Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (buvęs pavadinimas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovo Z. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams Z. K. ir D. K. dėl skolos priteisimo, vykdymo išaiškinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.4. priteisti valstybei iš atsakovo Z. K. 1 479 Eur žyminį mokestį;

3. Nurodė, kad NŽT tiek pirmosios instancijos teismui teiktame patikslintame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde, siekdama iš atsakovų prisiteisti įsiskolinimą, nurodė, jog visiems iš valstybės išsimokėtinai pirktiems žemės sklypams pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu 2013 m. balandžio 10 d. yra nustatytos priverstinės hipotekos, kurios įregistruotos Hipotekos registre, bei pridėjo tai įrodančius dokumentus. Ginčo dėl nustatytų ir įregistruotų priverstinių hipotekų tarp bylos šalių nėra. Taigi ieškovė siekė prisiteisti įsiskolinimą ir teismo nutarties pagrindu gauti vykdomuosius dokumentus (vykdomuosius raštus), kuriais įgytų teisę išsiieškoti įsiskolinimą be eilės iš įkeisto turto – iš 13–os žemės sklypų.

5. CPK 754 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų patenkinimo eilė ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Tačiau šiuo atveju, kai teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad išieškoma iš įkeisto turto, antstolis ieškovę įtraukė į 3–ios eilės kreditorių sąrašą, nors ieškovė yra hipotekos turėtoja (NŽT įkeista 13 išsimokėtinai iš valstybės pirktų žemės sklypų, už kuriuos teismo nutartimi priteistas įsiskolinimas). NŽT negali atgauti priteisto įsiskolinimo be eilės iš įkeisto turto (žemės sklypų). Atitinkamai NŽT negali leisti antstoliui parduoti jai įkeisto turto tol, kol nėra užtikrinta NŽT (valstybinės institucijos) teisė atgauti įsiskolinimą be eilės, todėl išieškojimo procesas tampa neįmanomas. Siekiant užtikrinti koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, priimtos teismo nutarties įvykdymo būdas bei tvarka turi būti nustatyta toje pačioje byloje.

Prašymas išaiškinti nutarties vykdymą netenkinamas.

6. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

7. CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį tokį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2021 m. birželio 3 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su prašymu išduoti vykdomuosius raštus. Šiaulių apygardos teismas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimas, pagrindu išdavė 3 vykdomuosius raštus. Ieškovei pateikus vykdomuosius raštus vykdyti, antstolis ieškovę įtraukė į 3–ios eilės kreditorių sąrašą, nors, anot ieškovės, ji yra hipotekos turėtoja – NŽT įkeista 13 išsimokėtinai iš valstybės pirktų žemės sklypų, už kuriuos teismo nutartimi priteistas įsiskolinimas.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, yra reikšmingi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai dėl CPK 278 ir 589 straipsnių santykio, kuriuose nurodoma, kad tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek CPK 589 straipsnio 1 dalis sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-421/2016 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CPK 589 straipsnis gali būti aiškinamas kaip specialioji teisės norma, reglamentuojanti antstolio teisę vykdymo proceso metu prašyti išaiškinti teismo sprendimą ir jo vykdymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-823/2021 17 punktas). Tai, kuria proceso teisės norma vadovautis sprendimą priėmęs teismas turi, spręsdamas sprendimo išaiškinimo klausimą, priklauso nuo momento, kurioje civilinio proceso stadijoje sprendimo išaiškinimo klausimas sprendžiamas. Jeigu teismas nurodytą klausimą sprendžia iki priverstinio sprendimo vykdymo pradžios, tai sprendimo išaiškinimas nagrinėjamas pagal CPK 278 straipsnį. Jeigu sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo klausimas iškyla jau antstoliui priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, tai aptariamas klausimas turi būti nagrinėjamas pagal CPK 589 straipsnį (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-834-912/2023 19–20 punktai).

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateikto prašymo turinį, konstatuoja, kad jame nenurodyti argumentai, kuriais remiantis, ieškovė prašytų sprendimo (nutarties) išaiškinimo. Ieškovė, remdamasi sprendimo išaiškinimo institutu (CPK 278 straipsnio 1 dalis), pateiktu prašymu vykdomojo proceso stadijoje iš esmės siekia sprendimo (nutarties) vykdymo, o ne pačio sprendimo, kuris savo turiniu yra aiškus, išaiškinimo (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės prašymas, nagrinėjamu atveju pateiktas ir netinkamo subjekto, netenkinamas.

11. Teisėjų kolegija atkreipia ieškovės dėmesį, kad visi vykdymo proceso dalyviai, tame tarpe ir išieškotojas, vykdymo procese turi būti aktyvūs, domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640 straipsnis). Pagal CPK 664 straipsnio 1 dalį pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Jeigu antstolis, vykdydamas ieškovei išduotus vykdomuosius raštus, išieškojimą vykdo ne pirmąja eile, ieškovė (išieškotoja) turi teisę pateikti antstoliui prašymą dėl kreditorių reikalavimų patenkinimo eilės pakeitimo, kartu su juo pateikiant visą turimą informaciją bei įrodymus, susijusius su ieškovei hipoteka įkeistu turtu (CPK 664 straipsnio 1 dalis, 754 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu antstoliui atsisakius tenkinti ieškovės prašymą ir pakeisti kreditorių reikalavimų patenkinimo eilę, ieškovė turi teisę dėl tokio antstolio atsisakymo pateikti skundą įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278, 302, 589 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos prašymo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties vykdymo išaiškinimo.