- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- e2-5830-1168/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01635-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Ingrida Krolienė (pirm.)
- Trečiasis asmuo
- K. J., Akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras, Biudžetinė įstaiga Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, UAB GF bankas, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, GelvoraSergel UAB, Uždaroji akcinė bendrovė "Mobili prekyba", Mokilizingas, "AS Inbank filialas", "Kurt Koenig statybinės mašinos"
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- A. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB ,,GelvoraSergel“, Akcinė bendrovė ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras‘', UAB ,,GF bankas“, Biudžetinė įstaiga Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, UAB "Mobili prekyba", K. J., M. S., A. R., G. R., R. K., AS Inbank filialas, AB ,,Mokilizingas“, UAB ,,Kurt Koenig statybinės mašinos“, AB Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė D. J. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su patikslintu ieškiniu atsakovui A. J. (toliau – ir atsakovas, sutuoktinis), prašydama: 1) santuoką tarp A. J. ir D. J. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo nenustatyti šalims iš viena kitos išlaikymo; 3) šalių nepilnamečių vaikų D. J. ir N. J. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams D. J. ir N. J. išlaikymą iki jų pilnametystės po 500,00 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, paskiriant ieškovę vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su sūnumis tvarką; 6) po santuokos nutraukimo palikti šalims turimas pavardes; 7) įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB ,,GelvoraSergel“, AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras‘', UAB ,,GF bankas“, BĮ Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, UAB ,,Mobili prekyba“, K. J., M. S., A. R., G. R., R. K., AS Inbank filialui, AB ,,Mokilizingas“, UAB ,,Kurt Koenig statybinės mašinos“, po santuokos nutraukimo palikti vykdyti atsakovui; 7) įsipareigojimus AB Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2020 m. gegužės 7 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti vykdyti ieškovei.
2. Patikslintame ieškinyje (toliau – ir ieškinys) ieškovė nurodė, kad su atsakovu A. J. susituokė (duomenys neskelbtini) Su atsakovu jau nuo 2019 metų sausio mėnesio gyvena skyrium. Per šį laikotarpį sutuoktiniai tapo svetimi, bendravimas apsiriboja tik klausimais dėl vaikų. Pažymėjo, kad sutuoktiniai dėl santuokos iširimo vienas kito nekaltina ir sutinka, jog santuokinis gyvenimas nesusiklostė. Teigė, kad kartu bendro ūkio neveda, todėl toliau gyventi santuokoje nėra tikslinga. Abu su atsakovu pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas dėl savitarpio pagarbos, moralinės paramos, todėl santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tarpusavio išlaikymo priteisti nereikalauja, nes abu su atsakovu yra darbingo amžiaus. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes.
3. Nurodė, kad tinkamai prižiūri, auklėja ir lavina sūnus D. J. bei N. J., deda visas pastangas ir visas turimas lėšas. Atsižvelgdama į tai ir kad vaikams daugiau reikia motinos globos, nes tokio amžiaus vaikų priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo, brandumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims, prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Iš atsakovo prašo priteisti sūnums išlaikymą. Teigia, kad būtiniems vieno sūnaus poreikiams, reikalinga 1000,00 Eur suma per mėnesį: 450,00 Eur – maistui, 50,00 Eur vaikui tenkanti dalis būstui išlaikyti; 50,00 Eur – drabužiams, 245,00 Eur – išlaidos vaikų lavinimui, 40,00 Eur – sveikatos priežiūrai, 50,00 Eur- higienai, 90,00 Eur – laisvalaikiui bei būreliams, 60,00 Eur- šventėms, 50,00 Eur – nenumatytoms išlaidoms. Todėl nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo prašo priteisti sūnums išlaikymą iki jų pilnametystės po 500,00 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui, ieškovę paskiriant sūnų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Taip pat nurodė, kad nustatytina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, numatant, kad šalys su vaikais bendrauja abipusiu susitarimu.
4. Ieškovės teigimu, su atsakovu (duomenys neskelbtini) yra sudarę Povedybinė sutartį. Nuo santuokos sudarymo iki Povedybinės sutarties sudarymo jokio dalintino nekilnojamojo turto ir/ar transporto priemonių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo. Ieškovė turi kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų AB Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2020 m. gegužės 7 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos po santuokos nutraukimo prašo palikti vykdyti ieškovei. O finansinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB ,,GelvoraSergel“, AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras‘', UAB ,,GF bankas“, BĮ Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, UAB ,,Mobili prekyba“, K. J., M. S., A. R., G. R., R. K., AS Inbank filialui, AB ,,Mokilizingas“, UAB ,,Kurt Koenig statybinės mašinos“, po santuokos nutraukimo prašė palikti vykdyti atsakovui.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį sutiko su visais ieškinyje pareikštais reikalavimais. Nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi kiekvienas naudojasi savo asmeninėmis lėšomis, neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Atsakovas gyvena užsienyje. Su ieškove bendrauja tik klausimais, susijusiais su vaikais. Tarpusavio jausmai yra atšalę, susitaikyti jokių galimybių atsakovas nemato. Prašė ieškinį tenkinti visiškai (DOK-37095).
6. Trečiasis asmuo UAB ,,GelvoraSergel“ pateikė atsiliepimą, kuriame išvardijo atsakovo turimus jam įsiskolinimus, prieštaravimų dėl pareikštų ieškinio reikalavimų nepareiškė (DOK-33942).
7. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovė valstybės biudžetui neskolinga, tačiau atsakovas skolingas 305,00 Eur. Antstoliai iš atsakovo vykdo išieškojimą 15 vykdomųjų bylų. Pažymėjo, kad neprieštarauja, kad atsakovo nurodytos prievolės būtų laikomos jo asmeninėmis prievolėmis (DOK-40556).
8. Kiti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Teismo pranešimas, kuriuo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti ir ieškinio su priedais kopija tretiesiems asmenims įteikti tinkamai. Tačiau paminėtina, kad trečiasis asmuo AS Inbank filialas prašyme bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui nurodė sutinkantis, kad trečiajam asmeniui atsakovo turimi įsipareigojimai būtų asmenine atsakovo prievole (DOK-65146).
Žemesnės instancijos teismas
9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateiktoje išvadoje (DOK-58102) nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečių šalių vaikų interesus, nes tėvams pradėjus gyventi skyrium berniukai liko gyventi su motina, kuri vaikais tinkamai rūpinasi, o D. J. yra išsakęs norą likti gyventi su mama. Tarnyba taip pat nurodė, jog šalių ir nepilnamečio paaiškinimai patvirtina, kad iki šiol tėvams pavyko geranoriškai bendradarbiaujant užtikrinti tėvo ryšių ir santykių su sūnumis palaikymą, todėl Tarnybos vertinimu, ieškovės prašymas nustatyti, kad tėvas su vaikais bendraus abipusiu tėvų susitarimu, neprieštarauja vaikų interesams. Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje taip pat nurodė, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas priteisti ieškovės prašomą išlaikymą vaikams, kuris yra pakankamas kasdieniams vaikų poreikiams tenkinti.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
10. Atsižvelgus į teismo posėdyje byloje dalyvavusių asmenų nuomonę, taip pat nesant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 teismas nutarė nagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio.
Šalies argumentai
11. Ieškovė ir atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (DOK-66924, DOK-63252). Prašyme bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovas patvirtino, kad su visais patikslinto ieškinio reikalavimais sutinka bei išvardijo šiuos reikalavimus.
Atsiliepimas
12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų K. J. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Kiti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, teismo posėdyje nedalyvavo. Byloje gauti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB ,,GelvoraSergel“, G. R. bei AS Inbank filialo prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (DOK-61342, DOK-63028, DOK-65719, DOK-65146).
13. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant (DOK-69318).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
Ieškinys tenkintinas visiškai
Žemesnės instancijos teismas
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė D. J., gimusi (duomenys neskelbtini), (buvusi pavardė – K.) ir atsakovas A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, akto įrašas (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus D. J., gimusį (duomenys neskelbtini), ir N. J., gimusį (duomenys neskelbtini).
15. Pateiktu atsiliepimu į ieškinį bei prašyme bylą nagrinėti bylą nedalyvaujant (DOK-37095, DOK-63252) atsakovas sutiko su pareikštu ieškiniu visa apimtimi. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje nebelieka ginčo. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, gali surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).
Dėl santuokos nutraukimo
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti.
17. Reikalavimą nutraukti santuoką ieškovė grindžia tuo, kad santuoka yra visiškai iširusi ir nebėra jokių galimybių ją išsaugoti, nes sutuoktiniai kartu nebegyvena ir jokių ryšių nebepalaiko, bendrauja tik klausimais, susijusiais su vaikais, išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas. Mano, kad abu su atsakovu pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas dėl savitarpio pagarbos, moralinės paramos, todėl santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas atsiliepime sutiko su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl santuokos iširimo.
18. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų santuokos išsaugojimui, abiem stigo lojalumo ir vienas kito palaikymo, dėl to laikytina, kad abu sutuoktiniai yra atsakingi už CK 3.27 straipsnyje nustatytų sutuoktinių pareigų netinkamą vykdymą, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
19. Pagal CK 3.64 straipsnio nuostatas teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t. y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda, abu gyvena savo savarankiškus gyvenimus, todėl imtis priemonių santuokai išsaugoti nėra tikslinga.
20. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširusi, nutraukia ieškovės D. J. ir A. J. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
21. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašė palikti sutuoktinių turėtas pavades. CK 3.69 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Nurodomo straipsnio 2 dalyje numatyta – jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Vadinasi tam, kad uždrausti vienam iš sutuoktinių pasilikti santuokinę pavardę, reikalingos dvi sąlygos: 1) galima uždrausti pasilikti santuokinę pavardę tik kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui, jeigu santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės; 2) sutuoktiniai neturi turėti bendrų vaikų. Šiuo atveju, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalys turi bendrų vaikų, atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimais, todėl po santuokos nutraukimo D. J. paliktina santuokinė pavardė-J., A. J. paliktina jo prigimtinė pavardė – J.
22. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo sutuoktiniams vienam iš kito nereikia, nes abu yra darbingi ir dirbantys asmenys, atsakovas atsiliepime su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis sutiko, todėl išlaikymo klausimas byloje nespręstinas (CPK 3.72 straipsnio 1 dalis).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai. Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
24. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas). Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
25. Ieškovė prašė nustatyti šalių vaikų gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas atsiliepime su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko. Remiantis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, šalių nepilnamečiai sūnus gyvena su ieškove, kuri prižiūri, auklėja ir lavina vaikus bei deda pastangas, kad vaikai jis augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, taptų dorais ir išsilavinusiais asmenimis. Be to, iš byloje pateikto D. J. Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, jog berniukas nurodo, kad norėtų likti gyventi su mama, bet norėtų šiek tiek pagyventi ir su tėčiu, nes su juo jau negyvena keturis metus.
26. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, ir tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai nuolatos gyvena su ieškove, atsižvelgiant į ieškovės pastangas dėl vaikų ir galimybes užtikrinti jiems saugią aplinką, teismas tenkina šį ieškovės reikalavimą visiškai ir nustato šalių nepilnamečių vaikų D. J. ir N. J. gyvenamąją vietą su motina D. J. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
27. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
28. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
29. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti. Todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami vaikų tėvai, turi siūlyti teismui bendravimo su vaiku tvarkas, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).
30. Ieškovė prašo nustatyti, kad šalys su vaikais bendrauja abipusiu susitarimu. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasiūlė (pateikė) ieškinyje nurodomą nustatyti bendravimo tvarką, atsakovas atsiliepime į ieškinį sutiko su visais ieškovės ieškinyje pareikštais reikalavimais.
31. Nėra duomenų, kad ginčo šalys negalėtų derinti bendravimo tvarkos pagal ieškinyje nurodytą tvarką. Tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, jog šalių ir nepilnamečio paaiškinimai patvirtina, kad iki šiol tėvams pavyko geranoriškai bendradarbiaujant užtikrinti tėvo ryšių ir santykių su sūnumis palaikymą, todėl Tarnybos vertinimu, ieškovės prašymas nustatyti, kad tėvas su vaikais bendraus abipusiu tėvų susitarimu, neprieštarauja vaikų interesams. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Todėl šalims išaiškinama teisė, atsiradus nesutarimų dėl bendravimo su vaikais, kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.
32. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nustato, jog šalys su vaikais bendrauja abipusiu susitarimu.
Dėl išlaikymo vaikams priteisimo
33. Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.
34. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas – išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis, pirmiausia, priklauso nuo tėvų susitarimo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis), ir tik esant ginčui dėl išlaikymo pareigos vykdymo ar išlaikymo dydžio yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį (CK 3.194 straipsnis). Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
35. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
36. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
37. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kuris nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 840 Eur (atskaičius mokesčius, apie 633,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014). Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Nuo 2023 m. sausio 1 d. vienam vaikui skiriama ir mokama 85,75 euro universali išmoka vaikui. Todėl tėvų turtinei padėčiai esant lygiavertei vienam iš tėvų tenkanti vaiko išlaikymo dalis yra apie 274,00 Eur (633 - 85,75) :2).
38. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo prašo priteisti didesnį nei minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti reikalingą išlaikymą, sudarantį didesnę nei orientacinis minimalaus dydžio išlaikymas sumą. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas – išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis, pirmiausia, priklauso nuo tėvų susitarimo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Atsakovas atsiliepime sutiko su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Be to ieškovė detalizavo vaikų poreikiu, išvardindama konkrečias poreikių rūšis bei jų patenkinimui reikalingas išlaidas. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. J. nepilnamečiams vaikams D. J. ir N. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 500,00 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Ieškovės skaičiavimais, vieno sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga 1000,00 Eur suma per mėnesį (450,00 Eur – maistui, 50,00 Eur vaikui tenkanti dalis būstui išlaikyti; 50,00 Eur – drabužiams, 245,00 Eur – išlaidos vaikų lavinimui, 40,00 Eur – sveikatos priežiūrai, 50,00 Eur- higienai, 90,00 Eur – laisvalaikiui bei būreliams, 60,00 Eur- šventėms, 50,00 Eur – nenumatytoms išlaidoms). Byloje pateikti įrodymai, kad D. J. lanko privačią gimnaziją, kurioje ugdymo paslaugos yra mokamos, taip pat vaikas lanko neformaliojo ugdymo užsiėmimus pagal sutartis sudarytas su UAB ,,P.“ bei VšĮ M. š.
39. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, kad tarp šalių nėra ginčo dėl teiktino nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteisiamas nepilnamečiams vaikams išlaikymas po 500,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. vasario 1 d.) iki vaikų pilnametystės. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė D. J. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
40. Teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
41. Teismui nutraukiant santuoką, vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.).
42. Ieškovė nurodė, kad šalys neturi bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto. Atsakovas prieštaravimų dėl šių ieškovės nurodytų aplinkybių nepareiškė, atsiliepime sutiko su visais ieškovės ieškinyje pareikštais reikalavimais, tame tarpe ir dėl ieškovės nurodytų aplinkybių dėl santuokoje įgyto turto. Bylos duomenys patvirtina, jog šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Teismų informacinės sistemos LITEKO Vedybų sutarčių registro duomenimis tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Povedybinė sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip minėta, byloje esantys aktualūs VĮ ,,Registrų centras“ ir VĮ ,,Regitra“ duomenys patvirtina, kad šalys laikotarpiu nuo santuokos sudarymo iki Povedybinė sutarties sudarymo nėra įgijusios bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto. Todėl santuokoje įgyto turto klausimas nagrinėjamoje byloje nespręstinas.
Dėl prievolių kreditoriams
43. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus.
44. Ieškovė nurodė, kad turi asmeninius kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų AB Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2020 m. gegužės 7 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos po santuokos nutraukimo prašo palikti vykdyti ieškovei. Taip pat nurodė, kad atsakovas turi finansinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB ,,GelvoraSergel“, AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras‘', UAB ,,GF bankas“, BĮ Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, UAB ,,Mobili prekyba“, K. J., M. S., A. R., G. R., R. K., AS Inbank filialui, AB ,,Mokilizingas“, UAB ,,Kurt Koenig statybinės mašinos“, kuriuos po santuokos nutraukimo prašė palikti vykdyti atsakovui. Ieškovės nurodytus atsakovo įsipareigojimus kreditoriams patvirtina ir byloje iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ gauti Antstolių informacinės sistemos duomenys apie iš atsakovo, kaip skolininko, vykdomus išieškojimus.
45. Tretieji asmenys prieštaravimų dėl ieškovės prašomų finansinių įsipareigojimų vykdymo paskirstymo po šalių santuokos nutraukimo nepareiškė. Todėl po santuokos nutraukimo ieškovės prisiimti įsipareigojimai AB Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2020 m. gegužės 7 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikytini jos asmeniniais įsipareigojimais šiam kreditoriui, o finansiniai įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB ,,GelvoraSergel“, AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“, UAB ,,GF bankas“, BĮ Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, UAB ,,Mobili prekyba“, K. J., M. S., A. R., G. R., R. K., AS Inbank filialui, AB ,,Mokilizingas“, UAB ,,Kurt Koenig statybinės mašinos“ laikyti po santuokos nutraukimo atsakovo finansiniais įsipareigojimais šiems kreditoriams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
47. Ieškovė neprašė priteisti iš atsakovo jos patirtų bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia. Tačiau bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams prieisimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Todėl patenkinus ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams visa apimtimi, iš atsakovo priteisina 270,00 Eur žyminio mokesčio suma (1000 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
48. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), kurios sudaro 119,52 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp D. J. (ikisantuokinė pavardė – K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – „J.“ ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti prigimtinę pavardę – „J.“.
Nustatyti nepilnamečių vaikų D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaiko motina (ieškove) D. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnums D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. vasario 1 d. iki vaikų pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti, kad atsakovas A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja abipusiu šalių susitarimu.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui AB Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, j. a. k. 304870069, pagal 2020 m. gegužės 7 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo asmeninėmis atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis yra šios prievolės:
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini);
- Uždarajai akcinei bendrovei ,,GelvoraSergel“, į. k. 125164834, vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini);
- Akcinei bendrovei ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“, į. k. 120505210, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini);
- Uždarajai akcinei bendrovei ,,GF bankas“, į. k. 300515252, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini);
- Biudžetinei įstaigai Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, į. k. 188785847, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini);
- Uždarajai akcinei bendrovei „Mobili prekyba“, į. k. 125967733, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ;
- AS Inbank filialui, į. k. 305340173, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini);
- Uždarajai akcinei bendrovei ,,Kurt Koenig statybinės mašinos”, į. k. 3000 90755, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini);
- Uždarajai akcinei bendrovei ,,Eurocom“, į. k. 301673440, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini);
- K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini);
- M. S., vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini);
- A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini);
- R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 119,52 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų, 52 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui ir Vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.