- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- e2-1081-464/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00986-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Visi laimingi“
- Trečiasis asmuo
- F. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Visi laimingi“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Visi laimingi“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Nekilnojamojo turto valdymas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Globersa“ ir Bulgarijos Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui EOOD ,,Statum“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kreditorinio reikalavimo patikslinimo, trečiasis asmuo F. R., veikiantis Rakhin Consulting Engineering ir Rakhin Consulting Engrave vardu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Visi laimingi“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. patikslinti atsakovės bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašą, sumažinant kreditorės UAB „Globersa“ antros eilės finansinį reikalavimą nuo 8 359 426,02 Eur iki 8 669,65 Eur, bei į kreditorių sąrašą įrašant ieškovę su 8 350 756,37 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu;
1.2. pripažinti niekine ir negaliojančia trečiojo asmens F. R., veikiančio Rakhin Consulting Engineering (Rakhin Consulting Engrave) vardu, ir atsakovo EOOD „Statum“ 2022 m. gruodžio 27 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį;
1.3. pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovų EOOD „Statum“ ir UAB „Globersa“ 2023 m. birželio 9 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį;
1.4. taikyti restituciją – grąžinti 8 350 756,37 Eur dydžio reikalavimo teisę į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ F. R., veikiančio Rakhin Consulting Engineering (Rakhin Consulting Engrave) vardu, reikalavimo teisių perėmėjai ieškovei;
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB ,,Visi laimingi“ ieškinį, konstatavęs, kad teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-964-330/2023, pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikino ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. Vilniaus apygardos teismo teisėja, kuriai buvo paskirta nagrinėti civilinė byla pagal ieškovės UAB ,,Visi laimingi“ ieškinį, 2023 m. spalio 16 d. nutartimi nusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo. Teisėja nusišalino nuo bylos nagrinėjimo įvertinusi tai, kad jos žinioje yra BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byla Nr. eB2-301-803/2023, kurioje, be kita ko, yra sprendžiamas tas pats, kaip ir nagrinėjamu ieškiniu pareikštas, reikalavimas dėl ieškovės UAB ,,Visi laimingi“ 8 350 756,37 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas, grąžindamas spręsti iš naujo ieškinio priėmimo klausimą, konstatavo, kad šie reikalavimai nėra tapatūs ir abi civilinės bylos negali būti sujungtos, siekdama užtikrinti savarankišką ir nepriklausomą jų nagrinėjimą teisėja nusišalino nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 68 straipsnio 1 dalimi.
5. Civilinė byla pagal ieškovės ieškinį 2023 m. spalio 16 d. buvo perduota nagrinėti kitos sudėties Vilniaus apygardos teismui.
Šalies argumentai
6. Ieškovė 2023 m. spalio 25 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė pašalinti 2023 m. spalio 16 d. nutarties motyvus, nurodytus jos 9–11 punktuose, kuriuose nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su civilinės bylos Nr. eB2-301-803/2023 nagrinėjimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Viliaus apygardos teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB ,,Visi laimingi“ atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
8. Teismas pažymėjo, kad nutartis dėl teisėjos nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo prejudicinių faktų nagrinėjamai bylai nesukuria, neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai (CPK 182 straipsnis, 334 straipsnis). Kadangi nutartis, kuria teisėja nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, negali būti skundžiama, teismas ieškovės atskirąjį skundą atsisakė priimti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 4 dalis, 338 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovė UAB ,,Visi laimingi“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti 2023 m. spalio 25 d. atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Byloje dalyvaujantys asmenys gali skųsti visą teismo sprendimą ir (arba) jo motyvuojamąją dalį, kuri yra sudėtinė teismo sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-962-798/2023).
9.2. Teismo konstatuotos faktinės aplinkybės gali sukelti ieškovei neigiamus teisinius padarinius, todėl ji turi teisę teikti atskirąjį skundą dėl jai nepalankių teismo motyvų.
9.3. Teismo 2023 m. spalio 16 d. priimtoje nutartyje, jos 9–11 punktuose, nurodyti klaidingi argumentai, neatitinkantys esamos faktinės situacijos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
11. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu yra skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 straipsnis). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis). Abu šie apeliaciniai procesai skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010; 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022, 21 punktas).
13. Pasisakydamas dėl atskiraisiais skundais neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad ši taisyklė nereiškia, kad tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą gali būti įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016, 10 punktas; 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-969/2018, 37 punktas).
14. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (teismo išspręstas klausimas) galią. Ši teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019, 26 punktas).
15. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką apeliacinės instancijos teismui gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis. Tokia praktika suformuota atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai dėl atmestų įrodymų, įstatymai ir kiti teisės aktai, kiti teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Galiojant CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatai neleidus apskųsti apeliacine tvarka teismo sprendimo motyvų, nebūtų užtikrinta asmens teisė į apeliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-255-790/2022, 114 punktas).
16. Tačiau pažymėtina, kad ne bet kokios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, turinčiais pirmiau įvardytą teisinę galią. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios faktų pripažinimo prejudiciniais sąlygos: 1) abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 2) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis; 3) įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 31 punktas).
17. Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas nurodo, kad pirmiau aptartų trijų sąlygų, kurių visuma yra reikalinga faktams pripažinti prejudiciniais, kontekste būtina išskirti dar vieną svarbų aspektą: CPK 279 straipsnio 4 dalies ir kitų reikšmingų proceso teisės normų prasme yra pripažįstamas tik baigiamųjų teismo aktų, t. y. tik tų teismo procesinių sprendimų, kuriais galutinai išsprendžiamas šalių ginčas, prejudicialumas. Nors visų pirma tai taikytina teismo sprendimams (CPK 259 straipsnis), tačiau prejudicialumo savybė būdinga ir kitiems – ne tokiems įprastiems – baigiamiesiems teismo aktams, pvz., sprendimui už akių (CPK 262 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis), preliminariam sprendimui (CPK 262 straipsnio 1 dalis, 428 straipsnis) ir kt. Teismo procesiniai sprendimai, kuriais sprendžiami atskiri procesiniai klausimai, neturi prejudicialumo savybės, tokių procesinių sprendimų įsiteisėjimas nesukelia pirmiau aptarto teisinio efekto. Teismo nutartimis bendriausia prasme sprendžiami atskiri procesiniai klausimai, nesusiję su bylos išnagrinėjimu iš esmės (CPK 290 straipsnio 1 dalis), todėl joms, kaip teismo procesiniams sprendimams, paprastai nėra būdinga prejudicialumo savybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019, 27, 29 punktai).
18. Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB ,,Visi laimingi“ siekia, kad išimtine apeliacine tvarka būtų peržiūrėti 2023 m. spalio 16 d. nutarties, kuria buvo išspręstas teisėjos nusišalinimo nuo bylos klausimas, motyvai. Ta nutartimi buvo išspręstas procesinis-organizacinis klausimas dėl bylą nagrinėti paskirstos teisėjos galimybės nagrinėti jai paskirtą bylą. Ginčas iš esmės ta nutartimi nebuvo išnagrinėtas, nebuvo vertinamas pareikšto materialinio reikalavimo pagrįstumas
19. Kadangi nutartimi, kurios motyvų peržiūros išimtine apeliacine tvarka yra siekiama, buvo išspręstas atskiras procesinis klausimas dėl teisėjos nusišalinimo, ji neturi prejudicialumo savybės, o tokios nutarties įsiteisėjimas nesukuria pirmiau įvardyto teisinio efekto, t. y. kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų tuo procesiniu sprendimu. Kitaip tariant, priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, nepriklausomai nuo to, kokių faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas nutarė nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ir (ar) kokias kitas faktines aplinkybes nusišalindamas nurodė, tos aplinkybės neturi ir negali turėti teisinės reikšmės nagrinėjant šioje byloje kilusį ginčą.
20. Taip pat nei CPK, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kad nutarties, kuria išspręstas tarpinis procesinis klausimas, motyvai gali būti skundžiami atskiruoju skundu. Atitinkamai, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta teisė pasinaudoti išimtine apeliacija.
21. Be to, teismo nutartis, kuria teisėja nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, ir joje konstatuotos faktinės aplinkybės, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir neatima teisės byloje dalyvaujančiam asmeniui toliau dalyvauti byloje ar bylos procesui vykti. Dėl šios priežasties apeliantės siekiama apskųsti nutartis neatitinka ir CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto kriterijaus, įtvirtinančio galimybę paduoti atskirąjį skundą.
22. Aptariamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad apeliantės procesinis elgesys, kuomet ji teikia atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria išspręstas vien organizacinio pobūdžio byloje kilęs klausimas, sudaro pagrindą manyti, kad jai suteiktomis teisėmis apeliantė siekia pasinaudoti ne pagal paskirtį.
23. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti apeliantės atskirąjį skundą, šį procesinį klausimą išsprendė teisingai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.