- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-15
- Bylos Nr.
- 2S-1039-1012/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01202-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Skolininkas
- A. Z.
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) antstolio S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą dėl antstolio S. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolis S. M., uždaroji akcinė bendrovė „Izovoltas“ ir skolininkė A. Z.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. B. pateikė skundą dėl antstolio S. M. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2024 m. sausio 4 d. patvarkymą Nr. S-24-170-144 dėl vykdomosios bylos Nr. 0170/23/02204 užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Skunde nurodo:
1.1. Pareiškėjas, kaip uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Izovoltas“ akcininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atlyginti bendrovei UAB „Izovoltas“ padarytą žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovės A. Z. pareigų netinkamo vykdymo (civilinė byla Nr. e2-339-845/2023). UAB „Izovoltas“ civilinėje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-339-845/2023, tenkino ieškovo M. B. ieškinį ir priteisė iš atsakovės A. Z. trečiojo asmens UAB „Izovoltas“ naudai 12 124,33 Eur žalos atlyginimo. Todėl UAB „Izovoltas“ akcininkas M. B. turi teisę reikalauti, kad bendrovės naudai priteista suma būtų pilnai sumokėta.
1.2. UAB „Izovoltas“ direktorė A. Z., nesumokėjusi teismo sprendimu priteistos sumos, neturi teisės reikalauti užbaigti vykdomąją bylą. Trečiasis asmuo UAB „Izovoltas“ vykdomajame rašte tik formaliai yra nurodyta kaip išieškotoja, nes teismo sprendimas yra priimtas ne pagal UAB „Izovoltas“, bet pagal akcininko M. B., ieškinį trečiojo asmens UAB „Izovoltas“ naudai. A. Z., būdama UAB „Izovoltas“ direktorė, tuo pačiu metu yra tiek išieškotojos UAB „Izovoltas“ atstovė, tiek taip pat ir skolininkė. Todėl pareiškimas dėl vykdomosios bylos užbaigimo yra skolininkės pareiškimas. Dėl nurodytų priežasčių jos pareiškimas negalėjo būti patenkintas ir vykdomoji byla antstolio patvarkymu negalėjo būti užbaigta.
2. Antstolis S. M. 2024 m. sausio 16 d. patvarkymu Nr. S-24-170-774 netenkino pareiškėjo skundo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui. Antstolis nurodė:
2.1. Fizinio asmens M. B. advokatas J. B., pažeisdamas tinkamo atstovavimo principus ir nuostatas, neturėdamas teisės atstovauti juridiniam asmeniui UAB „Izovoltas“, nepateikęs įgalinimus atstovauti juridiniam asmeniui patvirtinančių dokumentų, per Antstolių informacinę sistemą (toliau – AIS) pateikė antstoliui vykdyti juridinio asmens UAB „Izovoltas“ prašymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės A. Z. AIS dėl savo netobulumo leido asmeniui, neturinčiam įgalinimų, atlikti aptariamus veiksmus.
2.2. Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gavo UAB „Izovoltas“ atstovų, turinčių įgalinimus atstovauti bendrovei, prašymą užbaigti vykdomąją bylą ir grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojai UAB „Izovoltas“. Tokia išieškotojos teisė nustatyta CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Antstolis, gavęs tokį prašymą, neturi jokios diskrecijos teisės domėtis apie tokio prašymo pateikimo priežastis, domėtis, ar sprendimas įvykdytas, ar yra kitos aplinkybės, dėl kurių išieškotoja prašo užbaigti ir grąžinti jai vykdomąjį raštą. Dėl nurodytų priežasčių antstolis pagrįstai užbaigė vykdomąją bylą. Todėl skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas ir pateiktas asmens, nesančio vykdymo proceso šalimi, o advokato veiksmai turėtų būti įvertinti CPK 95 straipsnio kontekste.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Izovoltas“ atsiliepimu į skundą prašo atmesti skundą. Suinteresuotas asmuo grindžia atsiliepimą tokiais argumentais:
3.1. UAB „Izovoltas“ sužinojo, kad 2023 m. gruodžio 22 d. jos vardu buvo inicijuota ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0170/23/02204. Tačiau UAB „Izovoltas“ niekada neinicijavo vykdomosios bylos ir nesiėmė jokių veiksmų, kad ši byla būtų inicijuota. Pareiškėjo atstovas advokatas J. B., neva kaip UAB „Izovoltas“ atstovas, pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo. Pareiškėjo atstovui pateikus tokį prašymą, buvo inicijuota aptariama vykdomoji byla. Tačiau advokatas J. B. neturi įgalinimų atstovauti UAB „Izovoltas“, o pareiškėjas, kaip bendrovės akcininkas, neturėjo jokios teisės inicijuoti vykdomosios bylos. Tokia pareiškėjo teisė nenustatyta nei bendrovės įstatuose, nei ABĮ, nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Teismas sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-339-845/2023, priteisė iš atsakovės A. Z. trečiojo asmens UAB „Izovoltas“ naudai 12 124,33 Eur žalos atlyginimo, o M. B. priteisė iš A. Z. bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, tame pačiame vykdomajame rašte išieškotojais nurodė UAB „Izovoltas“ ir pareiškėją. Pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju galėjo tik panaudoti vykdomąjį raštą, siekdamas išsiieškoti jam priteistas bylinėjimosi išlaidas. Todėl jis neteisėtai inicijavo vykdomąją bylą dėl 12 124,33 Eur žalos atlyginimo išieškojimo.
3.3. UAB „Izovoltas“, supratusi, kad jos vardu inicijuota vykdomoji byla, vadovaudamasi CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2024 m. sausio 4 d. teisėtai kreipėsi į antstolį su prašymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Antstolis, gavęs tokį išieškotojos prašymą, neturi jokios diskrecijos teisės domėtis nei apie tokio prašymo pateikimo priežastis, nei apie tai, ar sprendimas įvykdytas, ar yra kitos aplinkybės, dėl kurių išieškotoja prašo užbaigti ir grąžinti jai vykdomąjį raštą. Standartinėje praktikoje antstolis įvertina, kad išieškotoja naudojasi viena iš jai suteiktų teisių, nustatytų CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Todėl antstolis 2024 m. sausio 4 d. pagrįstai priėmė patvarkymą, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą. Pareiškėjo teiginiai dėl neva specifinės situacijos, susijusios su netiesioginiu ieškiniu, nepagrįsti. Teismo sprendimas, kuriuo priteista žala UAB „Izovoltas“ naudai, nesuteikia teisės pareiškėjui ar jo atstovui su tokioje byloje gautu vykdomuoju raštu kreiptis į antstolį dėl vykdomosios bylos inicijavimo.
4. Suinteresuotas asmuo skolininkė A. Z. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino, panaikino antstolio S. M. 2024 m. sausio 4 d. patvarkymą Nr. S-24-170-144 dėl vykdomosios bylos Nr. 0170/23/02204 užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.
Šalies argumentai
6. Teismas pirmiausiai pažymėjo, kad M. B., kaip bendrovės UAB „Izovoltas“ akcininkas, kreipėsi į teismą ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu su išvestiniu ieškiniu atsakovei bendrovės UAB „Izovoltas“ vadovei skolininkei A. Z. , prašydamas priteisti trečiajam asmeniui UAB „Izovoltas“ padarytos žalos atlyginimą. Vykdomojoje byloje Nr. 0170/23/02204 vykdomas vykdomasis raštas teismo išduotas ne UAB „Izovoltas“, bet būtent pareiškėjui bendrovės akcininkui M. B.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas sprendė, kad įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą, nėra akivaizdu, kad vykdomajame rašte išieškotoju nurodyta UAB „Izovoltas“, kuomet patenkintas kito asmens, t. y. pareiškėjo, ieškinys, o UAB „Izovoltas“ aptariamoje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, kurio naudai priteistas žalos atlyginimas, šiuo konkrečiu atveju gali atsiimti prašymą dėl vykdomosios bylos iškėlimo. Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga siekiant vykdymo tikslo atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus bei padėti šiems asmenims įgyvendinti įstatyme suteiktas teises. Todėl antstolis, šiuo konkrečiu atveju gavęs UAB „Izovoltas“ prašymą dėl vykdomojo rašto pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktą grąžinimo ir vykdomosios bylos užbaigimo bei nustatęs, jog šiuo konkrečiu atveju nėra aiški vykdymo tvarka, vadovaudamasis CPK 589 straipsniu, turėjo pareigą kreiptis į sprendimą priėmus į teismą su prašymu dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, bet ne formaliai užbaigti vykdomąją bylą pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
8. Teismas pažymėjo, kad vykdymo procese gali dalyvauti, teikti skundus asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 straipsnis). Akivaizdu, kad pareiškėjui šiuo konkrečiu atveju vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes. Todėl, įvertinus šios konkrečius bylos ypatumus, nėra jokio pagrindo sutikti su antstolio teiginiu, kad pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas ir dėl to, kad jis, anot antstolio, pateiktas asmens, nesančio vykdymo proceso šalimi.
9. Teismas neturėjo jokio pagrindo sutikti su antstolio ir suinteresuoto asmens pozicija, kad advokatas, pateikdamas antstoliui per AIS prašymą priimti vykdyti vykdomąjį raštą, nesąžiningai, ne pagal paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus naudojosi procesinėmis teisėmis ir piktnaudžiavo teise. Byloje nenustatyta absoliučiai jokių pareiškėjo ar jo atstovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejų CPK 95 straipsnio instituto taikymo kontekste.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Apeliantas antstolis S. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pareiškėjo atstovas advokatas J. B. neturėjo teisinių santykių su UAB „Izovoltas“, todėl neturėjo teisės pateikti UAB „Izovoltas“ prašymo dėl skolos išieškojimo iš A. Z.
10.2. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, UAB „Izovoltas“ vykdomojoje byloje buvo išieškotojas, o ne trečiasis asmuo ir vykdomajame procese nebuvo trijų šalių. Vėliau skundžiamoje nutartyje teigiama, jog vykdomajame procese buvo dvi šalys.
10.3. Teismas galėjo išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjo atstovui advokatui J. B. tik dėl dalies, kuria priteista skola iš A. Z. pareiškėjui. Kitoje dalyje, kur skola priteista iš A. Z. UAB „Izovoltui“, teismas negalėjo išduoti vykdomojo rašto advokatui J. B., kuris neatstovauja UAB „Izovoltas“ ir neturi su minėta įmone jokių atstovavimo santykių.
10.4. Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas J. B. elgiasi nesąžiningai vykdymo procese, neturėdami jokių įgaliojimų, bando atstovauti juridinį asmenį UAB „Izovoltas“.
10.5. Tinkamus įmonės UAB „Izovoltas“ atstovavimo dokumentus į vykdomąją bylą pateikė advokatė R. T. ir advokato padėjėjas A. G., todėl jų prašymas vykdomąją bylą užbaigti ir vykdomąjį raštą grąžinti išieškotojui buvo ir yra pagrįstas. Gavus minėtą prašymą dėl bylos užbaigimo, antstolis neturi jokios diskrecijos teisės domėtis dėl kokių priežasčių išieškotojas teikia tokį prašymą, ar sprendimas buvo įvykdytas, ar yra kitos aplinkybės dėl ko išieškotojas prašo bylą užbaigti ir grąžinti jam vykdomąjį raštą.
10.6. Skundžiama nutartis yra nepaprastai ydinga savo turiniu ir esme, ji daro nepaprastai didelę žalą apskritai visam atstovavimo civiliniame procese institutui. Remiantis skundžiamos nutarties logika, atstovauti galima neturint jokių atstovavimo santykių, o tai iškreipia nusistovėjusias atstovavimo civiliniame procese taisykles.
Atsiliepimas
11. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į antstolio atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė:
11.1. Kadangi teismo sprendimas priimtas UAB „Izovoltas“ naudai, naudos gavėju, o tuo pačiu ir išieškotoju vykdymo procese gali būti tik UAB „Izovoltas“. Atsižvelgiant į bylos specifiką, ieškinio nagrinėjimo teisinį pagrindą (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas), faktą, kad įmonei procese atstovavo akcininkas, būtent akcininkas turi teisę inicijuoti skolos įmonei išieškojimą iš įmonės vadovo.
11.2. Nesuderinama su fundamentaliais teisingumo ir protingumo principais pozicija, kad įmonės vadovas, kuris tuo pačiu metu yra ir skolininkas, savo naudai iš antstolio atsiimtų vykdomąjį raštą.
11.3. Antstolis, gavęs skolininko, tegul ir per atstovus pateiktą, prašymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, neturėjo teisės vykdomojo dokumento grąžinti, nes neturi įgalinimų vykdomąsias bylas viena ar kita forma baigti skolininko prašymu, kai nėra įvykdytas teismo sprendimas.
11.4. Tai, kad vykdomųjų bylų portalas yra parengtas nenumatant proceso, kai išieškojimą asmens naudai vykdo trečiasis asmuo, apgynęs išieškotojo teises veikdamas specialiųjų teisės normų pagrindu, nereiškia, kad išnyksta šio trečiojo asmens teisė reikalauti, kad skolininkas įvykdytų prievolę.
Šalies argumentai
11.5. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tais atvejais, kai teisės normomis teisiniai santykiai iki galo nėra sureguliuoti, reikalingas teismo išaiškinimas.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo UAB „Izovoltas“ pateikė atsiliepimą į antstolio atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį tenkinti, panaikinti skundžiamą nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma:
12.1. Pareiškėjas ar jo atstovas nepateikė jokio pareiškėjo įgaliojimus veikti UAB „Izovoltas“ vardu patvirtinančio dokumento. Pareiškėjas nesąžiningai imitavo UAB „Izovoltas“ kreipimąsi į antstolį prašymu dėl vykdomojo dokumento pateikimo pasirašius jo atstovui J. B. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo atstovas J. B. kreipėsi į antstolį per „antstolis.lt“ sistemą nuo išieškotojo, t. y. nuo UAB „Izovoltas“.
Šalies argumentai
12.2. Teismas nutartimi nepagrįstai vertino, kad UAB „Izovoltas“ neturėjo teisės atsiimti vykdomojo rašto iš jo vardu pradėtos vykdomosios bylos.
12.3. Antstolis, vadovaudamasis teisės normomis, ėmėsi reikalingų ir privalomų veiksmų nutraukdamas vykdomąją bylą.
12.4. Kaip viena iš alternatyvų galėjo būti (bet nebuvo) reiškiamas atskiras reikalavimas žalos byloje dėl vykdymo užtikrinimo sprendimu įpareigojant imtis visų būtinų veiksmų dėl priverstinio išieškojimo, kaip, pavyzdžiui, buvo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-562-450/2023. Esant tokioms galimybėms, vykdymo užtikrinimas galėjo būti pasiektas ir teisei neprieštaraujančiais būdais.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo tenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl teismo tenkinto bendrovės akcininko pareikšto išvestinio ieškinio ir akcininko teisinio statuso vykdymo procese
16. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikino skundžiamą antstolio 2024 m. sausio 4 d. patvarkymą. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pareiškėjo skundas buvo tenkintas, iš esmės nurodant, jog teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad vykdomasis raštas pateiktas vykdymui pareiškėjo atstovo, kuris neturėjo teisės atstovauti suinteresuoto asmens UAB „Izovoltas“.
17. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji teisminio proceso stadija, kurios metu sprendimas įgyvendinamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles vykdymo procese dalyvauja dvi vykdymo proceso šalys – išieškotojas ir skolininkas. Išieškotojas – tai asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 638 straipsnio 1 dalis). Skolininkas – tai asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo (CPK 642 straipsnis). Asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese (CPK 633 straipsnio 2 dalis).
18. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalimi, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Dėl vykdomojo rašto išdavimo gali kreiptis proceso šalis (ieškovas ar atsakovas), kurios atžvilgiu byloje priimtas palankus teismo procesinis sprendimas ar jo dalis. Teismas, patikrinęs, ar dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi asmuo, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, išduoda vykdomąjį raštą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1455-241/2020).
19. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatytos šios esminės bylos aplinkybės:
19.1. Pareiškėjas, kaip UAB „Izovoltas“ akcininkas, kreipėsi į teismą ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu su išvestiniu ieškiniu atsakovės UAB „Izovoltas“ vadovei A. Z., prašydamas priteisti trečiajam asmeniui UAB „Izovoltas“ 13 622,98 Eur padarytos žalos atlyginimą dėl to, kad ieškinio lentelėje nurodytos prekės ir paslaugos įsigytos ne bendrovės interesams patenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 27 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies ir priteisė iš atsakovės A. Z. trečiojo asmens UAB „Izovoltas“ naudai 13 211,77 Eur žalos atlyginimo, o ieškovo M. B. naudai 6 893,79 Eur bylinėjimosi išlaidų (civilinė byla Nr. e2-339-845/2023). Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą, priteisė iš atsakovės A. Z. trečiojo asmens UAB „Izovoltas“ naudai 12 124,33 Eur žalos atlyginimo, o ieškovo M. B. naudai – 6 325,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš ieškovo M. B. atsakovės A. Z. naudai 277,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (civilinė byla Nr. e2A-2167-603/2023). Taigi pareiškėjas minėtoje civilinėje byloje buvo ieškovu, skolininkė A. Z. – atsakove, o UAB „Izovoltas“ – trečiuoju asmeniu.
19.2. Pareiškėjo atstovas advokatas J. B. 2023 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą ieškovui M. B., o ne UAB „Izovoltas“, dėl 12 124,33 Eur žalos atlyginimo UAB „Izovoltas“ ir dėl 6 047,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo M. B. iš skolininkės A. Z. Teismas tenkino šį M. B. atstovo prašymą ir 2023 m. gruodžio 5 d. išdavė pareiškėjui M. B. vieną vykdomąjį raštą tiek dėl 12 124,33 Eur žalos atlyginimo UAB „Izovoltas“ naudai, tiek ir dėl 6 325,23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo M. B. naudai iš skolininkės A. Z. Teismas 2023 m. gruodžio 5 d. aptariamą vykdomąjį raštą išsiuntė advokatui J. B., bet ne UAB „Izovoltas“. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjo atstovui, kad šį vykdomąjį raštą jis turi įkelti į sistemą, prisijungęs adresu: www.antstoliai.lt.
19.3. Pareiškėjo atstovas kreipėsi į antstolį per AIS su 2023 m. gruodžio 22 d. prašymu priimti vykdyti vykdomąjį raštą, išduotą 2023 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-339-845/2023 dėl 12 124,33 Eur žalos atlyginimo UAB „Izovoltas“ naudai ir dėl 6 325,23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo M. B. naudai iš skolininkės A. Z. Pareiškėjo atstovas prašė antstolio priimti vykdyti tik vykdomojo rašto dalį dėl 12 124,33 Eur žalos atlyginimo UAB „Izovoltas“ naudai. Advokatas J. B. kartu su prašymu taip pat pateikė antstoliui teisinių paslaugų sutartį, suteikiančią advokatui įgalinimus atstovauti pareiškėją (akcininką).
19.4. Antstolis 2023 m. gruodžio 28 d. patvarkymu priėmė vykdyti minėto vykdomojo rašto dalį dėl 12 124,33 Eur žalos atlyginimo UAB „Izovoltas“ naudai iš skolininkės A. Z. Aptariamame patvarkyme išieškotoja nurodyta UAB „Izovoltas“. Tuo tarpu UAB „Izovoltas“, atstovaujama advokatės R. T., elektroniniu paštu 2024 m. sausio 4 d. pateikė antstoliui prašymą, kuriame nurodė, kad UAB „Izovoltas“, veikdama kaip išieškotoja, atsiima vykdomąjį raštą pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir prašo nutraukti vykdomąją bylą. Antstolis S. M. tą pačią dieną, t. y. 2024 m. sausio 4 d., priėmė šioje byloje skundžiamą patvarkymą Nr. S-24-170-144 dėl vykdomosios bylos Nr. 0170/23/02204 užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Antstolis skundžiamame patvarkyme nurodė, kad užbaigia vykdomąją bylą vadovaudamasis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktą gavęs išieškotojos prašymą grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai.
20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamo klausimo kontekste pažymi tai, kad pirmiau minėtoje teisės normoje (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas) yra įtvirtintas išvestinis akcininko ieškinys (angl. shareholder derivative action), t. y. bendrovės naudai pareikštas akcininko ieškinys tretiesiems asmenims. Tokiu ieškiniu siekiama suteikti akcininkui locus standi (teisė kreiptis į teismą) ginti bendrovę nuo netinkamo jos valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2013). Akcininkui suteikiama teisė pareikšti ieškinį kito asmens – bendrovės – naudai ir interesais yra išvestinė iš bendrovės teisės į ieškinį. Bendrovės valdymo organų nariai turi teisines pareigas bendrovei, todėl bendrovė turi subjektinę teisę reikalauti žalos, padarytos valdymo organo narių pareigų pažeidimu, atlyginimo; valdymo organo narių atsakomybė už žalą, padarytą jų pareigų pažeidimu, kyla pačiai bendrovei. Tuo atveju, jeigu bendrovė patyrė žalos dėl netinkamo tokių asmenų pareigų atlikimo ir dėl to nuvertėjo visų akcininkų akcijos ir (arba) sumažėjo arba buvo prarasta visų akcininkų galimybė gauti dividendų, tokia akcininkų žala laikoma išvestine iš žalos bendrovei. Kai neigiami turtiniai padariniai akcininkui yra neigiamų padarinių bendrovei rezultatas ir gali būti pašalinami atlyginant žalą bendrovei, akcininkas turi teisę į išvestinį ieškinį, t. y. teisę reikalauti žalos atlyginimo bendrovei, bet ne tiesiogiai sau. Taip, gindamas kito subjekto – bendrovės – interesus ir veikdamas jos naudai, akcininkas gina ir savo pažeistus turtinius interesus, tačiau akcininkas juos gina netiesiogiai, nes jo interesas yra išvestinis iš ginamo bendrovės intereso ir antraeilis šio bendrovės intereso atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-378/2024).
21. Siekiant suderinti akcininkų ir bendrovės interesus, akcininkams suteikiama teisė įsiterpti į bendrovės valdymą ir reikšti ieškinius dėl žalos, padarytos valdymo organų narių pareigų pažeidimu, atlyginimo bendrovei. Atitinkamai išvestinio ieškinio paskirtis būtų dvejopa: pirma, apsaugoti smulkiųjų akcininkų interesus. Atlyginus bendrovei priteistą žalą, apginami bendrovės interesai, kartu apsaugoma akcininkų nuosavybė (akcijos). Tai viena iš priemonių, kuriomis akcininkas gali prižiūrėti ir apsaugoti savo investicijas. Antra, užtikrinti bendrovės veiklos kontrolę ir geresnį valdymą. <...> Pagrindiniai išvestinio ieškinio kaip teisinės gynybos priemonės, kuria siekiama atlyginti patirtą žalą, tikslai būtų tokie: pirma, kompensuoti bendrovei patirtus neigiamus turtinius padarinius, sukeltus valdymo organo narių pareigų pažeidimu, reikalaujant atlyginti bendrovei padarytą žalą, o kartu išvestinę akcininkų žalą. Antra, atgrasyti valdymo organų narius nuo netinkamo bendrovės valdymo (Mikalonienė, L. „Išvestinio ieškinio samprata, paskirtis ir tikslai“. Teisė, 2014, Nr. 93, p. 118–119).
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 19 punkte nustatytas aplinkybes ir išvestinio akcininko ieškinio instituto paskirtį bei tikslus, daro išvadą, kad bendrąja prasme Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2167-603/2023 priimta trečiojo asmens UAB „Izovoltas“ naudai – atsakovė (skolininkė) A. Z. naudojo įmonės lėšas su įmonės veikla nesusijusiais tikslais, pažeidė fiduciarines pareigas, dėl jos netinkamo pareigų vykdymo, bendrovei buvo padaryta žala, dėl ko atsakovei kyla civilinė atsakomybė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bendrovės interesus gynė vienas iš jos akcininkų (ieškovas, pareiškėjas), taip kartu netiesiogiai gindamas ir savo pažeistus akcininko turtinius interesus. Dėl to teismams priteisus bendrovės naudai iš atsakovės jos padarytos žalos atlyginimą, laikytina, kad pareiškėjas įrodė ir jam, kaip bendrovės akcininkui, atsakovės – bendrovės vadovės – padarytą išvestinę žalą.
23. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomasis raštas išduodamas tiksliai laikantis teismo sprendimo rezoliucinės dalies. CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad vykdomajame rašte turi būti nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui.
24. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad, priėmus Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį ir įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimui, į teismą dėl vykdomojo rašto, susijusio su žalos išieškojimu, išdavimo kreipėsi ieškovas (pareiškėjas) M. B. Teismo 2023 m. gruodžio 5 d. išduotame vykdomajame rašte išieškotojais nurodyti M. B. ir UAB „Izovoltas“, skolininke – A. Z., nors vykdomojo rašto turinyje nurodoma: i) priteisti iš atsakovės A. Z. trečiojo asmens UAB „Izovoltas“ naudai 12 124,33 Eur žalos atlyginimo; ii) priteisti iš atsakovės A. Z. ieškovo M. B. naudai 6 325,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą bendrovės akcininkui pareiškėjui, kuriuo, be kita ko, išieškotina skola bendrovės naudai (išieškotojai) iš skolininkės – bendrovės vadovės.
25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pavienio akcininko ar akcininkų grupės teisė veikti bendrovės interesais ir naudai pareiškiant išvestinį ieškinį yra bendrosios taisyklės, pagal kurią santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas, išimtis. Kasacinio teismo praktikoje galimybė reikšti ieškinį kito asmens naudai yra aiškinama siaurai ir pripažįstama tik įstatyme aiškiai įvardytiems subjektams bei tik įstatyme nurodytos apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2023). Todėl ir bendrovės akcininkai, įgyvendindami jiems suteiktą subjektinę teisę pareikšti išvestinį ieškinį dėl bendrovei sukeltos žalos atlyginimo, tokius reikalavimus gali pareikšti tik konkretiems ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte įvardytiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-378/2024).
26. Ieškovas (pareiškėjas) M. B., turėdamas teisę, kaip bendrovės akcininkas, reikšti išvestinį ieškinį bendrovės vadovei atsakovei A. Z., neformulavo reikalavimo, kad pripažinus atsakovę pažeidus fiduciarines pareigas, jam būtų leista įgyvendinti išieškojimą į bendrovei UAB „Izovoltas“ iš atsakovės priteistą sumą (žalos atlyginimą). Tuo tarpu jau pasisakyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą, priteisė iš atsakovės A. Z. trečiojo asmens UAB „Izovoltas“ naudai 12 124,33 Eur žalos atlyginimo, o ieškovo M. B. naudai – 6 325,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismų sprendimo ir nutarties rezoliucinėse dalyse, susijusiose su žalos atlyginimu, ieškovas M. B. nenurodytas.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes, prieina prie pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad įstatyme neaptartas akcininkų, kurių išvestinis ieškinys buvo patenkintas, teisinis statutas vykdymo procese. Tokiu atveju teismas procesiniame sprendime dėl išvestinio ieškinio tenkinimo turėtų pasisakyti ir dėl šio sprendimo vykdymo tvarkos, atsižvelgdamas į šio teisės gynybos būdo ypatumus.
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pakartotinai pažymi, kad išvestinio akcininko ieškinio pagrindu pripažinta bendrovei jos vadovo padaryta žala, teisines pasekmes sukuria ne tik bendrovei, kuriai priteista nauda, tačiau ir tokį ieškinį pareiškusiam akcininkui tiek, kiek buvo pažeistas tinkamas bendrovės valdymas. Tačiau kartu nurodytina, jog negali būti nepaisoma imperatyvių vykdomojo rašto išdavimą reglamentuojančių proceso teisės normų, nustatančių, kad vykdomasis raštas išduodamas tiksliai laikantis teismo sprendimo rezoliucinės dalies (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jau pasisakyta, kad nagrinėjamu atveju pagal teismų sprendimų rezoliucinę dalį piniginės lėšos iš atsakovės priteistos UAB „Izovoltas“, nenurodant ieškovo teisės įgyvendinti nurodytos sumos išieškojimą iš atsakovės.
29. Esant tokiai situacijai, teismo vertinimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 589 straipsnyje numatyta galimybė antstoliui kreiptis su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Byloje nėra duomenų, kad tokia galimybe būtų siekta ar siekiama pasinaudoti.
30. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, išieškotojui pateikus antstoliui vykdytiną vykdomąjį dokumentą, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka (Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šios įstatymų nuostatos leidžia konstatuoti, jog vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja antstolis, kurio procesinė veikla kontroliuojama teismo. Tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013, kt.).
31. Įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga siekiant vykdymo tikslo atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus bei padėti šiems asmenims įgyvendinti įstatyme suteiktas teises. Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti. Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos taisyklės tam tikram tikslui pasiekti yra įtvirtintos kaip optimalios įprastais, dažniausiai pasitaikančiais atvejais, numatytais įstatymo leidėjo. Tais atvejais, kai yra įstatymo leidėjo nereglamentuota situacija, ji sprendžiama taikant įstatymo ar teisės analogiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015).
32. Šiuo konkrečiu atveju įstatyme tiesiogiai nereglamentuota nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, kaip turi elgtis antstolis, kai įstatyme neaptartas akcininkų, kurių išvestinis ieškinys buvo patenkintas, teisinis statutas vykdymo procese, todėl šis klausimas spręstinas pagal pirmiau nurodytas vykdymo proceso principines nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir antstolio veiklos principus, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad antstolis šiuo konkrečiu atveju, gavęs UAB „Izovoltas“ prašymą dėl vykdomojo rašto pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktą grąžinimo ir vykdomosios bylos užbaigimo bei nustatęs, jog, šiuo konkrečiu atveju, dėl susiklosčiusių išskirtinių faktinių aplinkybių nėra aiški vykdymo tvarka, vadovaudamasis CPK 589 straipsniu, turėjo pareigą kreiptis į sprendimą priėmusį teismą su prašymu dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, bet ne formaliai užbaigti vykdomąją bylą pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Anksčiau minėtų motyvų pagrindu akivaizdu, kad pareiškėjui vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes. Todėl, įvertinus šios konkrečius bylos ypatumus, nėra jokio pagrindo sutikti su antstolio teiginiu, kad pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas ir dėl to, kad jis, anot antstolio, pateiktas asmens, nesančio vykdymo proceso šalimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis pernelyg formaliai įvertino susiklosčiusią situaciją, tinkamai nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, nesilaikė antstolio aktyvumo pareigos, dėl ko nepagrįstai ir skubotai priėmė 2024 m. sausio 4 d. patvarkymą Nr. S-24-170-144 dėl vykdomosios bylos Nr. 0170/23/02204 užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.
33. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
34. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą tenkino. Atskirajame skunde nurodytais argumentais pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti pagrindo nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. e3K-3-451-421/2016). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų interesas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl darytina išvada, kad bylą laimėjusi šalis – pareiškėjas, įgijo teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau pareiškėjas nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nepateikė patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu, nors suinteresuotas asmuo UAB „Izovoltas“ pateikė atitinkamą prašymą, tačiau ji nėra laikoma laimėjusia bylą, todėl jos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apelianto antstolio S. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.