Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Getz Lithuania“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Getz Lithuania“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – bankrutavusi viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujama nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Getz Lithuania“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą (sprendimo numeris: 211) (toliau – ir atsakovo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimas). Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas, paduodamas skundą, nurodė šias aplinkybes ir argumentus:

2.1. Pareiškėjas pagal teisės aktų nuostatas yra laikomas gamintoju-importuotoju ir turi pareigą dalyvauti organizuojant bei finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą.

2.2. 2013 m. balandžio 30 d. pareiškėjas sudarė su trečiuoju suinteresuotu asmeniu viešąja įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“) sutartį (sutarties numeris: PTO/13/771) dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo. Minėta sutartimi VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ įsipareigojo teikti paslaugas, t. y. organizuoti pareiškėjo užsakymuose nurodytas metalinių pakuočių atliekas ir pateikti pareiškėjui dokumentus, patvirtinančius apie sutvarkytas pareiškėjo metalinių pakuočių atliekas, o pareiškėjas įsipareigojo sumokėti šios paslaugos kaštus.

2.3. Atsakovas atliko planinį teminį pareiškėjo mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosiomis metalinėmis pakuotėmis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą. Atlikęs minėtą patikrinimą, 2018 m. rugsėjo 24 d. atsakovas surašė pareiškėjo mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosiomis metalinėmis pakuotėmis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimo aktą (patikrinimo akto numeris: K-104) (toliau – ir atsakovo 2018 m. rugsėjo 24 d. aktas). Atsakovas 2018 m. rugsėjo 24 d. aktu nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu (sprendimo numeris: VR-17.5-82) pripažino 2013-2015 m. pareiškėjui išduotus VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ patvirtinimus apie pareiškėjo metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą netekusiais galios. Įsigaliojus minėto sprendimo nuostatoms, pareiškėjas nepatikslino 2013-2015 m. laikotarpiu apskaičiuoto mokesčio už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis deklaracijų. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, atsakovas 2018 m. rugsėjo 24 d. aktu papildomai apskaičiavo pareiškėjui 31 684,00 Eur dydžio mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis.

2.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo 2018 m. rugsėjo 24 d. aktu, kreipėsi į atsakovą su pastabomis.

2.5. Išnagrinėjęs pareiškėjo pastabas, atsakovas 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu nurodė pareiškėjui ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo dienos sumokėti apskaičiuotą 31 684,00 Eur dydžio mokestį už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis.

2.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu nepagrįstai pripažino 2013-2015 m. pareiškėjui išduotus VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ patvirtinimus apie pareiškėjo metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą netekusiais galios.

2.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu nepagrįstai viršijo teisės aktais nustatytus įgaliojimus. Įstatymai neįtvirtina pagrindo pripažinti išduotus patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą netekusiais galios. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas yra poveikio priemonė, daranti esminį poveikį ūkio subjektams (ekonominė sankcija), kuri gali būti taikoma tik esant įstatymo nustatytais atvejais. Patvirtinimų apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą pripažinimas negaliojančiais sudaro pagrindą mokestinei prievolei atsirasti ir vertinti gamintojo-importuotojo pareigos sutvarkyti pakuočių atliekas tinkamo vykdymo klausimą. Mokestinė prievolė, atsirandanti dėl patvirtinimų apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą panaikinimo, atitinka ekonominės sankcijos požymius, nes mokestis už aplinkos taršą pakuočių atliekomis yra dešimtimis kartų didesnis nei faktiniai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo kaštai. Tai, kad patvirtinimų apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą panaikinimas yra esminį poveikį ūkio subjektams daranti priemonė, pagrindžia ir tai, kad minėti patvirtinimai pagal savo paskirtį ir esmę yra tapatūs atliekų tvarkytojų išduodamiems pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantiems dokumentams. Įstatymo nuostatomis įtvirtintų pagrindų, nurodančių patvirtinimų apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą panaikinimo atvejus, nėra. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu taikė pareiškėjui poveikio priemonę, darančią esminį poveikį ūkinei veiklai, tačiau nenurodė tokios priemonės teisinio pagrindo.

2.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu nepagrįstai retrospektyviai taikė Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu (įsakymo numeris: D1-359) (toliau – ir Dokumentų išrašymo tvarkos aprašas), nuostatas. 2013 m. gegužės 24 d. – 2016 m. vasario 4 d. laikotarpiu Aprašo nuostatos neįtvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisės panaikinti išduotų patvirtinimų apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą. Dokumentų išrašymo tvarkos nuostatų, įtvirtinančių minėtą teisę, pakeitimai įsigaliojo 2017 m. vasario 15 d. Tuo laikotarpiu, kai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išdavė pareiškėjui patvirtinimus apie pareiškėjo metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, jokie teisės aktai nenumatė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisės panaikinti gamintojų ir importuotojų organizacijų gamintojams ir importuotojams išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu pripažino 2013-2015 m. pareiškėjui išduotus VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ patvirtinimus apie pareiškėjo metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą netekusiais galios. Tik įsigaliojus Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostatų pakeitimams, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nepagrįstai retrospektyviai taikė Aprašo nuostatas ir atliko veiksmus, skirtus panaikinti 2013-2015 metų laikotarpiu išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Tokia situacija yra nesuderinama su konstituciniais teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais. Atsakovas 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu neįvertino minėtų aplinkybių.

2.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nepagrįstai neinformavo pareiškėjo apie atliekamą patvirtinimų apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą patikrinimą. Pareiškėjas neturėjo galimybės gauti informaciją, teikti paaiškinimus ir kitokiais būdais dalyvauti administracinėje procedūroje, tiesiogiai darančioje įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Nagrinėjamu atveju viešojo administravimo procedūros, įskaitant administracines procedūras, susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu bei vertinimu, nepagrįstai buvo nevykdomos.

2.10. Administracinės bylos nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat nagrinėja kitą administracinę bylą pagal VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo (sprendimo numeris: VR-17.5-82) pagrįstumo ir teisėtumo (administracinės bylos numeris: eI-1570-789/2018). Minėtos administracinės bylos nagrinėjimo procese pareiškėjas dalyvauja kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, palaikantis VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skundo reikalavimus. Be to, pareiškėjas individualiai kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą (sprendimo numeris: VR-17.5-82) (administracinės bylos numeris: eI-1614-789/2018). Minėtose administracinėse bylose teismui dar nepriėmus galutinio procesinio sprendimo, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas įgijo pareigą deklaruoti ir sumokėti atsakovo apskaičiuotą mokestį už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis. Nepriklausomai nuo inicijuotų administracinių ginčų nagrinėjimo procesų, atsakovas vistiek atliko planinį teminį pareiškėjo mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosiomis metalinėmis pakuotėmis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą. Be kita ko, kitoje administracinėje byloje tarp proceso šalių vyksta intensyvios derybos dėl taikaus ginčo sprendimo (administracinės bylos numeris: eI-1570-789/2018). Taikaus ginčo sprendimo arba palankaus teismo sprendimo atvejais pareiškėjui neliktų pareigos deklaruoti ir sumokėti apskaičiuoto mokesčio už aplinkos teršimą.

2.11. Atsakovas 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu nepagrįstai nurodė pareiškėjui sumokėti mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą.

2.12. Atsakovas 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu nepagrįstai taikė Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu (įsakymo numeris: D1-213) (toliau – ir Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašas), nuostatas. Vadovaudamasis vien Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo nuostatomis, atsakovas 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu faktiškai nustatė pareiškėjo mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą atsiradimo pagrindą ir mokesčio lengvatos taikymo / netaikymo sąlygas. Jokie įstatymai nesuteikia teisės Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui savo nuožiūra nustatyti nei mokesčio už aplinkos teršimą prievolės atsiradimo pagrindų, nei jo lengvatų taikymo sąlygų.

2.13. Atsakovas 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu nepagrįstai perkėlė atsakomybę už asmenų atliktas nusikalstamas veikas su minėtomis veikomis nesusijusiam asmeniui, t. y. pareiškėjui. Išlaidas, susijusias su žalos aplinkai atitaisymui, turi kompensuoti tas, kuris yra tiesiogiai įpareigotas ar atsakingas už jų nevykdymą. Nagrinėjamu atveju žala aplinkai atsirado ne dėl pareiškėjo kaltės. Atsakovas 2018 m. rugsėjo 24 d. aktu neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo priėmimo priežastis. Kontroliuojanti institucija lieka visiškai neatsakinga už savo pareigos nustatyti tikruosius teršėjus nevykdymą. Kompetentingos valstybės institucijos nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas ir neužtikrino efektyvios patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą išduodančių įmonių kontrolės.

2.14. Atsakovo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų. Atsakovo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės normomis, ir taikomos poveikio priemonės nėra motyvuotos.

2.15. Pareiškėjas tinkamai įvykdė visus atliekų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį tikėti, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“) patvirtinimai apie pareiškėjo metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui patikslinus mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas ir sumokėjus minėtą mokestį, pareiškėjui iškyla grėsmė prarasti sumokėtą mokestį pasibaigus mokestinei senačiai. Tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas, tiek atsakovo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimas yra susijęs su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, o ne pareiškėjo atliktais teisės aktų pažeidimas. Atsakovo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu apskaičiuoto mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimas prieštarauja teisės principams. Atsakovo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo įgyvendinimas sukurs pareiškėjui reikšmingas neigiamas pasekmes. Pareiškėjas patirs didžiulius finansinius nuostolius, apsunkinančius pareiškėjo ūkinę veiklą. Pareiškėja negalės toliau vykdyti savo vykdomos veiklos, negalės pakeisti vykdytos veiklos, turės atleisti daug darbuotojų, negalės atsiskaityti su kreditoriais.

3. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas, paduodamas atsiliepimą į skundą, nurodė šias aplinkybes ir argumentus:

4.1. Teisės aktai įtvirtina pareiškėjo pareigą organizuoti pakuočių atliekų, kurios susidaro tiekiant vidaus rinkai supakuotus gaminius, surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir finansuoti jų tvarkymo išlaidas. Teisės aktai suteikia pareiškėjui teisę pasirinkti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo būdą: individualiai, t. y. organizuojant sunaudotų savo reikmėms pakuočių sutvarkymą ir mokant mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą pakuočių kiekį, arba kolektyviai, t. y. pavedant vykdyti teisės aktais nustatytas pareigas gamintojų-importuotojų organizacijai. Įvertinęs savo interesus, teises, pareigas, bei gamintojo- importuotojo atsakomybę, pareiškėjas nusprendė pavesti pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti VŠĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“. Pasirinkdamas minėtą pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, pareiškėjas žinojo apie išliekančią pareigą mokėti mokestį už aplinkos teršimą tuo atveju, jeigu teisės aktais nustatytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys nebėra vykdomos.

4.2. 2013-2015 m. pareiškėjas išleido į vidaus rinką apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata. Pareiškėjas, elektroniniu būdu pildydamas ir teikdamas mokesčių deklaracijas, deklaravo VŠĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduotus patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą ir nemokėjo mokesčio už aplinkos teršimą.

4.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu (sprendimo numeris: VR-17.5-82) panaikino pareiškėjui 2013-2015 m. mokestiniais laikotarpiais VŠĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduotus patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą: 2013 m. patvirtinimą (patvirtinimo numeris: 1314VI0001-5513-1889, metalinės pakuotės kiekis – 4,311 t); 2014 m. patvirtinimą (patvirtinimo numeris: 1414VI0001-5513-1889, metalinės pakuotės kiekis – 4,698 t), 2015 m. patvirtinimą (patvirtinimo numeris: 1514VI0001-5513-1889, metalinės pakuotės kiekis – 6,829 t).

4.4. 2017 m. gruodžio 19 d. atsakovas raštu (rašto numeris: (38-19)-VR-1.7-9547) informavo pareiškėją apie 2013-2015 m. mokestiniais laikotarpiais susidariusią mokestinę prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą. Pareiškėjas iki atsakovo vykdyto mokestinio patikrinimo pradžios netikslino mokestinių deklaracijų ir nemokėjo mokesčio už aplinkos teršimą.

4.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. rugsėjo 14 d. pranešimu (pranešimo numeris: (7.2)-AD5-4312) informavo pareiškėją apie atliekamą planinį teminį pareiškėjo mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosiomis metalinėmis pakuotėmis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą.

4.6. Atlikdamas patikrinimą, atsakovas vadovavosi oficialiais duomenimis, esančias valstybės registruose ir informacinėse sistemose, bei minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principu. Minėto patikrinimo metu atsakovas analizavo įvairius duomenis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą (sprendimo numeris: VR-17.5-82), pareiškėjui 2013-2015 m. mokestiniais laikotarpiais VŠĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduotus patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 21 d. raštu (rašto numeris: (38-19)-VR-1.7-9630) pateiktą informaciją apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos mokesčio mokėtojo valstybinei mokesčių inspekcijai teiktas deklaracijas, formą FR0524 bei ataskaitas apie VŠĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduotus dokumentus (patvirtinimus) ir gautus dokumentus (patvirtinimus).

4.7. Atlikdamas patikrinimą, atsakovas, atsižvelgdamas į panaikintus VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, įvertino perdirbtą (sutvarkytą) metalinių pakuočių atliekų kiekį. Atlikęs patikrinimą, atsakovas nustatė, kad 2013-2015 m. atsakovas neįvykdė Metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo-perdirbimo užduoties (54 proc.), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu (nutarimo numeris: 1546). Dėl šios priežasties pareiškėjas privalėjo įvykdyti mokestinę prievolę, t. y. patikslinti 2013-2015 m. mokestiniais laikotarpiais teiktas mokestines deklaracijas ir apskaičiuoti bei sumokėti skaičiuotiną mokestį už aplinkos teršimą, t. y. už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių atliekų kiekį. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, atsakovas, vadovaudamasis Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu (įsakymo numeris: D1-370/1K-230) (toliau – ir Mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas), nuostatomis, apskaičiavo pareiškėjo mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą, t. y. už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių atliekų kiekį – 31 684,00 Eur. Atlikęs mokestinį patikrinimą, atsakovas 2018 m. rugsėjo 24 d. aktu (akto numeris: K-104) konstatavo patikrinimo rezultatus ir įteikė minėtą aktą pareiškėjui.

4.8. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo 2018 m. rugsėjo 24 d. aktu, pateikė atsakovui rašytines pastabas. Išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus duomenis, atsakovas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų, sudarančių reikšmę patikrinimo rezultatų tvirtinimui.

4.9. 2018 m. lapkričio 8 d. atsakovas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, skundžiamu sprendimu (sprendimo numeris: 211) patvirtino atsakovo 2018 m. rugsėjo 24 d. aktą ir įpareigojo pareiškėją įvykdyti mokestinę prievolę – deklaruoti ir sumokėti 31 684,00 Eur dydžio mokestį už aplinkos teršimą.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 13 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – pakeitė atsakovo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo (sprendimo numeris: 211) dalį ir sumažino pareiškėjui 2013-2015 m. mokestiniais laikotarpiais apskaičiuotą mokestį už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis nuo 31 684,00 Eur iki 21 944,00 Eur.

6.1. 2013 m. balandžio 30 d. pareiškėjas sudarė su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ sutartį (sutarties numeris: PTO/13/771) dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo. Minėta sutartimi VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ įsipareigojo teikti paslaugas, t. y. organizuoti pareiškėjo užsakymuose nurodytų metalinių pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas ir pateikti dokumentus, patvirtinančius apie sutvarkytas pareiškėjo metalinių pakuočių atliekas, o pareiškėjas įsipareigojo sumokėti šių paslaugų kaštus.

6.2. 2017 m. gruodžio 18 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalies ir Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 56 punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas sprendimu (sprendimo numeris: VR-17.5-82) panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą.

6.3. Atsakovas atliko pareiškėjos planinį teminį patikrinimą dėl 2013-2015 m. mokestiniu laikotarpiu pareiškėjo mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijose (forma FR0524) įmonės pateiktų ir patvirtintų duomenų teisėtumo.

6.4. Atlikdamas patikrinimą, atsakovas analizavo įvairius duomenis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą (sprendimo numeris: VR-17.5-82) pareiškėjui 2013-2015 m. mokestiniais laikotarpiais VŠĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduotus patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 21 d. raštu (rašto numeris: (38-19)-VR-1.7-9630) pateiktą informaciją apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos mokesčio mokėtojo valstybinei mokesčių inspekcijai teiktas deklaracijas, formą FR0524 bei ataskaitas apie VŠĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduotus dokumentus (patvirtinimus) ir gautus dokumentus (patvirtinimus).

6.5. Atlikęs patikrinimą, atsakovas 2018 m. rugsėjo 24 d. aktu konstatavo, kad pareiškėjas nepatikslino 2013-2015 m. mokestinių deklaracijų, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas sprendimu panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą. Minėtais veiksmais pareiškėjais pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą 5 straipsnio 6 dalies ir Mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto nuostatų pažeidimus. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neįvykdė mokestinės prievolės apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis, atsakovas, vadovaudamasis Mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto nuostatomis, apskaičiavo 2013-2015 m. mokestiniu laikotarpiu pareiškėjo mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis, t. y. 31 684,00 Eur (2013 m. – 8 644,00 Eur, 2014 m. – 9 394,00 Eur, 2015 m. – 13 646,00 Eur).

6.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo 2018 m. rugsėjo 24 d. aktu, kreipėsi į atsakovą su pastabomis. Pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, nurodė, kad jis laiku ir tinkamai įgyvendino teisės aktais nustatytas teises ir pareigas. Aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas sprendimu panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, nėra pareiškėjo kaltė.

6.7. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis, atsakovas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, teikdamas pastabas, nenurodė jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog pareiškėjas sutvarkė metalinių pakuočių atliekas ir įvykdė metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo-perdirbimo užduotis (54 proc.).

6.8. Atsižvelgdamas į rugsėjo 24 d. akto nuostatas, atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio nuostatomis, skundžiamu sprendimu (sprendimo numeris: 211) patvirtino pareiškėjo mokestinę prievolę 2013-2015 m. mokestiniu laikotarpiu deklaruoti ir sumokėti 31 684,00 Eur dydžio mokestį už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis.

7. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad gamintojai ir importuotojai turi pareigą organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje ir mokėti pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas ir (ar) dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemoje išlaidas, susijusias su užstato sistemoje surenkamų vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu. Siekdami įvykdyti minėtas pareigas, gamintojai ir importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias pakuočių atliekų surinkimo sistemas. Nustatytas pareigas gamintojai ir importuotojai gali vykdyti: 1) individualiai - organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui; 2) kolektyviai - steigdami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio įstatymo nustatytų pareigų arba organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio įstatymo nustatytų pareigų netapdami organizacijos dalyviais. Atlikdami atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių;

8. Remdamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

9. Vadovaudamasis Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 56 punkto nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais priima atsakovas.

10. Remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad viešojo administravimo subjektas gali reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose. Viešojo administravimo subjekto reikalavimas pateikti dokumentus ir informaciją, kurie yra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, laikomas biurokratizmu.

11. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 punkto nuostatose, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklą.

12. Remdamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas įvardijo, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai teisės aktų nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

13. Atsižvelgdamas į taikytiną teisę, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, siekdami kolektyviai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai galėjo steigti gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos organizacijos dalyviais arba organizacijai pavesti organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį teisės aktuose nustatytų pareigų netapdami organizacijos dalyviais.

14. Vadovaudamasis Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 55 punkto nuostatomis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Vadovaudamasis Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 55 punkto nuostatomis, sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, priima regionų aplinkos apsaugos departamentas.

15. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 nuostatas, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai yra visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“. Licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.

16. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ kreipėsi į teismą su skundu kitoje administracinėje byloje, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą (sprendimo numeris: VR-17.5-82) (administracinės bylos numeris: eI-142-789/2019, teisminio proceso numeris: 3-61-3-01030-2018-8). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu tenkino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skundą – panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą (sprendimo numeris: VR-17.5-82). Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi tenkino atsakovo apeliacinį skundą iš dalies: 1) panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduoti patvirtinimai apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą; 2) panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria patvirtintas 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotuose patvirtinimuose apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, sutvarkymo faktas; 3) pakeitė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies panaikinti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai (patvirtinimų numeriai: 1615VI0001-5513-9012 ir 1615VI0001-5513-4951) (administracinės bylos numeris: eA-927-525/2022).

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjas neatliko jokių teisės pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi konstatavo, jog atsakovas turėjo teisę (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais anksčiau nei 2017 m. vasario 15 d. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, išrašytus pagal neteisėtais pripažintus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas nepažeidė principo lex retro non agit (lot. įstatymas atgal negalioja). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo atveju svarbi aplinkybė, ar pareiškėjas gali įrodyti tai, jog pareiškėjo išleistos metalinių pakuočių atliekos buvo faktiškai sutvarkytos. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad visos pareiškėjo metalinių pakuočių atliekos ar didesnė nei 3,1592 proc. minėtų atliekų dalis buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, jog pareiškėjo išleistos metalinių pakuočių atliekos buvo faktiškai sutvarkytos, todėl pareiškėjas neturėjo teisės pasinaudoti mokestine lengvata, ir atsakovas pagrįstai nustatė pareiškėjo atliktus teisės aktų nuostatų pažeidimus.

18. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, nagrinėdamas minėtą administracinę bylą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sudarė galimybę proceso šalims pateikti papildomus įrodymus, susijusius su minėtoje administracinėje byloje nagrinėjamu ginču. Minėtoje administracinėje byloje atsakovas pateikė įrodymus, kad, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, atsakovas iš naujo apskaičiavo 2013-2015 m. mokestiniu laikotarpiu pareiškėjo mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis, t. y. 31 684,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė jokių argumentų, susijusių su atsakovo taikytais mokesčio už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis metodais ir perskaičiuoto mokesčio už aplinkos teršimą metalinių pakuočių aplinkos pagrįstumu.

19. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimas neprilygsta ekonominei sankcijai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo išleistos metalinių pakuočių atliekos liko nesutvarkytos, ir pareiškėjui atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį.

20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis turi būti sumažintas nuo 31 684,00 Eur iki 21 944,00 Eur.

III.

22. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Getz Lithuania“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimo dalį, kuria paliktas galioti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimas (sprendimo numeris: 211) ir patvirtinta pareiškėjo mokestinė prievolė deklaruoti ir sumokėti 2013-2015 m. mokestiniu laikotarpiu apskaičiuotą 21 944,00 Eur mokestį už aplinkos teršimą, ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti jam iš atsakovo administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, nurodo šias aplinkybes bei argumentus:

23.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nevertino atsakovo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo atitikties proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų reikalavimams. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 išaiškinimais, nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą atlikti atsakovo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo atitikties proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų reikalavimams vertinimą, tačiau minėto vertinimo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatliko. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 išaiškinimus, susijusius su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo proporcingumu ir pareiškėjo kalte.

23.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nevertino pareiškėjo argumentų, kad kompetentingos valstybės institucijos nesiėmė reikiamų priemonių, užtikrinančių tinkamą patvirtinimų apie metalinių pakuočių sutvarkymo užduočių įvykdymą kontrolę ir sąžiningai veikiančių juridinių asmenų teisių apsaugą. Teisės aktai nustato kompetentingos institucijoms pareigas tinkamai atlikti tam tikrus atliekų tvarkymo priežiūros ir kontrolės veiksmus. Nagrinėjamu atveju minėtų pareigų atsakovas tinkamai neįvykdė. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pripažinti aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas ir vėliau priimtas atsakovo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimas neatitinka teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų.

23.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nevertino pareiškėjo argumentų, kad skundžiamas atsakovo sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino konkrečių pareiškėjo atliktų veiksmų, darančių aplinkai žalą, ir kylančios teisinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų, kad atsakovas 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu nenurodė jokios pareiškėjo sukeltos žalos ir jos dydžio.

23.4. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatyta mokestinė prievolė, t. y. 21 944,00 Eur, yra neproporcinga. 2013–2015 m. mokestiniu laikotarpiu pareiškėjas sąžiningai ir tinkamai mokėjo mokestį už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis ir jokios žalos valstybei nepadarė. Administracinėje byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad pareiškėjas siekė sistemingai nesilaikyti teisės aktų nustatytų reikalavimą ir kad pareiškėjui anksčiau yra taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Pareiškėjas niekada sąmoningai nesiekė nuslėpti mokestinių prievolių. Vien aplinkybė, kad patvirtinimai apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą buvo panaikinti, savaime negali sudaryti pagrindo įpareigoti pareiškėją mokėti padidintą mokestį. Pareiškėjui taikytas mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis tarifas yra 17 (septyniolika) kartų didesnis už vidutinius metalinės pakuotės atliekų tvarkymo kaštus.

23.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo argumentų, kad skundžiamas atsakovo sprendimas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų. Atsakovo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, teisės normomis, ir taikomos poveikio priemonės nėra motyvuotos.

23.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino skundžiamo atsakovo sprendimo sukeliamų teisinių pasekmių pareiškėjui. Pareiškėjas tinkamai vykdė tiek savo įsipareigojimus mokėti nustatytus mokesčius, tiek teisės aktų įpareigojimus nustatyta tvarka įgaliotai valstybės institucijai teikti atitinkamus dokumentus, patvirtinančius sutvarkytą atliekų kiekį. Atsakomybė už kitų teisės subjektų atliktus teisės pažeidimus nagrinėjamu atveju yra nepagrįstai perkeliama jokių teisės aktų pažeidimų neatlikusiems asmenims, t. y. pareiškėjui. Įpareigojimas sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pažeidžia verslo interesus, kelia grėsmę pareiškėjo veiklos tęstinumui ir pažeidžia teisinės valstybės pagrindinius principus. Patvirtinta pareiškėjo mokestinė prievolė nagrinėjamu atveju atitinka ekonominės sankcijos požymius, nes mokestis už aplinkos taršą pakuočių atliekomis yra dešimtimis kartų didesnis nei faktiniai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo kaštai, o pareiškėjas už metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugas jau sumokėjo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“.

24. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

25. Atsakovas, paduodamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodo šiuos argumentus:

25.1. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino skundžiamo atsakovo sprendimo atitikties proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų reikalavimams, yra nepagrįsti. Pareiškėjas yra atsakingas už vidaus rinkai tiekiamų pakuočių poveikį aplinkai per visą būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymą. Teisės aktai nustato pareiškėjui pareigą mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. 2013 m. balandžio 30 d. pareiškėjas sudarė su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ sutartį (sutarties numeris: PTO/13/771) dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo. Minėta sutartimi VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ įsipareigojo teikti paslaugas, t. y. organizuoti pareiškėjo užsakymuose nurodytas metalinių pakuočių atliekas ir pateikti dokumentus, patvirtinančius apie sutvarkytas pareiškėjo metalinių pakuočių atliekas, o pareiškėjas įsipareigojo sumokėti šios paslaugas kaštus. Aplinkybė, kad pareiškėjas sudarė su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ minėtą sutartį, nereiškia, kad pareiškėjos prievolė faktiškai sutvarkyti atliekas ir vykdyti metalinių pakuočių sutvarkymo užduotis neišnyko. Būtent pareiškėjas yra atsakingas už metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo rezultatą. Pareiškėjas tinkamai neįvykdė teisės aktų nuostatose įtvirtintos pareigos, nepasirūpino tinkamu metalinių pakuočių atliekų tvarkymu ir nepateikė atsakovui jokių duomenų, patvirtinančių saugų metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo faktą. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, atsakovas, vadovaudamasis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo ir Mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo nuostatomis, pagrįstai apskaičiavo mokestį už nesutvarkytas metalinių pakuočių atliekas. Atsakovas 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu neskyrė pareiškėjui ekonominės sankcijos, o apskaičiavo pareiškėjo nepagrįstai nesumokėtą mokestį už aplinkos teršimą. Pareiškėjas galėjo turėti teisėtus lūkesčius tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas tinkamai vykdytų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, kad pareiškėjo išleistos metalinių pakuočių atliekos buvo faktiškai sutvarkytos, todėl pareiškėjas neturėjo teisės pasinaudoti mokestine lengvata, ir atsakovas pagrįstai nustatė pareiškėjo atliktus teisės aktų nuostatų pažeidimus.

25.2. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas neatliko jokių teisės pažeidimų ir kad kompetentingos valstybės institucijos nesiėmė reikiamų priemonių, užtikrinančių tinkamą patvirtinimų apie metalinių pakuočių sutvarkymo užduočių įvykdymą kontrolę bei sąžiningai veikiančių juridinių asmenų teisių apsaugą, yra nepagrįsti. Aplinkybė, kad pareiškėjas nusprendė kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pareiškėjo nuo teisės aktuose nustatytų pareigų. Pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, kad visos pareiškėjo išleistos metalinių pakuočių atliekos buvo faktiškai sutvarkytos, todėl pareiškėjas neturėjo teisės pasinaudoti mokestine lengvata. Pareiškėjas nepateikė patikslintų mokestinių deklaracijų ir nesumokėjo 2013-2015 m. mokestiniu laikotarpiu apskaičiuoto mokesčio už aplinkos teršimą. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, atsakovas 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu pagrįstai nustatė pareiškėjo atliktus teisės aktų nuostatų pažeidimus. Pareiškėjo kaltės klausimas šiuo atveju yra nereikšmingas, nes mokestinė prievolė kyla ne iš delikto ir ją sumokėti privalo pareiškėjas, t. y. mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas. Atsakovo kaip priežiūros institucijos vykdytos ar nevykdytos kontrolės veiksmai nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas. Pareiškėjas, kaip ūkio subjektas, privalo vykdyti ūkinę veiklą nepažeisdamas įstatymų nustatytos tvarkos. Pareiškėjas savo ruožtu galėjo ir turėjo pareigą kontroliuoti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ vykdomus įsipareigojimus.

25.3. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir argumentų, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas administracinei bylai išnagrinėti reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, taip pat atsižvelgė į prejudicinę galią turinčius teismų sprendimus ir analogiškose administracinėse bylose formuojamą teismų praktiką. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjo skundo argumentų, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

26. Administracinėje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo (sprendimo numeris: 211) pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą. Atsakovas, paduodamas atsiliepimą į skundą, prašė atmesti pareiškėjo skundą.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – pakeitė atsakovo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo (sprendimo numeris: 211) dalį ir sumažino pareiškėjui 2013-2015 m. mokestiniais laikotarpiais apskaičiuotą mokestį už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis nuo 31 684,00 Eur iki 21 944,00 Eur.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

30. Administracinių bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, nagrinėdamas administracinę bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra įstatymo nuostatose nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

31. Administracinėje byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą peržengti pareiškėjo apeliacinio skundo ribas. Taip pat administracinėje byloje nenustatytos įstatymo nuostatose įtvirtintos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą negaliojančiu.

32. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėja administracinę bylą neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

33. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atlikdamas įrodymų vertinimą, teismas vertina tam tikrų aplinkybių egzistavimą. Nustatydamas administracinės bylos nagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas vertina surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, galimus tarpusavio prieštaravimus, logiškumą, administracinės bylos duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2024 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-728-822/2024; 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-908-1047/2025; kt.).

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, yra grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu. Teismo vidinis įsitikinimas yra administracinės bylos įrodymais pagrįsta teismo išvada ir nėra išankstinis teismo įsitikinimas ir (ar) nuojauta. Išnagrinėjęs reikšmingus faktus, iškėlęs ir ištyręs tikėtinas versijas, teismas įvertina kiekvieną administracinės bylos įrodymų atskirai ir visą įrodymų visumą. Vertindamas administracinės bylos įrodymus, teismas vadovaujasi tiek įstatymų nuostatose įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, tiek teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais. Atlikęs įrodymų vertinimą, teismas grindžia atliktas išvadas administracinės bylos įrodymais. Administracinės bylos nagrinėjimo proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl vienokio ar kitokio įrodymų vertinimo nesaisto ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2172-261/2021; 2024 m. sausio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-728-822/2024; kt.).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka yra ne pakartotinis administracinės bylos nagrinėjimas iš naujo, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas pagal administracinėje byloje esančius įrodymus. Apeliacinis procesas nėra administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas įprastai gali tikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tik ta apimtimi, kuria administracinė byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; 2025 m. liepos 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2044-1188/2025; kt.).

40. Įvertinusi administracinės bylos duomenis, proceso šalių argumentus ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, pakartoja skunde išdėstytą savo poziciją ir tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atskirų pareiškėjo skundo argumentų. Išnagrinėjusi administracinę bylą, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į susijusiuose teisminiuose procesuose atliktas išvadas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisiškai pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė visas administracinei bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, taikė ginčo sprendimui aktualias teisės aktų nuostatas ir išsamiai, objektyviai bei tinkamai įvertino visus administracinės bylos įrodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įvertino surinktų administracinės bylos įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, tarpusavio prieštaravimus, logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė administracinės bylos įrodymus, turinčius reikšmę administracinės bylos nagrinėjimui. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu atliktomis išvadomis. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

41. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga tik papildyti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus.

42. Administracinėje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas, kaip metalinių pakuočių atliekų gamintojas-importuotojas, yra mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas.

43. Mokesčių administravimo įstatymo (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 13 straipsnio 8 punktas nustatė, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas yra administruojamas mokestis už aplinkos teršimą.

44. Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustatė, kad Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 6, 7, 8 ir 24 punktuose išvardytus mokesčius administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek pavesta pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, Mokesčio už aplinkos teršimą, Angliavandenilių išteklių mokesčio ir Miškų įstatymus. Tai, ar šio Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 6 ir 8 punktuose nurodyti mokesčiai teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti, patikrina, taip pat konsultacijas šių mokesčių mokėjimo klausimais teikia tik Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija.

45. Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalis nustatė, kad, vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 2 dalis įtvirtino, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais

46. Mokesčių administravimo įstatymo 128 straipsnio 1 dalis nustatė, kad mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. Mokesčių administravimo įstatymo 128 straipsnio 2 dalis įtvirtino, kad patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma.

47. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (2011 m. gruodžio 22 d. – 2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcijos) 2 straipsnio 9 dalis nustatė, kad gaminių ir pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys – Vyriausybės ir (ar) jos įgaliotos institucijos nustatytas atitinkamų gaminių ir pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo kiekis, išreikštas procentais nuo mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį tiekto Lietuvos Respublikos vidaus rinkai visų pakuočių ir (ar) apmokestinamųjų gaminių kiekio.

48. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalis nustatė, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie patys arba per trečiuosius asmenis išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą apmokestinamus gaminius ir (ar) į apmokestinamąją pakuotę įpakuotus gaminius, yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis už tokį apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės kiekį, koks buvo išvežtas iš Lietuvos Respublikos teritorijos per mokestinį laikotarpį, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka pateikus dokumentus, patvirtinančius išvežtą iš Lietuvos Respublikos teritorijos apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės kiekį. Mokesčio už aplinkos teršimą 5 straipsnio 7 dalis įtvirtino, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

49. Mokesčio už aplinkos teršimą 8 straipsnio 2 dalis nustatė, kad mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka.

50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga įrodyti (pagrįsti) aplinkybę, jog yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka mokesčio mokėtojui, siekiančiam pasinaudoti apmokestinimo išimtimi (lengvata). Būtent mokesčių mokėtojas, siekdamas pasinaudoti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatose įtvirtinta apmokestinimo išimtimi, turi pateikti duomenis (įrodymus), sudarančius pagrindą taikyti apmokestinimo išimtį (mokestinę lengvatą), t. y. duomenis, patvirtinančius gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-189-789/2025; kt.).

51. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 konstatavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas turėjo įgaliojimus pripažinti neteisėtais VšĮ „Pakuočių tvarkymo centras“ išduotus patvirtinimus apie pareiškėjo sukauptų atliekų sutvarkymo faktą. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu pripažinus VšĮ „Pakuočių tvarkymo centras“ išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymo faktą neteisėtais, lex retro non agit (teisė atgal negalioja) principas nebuvo pažeistas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. administracinėje byloje, inter alia (be kita ko): 1) panaikino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduoti dokumentai (dokumentų numeriai: 1314VI0005-4994-5513; 1314VI0013-4994-5513; 13I4VI0014-4994-5513; 1314VI0016-4994-5513; 1314VI0019-4994-5513; 1314VI0022-4994-5513; 1314VI0023-4994-5513), įrodantys 3,1592 proc. pareiškėjo sukauptų atliekų kiekio sutvarkymo faktą, buvo pripažinti negaliojančiais; 2) paliko nepakeistą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduoti dokumentai, įrodantys kitų pareiškėjo sukauptų atliekų sutvarkymo faktą, pripažinti negaliojančiais. Minėtos administracinės bylos nagrinėjimo procese pareiškėjas dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas turėjo galimybę teikti teismui visus duomenis, susijusius su administracinei bylai išnagrinėti reikšmingomis aplinkybėmis.

52. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024 išaiškino, kad Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (2011 m. gruodžio 22 d. – 2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcijos) 5 straipsnio 6 dalies taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) užduočių, nurodytų Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (2011 m. gruodžio 22 d. – 2013 m. spalio 8 d. įstatymo Nr. XI-1893 redakcijos) 7 straipsnio 3 dalies nuostatose, vykdymu, o ne su formaliu patvirtinimo apie atliekų sutvarkymo faktą dokumento turėjimu. Tuo atveju, kai užduotis nėra faktiškai įvykdyta ar įvykdyta netinkamai, vien formaliai išduotas dokumentas, patvirtinantis atliekų sutvarkymo faktą, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas turėjo realias galimybes pateikti papildomus duomenis, įrodančius atliekų, kurių sutvarkymo faktą pagrindžiantys dokumentai buvo pripažinti negaliojančiais, realų sutvarkymo faktą. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė jokių konkrečių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas faktiškai (realiai) įvykdė atliekų tvarkymo užduotį. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių aplinkybę, kad visos pareiškėjo sukauptos atliekos ar tam tikra atliekų dalis, viršijanti anksčiau minėtą 3,1592 proc. sutvarkytų atliekų dalį, buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad pareiškėjas patikslinto ginčo laikotarpio mokestines deklaracijas ir sumokėjo mokestį už aplinkos teršimą.

54. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog mokesčių mokėtojas nėra kaltas dėl mokesčių įstatymų pažeidimo, pagal nacionalinę mokesčių teisę gali sudaryti pagrindą atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių mokėjimo bei skirtų poveikio priemonių. Tačiau aplinkybė, kad mokesčių mokėtojas nėra kaltas dėl mokesčių įstatymų pažeidimo, pagal nacionalinę mokesčių teisę nėra ir negali būti vertinama kaip sudaranti pagrindą atleisti mokesčių mokėtoją nuo mokesčio už aplinkos teršimą (jo dalies) mokėjimo ir (ar) taikyti apmokestinimo išimtį (mokesčio lengvata), kai mokesčių mokėtojas neatitinka visų įstatymų leidėjo nustatytų materialiųjų apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-816-624/2024; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-534-815/2024; 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-605-662/2024; 2024 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-691-624/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-519-602/2024; kt.).

55. Įvertinusi administracinės bylos įrodymus, teisėjų kolegija, vadovaudamasi aktualių teisės aktų nuostatomis, prieina prie išvados, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas neįgijo teisės į Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatose įtvirtintą apmokestinimo išimtį (mokestinę lengvatą) ir turėjo pareigą mokėti mokestį už aplinkos teršimą. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas atitiko įstatymo nuostatose nustatytas sąlygas ginčo laikotarpiu naudotis minėta apmokestinimo išimtimi (mokestine lengvata), t. y. kad pareiškėjas įvykdė nustatytą atliekų tvarkymo užduotį. Atitinkamai nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas galėjo turėti teisėtus lūkesčius tikėtis, jog ginčo laikotarpiu jis turėjo teisę naudotis apmokestinimo išimtimi (mokestine lengvata). Vien aplinkybė, kad dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo sukauptų atliekų sutvarkymo faktą, buvo pripažinti negaliojančias, savaime nedaro reikšmės teisiniam situacijos vertinimui.

56. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad mokesčio mokėtojo pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą yra siejama tik su objektyvia aplinkybe, jog gamintojas ir (ar) importuotojas patiekė į rinką atitinkamą apmokestinamosios pakuotės kiekį. Mokestis už aplinkos teršimą, apskaičiuotas pagal apmokestinamųjų pakuočių atliekų, faktiškai išleistų į rinką, kiekį, nėra sankcija. Atvejai, kai yra paneigiama mokesčio mokėtojo teisę pasinaudoti apmokestinimo išimtimi, nes nėra tenkinamos mokesčio įstatymo nuostatose nustatytos apmokestinimo išimties (mokestinės lengvatos) taikymo sąlygos, taip pat nėra pripažįstami sankcija (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarimą byloje Société Oxygene Plus prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 76959/11), 40–51 punktus).

57. Nagrinėjamu atveju atsakovas apskaičiavo ginčo laikotarpiu pareiškėjo mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą taikydamas standartinį tarifą. Atsakovas apskaičiavo pareiškėjo mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą pagal ginčo laikotarpiu pareiškėjo faktiškai sutvarkytų atliekų kiekį. Atlikęs mokesčio apskaičiavimo procedūras, atsakovas nustatė, kad pareiškėjas turi pareigą sumokėti 31 684,00 Eur dydžio mokestį už aplinkos teršimą. Minėta, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas sutvarkė didesnį nei 3,1592 proc. pareiškėjo išleistų į rinką atliekų kiekį. Pareiškėjas taip pat nenurodė jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovas nepagrįstai taikė minėtą mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo metodą, t. y. standartinį tarifą. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad ginčo laikotarpiu atsakovas, apskaičiuodamas pareiškėjo mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą, taip pat taikė pareiškėjui mokesčio įstatyme už pažeidimus numatytas poveikio priemones (sankcijas) (pvz., didesnį mokesčio už aplinkos teršimą tarifą, delspinigius, baudas; kt.). Atsakovo apskaičiuotas mokesčio už aplinkos teršimą dydis yra pagrįstas išimtinai pareiškėjo pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą dėl ginčo laikotarpiu išleistų į rinką atliekų.

58. Išnagrinėjęs administracinę bylą, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, ženkliai sumažino pareiškėjo mokėtiną mokestį nuo 31 684,00 Eur iki 21 944,00 Eur.

59. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024 konstatavo, kad aplinkybė, jog 2019 m. ir vėlesniu mokestiniu laikotarpiu įstatymų leidėjas sumažino mokesčio už metalinių pakuočių atliekas standartinio tarifo dydį, nedaro reikšmės mokesčio už aplinkos teršimą, apskaičiuoto iki minėto laikotarpio, dydžiui. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės retroaktyviai taikyti mažesnį mokesčio tarifą, t. y. ir ginčo (mokestiniams) teisiniams santykiams. Įstatymų leidėjo projekto aiškinamojo rašto, pagrindžiančio standartinio tarifo pakeitimo priežastis, neleidžia manyti, kad ginčo laikotarpiu taikytas mokesčio tarifas buvo akivaizdžiai nepagrįstas.

60. Įvertinusi administracinės bylos įrodymus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas administracinės bylos aplinkybes ir vadovaudamasis aktualiomis teisės aktų nuostatomis, pagrįstai priteisė pareiškėjui 21 944,00 Eur mokestį už aplinkos teršimą. Priteistas mokesčio už aplinkos teršimą dydis atitinka mokesčio už aplinkos teršimą tikslus, principo „teršėjas moka“ reikalavimus ir administracinės bylos aplinkybių visumą. Pareiškėjas nenurodė jokių esminių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog priteisto mokesčio už aplinkos teršimą dydis turi būti mažinamas.

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėdamas analogiško pobūdžio administracines bylas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi analogiškos pozicijos. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė jokių priežasčių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024, 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-816-624/2024, 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-534-815/2024, 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-605-662/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-655-624/2024; 2024 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-531-624/2024, 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-619-556/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-519-602/2024, 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-114-520/2025; kt.).

62. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, manydamas, jog jis patyrė žalą dėl netinkamų viešojo administravimo institucijų veiksmų vykdant atliekų tvarkymo sistemos dalyvių priežiūrą (kontrolę), pareiškėjas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismus dėl žalos atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024; kt.).

63. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso šalies netenkinantys ir (ar), proceso šalies manymu, neišsamūs ar netinkami teismo sprendimo motyvai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, administracinė byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka įstatymuose nustatytų reikalavimų. Teismas neprivalo atsakyti į visus proceso šalių pateiktus argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde nurodomų esminių prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui ar sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-435-525/2022; 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2007-1047/2025; kt.).

64. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, išnagrinėjęs administracinę bylą, pirmosios instancijos teismas priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo pirmosios instancijos teismo pagrįstumu ir teisėtumu. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas.

65. Pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, prašė priteisti jam iš atsakovo administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

66. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

67. Administracinėje byloje pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas. Tai reiškia, kad pareiškėjas neįgijo teisės į administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta minėtą pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Getz Lithuania“ apeliacinį skundą.

Palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.