Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. (K. G.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. (K. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas K. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 25SD191 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria atsakovas nusprendė atsisakyti priimti sprendimą nepanaikinti užsieniečio K. G. leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje bei įpareigoti atsakovą iš naujo priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2024 m. gruodžio 6 d. prašymo.

2.1. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 24S102001 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Vėliau, 2024 m. rugsėjo 12 d., Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S207498, kuriuo pakeitė anksčiau panaikintą leidimą, ir 2024 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos skyriuje pareiškėjui buvo įteiktas leidimas nuolat gyventi Nr. 760385806, galiojantis iki 2029 m. rugsėjo 16 d. Pareiškėjas šiuo metu turi nuolatinio gyventojo statusą Lietuvos Respublikoje.

2.2. Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui, kuriuo prašė priimti sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi. Migracijos departamentas 2025 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. 25SD191 atmetė šį prašymą, nurodydamas, kad teisės aktai nenumato galimybės panaikinti sprendimų, priimtų vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), taip pat konstatavo, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-9866-641/2024 pareiškėjo skundas dėl leidimo panaikinimo buvo atmestas ir sprendimas yra įsiteisėjęs.

2.3. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Atsakovo Sprendime trūksta motyvų ir teisinio pagrindo, kodėl atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą nepanaikinti leidimo gyventi. Migracijos departamentas nepagrįstai teigia neturintis galimybės panaikinti anksčiau priimtų savo sprendimų, nors tokia teisė numatyta Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnyje.

2.4. Migracijos departamentas pareiškėjo brolio dukros byloje pripažino savo sprendimą netekusiu galios Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio pagrindu.

2.5. Migracijos departamentas ne visiškai išnagrinėjo pareiškėjo 2024 m. gruodžio 6 d. prašymą, nes nepriėmė sprendimo dėl prašyme išdėstyto reikalavimo – priimti naują sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Kadangi atsakovas visiškai neįvertino šio reikalavimo, Sprendimas yra neišsamus ir neatitinka teisės aktų reikalavimų.

2.6. Atsakovas pažeidė asmenų lygybės principą, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4.1. Sprendimas, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas nuolat gyventi, buvo priimtas remiantis teisės aktų nuostatomis, yra motyvuotas ir pagrįstas, o šią išvadą patvirtino ir Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-9866-641/2024. Šiuo atveju nėra Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnyje numatytos sąlygos panaikinti ar pripažinti savo sprendimą netekusiu galios, sprendimas nėra neteisėtas, nėra sąlyginis, jo panaikinti neleidžia ir specialus teisės aktas – Įstatymas.

4.2. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi savo brolio dukros atveju – ten Migracijos departamentas panaikino sprendimą, nes po jo priėmimo buvo pateikti nauji, esminiai įrodymai (pvz., kelionių duomenys). Tuo tarpu pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė.

4.3. Visas pareiškėjo 2024 m. gruodžio 6 d. prašymas buvo išnagrinėtas. Prašymo dalis dėl dokumentų prijungimo buvo patenkinta – dokumentai pridėti prie bylos. Kita dalis – dėl naujo sprendimo nepanaikinti leidimo – atmesta motyvuotai ir aiškiai, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių anksčiau nustatytas faktines aplinkybes. Skundžiamame Sprendime per klaidą nurodyta, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-9866-641/2024 buvo įsiteisėjęs. Pareiškėjas apie šią klaidą buvo informuotas atskiru Migracijos departamento 2025 m. sausio 22 d. raštu Nr. 25SD1537.

II.

5. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino; panaikino Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2025 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 25SD191 dalį, kuria atsakovas nusprendė atsisakyti priimti sprendimą pareiškėjo atžvilgiu nepanaikinti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; įpareigojo Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. gruodžio 6 d. prašymą dėl sprendimo nepanaikinti leidimo nuolat gyventi priėmimo.

6.1. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 24S102001 panaikino pareiškėjui anksčiau išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad užsienietis neatitiko ilgalaikio gyventojo Europos Sąjungoje statusui keliamų sąlygų. Šį sprendimą pareiškėjas ginčijo Regionų administraciniame teisme. Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-9866-641/2024 pareiškėjo skundas buvo atmestas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutiniu 2025 m. kovo 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1478-624/2025 pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas ir Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimas Nr. 24S102001 paliktas galioti.

6.2. Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą Nr. 24S207498, kuriuo suteikė pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-9866-641/2024. Pareiškėjui buvo išduotas 2024 m. rugsėjo 16 d. leidimas nuolat gyventi Nr. 760385806, kurio galiojimo terminas – iki 2029 m. rugsėjo 16 d. Šiuo pagrindu pareiškėjui buvo suteiktas nuolatinio gyventojo statusas Lietuvos Respublikoje, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 15 dalyje.

6.3. Pareiškėjas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS) buvo informuotas, apie tai, kad, teismui priėmus sprendimą palikti galioti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. ginčijamą sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, pareiškėjui išduotas 2024 m. rugsėjo 16 d. leidimas Nr. 760385806 nuolat gyventi bus paskelbtas negaliojančiu.

6.4. Pareiškėjas per savo atstovą advokatą 2024 m. gruodžio 6 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl naujo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė pareiškėjo atžvilgiu priimti naują sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašymą motyvavo tuo, kad pareiškėjas niekada nebuvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos gyventi į (duomenys neskelbtini) ir / ar kitą užsienio valstybę; nebuvo deklaravęs savo išvykimo iš Lietuvos Respublikos; pareiškėjui yra išduotas 2024 m. rugsėjo 16 d. leidimas nuolat gyventi Nr. 760385806, kurio galiojimo terminas yra iki 2029 m. rugsėjo 16 d. Be to, 2024 m. gruodžio 6 d. prašyme pareiškėjas prašė priimti į užsieniečio K. G. asmens bylą priede pateikiamus rašytinius įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo gyvenimą Lietuvos Respublikoje ir jo socialinius ryšius su Lietuvos valstybe. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė dokumentus dėl jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir socialinių ryšių su valstybe, įskaitant pažymas iš valstybės įmonės Registrų centro, Palangos savivaldybės, taip pat pareiškėjo artimųjų dokumentus, įrodančius jų teisinį statusą Lietuvoje.

6.5. Atsakovas tenkino pareiškėjo prašymo dalį dėl pateiktų dokumentų pridėjimo ir pateiktus dokumentus pridėjo prie pareiškėjo asmens bylos. Dėl šios sprendimo dalies tarp šalių ginčas nekilo. Migracijos departamentas 2025 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. 25SD191 atsisakė priimti sprendimą pareiškėjo atžvilgiu nepanaikinti leidimo nuolat gyventi. Sprendime nurodyta, kad teisės aktai nenumato Migracijos departamentui teisės naikinti sprendimų, priimtų remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties. Taip pat buvo pažymėta, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-9866-641/2024 buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl leidimo panaikinimo, ir šis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl Migracijos departamento sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi turi būti vykdomas. Skundžiame Sprendime per klaidą buvo nurodyta, jog Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-9866-641/2024 buvo įsiteisėjęs ir dėl šios skundžiamo rašto klaidos pareiškėjas buvo informuotas atskiru Migracijos departamento 2025 m. sausio 22 d. raštu Nr. 25SD1537.

7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktas prašymas suformuluotas kaip prašymas nepanaikinti pareiškėjui išduoto 2024 m. rugsėjo 16 d. leidimo Nr. 760385806 nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes prašyme tik šis leidimas ir yra minimas, o pareiškėjas atsakovo buvo informuotas apie šio leidimo galimą panaikinimą ateityje, t. y. kai pasibaigs teisminis ginčas dėl panaikinto ankstesnio leidimo nuolat gyventi.

8. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 12 d. priėmė naują sprendimą Nr. 24S207498, kuriuo išdavė pareiškėjui naują 2024 m. rugsėjo 16 d. leidimą Nr. 760385806 nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Šis leidimas įteiktas pareiškėjui 2024 m. rugsėjo 20 d. ir galiojo iki 2029 m. rugsėjo 16 d. Tačiau pareiškėjas atsakovo buvo informuotas, apie tai, kad, teismui priėmus sprendimą palikti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. ginčijamą sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo galioti, pareiškėjui išduotas 2024 m. rugsėjo 16 d. leidimas Nr. 760385806 nuolat gyventi bus paskelbtas negaliojančiu.

9. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vertino, kad po 2024 m. balandžio 17 d. priimto sprendimo Nr. 24S102001 įvyko reikšmingi faktiniai ir teisiniai pokyčiai – buvo priimtas naujas sprendimas išduoti pareiškėjui naują leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau jo galiojimas buvo susietas su teisminio ginčo baigtimi dėl panaikinto leidimo nuolat gyventi. Todėl pareiškėjas, kaip nurodo jo atstovas, prašė Migracijos departamento priimti naują sprendimą po dviejų minėtų priešingų sprendimų priėmimo, atsižvelgiant į papildomai pateiktus dokumentus.

10. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Migracijos departamento veiksmai, nagrinėjant pareiškėjo prašymą, neatitiko gero administravimo principo, o Sprendimas, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo pobūdį ir galimas pasekmes pareiškėjui, vertintinas kaip formalus, priimtas neįsigilinus į prašymo esmę, neįvertinus visų aplinkybių ir neatsakant į pateiktą prašymą pagal jo turinį.

11. Teismas pripažino pagrįstu pareiškėjo argumentą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįsigilino į 2024 m. gruodžio 6 d. pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus ir jo esmę, nepaprašė papildomos informacijos, jei prašymo turinys buvo neaiškus, ir savo nuožiūra neteisingai interpretavo prašymą, susitelkdamas vien į savo galimybes panaikinti anksčiau priimtą savo sprendimą – 2024 m. balandžio 17 d. ginčijamą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi.

12. Teismas nesutiko su Migracijos departamento pozicija, kad teisės aktai nenumato jo kompetencijos priimti sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi.

13. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – ir Aprašas) X skyriaus, reglamentuojančio leidimo nuolat gyventi panaikinimo klausimus, 104 punkte numatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punkte ar 3 dalyje arba Asmenų perkėlimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, arba Susitarimo 15 straipsnio 3 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose ar 3 dalyje arba Asmenų perkėlimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pagrindo paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi.

14. Teismas konstatavo, kad, priešingai nei nurodo atsakovas, šiuo poįstatyminiu teisės aktu Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi, kurio ir prašė pareiškėjas. Tuo tarpu atsakovas skundžiamu Sprendimu sprendė klausimą, ar gali panaikinti savo anksčiau priimtą sprendimą – 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 24S102001 panaikinti leidimą nuolat gyventi, t. y. sprendė ne tai, ko prašė pareiškėjas.

15. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei Migracijos departamentas turėjo abejonių dėl prašymo turinio ar jo interpretacijos, jam kilo pareiga susisiekti su pareiškėju ar jo atstovu ir išsiaiškinti prašymo esmę (žr., pvz., LVAT nutartį 2019 m. spalio 9 d. administracinėje byloje Nr. eA-1434-520/2019).

16. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neišsiaiškino pareiškėjo 2024 m. gruodžio 6 d. prašymo turinio ir, nepriėmęs sprendimo dėl prašymo esmės, o išspręsdamas kitą klausimą, pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą administracinę procedūrą ir objektyvų ir išsamų prašymo išnagrinėjimą.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad skundžiama Migracijos departamento 2025 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 25SD191 dalis neatskleidžia pareiškėjo prašymo esmės, nėra pagrįsta aktualiomis teisės normomis, kurios reglamentuoja pareiškėjo prašomo sprendimo priėmimą (tarp jų – Aprašo 104 punktas), šiuo aspektu yra nemotyvuota, nes neišanalizuota nei faktinė situacija, nei teisiniai pagrindai atsisakyti svarstyti prašymą. Tai reiškia, kad skundžiama Sprendimo dalis neatitinka VAĮ 10 straipsnio individualiems administraciniams aktams keliamų motyvavimo reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas patenkintas ir skundžiama sprendimo dalis panaikinta, o Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl sprendimo nepanaikinti leidimo nuolat gyventi priėmimo.

III.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19.1. Pareiškėjas nurodo sutinkantis su teismo sprendimo rezoliucine dalimi, tačiau mano, kad byla buvo išnagrinėta ne visa apimtimi, neatskleista bylos esmė.

19.2. Teismas privalėjo išaiškinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I2-9866-641/2024 teisinę reikšmę, atsakovo teisinę galimybę iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. gruodžio 6 d. prašymą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo atsikirtimuose į pareiškėjo skundą laikėsi pozicijos, jog įsiteisėjus 2024 m. gruodžio 12 d. teismo sprendimui atsakovas neturi teisės priimti naują sprendimą nepanaikinti pareiškėjo leidimo nuolat gyventi Lietuvoje.

19.3. Teismas nepaneigė ir nepatvirtino atsakovo pozicijos tuo klausimu, kad pareiškėjui leidimas nuolat gyventi buvo suteiktas siekiant užtikrinti Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad panaikinus užsieniečio leidimą gyventi apskųsto teismo sprendimo vykdymas sustabdomas, kol bus priimtas galutinis sprendimas.

19.4. Teismas privalėjo plačiai išaiškinti pareiškėjui išduoto leidimo nuolat gyventi Nr. 760385806 teisinę reikšmę ir atsakovo veiksmų neteisėtumą priimant Sprendimą. Nesant teismo išaiškinimo, visos atsakovo administracinės procedūros, kurios buvo arba bus įvykdytos pareiškėjo atžvilgiu, liko neaiškios ir nenuoseklios.

19.5. Dėl teismo motyvų nepakankamumo liko neaišku, kokią teisinę reikšmę turi Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-9866-641/2024 atsakovui iš naujo nagrinėjant pareiškėjo 2024 m. gruodžio 6 d. prašymą.

20. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovo teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia selektyvią informaciją apie jam išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. 760385806. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjo leidimas nuolat gyventi Nr. 760000918 buvo panaikintas, nes buvo nustatyta, jog jis ilgiau kaip 12 mėnesių iš eilės negyveno Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje (Įstatymo 54 str. 1 d. 3 p.). Pareiškėjas skundą dėl minėto sprendimo Nr. 24S102001 pateikė 2024 m. gegužės 2 d. , t. y. kai tuo metu galiojusi Įstatymo redakcija skelbė, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 2¹ punkte nurodytais pagrindais (Įstatymo 139 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjas buvo pateikęs prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, nes leidimas tapo netinkamas naudotis (po ilgo nešiojimo kišenėje ant jo atsirado įtrūkimas). Taigi atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo leidimas nuolat gyventi (kortelė) tapo netinkamas naudoti ir siekiant užtikrinti Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, jam buvo pakeistas leidimas nuolat gyventi ir išduotas leidimas Nr. 760385806. Pareiškėjas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) buvo informuotas, jog teismui priėmus sprendimą palikti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo galioti, jo leidimas nuolat gyventi bus paskelbtas negaliojančiu.

22. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Atsakovas nurodo, kad ginčo esmė buvo skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo pareiškėjo 2024 m. gruodžio 6 d. prašymas buvo tenkintas iš dalies. Pareiškėjas dėl šio Sprendimo pateikė skundą ir jame dėstė savo nesutikimo motyvus. Nei skunde, nei posėdžio metu pareiškėjas ar jo atstovas neteikė jokių papildomų prašymų ar argumentų, kuriais būtų siekiama atskleisti kitas, su bylos esme nesusijusias aplinkybes (Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I2-9866-641/2024 reikšmę nagrinėjamai bylai). Priešingai, šis pareiškėjo reikalavimas atsirado tik apeliaciniame skunde, todėl pareiškėjo nurodyti apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti, nes pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo ar reikalavimo vertinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I2-9866-641/2024 reikšmę nagrinėjamai bylai. Atsakovo vertinimu, taip pat atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo paneigti arba patvirtinti Migracijos departamento poziciją dėl jam pakeisto leidimo nuolat gyventi Nr. 760385806 aplinkybių. Šie pareiškėjo nuogąstavimai nėra ir nebuvo ginčo dalykas, priešingai, pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui teikė argumentus išimtinai susijusius tik su skundžiamu Sprendimu.

23. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepaaiškina savo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išaiškinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I2-9866-641/2024 teisinę reikšmę dalyje dėl Migracijos departamento teisinių galimybių iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. gruodžio 6 d. prašymą. Atsakovas pažymi, kad Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I2-9866-641/2024 jau yra priimtas galutinis sprendimas, kuriuo apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (pareiškėjo skundas atmestas). Pareiškėjas nepaaiškina, kaip minėtos bylos galutinis sprendimas yra susijęs su ginčo dalyku ir jo 2024 m. gruodžio 6 d. prašymu. Pareiškėjas iš esmės apeliacinį skundą grindžia spekuliatyviais ir abstrakčiais argumentais, kurie nėra nei paaiškinti, nei atskleisti.

24. Atsakovas nurodo, kad dėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės (leidimo nuolat gyventi Nr. 760385806 paskelbimas negaliojančiu) yra nagrinėjama kita administracinė byla Nr. I2-11101-860/2025, taigi esant tariamam, neaiškiam Įstatymo reglamentavimui šiuo klausimu, teismas minėtoje byloje ir turėtų / galėtų pasisakyti dėl to.

IV.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 25SD191 dalies, kuria atsakovas nusprendė atsisakyti priimti sprendimą pareiškėjo atžvilgiu nepanaikinti užsieniečio K. G. leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, panaikino skundžiamą Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. gruodžio 6 d. prašymą dėl sprendimo nepanaikinti leidimo nuolat gyventi priėmimo.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucine dalimi, tačiau mano, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai, neatskleista bylos esmė, pirmosios instancijos teismas turėjo išaiškinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I2-9866-641/2025 teisinę reikšmę pareiškėjo prašymo iš naujo išnagrinėti 2024 m. gruodžio 6 d. prašymą aspektu, todėl prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir administracinę bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos byloje pateikto apeliacinio skundo ribos, taip pat sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Įstatymo 55 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. Tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui nuolat gyventi gauti pateikimą ir leidimų nuolat gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo įvertinimą nustato vidaus reikalų ministras (Įstatymo 55 str. 3 d.).

30. Aprašo 104 punktas nustato, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punkte ar 3 dalyje arba Asmenų perkėlimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, arba Susitarimo 15 straipsnio 3 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose ar 3 dalyje arba Asmenų perkėlimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pagrindo paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi.

31. Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A??²-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

32. Viešojo administravimo subjekto priimami sprendimai turi atitikti tokių subjektų sprendimams keliamus reikalavimus, be kita ko, išdėstytus VAĮ 10 straipsnyje. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.

34. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 straipsnio 7 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktai).

35. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. gruodžio 6 d. prašymu prašė Migracijos departamentą priimti naują sprendimą – nepanaikinti leidimo nuolat gyventi. Migracijos departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo, nevertino jo turinio esmės, neišsiaiškino, ko konkrečiai siekiama, ir nepriėmė motyvuoto sprendimo dėl pareiškėjo prašymo nepanaikinti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išsprendė kitą klausimą. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų rinkimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių, iš esmės tinkamai surinko bei įvertino byloje esančius bylai aktualius įrodymus, proceso dalyvių argumentus. Nustatęs esminius ginčijamo administracinio akto turinio trūkumus ir konstatavęs, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, teismas turėjo teisę panaikinti Sprendimą kaip neteisėtą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3947-556/2020).

36. Dėl teismo sprendimo motyvuotumo teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). ABTĮ 86 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas.

37. Nagrinėjamu atveju atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuose nėra atskleista bylos esmė, nes pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, teismo sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, esminių proceso dalyvių argumentų, nurodė teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimą nereiškia teismo pareigos pasisakyti dėl visų ginčo šalių argumentų ir teiginių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-203/2013). Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl papildomų teismo motyvų būtinumo nagrinėjamu atveju atmetami, nes administraciniai teismai neteikia konsultacijų ir išaiškinimų dėl viešojo administravimo subjektams nustatytos kompetencijos ir priskirtų funkcijų įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2216-662/2021), administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, tačiau nagrinėdami šiuos ginčus neatlieka viešojo administravimo funkcijų, o tik vertina viešojo administravimo subjektų veiksmų ar sprendimų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino skundžiamo Sprendimo teisėtumą, jį panaikino ir įpareigojo atsakovą atlikti veiksmus. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas pakankamai ir išsamiai motyvavo tiek teisės normomis, tiek nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

38. Pasisakydama dėl likusių pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, teisėjų kolegija pažymi, jog jie nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytų bylos aplinkybių bei niekaip nekeičia padarytų išvadų, todėl detaliau dėl jų nepasisako.

39. Teisėjų kolegija, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasi šioje nutartyje aptartomis bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo K. G. (K. G.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.