Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Vailionės,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Agatai Ulevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. (K. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 25SD191 dalies, kuria buvo atsisakyta priimti naują sprendimą nepanaikinti pareiškėjui K. G., gimusiam 1992 m. lapkričio 23 d., išduoto leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 24S102001 panaikino pareiškėjui anksčiau išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad užsienietis neatitiko ilgalaikio gyventojo Europos Sąjungoje statusui keliamų sąlygų. Šį sprendimą pareiškėjas ginčijo Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I2-9866-641/2024 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutiniu 2025 m. kovo 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1478-624/2025 pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas ir Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimas Nr. 24S102001 paliktas galioti.

Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą Nr. 24S207498, kuriuo suteikė pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-9866-641/2024. Pareiškėjui buvo išduotas 2024 m. rugsėjo 16 d. leidimas nuolat gyventi Nr. 760385806, kurio galiojimo terminas – iki 2029 m. rugsėjo 16 d. Šiuo pagrindu pareiškėjui buvo suteiktas nuolatinio gyventojo statusas Lietuvos Respublikoje, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 15 dalyje.

Pareiškėjas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS) buvo informuotas, apie tai, kad teismui priėmus sprendimą palikti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. ginčijamą sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo galioti, pareiškėjui išduotas 2024 m. rugsėjo 16 d. leidimas Nr. 760385806 nuolat gyventi bus paskelbtas negaliojančiu.

Pareiškėjas per savo atstovą advokatą 2024 m. gruodžio 6 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl naujo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė pareiškėjo atžvilgiu priimti naują sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašymą motyvavo tuo, kad pareiškėjas niekada nebuvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos gyventi į Rusijos Federaciją ir / ar kitą užsienio valstybę; nebuvo deklaravęs savo išvykimo iš Lietuvos Respublikos; pareiškėjui yra išduotas 2024 m. rugsėjo 16 d. leidimas nuolat gyventi Nr. 760385806, kurio galiojimo terminas yra iki 2029 m. rugsėjo 16 d. Be to, 2024 m. gruodžio 6 d. prašyme pareiškėjas prašė priimti ir prijungti į užsieniečio K. G. asmens bylą priede pateikiamus rašytinius įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo gyvenimą Lietuvos Respublikoje ir jo socialinius ryšius su Lietuvos valstybe. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė dokumentus dėl jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir socialinių ryšių su valstybe, įskaitant pažymas iš valstybės įmonės Registrų centro, Palangos savivaldybės, taip pat pareiškėjo artimųjų dokumentus, įrodančius jų teisinį statusą Lietuvoje.

Atsakovas tenkino pareiškėjo prašymo dalį dėl pateiktų dokumentų prijungimo ir pateiktus dokumentus prijungė prie pareiškėjo asmens bylos. Dėl šios sprendimo dalies tarp šalių ginčas nekilo.

Migracijos departamentas 2025 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. 25SD191 atsisakė priimti sprendimą pareiškėjo atžvilgiu nepanaikinti leidimo nuolat gyventi. Sprendime nurodyta, kad teisės aktai nenumato Migracijos departamentui teisės naikinti sprendimų, priimtų remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatomis. Taip pat buvo pažymėta, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-9866-641/2024 buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl leidimo panaikinimo, ir šis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl Migracijos departamento sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi turi būti vykdomas.

Skundžiame rašte per klaidą buvo nurodyta, jog Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-9866-641/2024 buvo įsiteisėjęs ir dėl šios skundžiamo rašto klaidos pareiškėjas buvo informuotas atskiru Migracijos departamento 2025 m. sausio 22 d. raštu Nr. 25SD1537.

Tuo tarpu, atsakovas su pareiškėjo pozicija nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas tinkamai – pateikti dokumentai prijungti prie bylos, o prašymas dėl naujo sprendimo nepanaikinti leidimo netenkintas pagrįstai.

Dėl ginčijamo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo

Byloje ginčas kilo dėl to, ar Migracijos departamentas, atsisakydamas priimti naują sprendimą nepanaikinti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato Migracijos departamentui galimybės panaikinti sprendimus, kurie yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pagrindu ir tokie sprendimai gali būti skundžiami išimtinai teismui, veikė teisėtai, tinkamai įvertino faktines aplinkybes bei taikė aktualias teisės normas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 patvirtinto Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo (aktuali suvestinė įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. balandžio 5 d., toliau – ir Aprašas) nuostatos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas yra viešojo administravimo subjektas, be kita ko, saistomas gero administravimo principo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą, kuris įtvirtintas ir Europos Sąjungos teisėje (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis), valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas advokatas 2024 m. gruodžio 6 d. Migracijos departamentui pateiktame prašyme, pateikęs papildomus dokumentus, prašė pareiškėjo atžvilgiu priimti naują sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad, viena vertus, pareiškėjas niekada nebuvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos gyventi į užsienio valstybę (tokio savo išvykimo nebuvo deklaravęs); kita vertus, pareiškėjui yra išduotas 2024 m. rugsėjo 16 d. leidimas nuolat gyventi Nr. 760385806, kurio galiojimo terminas yra iki 2029 m. rugsėjo 16 d.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktas prašymas suformuluotas kaip prašymas nepanaikinti pareiškėjui išduoto 2024 m. rugsėjo 16 d. leidimo Nr. 760385806 nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes prašyme tik šis leidimas ir yra minimas, o pareiškėjas atsakovo buvo informuotas apie šio leidimo galimą panaikinimą ateityje, t. y. kai pasibaigs teisminis ginčas dėl panaikinto ankstesnio leidimo nuolat gyventi.

Teismas pažymi, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 12 d. priėmė naują sprendimą Nr. 24S207498, kuriuo išdavė pareiškėjui naują 2024 m. rugsėjo 16 d. leidimą Nr. 760385806 nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Šis leidimas įteiktas pareiškėjui 2024 m. rugsėjo 20 d. ir galiojo iki 2029 m. rugsėjo 16 d. Tačiau pareiškėjas atsakovo buvo informuotas, apie tai, kad teismui priėmus sprendimą palikti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. ginčijamą sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo galioti, pareiškėjui išduotas 2024 m. rugsėjo 16 d. leidimas Nr. 760385806 nuolat gyventi bus paskelbtas negaliojančiu.

Taigi, akivaizdu, kad po 2024 m. balandžio 17 d. priimto sprendimo Nr. 24S102001 įvyko reikšmingi faktiniai ir teisiniai pokyčiai – buvo priimtas naujas sprendimas išduoti pareiškėjui naują leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau jo galiojimas buvo susietas su teisminio ginčo baigtimi dėl panaikinto leidimo nuolat gyventi. Todėl pareiškėjas, kaip nurodo jo atstovas, prašė Migracijos departamento priimti naują sprendimą po dviejų minėtų priešingų sprendimų priėmimo, atsižvelgiant į papildomai pateiktus dokumentus.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Migracijos departamento veiksmai, nagrinėjant pareiškėjo prašymą, neatitiko gero administravimo principo, o Sprendimas, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo pobūdį ir galimas pasekmes pareiškėjui, vertintinas kaip formalus, priimtas neįsigilinus į prašymo esmę, neįvertinus visų aplinkybių ir neatsakant į pateiktą prašymą pagal jo turinį.

Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į situaciją, jog pareiškėjui buvo suteiktas nuolatinio gyventojo statusas Lietuvos Respublikoje, ir pareiškėjo prašymo iš esmės neišnagrinėjo – atsakovo sprendime trūksta motyvų ir teisinio pagrindo, kodėl atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą nepanaikinti leidimo gyventi.

Teisėjų kolegija tokį pareiškėjos argumentą pripažįsta pagrįstu, ne nagrinėjamu atveju atsakovas neįsigilino į 2024 m. gruodžio 6 d. pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus ir jo esmę, nepaprašė papildomos informacijos, jei prašymo turinys buvo neaiškus, ir savo nuožiūra neteisingai interpretavo prašymą, susitelkdamas vien į savo galimybes panaikinti anksčiau priimtą savo sprendimą - 2024 m. balandžio 17 d. ginčijamą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi.

Nėra pagrindo sutikti su Migracijos departamento pozicija, kad teisės aktai nenumato jo kompetencijos priimti sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – ir Aprašas) X skyriaus, reglamentuojančio leidimo nuolat gyventi panaikinimo klausimus, 104 punkte numatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punkte ar 3 dalyje arba Asmenų perkėlimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, arba Susitarimo 15 straipsnio 3 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose ar 3 dalyje arba Asmenų perkėlimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pagrindo paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi.

Aprašo 106 punktas numato, kad Aprašo 104 ir 105 punktuose nurodyti sprendimai užregistruojami MIGRIS.

Taigi, priešingai nei nurodo atsakovas, šiuo poįstatyminiu teisės aktu Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi, kurio ir prašė pareiškėjas. Tuo tarpu atsakovas skundžiamu Sprendimu sprendė klausimą, ar gali panaikinti savo anksčiau priimtą sprendimą - 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 24S102001 panaikinti leidimą nuolat gyventi, t. y. sprendė ne tai, ko prašė pareiškėjas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

Motyvavimo pareigos turinys LVAT praktikoje, visų pirma, siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011).

Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014).

Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimamame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015).

VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės yra patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 ,,Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo” (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 45 punkte nustatyta, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. 45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad tuo atveju, jei viešojo administravimo subjektui yra pateiktas konkretus prašymas priimti tam tikrą administracinį sprendimą, šis subjektas ir turi priimti tokį administracinį sprendimą (teigiamą arba neigiamą), kaip jį įpareigojo įstatymų leidėjas, užuot priėmus kitos rūšies administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013; 2015 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad atsakymas, kuris nėra susijęs su prašymo esme arba vengia vertinti prašyme nurodytas faktines aplinkybes, laikytinas nemotyvuotu ir pažeidžiančiu VAĮ 10 straipsnį (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 492- 520/2017).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamento, kaip viešojo administravimo institucijos, pareiga yra ne tik formaliai sureaguoti į pareiškėjo kreipimąsi, bet ir išsamiai atskleisti jo turinį, net jeigu jis nėra teisiškai tiksliai suformuluotas. Tačiau Migracijos departamentas 2025 m. sausio 3 d. sprendime Nr. 25SD191 pareiškėjui iš esmės neatsakė į tai, ko buvo prašoma. Atsakymas buvo suformuluotas konstatuojant, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Migracijos departamentas negali panaikinti savo priimtų sprendimų. Tačiau toks sprendimas neatitinka pareiškėjo prašymo esmės, nes pareiškėjas neprašė panaikinti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. priimto sprendimo Nr. 24S102001, o prašė priimti naują sprendimą – nepanaikinti leidimo nuolat gyventi. Taigi, atsakovas iš esmės sprendė ne tai, ko prašė pareiškėjas.

Kaip jau buvo minėta, pagal Aprašo 104 punktą atsakovas turi teisę priimti sprendimą nepanaikinti leidimo gyventi, jeigu atsirado aplinkybės, pagrindžiančios to leidimo galiojimą ar pagrįstumą. Tokia galimybė egzistuoja ir ji nėra prieštaraujanti teisės aktų nuostatoms, todėl Migracijos departamento teiginys, kad „teisės aktai to nenumato“, yra teisiškai netikslus.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo Migracijos departamentas nevertino jo prašymo turinio esmės, neišsiaiškino, ko konkrečiai siekiama, ir nepriėmė motyvuoto sprendimo dėl pareiškėjo prašymo nepanaikinti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Tuo atveju, jei Migracijos departamentas turėjo abejonių dėl prašymo turinio ar jo interpretacijos, jam kilo pareiga susisiekti su pareiškėju ar jo atstovu ir išsiaiškinti prašymo esmę. Tokią poziciją nuosekliai išreiškia teismų praktika, pabrėžianti administracinio proceso viešumo, aiškumo ir bendradarbiavimo principų svarbą (žr., pvz., LVAT nutartį 2019 m. spalio 9 d. administracinėje byloje Nr. eA-1434-520/2019).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neišsiaiškino pareiškėjo 2024 m. gruodžio 6 d. prašymo turinio ir, nepriėmęs sprendimo dėl prašymo esmės, o išspręsdamas kitą klausimą, pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą administracinę procedūrą ir objektyvų ir išsamų prašymo išnagrinėjimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama Migracijos departamento 2025 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 25SD191 dalis neatskleidžia pareiškėjo prašymo esmės, nėra pagrįsta aktualiomis teisės normomis, kurios reglamentuoja pareiškėjo prašomo sprendimo priėmimą (tarp jų – Aprašo 104 punktas), šiuo aspektu yra nemotyvuota, nes neišanalizuota nei faktinė situacija, nei teisiniai pagrindai atsisakyti svarstyti prašymą. Tai reiškia, kad skundžiama Sprendimo dalis neatitinka VAĮ 10 straipsnio individualiems administraciniams aktams keliamų motyvavimo reikalavimų, Taisyklių 45 punkto reikalavimų į prašymą atsakyti atsižvelgiant į jo turinį. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas ir skundžiama sprendimo dalis panaikinama (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai), o Migracijos departamentas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl sprendimo nepanaikinti leidimo nuolat gyventi priėmimo (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86– 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2025 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 25SD191 dalį ta apimtimi, kuria atsakovas nusprendė atsisakyti priimti sprendimą pareiškėjo atžvilgiu nepanaikinti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. gruodžio 6 d. prašymą dėl sprendimo nepanaikinti leidimo nuolat gyventi priėmimo.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.