Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-316-883/2020 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00290-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1.

2020 m. liepos 23 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vokietijos juridinio asmens Ornyx GmbH ieškinį akcinei bendrovei Šiaulių bankas dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Medsis“ ir G. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas Vokietijos juridinis asmuo Ornyx GmbH (toliau – ieškovas, Ornyx GmbH) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės Šiaulių bankas (toliau – atsakovė, Šiaulių bankas) 300 000 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas žalos atlyginimo reikalavimą grindžia tuo, jog dėl Šiaulių banko atliktų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų patyrė 300 000 Eur nuostolių.

2. Ieškovas nurodo, kad 2017 09 10 tarpusavio sutarties pagrindu iš Airijos Respublikoje registruoto juridinio asmens ROWA PHARMACEUTICALS LTD pirkdavo prekes (Rowatinex kapsules), už kurias sumokėdavo mokėjimo pavedimu iš savo atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į pardavėjo atsiskaitomąją sąskaitą Airijos Respublikoje registruotame banke. 2018 m. liepą pardavėjo elektroniniu paštu (mairead@rowa-pharma.ie) ieškovas gavo 2018-06-25 sąskaitą - faktūrą, kurioje nurodyta, jog mokėjimai už prekes turi būti atlikti į AB Šiaulių bankas esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios lėšų gavėjas – ROWAPHARM LTD UAB. Prašymas mokėjimus atlikti naujais rekvizitais buvo motyvuojamas tuo, kad pardavėjas gavo Europos Komisijos pranešimą dėl privalomo eksporto audito ir dėl to 30-čiai dienų turi sustabdyti visas mokėjimo operacijas.

3. Ieškovas neturėjo pagrindo abejoti duomenų patikimumu ir iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į gavėjo (kaip vėliau paaiškėjo – UAB „MedSis“, o ne pardavėjo) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, 2018-10-15, 2018-10-16 ir 2018-10-26 atliko po du mokėjimo pavedimus po 50 000 Eur (iš viso 300 000 Eur). 2018 m lapkritį ieškovei paaiškėjo, kad melagingi nurodymai dėl atliktinų mokėjimų atlikti tretiesiems asmenims įsilaužus į pardavėjo vidinę elektroninę sistemą. Dėl sukčiavimo ieškovė patyrė 300 000 Eur nuostolį, dėl nusikalstamos veikos tyrimo kreipėsi į Vokietijos ikiteisminio tyrimo įstaigą, taip pat į Klaipėdos prokuratūrą, kurioje pagal ieškovo pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 2 d. (sukčiavimas) numatytos nusikalstamos veikos. Ieškovas kreipėsi į Šiaulių banką su prašymu grąžinti mokėjimo pavedimais į AB Šiaulių bankas esančią gavėjo UAB „MedSis“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestas lėšas, tačiau bankas lėšų negrąžino, nurodydamas, kad visos sumos iškarto po jų įskaitymo banke buvo pervestos į kitą sąskaitą.

4. Teigia, kad nuostolių ieškovė nebūtų patyrusi, jei atsakovė būtų vykdžiusi savo kliento UAB „MedSis“ dalykinių santykių stebėseną - identifikavusi, jog kliento sąskaita yra tranzitinė, o viena po kitos atliktos 300000 Eur vertės piniginės operacijos yra akivaizdžiai įtartinos, be jokio ekonominio pagrindo, neatitinkančios kliento įprastinės veiklos, ir operacijas sustabdžiusi. Atsakovė nė vienos iš minėtų 6 piniginių operacijų nesustabdė, ieškovės lėšos iš AB Šiaulių bankas esančios sąskaitos buvo pervestos į kitas sąskaitas ir tai sukėlė ieškovei 300 000 Eur dydžio nuostolius.

5. Ieškovės atstovė posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad Šiaulių bankas yra reikšmingas finansų rinkos dalyvis, turintis vykdyti Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymą; bankas, nustatęs kad į UAB „MedSis“ sąskaitą itin trumpu laikotarpiu gauti 6 mokėjimo pavedimai, turėjo mokėjimus įvertinti ir pirmąją ir paskesnes operacijas priskirti įtartinoms operacijoms ir per 3 darbo valandas apie operacijas pranešti FNTT.

6. Atsakovė AB „Šiaulių bankas“ su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Šiaulių bankas neatliko neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, nesukėlė ir negalėjo sukelti ieškovui žalos bei laikėsi teisės aktų reikalavimų, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Ieškovas piniginių lėšų valdymą prarado 2018 m. spalio 15, 16 ir 26 dienomis, todėl šios datos laikytinos žalos atsiradimo momentu ir ieškovo nurodomos civilinės atsakomybės sąlygos turėtų būti vertinamos būtent šiomis datomis. Ieškovo nurodyti neva banko padaryti pažeidimai niekaip nesusiję su ginčo objektu ir ieškovo suklydimu pervedant lėšas ne tam subjektui. Bankas negali būti laikomas atsakingu už paties ieškovo padarytą suklydimą. Bankas, gavęs korespondentinio banko mokėjimo nurodymą įskaityti lėšas į sąskaitą (duomenys neskelbtini), privalėjo atlikti tokį įskaitymą. Atsisakyti įskaityti lėšas, jeigu teisingai nurodytas unikalus identifikatorius, bankas neturėjo teisės, kadangi tokia galimybė nėra numatyta galiojančiuose teisės aktuose. Ieškovo nurodomi teiginiai, neva, bankas atliko neteisėtus veiksmus pažeisdamas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Finansinių tyrimų tarnybos direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. V-240 Dėl galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašo (toliau – FNTT įsakymas) yra nepagrįsti ir nesusiję su ginčo objektu, kadangi banko veiksmai savo klientų atžvilgiu niekaip nėra susiję su tuo, kad bankas priėmė ieškovo atliktą mokėjimą į nurodytą sąskaitą pagal unikalų identifikatorių (banko sąskaitos numerį). Žala ieškovui atsirado atlikus pavedimą į bendrovės sąskaitą ir praradus pinigų valdymą. Nei galiojantys teisės aktai, nei banko vidinės taisyklės nesuteikia teisės bankui disponuoti banko klientų pinigais, atlikti pavedimus ar šiuos pinigus grąžinti juos pervedusiam asmeniui, todėl pinigus grąžinti ieškovui galėjo tik pati bendrovė. Ieškinyje nurodomi spėjimai apie tai, kad bankas prieš atidarydamas sąskaitą bendrovei netinkamai surinko informaciją apie bendrovę ir reguliariai jos neatnaujino, ar buvo neįdiegęs efektyvių vidaus kontrolės mechanizmų, susijusių su kliento/naudos gavėjo tapatybės nustatymu, ar tinkamai nevykdė bendrovės dalykinių santykių stebėsenos, niekaip nesusiję su ieškovo žalos atsiradimu, kadangi žala ieškovui atsirado ne todėl, jog bankas nepažinojo savo kliento – bendrovės, o todėl, kad ieškovas pavedimą atliko į klaidingą sąskaitą. Maksimaliai ką galėjo padaryti bankas – sužinojęs apie ieškovo suklydimą ir esant rašytiniam ieškovo pranešimui sulaikyti lėšas bendrovės sąskaitoje ir tokiu būdu palengvinti ieškovui galimybę į žalos atlyginimą, tačiau ne išvengti žalos atsiradimo, kadangi žalą ieškovas patyrė atlikęs pavedimus. Ieškovo teiginys, kad ieškovo pervesti 300 000 Eur buvo pervesti iš bendrovės sąskaitos kitiems asmenims, nėra pakankamas pagrindas pagrįsti žalos atsiradimą, kadangi ieškovas šiuos pinigus gali išsiieškoti iš bendrovės ar kitų kaltų asmenų.

7. Atsakovės atstovas posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, papildomai nurodė, kad ieškovas neįrodė visų būtinųjų sąlygų Šiaulių banko atsakomybei kilti, banko veiksmai ir atsakomybės klausimas turi būti vertinami mokėjimų priėmimo kontekste, o ne visos banko veiklos kontekste; argumentai, kad bankas atliko neteisėtus veiksmus pažeisdamas PPTFP įstatymo nuostatas yra nepagrįsti ir nesusiję su ginčo objektu; ieškovė turi reikalavimo teisę į UAB „MedSis“, o nesant duomenų apie išieškojimo negalimumą, teiginys apie patirtą žalą nepagrįstas; dėl žalos atsiradimo kalta pati ieškovė; tarp to, kad ieškovė atliko pavedimą į UAB „MedSis“ sąskaitą ir banko veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio.

8. Trečiasis asmuo G. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jai priklausiusias UAB „Medsis“ akcijas 2018-05-18 ji padovanojo Latvijos Respublikos piliečiui A. B., ji neturi jokio ryšio su po 2018-05-18 vykusiais įvykiais, į bylos nagrinėjimą įtraukta be pagrindo.

9. Procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „MedSis“ įteikti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 124 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, atsiliepimo į ieškinį teismas negavo, trečiojo asmens atstovas posėdyje nedalyvavo.

Ieškinys atmestinas.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Medsis“ (j. a. k. 15243929) direktorė G. K. (trečiasis asmuo) 2018-05-17 Šiaulių bankui pateikė prašymą banko sąskaitai atidaryti, užpildė juridinio asmens anketą, kurioje nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

11. Į UAB „MedSis“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, ieškovas Vokietijos juridinis asmuo Ornyx GmbH iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atliko mokėjimo pavedimus: 2018 10 15 - mokėjimo pavedimas 50 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtis – „išankstinis apmokėjimas E11205“; 2018 10 15 - mokėjimo pavedimas 50000 Eur sumai, mokėjimo paskirtis – „išankstinis apmokėjimas E11205 “; 2018 10 16 - mokėjimo pavedimas 50000 Eur sumai, mokėjimo paskirtis – „išankstinis apmokėjimas E11205“; 2018 10 16 - mokėjimo pavedimas 50 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtis – „E 11205 išankstinis apmokėjimas 11205“; 2018 10 26 - mokėjimo pavedimas 50 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtis – „E11205“; 2018 10 26 - mokėjimo pavedimas 50 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtis – „E11205“. Šiaulių bankas informavo ieškovą Ornyx GmbH, kad lėšos nebus sugrąžintos, nes visa suma buvo pervesta vos įskaičius ją į kliento sąskaitą.

12. Ieškovas Ornyx GmbH prašo priteisti iš atsakovės AB Šiaulių bankas 300 000 Eur nuostolių, motyvuodama tuo, kad bankas netinkamai vykdė jam keliamus pinigų plovimo prevencijos reikalavimus ir šių reikalavimų nevykdymas lėmė žalos ieškovei atsiradimą.

13. Atsižvelgiant į ginčo šalių pateiktus paaiškinimus ir įrodymus darytina išvada, kad šalių ginčas yra kilęs dėl banko civilinės atsakomybės, bankui neidentifikavus, nesustabdžius ir FNTT nepranešus apie UAB „Medsis“ atliekamas operacijas.

14. CK 6.245 str. 1 d. civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas. CK 6.263 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.246-6.249 str. yra numatytos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti. Būtinos civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, taip pat kaltė. Žalą padariusio asmens kaltė civilinėje teisėje preziumuojama (CK 6.248 str.1 d.), tačiau kitas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo, t.y. ieškovas. Civilinė atsakomybė netaikoma, jei žalos atsiradimą nulėmė trečiųjų asmenų veiksmai (CK 6.253 str. 1 d. ir 4 d.).

15. Rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Nagrinėjamu atveju suinteresuota šalimi laikytinas ieškovas Ornyx GmbH, todėl pirmiausia ieškovui tenka pareiga įrodyti banko civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą, įskaitant ieškovo patirtos žalos faktą.

16. Ieškovės nuomone, atsakovė AB Šiaulių bankas nevykdė savo kliento UAB „MedSis“ dalykinių santykių stebėsenos ir dėl to neidentifikavo, jog lėšų judėjimas kliento sąskaitoje akivaizdžiai atitinka įtartinų piniginių operacijų kriterijus, nesustabdė įtartinų mokėjimo pavedimų (Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFP įstatymo 9 straipsnis, LR FNTT direktoriaus 2014 12 05 įsakymu Nr. V-240 patvirtintas Galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašas).

17. Teisės aktuose įtartina piniginė operacija ar sandoris apibrėžiama kai piniginė operacija arba sandoris, susiję su turtu, kuris, kaip įtariama, yra tiesiogiai arba netiesiogiai gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis numato, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatę, kad jų klientas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, nepaisydami piniginės operacijos ar sandorio sumos, privalo tą operaciją ar sandorį sustabdyti (išskyrus atvejus, kai dėl piniginės operacijos ar sandorio pobūdžio, jų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių to padaryti objektyviai neįmanoma) ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas nuo piniginės operacijos ar sandorio sustabdymo apie šią operaciją ar sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Tokios operacijos ir sandoriai objektyviai nustatomi finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams atkreipiant dėmesį į tokią klientų veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, vykdant kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą ir nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 9 straipsnyje, ir atsižvelgiant į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos patvirtintus įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijus.

18. Tai reiškia, kad PPTFPĮ nustato pareigą finansų įstaigoms vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų subjektų turimas žinias apie klientą, jo verslą ir rizikos pobūdį, prireikus – žinias apie lėšų šaltinį. Vykdydami minėtus veiksmus, finansų įstaigos nustato klientams nebūdingas, neįprastas ar įtartinas pinigines operacijas ir, kaip reikalauja įstatymas, nedelsdami informuoja FNTT.

19. Nors Šiaulių banke 2018-05-17 prašymą dėl sąskaitos atidarymo pateikusi tuometinė direktorė G. K. nurodė, kad UAB „MedSis“ veikla yra valymo paslaugos, kad didžiausia planuojama mėnesio apyvarta 20 000 Eur, tačiau Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad 2018-05-18 pasikeitė UAB „Medsis“ vienintelis akcininkas ir vadovas. Išraše ir UAB „MedSis“ įstatuose nurodyta, kad bendrovės veiklos tikslai medicinos ir odontologijos prietaisų, instrumentų ir reikmenų gamyba, moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, medicinos ir odontologijos praktikos veikla, bendrovė gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Ieškovo Ornyx GmbH veiklos pobūdis viešojoje erdvėje nurodomas kaip tarpininkavimas vaistams ir didmeninė prekyba vaistais. Nagrinėjamu atveju mokėjimo pavedimai buvo atlikti tarp dviejų Europos Sąjungos juridinių asmenų, deklaruojančių vykdant panašaus pobūdžio veiklą, mokėjimo pavedimų suma (50 000 Eur) bendrame verslo santykių kontekste nelaikytina didele ir pati savaime nėra įtartina. Teismo vertinimu, bankui nebuvo pagrindo vertinti ginčo mokėjimo pavedimų kaip neįprastų ir įtartinų sandorių, susijusių su pinigų plovimu ar terorizmu, taigi nebuvo pagrindo juos stabdyti ir apie sandorius informuoti FNTT.

20. Ieškovas nurodo, kad bankas nesudarė ir reguliariai neatnaujino kliento UAB „MedSis“ portreto (nerinko privalomos informacijos apie kliento įprastai atliekamas operacijas, jų pobūdį, apimtis, nerinko informacijos apie kliento naudos gavėją, nėra įdiegusi efektyvių vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų/naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir rizikos vertinimu (PP ir TFFP įstatymo 29 str.).

21. Pažymėtina, kad PPTFPĮ yra tiksliai įvardinta, kokia informacija reikalinga kliento ir naudos gavėjo tapatybei nustatyti, tačiau informacijos, kuri leistų suprasti klientų dalykinių santykių tikslą ir pobūdį, turinys nėra išsamiai apibrėžtas. Taip pat, nei PPTFPĮ, nei kituose teisės aktuose nėra detalizuojama, koks santykių stebėsenos modelis yra laikomas tinkamu. Pažymėtina, kad klausimas, ar banke įdiegtos kliento pažinimo ir vidaus kontrolės procedūros yra tinkamos, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai, nustatė, kad mokėjimo paslaugų teikėjams (bankams) privaloma tikrinti tik vieną identifikatorių – sąskaitos numerį (IBAN). Mokėjimų įstatymo 50 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu mokėjimo nurodymui įvykdyti mokėjimo paslaugų vartotojas nurodo unikalų identifikatorių, toks mokėjimo nurodymas laikomas tinkamai įvykdytu unikaliu identifikatoriumi nurodyto gavėjo ir (arba) jo mokėjimo sąskaitos atžvilgiu Todėl tuo atveju, jei buvo duotas mokėjimo nurodymas ir jis nebuvo atšauktas, gavėjo bankas (šiuo atveju Šiaulių bankas) turėjo vykdyti pradėtą mokėjimo paslaugą, neatsižvelgiant į tai, kad ginčo mokėjimo pavedimuose nurodytas lėšų gavėjas Rowa Pharmaceuticals Ltd, o lėšos buvo įskaitytos į UAB „MedSis“ sąskaitą.

23. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė mokėjimo pavedimus atliko tretiesiems asmenims panaudojus apgaulę: elektroniniuose laiškuose buvo nurodyta neteisinga informacija apie Europos Komisijos priimtą sprendimą atlikti ieškovo verslo partnerio Rowa Pharmaceuticals Ltd eksporto skatinimo auditą, apmokėjimui atsiųsta 2018-06-25 sąskaita Nr. E11205, kurioje nurodoma apmokėjimą atlikti į UAB „Medsis“ sąskaitą Šiaulių banke. Ieškovas Ornyx GmbH nesiaiškino, ar atsiųstas Europos Komisijos sprendimas Rowa Pharmaceuticals Ltd atžvilgiu iš viso buvo priimtas, neatkreipė dėmesio, kad sąskaitoje nurodytas gavėjo pavadinimas (ROWAPHARM LTD UAB) skiriasi nuo pavadinimo Rowa Pharmaceuticals Ltd, nesiaiškino su savo verslo partneriu dėl atsiskaitomosios sąskaitos pasikeitimo, pavedimus atliko po keletą sąlyginai nedidelėmis sumomis (tokiu būdu yra išvengiama banko įvestos momentinės stebėsenos, pagrįstos pervedamų sumų limitais). Tokie ieškovo veiksmai rodo, kad ieškovas nebuvo pakankamai atidus savo verslo veikloje ir atlikdamas avansinius mokėjimus pagal elektroniniu paštu gautus abejotinus pats prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką (CK 6.253 str. 5 d.). Ieškovas nurodo, kad tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje yra pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo, siekiant nustatyti kaltus asmenis ir pritaikyti jiems baudžiamąją atsakomybę.

24. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tarp banko veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių tiesioginio ryšio nėra. Žala padaryta ieškovui (galimai buvus apgautam) atlikus klaidingus mokėjimo pavedimus. Žala yra ne bankui tenkančių pareigų tinkamo/ netinkamo vykdymo, o mokėjimų pavedimų atlikimo pasekmė. Šioje byloje galima būti kalbėti tik apie tai, kad nesustabdžius klaidingų mokėjimų, yra apsunkinta ieškovo galimybė atgauti ne tam asmeniui pervestas lėšas.

25. Teismo vertinimu, žala atsirado ne dėl to, kad atsakovas Šiaulių bankas nesustabdė finansinių operacijų, o dėl ieškovo Ornyx GmbH atliktų pavedimų, kuomet įmonei buvo pateikti neteisingi duomenys apie pasikeitusią verslo kliento sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad piniginės lėšos galimai apgavus ieškovą buvo pasisavintos dėl trečiųjų asmenų nusikalstamų veiksmų, galima teigti, kad banko veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, kaltės, priežastinio ryšio tarp žalos ir veiksmų) ir kad bankui neatsirado prievolė atsakyti už ieškovo patirtus nuostolius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Ieškinį atmetus, remiantis LR Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą apmokėjimo tvarką nustato CPK 98 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad dėl advokato suteiktų paslaugų patirtos šalies išlaidos atlyginamos, jei teismui raštu pateikiamas prašymas jas atlyginti su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

27. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė AB Šiaulių bankas pateikė dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus), patvirtinančius atsakovės patirtas 5771,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, atliktų darbų išklotinės atsakovas nepateikė, todėl teismas negali patikrinti, ar prašomos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 nustatytus dydžius. Teismas, atsižvelgdamas į byloje rengtų procesinių dokumentų kiekį, į bylos sudėtingumą, sprendžia, kad atsakovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos mažintinos ir iš ieškovo priteistina atsakovui 4000 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša

28. 2020-04-16 nutartimi atsakovės AB Šiaulių bankas 2020-04-14 raštu teismui pateikti dokumentai (vokas, 13 lapų) pripažinti nevieša bylos medžiaga, todėl pateiktų dokumentų negalima teikti susipažinti ir kopijuoti byloje nedalyvavusiems asmenims.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankas (j. a. k. 112025254) iš ieškovo Vokietijos juridinio asmens Ornyx GmbH (įmonės registracijos No HRB 16058) 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimui įsiteisėjus, atsakovės AB Šiaulių bankas 2020-04-14 raštu teismui pateiktų dokumentų originalus grąžinti atsakovei AB Šiaulių bankas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.