- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-2336-1097/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31373-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Rūta Latvelė
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- J. Z., A. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. M. patikslintą ieškinį atsakovams J. Z. ir A. Ž. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl žalos, kildinamos iš netinkamai suteiktų teisinių paslaugų, atlyginimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė K. M. prašė priteisti iš atsakovų A. Ž. ir J. Z. solidariai 6 610 Eur žalai atlyginti. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d. aptiko, jog 2010 m. buvo nuplagijuoti jos moksliniai darbai (magistro darbas ir lietuvių kalba rašytas straipsnis), t. y. jos darbų pagrindu parašytas ir Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamame moksliniame žurnale publikuotas straipsnis anglų kalba, nurodant kitus autorius. Dėl teisinės pagalbos ginant pažeistas teises ieškovė kreipėsi į atsakovę advokatę J. Z. ir 2015 m. rugsėjo 11 d. šalys pasirašė teisinių paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis ), 2017 m. balandžio 26 d. šalys taip pat sudarė atstovavimo sutartį. 2017 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos prokuratūrai ieškovės vardu buvo pateiktas atsakovų parengtas pareiškimas dėl nusikalstamos veikos ir civilinis ieškinys, kuriuo buvo prašoma pripažinti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. M. teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnis) ir priteisti jos naudai iš atsakovų B. B., O. R., V. G. ir J. T. M. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, įskaitant bylinėjimosi išlaidas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2017 m. rugsėjo 29 d. nutrauktas dėl senaties. 2018 m. vasario 23 d. Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas civilinis ieškinys dėl 151 346 Eur turtinės ir neturinės žalos atlyginimo, inicijuota civilinė byla Nr. e2-3232-580/2018 (toliau – Byla). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovų 1 500 Eur; iš ieškovės atsakovams O. R., V. G. ir B. B. po 500 Eur kiekvienam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vėliau, atsakovams ieškovės procese jau neatstovaujant, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir ieškovei iš atsakovo O. R. papildomai priteisė 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
3. Ieškovės teigimu, atsakovų jai suteiktos teisinės paslaugos atstovaujant ieškovę buvo nekokybiškos; atsakovai savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Sutartį ir Advokatų etikos kodekso reikalavimus (Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 11 dalis), t. y. atliko neteisėtus veiksmus:
3.1. Atsakovai suklaidino ieškovę dėl už ieškinį Byloje mokėtino žyminio mokesčio. Nuo pat bendradarbiavimo pradžios atsakovai tikino, kad žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą jai mokėti nereikės, nes ieškovė yra nukentėjusi nuo nusikalstamos veikos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl senaties, suėjusios dar 2015 m. vasario 27 d., ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi įpareigojo ieškovę, be kita ko, sumokėti 2 110 Eur žyminį mokestį. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi šią Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, atsakovų teiginys, kad ieškovė bus atleista nuo žyminio mokesčio Byloje mokėjimo, buvo nepagrįstas ir netikėtinas nuo pat pradžių. Aplinkybę, kad nėra pagrindo tikėtis, jog ieškovė bus atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, patvirtino ir teismų praktika, kurią atsakovai, kaip ieškovę atstovaujantys profesionalūs teisininkai, turėjo žinoti.
3.2. Atsakovai suklaidino ieškovę dėl ieškinio Byloje patenkinimo perspektyvų, neįvykdė pareigos tinkamai patarti ieškovei dėl reiškiamų reikalavimų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dydžio. Atsakovai ieškovei nurodė pačiai „sugalvoti“ ieškiniu prašytiną atlyginti žalą ir surasti, kaip atitinkamą žalą būtų galima pagrįsti, o jie šiuos reikalavimus pateiksiantys teisiškai, ieškinio formoje. Ieškovė pateikė atsakovams savo „pamąstymus“ dėl patirtos žalos. Atsakovai, neįvertinę ieškovės nurodytos žalos atlygintinumo Byloje galimybių, ieškovės nurodytus „pamąstymus“ pateikė ieškinyje. Dėl to ieškiniu buvo reikalauta priteisti hipotetines, priežastiniu ryšiu su teigiamomis plagijato aplinkybėmis nesusijusias negautas pajamas, o Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendime konstatavo, kad prašytos priteisti negautos pajamos, kurias sudaro 92 000 Eur stipendija, neturi priežastinio ryšio su ginčo straipsnio publikavimu. Ieškiniu pareikšti reikalavimai Byloje dėl turtinės žalos atlyginimo nebuvo pagrįsti tinkamais įrodymais. Jei pakankamų įrodymų nebuvo galimybės surinkti, šių reikalavimų ieškinyje turėjo būti atsisakyta, tuo tarpu atsakovai nurodytus ieškinio reikalavimus ieškovės vardu pateikė jų tinkamai nepagrindę, nepasidomėję jų tenkinimo perspektyvomis ir teismų praktikoje nustatytais įrodinėjimo standartais, dėl to reikalavimai buvo atmesti.
3.3. Atsakovų parengto ieškinio Byloje reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo neatitiko teismų praktikos, o neturtinės žalos dydis argumentuotas teisiškai ydingais argumentais. Teismų praktikoje neturtinės žalos atlyginimui priteisiamos sumos už autorių neturtinių teisių pažeidimus yra daug mažesnės nei ieškiniu reikalauta 32 000 Eur suma. Atsakovai neužtikrino, kad ieškinyje būtų pateikiamos teismų praktikos kontekste adekvačios sumos arba kad ieškovė būtų bent jau informuota apie susiklosčiusią teismų praktiką.
3.4. Atsakovai nepateikė į Bylą ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Dėl to Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendime konstatavo, kad „byloje nėra jokio paaiškinimo dėl 2 529 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nėra pateikti apmokėjimo kvitai, todėl šios išlaidos taip pat pripažįstamos neįrodytomis“.
3.5. Atsakovai neužtikrino tinkamo ieškovės atstovavimo Vilniaus apygardos teisme 2018 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje. Būdamas tinkamai informuotas atsakovas į šį posėdį neatvyko be jokių pateisinamų priežasčių ir neinformavęs nei Bylą nagrinėjusio teismo, nei ieškovės.
3.6. Atsakovė, kaip atsakovo advokato padėjėjo praktikos vadovė, pažeidė pareigą užtikrinti atsakovo profesinės veiklos priežiūrą atsakovui atstovaujant ieškovę.
4. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovų netinkamai suteiktų teisinių paslaugų, ji patyrė 6 610 Eur žalą, kurią sudaro: 2 110 Eur žyminis mokestis už ieškinį Byloje; 1 500 Eur atsakovų Byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurių atlyginimas atsakovams priteistas iš ieškovės; 3 000 Eur ieškovės išlaidos sumokant atsakovams už nekokybiškai suteiktas teisines paslaugas.
Atsiliepimas
5. Atsakovai J. Z. ir A. Ž. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 3 000 Eur ieškovė sumokėjo atsakovams už ieškovei 2015 – 2018 m. laikotarpiu suteiktas teisines paslaugas, kuriomis ieškovė pasinaudojo ir kurios ją tenkino. Dėl atsakovų suteiktų paslaugų ir veiksmų Vilniaus universitetas pripažino akademinės etikos pažeidimą, nuo ieškovės nuplagijuotą straipsnį nuspręsta atšaukti, t. y. atsakovų dėka buvo atkurta ieškovės autorystė ir iš viešos erdvės pašalintas nuplagijuotas straipsnis. Taip pat, atsakovams tarpininkaujant, ieškovė gavo galimybę išreikšti savo poziciją Vilniaus universitete, buvo priimta į doktorantūros studijas, 2016 m. rugsėjo 20 d. sudarė doktorantūros sutartį. Taigi, atsakovų dėka ieškovė nuo 2016 m. sugebėjo grįžti į doktorantūrą Vilniaus universitete ir gavo stipendiją. Gindami ieškovės interesus, atsakovai išnaudojo visas galimybes, atliko konkrečius veiksmus, todėl už tai taip pat turėjo būti atlyginama. Ieškovės autorinių teisių pažeidėjams buvo išsiųstos pretenzijos. Pastariesiems pretenzijų geranoriškai netekinus, buvo nuspręsta kreiptis į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, parengtas pareiškimas prokuratūrai ir civilinis ieškinys baudžiamajame procese. Su projektais ieškovė buvo supažindinta ir buvo patenkinta. Ieškovė buvo įspėta apie rizikas dėl baudžiamosios atsakomybės senaties, tačiau pageidavo tęsti procesą ir skųsti sprendimus, kuriais ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties. Atsakovai taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta Byla iš esmės buvo išspręsta ieškovės naudai: 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinys iš esmės patenkintas, t. y. ieškovė pasiekė esminį rezultatą – bylą laimėjo, nes buvo pripažinta, kad ieškovės atžvilgiu buvo pažeistos autorinės teisės dėl plagiato. Atsakovai nurodė, kad ieškovės nepasitenkinimą sukėlė priteistos kompensacijos dydis, tačiau iš esmės atsakovų veiksmai visą laiką buvo tinkami, jie nebuvo neteisėti, teisinės paslaugos buvo tinkamos, nes leido ieškovei pasiekti labai reikšmingų rezultatų ir iš esmės laimėti bylą. Nesutikimas dėl ieškovei priteistos kompensacijos (nuostolių) dydžio negali būti vertinamas kaip atsakovų paslaugų netinkamumo įrodymas. Ieškiniu prašytos priteisti žalos dydį nurodė pati ieškovė. Atsakovai informavo ieškovę apie tai, kad už tokius didelius ieškinio reikalavimus mokėtinas ir didelis žyminis mokestis, taip pat iš anksto informuota apie proporcingumo taisyklę bylinėjimosi išlaidų atžvilgiu. Nors ieškovė buvo informuota apie žyminio mokesčio mokėjimą, atsakovai taip pat siekė pasinaudoti CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo galimybe. Situacija, kai iš esmės laimėjus Bylą iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos viršijo (ar buvo apylygės) priteistos kompensacijos dydį, nėra teisinga bylą laimėjusios ieškovės atžvilgiu, todėl atsakovai siūlė ieškovei dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo teikti apeliacinį skundą. Tačiau ieškovė su atsakovais nebekomunikavo, santykius nutraukė ir pateikė apeliacinį skundą su visais kitokiais argumentais. Tai – jos valia, ir už šio žingsnio pasekmes ji atsakinga pati.
6. Dublike ieškovė papildomai nurodė, kad į atsakovus kreipėsi ne prašydama parengti pretenzijas ir/ar inicijuoti ikiteisminį tyrimą, o padėti pasiekti pažeistų autoriaus teisių atkūrimo ir žalos atlyginimą, todėl iš esmės visos atsakovų suteiktos teisinės paslaugos buvo atskiros atsakovų naudotos priemonės, skirtos vienam tikslui – gauti jos autorių teisių pažeidimu jai padarytos žalos atlyginimą. Konkrečią ieškovės autorės teisių gynimo ir jai padarytos žalos kompensavimo taktiką parinko ir ieškovei pasiūlė atsakovai, todėl visi ieškovės atsakovams už jų suteiktas teisines paslaugas sumokėti pinigai (3 000 Eur) turėtų būti vertinami kaip ieškovės išlaidos teisinėms atsakovų paslaugoms Byloje. Ieškovės teigimu, atsakovai nepagrįstai teigia, kad Byla iš esmės buvo laimėta, nes ieškiniu buvo reiškiamas tik vienas materialinis reikalavimas – priteisti žalos atlyginimą, ir teismas jį patenkino tik 1 proc. Ieškovės autorinių teisių pažeidimo faktas buvo nustatytas ne Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu, o remiantis pačios ieškovės asmeninėmis pastangomis inicijuotu Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2015 m. kovo 31 d. sprendimu, kuriuo buvo konstatuotas padarytas akademinės etikos pažeidimas.
7. Triplike atsakovai papildomai nurodė, kad už procesą Byloje ieškovė sumokėjo tik 500 Eur, todėl ieškovė nepagrįstai į prašomą priteisti sumą įtraukia visas kitas ieškovės sumokėtas sumas, kurios buvo sumokėtos už kitas konkrečias atsakovų suteiktas ir ieškovės priimtas paslaugas. Atsakovai pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju Byloje buvo įrodytas ieškovės teisių pažeidimas – teismas pripažino, kad buvo pažeistos ieškovės intelektinės nuosavybės teisės, visų atsakovų atžvilgiu, t. y. „kokybiškai“ ieškovė bylą laimėjo, tačiau pirmos instancijos teismas priteisdamas tik nedidelę kompensaciją ir atitinkamai paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas lėmė situaciją, kai ieškovė pralaimėjo bylą „kiekybiškai“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovams iš ieškovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei iš ieškovės – 15,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė didžiosios dalies nurodytų atsakovų galimai neteisėtų veiksmų ir/ar neveikimo, o tarp ieškovės įrodytų atsakovų neteisėtų veiksmų (nepateikiant bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų Byloje bei neatvykus į teismo posėdį) ir jos prašomos žalos nenustatė priežastinio ryšio.
10. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovai ją suklaidino dėl žyminio mokesčio mokėjimo. Teismo teigimu, ieškovė patvirtino, jog apie mokėtino žyminio mokesčio dydį sužinojo 2018 m. gegužės 8 d., ir pati nusprendė šį mokesti sumokėti, t. y. pati priėmė sprendimą toliau tęsti civilinį procesą ir sumokėti atitinkamą 2 110 Eur žyminį mokestį.
11. Teismas sprendė, kad tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovės, atstovaujamos atsakovų, inicijuotas ikiteisminis tyrimas nebuvo sėkmingas ir galiausiai dėl pritaikytos baudžiamosios atsakomybės senaties buvo nutrauktas, o ieškovei teko inicijuoti civilinę bylą ir sumokėti minėtą žyminį mokestį, savaime nesudaro pakankamo pagrindo tokius atsakovų veiksmus – teiktas teisines paslaugas dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo, vertinti kaip neteisėtus veiksmus, t. y. vien tai, jog atsakovų pasiūlyta ieškovės pažeistų teisių gynimo taktika (inicijuojant ikiteisminį tyrimą ir jame reiškiant civilinį ieškinį, už kurį žyminis mokestis nemokamas, ir/ar vėliau remiantis minėtu ikiteisminiu tyrimu prašant atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo) iš esmės nepasiteisino, nepagrindžia atsakovų neteisėtų veiksmų; priešingai, tai patvirtina atsakovų siekį padėti ieškovei apginti jos galimai pažeistas teises kuo mažesnėmis sąnaudomis.
12. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovės teiginius, kad atsakovai ją suklaidino dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo perspektyvų. Atsakovai nurodė pačiai ieškovei apsispręsti, kokią žalą ji patyrė ir kaip ją būtų galima pagrįsti (ką ieškovė ir padarė – pateikė atsakovui savo paskaičiuotą žalą ir argumentavimą, kokiu būdu ji apskaičiuota), o atsakovai ją teisiškai išdėstė ieškinio forma, su kuria ieškovė sutiko (ne kartą teikdama savo papildomus patikslinimus / skaičiavimus). Teismas pažymėjo, kad advokatai, teikdami teisines paslaugas, negali garantuoti klientui tam tikro konkretaus teisinio rezultato, o privalo sąžiningai teikti teisines paslaugas (teikti konsultacijas, rengti procesinių dokumentų projektus, kuriuos galiausiai turi patvirtinti pats klientas) ir atstovauti klientą atitinkamose institucijose. Atitinkamai, Sutartyje buvo nurodyta, jog jokia šios Sutarties ar advokatų kontoros pateikiamų ataskaitų, pareiškimų ar paaiškinimų nuostata negali būti ieškovės traktuojama kaip pažadas ar garantija dėl ieškovės bylų baigties; bet kokie advokatų kontoros paaiškinimai laikytini tik nuomonės išreiškimu (Sutarties 7.1 punktas). Atsakovai įrodė faktiškai suteikę ieškovei jų nurodytas paslaugas/atliktus darbus (to neginčijo ir pati ieškovė); ieškovė už suteiktas paslaugas periodiškai atsiskaitinėjo (kas netiesiogiai patvirtina, jog ieškovė buvo patenkinta suteiktomis paslaugomis ir jas priėmė), tuo metu jokių pretenzijų nereiškė, su parengtais procesinių dokumentų projektais buvo reguliariai supažindinama bei su jais sutiko (kartais juos koregavo), t. y. reiškė akivaizdų pasitenkinimą atsakovų teiktomis paslaugomis. Tokie ieškovės veiksmai reiškia jos pritarimą veiksmams, atsakovų atliktiems vykdant šalių sudarytą sutartį, ir faktinį tokių darbų priėmimą. Atitinkamai vien tai, kad galutinis pasiektas rezultatas ieškovės netenkino, vertinant atsakovų suteiktas paslaugas jau retrospektyviai, nesudaro pagrindo atsakovų atliktų veiksmų – suteiktų paslaugų/atliktų darbų, vertinti kaip netinkamų/neteisėtų.
13. Teismas, iš dalies pritardamas atsakovų atsikirtimams, pažymėjo, kad kokybiškai ieškovė Bylą laimėjo – buvo pripažinta, kad ieškovės autorinės teisės pažeistos, priteista prašytos neturtinės žalos dalis, tačiau kiekybiškai (dėl kompensacijos dydžio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo) minėtas teismo sprendimas iš esmės ieškovei buvo nenaudingas. Ieškovė neskundė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalies dėl priteistos žalos dydžio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, t. y. iš esmės su ja sutiko.
14. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė jos pareigos prižiūrėti atsakovą, kaip advokato padėjėją, nevykdymu; kad ieškovė tikėjosi būti atstovaujama abiejų atsakovų ir nežinojo, jog atsakovas yra advokato padėjėjas. Teismas pažymėjo, kad Sutarties 3.3 punkte buvo aiškiai nurodyta, jog ieškovei teisines paslaugas teiks advokatė J. Z. ir advokato padėjėjas A. Ž.. Sutartimi nebuvo numatyta, kad paslaugas teiks abu atsakovai bendrai. Tai, kad ieškovę iš esmės atstovavo ir daugelį procesinių veiksmų atliko atsakovas, nesudaro pagrindo spręsti dėl paslaugų netinkamumo / atsakovų neteisėtų veiksmų, nes ieškovė paslaugomis naudojosi, iš vykdomo susirašinėjimo ir bendravimo matė, su kuo vyksta susirašinėjimas / bendravimas, kas rengia jos vardu procesinius dokumentus, tačiau tam neprieštaravo ir jokių pretenzijų dėl paslaugas teikusio atsakovo iki Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo neturėjo.
15. Teismas pripažino, kad atsakovų veiksmai / neveikimas nepateikiant Byloje ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas iki Bylos inicijavimo, pagrindžiančių dokumentų bei be svarbios priežasties neatvykstant į 2018 m. rugsėjo 28 d. vykusį teismo posėdį vertintini kaip netinkamas atsakovų teisinių paslaugų teikimas, t. y. neteisėti atsakovų veiksmai, tačiau teismas sprendė, jog tarp šių atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės šioje byloje prašomos priteisti žalos nėra priežastinio ryšio. Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad atsakovų neatvykimas į nurodytą teismo posėdį (ir neinformavimas apie jį ieškovės) nesukėlė ieškovei neigiamų pasekmių – ieškovė nebuvo sumokėjusi atsakovams tam tikrų lėšų būtent už atstovavimą šiame teismo posėdyje; teismas, priimdamas teismo sprendimą Byloje, nekonstatavo atsakovų, kaip atstovų, ir ieškovės netinkamų veiksmų (proceso vilkinimo ir pan.), dėl to nesumažino ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų ar pan. Teismas pabrėžė, kad neturi teisės vertinti, koks būtų Vilniaus apygardos teismo sprendimas Byloje, jeigu būtų pateikti nurodyti įrodymai dėl ieškovės iki Bylos inicijavimo patirtų bylinėjimosi išlaidų; atitinkamai, negalima konstatuoti, jog, jeigu šie įrodymai būtų pateikti, teismas neabejotinai šias išlaidas būtų priteisęs iš priešingos šalies, todėl teismas sprendė, jog tarp nurodytų atsakovų veiksmų ir ieškovės nurodomos žalos nėra priežastinio ryšio.
16. Teismas pažymėjo, kad ieškovė į atsakovus kreipėsi dėl pakankamai plataus masto teisinių paslaugų suteikimo – padėti pasiekti pažeistų autoriaus teisių atkūrimo ir žalos atlyginimo rezultatą, kurio pasiekimas reikalavo įvairaus ir plataus pobūdžio veiksmų (pretenzijų (Lietuvos ir užsienio subjektams) rašymo, situacijos vertinimo ir aiškinimosi su mokymo įstaigomis (universitetais) (be kita ko, ir dėl ieškovės tolesnių mokymosi/darbo perspektyvų Vilniaus universitete), ikiteisminio tyrimo, o vėliau ir civilinės bylos inicijavimo (su kuriais ieškovė nuo pradžių sutiko ir jiems pritarė). Visos aptartos teisinės paslaugos, už kurias ieškovė sumokėjo, ieškovei buvo faktiškai suteiktos, ieškovė jomis naudojosi ir gavo iš jų naudos – buvo atšauktas ginčo straipsnis, ieškovė įstojo į Vilniaus universitetą doktorantūros studijas (teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės netikslinga priskirti vien prie atsakovų teiktų paslaugų, tačiau byloje nekilo ginčo, jog atsakovė tam tikrus veiksmus šiuo klausimu atlikinėjo – organizavo ieškovės ir Vilniaus universiteto atstovų susitikimus), ieškinys civilinėje byloje buvo tenkintas iš dalies. Teismas vertino, kad ieškovės atsakovams sumokėtos sumos už suteiktas teisines paslaugas buvo protingo dydžio. Teismas taip pat pažymėjo, kad, kaip pripažino ieškovė, atsakovė siūlė / įkalbinėjo ją atsisakyti bylinėjimosi, tačiau pati ieškovė nutarė toliau jį tęsti; taip pat bylos įrodymai (šalių elektroninis susirašinėjimas) patvirtina, jog ieškovė buvo įspėta dėl bylinėjimosi išlaidų skirstymo proporcingumo, atsižvelgiant į tenkintų / atmestų reikalavimų dalį.
17. Apibendrindamas teismas vertino, kad ieškovės subjektyvaus pobūdžio samprotavimai (vertinant atsakovų suteiktas teisines paslaugas retrospektyviai – po priimto teismo sprendimo, kurio rezultatas ieškovės netenkino) neįrodo atsakovų netinkamo atstovavimo ieškovės interesams fakto, o tarp ieškovės įrodytų atsakovų neteisėtų veiksmų (tam tikrų įrodymų nepateikimo ir neatvykimo į vieną teismo posėdį) ir prašomos žalos nėra priežastinio ryšio. Dėl to teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė būtinų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.245–6.249 straipsniai).
18. Teismas sprendė, kad trejų metų ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo. Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad ieškovė patirtą žalą kildina iš atsakovų galimai neteisėtų veiksmų, kurie ieškovei tapo žinomi Vilniaus apygardos teismui priėmus 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą, o ieškinys pateiktas 2021 m. lapkričio 19 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Apeliaciniu skundu ieškovė K. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas netinkamai vertino ieškovės argumentus dėl jos suklaidinimo žyminio mokesčio mokėjimo klausimu. Ieškovė neteigė, kad neturėjo pasirinkimo mokėti ar nemokėti žyminio mokesčio. Argumentas buvo tas, kad ieškinio pateikimo teismui metu dėl Bylos ieškovė jau buvo patyrusi 2 529 Eur išlaidų, todėl ieškovei teko rinktis – sumokėti žyminį mokestį arba, teismui nutarus ieškinį laikyti nepaduotu, prisiimti jau patirtas teisines išlaidas kaip nuostolius. Šie nuostoliai būtų buvę didesni nei mokėtinas žyminis mokestis, todėl ieškovė rinkosi sumokėti žyminį mokestį, tikėdamasi ateityje atgauti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų neteisėti veiksmai šioje situacijoje siejami su tuo, kad iki ieškovei patiriant 2 529 Eur išlaidas atsakovai klaidino ieškovę dėl proceso inicijavimo kainos ir tikino, jog žyminio mokesčio mokėti nereikės. Jeigu ieškovė būtų žinojusi būsimas žalos atlyginimo išieškojimo sąnaudas, ji būtų galėjusi priimti informuotą sprendimą.
Atsiliepimas
19.2. Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad jie sąžiningai tikėjosi padėti ieškovei išvengti žyminio mokesčio mokėjimo. Toks požiūris neatitiko teisinio reguliavimo ir teismų praktikos. Atsiliepime į ieškinį atsakovai tai pripažino, nurodydami, kad skųsti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra perspektyvų, tačiau atsakovai vis tiek prašė teismo atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o teismui nutartimi atsisakius tai padaryti, apskundė teismo nutartį, motyvuodami tuo pačiu argumentu, kuris neatitiko teismų praktikos. Atsakovai akivaizdžiai neapsižiūrėjo ir padarė klaidą nenustatydami reikiamos baudžiamojo įstatymo redakcijos, vėliau klaidų grandinė buvo tęsiama toliau.
19.3. Teismas nepagrįstai atmetė teiginius, kad atsakovai suklaidino ieškovę dėl žalos priteisimo perspektyvų Byloje, o teiktas civilinis ieškinys nebuvo pagrįstas įrodymais ir aktualia teismų praktika. Tai, kad ieškovė, atsakovų nurodymu, pati apsisprendė dėl padarytos žalos dydžio ir jos pagrindimo, nepašalino atsakovų pareigos paaiškinti ieškovei, kad jos nurodyta žala ir argumentavimas teisinio reglamentavimo požiūriu ir teismų praktikoje laikomas netinkamu. Profesionaliai teisines paslaugas teikiantis asmuo privalo savo klientui objektyviai pristatyti jo pretenzijų patenkinimo teisinę perspektyvą ir paaiškinti, kokių realių rezultatų jis gali tikėtis. Šiuo atveju atsakovai nenurodė abejonių dėl prisiteisti siekiamų sumų realumo. Priešingai, ieškovei buvo eksplicitiškai patvirtinama, kad nurodomos sumos yra pagrįstos (pvz., 2017 m. birželio 28 d. atsakovo el. laiškas). Atsakovai turėjo ieškovei paaiškinti, kad reikalaujamoms sumoms pagrįsti nėra įrodymų ir / arba argumentai nėra pakankami. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pagal Sutartį atsakovai negarantavo procesinio bylos rezultato, nepateisina to, jog atsakovai nepatarė ieškovei, kaip apsisaugoti nuo pralaimėjimo procese ir ekonominių nuostolių (atsisakant konkrečių įrodymais nepagrįstų reikalavimų arba juos sumažinant).
19.4. Teismas, spręsdamas dėl atsakovų suteiktų paslaugų kokybės, nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad ieškovė paslaugomis buvo patenkinta, jas priėmė, dėkojo ir už jas atsiskaitė. Ieškovė nėra teisininkė, jai suteiktų teisinių paslaugų realios kokybės ji savarankiškai įvertinti proceso eigoje objektyviai negalėjo. Įvertinti atsakovų teisinių paslaugų kokybę ieškovė iš esmės galėjo tik teismui priėmus sprendimą Byloje, kuriame buvo iš esmės pateiktas ir tam tikras bylos parengimo kokybės įvertinimas.
19.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neskundė teismo sprendimo Byloje dalies dėl priteistos žalos dydžio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir taip su procesiniais bylos rezultatais sutiko. Ieškovės pasirinkimas teikiant apeliacinį skundą Byloje atsisakyti pagal bylos medžiagą neįrodomų reikalavimų vertintinas ne kaip pozicijos nenuoseklumas, o kaip racionalumas. Apeliacinis skundas, kuriame ignoruojant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendime nurodytas ieškinio klaidas ir trūkumus būtų toliau laikomasi pradinių reikalavimų, ieškovei tik būtų sukėlęs papildomų kaštų. Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas ir naujų įrodymų pateikimas.
19.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Byla iš esmės buvo laimėta. Plagijavimo faktas jau buvo nustatytas įsiteisėjusiu Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimu, pasiektu pačios ieškovės pastangomis, nedalyvaujant atsakovams. Ieškovės teisinių paslaugų užsakymo tikslas buvo žalos atlyginimo prisiteisimas, tačiau ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo patenkintas 1 proc. apimtimi.
19.7. Teismas nemotyvavo išvados kritiškai vertinti ieškovės argumentą, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė jos pareigos prižiūrėti atsakovą, kaip advokato padėjėją, nevykdymu. Teismas neanalizavo advokato padėjėjo praktiką prižiūrinčio praktikos vadovo pareigų ir vaidmens advokato padėjėjui teikiant paslaugas klientui.
19.8. Teismas nepasisakė dėl visų ieškovės nurodytų atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo): netinkamo ieškinio Byloje pagrindimo ir / arba ieškovės neinformavimo bei neįspėjimo apie galimą nepalankų kliento pavedimo vykdymo rezultatą. Teismas nevertino turtinės žalos Byloje pagrindimo tinkamumo klausimo, nors ieškovė šioje byloje nuosekliai įrodinėjo, kad ieškinio reikalavimas Byloje dėl turtinės žalos atlyginimo buvo grindžiamas netinkamai. Atsakovai neinformavo ieškovės apie atitinkamų įrodymų poreikį, t. y. netinkamai vykdė savo, kaip advokato / advokato padėjėjo, profesines pareigas. Taip pat teismas nevertino neturtinės žalos Byloje pagrindimo tinkamumo klausimo ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovai neužtikrino, jog ieškinyje būtų pateiktos teismų praktikos kontekste adekvačios sumos arba ieškovė būtų bent jau informuota apie susiklosčiusią teismų praktiką. Atsakovai neužtikrino, kad esamos teismų praktikos kontekste neproporcingai didelė neturtinė žala ieškinyje būtų grindžiama bent jau logiškais ir teisiniu požiūriu prasmingais argumentais.
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai J. Z. ir A. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Atsakovai niekada neteigė ieškovei, kad Bylos rezultatas būtų „garantuotas“, ir nežadėjo, kad procesas jai „nieko nekainuos“ ar kad neva nereikės mokėti žyminio mokesčio. Vien tai, jog atsakovų pasiūlyta ieškovės pažeistų teisių taktika (inicijuojant ikiteisminį tyrimą ir jame reiškiant civilinį ieškinį, už kurį žyminis mokestis nemokamas, ir/ar vėliau remiantis minėtu ikiteisminiu tyrimu prašant atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo) nepasiteisino, nepagrindžia atsakovų neteisėtų veiksmų; priešingai – patvirtina atsakovų siekį padėti ieškovei apginti jos galimai pažeistas teises kuo mažesnėmis sąnaudomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Sutartyje buvo įtvirtinta, jog jokia Sutarties ar advokatų kontoros pateikiamų ataskaitų, pareiškimų ar paaiškinimų nuostata negali būti ieškovės traktuojama kaip pažadas ar garantija dėl ieškovės bylų baigties; bet kokie advokatų kontoros paaiškinimai laikytini tik nuomonės išreiškimu. Už skundus ikiteisminiame tyrime, už atskirąjį skundą dėl žyminio mokesčio mokėjimo iš ieškovės nebuvo imamas papildomas mokestis už paslaugas.
20.2. Baudžiamosios atsakomybės senaties klausimas nebuvo akivaizdus baudžiamojo proceso inicijavimo pradžioje. Tą patvirtina aplinkybė, kad prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, suteikė ieškovei nukentėjusiosios statusą ir keletą mėnesių vykdė tyrimą. Sprendžiant senaties klausimą reikėjo ištirti faktines aplinkybes: kada ir kiek kartų buvo vykdomas nusikalstamas nuplagijuoto kūrinio publikavimas, ar veika buvo daroma pakartotinai. Ieškinio senaties taikymo klausimas taip pat buvo kilęs baudžiamąją bylą pagal ieškovės pareiškimą nagrinėjusiems teismams.
20.3. Iki Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo ieškovė buvo patenkinta atsakovų teiktomis paslaugomis ir jų rezultatais. Nors ieškovė ir nėra teisininkė, tačiau jos intelektiniai gebėjimai ir išsilavinimas yra aukštesni nei vidutinio asmens, todėl kritiškai vertintini apeliacinio skundo argumentai pristatyti ieškovę kaip visiškai neinformuotą, nieko neišmanančią vartotoją.
20.4. Procesinį rezultatą Byloje nulėmė ne atsakovų veiksmai, o teismo diskrecija priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kuris negali būti garantuojamas advokatų. Be to, pati ieškovė nusprendė neteikti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų ir kompensacijos dydžio, dėl ko laikytina, kad ji pati nulėmė ir priėmė kilusias pasekmes. Atsakovų pagalba ieškovė kokybiškai Bylą laimėjo (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu buvo konstatuotas jos autorinių teisių pažeidimas), tačiau liko nepatenkinta kiekybiniu rezultatu. Atsakovų įsitikinimu, tokį kiekybinį bylos rezultatą nulėmė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatų ir jų taikymo praktikos ydingumas. EŽTT 2021 m. lapkričio 18 sprendimu byloje ČOLIĆ prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 49083/18) išaiškino, kad tais atvejais, kai ieškovas „kokybiškai“ laimi bylą, t. y. įrodo, kad jo teisių pažeidimas buvo padarytas, kaip absurdiškos vertintinos situacijos, kai tas pats ieškovas tuo pačiu bylą pralaimi „kiekybiškai“, vien dėl to, kad jam priteisiama tik nedidelė prašytos kompensacijos dalis, ir tuomet atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. EŽTT tokią situaciją vertino kaip esminį Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą teismą) pažeidimą. Taigi ieškovė turėjo visas galimybes toliau skųstis apeliacine tvarka ir siekti rezultato, kuris išaiškintas nurodytoje EŽTT byloje, tačiau pati pasirinko kitokį kelią, neįspėjusi nutraukė bendravimą su atsakovais ir nesuteikė atsakovams galimybės pasidalinti savo mintimis ir pasiūlymais su jos pasirinktais naujais advokatais.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
22. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
23. Ieškovės teigimu, 2014 m. rugpjūčio 18 d. ji aptiko, jog 2010 m. buvo nuplagijuoti jos moksliniai darbai (magistro darbas ir lietuvių kalba rašytas straipsnis), t. y. jos darbų pagrindu parašytas ir Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamame moksliniame žurnale publikuotas straipsnis anglų kalba, nurodant kitus autorius – J. T. M., G. Ž. (šiuo metu miręs), B. B., O. R. ir V. G.. 2014 m. rugsėjo 29 d. ieškovė siuntė J. T. M., B. B., O. R., V. G. pretenziją dėl autorinių teisių pažeidimo ir žalos kompensavimo, prašydama nurodytų asmenų per 10 dienų nuo pretenzijos gavimo savo lėšomis kreiptis į žurnalo redakciją ir imtis priemonių, jog būtų paskelbta, kad ginčo straipsnio autorė yra ieškovė, taip pat prašydama atlyginti ieškovei 20 000 Eur neturtinę žalą.
24. 2015 m. rugsėjo 11 d. ieškovė (klientė) ir advokatų kontora ,,Z. Z. ir partneriai“, atstovaujama advokatės J. Z., pasirašė teisių paslaugų sutartį, kuria advokatų kontora įsipareigojo: rengti ieškinius, skundus, pareiškimus, pretenzijas ir kitokius dokumentus sprendžiant teisinius ginčus dėl klientės intelektinių teisių pažeidimo; atstovauti klientei teismuose, ginčų sprendimo institucijose, kitose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įstaigose ir organizacijose, santykiuose su kitais viešaisiais ir privačiaisiais juridiniais asmenimis, taip pat fiziniais asmenimis; klientės pavedimu pagal atskirą susitarimą teikti kitas teisines paslaugas, atlikti kitus papildomus teisinio pobūdžio darbus (sutarties 3.1 punktas). Ieškovė įsipareigojo pateikti visus dokumentus ir informaciją, reikalingą teisinei pagalbai teikti ir jos teisėms bei teisėtiems interesams ginti; tinkamai ir laiku apmokėti už suteiktas teisines paslaugas (sutarties 3.2 punktas). Sutarties 3.3 punkte įtvirtinta, kad klientei teisines paslaugas pagal šią sutartį teiks bei teisę atlikti visus su šios sutarties vykdymu susijusius veiksmus turės advokatė J. Z. ir advokato padėjėjas A. Ž., kiti advokatų kontoros paskirti asmenys (sutarties 3.3 punktas). Šalys įtvirtino, kad jokia šios sutarties ar advokatų kontoros pateikiamų ataskaitų, pareiškimų ar paaiškinimų nuostata negali būti klientės traktuojama kaip pažadas ar garantija dėl ieškovės bylų baigties; bet kokie advokatų kontoros paaiškinimai laikytini tik nuomonės išreiškimu (sutarties 7.1 punktas). Nepaisant šio atsisakymo nuo bet kokių pažadų ir (ar) garantijų, advokatų kontora įsipareigojo vykdyti sutartyje numatytas pareigas pagal taikytiną teisę, laikydamasi sąžiningumo, profesinės etikos ir profesinių standartų reikalavimų (sutarties 7.2 punktas).
25. Atsakovai, derindami su ieškove, parengė: 2015 m. spalio 5 d., 2015 m. gruodžio 17 d. raštus dėl ieškovės pažeistų intelektinių teisių ir interesų atkūrimo ir kompensavimo Vilniaus universiteto rektoriui; 2015 m. gruodžio 11 d. raštą dėl ieškovės pažeistų intelektinių teisių ir interesų atkūrimo ir kompensavimo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriui; 2016 m. vasario 3 d. raštą Vilniaus universiteto rektoriui; 2017 m. vasario 29 d. reikalavimą dėl žalos atlyginimo (adresuotą B. B.); 2017 m. vasario 28 d. reikalavimą dėl žalos atlyginimo (adresuotą O. R.); 2017 m. vasario 28 d. reikalavimą dėl žalos atlyginimo (adresuotą V. G.); 2017 m. vasario 28 d. ieškinį-pretenziją (adresuotą J. T. M. (anglų kalba); 2017 m. vasario 28 d. ieškinį-pretenziją (adresuotą ,,Chevron Publishing Corporation“ (anglų kalba); 2017 m. kovo 1 d. reikalavimą O. R. dėl žalos atlyginimo ieškovei.
26. Ieškovė sumokėjo: 2015 m. liepos 15 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 551826 ieškovė atsakovui sumokėjo 150 Eur už teisinę konsultaciją; 2015 m. liepos 16 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 551827 ieškovė atsakovui sumokėjo 850 Eur avansinį mokėjimą už bylą dėl plagiato; 2017 m. vasario 22 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 551836 ieškovė atsakovui sumokėjo 400 Eur už pretenziją JAV leidyklai, pažeidėjui ir Lietuvos pažeidėjams surašymą (dalinis); 2017 m. kovo 20 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 551840 ieškovė atsakovui sumokėjo 600 Eur galutinį atsiskaitymą už pretenzijas JAV ir Lietuvos pažeidėjams.
27. 2016 m. vasario 22 d. išleistas Viliaus universiteto rektoriaus potvarkis dėl ginčo straipsnio atšaukimo. 2016 m. vasario 29 d. raštu Nr. 13400-SR-298 Vilniaus universiteto rektorius, atsakydamas į ieškovės 2015 m. gruodžio 17 d. prašymą, informavo, kad 2016 m. sausio 26 d. įvyko Vilniaus universiteto Centrinės akademinės etikos komisijos posėdis, kuriame nutarta pripažinti, kad ginčo straipsnis atspausdintas pažeidžiant akademinės etikos reikalavimus, bei inicijuoti procedūras dėl šio straipsnio atšaukimo.
28. 2017 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos prokuratūrai ieškovės vardu pateiktas atsakovų parengtas pareiškimas dėl nusikalstamos veikos – autorystės pasisavinimo, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26997-17. Taip pat pateiktas civilinis ieškinys baudžiamajame procese dėl žalos atlyginimo, kuriuo buvo prašoma pripažinti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. M. teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnis) ir priteisti jos naudai iš atsakovų B. B., O. R., V. G. ir J. T. M. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, įskaitant bylinėjimosi išlaidas.
29. 2017 m. balandžio 26 d. ieškovė ir atsakovai sudarė atstovavimo sutartį, kuria ieškovė pavedė atsakovams ją atstovauti civilinėse ir baudžiamosiose bylose dėl ieškovei autorių teisių pažeidimu padarytos žalos atlyginimo.
30. 2017 m. balandžio 26 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 551841 ieškovė atsakovui sumokėjo 100 Eur už pareiškimą prokuratūrai dėl autorystės pasisavinimo – dalinis mokėjimas; 2017 m. liepos 24 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 551843 ieškovė atsakovui sumokėjo 400 Eur dalinį mokėjimą už pareiškimo prokuratūrai rengimą (autorystės pasisavinimas).
31. 2017 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorė nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-26997-17, motyvuodama tuo, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Aukštesnysis prokuroras 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimu atmetė skundą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi atmetė skundą dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
32. 2018 m. vasario 23 d. Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas atsakovų parengtas ieškovės civilinis ieškinys atsakovams B. B., O. R. ir V. G. dėl žalos atlyginimo, kuriuo ieškovė K. M. prašė jai solidariai iš atsakovų priteisti 119 346 Eur turtinės ir 32 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, t. y. inicijuota civilinė byla Nr. e2-3232-580/2018 (toliau – Byla).
33. 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti – sumokėti žyminį mokestį. Dėl šios teismo nutarties atsakovai ieškovės vardu padavė atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį paliko nepakeistą.
34. 2018 m. birželio 26 d. ieškovė sumokėjo 2 110 Eur žyminio mokesčio už ieškinį.
35. 2018 m. spalio 23 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 933601 ieškovė sumokėjo atsakovui 500 Eur už atstovavimą Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-3232-580/2018.
Žemesnės instancijos teismas
36. 2018 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apygardos teismas sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovų 1 500 Eur; iš ieškovės atsakovams O. R., V. G. ir B. B. – po 500 Eur kiekvienam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
37. 2018 m. gruodžio 18 d. ieškovė dėl šio teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai atsakovui O. R. ir iš šio atsakovo priteisti ieškovei 750 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas; apeliacinės instancijos teisme ieškovę atstovavo ne atsakovai, o kitas advokatas.
38. 2019 m. lapkričio 29 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį ir ieškovei iš atsakovo O. R. priteisė 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
39. 2021 m. lapkričio 22 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams dėl žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovų A. Ž. ir J. Z. solidariai 6 610 Eur žalai atlyginti. Ieškovės teigimu, atsakovų jai suteiktos teisinės paslaugos atstovaujant ieškovę Byloje buvo nekokybiškos; atsakovai savo veiksmais (neveikimu) pažeidė teisinių paslaugų teikimo sutartį ir Advokatų etikos kodekso reikalavimus (Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 11 dalis), t. y. atliko neteisėtus veiksmus, ir, esant visoms atsakovų civilinės atsakomybės sąlygoms, turi atlyginti ieškovei padarytą žalą, kurią sudaro: 2 110 Eur Byloje už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, 1 500 Eur Byloje atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurių atlyginimas atsakovams priteistas iš ieškovės, 3 000 Eur ieškovės atsakovams sumokėtas atlyginimas už teisines paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
40. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė dėl šio teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, prašydama teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti.
41. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurio atmestas ieškinys dėl žalos, kildinamos iš netinkamai suteiktų teisinių paslaugų, atlyginimo. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė visų būtinų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė, apeliaciniu skundu argumentuoja, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje, todėl nepagrįstai nenustatė atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) Byloje teikiant teisines paslaugas. Byloje kilęs ginčas dėl advokato teikiamų teisinių paslaugų kokybės vertinimo ir kriterijų bei sąlygų, kuriuos nustačius kiltų advokato civilinė atsakomybė už netinkamai suteiktas paslaugas.
Dėl teisinių paslaugų turinio ir vertinimo ypatumų
42. Byloje ginčas kilo iš advokato su klientu (fiziniu asmeniu) sudarytos teisinių paslaugų sutarties vykdymo: ieškovės teigimu, atsakovai jai suteikė nekokybiškas teisines paslaugas ir tuo padarė žalą. Tokio pobūdžio ginčui išspręsti svarbu apibrėžti teisinių paslaugų sutarties apimtį bei turinį, tokių paslaugų teikimo galimus kokybės įvertinimo kriterijus bei įvertinti teisinių paslaugų specifiką bei su tuo susijusius teisinių paslaugų teikimo ypatumus.
43. Advokatų veiklos sąlygas bei tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Advokatų teikiamos paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydamas sutartį (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis).
44. Advokato ir kliento pasirašyta sutartis dėl teisinių paslaugų kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis (CK 6.756–6.765 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010, 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014), taip pat ir bendrosios atlygintinų paslaugų sutarties nuostatos (CK 6.716–6.724 straipsniai). Advokatas, vykdantis savo profesinę veiklą, už atlyginimą teikdamas teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui (vartotojui), yra verslininkas (plačiąja prasme), todėl advokato ir fizinio asmens, kuris veikia siekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų, sudaryta tipinė sutartis turėtų būti teismo teisiškai kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).
45. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į advokato teikiamų paslaugų specifiką ir joms teikti reikalingas profesines žinias, pripažįstama, kad advokatų teikiamų paslaugų srityje iš principo egzistuoja klientų – vartotojų ir advokatų nelygybė būtent dėl to, kad šių šalių turima informacija nėra tokia pati. Advokatai turi aukšto lygio specialiųjų žinių, kurių vartotojai gali neturėti, todėl pastariesiems gali būti sunku įvertinti teikiamų paslaugų kokybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).
46. Advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalis). Taigi, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nors teisės aktais vartotojams suteikiama papildoma apsauga, skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, vartotojams taikoma papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (liet. sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2014; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).
47. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnyje reglamentuojami advokatų veiklos principai, tarp kurių, tokie principai kaip advokatų veiklos teisėtumas, kliento paslapties neatskleidimas, lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas, nepriekaištingas elgesys. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos advokato pareigos, tarp kurių: pareiga sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų, elgtis dorai bei pilietiškai, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų, saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti, nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją.
48. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-133 patvirtintas Lietuvos advokatų etikos kodeksas nustato pagrindines Lietuvos Respublikos advokatų profesinės etikos taisykles bei principus ir reglamentuoja advokato elgesį vykdant profesinę advokato veiklą bei elgesį, susijusį su profesine veikla ir advokato profesijos vardu (Lietuvos advokatų etikos kodekso 1 straipsnio 1 dalis). Lietuvos advokato etikos kodekso 9 straipsnyje įtvirtinta, kad advokatas privalo nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją ir siekti užtikrinti tinkamą klientui teikiamų paslaugų kokybę; visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai (Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalis). Advokato lojalumas klientui yra profesionalaus advokato ir kliento bendradarbiavimo ir tinkamo advokato funkcijų vykdymo būtinoji sąlyga, taip pat lemianti advokato pareigą paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 1 dalis). Advokatas gali vertinti pavedimo įvykdymo sėkmės tikimybę, tačiau neturi garantuoti klientui ar jo užtikrinti dėl konkretaus pavedimo rezultato (Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 8 dalis). Advokatas privalo klientui prašant informuoti klientą apie pavedimo vykdymo eigą, derinti savo veiksmus su klientu ir atsižvelgti į kliento samprotavimus bei argumentus, nedelsdamas informuoti klientą apie esminius pavedimo vykdymo įvykius, kad klientas galėtų laiku priimti reikiamą sprendimą (Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 10 dalis). Kai kliento reikalavimai arba atsikirtimai yra aiškiai nepagrįsti, advokatas privalo apie tai informuoti klientą ir patarti jam tokių reikalavimų ar atsikirtimų nereikšti. Kai advokatas abejoja dėl kliento reikalavimų arba atsikirtimų pagrįstumo, advokatas privalo įspėti klientą apie galimą nepalankų pavedimo vykdymo rezultatą. Jeigu klientas nesutinka su advokato pozicija ir argumentais, advokatas privalo išaiškinti klientui jo teisę atsisakyti advokato paslaugų. Esant šioje dalyje nurodytoms situacijoms, advokatas gali atsisakyti teikti teisines paslaugas, įspėjęs klientą prieš protingą terminą (Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 11 dalis).
49. Teismų praktikoje pasisakoma, kad teisiškai vertinant advokato ar advokato padėjėjo veiksmus, būtina atsižvelgti į specifinę advokato padėtį ir jo vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus bei siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurių atstovams taikomi aukštesni, griežtesni elgesio, atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-684/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-108-464/2022). Dėl to, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, siejamos su tokių paslaugų teikimu, sąlygų, turi būti įvertinama, ar paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialieji reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek profesinės etikos taisyklėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/1999; 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1243/2000).
50. Kita vertus, vertinant advokato veiklą teikiant teisines paslaugas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad dėl teisinių paslaugų ypatumų natūraliai susidaro situacija, jog ir kokybiškai bei kvalifikuotai teikiamos paslaugos ne būtinai užtikrina klientą tenkinantį teisinį rezultatą. Advokatų teikiamos teisinės paslaugos ir atstovavimas bylose susijęs su kliento interesų atstovavimu ginčuose, kurių baigtis gali priklausyti ir nuo kitų asmenų veiksmų ar valios, taip pat nuo teismo diskrecijos vertinti teikiamus įrodymus bei priimti sprendimus ginčuose. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos advokatų etikos kodekse tiesiogiai nustatyta, kad advokatas, privalėdamas veikti profesionaliai, kvalifikuotai, stropiai ir dėdamas maksimalias pastangas labiausiai atitikti kliento interesus (Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 1 dalis), privalo derinti savo veiksmus su klientu ir atsižvelgti į kliento samprotavimus bei argumentus (Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 10 dalis), informuoti, jei kliento reikalavimai arba atsikirtimai yra aiškiai nepagrįsti (Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 11 dalis), tačiau kartu neturi garantuoti klientui ar jo užtikrinti dėl konkretaus pavedimo rezultato (Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 8 dalis). Būtent tokius advokato veiklos principus atitinkančios teisinių paslaugų teikimo sąlygos buvo įtvirtintos ir nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovų sudarytoje teisinių paslaugų teikimo sutartyje (žr. šios nutarties 24 punktą), kurioje nustatyta, kad jokia šios sutarties ar advokatų kontoros pateikiamų ataskaitų, pareiškimų ar paaiškinimų nuostata negali būti klientės traktuojama kaip pažadas ar garantija dėl ieškovės bylų baigties; bet kokie advokatų kontoros paaiškinimai laikytini tik nuomonės išreiškimu (sutarties 7.1 punktas). Taigi, dėl objektyviai nulemtos teisinių paslaugų teikimo teisinių santykių prigimties, vertinant advokato (advokato padėjėjo) teiktas teisines paslaugas jų (ne)tinkamumo aspektu, paslaugų kokybė vertintina atsižvelgiant į dėtų pastangų kriterijų ir atitiktį tokio pobūdžio paslaugoms keliamiems standartams.
51. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovui, veikiančiam atstovaujamojo interesais, yra taikomos ne tik tam tikros pareigos, bet ir papildomi lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kiti etiško elgesio standartai. Tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013). Tokių santykių kontekste didelė dalis paslaugų bei informacijos gali būti teikiama konfidencialiai, žodinių pokalbių metu. Tai lemia ribotas galimybes kilus ginčui nustatyti šalių tarpusavio bendravimo turinį. Nagrinėjamu atveju šią aplinkybę būtina turėti galvoje, atsižvelgiant į tai, kad iš byloje esančio šalių susirašinėjimo el. laiškais, taip pat iš paaiškinimų teismo posėdžių metu akivaizdu, jog šalys gan intensyviai bendraudavo žodžiu, t. y. ne visą jų bendravimo turinį atspindi rašytiniai dokumentai bei el. susirašinėjimas. Dėl to, kilus ginčui, išvados dėl tam tikrų teiktų konsultacijų ar išaiškinimų turinio neišvengiamai daromos remiantis tikimybių pusiausvyros principu, įvertinus esamus rašytinius dokumentus bei šalių paaiškinimus, taip pat šalių elgesį teisinių paslaugų teikimo metu.
52. Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir aplinkybes, susijusias su atsakovų teiktomis teisinėmis paslaugomis ieškovei Byloje, todėl nepagrįstai nenustatė neteisėtų atsakovų veiksmų, kuriais pastarieji pažeidė teisinių paslaugų sutartį ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimus (Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 11 dalis). Ieškovės teigimu, atsakovai suklaidino ją dėl Byloje mokėtino žyminio mokesčio, neinformavo dėl Byloje reikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, Byloje pateikė neįrodytus reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei reikalavimus, neatitinkančius teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos. Ieškovės teigimu, tuo atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, ir, esant visoms atsakovų civilinės atsakomybės sąlygoms, turi atlyginti ieškovei padarytą žalą, kurią sudaro: 3 000 Eur ieškovės atsakovams sumokėtas atlyginimas už nekokybiškai suteiktas teisines paslaugas, 1 500 Eur Byloje atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurių atlyginimas atsakovams priteistas iš ieškovės, 2 110 Eur Byloje už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis.
Dėl atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas
53. Bylos medžiaga leidžia nustatyti ieškovės ir atsakovų bendravimo teikiant teisines paslaugas apimtį, eigą, atsakovų rengtus dokumentus ir ieškovės už tokias paslaugas sumokėtas sumas.
54. Iš šios teismo nutarties 23–36 punktuose nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovai parengė tokius teisinius dokumentus (jų projektus): 2015 m. spalio 5 d., 2015 m. gruodžio 11 d., 2015 m. gruodžio 17 d., 2016 m. vasario 3 d. raštus dėl ieškovės pažeistų intelektinių teisių ir interesų atkūrimo ir kompensavimo universitetų rektoriams; 2017 m. vasario 28 d. pretenzijas dėl žalos atlyginimo; 2017 m. vasario 28 d. ieškinį-pretenziją (adresuotą J. T. M. (anglų kalba); 2017 m. vasario 28 d. ieškinį-pretenziją (adresuotą ,,Chevron Publishing Corporation“ (anglų kalba); 2017 m. kovo 1 d. reikalavimą O. R. dėl žalos atlyginimo ieškovei; 2017 m. balandžio 24 d. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos – autorystės pasisavinimo, civilinį ieškinį ir patikslintą civilinį ieškinį baudžiamajame procese; skundus dėl nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą; skundą dėl teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą; ieškinį Byloje dėl žalos atlyginimo; atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai; procesinius dokumentus Byloje dėl žalos atlyginimo pirmosios instancijos teisme.
55. Ieškovė už teiktas paslaugas sumokėjo: 2015 m. liepos 15 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 551826 – 150 Eur už teisinę konsultaciją; 2015 m. liepos 16 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 551827 – 850 Eur avansinį mokėjimą už bylą dėl plagiato; 2017 m. vasario 22 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 551836 – 400 Eur už pretenziją JAV leidyklai, pažeidėjui ir Lietuvos pažeidėjams surašymą (dalinis); 2017 m. kovo 20 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 551840 – 600 Eur galutinį atsiskaitymą už pretenzijas JAV ir Lietuvos pažeidėjams; 2017 m. balandžio 26 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 551841 – 100 Eur už pareiškimą prokuratūrai dėl autorystės pasisavinimo; 2017 m. liepos 24 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 551843 – 400 Eur už pareiškimo prokuratūrai rengimą (autorystės pasisavinimas); 2018 m. spalio 23 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 933601 – 500 Eur už atstovavimą Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-3232-580/2018. Taigi, iš viso ieškovė už teisines paslaugas atsakovams sumokėjo 3 000 Eur, iš jų – 500 Eur už atstovavimą Byloje.
56. Bylos medžiaga patvirtina, kad, teikiant teisines paslaugas, tarp šalių vyko intensyvus dokumentų turinio derinimas, informacijos kaita, bendradarbiavimas, kurį detaliai aprašė ir atskleidė pirmosios instancijos teismas sprendimo 46 punkte. Elektroninio susirašinėjimo duomenys patvirtinta, kad susirašinėjant vyko apie 60 elektroninių pokalbių, apsikeista apie 205 elektroninių laiškų (e. t. 2, b. l. 169):
– 2015 m. spalio 5 d. atsakovas el. laišku ieškovei pateikė rašto Vilniaus universiteto rektoriui ir teisinių paslaugų sutarties projektus; ieškovė 2015 m. spalio 5 d. el. laiške nurodė, kad raštas rektoriui iš esmės jai tinka (pakoregavo 2 pastraipą);
– 2015 m. spalio 15 d. el. laišku ieškovė pateikė savo apsisprendimą dėl tam tikrų asmenų įtraukimo į procesą;
Žemesnės instancijos teismas
– 2015 m. gruodžio 14 d. el. laiškais atsakovas siuntė ieškovei suderinti raštus Vilniaus universitetui ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetui; ieškovė pageidavo, kad raštai būtų rašomi ne nuo jos asmeniškai, o nuo advokatų (derinant su ieškove);
– 2016 m. gegužės 5 d. ieškovė pati parašė el. laišką Vilniaus universitetui, į kurį gavo atsakymą, jog ginčo straipsnį įpareigotas atšaukti pats prof. O. R.; vėliau patikslinta, jog inicijuotas straipsnio atšaukimas; minėti laiškai buvo persiųsti atsakovui;
– 2016 m. gegužės 31 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą, klausdama dėl laiškų prorektoriui bei JAV;
– 2016 m. liepos 6 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus universiteto prorektorių; pakartotinai kreipėsi 2016 m. rugsėjo 5 d. (prorektorius 2016 m. rugsėjo 5 d. atrašė ieškovei) ir 2016 m. lapkričio 2 d. (prorektorius 2016 m. lapkričio 2 d. atrašė ieškovei);
– 2016 m. lapkričio 2 d. el. laišku ieškovė informavo atsakovus, kad straipsnis yra atšauktas; taip pat padėkojo ir nurodė, jog be atsakovų to nebūtų pasiekusi;
– 2016 m. lapkričio 8 d. ieškovė kreipėsi į atsakovus, pateikdama ginčo straipsnį publikavusiam žurnalui skirto laiško projektą; 2016 m. lapkričio 21 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovus, klausdama dėl preliminaraus laiško maketo. Atsakovai 2016 m. lapkričio 21 d. pateikė atsakymą į ieškovės el. laišką;
– 2017 m. vasario 27 d. atsakovas ieškovei el. laišku pateikė pretenzijų užsienio subjektams projektus; ieškovė 2017 m. vasario 27 d. el. laiške nurodė, jog viskas puikiai surašyta. 2017 m. vasario 28 d. atsakovas ieškovei pateikė papildytas pretenzijas į JAV; ieškovė 2017 m. vasario 28 d. el. laiške nurodė, kad puikiai viskas surašyta. 2017 m. vasario 28 d. atsakovas el. laišku pateikė pretenzijas pažeidėjams iš JAV ir Lietuvos (galutinės versijos išsiųstos 2017 m. kovo 1 d.; dvi į JAV ir trys Lietuvos pažeidėjams, iš viso 5 pretenzijos);
– 2017 m. balandžio 22 d. atsakovas informavo ieškovę, kad, kaip ir kalbėta telefonu, tikslinga prašyti baudžiamojo proceso ir jame pareikšti civilinį ieškinį, kartu nurodydamas, jog tai reikalinga ir žalos atlyginimo senaties terminui išvengti; taip pat pateikė pareiškimo prokuratūrai ir civilinio ieškinio baudžiamajame procese projektus. 2017 m. balandžio 23 d. ieškovė el. laiške nurodė, kad dėkoja už gerus surašymus;
– 2017 m. gegužės 29 d. – 2017 m. gegužės 31 d. vyko ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas dėl vykimo kartu į nukentėjusiosios apklausą 2017 m. birželio 1 d. (atsakovas vyko kartu, tai patvirtina 2017 m. gegužės 31 d. el. laiškas);
– 2017 m. birželio 10 d. – 2017 m. liepos 28 d. el. laiškais vyko ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas dėl žalos dydžio (ieškovė 2017 m. birželio 10 d. siuntė pamąstymus dėl žalos atlyginimo);
– 2017 m. liepos 17 d. – 2017 m. liepos 24 d. vyko ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas derinant civilinio ieškinio baudžiamajame procese turinį;
– 2017 m. spalio 23 d. el. laiške atsakovas ieškovei nurodė argumentus, susijusius su skundu dėl nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas; pažymėjo, kad šio skundo perspektyvos abejotinos, tačiau ieškovė 2017 m. spalio 23 d. el. laiške išdėstė argumentus, susijusius su skundo koregavimu; atsakovas 2017 m. spalio 24 d. ieškovei pateikė koreguotą skundą;
– 2017 m. gruodžio 12 d. el. laišku atsakovas ieškovei pateikė skundą dėl vyriausiojo prokuroro nutarimo netenkinti skundo, kuriame paaiškino ieškovei, kaip reikia siųsti minėtą skundą bei nurodė terminus; ieškovė 2017 m. gruodžio 13 d. el. laišku padėkojo už puikų surašymą;
– 2018 m. sausio 22 d. ieškovė perdavė atsakovui nutartį atmesti skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo; atsakovas 2018 m. sausio 24 d. el. laišku pateikė skundo dėl nutarties projektą;
– 2018 m. vasario 23 d. atsakovas ieškovei pateikė civilinio ieškinio projektus; ieškovė 2018 m. vasario 23 d. el. laišku padėkojo atsakovui;
– 2018 m. kovo 6 d. atsakovas ieškovei atsiuntė atskirąjį skundą dėl teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties, kurį ieškovė pasirašė;
– 2018 m. gegužės 8 d. el. laišku ieškovė kreipėsi į atsakovą, klausdama, kokio dydžio žyminis mokestis yra paskaičiuotas; atsakovas 2018 m. gegužės 8 d. el. laišku nurodė žyminio mokesčio dydį; ieškovė 2018 m. gegužės 8 d. el. laišku padėkojo. 2018 m. gegužės 31 d. atsakovas ieškovę el. laišku informavo, jog jos atskirąjį skundą dėl žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teismas nagrinės 2018 m. birželio 12 d. Atsakovas 2018 m. birželio 12 d. el. laišku ieškovę informavo, jog apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti (žyminiam mokesčiui sumokėti) iki birželio 28 d. Taip pat atsakovas 201 m. birželio 13 d. el. laišku nurodė ieškovei visą informaciją apie mokėtiną žyminį mokestį (dėl mokėjimo tvarkos); ieškovė 2018 m. birželio 13 d. el. laišku padėkojo atsakovui už išsamią informaciją. 2018 m. birželio 26 d. el. laišku ieškovė informavo atsakovą, jog sumokėjo žyminį mokestį. Taip pat 2018 m. gegužės 16–18 d. el. laiškais ieškovė ir atsakovas susirašinėjo dėl nutarties, kuria buvo nustatyti trūkumai (dėl ieškinio priedų vertimų);
– 2018 m. birželio 27 d.–2018 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas el. laiškais informuodavo ieškovę apie vykstantį procesą civilinėje byloje (2018 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas ieškovei siuntė dubliko projektą);
– 2018 m. lapkričio 19 d. atsakovas pateikė ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3232-580/2018. Atsakovas 2018 m. gruodžio 11 d. pakartotinai kreipėsi į ieškovę, nurodydamas, jog apskundimo terminas sueina gruodžio 19 d.;
– 2020 m. sausio 27 d. – 2020 m. sausio 30 d. vyko šalių susirašinėjimas dėl ieškovės pretenzijų atsakovams, susijusių su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3232-580/2018.
57. Šių faktinių aplinkybių kontekste, ieškovė nagrinėjamoje byloje ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 3 000 Eur, kuriuos ji sumokėjo atsakovams už teisines paslaugas, argumentuodama, kad šios išlaidos laikytinos ieškovės patirta žala dėl atsakovų neteisėtų veiksmų – netinkamai suteiktų teisinių paslaugų, suklaidinant dėl žalos atlyginimo priteisimo Byloje perspektyvų, pateikiant įrodymais nepagrįstą ieškinį Byloje ir reikalavimus, neatitinkančius teismų praktikos. Teismui atmetus šią reikalavimo dalį, ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovai neinformavo ieškovės apie realias ieškinio Byloje tenkinimo perspektyvas, nepaaiškino, jog reikalaujamoms sumoms pagrįsti nėra įrodymų arba jie nepakankami, jog reiškiamo reikalavimo dėl žalos atlyginimo dydis neatitinka formuojamos teismų praktikos.
58. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
59. Pirma, ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovų 3 000 Eur žalai atlyginti, šį reikalavimą sieja su jos netenkinusia Bylos baigtimi ir atsakovų teiktomis teisinėmis paslaugomis atstovaujant ieškovę byloje. Tačiau, kaip matyti iš šios nutarties 23–36 punktuose aptartų faktinių aplinkybių, atsakovų teiktos teisinės paslaugos buvo platesnio masto ir neapsiribojo atstovavimu Byloje. Priešingai, šalių bendravimas prasidėjo dar 2015 m., o ieškovė, išdėstydama lūkesčius dėl teisinių paslaugų poreikio, nurodė, jog aktualus autorės teisių pažeidimo pašalinimas, žalos atlyginimas ir galimybių studijuoti doktorantūros studijose paieškos, kartu išdėstydama savo pageidavimus dėl galimų mokslinių tyrimų sričių, vadovo ir kt. Atsakovai rengė pretenzijas ginčo publikaciją išleidusiems ir ieškovės autorines teises pažeidusiems asmenims, tarpininkavo bendraujant su Vilniaus universiteto atstovais tiek dėl ginčo publikacijos pašalinimo, tiek dėl galimybės tęsti doktorantūros studijas, ir kt. Didžioji dalis išlaidų teisinei pagalbai buvo patirta iki Bylos inicijavimo. Dėl to šios išlaidos nesietinos su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, iš kurių ji kildina neteisėtus atsakovų veiksmus – suklaidinimą dėl žalos atlyginimo Byloje perspektyvų, įrodymų Byloje nepateikimo ar reikalavimų formulavimo nukrypstant nuo teismų praktikos. Pažymėtina, kad iš šalių susirašinėjimo el. laiškais matyti, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalių bendravimas iki Bylos inicijavimo vyko ilgą laiką (2015–2018 m.), ieškovė atsakovų paslaugomis naudojosi, buvo patenkinta ir pripažino atsakovų indėlį į tam tikrus pasiektus rezultatus. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad už šias paslaugas iki Bylos iškėlimo ieškovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai sietinos su Bylos išnagrinėjimo rezultatu.
60. Antra, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertinus Bylos rezultatą, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė Bylą būtų pralaimėjusi, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovų teiktos teisinės pagalbos paslaugų atitiktimi nustatytiems standartams. Kaip matyti iš Byloje priimto Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo turinio (žr. šios nutarties 37 punktą, e. t. 1, b. l. 591), didžiąją dalį nagrinėjimo turinio sudarė atsakovų neteisėtų veiksmų nustatymas, t. y. aplinkybių, susijusių su ginčo straipsnio autoryste, tyrimas – autoriaus teisių pažeidimo ir mokslo kūrinių sutapties nustatymas, klausimo dėl bendraautorystės sprendimas. Buvo pripažintas ieškovės autorės teisių pažeidimas ir jos teisė į žalos atlyginimą. Taigi, esminis Byloje spręstas klausimas dėl ieškovės autorės teisių pažeidimo buvo išspręstas ieškovės naudai. Tokiame kontekste žalos atlyginimo klausimas laikytinas išvestiniu, nes jis galėtų būti tenkinamas tik pripažinus neteisėtus atsakovų veiksmus ir ieškovės autorės teisių pažeidimą. Dėl to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertinus Byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovei atstovavimo Byloje teisinės paslaugos būtų suteiktos netinkamai.
61. Trečia, ieškovė, argumentuodama, kad atsakovų Byloje teiktos teisinės pagalbos paslaugos buvo netinkamos ir atsakovai atliko neteisėtus veiksmus pažeisdami advokatų profesinės veiklos standartus bei pareigas, iš esmės remiasi tuo, kad: buvo atmestas kaip neįrodytas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, buvo priteista tik 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, nors ieškiniu prašyta 32 000 Eur. Neteisėti atsakovų veiksmai teikiant teisines paslaugas siejami su aplinkybe, kad, ieškovės teigimu, ji buvo suklaidinta, nes atsakovai neišaiškino ir neinformavo ieškovės apie tai, kokio dydžio sumų būtų protinga bei pagrįsta reikalauti, taip pat neišaiškino, kaip (kokiais įrodymais) tokius reikalavimus įrodyti.
62. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai atmestini, kaip šios bylos kontekste nesudarantys pagrindo pripažinti neteisėtus atsakovų veiksmus teikiant teisines paslaugas ar suklaidinant ieškovę. Kaip buvo minėta, teisines paslaugas teikiantis advokatas (advokato padėjėjas) negali garantuoti klientą tenkinančio ginčo išnagrinėjimo rezultato, todėl teikiamos paslaugos vertintinos pagal suteiktų paslaugų atitiktį keliamiems standartams, atsižvelgiant į dėtų pastangų siekti kliento interesų patenkinimo pakankamumą bei profesionalumą. Apie tai, kad atsakovai negali užtikrinti ieškovei palankaus rezultato, tiesiogiai įtvirtinta ir šalių sudarytoje teisinių paslaugų sutartyje, kurioje, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo nurodyta, jog jokia šios sutarties ar advokatų kontoros pateikiamų ataskaitų, pareiškimų ar paaiškinimų nuostata negali būti ieškovės traktuojama kaip pažadas ar garantija dėl ieškovės bylų baigties; bet kokie advokatų kontoros paaiškinimai laikytini tik nuomonės išreiškimu (Sutarties 7.1 punktas). Tai atitinka aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, jog advokatai negali garantuoti klientui tam tikro konkretaus teisinio rezultato, o privalo sąžiningai teikti teisines paslaugas (teikti konsultacijas, rengti procesinių dokumentų projektus, kuriuos galiausiai turi patvirtinti pats klientas) ir atstovauti klientą atitinkamose institucijose.
63. Pagal CPK 185 straipsnį, byloje esančius įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Išvada dėl tam tikrų įrodymų (ne)pakankamumo yra teismo diskrecijos klausimas, todėl vien ieškovei nepalankus įrodymų įvertinimas teisme negali būti pakankamas pripažinti teisines paslaugas buvus netinkamomis ar nekvalifikuotai teiktomis. Dėl to aplinkybė, jog Bylą nagrinėjęs teismas ieškovės teiktus įrodymus ir argumentus, kuriais grįsta patirta žala, pripažino nepakankamais prašomai priteisti žalai įrodyti, nereiškia atsakovų neteisėtų veiksmų ar ieškovės klaidinimo.
64. Kaip minėta, advokatų teikiamos paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi, teisinių paslaugų turinį sudaro konsultavimas, visų pirma, teisės klausimais ir teisinių dokumentų rengimas. Pažymėtina, kad teisines paslaugas teikiantis advokatas (advokato padėjėjas) siekia padėti klientui apginti, jo manymu, pažeistas jo teises ar teisėtus interesus, tačiau taip pat advokatas privalo derinti savo veiksmus su klientu ir atsižvelgti į kliento samprotavimus bei argumentus (Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 10 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad advokatas (advokato padėjėjas), teikdamas teisines paslaugas, veikia pavedimo pagrindu ir teisinėmis priemonėmis siekia įgyvendinti kliento tikslus, faktines aplinkybes, su kuriomis klientas sieja savo teisių pažeidimą, visų pirma, turi įvardinti bei nurodyti pats klientas, nes tik pats asmuo, siekdamas teisminės gynybos, gali identifikuoti ir įvardinti savo teisių pažeidimą bei jį įvertinti pinigais. Dėl to, visų pirma, pati ieškovė, kaip asmuo, kurios autorės teisės buvo pažeistos, galėjo įvardinti, kokią žalą (turtinę / neturtinę; kokio dydžio) ji patyrė. Nagrinėjamu atveju iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė aktyviai dalyvavo formuluojant dokumentų tekstą, įvardijant prašomas priteisti sumas ir pateikiant jų pagrindimą. Kaip matyti, šalys bendravo pirmiau aptartu principu, kai ieškovė nurodo faktines aplinkybes, o atsakovai surašo jomis grįstus teisinius dokumentus. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė į atsakovus kreipėsi dėl teisinių paslaugų teikimo ir, aktyviai siųsdama informaciją, nurodydama lūkesčius ir kt., įvardijo, jog tikisi, kad atsakovai jos poziciją bei reikalavimus surašys teisiniame tekste. Atsakovams buvo formuluojama užduotis teisiškai kvalifikuoti ieškovės reikalavimus ir juos surašyti parengiant dokumentus iš teisinės pusės. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo teiginiams, kad atsakovai pagrįstai nurodė ieškovei apsispręsti dėl prašomos atlyginti patirtos žalos dydžio bei nurodyti argumentus ir faktines aplinkybes, kuriomis ta žala grįsta. Ieškovei tą padarius, atsakovai jos poziciją išdėstė procesinių dokumentų forma, suteikdami teisinį kvalifikavimą ir papildydami teisiniais argumentais. Įvertinus teisinių paslaugų prigimtį bei ypatumus, tai ir laikytina teisinių paslaugų esme.
65. Atsižvelgiant į nurodytą, atmestini kaip nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog profesionalus teisininkas negali nesuprasti, kad negali būti teisme patenkintas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, prašant priteisti sumas už tariamai negautą stipendiją, kai tokios kompensacijos siekianti ieškovė ne tik nebuvo įstojusi į atitinkamus universitetus, tačiau ir nebuvo bandžiusi to padaryti; nebuvo jokių garantijų, kad į juos ieškovė apskritai būtų priimta, net jei nebūtų buvę plagijavimo fakto ir ieškovė būtų galėjusi deklaruoti nuplagijuotą mokslinį straipsnį kaip savo. Tokie ieškovės teiginiai vertintini kaip retrospektyvūs, formuluojami jau atsižvelgiant į teismo pateiktą įrodymų vertinimą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė būtent tokiais argumentais grindė savo reikalavimą priteisti turtinę žalą. Tokio pobūdžio teiginiai ir argumentai, prašant priteisti padarytą turtinę žalą, nėra teisinės kvalifikacijos klausimas – tai faktinė aplinkybė, su kuria nukentėjęs asmuo sieja savo praradimus. Taigi, ieškovė, šiomis aplinkybėmis grindusi ieškinį ir teikusi tam tikrus duomenis apie finansines studijų sąlygas, o po Bylos išnagrinėjimo pateikdama tokį pagrindimą kaip akivaizdžiai nepagrįstą, yra nenuosekli ir atskleidžia, kad ieškiniu Byloje siekė prisiteisti ne realiai patirtą turtinę žalą (kurią apskaičiuoti gali ją realiai patyręs asmuo), o hipotetinį, prielaidomis grįstą dydį.
66. Sutiktina su ieškove, kad, vadovaujantis Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 11 dalimi, kai kliento reikalavimai arba atsikirtimai yra aiškiai nepagrįsti, advokatas privalo apie tai informuoti klientą ir patarti jam tokių reikalavimų ar atsikirtimų nereikšti; kai advokatas abejoja dėl kliento reikalavimų arba atsikirtimų pagrįstumo, advokatas privalo įspėti klientą apie galimą nepalankų pavedimo vykdymo rezultatą. Taigi, advokatas turi pareigą informuoti klientą, jei jo formuluojami žalos dydžiai pernelyg dideli ar nepagrįsti, neatitinkantys teismų praktikos ar teisinio reglamentavimo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, apsisprendimas dėl reiškiamų reikalavimų ir jų dydžių priklauso klientui, siekiančiam pažeistų teisių gynybos, nurodyta etikos kodekso nuostata aptariamą advokato (advokato padėjėjo) pareigą informuoti sieja su vertinamuoju kriterijumi, pabrėžiant, jog advokatas turi informuoti klientą apie aiškiai nepagrįstus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Byloje teiktus reikalavimus ir priimto teismo sprendimo turinį, nėra pagrindo pripažinti buvus akivaizdų reikalavimų nepagrįstumą (kaip minėta, esminis ieškinio reikalavimas patenkintas – pripažintas ieškovės teisių pažeidimas ir teisė į žalos atlyginimą). Be to, jau iš pirmųjų pačios ieškovės rengtų pretenzijų matyti, kad jos lūkesčiai buvo gauti ženklias sumas žalai atlyginti. Iš susirašinėjimo matyti, kad ieškovė aktyviai dalyvavo apibrėžiant reikalautinų sumų dydžius, pateikė detalų jų skaičiavimą ir argumentus joms pagrįsti, taip pat koregavo atsakovų nurodytus sumų dydžius. Įvertinus šalių elgesį, susirašinėjimo turinį, intensyvų keitimąsi dokumentų projektais, nėra pagrindo pripažinti, jog būtent atsakovai būtų nustatę ieškovės ieškiniu Byloje prašytų priteisti sumų dydžius; akivaizdu, jog tokios sumos atitiko ieškovės lūkesčius bei tikslus. Kita vertus, ieškovei teigiant, kad atsakovai jos neinformavo apie galimas ieškinio tenkinimo perspektyvas, o atsakovams tvirtinant priešingai ir nurodant, jog ieškovė buvo informuota, kad prašomos sumos yra didelės, atsižvelgiant į pirmiau šioje aptartą teisinių paslaugų sutarties šalis siejančių santykių fiduciarinį pobūdį bei konfidencialumo reikalavimus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas teiginius dėl ieškovės suklaidinimo, pagrįstai atsižvelgė į šalių susirašinėjimą, ieškovės teiktas pretenzijas jos autorinių teisių pažeidėjams ir jose nurodytas sumas, taip pat į tai, kad ieškinio reikalavimai atitiko ieškovės valią. Pastebėtina, kad Byloje reikšti reikalavimai dėl autoriaus teisių pažeidimo ir su tuo susijusios žalos atlyginimo. Tokio pobūdžio bylų teismų praktikoje nėra itin gausu, todėl galimai priteistinos sumos nėra įprastos ar nusistovėjusios. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo įvardinti, jog atsakovai būtų klaidinę ieškovę dėl galimos bylos baigties ar nesuteikę būtinos informacijos.
67. Ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad įvertinti atsakovų teisinių paslaugų kokybę iš esmės galėjo tik teismui priėmus sprendimą Byloje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad toks vertinimas nėra tikslus, nes, kaip minėta, bylos baigtis ne visada būtinai susijusi su teisinių paslaugų kokybe byloje. Pagal teisines nuostatas, pateiktus įrodymus vertina teismas, kuris priima sprendimą, grįstą vidiniu įsitikinimu, įrodymų vertinimo taisyklėmis ir tikimybių pusiausvyros principu. Sprendimas byloje priimamas įvertinus įrodymų visumą ir ne visi reikalavimai, kad ir profesionaliai bei argumentuotai pateikti, teismo būtinai yra tenkinami. Tai ypač aktualu kalbant apie neturtinės žalos atlyginimo dydį, kurį visais atvejais nustato teismas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
68. Atmestini kaip teisiškai nereikšmingi ieškovės argumentai, kad teismas nemotyvavo išvados kritiškai vertinti ieškovės argumentą dėl atsakovės nevykdytos pareigos prižiūrėti atsakovą, kaip advokato padėjėją. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turtinio, teismas šiuos argumentus įvertino ir dėl jų pasisakė (teismo sprendimo 72–73 punktai). Be to, byloje atmetus ieškinį, nekilo klausimas dėl atsakomybės ar žalos atlyginimo paskirstymo atsakovams. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad teisinių paslaugų sutarties 3.3 punkte buvo aiškiai įtvirtinta, jog ieškovei teisines paslaugas teiks advokatė J. Z. ir advokato padėjėjas A. Ž., todėl atmestinas ieškovės argumentas, kad ji nežinojo apie atsakovo statusą. Ieškovė atsakovų paslaugomis naudojosi, iš susirašinėjimo matė, kas rengia jos vardu procesinius dokumentus, tačiau tam neprieštaravo ir jokių pretenzijų dėl paslaugas teikusio atsakovo iki Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo nereiškė.
Dėl Byloje atsakovams priteistų bylinėjimosi išlaidų
69. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija kai ieškovė, iš esmės laimėjusi Bylą, patyrė finansinius praradimus paskirstant bylinėjimosi išlaidas proporcingai reikalautų ir priteistų žalos atlyginimo sumų santykiui. Dėl to ieškovė, aplinkybę, kad atsakovai neinformavo jos apie prašyto žalos atlyginimo dydžio priteisimo perspektyvas, nurodo kaip neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindą taikyti atsakovų civilinę atsakomybę ir priteisti iš jų Byloje atsakovams iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
70. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė pagrįstai, o apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Kaip matyti iš el. susirašinėjimo turinio, ieškovė buvo informuota apie tai, kokiu principu yra skirstomos šalims bylinėjimosi išlaidos, t. y. jai buvo nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos skirstomos proporcingai atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Dėl argumentų, susijusių su ieškinyje keltų reikalavimų dydžiu, jau buvo pasisakyta pirmiau šioje nutartyje, pripažįstant, jog tai nesudaro pagrindo pripažinti atsakovus klaidinus ieškovę bei laikyti atsakovų veiksmus neteisėtais. Papildomai pabrėžtina ir tai, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo neskundė apeliacine tvarka. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, tačiau atsakovams nebuvo sudarytos galimybės apeliacine tvarka skųsti šią teismo sprendimo dalį, nors, kaip matyti iš procesinių dokumentų turinio, atsakovai su šia dalimi nesutinka ir turėjo argumentų jai ginčyti.
Dėl žyminio mokesčio Byloje išlaidų
71. Kaip matyti iš pirmiau aptartų bylos medžiaga patvirtintų faktinių aplinkybių, ieškovė kreipėsi į ginčo publikacijoje autoriais nurodytus asmenis dėl autoriaus teisių gynimo bei publikacijos plagijavimu padarytos žalos atlyginimo. Pirmiausia buvo rengiamos ir siunčiamos pretenzijos publikacijos autorystę pažeidusiems asmenims, publikaciją išleidusiems moksliniams žurnalams, bendraujama su universitetų atstovais. Vėliau – pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jame teiktas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, šis nutarimas skųstas. Skundus atmetus, pateiktas civilinis ieškinys byloje, argumentuojant, kad žyminio mokesčio nereikia mokėti pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Teismui šiuos argumentus atmetus ir įpareigojus sumokėti žyminį mokestį, dėl tokios teismo nutarties duotas atskirasis skundas. Skundą atmetus – sumokėtas 2 110 Eur žyminis mokestis, kurį ieškovė prašo priteisti iš atsakovų kaip padarytą žalą. Ieškovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šį reikalavimą, nes neatsižvelgė į tai, jog atsakovai suklaidino ieškovę dėl Bylos inicijavimo kainos, todėl ji negalėjo priimti informuoto sprendimo dėl būsimo žalos atlyginimo išieškojimo sąnaudų. Be to, ieškovės teigimu, atsakovų strategija inicijuojant ikiteisminį tyrimą išvengti žyminio mokesčio mokėjimo buvo neperspektyvi, nes neatitiko teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos.
72. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas šią ieškinio reikalavimo dalį atmetė nepagrįstai.
73. Pirma, CPK 135 straipsnio 2 dalis nustato, kad prie ieškinio turi būti pridėti duomenys, kad yra sumokėtas žyminis mokestis. Įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas yra tinkamo kreipimosi į teismą su ieškiniu sąlyga. Dėl to ieškovės prievolė tokį mokestį mokėti kyla iš įstatymo ir iš esmės nėra susijusi su atsakovų teiktomis teisinėmis paslaugomis. Taigi, ieškovės nurodyti argumentai, kad atsakovai, inicijuodami ikiteisminį tyrimą ir taip tikėdamiesi padėti ieškovei išvengti žyminio mokesčio mokėjimo, elgėsi nesąžiningai ir nekvalifikuotai, nesudaro pagrindo nustatyti atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas sprendžiant dėl už ieškinį Byloje sumokėto žyminio mokesčio atlyginimo, nes pasirinkta bylinėjimosi taktika nėra priežastiniu ryšiu susijusi su už ieškinį mokėtinu žyminiu mokesčiu ir jo dydžiu. Nepriklausomai nuo to, ar būtų rengiamos pretenzijos autoriaus teises pažeidusiems asmenims, ar būtų inicijuojamas ikiteisminis tyrimas, ar ne, už Byloje teiktą ieškinį žyminis mokestis turėjo būti mokamas. Kaip buvo minėta, byloje nėra duomenų, leidžiančių pripažinti, jog atsakovai būtų klaidinę ieškovę garantuodami, jog pasirinkti jos teisinių gynybos būdai ir taktikos tikrai bus sėkmingos, jog ji nepatirs papildomų išlaidų procesuose ar pan.
74. Antra, bylos medžiaga ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma apie prievolę kreipiantis į teismą su ieškiniu sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį. Iš ieškovės paaiškinimų ir apeliacinio skundo taip pat matyti, kad ieškovė buvo informuota, jog atsakovų parinkta bylinėjimosi taktika – pirmiausia kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – buvo siejama su galimybe nemokėti žyminio mokesčio ir išspręsti ieškinio senaties klausimą. Tai, kad ši taktika nepasiteisino ir ieškovei teko sumokėti žyminį mokestį už ieškinį Byloje, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovai, siūlydami bei įgyvendindami šią taktiką, būtų klaidinę ieškovę. Aplinkybė, kad buvo ieškoma kelių išvengti žyminio mokesčio už teismui teikiamą ieškinio reikalavimą mokėjimo, nepatvirtina, jog atsakovai būtų užtikrintai garantavę ieškovei apie tai, kad žyminio mokesčio mokėti nereikės. Bylos medžiaga tokios suteiktos garantijos nepatvirtina. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bandymas inicijuoti ikiteisminį tyrimą negali būti vertinamas kaip neteisėti atsakovų veiksmai, nes patvirtinta atsakovų siekį padėti ieškovei apginti jos galimai pažeistas teises kuo mažesnėmis sąnaudomis. Šią išvadą patvirtina ir ieškovės nurodomos aplinkybės, jog atsakovai ją informavo bei pripažino, jog skųsti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra perspektyvu, tačiau vis tiek skundą parengė, o vėliau prašė teismo atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tokie veiksmai patvirtinta, kad atsakovai, informuodami ieškovę apie galimas perspektyvas, dėjo pastangas išnaudoti net ir mažai tikėtinas galimybes pasiekti palankius rezultatus alternatyviais būdais. Pažymėtina ir tai, kad aktualios teismų praktikos parinkimas susijęs su konkrečios situacijos vertinimu, be to, praktika yra dinamiškas procesas, todėl kitoks esamų teismų praktikos pavyzdžių aiškinimas, ar argumentavimas, jog tam tikra praktika konkrečiu atveju neturėtų būti taikoma, nevertintini kaip netinkamai ar nekvalifikuotai teikiama teisinė pagalba.
75. Trečia, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė, 2018 m. gegužės 8 d. sužinojusi apie mokėtiną žyminį mokestį, pati nusprendė jį sumokėti ir tęsti civilinį procesą. Ginčydama šią teismo išvadą, ieškovė argumentuoja pateikdama su savo elgesio ekonomiškumu susijusius argumentus ir nurodydama, jog ieškinio pateikimo teismui metu dėl Bylos ieškovė jau buvo patyrusi 2 529 Eur išlaidų, todėl rinkosi sumokėti už šias išlaidas mažesnį žyminį mokestį, tikėdamasi ateityje atgauti visas bylinėjimosi išlaidas. Šie ieškovės argumentai patvirtina jos apsisprendimą elgtis, jos pačios vertinimu, racionaliu būdu, turint galvoje jau patirtas išlaidas ir ryžtantis jų patirti daugiau, tikrintis tam tikro bylos rezultato. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks pasirinkimas nebuvo vienintelė elgesio galimybė. Be to, ieškovės teiginiai apie tuo metu Byloje jau patirtas 2 529 Eur bylinėjimosi išlaidas neatitinka realybės: tuo metu Byla dar nebuvo iškelta – buvo sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas ir teismas įpareigojo sumokėti žyminį mokestį. Ieškovės nurodytos išlaidos buvo patirtos už kitus atsakovų atliktus teisinius veiksmus, rengtus dokumentus, kuriais buvo siekta ieškovę tenkinantį rezultatą gauti nesikreipiant į teismą su ieškiniu civiline tvarka (teikiant pretenzijas autoriaus teises pažeidusiems asmenims, inicijuojant ikiteisminį tyrimą ir pan.). Dėl to šios išlaidos nėra sietinos su Byla ir, atitinkamai, su joje mokėtinu žyminiu mokesčiu.
Dėl procesinės bylos baigties
76. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai pagrindo naikinti / keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nesudaro. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykiui aktualias materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, ištyrė reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino jas, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
77. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
78. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje nustatytų aplinkybių visumos kontekste ieškovės subjektyvaus pobūdžio samprotavimai (vertinant atsakovų suteiktas teisines paslaugas retrospektyviai – po priimto teismo sprendimo, kurio rezultatas ieškovės netenkino) neįrodo atsakovų netinkamo atstovavimo ieškovės interesams fakto, t. y. ieškovė neįrodė didžiosios dalies siektų įrodyti atsakovų neteisėtų veiksmų / neveikimo bei bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo, nepagrindė klaidinimo ar teiktų paslaugų neatitikties keliamiems reikalavimams bei standartams. Kaip pagrįstai sprendė teismas, nenustačius teiktų teisinių paslaugų neatitikties keliamiems standartams bei reikalavimams, teisinių paslaugų teikėjai negali būti laikomi atsakingais už klientės lūkesčių nepateisinantį paslaugų teikimo rezultatą.
79. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
80. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
81. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės (apeliantės) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
82. Atsakovams iš apeliantės bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas, nes atsakovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
83. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės K. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2629-1099/2022 palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.