Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.5.1.; 3.4.5.2.

2016 m. rugsėjo 21 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Pakruojo ūkininkų kredito unijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-5879-1003/2016 pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Pakruojo ūkininkų kredito unijai, „Swedbank“, akcinei bendrovei, antstolei V. Š., G. P. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti G. M.. Nurodė, kad pareiškimo pateikimo teismui dienai pradelsti skoliniai įsipareigojimai Pakruojo ūkininkų kredito unijai sudaro 47 787,30 Eur, antstolei V. Š. – 2 011 Eur, iš viso 49 798,30 Eur. Pareiškėjas nuo 2004 m. gegužės 17 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekskavatoriaus mašinistu, atskaičius mokesčius vidutiniškai kas mėnesį gauna 826,79 Eur darbo užmokestį. Gyvena su sutuoktine G. P., kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti jam reikalinga iš viso 632 Eur suma. Pareiškėjas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), transporto priemonių neturi. Skolininkų neturi, nėra baustas administracine tvarka, neteistas (b.l. 1-5).

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi A. P. iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė G. M. (b.l. 118-123). Teismas pripažino, kad egzistuoja visos sąlygos fizinio asmens bankroto bylai iškelti: (1) A. P. pradelsti skoliniai įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA); (2) įvertinus jo gaunamas pajamas ir turtą, nėra pagrindo išvadai, jog jis yra pajėgus visus finansinius įsipareigojimus įvykdyti; (3) nėra duomenų, kad per paskutinius 3 metus kreditoriai būtų nuginčiję pareiškėjo sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu; (4) nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teistas; (5) byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ėmėsi kitų tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; (6) nėra duomenų patvirtinančių, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 6 punktuose numatytos aplinkybės. Aplinkybė, kad pareiškėjas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo neišsiuntė pranešimo kreditoriui „Swedbank“, AB, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, nes ji apie bylą yra informuota ir išreiškė savo poziciją dėl pareiškėjo ketinimų bankrutuoti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas siūlė bankroto administratoriumi skirti G. M., tačiau kreditorė Pakruojo ūkininkų kredito unija nesutiko su šio bankroto administratoriaus kandidatūra ir siūlė bankroto administratoriumi paskirti UAB „Administravimas LT“, todėl teismas nusprendė, jog geriausiai nagrinėjamu atveju bankroto procedūros veiksmus atliks G. M.. Šio bankroto administravimo išlaidų sąmata gerokai mažesnė, o esant mažesnėms bankroto administravimo išlaidoms būtų sudaryta didesnė galimybė atkurti pareiškėjo mokumą, užtikrinti jo kreditorių interesus. Aplinkybė, kad G. M. yra bankrutavusios UAB „Aisnera“ administratorius, dalyvauja pareiškėjo giminaičių bankroto procedūrose ar imasi aktyvių veiksmų gindamas kreditorių teises, nepatvirtina šio bankroto administratoriaus šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Pakruojo ūkininkų kredito unija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti (b.l. 124-130). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nemokus, netyrė ir nevertino pareikėjo pajėgumo vykdyti įsipareigojimus, nesivadovavo atsiliepime pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pareiškėjas gyvena kartu su žmona G. P., abu yra dirbantys, vaikai suaugę, įsiteisėjusiu teismo sprendimu jam priteista transporto priemonė Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nėra minima ginčijamoje nutartyje, be to, antstolė V. Š. iš G. P. gaunamo atlyginimo jau išskaitė 228 Eur. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pagal 2014 m. sausio 24 d. Asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 14-005613-CL pareiga mokėti 243 Eur kredito įmoką baigsis 2017 m. sausio 24 d., taigi pasibaigus šiam terminui pareiškėjo finansinės galimybės dengti įsiskolinimą Pakruojo ūkininkų kredito unijai padidės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra sudaręs kaupiamąją gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią kas mėnesį moka 28,96 Eur, todėl suėjus sutartyje numatytam terminui (2025 m. lapkričio 27 d.) pareiškėjas bus sukaupęs tam tikrą pinigų sumą, kuri galėtų būti skirta įsiskolinimų dengimui. Svarbu įvertinti ir tai, kad 37 322,51 Eur skola yra išieškoma ne tik iš pareiškėjo, tačiau iš kitų dviejų solidarių skolininkų. Pareiškėjas nepateikė informacijos, kokia yra jo turimo turto dabartinė rinkos vertė, šios aplinkybės nesiaiškino ir teismas, nors ji reikšminga sprendžiant klausimą, ar pareiškėjas pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus.FABĮ imperatyviai reikalauja prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo raštu pranešti visiems kreditoriams, tačiau pareiškėjas neinformavo „Swedbank“, AB apie ketinimą kreiptis į teismą. Neįtraukus į kreditorių sąrašą „Swedbank“, AB buvo pažeistos lygiateisiškumas kitų kreditorių atžvilgiu.Pareiškėjo skola apeliantei atsirado laidavimo sutarties pagrindu, todėl pareiškėjas (laiduotojas) įvykdęs prievolę turi teisę atgręžtinio reikalavimo būdu reikalauti iš skolininko, t. y. R. V., sumokėtos sumos grąžinimo, todėl R. V. turėtų būti įtraukta į bankroto bylos procesą trečiuoju asmeniu, nes sprendimas šioje bankroto byloje turės įtakos ir jos teisėms.Pažymima, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FA-825-291/2016 G. M. paskirtas pareiškėjo sūnaus A. P. bankroto administratoriumi, be to, tą pačią bankroto administratoriaus kandidatūrą nurodo ir R. V. (pareiškėjo sūnaus sugyventinė), R. V. (pareiškėjo sūnaus sugyventinės motina), A. V. (R. V. sūnus) keldami sau fizinio asmens bankroto bylas. Apeliantės manymu, gali kilti sunkumų kreditorei bendraujant su bankroto administratoriumi, tuo tarpu itin glaudus skolininko ir bankroto administratoriaus tarpusavio ryšys sudaro pagrindą abejoti administratoriaus nepriklausomumu, nešališkumu, bankroto procese dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumu. Be to, bankroto administratoriaus parinkimui turi įtakos ir didžiausius finansinius reikalavimus turinčių kreditorių nuomonė.Atsiliepdamas į atskirąjį skundą pareiškėjas A. P. prašo skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš apeliantės Pakruojo ūkininkų kredito unijos 300 Eur advokato atstovavimo išlaidų (b.l. 144-148). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėjas kreipdamasis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikė teismui visus duomenis prie turimus kreditorinius įsipareigojimus, turimą turtą.Teismas pagrįstai įvertino, kad antstolės kontoroje vykdomas išieškojimas iš solidariųjų skolininkų, pradelstų įsipareigojimų suma 30 978,89 Eur viršija 25 MMA. Pažymi, kad pareiškėjas nevengia vykdyti prievolės kreditorei, tačiau įvertinus jo amžių (55 metai), sveikatos būklės perspektyvas, jis negali užtikrinti, jog galės vykdyti prievolės kreditoriams, todėl teismas pagrįstai įvertino, kad nėra pagrindo spręsti, jog jis pajėgus vykdyti visus finansinius įsiskolinimus.Aplinkybė, kad „Swedbank“, AB nebuvo informuota iš anksto apie bankroto bylos iškėlimą nėra reikšminga, nes ji apie bylą informuota ir išreiškė savo poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo.Nei pareiškėjas, nei R. V. nepateikė prašymo R. V. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nes galimybė ateityje reikalauti iš R. V. grąžinti sumokėtą sumą nėra tiesiogiai susijusi su pareiškėjo pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Be to, apeliantė neprašo R. V. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu.Teismas konstatavo, jog G. M. atitinka FABĮ 11 straipsnio 3 dalyje bankroto administratoriui keliamus reikalavimus. Teismas, įvertinęs apeliantės siūlomo bankroto administratoriaus kandidatą bei jo pateiktą administravimo išlaidų sąmatą, bankroto bylos sudėtingumą, kreditorių skaičių, aplinkybę, kad G. M. administruoja pareiškėjo giminaičių bankroto procesą, kuriose jis imasi aktyvių veiksmų gindamas kreditorių interesus, pripažino, kad nėra pagrindo abejoti pareiškėjo siūlomo bankroto administratoriaus nešališkumu.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimui priimti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl pasisako tik dėl skunde išdėstytų esminių argumentų.Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl to, kad pirmos instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėse bylose Nr. 3K-3-379-701/2015, Nr. 3K-3-269-219/2015, Nr. 3K-3-217-969/2015 ir Nr. 3K-3-561/2014. Nors ginčijamoje nutartyje nėra pateikta nuorodų į teismų praktiką, tačiau iš nutarties motyvų matyti, kad teismas vadovavosi aktualiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais sprendžiant klausimus, susijusius su fizinio asmens nemokumo nustatymu, bankroto administratoriaus paskyrimu.

Dėl FABĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimo.

Pažymėtina, kad FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prieš kreipdamasis į Šiaulių apylinkės teismą apie ketinimą kreiptis į teismą raštu pranešė dviem kreditoriams, t. y. Pakruojo ūkininkų kredito unijai ir antstolei V. Š. (b.l. 6, 7, 8), tačiau „Swedbank“, AB nepranešė ir jos neįtraukė į kreditorių sąrašą (b.l. 9). Tačiau bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė prašymą banką įtraukti į procesą (b.l. 96-97), todėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartimi „Swedbank“, AB buvo pasiūlyta dalyvauti procese kreditoriaus teisėmis ir pateikti atsiliepimą (b.l. 107-108). „Swedbank“, AB per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame išdėstė savo poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui A. P. (b.l. 114-115).Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad reikalavimo iš anksto informuoti visus kreditorius nesilaikymas yra procesinis pažeidimas, tačiau šis pažeidimas nagrinėjamu atveju nėra esminis, nes „Swedbank“, AB turėjo galimybę įgyvendinti procesines teises ir jomis realiai pasinaudojo, t. y. iki bankroto bylos iškėlimo buvo įtraukta į procesą, pateikė atsiliepimą, kuriame išreiškė savo nuomonę dėl bylos eigos. Taigi atsisakymas iškelti bankroto bylą vien dėl to, kad pareiškėjo kreditorius „Swedbank“, AB nebuvo iš anksto informuotas apie pareiškėjo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo konkrečiu atveju reikštų pernelyg formalų įstatymo nuostatų taikymą. Pažymėtina, kad formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas, tuo tarpu iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pareiškime nenurodžius „Swedbank“, AB kaip kreditorės, pažeidžiamos kitų pareiškėjo kreditorių teisės ir teisėti interesai, nes kreditorių sąrašas bei jų reikalavimai nėra patvirtinti, priešingai, iškėlus bankroto bylą teismas nustatė terminą kreditoriniams reikalavimams pateikti. Taigi klausimas dėl kreditorių sąrašo tvirtinimo bus sprendžiamas tik po to, kai pasibaigus teismo nustatytam terminui bankroto administratorius kreipsis į teismą dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo (FABĮ 23 straipsnio 1-3 dalys).

Dėl fizinio asmens nemokumo.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pradelstų įsipareigojimų dydžio (30 978,89 Eur), ar teismo išvados, kad ši suma viršija 25 MMA. Nagrinėjamu atveju apeliantė kelia klausimą, ar teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas neturi galimybės vykdyti skolinių įsipareigojimų.FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios nuostatos aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. <...> Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Remiantis pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl fizinio asmens nemokumo FABĮ prasme sampratos, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas, inter alia (lot. be kita ko), turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015). Pažymėtina, kad sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo turto, pajamų egzistavimą. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, taip pat jau iškėlus bankroto bylą. O paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus, bankroto byla gali būti nutraukiama (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Nagrinėjamu atveju byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas (b.l. 15-18, 99-102) ne tik patvirtina aplinkybę, kad šis turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui kartu su sutuoktine G. P., tačiau jame nurodoma ir nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, taigi atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam priklausančio turto vertę, yra nepagrįsti.Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nevertino, kad pareiškėjo skola yra solidari, nors ši aplinkybė turi įtakos pareiškėjo galimybei įvykdyti prievolę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016 yra išaiškinęs, kad prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Taigi prievolės solidarumas reiškia, kad pareiškėjas šią pareigą privalo vykdyti kartu su kitais asmenimis, tačiau jis turi įvykdyti visą prievolę, o ne jos dalį, todėl solidarumas prievolės nesumažina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.5 straipsnis, 6.6 straipsnio 4 dalis).Atskirojo skundo teiginys, kad pagal kaupiamąją gyvybės draudimo sutartį sukauptos lėšos pasibaigus sutartyje numatytam terminui galės būti naudotos atsiskaitymams su kreditoriais yra nepagrįstas. Pagal kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties nuostatas draudimo išmoka bus išmokėta tik pasibaigus sutartyje numatytam sutarties galiojimo terminui, t. y. 2025 m. lapkričio 27 d. arba apdraustojo mirties atveju (b.l. 26). Atsižvelgiant į tai, kad sutarties galiojimo metu pareiškėjas neturi teisės laisvai disponuoti šiais pinigais, teismo vertinimu, daugiau nei devynerių metų terminas, yra pernelyg ilgas laiko tarpas, ypač turint omenyje, fizinio asmens mokumui atkurti negali būti nustatytas ilgesnis nei trijų metų terminas (FABĮ 7 straipsnio 5 dalis).Aplinkybė, kad kreditavimo sutartyje Nr. 14-005613-CL numatytas 36 mėnesių kredito grąžinimo terminas sueina 2017 m. sausio 24 d. (b.l. 27) savaime nereiškia, kad tądien baigsis pareiškėjo prievolė kredito gavėjui, ir pareiškėjas galės skirti didesnę turto dalį kitiems skoliniams įsipareigojimams vykdyti, nes byloje nėra duomenų, ar pareiškėjas sutartyje numatytais terminais moka mėnesines įmokas, be to, iš „Swedbank“, AB atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas pagal minėtą sutartį yra skolingas 3 720,46 Eur sumą (b.l. 114-115). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad įvertinus pradelstų įsipareigojimų dydį (30 978,89 Eur), pareiškėjo gaunamas mėnesines pajamas (apie 700 – 800 Eur), jo turtą (1/2 dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)), pinigines lėšas būtiniems poreikiams patenkinti (314 Eur), įvertinant laikotarpį, per kurį minėtas įsiskolinimas gali būti grąžintas (daugiau nei šešeri metai), pareiškėjo galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, darytina išvada, kad pareiškėjas A. P. neturi galimybės kreditorinius įsipareigojimus įvykdyti iš gaunamų pajamų ar turimo turto per protingą laiko tarpą. Taigi esant visoms FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytoms nemokumo sąlygoms, pareiškėjui pagrįstai iškelta bankroto byla.

Dėl R. V. įtraukimo į procesą trečiuoju asmeniu.

Pažymėtina, kad laiduotojas, įvykdęs prievolę pagal laidavimo sutartį, turi teisę reikalauti iš skolininko grąžinti sumokėtas sumas, tačiau šia teise laiduotojas gali pasinaudoti tik tuomet, kai jis įvykdo prievolę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.83 straipsnio 1-2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės įvykdyti skolinių įsipareigojimų, todėl ir atskirojo skundo argumentai, susiję su pareiškėjo galimybe reikšti reikalavimą R. V. grąžinti sumokėtas sumas bei pareiga R. V. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, atmestini, nes pareiškėjas iki šiol neįvykdė laidavimu užtikrintos prievolės, todėl jis dar neįgijo teisės reikšti regresinį reikalavimą.

Dėl teismo paskirto bankroto administratoriaus.

FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktus numato, kad teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Apeliantė Pakruojo ūkininkų kredito unija teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo bankroto administratoriumi paskyrė jo paties pasiūlytą bankroto administratorių G. M., o ne apeliantės siūlytą bankroto administratorių UAB „Administravimas LT“.Teismų praktikoje dėl administratorių skyrimo bankroto bylose pripažįstama, kad parenkant asmenį, kuris vykdys bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir ne suinteresuotumas bylos baigtimi. Tuo atveju, kai keli asmenys gali administruoti bankrutuojančią įmonę, teismas parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu nėra abejonių dėl jų nešališkumo, parenka bet kurį iš šių asmenų (pvz. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-788-198/2014). Siekiant užtikrinti, kad bankroto administratorius nešališkumą, FABĮ 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, koks asmuo negali būti skiriamas bankroto administratoriumi, t. y. (1) fizinio asmens kreditorius, su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo; (2) fizinio asmens artimieji giminaičiai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnyje; (3) asmenys, susiję su fiziniu asmeniu svainystės santykiais, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.136 straipsnyje; (4) fizinio asmens sutuoktinis ar sugyventinis; (5) asmuo, susijęs su fiziniu asmeniu darbo santykiais arba su kuriuo darbo santykiai buvo nutraukti per paskutinius 36 mėnesius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.Pažymėtina, kad pirmos instancijos vertino ir lygino abiejų bankroto administratorių kandidatūras, atsižvelgė į byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę dėl siūlomo bankroto administratoriaus kandidatūros. Tiek pareiškėjo kandidatas G. M., tiek ir apeliantės kandidatas – UAB „Administravimas LT“ vykdo veiklą Šiauliuose, turi reikiamą kvalifikaciją, veiklos patirties, yra apsidraudę civilinę atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šioje byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad G. M. neatitinka FABĮ 11 straipsnio 3 dalies reikalavimų.Atkreiptinas dėmesys, kad G. M. pateikta administravimo išlaidų sąmata (350 Eur) yra beveik tris kartus mažesnė nei apeliantės siūlomo bankroto administratoriaus UAB „Administravimas LT“ administravimo išlaidų sąmata (920 Eur) ir byloje nesant įrodymų, kad ši sąmata gali būti sumažinta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę sprendžiant klausimą, kurį kandidatą paskirti pareiškėjo bankroto administratoriumi, nes mažesnės bankroto administravimo išlaidos sudaro prielaidą greičiau atkurti bankrutuojančio asmens mokumą. Vien aplinkybė, kad G. M. atlieka bankroto administratoriaus funkcijas kitose bankroto bylose, kuriose bankrutuoja pareiškėjo giminaičiai ar kiti jam artimi asmenys, savaime nesudaro pagrindo abejoti G. M. kaip bankroto administratoriaus objektyvumu. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo bankroto administratoriumi paskyrė G. M.. Pažymėtina, kad apeliantės teiginiai dėl paskirto bankroto administratoriaus šališkumo nėra įrodyti, todėl atmestini kaip neįrodyti. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad kreditoriai turi teisę bet kuriuo bankroto bylos nagrinėjimo metu kreiptis į teismą su prašymu dėl bankroto administratoriaus pakeitimo, jei paaiškėja aplinkybės leidžiančios abejoti paskirto bankroto administratoriaus nešališkumu.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties argumentus, taip pat civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinis teismas sprendžia, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (b.l. 149, 150). Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas netenkintinas, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinto už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šios pareiškėjo išlaidos priteistinos iš apeliantės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Šiaulių apygardos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.

Priteisti pareiškėjui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iš apeliantės Pakruojo ūkininkų kredito unijos, juridinio asmens kodas 110067443, buveinės adresas Vytauto Didžiojo g. 47-3, Pakruojo m., Pakruojo r. sav., 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.