Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Blaževič-Mackevič

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą dėl antstolio S. M. veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis S. M., uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) ir skolininkė A. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl pareiškėjo procesinio prašymo išreikalauti iš UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo dokumentą

8. Teismas 2024 m. vasario 2 d. rezoliucija priėmė pareiškėjo prašymą ir tenkino prašymus dėl įrodymų prijungimo bei dėl prašyme nurodytų dokumentų išreikalavimo (žr. teismo rezoliuciją dokumente Nr. (duomenys neskelbtini)).

10. Teismas 2024 m. vasario 21 d. rezoliucija priėmė suinteresuoto asmens atsiliepimą ir atsižvelgęs į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įpareigota pateikti prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus dokumentus, bet įpareigojimo neįvykdė, įpareigojo suinteresuotą asmenį UAB (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. vasario 28 d. raštu nurodyti teismui, kodėl negali įvykdyti įspareigojimo, taip pat aiškiai nurodyti teismui, ar A. Z. yra sumokėjusi UAB (duomenys neskelbtini) 12 124,33 Eur.

12. Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, išdėstytus jų pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat tai, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) šioje byloje skundžiamu antstolio S. M. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigta ne pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktą (visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą), bet pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktą (pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktą išieškotojo prašymu nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui), o šios bylos dalykas būtent antstolio veiksmų teisėtumo vertinimas priimant aptariamą skundžiamą patvarkymą, 2024 m. kovo 1 d. nutartyje konstatavo, kad vis dėlto mokėjimo dokumentas, patvirtinantis, kad A. Z. sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 12 124,33 Eur, nereikšmingas sprendžiant antstolio veiksmų teisėtumo klausimą šioje konkrečioje byloje. Todėl teismas aptariama teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartimi panaikino teismo 2024 m. vasario 2 d. rezoliucijos, esančios ant dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria UAB (duomenys neskelbtini) įpareigota pateikti teismui aptariamą mokėjimo dokumentą. Teismas aptariama 2024 m. kovo 1 d. nutartimi taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (žr. teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį).

14. Teismas pažymi, kad pareiškėjo prašymas dėl mokėjimo dokumento išreikalavimo išspręstas teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartimi. Dar kartą akcentuotina, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) šioje byloje skundžiamu antstolio S. M. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigta ne pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktą (visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą), bet pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktą (pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktą išieškotojo prašymu nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui), o šios konkrečios bylos dalykas būtent antstolio veiksmų teisėtumo vertinimas priimant aptariamą skundžiamą patvarkymą. Todėl pareiškėjo prašomas išreikalauti mokėjimo dokumentas, patvirtinantis, kad A. Z. sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 12 124,33 Eur, nereikšmingas sprendžiant antstolio veiksmų teisėtumo klausimą šioje konkrečioje byloje, priimant skundžiamą patvarkymą. Dėl visų pirmiau nurodytų aplinkybių pareiškėjo prašymas išreikalauti iš suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo dokumentą, patvirtinantį, kad skolininkė A. Z. sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 12 124,33 Eur ir sumokėjimo faktą užfiksuoti teismo procesiniame dokumente atmetamas kaip nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo M. B. atstovas advokatas J. B. kreipėsi į antstolį per AIS su 2023 m. gruodžio 22 d. prašymu priimti vykdyti vykdomąjį raštą, išduotą 2023 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 12 124,33 Eur žalos atlyginimo UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir dėl 6325,23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo M. B. naudai iš skolininkės A. Z. (v. b. l. 5–6). Iš aptariamo M. B. atstovo prašymo turinio matyti, kad atstovas prašė antstolio priimti vykdyti tik vykdomojo rašto dalį dėl 12 124,33 Eur žalos atlyginimo UAB (duomenys neskelbtini) naudai (žr. prašymą; v. b. l. 6). Advokatas J. B. kartu su prašymu taip pat pateikė antstoliui teisinių paslaugų sutartį, suteikiančią advokatui įgalinimus atstovauti pareiškėjui M. B. (v. b. l. 4).

16. Antstolis S. M. 2023 m. gruodžio 28 d. patvarkymu priėmė vykdyti aptariamo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto, išduoto 2023 m. gruodžio 5 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl 12 124,33 Eur žalos atlyginimo UAB (duomenys neskelbtini) naudai iš skolininkės A. Z.. Aptariamame patvarkyme išieškotoja nurodyta UAB (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 7). Antstolis 2023 m. gruodžio 29 d. išsiuntė skolininkei raginimą įvykdyti sprendimą (v. b. l. 10). Aptariamas raginimas skolininkei įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. skolininkės sūnui, 2024 m. sausio 3 d. (v. b. l. 11).

17. UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama advokatės R. T., elektroniniu paštu 2024 m. sausio 4 d. pateikė antstoliui prašymą, kuriame nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini), veikdama kaip išieškotoja, atsiima vykdomąjį raštą pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 13–15).

18. Antstolis S. M. tą pačią dieną, t. y. 2024 m. sausio 4 d., priėmė šioje byloje skundžiamą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Antstolis aptariamame patvarkyme nurodė, kad užbaigia vykdomąją bylą vadovaudamasis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktą gavęs išieškotojos prašymą grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai (v. b. l. 16). Antstolis 2024 m. sausio 4 d. išsiuntė skundžiamą patvarkymą taip pat ir pareiškėjo M. B. atstovui advokatui J. B. (v. b. l. 17).

19. Pareiškėjo M. B. atstovas advokatas J. B. tą pačią dieną, t. y. 2024 m. sausio 4 d., pateikė antstoliui prašymą atsiųsti jam išieškotojos prašymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo ir vykdomosios bylos užbaigimo, taip pat dokumentą, patvirtinantį, kad skolininkė yra atsiskaičiusi su UAB (duomenys neskelbtini). Advokatas pažymėjo, kad civilinė byla, kurioje išduotas vykdomasis raštas, buvo iškelta ne pagal UAB (duomenys neskelbtini) valdymo organų ieškinį, bet pagal bendrovės akcininko M. B. ieškinį. Todėl ginčo šalių santykiai sureguliuoti specialiomis teisės normomis, o bendrovės valdymo organas – direktorė A. Z. neturi teisės atsiimti vykdomojo rašto, nes būtent iš jos bendrovės naudai priteista žala (v. b. l. 18). Tačiau antstolis 2024 m. sausio 8 d. elektroniniu laišku informavo advokatą J. B., kad pastarasis, norėdamas gauti daugiau informacijos, turi pateikti antstoliui UAB (duomenys neskelbtini) atstovavimą pagrindžiančius dokumentus (v. b. l. 19).

20. Pareiškėjo M. B. atstovas advokatas J. B. 2024 m. sausio 10 d. pateikė antstoliui skundą dėl antstolio S. M. veiksmų, kuriame pareiškėjas prašo panaikinti antstolio 2024 m. sausio 4 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (žr. šios nutarties 1 punktą ir 1.1, 1.2 papunkčius), taip pat pateikė antstoliui teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, kurių pagrindu išduotas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas vykdomasis raštas (žr.: b. l. 3–29; v. b. l. 21).

21. Antstolis S. M. 2024 m. sausio 16 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino pareiškėjo skundo ir CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui (žr. šios nutarties 2 punktą ir 2.1, 2.2 papunkčius) (b. l. 1–2; v. b. l. 23).

Dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo vertinimo ir skundžiamo 2024 m. sausio 4 d. patvarkymo (ne)panaikinimo

22. Teismas pirmiausia pažymi, kad vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, jį būtina įvykdyti. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų.

23. Antstolis, būdamas valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteiktos vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitos įstatymų nustatytos funkcijos, jas atlikdamas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais, sąžiningai atlikti profesines pareigas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, privalo siekti, kad vykdomasis dokumentas būtų realiai įvykdytas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).

24. Tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga. Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga siekiant vykdymo tikslo atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus bei padėti šiems asmenims įgyvendinti įstatyme suteiktas teises. Antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-916/2022 26 punktą ir kt.).

25. Juridiniai asmenys, būdami savarankiški civilinės teisės subjektai, įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nėra nustatyta kitokia organų struktūra (CK 2.82 straipsnio 2 dalis). Vienasmenis bendrovės valdymo organas – bendrovės vadovas – organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, veikia bendrovės vardu, turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą. Kitaip nei bendrovės valdymo organai, juridinio asmens akcininkai neorganizuoja kasdienės bendrovės veiklos ir joje nedalyvauja. Juridinio asmens dalyvis (akcininkas) yra kapitalo teikėjas ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo – narys, tačiau dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes jis neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. Dalyvių susirinkimas sprendžia, neperžengdamas jam įstatyme priskirtos kompetencijos ribų, svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus.

26. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra du akcininkai, nuosavybės teise valdantys po 1/2 dalį visų bendrovės akcijų – pareiškėjas M. B. ir skolininkė A. Z. (žr.: valstybės įmonės Registrų centro juridinių asmenų registro (toliau – JAR) išrašą, esantį b. l. 37–42; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Skolininkė A. Z. nuo 2016 m. balandžio 20 d. paskirta UAB (duomenys neskelbtini) direktore (žr. JAR išrašą, esantį b. l. 37–42). Pagal bendrovės įstatus bendrovės organai – visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas (b. l. 66). Todėl teismas pritaria antstolio ir suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) argumentams, kad būtent skolininkė A. Z. turi teisę atstovauti bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), be kita ko bendrovės vardu pasirašyti dokumentus, atstovavimo sutartį, inicijuoti bendrovės vardu vykdomąją bylą ir kt. Byloje nustatyta, kad atstovavimo sutartį, suteikiančią advokatei R. T. įgalinimus atstovauti bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), pasirašė būtent bendrovės vadovė A. Z. (žr. b. l. 69–70).

27. Tačiau teismas pritaria taip pat ir pareiškėjo argumentams, kad nagrinėjama byla pasižymi tam tikra specifika. Nepaisant to, kad bendrovės akcininkai, kaip minėta, nepriima su kasdiene bendrovės veikla susijusių sprendimų, jie, kaip į bendrovės veiklą investavę asmenys, yra suinteresuoti apsaugoti savo investicijas. Dėl šios priežasties teisės aktuose yra nustatyti tam tikri teisiniai instrumentai, kuriuos pasitelkdami akcininkai gali imtis veiksmų siekdami užkirsti kelią netinkamam bendrovės valdymui, o kartu apginti savo teises nuo galimo jų pažeidimo. Vienas iš tokių teisinių instrumentų yra nustatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Pastarajame nurodyta, kad akcininkai turi neturtinę teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų ABĮ ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

28. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant pirmiau minėtą įstatymo normą yra nurodyta, kad joje yra įtvirtintas išvestinis akcininko ieškinys (angl. shareholder derivative action), t. y. bendrovės naudai pareikštas akcininko ieškinys tretiesiems asmenims. Tokiu ieškiniu siekiama suteikti akcininkui locus standi (teisė kreiptis į teismą) ginti bendrovę nuo netinkamo jos valdymo. Akcininkui suteikiama teisė pareikšti ieškinį kito asmens – bendrovės – naudai ir interesais yra išvestinė iš bendrovės teisės į ieškinį. Bendrovės valdymo organų nariai turi teisines pareigas bendrovei, todėl bendrovė turi subjektinę teisę reikalauti žalos, padarytos valdymo organo narių pareigų pažeidimu, atlyginimo; valdymo organo narių atsakomybė už žalą, padarytą jų pareigų pažeidimu, kyla pačiai bendrovei. Tuo atveju, jeigu bendrovė patyrė žalos dėl netinkamo tokių asmenų pareigų atlikimo ir dėl to nuvertėjo visų akcininkų akcijos ir (arba) sumažėjo arba buvo prarasta visų akcininkų galimybė gauti dividendų, tokia akcininkų žala laikoma išvestine iš žalos bendrovei. Kai neigiami turtiniai padariniai akcininkui yra neigiamų padarinių bendrovei rezultatas ir gali būti pašalinami atlyginant žalą bendrovei, akcininkas turi teisę į išvestinį ieškinį, t. y. teisę reikalauti žalos atlyginimo bendrovei, bet ne tiesiogiai sau. Taip, gindamas kito subjekto – bendrovės – interesus ir veikdamas jos naudai, akcininkas gina ir savo pažeistus turtinius interesus, tačiau akcininkas juos gina netiesiogiai, nes jo interesas yra išvestinis iš ginamo bendrovės intereso ir antraeilis šio bendrovės intereso atžvilgiu (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-378/2024 37 punktą ir kt.). Aptariamas išvestinis ieškinys pagal savo teisinę prigimtį laikomas specialia netiesioginio ieškinio forma, tik jo padavimui ir tenkinimui netaikomos bendrosios CK 6.68 straipsnyje nustatytos taisyklės, bet taikoma ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta specialioji nuostata.

29. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad M. B., kaip bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, kreipėsi į teismą pirmiau šioje nutartyje aptartu ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu su išvestiniu ieškiniu atsakovei bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) vadovei skolininkei A. Z., prašydamas priteisti trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) 13 622,98 Eur padarytos žalos atlyginimą dėl to, kad ieškinio lentelėje nurodytos prekės ir paslaugos įsigytos ne bendrovės interesams patenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 27 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies ir priteisė iš atsakovės A. Z. trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) naudai 13 211,77 Eur žalos atlyginimo, o ieškovo M. B. naudai 6 893,79 Eur bylinėjimosi išlaidų (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); b. l. 17–29). Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą, priteisė iš atsakovės A. Z. trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) naudai 12 124,33 Eur žalos atlyginimo, o ieškovo M. B. naudai – 6 325,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš ieškovo M. B. atsakovės A. Z. naudai 277,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (žr. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); b. l. 5–16). Taigi pareiškėjas M. B. civilinėje byloje, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, kurio pagrindu išduotas ir vykdomas vykdomasis raštas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo ieškovu, skolininkė A. Z. – atsakove, o UAB (duomenys neskelbtini) – trečiuoju asmeniu.

30. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalimi, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Dėl vykdomojo rašto išdavimo gali kreiptis proceso šalis (ieškovas ar atsakovas), kurios atžvilgiu byloje priimtas palankus teismo procesinis sprendimas ar jo dalis. Teismas, patikrinęs, ar dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi asmuo, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, išduoda vykdomąjį raštą.

31. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas vykdomasis raštas teismo išduotas ne UAB (duomenys neskelbtini) bet bendrovės akcininkui pareiškėjui M. B.. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėjo M. B. atstovas advokatas J. B. 2023 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą būtent M. B., bet ne UAB (duomenys neskelbtini), dėl 12 124,33 Eur žalos atlyginimo bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) ir dėl 6 047,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo M. B. iš skolininkės A. Z. (žr. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Akcentuotina, kad teismas tenkino aptariamą M. B. atstovo prašymą ir 2023 m. gruodžio 5 d. išdavė būtent pareiškėjui M. B. vieną vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tiek dėl 12 124,33 Eur žalos atlyginimo UAB (duomenys neskelbtini) naudai, tiek taip pat ir dėl 6325,23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo M. B. naudai iš skolininkės A. Z. (žr. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); v. b. l. 5). Teismas 2023 m. gruodžio 5 d. aptariamą vykdomąjį raštą išsiuntė būtent advokatui J. B., bet ne UAB (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat išaiškinto pareiškėjo atstovui, kad aptariamą vykdomąjį raštą jis turi įkelti į sistemą, prisijungęs adresu: www.antstoliai.lt (žr. teismo 2023 m. gruodžio 5 d. raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

32. Pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles vykdymo procese dalyvauja dvi vykdymo proceso šalys – išieškotojas ir skolininkas. Skolininkas – tai asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo (CPK 642 straipsnis). Išieškotojas – tai asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 638 straipsnio 1 dalis). Įprastai išieškotojas yra bylą laimėjusi šalis. Sprendžiant, ar asmuo laikytinas bylą laimėjusia šalimi, turi būti vertinama teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje nurodoma teismo išvada dėl reikalavimo tenkinimo (CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tai reiškia, kad išieškotoju laikomas asmuo, kurio naudai yra priimtas sprendimas, t. y. asmuo, kuriam yra priteisiamas konkretus objektas ar nurodoma jo atžvilgiu atlikti konkrečius veiksmus. Toks vertinimas priklauso nuo civilinėje byloje taikyto civilinių teisių gynimo būdo.

33. Tačiau pažymėtina, kad taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tam tikrus, specifinius teisinio reguliavimo ypatumus. Netiesioginio ieškinio tenkinimo atveju teismas, siekdamas užtikrinti šio instituto veiksmingumą, be kita ko, sprendime turėtų pasisakyti ir dėl šio sprendimo vykdymo tvarkos, atsižvelgiant į šio teisės gynybos būdo ypatumus. Tai reiškia, kad netiesioginį ieškinį pareiškęs asmuo galėtų būti laikomas išieškotoju tokių ieškinių patenkinimo atveju, jeigu šį klausimą teismas išspręstų tuo pačiu sprendimu, pasisakydamas dėl šio sprendimo vykdymo tvarkos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Tokios pozicijos laikomasi taip pat ir teisės doktrinoje (Jokubauskas R., Kirkutis M., Tamošiūnienė E., Višinskis V., Vykdymo procesas: asmenų teisių ir pareigų balansas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2022, p. 78–79).

34. Praktikoje gali susiklostyti situacija, kad teismo sprendimo vykdymo tvarka nėra visiškai aiški. Tokiu atveju teismas gali išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką.

35. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo šis sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas.

36. CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Tokį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 589 straipsnio 2 dalis).

37. Tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek CPK 589 straipsnio 1 dalis sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo.

38. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pasisakant dėl CPK 278 ir CPK 589 straipsnių santykio, yra išaiškinta, jog CPK 589 straipsnis gali būti aiškinamas kaip specialioji teisės norma, reglamentuojanti antstolio teisę vykdymo proceso metu prašyti išaiškinti teismo sprendimą ir jo vykdymo tvarką. Tai, kuria proceso teisės norma vadovautis sprendimą priėmęs teismas turi, spręsdamas sprendimo išaiškinimo klausimą, priklauso nuo momento, kurioje civilinio proceso stadijoje sprendimo išaiškinimo klausimas sprendžiamas. Jeigu teismas nurodytą klausimą sprendžia iki priverstinio sprendimo vykdymo pradžios, tai sprendimo išaiškinimas nagrinėjamas pagal CPK 278 straipsnį. Jeigu sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo klausimas iškyla jau antstoliui priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, tai aptariamas klausimas turi būti nagrinėjamas pagal CPK 589 straipsnį (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-834-912/2023; 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-229-450/2021 ir kt.).

39. Pagal aptariamą CPK 589 straipsnį tik antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdymo išaiškinimo. Kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims tokia teisė nėra suteikta.

40. Teismas, aiškindamas savo priimto sprendimo vykdymo tvarką ar reikalingą vykdymo procese taikyti teisės normą, turi įvertinti visas su atitinkamo teismo procesinio sprendimo įvykdymu susijusias aplinkybes. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo. Tačiau svarbu pažymėti, kad teismas turi teisę išaiškinti tik savo sprendimo vykdymą.

41. Pirmiau šioje nutartyje jau nurodyta, kad CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.

42. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. CPK 646 straipsnyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą.

43. Pirmiau šioje nutartyje jau nurodyta, kad M. B., kaip bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, kreipėsi į teismą pirmiau šioje nutartyje aptartu ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu su išvestiniu ieškiniu atsakovei bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) vadovei skolininkei A. Z., prašydamas priteisti trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) padarytos žalos atlyginimą. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas vykdomasis raštas teismo išduotas ne UAB (duomenys neskelbtini), bet būtent pareiškėjui bendrovės akcininkui M. B. (žr. šios nutarties 29, 31 punktus). Įstatyme neaptartas akcininkų, kurių išvestinis ieškinys buvo patenkintas, teisinis statutas vykdymo procese. Tokiu atveju teismas procesiniame sprendime turėtų pasisakyti ir dėl šio sprendimo vykdymo tvarkos, atsižvelgdamas į šio teisės gynybos būdo ypatumus.

44. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą, nėra akivaizdu, kad vykdomajame rašte išieškotoju nurodyta UAB (duomenys neskelbtini), kuomet patenkintas kito asmens, t. y. pareiškėjo M. B., ieškinys, o UAB (duomenys neskelbtini) aptariamoje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, kurio naudai priteistas žalos atlyginimas, šiuo konkrečiu atveju gali atsiimti prašymą dėl vykdomosios bylos iškėlimo. Pirmiau šioje nutartyje jau nurodyta, kad antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga siekiant vykdymo tikslo atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus bei padėti šiems asmenims įgyvendinti įstatyme suteiktas teises. Todėl antstolis šiuo konkrečiu atveju, gavęs UAB (duomenys neskelbtini) prašymą dėl vykdomojo rašto pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktą grąžinimo ir vykdomosios bylos užbaigimo bei nustatęs, jog šiuo konkrečiu atveju nėra aiški vykdymo tvarka, vadovaudamasis CPK 589 straipsniu, turėjo pareigą kreiptis į sprendimą priėmusį teismą su prašymu dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, bet ne formaliai užbaigti vykdomąją bylą pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

45. Vykdymo procese gali dalyvauti, teikti skundus asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 straipsnis). Akivaizdu, kad pareiškėjui šiuo konkrečiu atveju vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes. Todėl, įvertinus šios konkrečius bylos ypatumus, nėra jokio pagrindo sutikti su antstolio teiginiu, kad pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas ir dėl to, kad jis, anot antstolio, pateiktas asmens, nesančio vykdymo proceso šalimi.

46. Teismas, įvertinęs visas pirmiau šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, vykdomojoje byloje ir šioje civilinėje byloje esančių įrodymų visetą, šios konkrečios bylos specifiką, įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas ir nagrinėtos bylos ypatumus, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo, teismo sprendimo privalomumo principais, konstatuoja, kad šioje konkrečioje byloje yra pagrindas pripažinti antstolio veiksmus, vykdomojoje byloje priimant 2024 m. sausio 4 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, neteisėtais ir panaikinti antstolio 2024 m. sausio 4 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, išaiškinant, kad antstolis turi pareigą, vadovaudamasis CPK 589 straipsniu, kreiptis į sprendimą priėmusį teismą su prašymu dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Dėl pareiškėjo atstovo veiksmų vertinimo CPK 95 straipsnio aspektu

47. Antstolis S. M. 2024 m. sausio 16 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad pareiškėjo atstovas advokatas J. B., pažeisdamas tinkamo atstovavimo principus ir nuostatas, neturėdamas teisės atstovauti juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini), nepateikęs įgalinimus atstovauti juridiniam asmeniui patvirtinančių dokumentų, per AIS pateikė antstoliui vykdyti juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) prašymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės A. Z.. Todėl, anot antstolio, advokato veiksmai turėtų būti įvertinti CPK 95 straipsnio kontekste. Suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime palaikė tokį antstolio prašymą.

48. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 95 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑256‑915/2016). Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

49. Teismas, įvertinęs visas pirmiau šioje nutartyje aptartas aplinkybes, byloje esančių įrodymų visetą, šios konkrečios bylos ypatumus, be kita ko tai, kad M. B., kaip bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, kreipėsi į teismą pirmiau šioje nutartyje aptartu ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu su išvestiniu ieškiniu atsakovei bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) vadovei skolininkei A. Z., prašydamas priteisti trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) padarytos žalos atlyginimą ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas vykdomasis raštas teismo išduotas būtent pareiškėjui M. B., bet ne UAB (duomenys neskelbtini), pastarasis teismo išsiųstas taip pat pareiškėjo atstovui, advokatas J. B. kartu su prašymu pateikė antstoliu teisinių paslaugų sutartį, suteikiančią advokatui įgalinimus atstovauti būtent pareiškėjui M. B., bet ne UAB (duomenys neskelbtini), todėl teismas neturi jokio pagrindo sutikti su antstolio ir suinteresuoto asmens pozicija, kad advokatas, pateikdamas antstoliui per AIS prašymą priimti vykdyti vykdomąjį raštą, nesąžiningai, ne pagal paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus naudojosi procesinėmis teisėmis ir piktnaudžiavo teise. Byloje nenustatyta absoliučiai jokių pareiškėjo ar jo atstovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejų CPK 95 straipsnio instituto taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad byloje neįrodyta CPK 95 straipsniui taikyti būtinų sąlygų visuma. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje nurodytų motyvų prašymas dėl CPK 95 straipsnio nuostatų taikymo atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo

50. Suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

51. Akcentuotina, kad skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Kreipimosi į teismą su pareiškimu ypatingosios teisenos tvarka bendrieji klausimai reglamentuoti CPK 442–443 straipsniuose, o ypatumai nustatyti atskiruose CPK straipsniuose. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Šioje normoje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

52. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, byloje patenkinus pareiškėjo skundą, suinteresuotam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) nepriteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

Tenkinti pareiškėjo M. B. skundą dėl antstolio S. M. veiksmų.

Panaikinti antstolio S. M. 2024 m. sausio 4 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui S. M. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.