- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-229-450/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00290-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- Z. K., D. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
- 2.6.11.8Daiktų pirkimas-pardavimas išsimokėtinai (kreditan)
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovo Z. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams Z. K. ir D. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų Z. K. ir D. K. 64 792,20 Eur nesumokėtas įmokas už išsimokėtinai įsigytus žemės sklypus, 51 989,69 Eur palūkanas ir 66 859,11 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovų skola susidarė dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių nevykdymo. 2013 m. vasario 28 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis atsakovo Z. K. vardu buvo sudaryta 13 (trylika) sutarčių dėl valstybinės žemės sklypų, esančių Akmenės rajone, pirkimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove D.K.. Prieš pasirašant sutartis, Bridų žemės ūkio bendrovė sumokėjo 10 procentų žemės sklypų pardavimo kainos, įsiskolinimo likutį ir palūkanas atsakovas įsipareigojo sumokėti per 15 metų iki 2027 m. sausio 15 d. NŽT prašymu, Akmenės rajono notarų biuro notarė 2013 m. balandžio 10 d. sudarė priverstinės hipotekos nustatymo sandorius, kuriais užtikrinti pirkimo pardavimo sutarčių reikalavimai, 2013 m. balandžio 11 d. žemės sklypams hipotekos registre įregistruota priverstinė hipoteka. Ieškinio pateikimo dieną (2019 m. lapkričio 12 d.) nesumokėtų įmokų suma sudarė 64 792,20 Eur, 5 procentai metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d. – 51 898,69 Eur ir 0,05 procentų delspinigiai už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d. (už 2 127 dienas) – 66 589,11 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. liepos 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 10 798,69 Eur įmokas už žemę, 7 558,94 Eur palūkanas, 1 652,19 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20 009,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisė ieškovei iš atsakovo Z. K. 53 993,44 Eur įmokas už žemę, 29 783,26 Eur palūkanas, 7 539,90 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (91 316,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad atsakovų D. K. ir Z. K. santuoka nutraukta Akmenės rajono apylinkės teismo (dabar Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų) 2014 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1414-922/2014 sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo žemės sklypai asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovui Z. K.; dėl skolinių įsipareigojimų pagal ginčo pirkimo–pardavimo sutartis vykdymo teismo sprendimu nebuvo nuspręsta. Iki santuokos nutraukimo žemės sklypai atsakovams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl skolą už laikotarpį iki santuokos nutraukimo abu atsakovai turi padengti kaip solidarūs skolininkai.
5. Teismas nustatė, kad iki santuokos nutraukimo atsakovai turėjo sumokėti 37 285,71 Lt (10 798,69 Eur) įmokas ir 26 099,50 Lt (7 558,94 Eur) palūkanas, kurių nesumokėjo, todėl šias sumas solidariai priteisė iš atsakovų.
6. Teismas vertino, kad nuo 2014 m. spalio 23 d. su asmeniniu turtu susijusi prievolė laikytina asmenine atsakovo Z. K. prievole, t. y. iki ieškinio teismui padavimo dienos, atsakovas turėjo sumokėti 53 993,44 Eur įmokas už žemę ir 29 783,26 Eur palūkanas, todėl šias sumas priteisė iš atsakovo Z. K..
7. Teismas, įvertinęs, kad ieškovė, skaičiuodama delspinigių sumas pagal sutartis, netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnyje įtvirtinto ieškinio senaties termino, konstatavo, jog ieškovės apskaičiuotos sumos viršija ieškinio senaties terminą, todėl delspinigių sumas perskaičiavo ir atitinkamai jas sumažino, iš atsakovų solidariai priteisė: 1 652,19 Eur ((10 798,69 + 7 558,94) x 0,05 x 180) delspinigius, iš atsakovo Z. K. – 7 539,90 Eur (53 993,44 + 29 783,26) x 0,05 x 180) delspinigius.
8. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė NŽT apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo dalį dėl skolos, palūkanų bei delspinigių prieisimo iš atsakovo Z. K. ir priteisti ieškovei iš atsakovo Z. K. 53 993,44 Eur įmokas už žemę, 44 339,75 Eur palūkanas, 8 849,99 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (107 183,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas neteisingai apskaičiavo iš atsakovų priteisiamų palūkanų ir delspinigių sumas, neatsižvelgė į pateiktų Mokėtinų įmokų už išsimokėtinai parduotą žemę palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelių (2019 m. lapkričio 12 d.) duomenis, neatsižvelgė į ieškinyje pateiktus paaiškinimus.
9.2. Ieškovė teikė patikslintą ieškinį perskaičiuoti skolos sumą patikslinto ieškinio teikimo dienai, tačiau prašė priteisti skolą pagal pirminį ieškinį, t. y. 64 792,20 Eur nesumokėtas įmokas, 51 898,69 Eur palūkanas, 66 859,11 Eur delspinigius (netaikius delspinigiams ieškinio senaties termino). Sprendimu ieškovei nepriteista 14 556,49 Eur palūkanų ir 9 192,09 Eur delspinigių, nes teismas palūkanas paskaičiavo remdamasis pirkimo–pardavimo sutarčių grafikais, kuriuose nurodytos mokėtinos sumos, jei mokėjimai būtų atliekami laikantis numatytų terminų. Atsakovai mokėjimo grafikų nesilaikė ir įmokų nustatytu terminu nemokėjo. Kadangi įsiskolinimo likutis per visą laikotarpį nuo sutarčių sudarymo nemažėjo, palūkanos už kiekvienus metus skaičiuotinos nuo pradinės skolos sumos ir už visus metus yra vienodos.
9.3. Delspinigiai skaičiuojami nuo pradelsto įsiskolinimo, kuris kasmet nesumokėjus įmokos iki sausio 15 d. padidėja vienų metų nesumokėtos įmokos ir nesumokėtų palūkanų suma. Todėl iš atsakovo Z. K. priteistina 44 339,75 Eur palūkanų ir 8 843,99 Eur ((53 993,44 + 44 339,75) x 0,05 x 180) delspinigių.
10. Atsakovas Z. K. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškovės teiginiai ir byloje pateikti įrodymai nepagrindžia ieškinio reikalavimų, ieškovė nepateikė teismui tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, kiti pateikti duomenys yra vienašališki, t. y. sudaryti ieškovės, todėl neįrodytas skolos ir kitų reikalavimų dydis. Ieškovė nepateikė ūkinę–finansinę operaciją pagrindžiančių pirminių apskaitos dokumentų ar registrų.
10.2. Teismas nepaaiškino, kodėl atsakovo pateiktus įrodymus ir paaiškinimus atmetė kaip nepagrįstus, todėl pažeidė šalių proceso lygiateisiškumo principą.
10.3. Teismas nesiaiškino, ar sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos nebuvo skaičiuojamos už tuos pačius laikotarpius, kaip ir įstatyme numatytos kompensacinės palūkanos; ar į sutartines kompensacines palūkanas nebuvo įskaičiuoti delspinigiai.
10.4. Teismas iš atsakovo priteisė 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, tai atitinka daugiau nei 20 proc. metinių palūkanų dydį; toks delspinigių dydis prieštarauja CK 6.37 straipsnio 4 dalyje nustatytiems sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimams, todėl turėtų būti sumažintas iki 0,02 proc.
10.5. Ieškovė nedetalizuoja, kaip susidarė skola ir kokiais skaičiavimais remiantis yra parengta pažyma apie skolos dydį, palūkanų, delspinigių skaičiavimą, baudos pagrindą. Nesant pateiktų skaičiavimų, negalima reikšti atsikirtimų ir prašyti teismo taikyti ieškinio senatį visai ar daliai reikalavimų.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė NŽT prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
11.1. Atsakovas deklaratyviai kritikuoja skolos dydį ar ieškinio faktinį pagrindą.
11.2. Palūkanų, delspinigių dydis bei jų skaičiavimo tvarka nustatyta teisės aktu – sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. vasario 13 d. iki 2014 m. kovo 28 d.).
11.3. Iš valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, kad kompensacinės palūkanos atsakovui nėra skaičiuojamos, skirtingą, t. y. mokėjimo, o ne kompensacinę funkciją, atliekančių palūkanų išieškojimas iš skolininko kartu su delspinigiais yra galimas.
11.4. Atsakovas nesirūpino didėjančia skola ieškovei, nesikreipė su prašymu atidėti įmokų mokėjimą (nesumokėjo nei vienos įmokos nuo pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo), nevykdė prievolės įmokas mokėti ar informuoti, kad neketina vykdyti sutartis. Atsakovas, pažeisdamas sutartį ir šešerius metus naudodamasis valstybei priklausančiais pinigais bei žemės sklypais, gavo naudą, o ieškovė patyrė nuostolius, todėl atsižvelgiant į atsakovo elgesį ir pažeidimo pobūdį, nėra pagrindo mažinti netesybas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 10 798,69 Eur įmokas už žemę, 7 558,94 Eur palūkanas, 1 652,19 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20 009,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisė ieškovei iš atsakovo Z. K. 53 993,44 Eur įmokas už žemę, 29 783,26 Eur palūkanas, 7 539,90 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (91 316,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) kitą ieškinio dalį atmetė. Ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, t. y. pagal apeliaciniuose skunduose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl apeliantės (ieškovės) NŽT apeliacinio skundo
14. Nagrinėjamu atveju apeliantė NŽT ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl iš atsakovo Z. K. priteistų palūkanų ir delspinigių sumų neteisingo paskaičiavimo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai palūkanų sumą paskaičiavo remdamasis pirkimo–pardavimo sutarčių grafikais, kuriuose nurodytos mokėtinos sumos, jei mokėjimai būtų atliekami laikantis nurodytų terminų, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovai mokėjimo grafikuose numatytų terminų nesilaikė; įsiskolinimo likutis per visą laikotarpį nuo sutarčių sudarymo nemažėjo, todėl palūkanos už kiekvienus metus turėjo būti skaičiuojamos nuo pradinės skolos sumos ir už visus metus vienodos. Atitinkamai, neteisingai paskaičiuoti ir delspinigiai, kurie turėjo būti apskaičiuoti nuo pradelsto įsiskolinimo, kuris kasmet nesumokėjus įmokos padidėja vienų metų nesumokėtos įmokos ir nesumokėtų palūkanų suma.
15. Byloje nustatyta, kad 2013 m. vasario 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimis (toliau – ir sutartys) pardavėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise Z. K. ir D. K. pardavė išsimokėtinai 13 žemės sklypų. Dešimt procentų sklypų pardavimo kainos sumokėjo Bridų žemės ūkio bendrovė, įsiskolinimo likutį ir priskaičiuotas palūkanas atsakovai įsipareigojo sumokėti iki 2027 m. sausio 15 d.; atsakovas įsipareigojo kiekvienais metais iki sausio 15 d. sumokėti nustatyto dydžio periodines įmokas su priskaičiuotomis metinėmis palūkanomis pagal išdėstytą mokėjimų grafiką ir 0,05 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos metinės įmokos ir palūkanų (įsiskolinimo sumos). Ginčo sutartys nėra nutrauktos, žemės sklypams yra įregistruota priverstinė hipoteka. Taigi kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalis siejo pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisiniai santykiai.
16. Spręsdama dėl priteistų palūkanų ir delspinigių dydžio teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju sutartyse aiškiai ir suprantamai nurodyti įmokų mokėjimo terminai, delspinigių ir palūkanų dydžiai, su kuriais atsakovas sutiko, pasirašydamas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis. Šalys sutartyse susitarė, kad pirkėjas už įsiskolinimo likutį moka 5 procentų dydžio metines palūkanas bei nustatytu laiku nesumokėjus metinės skolos dalies ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procentai privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Pagal sutarčių 3.1 punktus atsakovas įsipareigojo kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d., sumokėti nustatyto dydžio periodines įmokas su priskaičiuotomis metinėmis palūkanomis pagal išdėstytą mokėjimų grafiką ir 0,05 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos metinės įmokos ir palūkanų (įsiskolinimo) sumos. Nurodytina, kad sutarčių sudarymo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (akto redakcija galiojusi nuo 2011 m. vasario 13 d.) 2.15 punkte numatyta, kad perkant žemės ūkio paskirties žemės sklypą išsimokėtinai, pirkėjas ne mažiau kaip 10 proc. nustatytos žemės kainos turi sumokėti iš karto, o kitą sumą – valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytais terminais, pradėdamas mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Atitinkamai 12.10 punkte įtvirtinti palūkanų ir delspinigių dydžiai bei jų apskaičiavimo tvarka, t. y. įtvirtinta pirkėjo pareiga už skolos likutį mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas ir tai, kad nustatytu laiku nesumokėjus metinės skolos sumos ir palūkanų skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento nuo privalomos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Akivaizdu, kad minėtos teisės aktuose įtvirtintos sąlygos buvo perkeltos į šalių sudarytas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis.
17. Nustatyta, kad atsakovai netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, jie nėra sumokėję nei vienos įmokos pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Kadangi įsiskolinimo likutis per visą laikotarpį nuo sutarčių sudarymo nemažėjo, palūkanos už kiekvienus metus skaičiuotinos nuo pradinės skolos sumos ir už visus metus yra vienodos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai palūkanų sumą paskaičiavo remdamasis pirkimo–pardavimo sutarčių grafikais, nevertindamas aplinkybės, kad atsakovas mokėjimo grafikų nesilaikė ir neatliko nei vieno mokėjimo pagal grafikus. Todėl skundžiamoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas ir palūkanos perskaičiuojamos nuo pradinės skolos sumos, kuri atsakovui nevykdant įsipareigojimų nemažėjo, ir pagal apeliantės NŽT pateiktus skaičiavimus yra 44 339,75 Eur palūkanų, priteistinų iš atsakovo, įvertinus ieškovei solidariai iš atsakovų pirmosios instancijos teismo sprendimo pirmu punktu priteistą palūkanų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad delspinigiai skaičiuojami nuo pradelsto įsiskolinimo, kuris kasmet nesumokėjus įmokos iki sausio 15 d. padidėja vienų metų nesumokėtos įmokos ir nesumokėtų palūkanų norma, reiškia jų suma per 6 mėn. laikotarpį sudaro 8 843,99 Eur ((53 993,44 + 44 339,75) x 0,05 x 180) delspinigių.
Dėl apelianto (atsakovo) Z. K. apeliacinio skundo
18. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apskaičiuotų palūkanų, vertindamas jas kompensuojamosiomis palūkanomis, taip pat kelia klausimus dėl delspinigių dydžio bei jų mažinimo.
19. Teisėjų kolegija nurodo, kad palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų paskirties. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, CK 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos. Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).
20. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (kreditan) santykiai yra panašūs į paskolos santykius, kuriuose įprasta susitarti dėl palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją. Šalių susitarimas, kad kiekvienais metais mokėtinos periodinės palūkanų įmokos yra apskaičiuotos nuo nesumokėtos kainos likučio, kuris buvo praėjusiais metais, atitinka palūkanų kaip atlyginimo už pasinaudojimą svetimais pinigais praeityje, bet ne ateityje esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
21. Apeliantas apeliaciniame skunde neteisingai įvardija sutartyse nustatytą ir taikytą kreditoriaus patirtų nuostolių kompensavimo būdą: apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovų kompensuojamąsias palūkanas, ir pateikia su tuo susijusius argumentus. Šioje byloje, kaip teisingai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, kompensuojamųjų palūkanų NŽT neskaičiavo, kadangi pagal pirkimo–pardavimo sutartis jos nebuvo numatytos. Sutartyse nustatytos palūkanos mokamos ne už prievolės pažeidimą (už prievolės pažeidimą nustatytos netesybos), o už naudojimąsi sutartą laiką (mokėjimo terminą) valstybei priklausančiais pinigais, kuriuos pirkėjas, jei būtų pirkęs ne išsimokėtinai, būtų sumokėjęs valstybei, įgydamas žemės sklypą, t. y. jos mokamos už tai, kad pirkėjas pageidavo įgyti valstybinės žemės sklypą išsimokėtinai per sutartyje nustatytą terminą, nemokėdamas iš karto visos žemės sklypo kainos.
22. Ieškovė už piniginės prievolės neįvykdymą laiku reikalavo priteisti iš atsakovų mokėjimo palūkanas (pirkimo–pardavimo sutarčių 3.1 punktas), kurių dydis bei jų skaičiavimo tvarka nustatyta teisės aktu – jau minėtomis sutarties sudarymo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis.
23. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Būtent mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos buvo nustatytos atsakovų su ieškove sudarytose valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyse, kadangi, kaip matyti iš pačių sutarties sąlygų formuluočių, palūkanos turėjo būti mokamos nuo atsakovų nesumokėtos ieškovei žemės sklypų kainos likučio, o ne atsakovams praleidus mokėjimo terminus. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad sutartyse nustatytos palūkanos atliko mokėjimo funkciją už naudojimąsi valstybės pinigais, kuriuos ši turėjo gauti sudarant (sudarius) pirkimo–pardavimo sutartis.
24. Skirtingą (mokėjimo, o ne kompensacinę) funkciją atliekančių palūkanų priteisimas kartu su delspinigiais teismų praktikoje pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Šiuo atveju atsakovui nėra taikoma dviguba atsakomybė už prievolės neįvykdymą (nemokėjimą), o kitos atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, inter alia (be kita ko) tai, kad delspinigių dydis turėtų būti sumažintas iki 0,02 proc. teisiškai nėra reikšmingos ir nepagrindžia būtinybės mažinti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis nustatytų delspinigių dydžio, nes, viena vertus, kaip minėta, delspinigių dydis ne tik sulygtas šalių sudarytose sutartyse, bet ir niekaip nepaneigia išdėstyto teisinio reglamentavimo dėl jų dydžio; kita vertus, atsakovas jau aštuonerius metus naudoja žemės sklypus pagal jų paskirtį, iš jų gauna naudą, bet nėra sumokėjęs nei vienos įmokos pagal sudarytas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis
25. Apeliantas nurodo, kad ieškovės teiginiai ir byloje pateikti įrodymai nepagrindžia ieškinio, ieškovė nepateikė teismui tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, kiti pateikti duomenys yra vienašališki, t. y. sudaryti ieškovės, todėl nėra įrodytas skolos ir kitų reikalavimų dydis. Nurodė, kad ieškovė nepateikė ūkinę-finansinę operaciją pagrindžiančių pirminių apskaitos dokumentų ar registrų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
26. Atsakovo prievolė mokėti įmokas, palūkanas bei delspinigius už valstybinės žemės įsigijimą kilo iš sudarytų sutarčių. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė yra pateikusi visas valstybinės žemės pirkimo išsimokėtinai sutartis, jų priedus, mokėjimo grafikus ir pagal juos yra parengusi nesumokėtų įmokų suvestines, pagrindžiančius įsiskolinimo dydį.
27. Teisėjų kolegija nurodo, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).
28. Pagal įstatymą ir formuojamą teismų praktiką apeliantui (atsakovui) tenka pareiga įrodyti savo atsikirtimų pagrįstumą, t. y. aplinkybę, kad jis nustatytais terminais mokėjo įmokas ieškovei. Svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas net neginčija, kad nėra sumokėjęs nei vienos įmokos, o tik deklaratyviais teiginiais kvestionuoja skolos dydį ir ieškinio faktinį pagrindą, nepagrįstai įmokų mokėjimo įrodinėjimo pareigą perkeldamas ieškovei. Todėl teisėjų kolegija apelianto deklaratyvius teiginius dėl skolos dydžio vertina kritiškai, kaip apelianto pasirinktą gynybinę poziciją.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
29. Apibendrindama padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas NŽT apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovo Z. K. apeliacinį skundą atmesti. Todėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimas keistinas, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai palūkanų sumą paskaičiavo remdamasis pirkimo–pardavimo sutarčių grafikais, todėl palūkanos perskaičiuotos nuo pradinės skolos sumos, kuri atsakovams nevykdant įsipareigojimų nemažėjo, atitinkamai perskaičiuotas ir delspinigių dydis bei mokėtinas žyminis mokestis valstybei.
30. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovų valstybei solidariai priteisė 450 Eur žyminio mokesčio. CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nenumato galimybės šias išlaidas priteisti iš kelių asmenų solidariai (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), todėl jos priteisiamos ne solidariai, o iš kiekvieno asmens atitinkama išlaidų dalimi, išreikšta konkrečia pinigų suma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, išlaidų paskirstymo dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas ir valstybei iš atsakovų 450 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš kiekvieno lygiomis dalimis po 225 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) solidariai iš atsakovų D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir Z. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 10 798,69 Eur (dešimt tūkstančių septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 69 ct) įmokas už žemę, 7 558,94 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 94 ct) palūkanas, 1 652,19 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt du eurus 19 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20 009,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) iš atsakovo Z. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 53 993,44 Eur (penkiasdešimt tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt tris eurus 44 ct) įmokas už žemę, 44 339,75 Eur (keturiasdešimt keturis tūkstančius tris šimtus trisdešimt devynis eurus 75 ct) palūkanas, 8 849,99 Eur (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 99 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (107 183,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir Z. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį, t. y. po 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) iš kiekvieno atsakovo.
Priteisti valstybei iš atsakovo Z. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 479 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) žyminį mokestį.