir dėl tą pačią dieną (2017 m. sausio 26 d.) apelianto vykusios apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, o taip pat ir dėl vėlesnių jo apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, bei nemato kliūčių dėl ko jų metu duoti parodymai negalėtų būti vertinami šalia įrodymų teismui formuojant vidinį įsitikinimą. Kaip matyti, A. D. parodymus davė savanoriškai, susipažino su apklausų protokolais, juos pasirašė tiek pats, tiek jo gynėjas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jam buvo daromas spaudimas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. D. šiose apklausose ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir jam nebuvo darytas teisėsaugos pareigūnų neleistinas poveikis, o teisminio nagrinėjimo metu pasikeitusi gynybinė pozicija nesudaro pagrindo netikėti anksčiau duotais jo parodymais. Todėl spręstina, kad BPK 20, 276, 301 straipsnių reikalavimai vertinant šiuos parodymus ir pripažįstant juos įrodymais, pažeisti nebuvo.

Dėl netinkamo viešųjų pirkimų organizavimo

29. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, argumentai dėl A. D. nepagrįsto nuteisimo grindžiami apelianto manymu, kad įrodymai byloje įvertinti netinkamai, t. y. ginčijamas atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimas, neigiamos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių nustatymo.

30. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir tinkamu savo sprendimų argumentavimu. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai dėl patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltumo. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, Nr. 2K-439/2011, Nr. 2K-26-89/2018, Nr. 2K-281-942/2018 ir kt.). Duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, neturi pagrindo konstatuoti, kad jame padarytos išvados pagrįstos nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas iš esmės laikėsi BPK ir kasacinio teismo praktikoje aprašytų reikalavimų pripažįstant bylos duomenis įrodymais ir juos vertinant. Tai, kad apygardos teismas padarė išvadas, nepalankias nuteistajam, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo kaltė pagrįsta prielaidomis ar įrodymai buvo vertinami pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintus įrodymų vertinimo principus, o skundžiamame nuosprendyje padarytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ar jos tinkamai nemotyvuotos. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, atitinka įstatymo reikalavimus, jie buvo išsamiai tiriami ir vertinami, todėl nėra pagrindo abejoti jų patikimumu ir teisėtumu. Toliau analizuojant apelianto padarytos nusikalstamos veikos požymius bus pasisakyta ir dėl įrodymų vertinimo.

32. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Taigi, piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnyje, objektyviai reiškiasi: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė ta, kad nors valstybės tarnautojas formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybės institucijos ir pačios valstybės autoritetas.

33. Nagrinėjamoje byloje A. D. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiuoju specialistu, veikdamas bendrininkų grupėje su A. B., kuris A. D. nepagrįstai perleido viešųjų pirkimų organizatoriaus funkcijas, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero P. Ž. palankumo karjeroje ir UAB „P“, kurios akcininkas yra P. Ž., turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnyba viršydamas įgaliojimus, t. y. pažeisdamas teisės aktų reikalavimus vietoj A. B. organizavo mažos vertės supaprastintus viešuosius pirkimus, juos dirbtinai skaidė, neteisėtai teikė UAB „P“ viešai neskelbiamą informaciją apie būsimus pirkimus, iš anksto padėjo parinkti į pirkimus kviečiamus tokius tiekėjus, kad pirkimus laimėtų UAB „P“, taip pat savo pakvietė UAB „P“ atlikti melioracijos įrenginių remonto darbus nepaskelbus ir neatlikus šių darbų viešųjų pirkimų, taip sudarė išskirtines sąlygas pirkimuose dalyvauti ir laimėti UAB „P“. Be to UAB „P“ laimėtų viešųjų pirkimų objektuose projektavimo paslaugos buvo perkamos iš E. B. įmonės, kurios dalis už projektavimą sumokėtų lėšų atitekdavo A. D.. Dėl tokių A. D. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė.

34. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus bei apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šioje byloje pasitvirtino nuteistajam A. D. inkriminuotas piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje.

35. Kaip minėta, vienas iš piktnaudžiavimo objektyviųjų požymių yra pavojinga veika, kuri pasireiškia piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Nagrinėjamoje byloje A. D. neteisėti veiksmai pasireiškė įgaliojimų viršijimu, t. y. pirmiausia nepagrįstai perėmus iš A. B. jo, kaip viešųjų pirkimų organizatoriaus, funkcijas, o po to ir netinkamai organizuojant viešuosius pirkimus.

36. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog A. B. nenusišalino nuo viešųjų pirkimų organizatoriaus funkcijų, organizuojant supaprastintus viešuosius pirkimus, ir šių funkcijų neperleido A. D.. Duodamas parodymus dar ikiteisminio tyrimo metu A. D. paaiškino, jog jis organizavo mažos vertės supaprastintus viešuosius pirkimus nors tokios teisės neturėjo. Nuteistasis A. B. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t.43, b. l. 180–183; parodymai pagarsinti 2021 m. gruodžio 6 d. teisiamajame posėdyje) parodė, kad realiai savo darbo funkcijų organizuoti viešuosius pirkimus nevykdė, nes šias jam pavestas funkcijas buvo perleidęs A. D., kuris viską surašydavo ranka, o A. B. tik perspausdindavo kompiuteriu. A. B. nurodė ir motyvą, dėl ko taip darė – nes nelabai suprato kaip reikia organizuoti viešuosius pirkimus, todėl leisdavo tai daryti A. D., o pats atlikdavo tai, ką nurodydavo A. D.. Tiesioginiai vadovai apie tokį jų susitarimą nežinojo. Taigi, nors A. B. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 17 įsakymu Nr. A-688 buvo paskirtas viešųjų pirkimų organizatoriumi (t. 3, b. l. 161–162), tačiau faktiškai šias jo funkcijas atliko A. D., t. y. pastarasis ranka suruošdavo pirkimų dokumentus, o A. B. juos tik apdorodavo kompiuteriu ir atlikdavo kitus A. D. nurodymus.

38. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog VPĮ ir kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai bei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos patvirtintos viešųjų pirkimų taisyklės nedraudė skaidyti viešųjų pirkimų. Sutiktina, jog (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija formaliai galėjo pirkimus vykdyti ir dalimis, t. y. vykdant pirkimus ir atskiriems objektams, vis dėlto pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju viešieji pirkimai buvo skaidomi dirbtinai, turint aiškų tikslą – kad nereikėtų skelbti viešų konkursų, neteisėtai parenkant pirkimų būdus, jog juos laimėtų UAB „P“.

42. V. B., buvęs UAB „P“ vadovas, pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 45, b. l. 74–76; parodymai pagarsinti 2021 m. gruodžio 6 d. teisiamajame posėdyje) parodė, kad A. D. informuodavo apie planuojamus pirkimus, tada su kitomis įmonėmis susitardavo dėl pasiūlymų pateikimo ir A. D. nurodydavo, kurioms įmonėms siųsti kvietimus. V. B. su kitomis įmonėmis suderindavo, kad jos pateiktų didesnes kainas negu UAB „P“. Be to, dalį darbų UAB „P“ buvo atlikusi iki konkurso paskelbimo. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta A. D. paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės gaudavo informaciją apie pirkimus, taip pat konsultuodavosi su savivaldybės specialistais dėl pirkimų. V. B. nurodymu dar prieš gaunant kvietimą apie pirkimą yra siuntusi savivaldybei informaciją, apie kitus dalyvausiančius tiekėjus, taip pat iš anksto rengusi sąmatas. Liudytoja derindavo kainas su UAB „M“, jų prašydavo pateikti pasiūlymus su didesnėmis kainomis.

43. Taigi, išdėstyti nuteistųjų A. D. ir A. B., taip pat išteisintojo V. B., liudytojos A. D. parodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos organizuojami viešieji pirkimai buvo skaidomi į smulkesnius, pasiūlymų kainos derinamos su kitais tiekėjais tam, kad pirkimus laimėtų UAB „P“. Minėtų parodymų teisingumą patvirtina kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti nuteistųjų, liudytojų ir kitų asmenų susitikimai ir pokalbiai kabinetuose, telefoniniai pokalbiai, A. D. veiksmai tarnybiniame kabinete, kurie taip pat įrodo išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „P“, kad ši įmonė laimėtų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos organizuotus mažos vertės supaprastintus pirkimus. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuotas ir įvertintas tarp nuteistųjų, liudytojų ir kitų asmenų įvykusių susitikimų ir pokalbių suvestinių turinys, kuris patvirtina A. D. atliktus nusikalstamus veiksmus, t. y., kad A. D. buvo perėmęs iš A. B. viešųjų pirkimų organizatoriaus funkcijas (pvz., 2017 m. sausio 6 d. protokolas; t. 34, b. l. 150–152), buvo teikiami tarp įmonių suderinti pasiūlymai (pvz., 2016 m. gruodžio 6 d. protokolas; t. 30, b. l. 167–168.), avariniai darbai atliekami iki pirkimų paskelbimo (pvz., 2016 m. gruodžio 6 d., 2017 m. sausio 6 d. protokolai; t. 31, b. l. 2, 31–32; 33 t., b. l. 156–160), informacija teikiama dar iki paskelbiant pirkimus (pvz., 2016 m. gruodžio 15 d., 2017 m. sausio 6 d. protokolai; 31 t., b. l. 176–177; t. 34, b. l. 28–31). Be to, aplinkybę, kad tarp pasiūlymus pateikusių įmonių buvo derinamos darbų kainos, patvirtina ir Konkurencijos tarybos 2019 m. birželio 26 d. nutarimas, kuriuo pripažinta, kad UAB „P“ ir kitos įmonės derino tarpusavio veiksmus ir komercinius pasiūlymus, įskaitant kainą, bei pasidalijo atitinkamų savivaldybių viešaisiais pirkimais, už jos buvo nubaustos piniginėmis baudomis (t. 38, b. l. 2–67).

44. Nustatytų aplinkybių nepaneigia apeliacinio skundo teiginiai, jog visi viešieji pirkimai buvo vykdomi laikantis melioracijos darbų programos ir viešųjų pirkimų plano. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 2015 ir 2016 metų melioracijos prioritetinių darbų programų (t. 12, b. l. 112–117) matyti, kad jose tik patvirtinta kaip bus skirstomi melioracijos darbams skirti pinigai. 2015 ir 2016 metų viešųjų pirkimų planuose (t. 9, b. l. 31–124), be kita ko, buvo nurodomi planuojami atlikti darbai, numatoma pirkimų vertė, pirkimo būdas. Liudytojas E. L. ir specialistė A. Perlavičienė paaiškino, kad viešųjų pirkimų planai turi būti patvirtinti iki einamųjų metų kovo 15 d. Taip pat nuteistieji A. B., R. Č., liudytojas V. J. parodė, kad visi skyriai, tarp jų ir Žemės ūkio skyrius, pateikia pirkimų planus Viešųjų pirkimų administracijai, kuri parengia vieną bendrą planą. A. D., A. B. ir V. J. patvirtino, jog A. D. rengdavo viešųjų pirkimų planą, kuriame parinkdavo objektus, jiems reikalingų lėšų sumas, taip pat prisidėdavo ir prie melioracijos darbų programos ruošimo. Pažymėtina, kad nei melioracijos darbų programos, nei viešųjų pirkimų planai nėra patys savaime pirkimai. Šiuose dokumentuose tik planuojami einamųjų metų poreikiai, o ar pirkimas bus vykdomas ir dėl jo eigos yra sprendžiama vėliau. A. D. nėra inkriminuota, jog jis vykdė pirkimus, kurie nebuvo įtraukti į viešųjų pirkimų planą, tačiau iš aptartų duomenų matyti, kad jau pradiniame (parengiamajame) etape planuojant būsimus pirkimus ir A. D. prisidedant prie programų ir planų ruošimo, jis jau tada tam tikra apimtimi galimai galėjo įtakoti melioracijos darbų skaidymą į smulkesnius darbus.

45. Sutiktina, jog pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles (t. 3, b. l. 181–195) avariniams remonto darbams atlikti buvo galima pasirinkti iš vieno tiekėjo. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nustatytas dėl to, kad viešieji pirkimai dėl avarinio remonto darbų buvo vykdomi po to, kai tokie darbai jau buvo atlikti, t. y. pirma atliekami darbai, o po to tik sutvarkoma dokumentacija. Toks būdas nėra ir negali būti teisėtas, nes akivaizdu, jog tokiais atvejais visada laimės tas asmuo, kuris jau atliko darbus, ir tokiais atvejais paneigiama pati konkurso esmė. Tačiau taip būtent vykdavo ir byloje tirtais atvejais – laimėdavo UAB „P“, nes jos darbuotojai jau buvo atlikę perkamus darbus. Šią aplinkybę patvirtino nuteistieji A. D., A. B., išteisintasis V. B. ir liudytojas R. T.. Be to, iš viešųjų pirkimų dokumentų (tiekėjų apklausų pažymų, sutarčių ir kt.) matyti, kad vienu metu buvo vykdomi nuo 1 iki 7 avarinių darbų pirkimai dėl iš esmės analogiškų melioracijos darbų (dažniausiai didelio skersmens drenažo rinktuvo avarinis remontas), o sutartys taip pat buvo pasirašomos vienu metu su iš esmės analogiškomis sąlygomis, tarp jų vienodais sutarčių terminais. Pažymėtina, kad dėl 19 avarinių darbų pirkimų buvo apklaustas tik vienas tiekėjas UAB „P“, kuris buvo pripažintas laimėtoju. Vykdant kitus 11 avarinių darbų pirkimų buvo apklausti trys tiekėjai, tačiau 6 pirkimuose pasiūlymus pateikė tik UAB „P“, o likusiuose 5 pirkimuose, nors ir pasiūlymus pateikė trys tiekėjai, tačiau juos visus taip pat laimėjo UAB „P“, kurios pasiūlyta kaina nors nežymiai, tačiau visada būdavo mažiausia. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad avarinių darbų pirkimas buvo atliekamas ne tik po faktiško jų atlikimo, bet ir nepagrįstai juos išskaidant, t. y. vienos procedūros metu perkama keletas identiškų avarinių darbų iš to paties tiekėjo. Be to kyla abejonių, ar avarinių darbų pirkimai iš tikrųjų negalėjo būti suplanuoti iš anksto. Iš esmės analogiška situacija yra ir su kitais pirktais melioracijos darbais, t. y. arba būdavo apklaustas tik vienas tiekėjas UAB „P“, arba trys tiekėjai, tačiau pasiūlymą pateikdavo tik UAB „P“ arba kitų tiekėjų pateikti pasiūlymai buvo didesni, kad laimėtų UAB „P“. Visa tai rodo, kad buvo sudaromos dirbtinės sąlygos mažos vertės supaprastintus viešuosius pirkimus laimėti tik UAB „P“.

46. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus 2017 m. spalio 19 d. specialisto išvadą Nr. 4S-3198, kurioje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 m. liepos mėn. viešųjų pirkimų organizatorius A. B. (specialistei tuo metu nebuvo žinoma apie jo funkcijų perleidimą A. D.) organizavo mažos vertės supaprastintus viešuosius pirkimus apklausos žodžiu ir raštu būdų pažeisdamas VPĮ 3 straipsnio, 9 straipsnio 1, 2 dalių, 85 straipsnio 4 dalies nuostatas. Išvadoje nurodyta, jog buvo sistemingai vykdomi neskelbtini viešieji pirkimai pasirenkant kviestinus tiekėjus ir nesuteikiant galimybės kitiems rinkos dalyviams dalyvauti pirkimuose, proteguojamas vienas tiekėjas – UAB „P“, tokiu būdu dirbtinai ribojant konkurenciją. Vykdant apklausas žodžiu buvo nurodomas tik darbų pavadinimas ir vietovė, nenurodant jiems keliamų techninių reikalavimų, nesant duomenų apie darbų poreikį ir kt., todėl tiekėjai negali paskaičiuoti kainos, o pirkėjas įvertinti pasiūlymo kainos pagrįstumo. Taip pat smulkus darbų išskaidymas (pvz., tose pačiose seniūnijose atliekamų darbų) leido spręsti, kad pirkimai buvo skaidomi dirbtinai (t. 36, b. l. 130–142). Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė A. Perlavičienė patvirtino surašytą išvadą ir papildomai paaiškino, kad mažos vertės pirkimai vykdyti juos dirbtinai išskaidant, kviečiant vieną tiekėją ir sutartis sudarant tik su UAB „P“, kas laikytina esminiu VPĮ pažeidimu. Specialistė paaiškino, kad pirkimuose nėra pakankamų duomenų dėl sprendimų priėmimo, nebuvo kainų verčių skaičiavimų, o avariniai darbai galėjo būti suplanuoti iš anksto. Taigi, tiek specialisto išvada, tiek specialistės paaiškinimai papildo nustatytas aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos vykdyti melioracijos darbų viešieji pirkimai buvo nepagrįstai skaidomi į smulkesnes dalis siekiant, kad juos laimėtų išimtinai tik UAB „P“.

47. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog specialisto išvadoje padarytos neobjektyvios išvados, nes specialistei nebuvo pateiktos viešųjų pirkimų paraiškos. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad viešųjų pirkimų paraiškos buvo gautos po specialisto išvados parengimo. Vis dėlto jos neturėjo įtakos specialisto išvadai, kadangi paraiškose buvo nurodyti tik pirkimų pavadinimai ir numatoma sutarties vertė (tokia pati kaip ir pirkimų planuose), tačiau nepateikta jokia detali informacija apie inicijuojamą pirkimą.

48. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo vertinti visi A. D. inkriminuoti pirkimai, jie aprašyti skundžiamame nuosprendyje, byloje yra surinkti duomenys apie kiekvieną pirkimą, kurie buvo ištirti pirmosios instancijos teisme ir pripažinti įrodymais. Nagrinėjamu atveju A. D. viešuosius pirkimus organizavo taip, kad jie formaliai atitiktų teisės aktų reikalavimus, tačiau tyčia juos išskaidydamas, o avariniais atvejais viešieji pirkimai buvo vykdomi jau atlikus darbus. Visa tai rodo, kad viešieji pirkimai buvo vykdomi taip, kad laimėtų UAB „P“.

49. Vien tai, kad įvykusių viešųjų pirkimų ir jų pagrindu sudarytų sutarčių neapskundė kiti tiekėjai ir jie nebuvo pripažinti neteisėtais, nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad A. D. inkriminuoti viešieji pirkimai buvo vykdomi pažeidžiant VPĮ nuostatas. Kaip jau minėta, vykdant mažos vertės supaprastintus pirkimus, kai apklausiami trys tiekėjai, pasiūlymai buvo pateikti prieš tai juos tarpusavyje suderinus su visais tiekėjais, kurie nebuvo suinteresuoti skųstis vykdomais viešaisiais pirkimais. Be to, nors viešųjų pirkimų planai buvo skelbti viešai savivaldybės internetiniame puslapyje, tačiau juose planuojamų pirkimų pradžia buvo nurodyta ketvirčiais. Iš nuteistosios R. Č. parodymų matyti, kad buvo atvejis, kai rangovas, susipažinęs su pirkimų planu, prašė savivaldybės atsiųsti kvietimą, kai bus skelbiamas konkursas, tačiau labai retai neskelbiamame pirkime dalyvaudavo nekviestas dalyvis. Taigi, vykdant uždarus pirkimus, potencialūs dalyviai apie tai nežinodavo, nes pakvietimai buvo siunčiami tik perkančiosios organizacijos pasirinktoms įmonėms (vienai ar trims) ir dėl to kiti asmenys net negalėjo apskųsti pirkimų.

50. Taigi, nagrinėjamoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad A. D., viršydamas įgaliojimus ir vykdydamas A. B. neteisėtai jam perleistas pirkimų organizatoriaus funkcijas, sąmoningai dirbtinai skaidė viešuosius pirkimus į smulkesnes dalis taip, kad UAB „P“ pasiūlymuose nurodytos kainos neviršytų VPĮ ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse apibrėžtų ribų, iki kurių galima atlikti mažos vertės pirkimus, taip išvengdamas aukštesnės kategorijos pirkimo, apie kurį reiktų viešai paskelbti. Neteisėtai parinkdamas pirkimų būdą, A. D. taip pat iš anksto atskleidė UAB „P“ atstovams informaciją apie planuojamus pirkimus, derino su jais darbų kainas, tokiu būdų sudarė išskirtines sąlygas UAB „P“ laimėti mažos vertės supaprastintus viešuosius pirkimus dėl melioracijos darbų. Tokiais savo veiksmais A. D. pažeidė VPĮ nuostatas. Nepagrįstai vykdant mažos vertės pirkimus buvo diskriminuojami kiti asmenys, kurie būtų turėję teisę dalyvauti viešai paskelbtuose viešuosiuose pirkimuose. Be to, jeigu identiški melioracijos darbų viešieji pirkimai nebūtų išskaidyti į smulkias dalis ir perkamas didesnis jų kiekis, tokiuose pirkimuose būtų galėjusios dalyvauti ir įmonės iš kitų miestų. Šiuo atveju nukrypimas nuo VPĮ nuostatų nėra formalus, nes nepagrįstu pirkimų išskaidymu, pirkimų organizavimu vėliau nei buvo atlikti darbai, vienos įmonės protegavimu buvo neracionaliai naudotos savivaldybės lėšos, neužtikrintas rinkos dalyvių lygiateisiškumas, nediskriminavimas, pažeistas skaidrumo principas.

Dėl didelės žalos požymio

51. Apeliaciniame skunde ginčijamas ir dar vienas iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnyje, sudėties būtinųjų objektyviųjų požymių, o būtent padariniai – didelės žalos padarymas. Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų, kad A. D. veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala. Teigiama, kad A. D. nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių, nesumenkino valstybės ar (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos autoriteto, nesutrikdė institucijų darbo. Apeliantas nurodo, kad tam tikrais atvejais, vykdant viešuosius pirkimus, didelės žalos ne tik nebuvo padaryta, bet buvo jos išvengta, t. y. melioracijos darbai atlikti laiku ir kokybiškai, nebuvo užtvindyti ūkininkų laukai ir panašiai. Tačiau tokie apeliacinio skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymis – didelė žala – byloje nustatytas pagrįstai.

52. BK 228 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl kiekvienu atveju, konstatuojant BK 228 straipsnyje nurodytos veikos požymius, turi būti nustatomi konkretūs tokios veikos padariniai. Taip pat didelės žalos požymis yra pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (drausminio) nusižengimo. Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Didelė turtinė žala BK 228 straipsnio prasme kasacinėje praktikoje paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL, nors, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, didele gali būti pripažinta ir mažesnio dydžio turtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100/2014, Nr. 2K‑226‑976/2020). Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (pavyzdžiui, asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361-895/2016, Nr. 2K-285-976/2018).

53. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingų padarinių valstybei, tarnybai ar asmeniui arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361-895/2016, 2K-189-1073/2019, 2K-248-648/2020, Nr. 2K-P-59-495/2021 ir kt.). Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, todėl, be kita ko, vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius ir kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28-222/2020, 2K-7-9-976/2020, 2K-127-689/2020, 2K-251-594/2022, 2K-7-117-697/2023 ir kt.).

54. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė didelės neturtinės žalos požymį. Šio nustatyto požymio nepaneigia tai, kad visi nupirkti darbai buvo atlikti ir išvengta didelės žalos ūkininkų ūkiams. Šiuo atveju nustatyta, kad dėl neteisėtų A. D. veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė ne ūkininkai, o valstybė ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė.

57. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai nustatė būtinąjį A. D. padarytos nusikalstamos veikos požymį – padarinius, t. y., jog (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei ir valstybei buvo padaryta didelė neturtinė žala. Skundžiamame nuosprendyje išanalizuoti A. D. kaltės įrodymai neabejotinai įrodo ir priežastinį ryšį tarp jo nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo – ir minėtų padarinių, nes piktnaudžiavimas viršijant įgaliojimus objektyviai, dėsningai nulėmė didelės neturtinės žalos atsiradimą. Taigi, A. D. veiksmai negali būti vertinami kaip tarnybinis (drausminis) nusižengimas, nes jo veikoje yra visi būtini nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimo) sudėties požymiai.

Dėl turtinės ir kitokios asmeninės naudos siekimo požymio

59. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog A. D. nesiekė turtinės naudos. Šio požymio pagrįstą konstatavimą patvirtina byloje surinkti bei pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai, tarp jų nuteistųjų, liudytojų parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys ir kt. Apeliaciniame skunde šis požymis (būtent turtinės naudos siekimas) ginčijamas nenurodant jokių detalių argumentų, o iš esmės tik deklaratyviai tą paminint, todėl teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu šioje dalyje, taip pat tik trumpai pasisako dėl A. D. siektos ir gautos turtinės naudos.

60. Iš A. D. inkriminuotų netinkamai organizuotų viešųjų pirkimų dokumentų (paraiškų, pasiūlymų, tiekėjų apklausų pažymų, sutarčių ir kt.) matyti, kad iš esmės visi melioracijos darbai buvo perkami su projekto parengimu. UAB „P“ savo pasiūlymuose buvo nurodžiusi, kad kaip subrangovą projekto parengimui pasitelks UAB „H“. Apygardos teisme liudytoja apklausta šios įmonės direktorė E. B. patvirtino, kad ji buvo pasitelkta kaip subrangovė ir atliko projektavimo darbus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos organizuotuose viešuosiuose pirkimuose. Kadangi buvo daug smulkių darbų, ji visko nespėdavo atlikti, todėl daug projektų už ją parengė V. Š., kuriam už tai atsilygindavo. V. Š. jos vardu parengtus projektus palikdavo pas A. D., o ji atėjusi juos pasirašydavo. Ji pinigus dažniausiai V. Š. perduodavo per A. D., bet buvo atvejų, kai juos perdavė tiesiogiai. Liudytojas V. Š. patvirtino šias aplinkybes bei nurodė, kad per A. D. iš E. B. yra gavęs pinigų už projektų parengimą jos vardu, o informaciją apie UAB „P“ faktiškai atliktų darbų kiekį taip pat gaudavo iš A. D.. Nuteistasis A. B. teisme parodė, kad jam apie šias aplinkybes taip pat buvo žinoma. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui A. D. taip pat pripažino, jog V. Š. už E. B. rengdavo projektus ir už tai iš jos gaudavo atlygį. E. B. sumokėti pinigai buvo pasidalinami tarp A. D., A. B. ir V. Š.. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose taip pat užfiksuoti duomenys, kaip A. D. perduoda pinigus V. Š., pats skaičiuoja pinigus, kaip dalį jų pasiima sau arba perduoda A. B., kuriam sako, kad „reikia duoti daugiau projektuoti, nes pinigai byra“ (2017 m. sausio 6 d. protokolai; t. 33, b. l. 140–141; t. 34, b. l. 55, 108, 140–141, 146, 156–158).

61. Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. D. turėjo turtinės naudos iš netinkamai jo organizuotų viešųjų pirkimų. Tai pasireiškė tuo, kad mažos vertės supaprastintus pirkimus laimėjusi UAB „P“ visada subrangove pasitelkdavo E. B. įmonę, o E. B. parengti didesnę dalį remonto darbų projektų buvo perdavusi V. Š., už ką iš jos pinigus gaudavo V. Š., A. D. ir A. B.. Be to pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau aptartus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad A. D. už neteisėtų veiksmų atlikimą gavo 1 000 Eur. Šios aplinkybės apeliantas neginčija.

62. Vis dėlto teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nustatytas kitas BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamos veikos požymis – siekis kitokios asmeninės naudos.

63. Nematerialaus pobūdžio nauda teismų praktikoje aiškintina kaip karjeros galimybių susikūrimas ne tik sau pačiam, tačiau ir kitiems asmenims, tai gali būti viršininkų palankumo užsitikrinimas ar užtikrinimas kitiems, darbo trūkumų slėpimas, šeimos narių, giminių, kitų artimų žmonių problemų sprendimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-638/2005, Nr. 2K-7-2/2007, Nr. 2K-108/2009). Dvasinio, emocinio turinio nauda, kuri gaunama teikiant pagalbą bei paramą draugui ar kitam asmeniui, nors ir neteisėtą, neturi būti suprantama kaip BK 228 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-440/2010).

64. Aiškinant įstatyme įtvirtintus kvalifikuoto piktnaudžiavimo požymius, būtina pabrėžti svarbią aplinkybę, kad neturtinio pobūdžio naudos (kitokios asmeninės naudos) siekimas visų pirma siejamas ne su kitų asmenų neturtine nauda, o su pačiam piktnaudžiaujančiam kaltininkui, jo artimiems asmenims suteikiama gerove. Pats terminas „asmeninė nauda“ suponuoja manymą, kad naudos gavėjas pirmiausia yra šio nusikaltimo subjektas. Atsižvelgiant į asmeninės naudos turinio neapibrėžtumą įstatyme, šios neturtinės vertybės sąvokos abstraktumą, tokio kvalifikuojančio požymio taikymas galimas tik tokiu atveju, kai prieinama prie konkrečiomis bylos aplinkybėmis patvirtintos išvados, kad dėl siekiamos asmeninės naudos pobūdžio BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytas piktnaudžiavimo nusikaltimas yra įgavęs aiškiai didesnį pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-489/2022).

65. Kaltinimas, kurį pirmosios instancijos teismas nusprendė esant pasitvirtinusiu, kad A. D. siekė asmeninės neturtinės naudos buvo formuojamas iš dviejų sudėtinių elementų: a) siekimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero P. Ž. palankumo karjeroje ir b) UAB „P“, kurios akcininkas yra P. Ž., turtinės naudos. Teismas šį požymį pripažino nustatytu įvertinęs tik nuteistųjų parodymus, kad jiems buvo žinoma, jog meras yra UAB „P“ akcininkas, anksčiau šioje įmonėje dirbo ir nuolatos domėjosi jos veikla. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad A. D. ir A. B. siekė kokio nors mero palankumo. Taip pat nėra jokių duomenų, kad jie būtų gavę kokius nors nurodymus iš mero dėl jų organizuotų viešųjų pirkimų, kas, savo ruožtu reiškia, kad ir palankumo jiems siekti dėl ko nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu A. D. parodė tik tai, kad meras P. Ž. domėjosi kaip vyksta melioracijos darbai ir sakė, kad gerai būtų, jei viešuosius pirkimus, susijusius su melioracijos darbais, laimėtų (duomenys neskelbtini) rajone esantis rangovas. Taip pat A. D. ir A. B. nurodė, kad buvo nusistovėjusi praktika, jog viešuosius pirkimus turi laimėti UAB „P“. Vis tik, vien tokios aplinkybės neparodo, kad jie patys dėl to siekė palankumo, ar, jei nebūtų atlikinėję nusikalstamų veiksmų, būtų galėję sulaukti neigiamų pasekmių darbe.

66. Pažymėtina, kad nors mero įtaka savivaldybėje gali būti didelė, tačiau jis į darbą valstybės tarnautojų nepriiminėja ir neatleidinėja, kaip ir nebuvo tiesioginis ne tik nuteistojo, bet ir apskritai visos administracijos, vadovas. Mero pareigos yra politinio pobūdžio, o tiesiogiai už savivaldybės administracijos aparato funkcijas atsako, ir jam vadovauja, savivaldybės administracijos direktorius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. D. buvo tiesiogiai pavaldus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjui V. J. ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriui E. L.. 2015 metais A. D. buvo 58 metų, t. y. nuteistajam iki pensinio amžiaus buvo likę tik 6 metai. Be to, A. D. turėjo sveikatos sutrikimų, dėl kurių iš darbo išėjo 2017 metais, ir nelabai mokėjo dirbti kompiuteriu, ką patvirtino A. B. ir liudytojas V. J.. Byloje esantys duomenys rodo, kad A. D. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijoje virš 10 metų dirbo tą patį darbą ir nesiekė karjeros. Liudytojų apklaustas buvęs (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras P. Ž. taip pat nurodė, kad A. D. jo palankumo karjeroje nesiekė. Visuma šių aplinkybių teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad jokių karjeros planų A. D. neturėjo, o ir pagal savo kompetencijas kažin ir ar galėjo turėti, juo labiau įvertinus ir jo sveikatos būklę bei likusį nedidelį laiką iki senatvės pensijos. Byloje nėra jokių duomenų, kad meras siekė kaip nors įtakoti A. D. karjerą ar priešingai – ėmėsi (žadėjo imtis) kokių nors veiksmų dėl A. D. atleidimo iš užimamų pareigų, jei jis nebus palankus UAB „P“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia ydinga viešųjų pirkimų sistema buvo naudinga pačiam A. D. ir jis ją pats toleravo dėl to, kad iš to siekė ir gavo būtent turtinės, o ne asmeninės, naudos, kas jau aprašyta šioje nutartyje. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. D. nesiekė asmeninės neturtinės naudos, t. y. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero P. Ž. palankumo tarnyboje.

67. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A. D. asmeninė neturtinė nauda pasireiškė ir tuo, kad jis siekė turtinės naudos UAB „P“, kurios akcininkas yra P. Ž.. Kaip jau minėta, turtinės naudos siekimas kitam asmeniui yra galimas, tačiau turi būti nustatyta, kad tarp valstybės tarnautojo ir kito asmens yra pakankamai glaudūs santykiai. Aplinkybė, kad meras, kuriam A. D. nebuvo pavaldus, ir mero giminaičiai yra UAB „P“ akcininkai neleidžia daryti išvados, jog tarp A. D. ir įmonės ar mero yra susiklostę artimi santykiai. Nagrinėjamu atveju A. D. su UAB „P“ susijęs tik tuo, kad anksčiau joje dirbo. Tačiau įvertintinas ir ilgas laikas, kuomet jis toje įmonėje jau nebedirbo (daugiau nei 10 metų). Nėra kitų duomenų, kad jis su ta įmone būtų susijęs ir darbo savivaldybėje laikotarpiu, kad įmonės gauta finansinė nauda jam ar su juo glaudžiai susijusiems asmenims būtų naudinga (pvz. gaunant dividendus, tantjemas ar pan.). Nesant tokių nustatytų faktų, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. D. sąsajos su UAB „P“ nebuvo glaudžios, o jo turėtos tam tikros žinios apie įmonės techninius pajėgumus ir tarnybinės galimybės pačiam dalyvauti viešųjų pirkimų planavime bei vykdyme buvo panaudotos iš esmės pirmiausiai siekti turtinės naudos gaunant atlygį už tai, kad E. B. vardu dalį techninių projektų UAB „P“ rengdavo ne ji, o V. Š. ir už tai dar gauti piniginį atlygį jam pačiam, o ne turtinės naudos UAB „P“, su kuria, kaip jau minėta, nenustatyta, kad A. D. sietų glaudūs ryšiai ir iš to kilsianti turtinė nauda jam, ar jo artimiesiems.

68. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinamas BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos alternatyvusis kvalifikuojantis šią nusikalstamą veiką požymis, teismo aprašytas ir pripažintas nustatytu – siekis kitokios asmeninės naudos – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero P. Ž. palankumo karjeroje ir UAB „P“, kurios akcininkas yra P. Ž., turtinės naudos (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

69. BPK 320 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems.

70. Kadangi pagrįstai nustatyta, kad A. D. ir A. B. veikė bendrininkų grupėje ir jiems buvo inkriminuotos tos pačios aplinkybės dėl asmeninės naudos sau ir turtinės naudos UAB „P“ siekimo, kurios pašalintos iš A. D. padarytos nusikalstamos veikos, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis patikrinama ir bendrininko – A. B. atžvilgiu.

71. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. B. taip pat buvo tiesiogiai pavaldus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjui V. J. ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriui E. L.. 2015 metais A. B. buvo 57 metų ir jam iki pensinio amžiaus buvo likę tik 7 metai. Be to, nors A. B. mokėjo dirbti kompiuteriu, tačiau, kaip jis pats pripažino, nelabai suprato kaip turi būti organizuojami viešieji pirkimai, todėl šias savo funkcijas buvo perleidęs A. D.. Jokių duomenų, kad A. B. būtų siekęs (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero P. Ž. palankumo karjeroje ar meras būtų galėjęs tai įtakoti, nėra. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. B. veiksmuose taip pat nenustatytas asmeninės neturtinės naudos siekimas, t. y. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero P. Ž. palankumo tarnyboje siekimas.

72. Pažymėtina, kad A. B. iš esmės nepalaikė jokių santykių su UAB „P“ dirbančiais asmenimis, ir nėra susijęs su jais jokiais artimais santykiais. Tuo tarpu apie tokių santykių buvimą, kaip jau minėta, neleidžia spręsti aplinkybė, kad meras, kuriam A. B. nebuvo pavaldus, ir mero giminaičiai yra UAB „P“ akcininkai. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina tik tai, kad A. B., kaip ir A. D., siekė tik turtinės naudos sau (ir ją gavo), o ne UAB „P“.

73. Atsižvelgiant nustatytas aplinkybes, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies taip pat, kaip ir A. D. atžvilgiu, šalinamas be pagrindo nustatytas perteklinis BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos alternatyvusis požymis – A. B. siekis kitokios asmeninės naudos – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero P. Ž. palankumo karjeroje ir UAB „P“, kurios akcininkas yra P. Ž., turtinės naudos (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl bausmės A. D. ir A. B.

74. Taip pat teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuosprendis skundžiamas visa apimtimi bei pašalintas vienas nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuojantis požymis – siekimas kitokios asmeninės naudos, patikrino skundžiamą nuosprendį ir bausmės paskyrimo aspektu. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, teisingai įvertino visas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes bei tinkamai ją individualizavo tiek A. D., tiek A. B. atžvilgiu. Bausmė, įvertinus piktnaudžiavimo apimtis ir viešųjų pirkimų kiekius ir sumas, kolegijos vertinimu, tikrai nėra aiškiai per griežta. Pats apeliantas konkrečių argumentų dėl paskirtos bausmės (jos dydžio) skunde taip pat nenurodė. Todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, ir nemato jokio pagrindo ją dar labiau švelninti net ir pašalinus vieną alternatyvųjį piktnaudžiavimo požymį.

Dėl N. Ž. išteisinimo

75. N. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad padėjo valstybės tarnautojai R. Č. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, t. y. būdamas UAB „P“ akcininkas, valdybos narys ir komercijos direktorius, kartu su šios įmonės generaliniu direktoriumi V. B., siekdami sau ir UAB „P“ turtinės naudos, t. y., kad UAB „P“ laimėtų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus organizuojamus viešuosius pirkimus, padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės tarnautojai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyriausiajai specialistei R. Č. ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nusprendė, kad N. Ž. veiksmuose nėra nustatyta objektyvių duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, jog jis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

76. Apeliaciniame skunde prokuroras ginčija pirmosios instancijos atliktą įrodymų vertinimą, kas, prokuroro nuomone, lėmė nepagrįstą N. Ž. išteisinimą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo teiginiais.

77. Kaip minėta anksčiau, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, neturi pagrindo konstatuoti, kad teismo išvados, jog N. Ž. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, padarytos nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas išsamiai bei tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, bei pateikė motyvus dėl jų vertinimo. Tai, kad apygardos teismas padarė išvadas, su kuriomis nesutinkama prokuroro apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad įrodymai buvo vertinami pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintus įrodymų vertinimo principus, o skundžiamame nuosprendyje padarytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ar jos tinkamai nemotyvuotos.

78. Kaip jau minėta, N. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad padėjo valstybės tarnautojai R. Č. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog N. Ž. atliko veiksmus, kurie turi būti vertinami kaip padėjimas valstybės tarnautojai piktnaudžiauti tarnybine padėtimi.

79. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Baudžiamasis įstatymas pateikia baigtinį padėjimo daryti nusikalstamą veiką būdų sąrašą. Padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, kad jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, tai yra neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, Nr. 2K-53-222/2017, Nr. 2K-345-511/2018, Nr. 2K-144-693/2019). Taigi, padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas nusikalstamai veikai padaryti ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą.

80. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad N. Ž. kaip padėjėjo kaltė neįrodyta, t. y. nenustatyta, kad N. Ž. būtų bendravęs su R. Č. ir jos prašęs atskleisti informaciją apie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės organizuojamus viešuosius pirkimus, surasti kitas įmones, galinčias kartu su UAB „P“ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, taip pat, kad būtų su kitomis įmonėmis iš anksto derinęs pasiūlymų kainas inkriminuotuose R. Č. organizuotuose viešuosiuose pirkimuose. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis apygardos teismo išvadomis ir nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina N. Ž. vaidmenį, priimant esminius sprendimus dėl UAB „P“ dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose bei nustatant pasiūlymų kainas. Tačiau byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, priešingai negu teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, nepatvirtina N. Ž. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų.

81. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog N. Ž. nebuvo inkriminuoti konkretūs padėjėjo veiksmai. Kaltinime buvo nurodyta tik tai, kad R. Č. pati ar per UAB „P“ inžinierę-sąmatininkę A. D. atskleidė N. Ž. bei V. B. viešai neskelbiamą informaciją apie planuojamų pirkimų datas, darbų kiekius, darbų vietas dėl planuojamų atlikti viešųjų pirkimų bei suderino su V. B., kuris savo veiksmus derino su N. Ž., kuriems tiekėjams reikalinga išsiųsti pakvietimus, po ko N. Ž. ir V. B. su UAB „B“ generaliniu direktoriumi S. M. arba N. Ž. ir V. B. nurodymu UAB „P“ sąmatininkė A. D. su UAB „M“ projektų vadove S. R.-Z. iš anksto suderindavo pasiūlymų kainas ir dalyvavimą pirkimuose. Iš šių aplinkybių nėra matyti aktyvūs N. Ž. veiksmai padedant piktnaudžiauti valstybės tarnautojai tarnybine padėtimi.

82. Taip pat, priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, liudytojų R. S. (UAB „M“ direktorius) ir S. M. (UAB „B“ generalinis direktorius) parodymai nepatvirtina, jog N. Ž. su jais derino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai teikiamų pasiūlymų kainas. Ikiteisminio tyrimo metu N. Ž. (parodymai pagarsinti 2022 m. gegužės 9 d. teisiamojo posėdžio metu; t. 45, b. l. 16–19) parodė, kad 2014 metais jam pradėjus dirbti UAB „P“ jau buvo susiformavusi praktika dėl įmonės dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, kurios jis negalėjo pakeisti. Būtent tuo metu jam teko bendrauti su R. S. dėl pasiūlymų kainų, tačiau jis nesakė, jog jie bendravo ir 2015–2016 metais. Ikiteisminio tyrimo teisėjui V. B. (parodymai pagarsinti 2021 m. gruodžio 6 d. teisiamojo posėdžio metu; t. 45, b. l. 74–76) nurodė, kad dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose su UAB „B“ direktoriumi S. M. tardavosi jis arba N. Ž.. Vis dėlto V. B. tuo metu išvardijo įmones ir asmenis, neišskirdamas su kuriais bendravo jis, o su kuriais N. Ž., ir juo labiau neišskirdamas dėl kokių pirkimų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad iš tiesų N. Ž. tarėsi su S. M. dėl tų aplinkybių, kurios buvo nurodytos kaltinime. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme liudytojai R. S. ir S. M. parodė, kad N. Ž. pažįsta, su juo yra susitikę mokymuose, seminare, tačiau jokių santykių su juo nepalaiko. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotas 2015 m. gruodžio 2 d. tik labai trumpas N. Ž. ir R. S. tarimasis susitikti „..ant (duomenys neskelbtini) kelio“ (t. 30, b. l. 110). Tačiau byloje nėra duomenų apie šio susitikimo tikslą, turinį ir net gi tai, kad toks susitikimas apskritai įvyko, nors kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo ne tik klausomasi N. Ž. pokalbių, tačiau ir vykdomas jo sekimas. Vien iš kelių sakinių pokalbio apie galimą susitikimą nėra pagrindo daryti išvados, kad tarp N. Ž. ir R. S. buvo susiklostę tokie santykiai, kad jie tarpusavyje derindavo pasiūlymų, kuriuos teiks (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, kainas. Liudytoja, UAB „M“ vadybininkė, S. R.-Z. teisme parodė, kad dėl pasiūlymų derinimo bendravo tik su V. B. ir A. D., o pastaroji taip pat parodė, kad tik V. B. nurodymu derino kainas su UAB „M“ darbuotoja S. R.-Z.. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kad tarp N. Ž., R. S. ir S. M. būtų buvęs kažkoks konkretus bendravimas ir/ar tarimasis dėl pasiūlymų kainų derinimo.

83. Teisėjų kolegija nesutinka ir su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad N. Ž. neteisėtus veiksmus patvirtina liudytojos A. D. ir išteisintojo V. B. parodymai. A. D. apygardos teisme parodė, kad su N. Ž. nelabai bendravo, jis tik paklausdavo, ką ji skaičiuoja, tačiau nesigilindavo, ką ji daro. Liudytoja nurodė nežinanti, kas spręsdavo dėl kainos, o galutinį sprendimą A. D. pasakydavo V. B.. A. D. tik išreiškė savo nuomonę, kad galimai N. Ž. spręsdavo dėl pasiūlymo kainos, tačiau apie tai realiai nieko nežinojo. V. B. teisme nurodė, kad dar iki N. Ž. pradėjus dirbti UAB „P“ buvo susiklosčiusi praktika dėl viešųjų pirkimų. Jis kartais pasitardavo su N. Ž. dėl pirkimų, kuriuose reikėdavo tam tikrų medžiagų, tačiau negalėjo pasakyti, ar su N. Ž. ką nors derino dėl inkriminuotų viešųjų pirkimų. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. B. parodė, kad jis bendraudavo su R. Č., kuri informuodavo apie planuojamus pirkimus ir su kuria sutardavo kokios kitos įmonės bus kviečiamos į konkursą. Taip pat jis arba N. Ž. tardavosi dėl pasiūlymų kainų su kitomis įmonės, tarp kurių ir UAB „M“ bei UAB „B“ (t. 45, b. l. 74–76). Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, V. B. neišskyrė su kuriomis įmonėmis bendravo N. Ž., o iš liudytojais apklaustų UAB „M“ bei UAB „B“ vadovų ir darbuotojų parodymų nustatyta, kad jie su N. Ž. nebendravo. Taigi, iš A. D., V. B. ir paties N. Ž. parodymų galima spręsti tik apie tai, jog N. Ž. buvo žinoma apie nusistovėjusią ydingą praktiką dėl UAB „P“ dalyvavimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, tačiau neįrodo, jog jis priimdavo sprendimus, kokias įmones siūlyti kviesti ir su jomis derindavo pasiūlymų kainas inkriminuojamu laikotarpiu.

84. N. Ž., R. Č. ir V. B. taip pat nurodė, kad N. Ž. bendravo su R. Č., tačiau nėra jokių duomenų, kad ji jam būtų atskleidusi kokią nors neskelbtiną informaciją. R. Č. buvo sakiusi N. Ž. tik apie kvietimą dalyvauti konkurse ir tik tai, kas nurodyta viešųjų pirkimų planuose, kurie buvo skelbiami viešai. R. Č. teisme taip pat parodė, kad neprašė V. B. ar A. D. suderinti su N. Ž. kam siųsti kvietimus, jis nedarė įtakos jos veiksmams organizuojant viešuosius pirkimus. Pats N. Ž. teisme parodė, kad su viešaisiais pirkimais dirbo V. B. ir A. D., kuriems jokių nurodymų dėl to nedavė. Pagal nusistovėjusią praktiką viešuosiuose pirkimuose dalyvaudavo tos pačios įmonės ir jis neteikdavo pasiūlymų dėl jų kvietimo. Su V. B. derino UAB „P“ pasiūlymų kainas viešųjų pirkimų konkursuose, kadangi jam, kaip komercijos, direktoriui buvo svarbu, kiek bus sunaudota medžiagų, bet tai buvo ne tuose konkursuose, kurie jam inkriminuoti. Priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 6 d. duoti N. Ž. parodymai (t. 45, b. l. 16–19) neįrodo, kad jis atliko neteisėtus veiksmus. Šiuose parodymuose užfiksuotos iš esmės tos pačios aplinkybės, apie kurias N. Ž. paaiškino ir pirmosios instancijos teisme. Be to, nors parodymų pradžioje nurodoma, kad N. Ž. prisipažįsta, kad jis, kaip komercijos direktorius, UAB „P“ dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, kuriuos organizavo R. Č., yra derinęs kainas su kitais ūkio subjektais, kurie nurodyti jam naujai pareikštame pranešime apie įtarimą, tačiau išvardijus visus pirkimus, jis negalėjo pasakyti, būtent kuriame iš jų atliko tokius veiksmus. Iš likusių parodymų matyti, kad N. Ž. tvirtino, jog viešųjų pirkimų kainų nederindavo, nes tai buvo V. B. ir A. D. funkcija, su kuriais būdavo bendro pobūdžio pokalbiai apie viešuosius pirkimus. Taigi, sutiktina su prokuroro skundu tik tiek, kad pirmosios instancijos teismas šių N. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neįvertino, tačiau juos įvertinus ir sulyginus su visuma byloje esančių įrodymų spręstina, kad net ir jais vadovaujantis, šie parodymai nepatvirtina jokių N. Ž. aktyvių veiksmų, priimant sprendimus dėl inkriminuotų UAB „P“ dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose bei pasiūlymų kainų nustatymo.

85. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu taip pat nebuvo užfiksuota reikšmingų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie N. Ž. veiksmus padedant būtent R. Č. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi (kaip kad buvo nurodyta kaltinime). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu buvo užfiksuotas bendravimas tarp savivaldybės darbuotojos R. Č. ir UAB „P“ darbuotojų V. B. ir A. D., taip pat fiksuotas bendravimas tarp A. D. ir N. Ž., tačiau bendravimas tarp R. Č. ir N. Ž. nenustatytas. Iš 2016 m. gegužės 3 d. pokalbio tarp N. Ž. ir A. Ž. matyti, kad jie kalbėjosi apie viešųjų pirkimų konkursus, dokumentų paruošimą konkursui dėl Miežiškių, septinta dalis (galimai kalbamasi apie A. D. organizuotą melioracijos darbų pirkimą). Kalbai pasisukus apie šaligatvių remonto konkursus (dėl ko buvo atsakinga R. Č.), N. Ž. sakė, kad viskas sudėliota, V. išleido į (duomenys neskelbtini), kad viską pabaigtų susitvarkyti (2016 m. gruodžio 13 d. protokolas; t. 31, b. l. 137–139). Taigi, šis pokalbis patvirtina tik tai, kad N. Ž. buvo žinoma, jog buvo suderintas dalyvavimas neaišku kokiame konkurse dėl šaligatvių remonto, o UAB „P“ direktorius V. B. išvyko į (duomenys neskelbtini) derinti likusių klausimų su UAB „M“. Vis dėlto iš šio pokalbio negalima daryti išvados, kad būtent pats N. Ž. derino pasiūlymus su kitomis įmonėmis. Tuo tarpu iš 2016 m. kovo 25 d. pokalbių tarp V. B., N. Ž. ir R. T. galima spręsti tik apie tai, kad N. Ž. buvo susitikęs su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos vietinio ūkio skyriaus vedėju R. S. ir kalbėjosi su juo apie kelio kainas (2016 m. lapkričio 24 d. protokolas; t. 30, b. l. 70–71), tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas, nėra jokių duomenų, kad po šio pokalbio N. Ž. būtų kainas derinęs su UAB „M“, UAB „B“ ar kitomis įmonėmis.

86. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nenustatyta, kad N. Ž. būtų atlikęs aktyvius veiksmus padedant R. Č. piktnaudžiauti tarnyba. Aptarti duomenys patvirtina, jog N. Ž. buvo žinoma apie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijoje ir UAB „P“ nusistovėjusią ydingą praktiką dėl viešųjų pirkimų organizavimo ir dalyvavimo juose, taip pat, kad su juo, kaip su bendrovės komercijos direktoriumi, bendrovės direktorius V. B. pasitardavo dėl dalyvavimo savivaldybės organizuojamuose konkursuose (pvz., kokias kainas reikėtų siūlyti). Vis dėlto byloje nėra jokių įrodymų, kad N. Ž. iš R. Č. per V. B. būtų sužinojęs neviešą informaciją apie savivaldybės organizuotus viešuosius pirkimus, būtų teikęs pasiūlymus dėl į konkursus kviečiamų įmonių, pats derinęs su kitomis įmonėmis pasiūlymų kainas ar priėmęs kitus galutinius sprendimus, kurie galėjo turėti įtakos R. Č. organizuotiems viešiesiems pirkimams, kuriuose dalyvavo UAB „P“. Priešingai, byloje nustatyta, kad šiuos veiksmus atliko V. B.. Vien tai, kad įmonės direktorius apie viešuosius pirkimus informuodavo N. Ž. ir su juo pasitardavo dėl dalyvavimo konkursuose, neįrodo N. Ž. kaip padėjėjo veiksmų bendrininkaujant. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad asmuo negali būti baudžiamas vien už tam tikros informacijos žinojimą, nesant duomenų apie jos neteisėtą panaudojimą.

87. Taip pat atmestinas prokuroro skundo argumentas, kad N. Ž. nepripažinus kaltu nuosprendis yra dviprasmiškas, nes pirmosios instancijos teismas pripažino, kad UAB „P“ ir V. B. padarė neteisėtus veiksmus, tačiau baudžiamojon atsakomybėn jie nepatraukti, nes dėl tų veiksmų sankcijas pritaikė Konkurencijos taryba ir Vilniaus apygardos administracinis teismas. Todėl, kaip galima suprasti iš prokuroro apeliacinio skundo logikos, N. Ž. tuo vadovaujantis turėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas, nes jam sankcijų Konkurencijos taryba netaikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės prezumpcija baudžiamajame įstatyme neįtvirtinta, o tokiais skundo argumentais visiškai priešingai aiškinama BK ir BPK esmė bei atskiros normos. BK 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o BPK 44 straipsnio 6 dalis numato, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir, vadovaujantis BPK 2, 42 straipsnio nuostatomis, būtent prokuroras teisme turi įrodinėti, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra kaltas, tą kaltę grįsdamas savo paties ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų BPK numatytų ikiteisminio tyrimo veiksmų rezultatais, o ne išvedant vieno asmens kaltę iš kitų asmenų veikos.

88. Taigi, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina, kad N. Ž. kokiais nors aktyviais veiksmais padėjo R. Č. piktnaudžiauti tarnyba, todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. Ž. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų įrodytomis pripažintų A. D. ir A. B. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, aplinkybių pašalinti alternatyvųjį objektyviosios pusės požymį – siekimą kitokios asmeninės naudos.

Kitą Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šiaulių apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Andrej Mirnyj apeliacinį skundą atmesti.