- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2014-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-969/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- I. U.
- Atsakovas
- Lietuvos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Lietuvos advokatūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. U. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2011 m. gruodžio 14 d. Lietuvos advokatūroje buvo gautas pakartotinis pareiškėjų N. K. (N. K.) ir D. K. (D. K.) prašymas padėti suprasti advokato padėjėjo I. U. pateiktą 2011 m. liepos 4 d. teisinių paslaugų sąskaitą, padėjėjo etiką ir teisingumą. Pareiškėjai nurodė, kad advokato padėjėjas dirba Vilniuje, nors jo praktikos vadovo kontora yra Kėdainiuose. Pažymėjo, kad padėjėjas atsisakė paaiškinti pateiktą sąskaitą, o į suprantamą rusų kalbą ją išvertė tik po pakartotinių prašymų, kad sąskaita išsiųsta vėliau nei išrašyta, o jos apmokėjimo terminas labai trumpas, kad sąskaitoje įrašytos paslaugos, suteiktos ir kitiems asmenimis, taip pat reikalaujama apmokėjimo už pervežimo paslaugą, dėl kurios nesitarta, kad sąskaitoje nurodytos datos nesutampa su datomis, kada vyko susitikimai, painiojami asmenys, kuriems esą suteiktos konsultacijos. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad advokato padėjėjas netinkamai vykdė įpareigojimą tikrinti pareiškėjos korespondenciją, netinkamai atstovavo pareiškėją Migracijos departamente, dėl ko jai buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Be to, pareiškėjų teigimu, padėjėjas nepagrįstai atsisakė grąžinti iš kito jų atstovo saugojimui gautą pareiškėjams priklausantį vertingą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos advokatūros Advokatų taryba 2012 m. vasario 23 d. sprendimu iškėlė advokato padėjėjui drausmės bylą. Sprendime nustatyta, kad advokato padėjėjo darbo vieta nesutampa su jo praktikos vadovo darbo vieta, kas pažeidžia Advokatų tarybos 2005 m. birželio 30 d. sprendimu patvirtintos Advokatų padėjėjų praktikos atlikimo tvarką (toliau – Praktikos tvarka). Sprendime taip pat nustatyta, kad į padėjėjo suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą yra įtrauktas klientų pervežimas į Rygos oro uostą ir klientui priklausančios transporto priemonės pervežimas į Maskvą; šios paslaugos įkainotos 7 200 Lt. Tai reiškia, kad advokato padėjėjas į sąskaitą įtraukė paslaugas, kurias už atlyginimą teikti draudžia Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas (toliau – AĮ). Sprendime nurodyta, kad tai, jog advokato padėjėjas priimtus saugoti daiktus perdavė asmeniui, iš kurio juos ir priėmė, negali būti vertinama kaip pažeidimas. Teisiniu pagrindu iškelti drausmės bylą sprendime įvardinti AĮ 4 straipsnio 4 dalies, 37 straipsnio 1, 2 dalių, 39 straipsnio 1 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos advokatų profesinės etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 12.3 punkto reikalavimų pažeidimai.
Lietuvos advokatūros Drausmės komiteto 2012 m. balandžio 19 d. advokatų profesinės veiklos ir profesinės etikos pažeidimo akte išvardinti tie patys advokato padėjėjo padaryti pažeidimai ir pažeidimų teisinis kvalifikavimas, kaip ir minėtame Advokatų tarybos sprendime, bei nuspręsta be papildomo dokumentų surinkimo teikti drausmės bylą Advokatų garbės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Advokatų garbės teismas 2012 m. spalio 11 d. sprendimu skyrė advokato padėjėjui drausminę nuobaudą – išbraukimą iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.
Sprendime nustatyta, kad advokato padėjėjas pateikė pareiškėjai 2011 m. liepos 4 d. sąskaitą 53 700 Lt sumai už 179 valandas teisinių paslaugų ir atstovavimo (po 300 Lt už valandą). Bylos nagrinėjimo metu padėjėjas pripažino, kad nepagrįstai įtraukė į sąskaitą 14 val. klientų pervežimo į Rygos oro uostą ir 10 val. transporto priemonės pervežimo į Rusiją organizavimo, taip pat be teisėto pagrindo įtraukė ne pareiškėjai, bet kitiems asmenims teiktas paslaugas. Advokatų garbės teismas sprendė, kad ir kai kurios kitos paslaugos ir jų atlikimo trukmė kelia pagrįstų abejonių dėl tikrumo ir teisingumo. Pavyzdžiui, advokato padėjėjas paaiškino, kad jis neteikė 9 val. konsultacijų 2011 m. vasario 2 d., bet buvo su pareiškėja po jos vyro mirties; paveldėjimo santykiuose jis pareiškėjus atstovavo ne kaip advokato padėjėjas, o kaip fizinis asmuo; nuo seno pažinojo velionį su pareiškėja bei palaikė gerus ir draugiškus santykius. Advokatų garbės teismas sprendė, kad nemoralu už tokio pobūdžio paslaugas reikalauti užmokesčio santykiams pašlijus. Sprendime padaryta išvada, kad ataskaitoje nurodytų paslaugų trukmė neatitinka realaus ir protingai būtino tokių veiksmų atlikimui laiko, pavyzdžiui, 3 val. derybų su UAB „Bitė Lietuva“ dėl abonentinių sutarčių nutraukimo, 3 val. susitikimo ir derybų su advokatu A. Š., 5 val. atstovavimo dėl signalizacijos kodų perėmimo. Be to, kaip paaiškino advokato padėjėjas, jis neturi įrodymų, kad susitarė su pareiškėja dėl 300 Lt už valandą teisinio darbo užmokesčio, todėl ir šiuo aspektu sąskaita negali būti laikoma teisinga bei pagrįsta. Advokatų garbės teismas pažymėjo, kad Etikos kodeksas įtvirtina reikalavimą advokato profesinėje veikloje laikytis teisinių ir moralinių įpareigojimų klientui ir advokato profesijai, visada saugoti profesinę garbę ir orumą ir nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos. Advokato padėjėjas, prasidėjus konfliktui su pareiškėjais, pamynė šiuos reikalavimus ir savanaudiškais tikslais neteisėta priemone siekė įgyti teisę į jam nepriklausantį užmokestį, dėl ko galbūt jo veiksmuose yra Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse uždraustos veikos požymiai.
Sprendime nustatyta, kad advokato padėjėjo praktikos vadovas yra advokatas V. B., dirbantis advokato V. B. kontoroje, esančioje Kėdainiuose, todėl pagal AĮ 37 straipsnio ir Praktikos tvarkos reikalavimus advokato padėjėjo darbo vieta turi būti vadovo darbo vietoje. Padėjėjas savo profesinės veiklos dokumentuose nurodo adresą (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriuo yra registruota A. P. kontora. Advokato padėjėjo aiškinimu, tai esąs adresas korespondencijai, o minėtoje kontoroje jis lankosi tik kartais esant poreikiui priimti klientus Vilniuje. Advokatų garbės teismas tokį paaiškinimą vertino kritiškai. Padėjėjo naudojamų dokumentų rekvizituose be praktikos vadovo kontoros pavadinimo nėra jokių kontaktinių duomenų, pagal kuriuos padėjėjas galėtų būti siejamas su praktikos vadovo darbo vieta, nors pagal AĮ 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus korespondencijos priėmimas turi būti užtikrinamas advokato darbo vietoje. Be jau minėto adreso Vilniuje, padėjėjas naudoja ir dokumentuose nurodo advokatės A. P. kontoros fakso numerį bei elektroninio pašto adresą. Šios kontoros patalpose advokato padėjėjas priima klientus ir laiko veiklos dokumentus, kas akivaizdžiai liudija, kad reali padėjėjo darbo vieta yra būtent aptariamoje advokatų kontoroje. Be to, Advokatų garbės teismas neturįs pagrindo abejoti 2012 m. vasario 22 d. advokato padėjėjo darbo vietos apžiūros akte pateiktais duomenis apie N. B. paaiškinimą, kad padėjėjas dirba advokatės A. P. kontoroje, ką patvirtina ir paties padėjėjo paaiškinimai apie jo darbo pobūdį, apimtį ir klientus. Sprendime taip pat pažymėta, kad, pasak advokato padėjėjo, jis neturi jokių sutartinių santykių su advokatės A. P. kontora, tačiau čia gaunama jam skirta korespondencija, faksimiliniai pranešimai. Padėjėjas paaiškino, kad jam skirtą korespondenciją peržiūri kiti asmenys, todėl padėjėjo veikloje nėra užtikrintas informacijos konfidencialumas ir advokato profesinė paslaptis, kaip to reikalauja Etikos kodekso 5.1 - 5.3 punktai. Advokatų garbės teismas taip pat akcentavo, kad advokato padėjėjas, klaidindamas Lietuvos advokatūros organus bylos procese bei nepagrįstai kaltindamas pareiškėjus klaidinimu dėl jo darbo vietos, pademonstravo nepagarbą klientams bei advokatų kolegijai, tuo pažeisdamas Etikos kodekso 12.1 punkto nuostatą. Tokie padėjėjo veiksmai nesuderinami su advokatui keliamais sąžiningumo, orumo ir garbės reikalavimais. Advokatų garbės teismas nurodė, kad, aptariant advokato padėjėjo teiginius dėl jo teisinių paslaugų sutarties egzemplioriaus, kurį jis buvo tariamai atvežęs pareiškėjai iš Kėdainių pasižiūrėti, atkreiptinas padėjėjo dėmesys į Praktikos tvarkos 9.10 punkto reikalavimą advokato padėjėjui advokato veikloje naudojamus dokumentus saugoti savo darbo vietoje bei AĮ 48 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad teisinių paslaugų sutarčių apskaita tvarkoma ir jos saugomos advokato darbo vietoje. Jeigu padėjėjas laikytųsi jam privalomų darbo vietos ir veiklos dokumentų tvarkymo reikalavimų, nebūtų prielaidų dingti teisinių paslaugų sutarčiai.
Sprendime atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjų skundas taip pat grįstas aplinkybe, jog advokato padėjėjas, neinformavęs pareiškėjų, nusiuntė Migracijos departamentui raštą, jog pareiškėjos nėra Lietuvoje, pareiškėjos prašymu neinformavo Migracijos departamento apie jos gydymą bei neapskundė sprendimo panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Savo atsikirtimus padėjėjas grindė tuo, kad esą jis negalėjęs susiekti su ligoninėje besigydančia pareiškėja. Advokatų garbės teismas, įvertinus bylos duomenis, pripažino šiuos padėjėjo argumentus nepagrįstais.
Advokatų garbės teismas konstatavo, kad advokato padėjėjas, reikalaudamas nepagrįsto apmokėjimo už paslaugas, dirbdamas ne savo darbo vietoje, nesilaikydamas advokato veiklos dokumentų tvarkymo reikalavimų, nerūpestingai teikdamas paslaugas, pažeidė AĮ 4 straipsnio 4 dalies, 37 straipsnio 1 ir 2 dalių, 39 straipsnio 1 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei Etikos kodekso 12.3 punkto reikalavimus, todėl jam taikytina drausminė atsakomybė. Advokatų garbės teismas nenustatė padėjėjo drausminę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o sunkinančiomis aplinkybėmis teismas laikė tai, kad padėjėjas, diskredituodamas advokato vardą, ėmėsi vykdyti buitinio ir ūkinio pobūdžio pavedimus, o vėliau už juos pareikalavo apmokėti kaip už kvalifikuotas teisines paslaugas bei, siekdamas išvengti atsakomybės, sąmoningai klaidino Lietuvos advokatūros organus dėl faktinės darbo vietos, taip pamindamas ne tik profesinius, bet ir bendruosius etikos ir dorovės principus. Parinkdamas drausminę nuobaudą, teismas atsižvelgė į sąžiningumo reikšmę advokato profesinėje veikloje, taip pat aplinkybę, kad advokato padėjėjas padėjėju dirba nuo 2005 m. gruodžio 12 d., todėl neabejotinai turi būti įsisavinęs advokatų veiklos ir etikos reikalavimus bei tradicijas.
Šalies argumentai
Advokato padėjėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Advokatų garbės teismo sprendimą. Ieškovo teigimu, sprendimas pagrįstas vien prielaidomis ir samprotavimais, jame remtamasi tokiomis aplinkybėmis, kurių pareiškėjai nebuvo nurodę, dėl kurių drausmės byla nebuvo iškelta. Ieškovo nuomone, Advokatų garbės teismo išvados, kad jis pats prisipažino 2011 m. vasario 2 d. neteikęs pareiškėjai teisinių paslaugų, o tik buvęs su ja, kad jis pareiškėją paveldėjimo santykiuose atstovavo ne kaip advokato padėjėjas, o kaip fizinis asmuo, yra išgalvoti ir niekuo nepagrįsti. Ieškovo nuomone, į sąskaitą už teisines paslaugas pagrįstai įtrauktos išlaidos už pavežimą į oro uostą, automobilio pervežimo organizavimą, nes jos neatsiejamai susijusios su teisinėmis paslaugomis. Ieškovo įsitikinimu, drausmės byloje nėra įrodymų, kad jo darbo vieta buvo ne praktikos vadovo kontoroje; nepagrįstai korespondencijos adresas sutapatintas su darbo vieta. Reikalavimas veiklos dokumentus saugoti darbo vietoje taip pat nebuvo pažeistas. Ieškovo nuomone, išvados dėl jo veiksmų vertinimo teikiant paslaugas migracijos klausimais yra nepagrįstos ir neteisėtos. Ieškovas pažymėjo, kad ginčas tarp pareiškėjų ir jo kilo dėl teisinių paslaugų, todėl ginčas turėjo būti perduotas spręsti Lietuvos advokatūros Ginčų sprendimų komitetui, kuris galėjo rekomenduoti, kaip jį išspręsti, ir tik nustačius ieškovo veiksmuose profesinės veiklos pažeidimo požymių, galėjo būti siūloma kelti drausmės bylą. Pareiškėja sistemingai nemoka advokatams už suteiktas paslaugas, tačiau Advokatų garbės teismas šios aplinkybės neįvertino, suvaržė ieškovo teisę gauti pagrįstą užmokestį. Ieškovas taip pat nurodė, kad paskirta nuobauda yra per griežta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Teismas nurodė, kad kraštutinė drausminė nuobauda – išbraukimas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo – gali būti taikoma tik esant visoms drausminės atsakomybės sąlygoms: neteisėtai veikai, žalingoms pasekmėms, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtos veikos ir žalingų pasekmių, kaltei.
Teismas, vertindamas Advokatų garbės teismo išvadas dėl advokato padėjėjo darbo vietos, nustatė, kad pareiškėjams buvo žinoma, jog padėjėjo praktikos vadovo ir faktinė padėjėjo darbo vietos nesutampa. Teismas pažymėjo, kad advokato padėjėjui drausminė atsakomybė taikytina nustačius konkretų drausmės pažeidimą, o ne tada, kai drausmės bylos nagrinėjimo procese susiformuoja bendro pobūdžio nuomonė, jog advokato padėjėjas klaidina Lietuvos advokatūros organus, kaltina pareiškėjus klaidinimu, demonstruoja nepagarbą klientams, advokatams. Nei Advokatų profesinės veiklos ir profesinės etikos pažeidimo akte, nei Advokatų tarybos sprendime iškelti drausmės bylą, nei Advokatų garbės teismo sprendime nėra nustatytos aptariamos veikos žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp advokato padėjėjo nurodomos advokato V. B. kontoros, pareiškėjams nurodyto adreso korespondencijai. Teismo vertinimu, konstatavimas, kad advokato padėjėjo darbo vieta yra advokatės A. P. kontoroje, nepaneigia, jog padėjėjo praktikos vadovas yra advokatas V. B., o dokumentų rekvizituose be praktikos vadovo kontoros pavadinimo nurodytas advokatės A. P. kontoros fakso numeris, elektroninio pašto adresas, korespondencijos adresas nesudaro pagrindo pripažinti, jog tai prieštarauja teisei, kenkė klientams, sukėlė jiems žalą, sąmoningai klaidino Lietuvos advokatūros organus. Remdamasis tuo, teismas nurodė neturintis pagrindo pripažinti esant nustatytam ir įrodytam priežastiniam ryšiui, sudarančiam pagrindą drausminei atsakomybei, įskaitant pareigos advokatūrai, numatytos Etikos kodekso 12.3 punkte, nevykdymą.
Teismas, vertindamas Advokatų garbės teismo išvadas dėl buitinio ir ūkinio pobūdžio pavedimų vykdymo, nurodė, kad advokato padėjėjas pripažino buvęs nerūpestingas, pateikęs pareiškėjai sąskaitą už paslaugas, į kurią įtraukė išlaidas už faktiškai atliktas paslaugas: klientų vežimo į Rygos oro uostą nuosavu transportu, kliento automobilio gabenimo į Rusiją organizavimo. Teismas sutiko, kad šios paslaugos nėra teisinės, tačiau tai nereiškia, kad padėjėjas tokių paslaugų negalėjo atlikti ir neturėjo teisės prašyti su tuo susijusių išlaidų atlyginimo. Išlaidų dydžio klausimas sietinas su asmens sąžiningumu, tačiau nesietinas su tuo, kad padėjėjas, ėmęsis vykdyti buitinio ūkinio pobūdžio pavedimus, o vėliau už jas pareikalavęs apmokėti, diskreditavo advokato vardą.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Advokatų garbės teismo sprendime profesinio elgesio ir veiksmų sąrašas, dėl kurių buvo iškelta drausmės byla, yra išplėstas. Tai pažeidė advokato padėjėjo teisę pateikti atsikirtimus dėl veiksmų, už kuriuos drausmės byla nebuvo iškelta. Teismo nuomone, sprendimus priimantys Lietuvos advokatūros savivaldos organai, vertindami advokato padėjėjo elgesį, turi užtikrinti, kad poveikio priemonės būtų taikomos ne tik teisėtai ir pagrįstai, tačiau ir atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavus. Apibendrindamas išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad Advokatų garbės teismo paskyrė griežtą drausminę nuobaudą neįrodžius visų būtinų drausminei atsakomybei taikyti sąlygų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas Lietuvos advokatūra prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Iš teismo sprendimo nėra aišku, ar drausminė nuobauda panaikinta dėl to, kad ją skiriant buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, ar dėl to, kad ieškovas nepadarė neteisėtos veikos, ar dėl to, kad neįrodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalingų pasekmių.
2. Teismo išvada dėl procedūrinių pažeidimų nagrinėjant drausmės bylą neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo aprašo (toliau – Drausmės bylų nagrinėjimo aprašas). Pirma, Drausmės bylų nagrinėjimo aprašas numato, kad Advokatų garbės teismas nėra varžomas Advokatų tarybos sprendime iškelti drausmės bylą nurodyto teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju tiek Advokatų tarybos, tiek Advokatų garbės teismo sprendimuose nurodyti visiškai analogiški teisiniai pagrindai drausminei atsakomybei taikyti. Suprantama, kad Advokatų garbės teismas, išnagrinėjęs bylą, su ieškovo profesine veikla susijusias faktines aplinkybes ištyrė išsamiau ir jas detalizavo, o Advokatų tarybai iškeliant drausmės bylą šios aplinkybės buvo tik konstatuotos. Antra, ieškovas asmeniškai dalyvavo drausmės bylos nagrinėjime, turėjo teisę įgyvendinti visas Drausmės bylų nagrinėjimo aprašo suteiktas teises, tame tarpe reikšti prašymus, teikti įrodymus, pasisakyti, ir visas jas realizavo savo nuožiūra ir pasirinkimu.
3. Teismas nepateikė vertinimo, padarė ar ne ieškovas teisei ar profesinei etikai priešingas veikas, ar pažeidė AĮ. Drausmės bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, kad nepagrįstai įtraukė klientų pervežimo paslaugas į teisinių paslaugų sąskaitą, kad neturi įrodymų, jog susitarė su klientais dėl 300 Lt valandinio užmokesčio už teisines paslaugas, kad buvo nerūpestingas pateikdamas klientams kitiems asmenims išrašytą sąskaitą, kad negali pateikti teisinių paslaugų sutarties su klientu ir kt. Drausmės bylos medžiaga akivaizdžiai patvirtina buvus ne tik etikos, tačiau ir kitų AĮ reikalavimų pažeidimų. Teismui konstatavus, kad paskirta nuobauda yra per griežta, vadovaujantis AĮ 55 straipsnio 5 dalimi ir 56 straipsnio 1 dalimi, švelnesnė nuobauda galėtų būti perduota paskirti Advokatų garbės teismui, iš naujo nagrinėsiančiam drausmės bylą. Toks AĮ nuostatų aiškinimas nepažeistų esminio Lietuvos advokatūros principo – advokatų savivaldos.
4. Teismo išvada dėl priežastinio ryšio tarp ieškovo neteisėtos veikos ir žalingų pasekmių neįrodytumo, yra nepagrįsta. Šis klausimas yra vertinamojo pobūdžio. Teismas nepadarė išvadų dėl teisės pažeidimo ir profesinės etikos pažeidimo atskyrimo, o tai galėjo turėti reikšmės nepagrįsto sprendimo priėmimui. Advokatų garbės teismo praktikoje pripažįstama, kad advokato profesinę etiką pažeidžiantys veiksmai savaime diskredituoja ir advokato vardą, ir advokato profesiją. Advokatų veiklos esminių principų, įtvirtintų AĮ 5 straipsnyje, pažeidimas ieškovo veiksmais AĮ nesiejamas su jokiomis materialiomis pasekmėmis ar žala, nes jis yra profesijos vertybių, principų pažeidimas. Teismas netinkamai įvertino advokato profesinės etikos pažeidimo ir teisės pažeidimo bei civilinės atsakomybės taikymo teisinių pagrindų skirtumus. Profesinės veiklos pažeidimas galėtų būti preziumuojama aplinkybe civilinės atsakomybės taikymui, tačiau tariama ar reali žala advokato klientui negali būti prielaida profesinei advokato atsakomybei atsirasti ar jai pritaikyti. Teisės pažeidimai nėra AĮ reglamentavimo sritis. AĮ įtvirtina tik drausminės atsakomybės taikymo galimybę advokatams už Etikos kodekso pažeidimus.
Ieškovas I. U. prašo atmesti apeliacinį skundą.
Ieškovo teigimu, teismas drausminę nuobaudą panaikino dėl to, kad nenustatė būtinų sąlygų drausminei atsakomybei taikyti: neteisėtos veikos ir žalingų padarinių; nesant šių sąlygų, nebuvo pagrindo nagrinėti ir priežastinio ryšio egzistavimą. Spręsdamas nuobaudos pagrįstumo klausimą, teismas pagrįstai vertino tik tuos ieškovo veiksmus, kurie sudarė drausmės bylos nagrinėjimo dalyką. Ieškovo vertinimu, Drausmės bylų nagrinėjimo aprašas numato galimybę Advokatų garbės teismui keisti tik sprendimo iškelti drausmės bylą teisinį, o ne faktinį pagrindą. Pagal Drausmės bylų nagrinėjimo aprašą ieškovas negalėjo pasisakyti ar teikti įrodymų dėl tų pažeidimų, už kuriuos nebuvo iškelta drausmės byla, todėl aplinkybė, kad ieškovas dalyvavo Advokatų garbės teismo posėdyje nesudarė pagrindo nuobaudą taikyti ir už tuos pažeidimus, dėl kurių byla nebuvo iškelta. Ieškovas neturėjo jokios galimybės parengti atsikirtimus, pateikti įrodymus bei argumentus dėl naujų galimų pažeidimų. Ieškovo teigimu, apelianto teiginiai dėl jo neteisėtų veiksmų yra nepagrįsti. Nekonstatavus visų drausminei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, nėra pagrindo iš naujo spręsti švelnesnės drausminės nuobaudos paskyrimo klausimą. Ieškovo nuomone, apeliantas neteisingai supranta advokato drausminę atsakomybę. Skunde pateiktas drausminės atsakomybės interpretavimas suponuotų galimybę taikyti atsakomybę ir nesant tam jokio teisinio pagrindo. Ieškovo teigimu, apeliantas neginčija teismo išvadų, kad ieškovas nepažeidė darbo vietai keliamų reikalavimų, turėjo teisę nuvežti klientus į oro uostą ir organizuoti transporto priemonės pervežimą bei gauti už tai išlaidų atlyginimą, todėl šių veiksmų vertinimas nėra apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl drausminės atsakomybės sampratos
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas advokato padėjėjo drausminės atsakomybės klausimas. Pagal AĮ drausminės atsakomybės pagrindas yra advokato (advokato padėjėjo) padarytas AĮ ir Etikos kodekso reikalavimų bei advokato (advokato padėjėjo) veiklos pažeidimas (52 str. 1, d. 54 str. 1 d.). Pastebėtina, kad įstatymas, kaip būtinos sąlygos šios rūšies atsakomybei taikyti, nenustato konkrečios ir apibrėžtos žalos, kaip pažeidimo pasekmės, egzistavimo, nepaisant to, kam ši žala būtų padaryta: Lietuvos advokatūrai, advokato (advokato padėjėjo) klientui, kitiems asmenims. Advokato (advokato padėjėjo) elgesys, neatitinkantis AĮ, advokato (advokato padėjėjo) veiklos principų, profesinės etikos reikalavimų bendra prasme pats savaime mažų mažiausiai kenkia teisės aktų nustatytai vertimosi šia profesija tvarkai ir (ar) advokatūros tinkamai veiklai, ir (ar) advokato (advokato padėjėjo) bei pačios advokatūros vardui, profesijos prestižui ir pasitikėjimui šios profesijos atstovais. Konkreti žala klientui, advokatūrai ar kitiems asmenims gali būti kitokios advokatui (advokato padėjėjui) taikytinos atsakomybės rūšies (pvz., civilinės) viena iš sąlygų, taip pat reikšminga aplinkybe drausmės byloje individualizuojant drausminę nuobaudą, tačiau nėra būtina drausminės atsakomybės sąlyga. Priešinga atveju drausminė atsakomybė prarastų savo skiriamuosius bruožus.
Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas iš esmės sutapatino advokato (advokato padėjėjo) drausminę ir civilinę atsakomybę, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo būtinų sąlygų skirti ieškovui drausminę nuobaudą.
Dėl drausmės bylos nagrinėjimo ribų
Pagal AĮ detalesnę drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Advokatų tarybą, o ją skelbia teisingumo ministras (52 str.). Šios bylos atveju iki ieškovo drausmės bylos perdavimo nagrinėti Advokatų garbės teismui drausmės bylų nagrinėjimo tvarką reglamentavo teisingumo ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-278 paskelbtas Drausmės bylų nagrinėjimo aprašas. Šis aprašas nustatė, kad, Advokatų tarybai priėmus sprendimą iškelti drausmės bylą, toliau ją nagrinėjimui rengia Drausmės komitetas (2, 9 p.). Drausmės bylos parengimo esmė – visapusiškas duomenų apie galimą profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą surinkimas, išsaugojimas ir pateikimas Advokatų garbės teismui (10 p.). Drausmės bylos parengimas baigiamas surašant profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aktą (14 p.). Nors aptariamas Drausmės bylų nagrinėjimo aprašas expressis verbis nereglamentavo drausmės bylos nagrinėjimo Advokatų garbės teisme ribų, t. y. ir to, ar teismas turi teisę savo iniciatyva išplėsti vertinamas faktines aplinkybes, galinčias sudaryti profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimų sudėtį (sprendimo iškelti drausmės bylą faktinį pagrindą), toks draudimas, kolegijos nuomone, aiškiai išplaukia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo. Nepaisant to, kad Advokatų garbės teismas, kaip vienas iš advokatūros (asociacijos) organų, negali būti tapatinamas su valstybiniu teismu, kaip viena iš valdžios šakų, ir jam keliamais konstituciniais reikalavimais, tačiau, kolegijos įsitikinimu, teisinėje demokratinėje valstybėje pagrįsta tikėtis ir laukti, kad ir advokatų (advokatų padėjėjų) drausmės bylas nagrinėtų ir sprendimus priimtų organas, atliekantis tik nešališko arbitro vaidmenį, o ne kartu prisiimantis ir kaltintojo funkciją. Tokią išvadą taip pat pagrindžia tiek aptariame Drausmės bylų nagrinėjimo apraše įtvirtintas funkcijų, tenkančių Advokatų tarybai (drausmės bylos iškėlimas), Drausmės komitetui (drausmės bylos parengimas nagrinėjimui) ir Advokatų garbės teismui (drausmės bylos nagrinėjimas) išskyrimas, tiek ir šio teisės akto nuostata, numatanti, kad drausmės bylos turi būti nagrinėjamos atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje išdėstytus principus ir taisykles (47 p.), – akivaizdu, kad teismas, atliekantis tiek kaltinimo, tiek bylos nagrinėjimo (teisingumo vykdymo) funkciją, neatitinka konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinto nešališko teismo imperatyvo. Atkreiptinas dėmesys, kad nauja Drausmės bylų nagrinėjimo aprašo redakcija, paskelbta teisingumo ministro 2012 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 1R-60 ir, remiantis bendra procedūrinių (procesinių) normų galiojimo laike taisykle, galiojusi ir taikytina Advokatų garbės teismui nagrinėjant ieškovo drausmės bylą ir priimant skundžiamą sprendimą, pakankamai aiškiai įtvirtino, kad Advokatų garbės teismas gali keisti tik teisinį sprendimo iškelti drausmės bylą pagrindą, t. y. nustatytų ir perduotų nagrinėti konkrečių pažeidimų sudėtį sudarančių faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, tačiau ne savo iniciatyva aiškintis ir tirti tuos pažeidimus, kurie nebuvo perduoti jam nagrinėti (14, 18, 20.5, 20.6, 54, 61 p.).
Šios bylos atveju Advokatų tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu ieškovo drausmės byla buvo iškelta dėl dviejų įtariamų pažeidimų: ieškovo darbo vietos nesutapimo su praktikos vadovo darbo vieta ir klientų pavežimo į oro uostą bei jų transporto priemonės pervežimo organizavimo priskyrimo teisinėms paslaugoms. Kitokių pažeidimų nenurodyta ir Drausmės komiteto 2012 m. balandžio 19 d. advokatų profesinės veiklos ir profesinės etikos pažeidimo akte. Tuo tarpu Advokatų garbės teismas skundžiamame sprendime savo iniciatyva aiškinosi bei tyrė ir kitokias aplinkybes: kitas teisinių paslaugų sąskaitos eilutes, klientų konfidencialumo užtikrinimo, veiklos dokumentų saugojimo, atstovavimo migracijos klausimais tinkamumą ir kt., bei jomis rėmėsi skirdamas ieškovui drausminę nuobaudą. Kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytu, konstatuoja, kad tokie Advokatų garbės teismo veiksmai neatitiko sąžiningo proceso principo, pažeidė ieškovo teisę į gynybą. Tai, kad, apelianto teigimu, ieškovas drausmės bylos nagrinėjimo metu turėjo teisę teikti paaiškinimus ir įrodymus, nurodyto nepaneigia – toks procesas Advokatų garbės teisme ieškovui tapo staigmena. Advokatų garbės teismas iš esmės ėmėsi ir kaltintojo vaidmens, nors jo pareiga buvo užtikrinti nešališką drausmės bylos išnagrinėjimą ir teisingo sprendimo priėmimą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai nevertinti tų ieškovui priskirtų pažeidimų, kurių sudėtį sudarančių faktinių aplinkybių nagrinėjimas nebuvo perduoti Advokatų garbės teismui.
Dėl ieškovo padarytų pažeidimų ir drausminės nuobaudos už juos
Nepaisant ankstesnių išvadų, kolegija sutinka su Garbės teismo vertinimu, kad ieškovas pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką ir teisinių paslaugų teikimą, nuostatas.
Kolegijos įsitikinimu, drausmės byloje yra pakankamai įrodymų spręsti, kad ieškovo darbo vieta nesutapo su praktikos vadovo darbo vieta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.). Ieškovo pareiškėjams pateiktoje teisinių paslaugų sąskaitoje (drausmės bylos 17-21 l.), įvairiuose raštuose (drausmės bylos 47, 53, 79 l.) nurodoma ne praktikos vadovo, o kito advokato kontoros kontaktiniai duomenys. Viena iš pastarosios kontoros darbuotojų advokatūros atstovams nurodė, kad ieškovas dirba būtent šioje kontoroje (drausmės bylos 82 l.). Vien tai, kad aptariamuose dokumentuose nurodomas praktikos vadovo kontoros pavadinimas, nepaneigia, jog faktiškai ieškovas dirbo kitoje vietoje. Ieškinyje dėstomus priešingus argumentus kolegija vertina tik kaip gynybinę ieškovo versiją. Pažymėtina, kad ir pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, jog ieškovo darbo vieta nesutapo su praktikos vadovo darbo vieta. Kolegija konstatuoja, kad ieškovas, dirbdamas ne savo praktikos vadovo kontoroje, pažeidė AĮ 37 straipsnio 1 dalį, Praktikos tvarkos 3.1 punktą ir Etikos kodekso 12.3 punktą.
AĮ nustato, kad advokato (advokato padėjėjo) veikla yra teisinių paslaugų teikimas (2 str. 2 d., 4 str. 3 d.). Teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos, teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese (AĮ 2 str. 1 d.). Kolegija sutinka su ieškovu, kad advokato (advokato padėjėjo) veiklos išlaidos apmokamos iš užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas (AĮ 50 str. 4 d.), tačiau nesutinka, jog transporto priemonės pervežimo organizavimas bei klientų pavežimas į oro uostą yra teisinės paslaugos ar su jų teikimu tiesiogiai susijusios būtinos išlaidos. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad, vežant klientus į oro uostą, jiems buvo teikiamos teisinės konsultacijos. Tačiau tokiu atveju, kolegijos vertinimu, sąskaitoje ir būtų nurodytas būtent teisinių paslaugų teikimas, o ne klientų pavežimas. Transporto priemonės pervežimo organizavimo išlaidas, pasak ieškovo, sudarė vairuotojo apgyvendinimas, bilietai grįžimui, dienpinigiai. Tai akivaizdžiai nėra su teisinėmis paslaugomis susijusios išlaidos, net jei ir būtų laikoma, kad ieškovas iš tiesų padėjo atlikti transporto priemonės registracijos formalumus. Pažymėtina, kad aptariamų išlaidų atlyginimas apskaičiuotas remiantis teisinių paslaugų įkainiais, o jokių įrodymų apie faktinį išlaidų dydį nėra pateikta. Klientų pavežimą ir transporto priemonės pervežimo organizavimą ieškovas sąskaitoje už suteiktas teisines paslaugas įvertino 7 200 Lt suma. Kolegija sutinka su Advokatų garbės teismu, kad tokie ieškovo veiksmai tiesiogiai pažeidė AĮ 4 straipsnio 4 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį. Aptariamas ieškovo elgesys buvo teisingai įvertintas nesąžiningu siekiu nepagrįstai praturtėti klientų sąskaita.
Kolegija pažymi, kad AĮ nustato teisminę Advokatų garbės teismo sprendimų kontrolę (55 str.), todėl atmeta apelianto teiginius, jog teismas pats negali skirti drausminės nuobaudos, jei nustato, kad Advokatų garbės teismo sprendimas turi tam tikrų trūkumų. Tokia teisė išplaukia ir iš konstitucinio teismo, kaip teisingumą vykdančios valdžios, statuso. Nurodyta nereiškia advokatūros savivaldos principo pažeidimo.
Kolegijos vertinimu, aukščiau aptarti du ieškovo padaryti profesinės veiklos ir profesinės etikos pažeidimai yra pakankami konstatuoti, kad, net Advokatų garbės teismui vertinus tik juos, būtų pagrindas skirti griežčiausią drausminę nuobaudą – ieškovo išbraukimą iš advokatų padėjėjų sąrašo (AĮ 54 str. 2 d.). Kolegija esminiu ieškovo pažeidimu laiko siekį nesąžiningai pasipelnyti klientų sąskaitą. Toks elgesys aiškiai diskredituoja advokato (advokato padėjėjo) vardą, skatina nepasitikėjimą šios profesijos atstovais ir tokiu būdu kenkia visų advokatų (advokatų padėjėjų) interesams. Kolegija, kaip ir Advokatų garbės teismas, nenustatė jokių aplinkybių, galinčių švelninti ieškovo drausminę atsakomybę.
Apibendrinant aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino drausminės atsakomybės sąlygas, netinkamai vertino ieškovui priskirtus pažeidimus, kas lėmė neteisėto, nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą (CPK 330 str.). Šis sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.
Priėmus naują sprendimą, apeliantui atlygintinas už skundą sumokėtas žyminis mokestis – 144 Lt (b. l. 76) (CPK 93 str. 1, 3 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo I. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai (juridinio asmens kodas 300099149) dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimo drausmės byloje Nr. 2/2012 panaikinimo atmesti.
Priteisti apeliantui Lietuvos advokatūrai (juridinio asmens kodas 300099149) iš ieškovo I. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.