Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo advokato D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo advokato D. B. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas advokatas D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą drausmės byloje Nr. E16/2020, kuriuo jam buvo paskirta drausminė nuobauda – viešai skelbiamas papeikimas.

2. Ieškovo teigimu, jis dalyvavo ne nuo Advokatų garbės teismo posėdžio, kuriame buvo svarstomas jo padarytas pažeidimas, pradžios, todėl neturėjo galimybės tinkamai jame pasisakyti. Nors Lietuvos advokatūros atsakingam darbuotojui iš anksto buvo pranešęs, kad posėdžio dieną turės atstovauti klientui, šis posėdis prasidėjo ieškovui dar neatvykus. Advokatų garbės teismas neteisingai nustatė faktus, susijusius su jo padarytu pažeidimu. Kasacinio skundo projektas klientui, kuris inicijavo šią drausmės bylą, buvo pateiktas ne prieš pat termino tokiam skundui paduoti pabaigą, bet anksčiau. Be to, kasacinio skundo projekto tekstas buvo derinamas su klientu, kuris šio procesinio dokumento turiniui nuolatos kėlė naujus reikalavimus. Advokatų garbės teismas šių aplinkybių visiškai nevertino, todėl, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatskleidė esminę reikšmę galinčios turėti informacijos.

3. Ieškovas nesutinka su Advokatų garbės teismo sprendimu, kad kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui jis pateikė be kliento sutikimo. Klientui siųstame elektroniniame laiške buvo pažymėta, jog jei jis neatsakys į šį laišką, bus laikoma, kad jis su parengtu kasacinio skundo projektu ir jo pateikimu kasaciniam teismui sutinka. Kadangi klientas neatsakė į elektroninį laišką, ieškovas kasacinį skundą pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Advokatų garbės teismas neįvertino ir tokios aplinkybės, kad kasacinio skundo padavimas jokios turtinės ar neturtinės žalos klientui padaryti negalėjo. Priešingai, kasacinio skundo nepateikimas būtų sukėlęs klientui neigiamas pasekmes, nes būtų praleistas procesinis terminas jam paduoti.

4. Be to, Advokatų garbės teismas, skirdamas ieškovui viešai skelbiamą papeikimą, neindividualizavo ieškovo atsakomybės ir netinkamai parinko nuobaudos rūšį. Viešai prieinami šaltiniai patvirtina, kad tokio griežtumo nuobaudas Advokatų garbės teismas skiria tik sunkesnius pažeidimus padariusiems advokatams, pavyzdžiui, advokatams, kurie pasisavina klientams priklausančias pinigų sumas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 17 d. spendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei Lietuvos advokatūrai iš ieškovo D. B. 440 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Teismas iš ieškovo ir jo kliento E. G. (toliau – ir pareiškėjas, klientas) elektroninio susirašinėjimo nustatė, kad pastarasis, gavęs iš ieškovo parengtą kasacinio skundo projektą, 2020 m. sausio 1 d. 18.37 val. laiške nurodė nepageidaujantis tokio skundo pateikimo kasaciniam teismui. Ieškovas 2020 m. sausio 2 d. 22.36 val. laiške nurodė, kad siunčia kasacinio skundo projektą, pataisytą pagal pareiškėjo pastabas, taip pat atkreipė dėmesį, jog skundą galima pateikti tik iki šios dienos pabaigos, t. y. iki 24 val. Ieškovo laiške taip pat buvo pažymėta, kad, pareiškėjui neatsiliepus, ieškovas vertins, jog siunčiamas kasacinio skundo projektas yra tinkamas ir elektroniniu būdu jis bus pateiktas teismui. Tačiau pareiškėjo 2020 m. sausio 2 d. 23.02 val. išsiųstame laiške buvo nurodyta, kad ir šis kasacinio skundo projektas jam netinka, todėl jis prieštarauja tokio skundo pateikimui kasaciniam teismui. Ieškovas, į tai atsakydamas 2020 m. sausio 2 d. 23.07 val. laišku, paprašė pareiškėjo įvardyti, kas konkrečiai jam netinka kasacinio skundo projekte, taip pat dar kartą priminė, kad tai yra paskutinė diena šiam skundui pateikti.

7. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad ieškovas kasacinį skundą kliento E. G. vardu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė ir elektroniniu parašu jį pasirašė 2020 m. sausio 2 d. 23.23 val. Teismas vertino, kad būtent tokie ieškovo veiksmai, t. y. kasacinio skundo pateikimas teismui nepaisant kliento valios, negali būti laikomi atitinkančiais geriausius kliento interesus. Klientas buvo aiškiai ieškovui nurodęs, kad parengtas skundas nebūtų teikiamas teismui. Esant tokiai kliento valiai, ieškovas, nepaisant besibaigiančio termino kasaciniam skundui pateikti, neįgijo teisės veikti priešingai kliento pozicijai. Advokatas, pateikdamas nesuderintą kasacinį skundą, pažeidė turimas fiduciarines pareigas ir advokato etikos normas, apibrėžiančias advokato pareigą būti lojaliam savo klientui.

8. Teismas sutiko su atsakovės Lietuvos advokatūros vertinimu, kad ieškovas, kaip advokatas, vien atlikdamas procesinį veiksmą, kuriam klientas aiškiai prieštaravo, pažeidė profesinės etikos nuostatas, įpareigojančias advokatą santykius su klientu grįsti pagarba ir pasitikėjimu. Dėl tokio advokato elgesio tiek pareiškėjas, tiek ir kiti šios situacijos stebėtojai galėjo susidaryti nuomonę, kad advokatas gali nepaisyti kliento įpareigojimų, o tai kelia nepasitikėjimą visa advokatūra.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad Advokatų garbės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimu ieškovui drausminė nuobauda buvo paskirta ne tik už tai, kad jis pateikė kasacinį skundą nepasydamas kliento valios, bet ir dėl bendros lojalumo klientui pareigos pažeidimo. Teismas pritarė Advokatų garbės teismo sprendime nurodytoms aplinkybėms, kad ieškovas pareiškėjui teikė iš esmės nekokybiškas teisines paslaugas, nederino su juo kasaciniame skunde dėstomos pozicijos, neatsižvelgė į jo pastabas, nesilaikė numatytų terminų, kasacinio skundo projektą pareiškėjui nusiuntęs likus vos kelioms dienoms iki termino kasaciniam skundui paduoti pabaigos.

10. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad, nagrinėjant iškeltą drausmės pažeidimo bylą, buvo pažeista jo teisė būti išklausytam. Priešingai, iš į bylą pateikto Advokatų garbės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. posėdžio protokolo teismas nustatė, kad ieškovas šiame posėdyje dalyvavo, atsakinėjo tiek į Advokatų garbės teismo narių, tiek į drausmės bylą inicijavusio pareiškėjo E. G. klausimus. Šalys neginčijo, kad ieškovas į 2020 m. rugsėjo 24 d. posėdį pavėlavo, bet ieškovui vis tiek buvo sudaryta galimybė ir pačiam pateikti paaiškinimus, ir užduoti klausimus skundą pateikusiam pareiškėjui, kuris taip pat dalyvavo šiame posėdyje.

11. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovui paskirta drausminė nuobauda yra per griežta. Lojalumas klientui yra vienas iš pagrindinių advokatų veiklos principų, o jo pažeidimas gali diskredituoti advokato profesiją ir žeminti jos prestižą. Todėl Advokatų garbės teismas, įvertinęs ieškovo padaryto pažeidimo pobūdį ir dėl to kilusias pasekmes, pagrįstai taikė ieškovui griežtesnės drausminės nuobaudos rūšį. Teismas pažymėjo, kad ieškovui skirta drausminė nuobauda nėra aiškiai per griežta ir dėl kitų priežasčių, kurios, nors nebuvo nurodytos Advokatų garbės teismo sprendime, tačiau apibūdina ieškovo požiūrį į advokato profesinę veiklą ir leidžia individualizuoti ieškovui taikomą sankciją. Advokatų garbės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. posėdžio metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) atstovė patvirtino, kad per metus dėl ieškovo profesinės veiklos buvo gauti net šeši skundai, o ieškovas teisme pripažino dėl jo prieš 12 metų vykusį svarstymą.

12. Teismo vertinimu, ieškovo įvardyta Advokatų garbės teismo byla, kurioje kitam advokatui buvo paskirta tokia pati drausminė nuobauda už kitokio pobūdžio pažeidimą, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovui taikyta drausminė nuobauda yra parinkta netinkamai. Sprendimas dėl konkrečios nuobaudos skyrimo yra priimamas atsižvelgiant į profesinę etiką pažeidusio advokato kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir galiojančias advokatui paskirtas drausmines nuobaudas bei kitas advokato veiklą apibūdinančias aplinkybes. Nei galiojantys įstatymai, nei teismų praktika nenumato, kad nuobaudos rūšis turi būti parenkama įvertinant kitose Advokatų garbės teismo bylose nustatytas aplinkybes ar šio teismo praktiką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Ieškovas advokatas D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1 Ieškovo skundas buvo nagrinėjamas Lietuvos advokatūros Drausmės komitete, tačiau komiteto priimto sprendimo šioje civilinėje byloje nėra. Be šio sprendimo bylos medžiaga yra nepilna.

13.2 Į Advokatų garbės teismo posėdžių salę ieškovas buvo pakviestas jau pasibaigus bylos nagrinėjimui. Dalyvauti posėdyje nuo pat pradžios ir būti pakviestam į jį po to, kai drausmės byloje jau buvo pateikti pareiškėjo ir VGTPT atstovės paaiškinimai, nėra tas pats. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą liudytoja byloje apklausti atsakovės administracijos darbuotoją L. S., su kuria ieškovas bendravo ir dėl vėlavimo į drausmės bylos posėdį, ir dėl kilusios situacijos su pareiškėju.

13.3 Pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimas iš esmės vyko nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą, nors ieškovas buvo davęs sutikimą tik nuotoliniam parengiamajam teismo posėdžiui. Todėl ieškovui nebuvo užtikrinta teisė dalyvauti bylos nagrinėjime asmeniškai.

13.4 Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad Advokatų garbės teismo praktika neturi jokios reikšmės. Šio teismo praktika drausmės bylose turėtų būti nuosekli, tačiau Advokatų garbės teismas, skirdamas nuobaudą ieškovui, nebuvo nuoseklus, kadangi ieškovui viešas papeikimas skirtas už tai, kad jis pateikė teismui su klientu galutinai nesuderintą kasacinį skundą, o kitoje Advokatų garbės teismo byloje tokia pati drausminė nuobauda skirta advokatui, kuris prarado klientui priklausančius 50 000 Eur.

13.5 Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad kasacinio skundo projektą ieškovas pareiškėjui nusiuntė likus tik kelioms dienoms iki termino kasaciniam skundui paduoti pabaigos. Byloje yra pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais su pareiškėju, iš kurio matyti, kad pirmasis kasacinio skundo projektas pareiškėjui buvo pateiktas dar 2019 m. gruodžio 23 d. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 24 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laiškuose nurodė savo pastabas, pagal kurias ieškovas redagavo kasacinio skundo projektą. Todėl akivaizdu, kad kasacinio skundo projektas buvo derintas ir suderintas su pareiškėju.

13.6 Ieškovas Lietuvos advokatūrai moka mokestį jos išlaikymui, todėl nelogiška priteisinėti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas, kurios ir taip iš dalies dengiamos ieškovo pinigais.

14. Atsakovė Lietuvos advokatūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1 Pagal galiojantį teisinį reguliavimą Lietuvos advokatūros Drausmės komitetas atlieka tik dėl advokato paduotame skunde nurodytų aplinkybių tyrimą (surenka medžiagą), tačiau jis jokių sprendimų nepriima. Taigi, visa medžiaga, kurią surinko Lietuvos advokatūros Drausmės komitetas, jei tokia buvo, yra sudėtinė drausmės bylos, kurią atsakovė yra pateikusi ieškovui, dalis.

14.2 Nors ieškovas į Advokatų garbės teismo posėdį atvykti pavėlavo, bet jam buvo sudaryta galimybė pačiam pateikti paaiškinimus ir užduoti klausimus skundą pateikusiam klientui. Taigi, ieškovo teisė būti išklausytam Advokatų garbės teismo posėdyje nebuvo pažeista, juolab kad ieškovas nenurodė, kokią įtaką jo vėlavimas turėjo skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovas nepagrindė ir kaip jo prašymo apklausti byloje liudytoja L. S. patenkinimas būtų pakeitęs teismo priimtą sprendimą. Kita vertus, ieškovas pirmosios instancijos teisme neminėjo, kad L. S. parodymais jis įrodinės aplinkybes, jog su ja buvo bendrauta dėl su pareiškėju susiklosčiusios situacijos.

14.3 Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175² straipsnio 1 dalies nuostata ir ją įgyvendinančios teisės normos įtvirtina teismo diskrecijos teisę savo iniciatyva organizuoti proceso dalyvių dalyvavimą teismo posėdyje naudojant vaizdo konferencijų ir (ar) telekonferencijų technologijas, taip pat dėl karantino susiklosčiusiais sąlygas, teismas, saugodamas proceso dalyvių sveikatą ir darbą organizuodamas nuotoliniu būdu, teisės normų nepažiedė. Juo labiau kad per teismo posėdį, vykusį nuotoliniu būdu, neiškilo jokių techninių kliūčių.

14.4 Praktiką advokatų drausmės bylose formuoja teismai, todėl ieškovas yra neteisus teigdamas, kad įsitikinti, ar Advokatų garbės teismo sprendimas yra suderinamas su proporcingumo ir teisingumo principais, galima tik susipažinus su Advokatų garbės teismo praktika. Vertindamas ieškovo padaryto pažeidimo aplinkybes bei pasekmes kartu su ankstesne ieškovo profesine veikla, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nuobaudos rūšis – viešai skelbtinas papeikimas ieškovui – parinkta teisingai.

14.5 Pirmosios instancijos teisme ieškovas nepaneigė pareiškėjo E. G. nuoseklių paaiškinimų, kad ieškovas 2019 m. gruodžio 23 d. atsiuntė jam tik 20 procentų parengto kasacinio skundo, o ne visą kasacinio skundo projektą, kaip dabar teigiama apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo teiginį, kad kasacinis skundas buvo derintas ir suderintas su pareiškėju, paneigia vėlesnė 2020 m. sausio 2 d. pareiškėjo žinutė, kurioje pareiškėjas nurodė, jog skundo projektas jam netinka ir jis prieštarauju šio skundo siuntimui teismui.

14.6 Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisės aktai nenumato draudimo Lietuvos advokatūrai, kaip juridiniam asmeniui, vesti bylas teismuose per atstovą, taip pat nenumato advokatūros narių pareigos teisines paslaugas Lietuvos advokatūrai teikti neatlygintinai, todėl Lietuvos advokatūra turi teisę bylose naudotis mokama advokato teisine pagalba, o teisminio ginčo laimėjimo atveju – teisę į advokato pagalbos išlaidų atlyginimą bendrais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus: 2020 m. sausio 2 d. kasacinį skundą, susirašinėjimą elektroniniais laiškais, visuomenės informavimo priemonių straipsnius.

16. Įstatymų leidėjo valia, naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojamas. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą, ir jį pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam taikytina išimtis iš bendrosios taisyklės.

17. Šiuo atveju apeliantas net neprašo priimti prie apeliacinio skundo pridėtų rašytinių įrodymų ir nenurodo, kodėl jų pateikimo būtinybė kilo tik šioje bylos proceso stadijoje, nors visi jo teikiami rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į jų atsiradimo ir (arba) sudarymo datas, jau egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, dalis prie apeliacinio skundo pridėtų įrodymų, kaip nurodo ir pats apeliantas, jau yra nagrinėjamoje byloje (yra bylos dalimi). Dėl to, kas nurodyta, apelianto į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą teikiamų įrodymų priėmimas nėra galimas.

Dėl advokatų profesinės etikos pažeidimų kaip drausminės atsakomybės pagrindo

18. Advokatų garbės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimu apeliantui pritaikyta drausminė nuobauda – viešai skelbiamas papeikimas už Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – AĮ) 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 5 straipsnio 5 punkto, taip pat Lietuvos advokatų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-133, 6 straipsnio 1 ir 5 dalių, 9 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 1, 2 ir 10 dalių reikalavimų pažeidimus.

19. AĮ 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai; savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų (2 dalis). Pagal AĮ 5 straipsnio 5 punktą advokato veikla, be kitų, grindžiama lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimo principu.

20. Lietuvos advokatų etikos kodekso II skyriuje (5 – 14 straipsniai) detalizuojami pagrindiniai AĮ 5 straipsnyje įtvirtini ir nustatomi papildomi advokatų veiklos bei elgesio principai. Šio kodekso 6 straipsnyje, kuriame yra aptartas advokato sąžiningumo ir nepriekaištingo elgesio principo turinys, nurodyta, kad advokato profesinė garbė ir sąžiningumas yra tradicinės vertybės, kurių laikymasis yra advokato profesinė pareiga ir būtinoji sąlyga priklausyti advokatų korporacijai (1 dalis). Advokatui draudžiami veiksmai ar elgesys, kurie nesuderinami su sąžiningumu, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis ir (ar) menkina visuomenės pasitikėjimą advokatais, pažeidžia Lietuvos advokatūros reputaciją ar žemina advokato profesijos vardą (5 dalis).

21. Pagal kodekse įtvirtintą advokato kompetencijos ir pareigingumo principą advokatas, be kita ko, visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai (Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalis).

22. Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnyje, kuriuo detalizuojamas advokato lojalumo principas, nurodyta, kad advokato lojalumas klientui yra profesionalaus advokato ir kliento bendradarbiavimo ir tinkamo advokato funkcijų vykdymo būtinoji sąlyga, taip pat lemianti advokato pareigą paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (1 dalis). Lojalumo klientui principas įpareigoja advokatą užtikrinti advokato ir kliento tarpusavio santykių sąžiningumą, teisėtumą bei etiškumą. Advokato ir kliento santykiai turi būti grindžiami abipuse pagarba, tolerancija ir pasitikėjimu (2 dalis). Advokatas privalo klientui prašant informuoti klientą apie pavedimo vykdymo eigą, derinti savo veiksmus su klientu ir atsižvelgti į kliento samprotavimus bei argumentus, nedelsdamas informuoti klientą apie esminius pavedimo vykdymo įvykius, kad klientas galėtų laiku priimti reikiamą sprendimą (10 dalis).

23. Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančių duomenų visumą ir atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kuriomis pritarta Advokatų garbės teismo sprendimui apelianto veiksmus (neveikimą) pripažinti profesinės etikos pažeidimu. Byloje esantys susirašinėjimai tarp apelianto ir pareiškėjo patvirtina, kad apeliantas nesilaikė jam kaip advokatui tenkančios lojalumo pareigos klientui (AĮ 5 straipsnio 5 dalis; Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 1, 2, 10 dalys), t. y. apeliantas, nepaisydamas kliento išreikšto prieštaravimo dėl kliento vardu jo parengto kasacinio skundo pateikimui Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tokį skundą visgi pasirašė ir kliento vardu pateikė kasaciniam teismui.

24. Apelianto pozicija, kad kasacinio skundo galutinis projektas ir jo pateikimas teismui buvo suderintas su klientu (suderintas šio skundo turinys), nėra pagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis. Dėl kliento pozicijos, kad būtent tokio turinio, koks buvo pateiktas klientui, pataisytas kasacinis skundas nebūtų teikiamas kasaciniam teismui, pasisakyta šio sprendimo 6–7 punktuose, o tokias rašytiniais įrodymais patvirtintas aplinkybes paneigiančių kitų įrodymų apeliantas nepateikė.

25. Teismų praktikoje pasisakoma, kad teisiškai vertinant advokato ar advokato padėjėjo veiksmus, būtina atsižvelgti į specifinę advokato padėtį ir jo vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus bei siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurių atstovams taikomi aukštesni, griežtesni elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-684/2015). Tuo tarpu procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2008; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-219/2020).

26. Nagrinėjamu atveju apeliantas, esant visiškai aiškiai išreikštai kliento valiai dėl konkretaus procesinio veiksmo neatlikimo, jį atliko, t. y. veikė prieš kliento valią ir taip peržengė jam suteiktas įgaliojimo atstovauti ribas. Apelianto akcentuojama aplinkybė, kad tokiais savo veiksmais (kasacinio skundo pateikimu) konkrečios žalos klientui jis nepadarė, neleidžia jo veiksmų vertinti kitaip, nei įvertino Advokatų garbės teismas ir jam pritaręs pirmosios instancijos teismas, t. y. kaip profesinės etikos pažeidimo. Šiuo aspektu teismų praktikoje pažymima, kad įstatymas nenustato konkrečiai apibrėžtos žalos atsiradimo kaip būtinos profesinės etikos pažeidimo pasekmės ir kartu būtinos sąlygos advokato drausminei atsakomybei taikyti, nepaisant to, kam ši žala būtų padaryta. Advokato elgesys, neatitinkantis profesinės etikos reikalavimų, bendrąja prasme pats savaime kenkia teisės aktų nustatytai vertimosi šia profesija tvarkai ir (ar) advokatūros tinkamai veiklai, ir (ar) advokato bei pačios advokatūros vardui, profesijos prestižui ir pasitikėjimui šios profesijos atstovais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-969/2014).

27. Apeliaciniame skunde nėra paneigtos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kuriose konstatuota, kad apeliantas savo klientui teikė iš esmės nekokybiškas teisines paslaugas, nesilaikė numatytų terminų, pavėluotai derinimui išsiuntęs kasacinio skundo projektą (AĮ 39 straipsnio 1, 2 dalys; Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalis). Nors byloje esantys duomenys leidžia įsitikinti apelianto teiginio, kad pradinį kasacinio skundo projektą jis klientui pateikė 2019 m. gruodžio 23 d., teisingumu, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po šios dienos kita artimiausia darbo diena (dėl ilgo šventinio laikotarpio) buvo tik 2019 m. gruodžio 30 d., o galutinis kasacinio skundo pateikimo terminas – 2020 m. sausio 2 d. Kitaip tariant, pradinis kasacinio skundo projektas klientui buvo išsiųstas likus tik 3 darbo dienoms iki termino jam paduoti pabaigos, nepaisant to, kad klientas buvo išreiškęs pageidavimą skundo projektą gauti likus bent dviem savaitėms iki šios datos.

28. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas su klientu būtų aktyviai bendravęs ir derinęs kasacinio skundo projekto argumentus iki 2019 m. gruodžio 23 d. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas atstovauti klientą buvo paskirtas 2019 m. spalio 24 d. VGTPT sprendimu. Klientas apeliantui 2019 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku išsiuntė, jo manymu, skundo parengimui reikalingus dokumentus. Beveik po mėnesio (2019 m. gruodžio 9 d.) apeliantas elektroniniu laišku klientui pasiūlė susitikti 2019 m. gruodžio 10 d. Po nurodyto susitikimo jokio bendravimo tarp apelianto ir kliento nebuvo. Apeliantas, atsakydamas į 2019 m. gruodžio 18 d. kliento klausimą, ar jau yra parengtas kasacinio skundo projektas, nurodė projektą jam pateiksiantis 2019 m. gruodžio 19 – 20 d., tačiau nurodytomis dienomis kasacinio skundo projekto derinimui jam neišsiuntė. Tik klientui 2019 m. gruodžio 23 d. laišku pakartotinai pasiteiravus, kada bus pateiktas kasacinio skundo projektas, apeliantas pažadėjo jį pateikti tą pačią dieną, vėlesniu 2019 m. gruodžio 23 d. laišku klientui jį išsiuntęs su prierašu, kad ir šis skundo projektas dar nėra galutinis – bus pildomas.

29. Apeliantas byloje neįrodinėjo, kad galimybę kasacinio skundo projektą parengti ir pateikti klientui anksčiau šiuo konkrečiu atveju apribojo kokios nors objektyviai egzistavusios kliūtys (pavyzdžiui, sveikata, VGTPT pavedimų gausa ar kitos panašios priežastys). Todėl darytina labiau tikėtina išvada, kad apeliantas kasacinio skundo parengimą ir suderinimą atidėliojo be jokios svarbios priežasties, nors turėjo suprasti, jog kasacinio skundo projekto, juolab nebaigto, išsiuntimas klientui prieš pat prasidedant tokiam ilgam šventiniam laikotarpiui (t. y. 2019 m. gruodžio 23 d.) pastarajam gali sudaryti nepatogumų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai iš esmės atitinka advokato kompetencijos ir pareigingumo principo, pagal kurį advokatas visada privalo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai, pažeidimo atvejį. Šis ir prieš tai aptartas pažeidimai, kuriuos, kaip pagrįstai nustatė Advokatų garbės teismas, apeliantas padarė, neabejotinai sudarė ir prielaidas sumenkinti visuomenės pasitikėjimą advokatais, pažeminti advokato profesijos vardą (Lietuvos advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 1, 5 dalys).

Dėl apelianto nurodomų procedūrinių pažeidimų

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pavėlavimo į Advokatų garbės teismo posėdį aplinkybė nelaikytina teisiškai reikšminga. Iš Advokatų garbės teismo protokolo matyti, kad iki apelianto atvykimo į posėdį nebuvo nagrinėjami tokie klausimai, kurie apeliantui nebuvo ar negalėjo būti žinomi. Kaip matyti, pareiškėjas, inicijavęs drausmės bylos iškėlimą apeliantui, pasisakydamas dėl to nurodė vadovautis jo skundo turiniu, kuris apeliantui neabejotinai buvo žinomas. Apeliantui buvo sudaryta galimybė užduoti klausimus visiems šiame posėdyje dalyvavusiems asmenis, įskaitant ir pareiškėją. Be to, apeliantui teisinis reguliavimas suteikė galimybę Advokatų garbės teismo sprendimą kvestionuoti teisme ir šia galimybe apeliantas taip pat pasinaudojo. Visgi ir teismui nepateikta jokių esminių duomenų, kurie nebūtų vertinti Advokatų garbės teisme, ir kurie galėtų lemti kitokį apelianto veiksmų vertinimą dėl pirmiau aptartų AĮ ir Lietuvos advokatų etikos kodekso pažeidimų.

31. CPK 175² straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose ir liudytojo apklausa jo buvimo vietoje gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir duomenų (įrodymų) objektyvus fiksavimas ir pateikimas.

32. Vaizdo konferencijų ir telekonferencijų technologijų naudojimo nagrinėjant civilines ir administracines bylas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu, 7 punktas nustato, kad proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdyje ir liudytojo apklausa naudojant vaizdo konferencijų ir (ar) telekonferencijų technologijas gali būti organizuojami teismo iniciatyva, teismui įvertinus tikslingumą ir teismo galimybes organizuoti posėdį naudojant vaizdo konferencijų ir (ar) telekonferencijų technologijas, taip pat – proceso dalyvių galimybes dalyvauti teismo posėdyje naudojant vaizdo konferencijų ir (ar) telekonferencijų technologijas. Tokiu atveju proceso dalyviai iki teismo posėdžio pradžios turi pateikti teismui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.

33. Kaip pagrįstai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina teismo diskrecijos teisę organizuoti teismo posėdį naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, todėl apelianto atskiras sutikimas dėl dalyvavimo tokiu būdu organizuojamame teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, nebuvo būtinas. Kaip matyti, apeliantas posėdyje dalyvavo, jam buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl ginčo esmės, priešingai šaliai užduoti klausimus, todėl apelianto teisė į tinkamą procesą nebuvo pažeista. Vien formalus nesutikimas su posėdžio organizavimo tvarka negali būti interpretuojamas kaip apelianto procesinių teisių pažeidimas.

34. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė jokių esminių aplinkybių, susijusių su jo padarytais drausminiais pažeidimais, kurias papildomai galėjo patvirtinti jo prašoma apklausti liudytoja. Tuo tarpu apelianto vėlavimo į Advokatų garbės teismo posėdį faktas ar tokio vėlavimo priežastis nelaikytini teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis ir net nėra atsakovės ginčijami, todėl jų įrodinėjamas liudytojos parodymais netikslingas. Visa tai suponuoja pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nekviesti į bylą apelianto prašomos liudytojos pagrįstumą.

Dėl paskirtos nuobaudos proporcingumo

35. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su apeliantui paskirtos drausminės nuobaudos proporcingumu, iš esmės pritaria šio skundo argumentams, kad apeliantui paskirta drausminė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota.

36. Pažymėtina, kad AĮ 53 straipsnyje numatytos drausminių nuobaudų rūšys išdėstytos jų griežtėjimo tvarka – pastaba, papeikimas, viešai skelbiamas papeikimas ir siūlymas panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju Advokatų garbės teismui tenka pareiga individualizuoti advokato atsakomybę ir parinkti teisingą nuobaudos rūšį. Tai numatyta ir Lietuvos advokatūros 2020 m. rugpjūčio 28 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu patvirtinto Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 56 punkte, pagal kurį priimdamas sprendimą, Advokatų garbės teismas įvertina advokato kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir galiojančias advokatui paskirtas drausmines nuobaudas.

37. Šiuo atveju Advokatų garbės teismas ieškovui paskyrė antrą pagal griežtumą drausminio poveikio priemonę – viešai skelbiamą papeikimą. Iš skundžiamo Advokatų garbės teismo sprendimo turinio matyti, kad tokia nuobauda ieškovui parinkta įvertinus jo padarytų pažeidimų pobūdį ir apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes – apeliantas aktyviai bandė išvengti CPK 350 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų pasekmių (atsisakymo priimti kasacinį skundą), anksčiau drausmine tvarka nesvarstytas ir nebaustas. Tačiau tiek Advokatų garbės teismas, tiek jo sprendimą peržiūrėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino kitų į apelianto drausmės bylą pateiktų duomenų, kurie buvo reikšmingi tinkamam situacijos įvertinimui ir skiriamos nuobaudos individualizavimui.

38. Byloje liko neįvertintos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, kad apeliantas, kaip advokatas, yra vertinamas klientų, jam asmeniškai ir VGTPT, kurioje jis dirba, buvo teiktos klientų padėkos. Sprendžiant dėl apeliantui parinktinos nuobaudos nebuvo atsižvelgta ir į paties kliento elgesį, kuris, teisėjų kolegijos nuomone, nebuvo tokioje situacijoje adekvatus. Kaip matyti iš apelianto susirašinėjimo su klientu, po kasacinio skundo projekto gavimo pastarasis apeliantui ne tik nurodė skundo projekto trūkumus, įsakmiai nurodinėdamas, kokiais argumentais apeliantas (t. y. jo interesams atstovauti valstybės paskirtas nemokamas advokatas) turėtų remtis arba turėtų nesiremti, nors konkrečių argumentų parinkimas yra teisinio patarėjo prerogatyva, bet ir ėmė reikšti nepagarbias ir net užgaulias, niekuo nepagrįstas pretenzijas savo atstovui, t. y. kad apeliantas veikia priešingos šalies naudai, kenkia savo darbdaviui ir valstybei, siuntinėja „tuščius“ projektus, ir pan. Apeliantas, nepaisydamas įžeidžiančių pareiškėjo teiginių, kuriam, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmiau teisines paslaugas teikė jau ne vienas valstybės skirtas advokatas, su juo ir toliau bendradarbiavo. Pareiškėjui nurodžius, kad apie apelianto pažeidimus bus pranešta, tam neprieštaravo ir paaiškino, kad pareiškėjas turi tokią teisę, tuo pačiu pažymėdamas, jog šiuo metu dėmesį reikėtų nukreipti į galutinio kasacinio skundo parengimą bei jo suderinimą. Kitaip tariant, priešingai nei klientas, apeliantas ir toliau elgėsi dalykiškai, ieškojo tinkamiausio susidariusios situacijos sprendimo būdo.

39. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad apeliantui paskirta nuobauda nėra per griežta, nurodė, kad per metus dėl ieškovo profesinės veiklos VGTPT buvo gauti net šeši skundai. Tačiau teismas nevertino tokių skundų turinio ir jų pateikimo aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, kad apelianto atžvilgiu paduoti skundai buvo susiję su tuo, kad apeliantas atsisako su klientais gyvai susitikti. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundų pateikimo laikotarpį (COVID-19 pandemijos ir karantino laikotarpis), abejoja jų pagrįstumu ir todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien šių skundų pateikimo faktas įrodo apelianto neigiamą požiūrį į advokato profesinę veiklą. Apeliantas taip pat neturi anksčiau paskirtų galiojančių nuobaudų.

40. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors atsiradę pažeidimo padariniai (žala), kaip buvo minėta pirmiau, nėra būtina advokato drausminės atsakomybės taikymo sąlyga, visgi Advokatų garbės teismas, parinkdamas konkrečią nuobaudą, turi įvertinti ne tik advokato kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ar anksčiau skirtas galiojančias nuobaudas, bet ir pažeidimo padarinius (Aprašo 56 punktas). Žalos padarymas ir teismų praktikoje pripažįstamas reikšminga aplinkybe, leidžiančia individualizuoti drausminė atsakomybės taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-969/2014).

41. Remiantis nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jokie konkretūs padariniai (tiek materialiniai, tiek ir procesiniai) pareiškėjui dėl apelianto veiksmų neatsirado – apelianto paduoto jo vardu kasacinio skundo pareiškėjas atsisakė ir padavė savo paties surašytą kasacinį skundą, kurio kasacinis teismas nepriėmė. Tokia aplinkybė, kurios neįvertino Advokatų garbės teismas ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, taip pat buvo reikšminga individualizuojant ir parenkant apeliantui skirtiną drausminę nuobaudą.

42. Pirmiau aptartos aplinkybės suponuoja teisėjų kolegijos išvadą, kad Advokatų garbės teismas neatsižvelgė į Aprašo 56 punktą ir tinkamai neįvertino visų aplinkybių, reikšmingų apelianto draudiminės atsakomybės individualizavimui, paskirdamas jam antrą griežčiausią nuobaudą, o pirmosios instancijos teismas tokio pažeidimo nepagrįstai neidentifikavo.

43. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, esant pagrindui, gali pripažinti negaliojančiu Advokatų garbės teismo sprendimą, kuriuo advokatui paskirta drausminė nuobauda, tačiau negali pakeisti sprendimo, paskirdamas kitą drausminę nuobaudą, arba panaikinti sprendimą ir paskirti kitą drausminę nuobaudą. Nustatęs, kad Advokatų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda yra neproporcinga padarytam etikos pažeidimui, teismas privalo pripažinti negaliojančiu skundžiamą Advokatų garbės teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-969/2015).

44. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antros griežčiausios nuobaudos (viešai skelbiamo papeikimo) paskyrimas apeliantui yra nesuderinamas su proporcingumo ir teisingumo principais, todėl, vadovaujantis cituota kasacinio teismo praktika, Advokatų garbės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimas panaikinamas, atkreipiant dėmesį į tai, kad, teismui panaikinus Advokatų garbės teismo sprendimą, drausmės bylą Advokatų garbės teismas nagrinėja iš naujo (Aprašo 66 punktas).

45. Apeliacinį skundą patenkinus, apeliantas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Todėl apelianto bylinėjimosi išlaidas sudarantys 75 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą priteisiami iš atsakovės Lietuvos advokatūros.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo advokato D. B. ieškinį tenkinti.

Panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą, priimtą advokato D. B. drausmės byloje Nr. E16/2020.

Ieškovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos advokatūros, juridinio asmens kodas 300099149, priteisti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.