Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-1015-1094/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-02-05
Bylos Nr.: 2-1015-1094/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-15078-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irena Bielskytė
Ieškovas: A. M.
Atsakovas: V. Š.

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. 2-1015-1094/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15078-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei,dalyvaujant ieškovei A. M.,atsakovui V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui V. Š. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiam vaikui, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė A. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovui V. Š., prašydama: 1) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 380 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, paskirti ieškovę priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 2) priteisti iš atsakovo 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gegužės 21 d.; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu santuokos nėra sudarę. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus G. Š. Nepilnametis sūnus visuomet gyveno su ieškove, ji vaiku rūpinosi, auklėjo bei pagal savo galimybes materialiai išlaikė. Nuo 2014 m. atsakovas gyvena atskirai ir nesirūpina sūnumi, neteikia jam materialinio išlaikymo. Ieškovės teigimu, būtiniesiems nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 760 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos: komunalinių mokesčių dalis – 60 Eur, transportui – 30 Eur; maistui – 150 Eur, dienpinigiams ir maistui mokyklai – 200 Eur, vaistams ir vitaminams – 15 Eur; pramogoms – 10 Eur, bokso treniruotėms ir sporto klubui – 25 Eur, sportinei aprangai ir kuprinei – 6 Eur, edukacijai mokykloje (spektakliai, lavinamieji užsiėmimai, ekskursijos) – 10 Eur, papildomoms lietuvių kalbos pamokoms – 80 Eur, mokyklinėms atostogoms – 15 Eur, vasaros atostogoms – 15 Eur, klasės fondui – 5 Eur, kanceliarinėms prekėms – 4 Eur, pratyboms ir užduočių knygelėms – 4 Eur, higienos reikmenims – 2 Eur, viršutiniams drabužiams – 30 Eur, apatiniams drabužiams – 3 Eur, striukėms – 15 Eur, žiemos avalynei – 9 Eur, vasaros avalynei – 5 Eur; kirpyklai – 10 Eur, gimtadieniui – 20 Eur, telefonui – 15 Eur, kompiuteriui – 15 Eur ir poliklinikai Inmedica – 10 Eur. Grįsdama reikalavimą dėl 380 Eur išlaikymo priteisimo ieškovė vadovaujasi kasacinio teismo praktika, kurioje nustatytas orientacinis kriterijus išlaikymo, tenkinančio būtinus vaiko poreikius – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Ieškovė nurodo, kad šiuo metu niekur nedirba ir gyvena iš santaupų, taip pat jai padeda artimieji, todėl vaiko išlaikymui per mėnesį gali skirti 380 Eur. Asmeninės nuosavybės teise ieškovė turi nekilnojamojo turto ir vieną transporto priemonę. Ieškovės teigimu, atsakovas yra darbingas, vaiko išlaikymui taip pat galėtų skirti 380 Eur per mėnesį.

3. Pasisakydama dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimą ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai neteikia sūnui išlaikymo nuo 2017 m. gegužės 20 d., taigi iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gegužės 21 d., t. y. 36 mėnesiai po 200 Eur.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka vaiko išlaikymui skirti 189,04 Eur. Pasak atsakovo, ieškovės pateikta vaiko poreikių lentelė nėra pagrįsta išsamiais įrodymais, todėl pateikti maksimalūs vaiko poreikiai abejotini. Paaiškina, kad 2014 m. beveik vienerius metus gyveno su nepilnamečiu G. Š. ir, be kita ko, rūpinosi jo išlaikymu, todėl žino kokios išlaidos reikalingos jo sūnui. Gyvendamas su sūnumi, jo išlaikymui niekada neskyrė daugiau nei vienos MMA. Atsakovas supranta, kad nuo 2014 m. iki 2020 m. Lietuvoje įvyko ekonominių pokyčių, lėmusių kainų augimą, tačiau nesutinka, jog kainos pakilo beveik dvigubai. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė reikalaudama priteisti įsiskolinimą už praėjusius trejus metus, prašo priteisti 7200 Eur, t. y. 36 mėn. po 200 Eur. Atsakovo teigimu, toks ieškovės reikalavimas suponuoja, kad vaiko išlaikymui iki ieškinio pateikimo dienos, ji skyrė vidutiniškai vieną MMA, o kodėl išlaidos vaiko poreikiams nuo ieškinio pateikimo dienos pakilo iki 763 Eur ieškovė nepagrindžia. Be to, ieškovė nuo 2014 m. iki ieškinio pareiškimo dienos niekur nedirba ir jokių pajamų negauna, taigi jos patiriamos išlaidos vaiko išlaikymui niekaip neatitinka jos turtinės padėties ir gaunamų pajamų. Nuo 2014 m., kuomet su ieškove nebeveda bendro ūkio, atsakovas kas mėnesį apmoka sūnaus gyvybės ir sveikatos draudimo įmokas. Šios draudimo sutarties esmė yra apdrausti vaiką, tam kad sumokėjus draudimo įmokas draudimo sutartyje nurodytą laiką, vaikui būtų išmokėta vienkartinė išmoka. Vienas iš tėvų nurodomas kaip apdraustasis, kad tėvo netekimo atveju, vaikas vis tiek gautų jam sukauptą išmoką. Pagal draudimo sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti nuo 2014 m. iki pat sūnaus pilnametystės po 28,96 Eur.

5. Pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovas nurodo, kad nesutinka su ieškovės reikalaujama įsiskolinimo suma, kadangi jis nuolatos rūpinosi sūnumi ir teikė jam išlaikymą. Nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gegužės mėn., nepilnamečio sūnaus išlaikymui yra skyręs 8225,95 Eur. Minėta, kad beveik vienerius metus atsakovas gyveno su sūnumi ir jį visiškai išlaikė. Iki kol sūnus buvo mažametis ir neturėjo banko sąskaitos, atsakovas duodavo jam grynųjų pinigų. Šiuo metu atsakovas su sūnumi palaiko ryšį ir prisideda prie jo išlaidų, savo iniciatyva atidarė sūnui banko sąskaitą, į kurią nuolat perveda lėšų. Nuo 2016 m. lapkričio mėn. sūnaus išlaidoms padengti yra pervedęs 1810 Eur. Nuo 2014 m. už sūnaus gyvybės ir sveikatos draudimą atsakovas iš viso yra sumokėjęs 2292 Eur. 2019 m. balandžio mėn. atsakovas kartu su sūnumi vyko atostogauti: už sūnaus lėktuvo bilietus sumokėjo 239,98 Eur, už apgyvendinimą – 203,95 Eur. 2016–2017 m. ieškovė nusprendė išvykti su vaiku gyventi į Turkiją, nepaisant to, atsakovas geranoriškai septynis mėnesius mokėjo už sūnaus mokslus privačioje mokykloje, iš viso sumokėjo 3500 Eur (500 Eur x 7 mėn.). 2019 m. lapkričio mėn. atsakovas už sūnaus gimtadienio dovaną sumokėjo 180 Eur.

6. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos darbuotoja su ieškove bendravo telefonu, kadangi ieškovė nesudarė sąlygų Tarnybos darbuotojai apsilankyti jos namuose. Pasak ieškovės, ji su nepilnamečiu sūnumi G. Š. gyvena ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute. Sūnui skirtas atskiras kambarys, kuriame sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Ieškovė nurodė, kad yra registruota Užimtumo tarnyboje, gyvena iš santaupų, vaikui mokama 60 Eur valstybės išmoka. Pasak ieškovės, su atsakovu skyriumi gyvena nuo 2014 m. Atsakovas vaiko gimtadienio proga pervesdavo pinigų į sūnaus banko sąskaitą, tačiau papildomai neteikė išlaikymo, nepirko jokių kitų daiktų, neapmokėdavo sąskaitų, susijusių su vaiko išlaidomis. Tarnybos darbuotoja lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Atsakovas su sutuoktine gyvena 1,5 kambario bute su visais patogumais. Pasak vyro, butas priklauso jam ir jo sutuoktinei; bute sudarytos sąlygos vaiko svečiavimuisi. Apsilankymo metu (išvados surašymo metu 2020 m. birželio 15 d.) atsakovas nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, jo darbo pajamos 600 Eur/ mėn. Atsakovo teigimu, jis su ieškove buvo žodžiu sutarę, kad vietoje kasmėnesinių periodinių išmokų vaiko išlaikymui, atsakovas teiks išlaikymą turtu, palikdamas 300 000 Eur vertės butą. Atsakovą su sūnumi sieja artimas ryšys, jie bendrauja ir susitinka. Pasak atsakovo, jis neteikė reguliaraus išlaikymo vaikui, tačiau susitikimų metu duodavo ir duoda grynųjų pinigų (20–50 Eur), dovanoja dovanas gimtadienio ir didžiųjų metų švenčių progomis. Tarnyba nurodo, kad G. Š. mokosi (duomenys neskelbtini) 10 klasėje, papildomai lanko bokso treniruotes ir lankosi sporto klube (duomenys neskelbtini). Tarnybos darbuotoja išklausė nepilnamečio nuomonės. Jaunuolis nurodė, kad su tėčiu bendrauja, susirašo, susiskambina, tačiau susitinka retai – vieną kartą per savaitę arba vieną kartą per tris savaites. Nepilnametis teigė, kad santykiai su tėčiu artimi, jie kalbasi, jis svečiuojasi pas tėvą, žaidžia stalo žaidimus, kartu valgo, lankosi spektakliuose, kine. Pasak paauglio, į jo asmeninę banko sąskaitą tėtis perveda pinigų per gimtadienį ir didžiąsias šventes, kas trečią kartą, kai susitinka duoda grynųjų pinigų apie 20–40 Eur; visas sąskaitas apmoka mama, esant poreikiui perveda pinigų į jo banko sąskaitą, perka maistą ir kitus būtinus daiktus. Tarnybos nuomone, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui priteisimo, pareikštas vaiko interesais ir prašomas išlaikymo dydis jam, galimai patenkintų G. Š. poreikius ir atitiktų jo interesus.

7. Teismo posėdžių metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Atsižvelgdama į tai, kad į bylą pateikti bankiniai išrašai patvirtina, jog atsakovas sūnui yra pervedęs lėšas, sutinka dėl įsiskolinimo mažinimo ir svarstytų apie galimybę įsiskolinimo sumą išdėstyti dalimis. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu kartu gyveno nuo 2000 m. iki 2014 m. Sūnaus išlaikymui visada buvo skiriama didelė pinigų suma: vaikas nuo kūdikystės turėjo aukles, niekada nelankė valstybinio darželio, į paruošiamąją grupę ėjo į (duomenys neskelbtini) privačią mokyklą, lankė šeštadieninę „International school“ anglų kalbos tarptautinę mokyklą, sūnus kiekvienais metais atostogaudavo Turkijoje, taip pat su vaiku aplankyta Šri Lanka, Egiptas, Maldyvai. Taigi vaiko išsilavinimui ir jo pasaulio pažinimui buvo skiriama didesnė nei vidutinė darbo užmokesčio suma. Atsakovas teigia, kad 2014 m. beveik vienerius metus gyveno su vaiku ir mano žinantis kokios išlaidos reikalingos jo sūnui. Ieškovės teigimu, svarbu suprasti, kad G. Š. tuo metu buvo 11 metų, jis dar nebuvo suformavęs savo hobių ir neturėjo daug mėgstamų veiklų, kurios reikalauja papildomų lėšų. Šiuo metu G. Š. yra 18 metų ir per pastaruosius paauglystės metus, ieškovė sudarė jam sąlygas suformuoti hobius, mokėjo už programavimo būrelį (360 Eur per metus), taip pat skatino sūnų domėtis ir atrasti savo stilių, pirko jam stilingus rūbus. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad G. Š. poreikiai nuo 2014 m. keitėsi, todėl paauglio išlaikymui turėtų būti skiriama ženkliai didesnė pinigų suma. Ieškovė visuomet stengėsi ir toliau stengiasi suteikti vaikui komfortabilų ir jo poreikius atitinkantį gyvenimą: duoda kišenpinigių, nupirko mobilųjį telefoną, kompiuterį, planšetę. Atsakovas teigia, kad jo vienintelės pajamos yra tik 570 Eur darbo užmokestis, tačiau ieškovė žino, jog vaiko tėvas nuomoja du butus Naujamiestyje. Be to, atsakovas gyvena ne pagal nurodyto atlyginimo standartą, tai galima matyti iš jo paskyrose viešinamų atostogų nuotraukų Rusijoje, Kretoje ir Amerikoje. Be to, atsakovas kartu su sutuoktine yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai, šios įmonės metinė apyvarta siekia 20 000–30 000 Eur. Pažymi, kad gyvybės draudimo sutartis sudaryta atsakovo vardu, jis nurodytas kaip pagrindinis draudėjas ir apdraustasis, o vaikas įrašytas tik papildomame draudime. Jeigu atsakovas netęstų mokėjimų, tai vaikas nebūtų nei apdraustas, nei gautų 2025 m. draudimo sukauptą sumą. Be to, draudimo lėšos numatytos vaiko studijoms ir suaugusio gyvenimo savarankiškai pradžiai, todėl gyvybės draudimo įmokos nepriskirtinos prie vaiko išlaikymo mažinančių pajamų. Nurodo, kad vaiko poreikiams tenkinti reikia 760 Eur. Šiuo metu G. Š. papildomai lanko privačius užsiėmimus su matematikos ir lietuvių kalbos mokytojais, lietuvių kalbos pamokos vyksta du kartus į savaitę, matematikos pamokos – vieną kartą į savaitę. Sūnui liko mokytis 11 ir 12 klasėje, taigi išlaikymas yra labai svarbus ir reikalingas. Pažymi, kad atsakovas nė karto sūnui nėra nupirkęs nei drabužių, nei avalynės, nepirko kompiuterio ar planšetės, neapmokėjo jokio vaiko lankomo būrelio. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentu, kad ji su atsakovu buvo sudariusi žodinį susitarimą, pagal kurį vaiko tėvas vietoje kasmėnesinių periodinių išmokų vaiko išlaikymui, teiks išlaikymą turtu, palikdamas 300 000 Eur vertės butą. Atsakovo minimą butą ieškovė pirko pati, mokėjo už jį kreditą. Vėliau butą pardavė, kad grąžinti paskolą. Sutinka, kad išlaikymas būtų teikiamas į sūnaus sąskaitą. Prašo priteisti iš atsakovo 160 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

8. Atsakovas teismo posėdžių metu nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka teikti sūnui 200 Eur išlaikymą, tačiau nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo, kadangi per trijų metų laikotarpį sūnaus išlaikymui yra skyręs 3877,24 Eur. Sutiktų trejus metus mokėti sūnui po 100 Eur (atėmus draudimo įmoką). Papildomai paaiškina, kad ieškovė atsakovui jokių pretenzijų dėl išlaikymo niekada nereiškė, todėl mano, jog sūnui nieko netrūko. Atsakovo teigimu, ieškovė vaiko sąskaita sprendžia savo finansines problemas. Atsakovas abejoja, kad išlaikymo įsiskolinimo sumą ieškovė naudos vaiko poreikiams tenkinti. Dėl kaupiamojo gyvybės draudimo pažymi, kad draudimo išmokos gavėjas yra išimtinai sūnus, nes šios draudimo sutarties esmė yra apdrausti vaiką, tam, kad sumokėjus draudimo įmokas draudimo sutartyje nurodytą laiką, vaikui būtų išmokėta vienkartinė išmoka. Vienas iš tėvų nurodomas kaip apdraustasis, kad tėvo netekimo atveju, vaikas vis tiek gautų jam sukauptą išmoką. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad anksčiau gyveno geriau, tačiau per pastaruosius 2–3 m. atsakovo finansinė padėtis tapo komplikuota. Pažymi, kad atsakovas paliko ieškovei 300 000 Eur vertės butą. 2019 m. atidarė sūnui sąskaitą, į kurią perveda lėšas, taip pat sūnui duoda ir grynaisiais pinigais. Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad jis šiuo metu visiškai neteikia vaikui išlaikymo. Paaiškina, jog per pastaruosius kelis mėnesius pervedė į sūnaus sąskaitą 300 Eur (100 Eur x 3). Atsakovo teigimu, ieškovės prašomas išlaikymas yra ryškiai padidintas ir nepagrįstas. Norėtų išlaikymą teikti į sūnaus sąskaitą.

9. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl faktinių bylos aplinkybių.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio tėvai santuokos nebuvo sudarę; išlaikymas šalių sūnui teismo sprendimu nėra priteistas. Nepilnamečio G. Š. tėvai nepateikė į bylą susitarimo dėl vaiko išlaikymo (išlaikymo teikimo tvarkos, formos ir dydžio).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

12. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

13. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

14. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

15. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

16. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

17. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; ir kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019; ir kt.).

18. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagal orientacinį kriterijų būtiniesiems nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 760 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos: komunalinių mokesčių dalis – 60 Eur, transportui – 30 Eur; maistui – 150 Eur, dienpinigiams ir maistui mokyklai – 200 Eur, vaistams ir vitaminams – 15 Eur; pramogoms – 10 Eur, bokso treniruotėms ir sporto klubui – 25 Eur, sportinei aprangai ir kuprinei – 6 Eur, edukacijai mokykloje (spektakliai, lavinamieji užsiėmimai, ekskursijos) – 10 Eur, papildomoms lietuvių kalbos pamokoms – 80 Eur, mokyklinėms atostogoms – 15 Eur, vasaros atostogoms – 15 Eur, klasės fondui – 5 Eur, kanceliarinėms prekėms – 4 Eur, pratyboms ir užduočių knygelėms – 4 Eur, higienos reikmenims – 2 Eur, viršutiniams drabužiams – 30 Eur, apatiniams drabužiams – 3 Eur, striukėms – 15 Eur, žiemos avalynei – 9 Eur, vasaros avalynei – 5 Eur; kirpyklai – 10 Eur, gimtadieniui – 20 Eur, telefonui – 15 Eur, kompiuteriui – 15 Eur ir poliklinikai Inmedica – 10 Eur.

19. Pagrindinis ieškovės prašomo priteisti išlaikymo sumą įrodymas yra asmeniškai jos surašyta vaiko poreikių lentelė; taip pat banko išrašas, patvirtinantis atliktus mokėjimus Inmedika klinikai, atitinkamai 2018 m. lapkričio 28 d. – 53 Eur, 2018 m. gruodžio 14 d. – 73 Eur; Baltijos edukacinių technologijos instituto sutartys (2017–2018 m.) ir AB „Swedbank“ išrašas, patvirtinantis atliktus mokėjimus, atitinkamai 2018 m. vasario 15 d. – 162 Eur, 2018 m. spalio 23 d. – 180,50 Eur, 2019 m. birželio 5 d. – 180,50 Eur; Alfa klasės mėnesio ataskaitos ir AB „Swedbank“ išrašas, patvirtinantis mokėjimus, atitinkamai 2020 m. lapkričio 20 d. – 81,50 Eur, 2020 m. gruodžio 16 d. – 81,50 Eur; Interneto išlaidų sąskaita už 2020 m. rugpjūtį 14,90 Eur sumai; AB „Swedbank“ išrašas apie ieškovės sūnui nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. spalio 24 d. pervestą 441 Eur; AB „Swedbank“ išrašas apie ieškovės sūnui nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2020 m. lapkričio 10 d. pervestus 5063 Eur; AB „Swedbank“ išrašas apie ieškovės 2018 m. vasario – rugpjūčio mėn. atliktus mokėjimus už kreditą, viso sumokėta 1146,73 Eur; kasos pajamų orderiai, patvirtinantys mokėjimus už kreditą, atitinkamai 2017 m. spalio 6 d. – 161,61 Eur, 2017 m. gruodžio 5 d. – 187,86 Eur.

20. Vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški. Išlaidos, tokios kaip maistui mokykloje ir namuose, drabužiams, avalynei, higienos ir buities reikmenys, transporto išlaidoms, komunaliniams mokesčiams, nors ir nėra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, tačiau yra susijusios su teisės į būstą užtikrinimu, minimaliais kiekvieno asmens poreikiais, vaiko papildomo ugdymo poreikiais. Tačiau teismo vertinimu, jos nėra protingo dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismas kritiškai vertina ieškovės nurodomas išlaidas maistui, neva ieškovė sūnaus maitinimui namuose išleidžia 150 Eur, o maistui mokykloje ir dienpinigiais dar papildomai skiria 200 Eur. Teismo vertinimu, šios išlaidos neatitinka protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų; byloje nėra duomenų, kad šalių sūnus būtų alergiškas maistui ir (ar) turi specialių poreikių jam. Viena vertus, be abejo, mokyklinio amžiaus vaikas (paauglys) turi gauti visavertę mitybą. Kita vertus, ieškovė šių išlaidų nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Teismas daro išvadą, kad sūnui tenkanti minėtų išlaidų dalis bendrai sudaro 200 Eur per mėnesį.

22. Neracionalu būtų manyti, kad apskaičiavus per mėnesį asmeniškai ieškovės surašytas vaiko poreikių lentelėje nurodytas sumas, bus nustatyti tikrieji vaiko poreikiai, kadangi tai būtų tik momentinis vertinimas, t. y. kai kurios prekės yra trumpalaikio ar vienkartinio pobūdžio ir nėra perkamos kas mėnesį (pvz., higienos ir švaros prekės, pratybų ir užduočių sąsiuviniai ir pan.). Minėtų prekių turėtų užtekti ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui. Taip pat tiek drabužiai, tiek avalynė nėra vienkartinio naudojimo. Įsigyti aukštos kokybės, originalius drabužius, avalynę ir aksesuarus galima ir už prieinamą kainą. Ieškovė taip pat nurodo, kad sūnui reikalingi vaistai ir vitaminai (15 Eur/ mėn.), išlaidos sveikatai (10 Eur/ mėn.). Teismas daro išvadą, kad šios išlaidos užkeltos, byloje nėra duomenų apie šalių sūnaus sveikatos sutrikimus. Teismo vertinimu, jeigu vaikas turi ne tik būtinųjų, bet ir specifinių poreikių, pvz., turi individualių sveikatos problemų, kurioms šalinti reikalingos lėšos ir pan., tuomet tokius poreikius, jeigu prašoma juos tenkinti, reikia įrodyti, o išlaidas jiems pagrįsti. Teismas pagrįstomis pripažįsta 20 Eur išlaidas. Ieškovė į bylą pateikė I. B. IĮ medicinos dokumentų išrašą/ siuntimą dėl G. Š. skiriamos odontologo konsultacijos, kuriame nurodoma apytikslė darbo sąmata 700 Eur. Apie šių išlaidų patyrimą įrodymų nepateikta, vadinasi šiuo metu tokių išlaidų dar nepatiriama. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti šiuo poreikiu. Nepriklausomai nuo to, kad teismas priteisia išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės, tačiau nėra pagrindo priteisti tikėtinas, galbūt būsimas išlaidas ateityje, nesant tokių išlaidų pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė poreikių lentelėje nurodo, kad sūnaus bokso treniruotėms ir sporto klubui skiria 25 Eur/ mėn., tačiau nepateikė paslaugų teikimo sutarties su sporto klubu, atliktų mokėjimų už šias paslaugas. Teismo vertinimu, čekius arba sąskaitas už minėtų paslaugų apmokėjimą ieškovė galėjo surinkti iš paslaugų teikėjų, tačiau to nepadarė. Taigi šios išlaidos taip pat neįrodytos (CPK 178 straipsnis).

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama reikalavimus dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo vaikui priteisimo nurodo mokanti kredito įmokas. Teismo vertinimu, ieškovė, mokėdama būsto kredito įmokas, šias išlaidas patirtų net ir neturėdama vaiko, todėl tai nelaikytina išlaidomis, turinčiomis tiesioginės įtakos vaiko išlaikymui skiriamos sumos dydžiui.

24. Teismas, vadovaudamasis šio sprendimo 17 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, taip pat laiko neįrodytais atsakovo teiginius, kad ieškovė su atsakovu buvo sudariusi žodinį susitarimą, pagal kurį vaiko tėvas vietoje kasmėnesinių periodinių išmokų vaiko išlaikymui, teiks išlaikymą turtu, palikdamas 300 000 Eur vertės butą. Byloje tokių duomenų nėra (CPK 12, 178 straipsniai).

25. Teismas pripažįsta, kad ieškovės noras suteikti vaikui viską, kas geriausia yra sveikintinas, tačiau vaiko poreikių tenkinimas, net ir siekiant suteikti jam geriausią aprūpinimą, neturi išeiti iš protingumo ribų ir tuo pačiu turi atitikti abiejų tėvų finansines galimybes. Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės nurodytas sumas vertina atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, išlaidų būtinumą, realumą. Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, į tai, kad šalių sūnus specialių poreikių neturi, sveikatos nusiskundimų taip pat neturi, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant ne tik į atsakovo, bet ir teikti išlaikymą vaikui pareigą turinčios ieškovės, teigiančios, kad tėvas vengia prisidėti prie sūnaus išlaikymo – taigi ji viena turėjo vaikui skirti jos nurodomą 760 Eur išlaikymą, finansines galimybes, teismas sprendžia, kad šalys sūnaus išlaikymui turi skirti ne mažiau kaip 500 Eur per mėnesį.

26. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vertinama tėvų turtinė padėtis, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą.

27. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ieškovė turi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį 1 kambario buto ir 1/166 negyvenamosios patalpos (garažo) (duomenys neskelbtini). Tačiau Tarnybos darbuotojai išvados surašymo metu (2020 m. birželio 15 d.) nurodė, kad gyvena kartu su sūnumi G. Š. jos motinai nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė. Ieškovė nedirba. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei dėl sveikatos būklės būtų apribotas darbingumas, jai būtų nustatytas neįgalumas ar kitos aplinkybės, objektyviai trukdančios dirbti ir tokiu būdu gauti pajamų. Ieškovė neturi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų; turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims (bankui).

28. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad tėvas turi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), nuomoja už 340 Eur per vieną mėnesį. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovas registruotų transporto priemonių neturi. Iš byloje esančių atsakovo AB SEB banko sąskaitos išrašų matyti, kad jis gaudavo iš UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį, atitinkamai nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. spalio 26 d., viso gavo 6534 Eur. Iš atsakovo Luminor banko sąskaitos išrašo matyti, kad jis nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. gavo darbo užmokestį iš UAB (duomenys neskelbtini) viso 216,33 Eur. Nuo 2020 m. lapkričio 4 d. atsakovas registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsakovas neturi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų; neturi įsiskolinimų tretiesiems asmenims. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios įtakotų jo darbingumo lygį ir (ar) mažesnes galimybes susirasti darbą, byloje nėra. Atsakovas yra jaunas ir darbingo amžiaus vyras, todėl turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai.

29. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši, šalys neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties. Vis dėl to atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas (minėta, kad duomenų apie tai, jog jo darbingumas yra apribotas į bylą nepateikta), privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti.

30. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

31. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri nuo 2020 m. sausio 1 d. (šalių sūnus 2020 m. lapkričio 14 d. sulaukė pilnametystės) sudaro 60,06 Eur. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, šalių teiktinas išlaikymas sūnui mažintinas šia suma.

32. Išanalizavęs šalių turtinę padėtį, atsižvelgęs į šalių sūnaus minimalius bendruosius poreikius ir jo interesus, taip pat įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą apie šalių turtinę padėtį ir jų galimybes dalyvauti nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo fiksuotą 220 Eur dydžio išlaikymą vaikui G. Š. nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 25 d.) iki vaiko pilnametystės. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, tėvų galimybėms ir pastangoms, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

33. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.186, 3.190 straipsniai). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

34. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

35. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

36. Pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

37. Pasisakydama dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimą ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai neteikia sūnui išlaikymo nuo 2017 m. gegužės 20 d., taigi iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gegužės 21 d., t. y. 36 mėnesiai po 200 Eur (žr. šio sprendimo 3 punktą). Nesutikdamas su šiuo reikalavimu atsakovas nurodo, kad jis nuolatos rūpinosi sūnumi ir teikė jam išlaikymą. Nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gegužės mėn., nepilnamečio sūnaus išlaikymui yra skyręs 8225,95 Eur. Beveik vienerius metus atsakovas gyveno su sūnumi ir jį visiškai išlaikė. Iki kol sūnus buvo mažametis ir neturėjo banko sąskaitos, atsakovas duodavo jam grynųjų pinigų. Šiuo metu atsakovas su sūnumi palaiko ryšį ir prisideda prie jo išlaidų, savo iniciatyva atidarė sūnui banko sąskaitą, į kurią nuolat perveda lėšų. Nuo 2016 m. lapkričio mėn. sūnaus išlaidoms padengti yra pervedęs 1810 Eur. Nuo 2014 m. už sūnaus gyvybės ir sveikatos draudimą atsakovas iš viso yra sumokėjęs 2292 Eur. 2019 m. balandžio mėn. atsakovas kartu su sūnumi vyko atostogauti: už sūnaus lėktuvo bilietus sumokėjo 239,98 Eur, už apgyvendinimą – 203,95 Eur. 2016–2017 m. ieškovė nusprendė išvykti su vaiku gyventi į Turkiją, nepaisant to, atsakovas geranoriškai septynis mėnesius mokėjo už sūnaus mokslus privačioje mokykloje, iš viso sumokėjo 3500 Eur (500 Eur x 7 mėn.). 2019 m. lapkričio mėn. atsakovas už sūnaus gimtadienio dovaną sumokėjo 180 Eur (žr. šio sprendimo 5, 8 punktus).

38. Atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, teismas pasisakys tik dėl išlaikymo nepilnamečiam teikimo nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gegužės 24 d. (ieškinys teisme gautas 2020 m. gegužės 25 d.) ir nevertins atsakovo teikto išlaikymo už kitus laikotarpius. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nurodo, kad atsakovas kas mėnesį turėjo mokėti po 200 Eur, taigi ir ieškovė tokia pat suma turėjo prisidėti prie sūnaus išlaikymo, viso kas mėnesį vaiko išlaikymui turėjo būti skiriami 400 Eur. Taigi šią sumą teismas ir ims domėn pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

39. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai neleidžia tiksliai ir patikimai apskaičiuoti, kokią konkrečiai sumą ieškovė išleido sūnaus išlaikymui ginčo laikotarpiu. Lygiai taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia tiksliai ir patikimai apskaičiuoti, kokią konkrečiai sumą atsakovas išleido sūnaus išlaikymui ginčo laikotarpiu. Tačiau byloje surinkti duomenys rodo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas teikė vaikui tam tikrą išlaikymą. Šalys iš esmės nesutaria, kiek tiksliai atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo.

40. Teismas pažymi, kad fiziniai asmenys paprastai netvarko buhalterinės apskaitos, nekaupia prekių įsigijimo kvitų ir jų neapskaito. Išlaidų vaikui patiriama tada, kai būtina, dažnai negalvojant, kad vėliau gali tekti įrodinėti tikslius patirtų išlaidų dydžius teisme. Dėl šios priežasties situacija, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti vaiko išlaikymui skirtų lėšų, yra suprantama ir galima. Žinoma, tokia situacija lemia, kad teismas, sprendžiantis ginčą dėl vaikui išlaikyti patirtų išlaidų priteisimo, iš esmės neturi galimybių priimti pirminiais ir tiesioginiais įrodymais, pagrindžiančias kiekvieną vaiko išlaikymui išleistą eurą, pagrįstą sprendimą. Tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos priimti kiek įmanoma labiau pagrįstą ir teisingą sprendimą.

41. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje didelę reikšmę turi ne tik pagal šalių galimybes teismui pateikti prekių įsigijimo kvitai ar sąskaitos, bet ir, kaip nurodyta anksčiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje, vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Nustačius būtiną vaiko išlaikymo dydį ir faktą, kad vaikas buvo tinkamai išlaikomas, galima pagrįstai manyti, kad vaiko išlaikymui buvo skirta pagal vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį būtina išlaikymo suma.

42. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio mediatorės Dalios Romaškevičienės elektroninio laiško atsakovui turinio matyti, kad ieškovė nebetvirtina, jog atsakovas vaikui paskutinius trejus metus lėšų neskyrė (nežino kiek ir kada į sūnaus sąskaitą pervedė), ieškovė sutinka, jog skola būtų paskaičiuota kiekvieną mėn. po 1/2 MDU ir išmokėta per 3 m.

43. Apibendrindamas anksčiau minėtus argumentus, teismas konstatuoja, kad vaiko išlaikymui už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos iš viso turėjo būti išleista 14 400 Eur (36 x 400). Pusę šios sumos (7200 Eur) turėjo padengti atsakovas, nes nenustatyta pagrindų nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo.

44. Byloje nėra ginčo, kad išlaikymas nepilnamečiui nėra priteistas teismo sprendimu, taip pat nebuvo nurodyta sąskaita į kurią atsakovas turėjo pareigą periodiškai kas mėnesį pervesti nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Akivaizdu, kad šio klausimo šalys tarpusavio susitarimu neišsprendė iki šiol. Byloje taip pat nėra ginčo dėl atsakovo teikto išlaikymo dalies. Kyla klausimas, kaip vertinti atsakovo tiesiogiai į sūnaus sąskaitą kaip išlaikymą pervestus pinigus.

45. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui ir sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius sudarymas). Tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Tėvams, kaip uzufruktoriams, tenkančios pareigos, susijusios su vaikui nuosavybės teise priklausančio turto, be kita ko, gaunamo ir kaip išlaikymas, tvarkymu, turi būti vykdomos sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017; ir kt.).

46. Anksčiau paminėtas teisinis reguliavimas iš principo leidžia pinigus, kurie pervedami tiesiogiai į vaiko vardu atidarytą sąskaitą, atitinkamais atvejais vertinti kaip tinkamą išlaikymo vaikui teikimą. Atsakovas nederino su ieškove tokio išlaikymo teikimo būdo. Tėvai paprastai neturėtų priimti vienašališkų sprendimų, perkeliančių atsakomybės naštą už naudojamasi iš tėvų gautomis lėšomis jų nepilnamečiams vaikams. Vis dėlto įstatymas įtvirtina bendrąją taisyklę, kad nepilnamečių vaikų turtinius reikalus turėtų tvarkyti (padėti tvarkyti) tas iš tėvų, su kuriuo kartu gyvena vaikas.

47. Iš byloje esančio Luminor banko atsakovo sąskaitos išrašo nustatyta, kad vertinamuoju laikotarpiu (nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gegužės 24 d.) atsakovas išlaikymo dalį mokėjo tiesiogiai į nepilnamečio vaiko sąskaitą: 2017 m. liepos mėn. pervedė 100 Eur; 2017 m. rugsėjo mėn. – 100 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „kišenpinigiai“; 2017 m. gruodžio mėn. – 200 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „po eglute“; 2018 m. birželio mėn. – 300 Eur; 2018 m. lapkričio 13 d. – 300 Eur, lapkričio 26 d. – 250 Eur; 2018 m. gruodžio mėn. – 200 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „su Naujaisiais metais“; 2019 m. gruodžio mėn. – 120 Eur; 2020 m. gegužės 4 d. – 40 Eur. Taigi iš viso į sūnaus sąskaitą buvo pervesta 1810 Eur atsakovo teiktino išlaikymo suma.

48. Atsakovas išlaikymą vaikui teikė pervesdamas pinigų sumas ne tik kaip išlaikymui skirtus pinigus, bet ir kaip kišenpinigius, skirtus vaiko laisvalaikiui bei kitoms reikmėms. Atsakovas pervesdavo ir kitų sumų, kurios nepaisant to, kad atsakovo konkrečiai nėra įvardijamos kaip kišenpinigiai ar kt., bet akivaizdu, kad jų paskirtis yra būtent tokia, o taipogi ir lėšų vaiko laisvalaikiui, švenčių proga. Atsižvelgiant į jų periodiškumą, tiesioginę paskirtį, patvirtina, kad šių sumų vertinti kitaip, nei sudėtinė, teikiamo išlaikymo nepilnamečiam šalių vaikui suma, nėra pagrindo. Vadinasi, atsakovui tenkančią skolos dalį yra pagrindas mažinti 1810 Eur suma.

49. Turėdama CK 3.185 straipsnyje įtvirtintą teisę ne tik kontroliuoti nepilnamečio sūnaus sąskaitą, bet ir disponuoti šioje sąskaitoje esančiomis lėšomis, ieškovė tokiam išlaikymo būdui neprieštaravo, nesidomėjo, kokiomis lėšomis ir kaip disponuoja jos sūnus. Tai sudaro pakankamai pagrįstą prielaidą manyti apie ieškovės pritarimą tokiam atsakovo prievolės vykdymo būdui.

50. Tėvų valdžios turinys, kuris apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, įpareigoja tėvus elgtis rūpestingai ir atidžiai, bei tinkamai vykdant savo pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, įvertinant jų civilinio veiksnumo realizuojant turtines teises specifiškumą (CK 2.8 straipsnis). Todėl ieškovė, kaip įstatyminė savo vaiko atstovė, būdama rūpestinga, atsakinga ir moralinį ryšį su vaiku palaikantis asmuo, negalėjo nežinoti tiek apie smulkių, tiek apie ženklių lėšų pervedimą į sūnaus G. Š. sąskaitą. Be to, ji turėjo pareigą užtikrinti, kad šios lėšos būtų tvarkomos ir panaudotos išimtinai vaiko interesais (CK 3.186 straipsnis). Net ir tuo atveju, jeigu nurodytos aplinkybės galėjo nulemti atsakovo pervestų lėšų panaudojimą ne pagal tikslinę jų paskirtį, su tuo susijusios neigiamos pasekmės negali tekti atsakovui, jei dėl nepakankamos nepilnamečio vaiko kontrolės ir auklėjimo ieškovė leido laisvai disponuoti vaikui jo sąskaitoje esančiomis lėšomis.

51. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas sūnaus atostogoms užsienyje 2019 m. balandžio mėn. skyrė 443,93 Eur (239,98 Eur lėktuvo bilietas + 203,95 Eur apgyvendinimo paslauga). Apmokėdamas vaiko atostogas užsienyje atsakovas padengė dalį būtinųjų vaiko išlaikymo išlaidų, taigi atsakovui tenkančią skolos dalį yra pagrindas mažinti 443,93 Eur suma. Taip pat atsakovo skolos suma mažintina 180 už dovaną – skrydį Boeing 737 simuliatoriuje Vilniuje.

52. Atsakovas nurodė, kad iki kol sūnus buvo mažametis ir neturėjo banko sąskaitos, atsakovas duodavo jam grynųjų pinigų (20-50 Eur). Šią aplinkybę patvirtino ir nepilnametis G. Š.. Pasak paauglio, į jo asmeninę banko sąskaitą tėtis perveda pinigų per gimtadienį ir didžiąsias šventes, kas trečią kartą, kai susitinka duoda grynųjų pinigų apie 20–40 Eur. Kadangi šių argumentų negalima tiksliai ir patikimai apskaičiuoti, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas sūnui duodavo vidutiniškai kas mėnesį po 40 Eur grynais ir tai sudarė 1440 Eur (36 x 40), todėl į atsakovo skolą įskaito ir šią sumą. Byloje nėra ginčo, kad 2016-2017 m. ieškovei su sūnumi ginu išvykus gyventi į Turkiją, atsakovas septynis mėnesius mokėjo už sūnaus mokslus privačioje mokykloje (kas mėnesį po 500 Eur). Atsižvelgdamas į mokslo metų laikotarpį, bei į tai, kad teismas nevertina atsakovo atliktų mokėjimų, apimančių ankstesnius laikotarpius nei nuo 2017 m. gegužės 20 d., nes ginčas teisme vyksta dėl skolos už paskutinius trejus metus iki ieškovės ieškinio priėmimo nagrinėti teisme, teismas atsakovo skolą mažina 500 Eur suma (500 x 1).

53. Atsakovas, reikšdamas nesutikimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, nurodo, kad nuo 2014 m. už sūnaus gyvybės ir sveikatos draudimą iš viso yra sumokėjęs 2292 Eur ir anot jo, ši suma įskaitytina į išlaikymą. Su šiais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Minėta, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui ir kt. Taigi susitarimas mokėti draudimo įmokas išeina už nepilnamečio vaiko išlaikymo tikslų. Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 2 straipsnio 23 punkte nurodoma, kad draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe. Teismo vertinimu, sūnaus gyvybės ir sveikatos draudimas negali būti pripažįstamas būtinomis vaiko išlaikymo išlaidomis, nes draudimo įmokų mokėjimas neatitinka išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikui sąlygas, reikalingas visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, visi vaikai yra draudžiami privalomuoju draudimu valstybės lėšomis, todėl papildomai drausti vaiką gyvybės draudimu nėra būtina. Draudimo įmokų mokėjimas gali būti tik savanoriškas tėvų pasirinkimas. Be to, atsakovas gali pasinaudoti savo teise nutraukti sudarytą gyvybės ir sveikatos draudimo sutartį.

54. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, teismas daro išvadą, kad atsakovo įsiskolinimas yra 2826,07 Eur (7200 Eur – 1810 Eur (šio sprendimo 46 punktas) – 443,93 Eur (šio sprendimo 50 punktas) – 180 Eur (šio sprendimo 50 punktas) – 1440 Eur (šio sprendimo 51 punktas) – 500 Eur (šio sprendimo 51 punktas).

55. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

56. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

57. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

58. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (49 proc. patenkintų turtinių reikalavimų). Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistini 39 Eur (220 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 49 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir 42 Eur (2826,07 Eur x 3 proc. x 49 proc.) žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, viso – 81 Eur.

59. Nors ieškovė teismo posėdžio metu teismo prašė priteisti iš atsakovo 160 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau į bylą pateikė tik VĮ Registrų centro sąskaitą-faktūrą, patvirtinančią 4,93 Eur išlaidas. Duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas ieškovė į bylą nepateikė. Ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo ieškovės naudai priteistini 2,42 Eur (4,93 Eur x 49 proc.).

60. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 5,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur kiekvienai šaliai, todėl jos iš šalių nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259–260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.208 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 220 (du šimtus dvidešimt) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2020 m. gegužės 25 d.) iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2826,07 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt šeši Eur 7 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise yra vaiko motina A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 81 (aštuoniasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Priteisti iš atsakovo V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2,42 Eur (du eurai 62 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irena Bielskytė