Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas K. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. Y. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo nutraukimo“ Nr. (15/6-10)-14PR-136 bei įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti K. Y. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini), turėdamas (duomenys neskelbtini) piliečio pase Šengeno valstybės vizą šeimos narių lankymui, kuri galioja iki 2015 m. sausio 21 d., atvyko į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. išsiregistravo iš (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog išvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas 2014 m. liepos 24 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyriui pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2014 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą pratęsti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu nagrinėjimą sustabdė. Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 1 d., nesuprasdamas būsimų teisinių pasekmių, būdamas suklaidintas Migracijos departamento darbuotojų, pateikė prašymą nutraukti jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo procedūrą ir grąžinti jo asmens dokumentus. Migracijos departamentas 2014 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimą „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. Y. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo nutraukimo“ Nr. (15/6-10)-12PR-101 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nutraukė prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą. Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. lapkričio 14 d. (duomenys neskelbtini) susituokė su Lietuvos Respublikos piliete R. G.. Santuokoje gimė du vaikai. Abu vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Santuoka nutraukta 2014 m. gegužės 29 d., o vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Pareiškėjas nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki šių metų liepos mėnesio į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs ne mažiau kaip 7 kartus, o 2008–2009 metais turėjo leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje turi socialinių ryšių, kurie suteikia teisę kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo šeimos susijungimo pagrindu. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kurio paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Kitos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra detaliai išdėstytos jo prieglobsčio prašyme. Dėl prieglobsčio prašymo daugiau nei per 4 mėnesius, nebuvo priimtas joks sprendimas, o Migracijos departamento darbuotojai pakonsultavo, jog jis turi kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. Pareiškėjui nebuvo paaiškinta, jog Migracijos departamentui nutraukus prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrą, jis neteks prieglobsčio prašytojo teisinio statuso bei laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kuris suteiktas Migracijos departamento 2014 m. liepos 25 d. sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pagal Šengeno valstybės vizą galėjo atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką ar kitą Šengeno valstybę dienos, o nuo jo atvykimo 2014 m. liepos 13 d. jau yra suėję 3 mėnesiai, todėl tolesnis jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje bus laikomas neteisėtu ir jis turės išvykti, o neišvykęs bus sulaikytas ir išsiųstas. Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo atveju padavimas nesuteikia teisės prašymo nagrinėjimo laikotarpiu gyventi Lietuvos Respublikoje. Žinodamas teisines pasekmes, pareiškėjas nebūtų pateikęs prašymo nutraukti jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrą. Be to, pareiškėjo ir jo kilmės valstybės nesieja jokie socialiniai ar ekonominiai ryšiai, dėl kurių jis galėtų į ją sugrįžti. Pareiškėjo teisės gyventi Lietuvos Respublikoje klausimas būtų atidėtas neapibrėžtam laikui, jis turėtų arba pakartotinai kreiptis su prašymu į Migracijos departamentą dėl prieglobsčio suteikimo arba svarstyti kitus galimus savo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje įtvirtinimo variantus. Pareiškėjas rėmėsi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 85 straipsnio 3 dalimi. Pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybės nėra pasikeitusios. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros nutraukimas prieštarautų bendriesiems protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principams, be kita ko, pažeistų pareiškėjo pagrindines teises ir laisves. Teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu yra padavęs pareiškimą sudaryti santuoką, turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Teigė, kad negali grįžti, kadangi yra deklaravęs išvykimą iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas turėtų teisę į papildomą apsaugą, kadangi jis yra iš (duomenys neskelbtini).