Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.5.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.2; 1.1.8.7.1; 1.1.10.1; 1.2.14.10.1; 1.2.28.5.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2023 m. kovo 31 d.

sekretoriaujant Laimai Mickevičiūtei, Sandrai Kalniūtei, Kristinai Grikietytei-Guobienei, Lukui Žižiui, Armintei Minelgaitei, Irenai Laurutėnienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, individualios įmonės ,,V.“ savininkė, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalyje,

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2011 m. sausio 4 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, įpareigojant baudą sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

2) 2011 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, iki 2012 m. kovo 1 d. atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą 200 Lt žalą bei iki 2012 m. balandžio 1 d. neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2011 m. sausio 4 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, iki 2012 m. kovo 1 d. atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą 200 Lt žalą bei iki 2012 m. balandžio 1 d. neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;

3) 2012 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2012 m. gruodžio 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 290 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2011 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda. Į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas E. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 1 diena. 2013 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi 2012 m. liepos 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda pakeista 2 parų arešto bausme, bausmę atliekant areštinėje;

4) 2013 m. balandžio 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 35 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2012 m. gruodžio 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo ir 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2012 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą 2012 m. gruodžio 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu. 2013 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 2013 m. balandžio 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2012 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą 2012 m. gruodžio 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu;

5) 2016 m. gegužės 20 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 24 MGL (903,84 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. 2018 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi 2016 m. gegužės 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda pakeista 96 valandų viešųjų darbų, įpareigojant atlikti viešuosius darbus per 3 mėnesius, neatlygintinai dirbant po 32 (trisdešimt) valandas per mėnesį visuomenės labui;

6) 2020 m. sausio 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 3 mėnesius pradėti dirbti, viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. gegužės 23 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 294 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje;

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirba UAB „Ž.“, teistas:

1) 2017 m. rugsėjo 22 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti, mokytis arba registruotis Darbo biržoje. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 mėnesius atlyginti priteistą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d.;

2) 2020 m. sausio 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą, taip pat viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 metus 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiems turtinę žalą. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme, išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. gegužės 23 d.,

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2016 m. gegužės 20 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 24 MGL (903,84 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. 2018 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi 2016 m. gegužės 20 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda pakeista 96 valandomis viešųjų darbų, įpareigojant atlikti viešuosius darbus per 3 mėnesius, neatlygintinai dirbant po 32 valandas per mėnesį visuomenės labui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos viešųjų darbų bausmės atlikimo terminas pratęstas 3 mėnesiams. 2018 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi M. Ž. paskirta 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista 16 parų arešto bausme, bausmę atliekant areštinėje;

2) 2016 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos baudos bausmę įskaitytas M. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. birželio 3 d. 02.30 val. iki 2016 m. birželio 3 d. 15.03 val. (1 para) ir paskirta galutinė bausmė – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

3) 2017 m. rugsėjo 22 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti, mokytis arba registruotis darbo biržoje. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 mėnesius atlyginti priteistą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitas M. Ž. suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. 2018 m. rugsėjo 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi panaikintas 2017 m. rugsėjo 22 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, pasiunčiant M. Ž. atlikti nuosprendžiu jam paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. 2019 m. birželio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi 2017 m. rugsėjo 22 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2016 m. gegužės 20 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, kurio vykdymo tvarka pakeista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 5 d. ir 2018 m. spalio 16 d. nutartimis, paskirta 16 parų arešto bausme ir paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo M. Ž. faktinio sulaikymo, t. y. nuo 2019 m. gegužės 2 d. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d.;

4) 2020 m. sausio 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. balandžio 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta – 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 2020 m. sausio 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. birželio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 7 d. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. gegužės 23 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. F., E. J., G. M. ir M. Ž. veikdami kartu bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą D. F. tariamą teisę ir panaudodami psichinę ir fizinę prievartą padarė didelės žalos asmens teisėms, o būtent: 2018 m. rugpjūčio 24 d., veikdami kartu, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą D. F. teisę į 34 000 Eur skolos susigrąžinimą iš V. V. ir 2018 m. rugpjūčio 24 d. dienos metu, tiksliai nenustatytą valandą, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „Savas“, Savanorių pr. Nr. 346, Kaune, bendrininkai E. J. ir G. M. V. V. įsisodino į automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusivežė į Kaune, Kleboniškio miške, esančią aikštelę, kur E. J., naudodamas fizinę prievartą – mušdamas V. V. pagaliu, kumščiais, spardydamas kojomis, padarė V. V. poodines kraujosruvas pasmakrėje, nosies nugarėlėje, abiejuose žastuose, dešiniosios ausies srityje, odos nubrozdinimus viršugalvio srityje, pakaušio srityje, kairiojo dilbio srityje, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, o G. M. naudojant psichinę prievartą – grasinant šaunamuoju ginklu, reikalavo atiduoti D. F. tariamą 34 000 Eur skolą bei iš V. V. atėmė vyrišką rankinę „Gorgio Armani“, 100 Eur vertės, su joje buvusiais daiktais: mobilaus ryšio telefonu „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su „Tele2“ SIM kortele, 10 Eur vertės, mobilaus ryšio telefonu „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su „Tele2“ SIM kortele, 600 Eur vertės, oriniu pistoletu „PM“ 49, 100 Eur vertės, automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) , privalomosios civilinės atsakomybės draudimo polisu Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų apskaitos kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo rakteliu, nuo rankos nusegė rankinį laikrodį „JK Jordan Kerr“, 120 Eur vertės, bei tą pačią dieną, tiksliai nenustatytą valandą, toje pačioje vietoje, prie nusikalstamos veikos darymo prisijungusi D. F., kartu su E. J. ir G. M. nukentėjusiojo V. V. atžvilgiu naudojo psichinę prievartą – grasino susidorojimu bei D. F. už V. V. atžvilgiu atliktus fizinės ir psichinės prievartos veiksmus, kaip atlygį E. J. ir G. M. perdavė 200 Eur. Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. J. kartu su bendrininku G. M., G. M. vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusįjį V. V. atsivežė į garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį garažų masyve (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusįjį V. V. tiksliai tyrimo metu nenustatytą laiką laikė garaže įrengtoje duobėje. Po to tęsdami nusikalstamus veiksmus tą pačią dieną, tiksliai nenustatytą valandą, E. J. kartu su bendrininku G. M., G. M. vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusįjį V. V. atsivežė prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kur prisijungęs prie nusikalstamos veikos vykdymo bendrininkas M. Ž., atsisėdęs į automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš bendrininko E. J. paėmęs nukentėjusiojo V. V. rankinę „Gorgio Armani“ su joje buvusiu V. V. naudojamo automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios civilinės atsakomybės draudimo polisu Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų apskaitos kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitais aukščiau minėtais V. V. priklausančiais daiktais, nukentėjusiajam V. V. pareiškė, kad kol nebus perduoti pinigai – 40 000 Eur skola, kaip užstatas konfiskuojamas nukentėjusiojo V. V. naudojamas automobilis „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau tęsdami nusikalstamus veiksmus, tą pačią dieną, bendrininkai E. J., G. M. ir M. Ž. nukentėjusiajam V. V., kaip dalį skolos grąžinimui, liepė pinigų prašyti pas pažįstamus asmenis. Nukentėjusysis V. V., jų paliepimu, tą pačią dieną, apie 16.30 val., susisiekė su pažįstama D. G., kuri kaip dalį skolos bendrininkui G. M. perdavė 170 Eur. Toliau tęsdami nusikalstamus veiksmus tą pačią dieną, tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, bendrininkai E. J., M. Ž. ir G. M., kaip užstatą už negražintą V. V. D. F. tariamą 34 000 Eur skolą, užvaldė nukentėjusiojo V. V. naudotą automobilį „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 17 000 Eur, priklausantį AB „Šiaulių bankas“, kuris tuo metu stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „Savas“, Savanorių pr. 346, Kaune. Šiais veiksmais bendrininkai D. F., E. J., G. M. ir M. Ž. veikdami kartu padarė didelės žalos nukentėjusiojo V. V. teisėms.

Be to, E. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. rugpjūčio 24 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytą valandą, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „Savas“, Savanorių pr. Nr. 346, Kaune, kartu su bendrininkais G. M. ir M. Ž., užvaldęs nukentėjusiojo V. V. naudotą automobilį „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį AB „Šiaulių bankas“, kurio vertė 17 000 Eur, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. 22.54 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje tyčia automobiliu atsitrenkdamas į tyrimo metu nenustatytas kliūtis apgadino automobilio priekyje kairėje pusėje apatinėje dalyje esančius automobilio mazgus. Tuo padarė nukentėjusiajam V. V. turtinę žalą sumoje 5 063 Eur. Tokiais veiksmais E. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji D. F. savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu po nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausų bei rašytinių įrodymų ištyrimo D. F. parodė, kad negali pasakyti, kiek tiksliai V. V. jai buvo skolingas įvykio dieną, galimai apie 17 000 Eur. Jai buvo žinoma nukentėjusiojo finansinė padėtis – areštuotos sąskaitos, antstoliai, teismai, nes iš jo buvo priteista 150 000 Eur civiline tvarka. Sakė V. V., kad grąžintų pinigus, tačiau paskui suprato, kad jis pinigus grąžina darydamas naujus nusikaltimus – dalį grąžina, o kitus sau „į kišenę“. V. V. buvo pasakyta grąžinti pinigus, kol nevėlu – tai sakydama turėjo omenyje, kad V. V. sės į kalėjimą. V. V. yra protingas ir suktas žmogus, todėl suprato, kad kalbama apie sėdimą į kalėjimą. Dalį pinigų jai grąžino, kitų negrąžino. Nukentėjusiajam sakė, kad arba grąžini gražiuoju, arba ji kreipsis į teisėsaugą. Nuvažiavo pas viršininką į namus ir pakalbėjo. Net jeigu būtų grąžinti pinigai, tai būtų kreipusi dėl nukentėjusiojo nusikalstamų veiksmų. Jos tikslas buvo surinkti visus nuo V. V. nukentėjusius žmones. Įvykio dieną vykdama į Kauną ji bendravo su Vilniaus AVPK pareigūnais – su R. V., D. K., A. K. bendravo telefonu per „Viber“ programą. Tai buvę jos bendradarbiai. Pagal jos kreipimąsi yra pradėtas oficialus tyrimas. Kaltinamieji buvo atvažiavę pas ją į kavinę. Tai buvo 2018 m. arba liepos pabaiga, arba rugpjūčio pradžia. Greičiausiai rugpjūčio pradžia. Jie nurodė, kad ieško V., kad negali jo surasti. Visi nukentėję nuo V. V. turėjo tikslą paduoti vieną bendrą pareiškimą. Pas ją buvo atvažiavę ne trys kaltinamieji, o 6-7 vyrai. Vyrai neprisistatė, jų pavardes sužinojo iš pareikšto įtarimo. Vyrų vizito pas ją tikslas – jie pasakė, kad ieško V., kad V. jiems skolingas pinigų. Vyrai pasakė, kad V. jiems nelabai daug skolingas pinigų. Su atvykusiais vyrais jai nebuvo baisu. Kažkuris iš jų buvo paieškomas. Po to karto kavinėje bendravo su jais tik telefonu – daug su kuo tuo metu bendravo, ruošėsi pareiškimui. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje ji dalyvavo nukentėjusiosios statusu – V. V. nuteistas dalyje dėl 5 000 Eur, dėl 29 000 Eur išteisintas. V. nuteistas kartu su G.. Apie nukentėjusiojo naudotą „Phaeton“ automobilį, jai žinoma, kad nukentėjusysis juo naudojosi virš metų. A. įkalbėjo šį automobilį įsigyti lizingu. Iš žiniasklaidos žino, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį L. (šiuo metu pavardė – V.) buvo stipriai sumuštas beisbolo lazdomis. 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo susitikusi su nukentėjusiuoju – ant jo sužalojimų nepastebėjo. V. jos laukė prie parduotuvės, esančios netoli autostrados, kiek pamena, tai parduotuvė „Šilas“. Jis buvo vienas, jų pokalbis vyko aikštelėje prie parduotuvės. Pokalbis baigėsi tuo, kad ji nurodė, jog kreipsis į departamentą. Apie Kleboniškio miško aikštelę pasidomėjo po pareikšto įtarimo – iki tol nieko apie tą aikštelę nežinojo, nes retai į Kauną atvažiuodavo. Įvykio dieną jos toje aikštelėje nebuvo. Jeigu tą dieną būtų važiavusi į mišką daryti nusikaltimo, tikrai nebūtų ėmusi savo telefono. Neprašė J., M. ir Ž. „išmušti pinigus“ iš nukentėjusiojo – toks prašymas būtų buvęs nelogiškas, nes ji tuo metu kreipėsi į policiją. J., M. nedavė pinigų, nežadėjo jokio atsiskaitymo. Ji (kaltinamoji) su V. bendravo kiekvieną dieną, dažniausiai per „Viber“ programėlę. Po susitikimo prie „Šilo“ parduotuvės taip pat bendravo. V. sakydavo, kad grąžins pinigus. Jos skaičiavimu V. jai skolingas apie 29 000 Eur.

Kaltinamasis E. J. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino. Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu po nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausų bei rašytinių įrodymų ištyrimo E. J. parodė, kad byla yra išgalvota V.. Iki įtarimo šioje byloje pareiškimo, V. pažinojo apie pusę metų. Su V. susipažino per draugą M. Ž.. Su V. santykiai buvo draugiški. Kiek pamena, su D. F. susipažino taip pat per M. Ž.. F. Ž. buvo minėjusi, kad V. yra ją apgavęs. Įvykio dieną turėjo susitikti su V. draugais latviais prekybos centre „Savas“, pasikalbėti dėl kontrabandos cigarečių. G. M. nuėjo susitikti su latviais – grįžęs po pokalbio G. M. pasakė, kad nieko nesigauna. Paskui visi važiavo G. automobiliu, nukentėjusiojo automobilį paliko prie „Savo“. V. sakė, kad turi pažinčių prokuratūroje, skambino prokurorui, bet prokuroras V. neatsiliepė. Nuvažiavo prie prokuratūros. G. M. reikėjo nuostolius atlyginti, nes kitaip būtų laisvės atėmimas – V. žadėjo padėti sutvarkyti šį klausimą. Per M. Ž. jis ir G. M. buvo paskolinę V. V. po 500 Eur. Pinigus perdavė per M. Ž.. V. turėjo grąžinti su procentais 2500 E. V. pasakė, kad gali užstatyti mašiną, todėl nuvažiavo iki lombardo, esančio Nemuno g. Mašinos užstatyti nepavyko, nes ji priklausė bankui, o ne V.. V. buvo minėjęs, kad dėl skolos jį spaudžia moteris, kuri, kaip paaiškėjo, buvo D. F.. V. sakė, kad ta moteris jam grasina policija. V. pasiūlė nuvažiuoti į mišką ir suvaidinti kad jis (E. J.) ir G. M. iš nukentėjusiojo reikalauja pinigų, kad jie grasina V.. Į mišką nuvažiavo G. „Vokswagen“ markės mašina. V. paskambino D. F. ir ji atvažiavo. Planas buvo grasinti V. V. ginklu – pats V. jiems davė orinį šautuvą. Miške buvo jis (E. J.), M., V. ir po kurio laiko atvažiavo F.. F. nematė, kaip smurtauta prieš V., tik kraujas galva bėgo V.. Dėl sužalojimo F. pasakė – šito reikėjo. Ji taip pat matė ginklą. V. verkė ten. F. miške pabuvo neilgai. Tada visi nuvažiavo pas jo (E. J.) pažįstamą N. T. į garažą. V. paprašė telefonu padaryti nuotrauką. N. T. nuvažiavo vandens. V. jiems už tai pažadėjo 2 000 Eur. Tada nuvažiavo pas V. draugę – V. pasiūlė M. nueiti iki jos namų. V. norėjo sukurti situaciją, kad galėtų pareiškimą policijai F. F. parašyti. Su F. buvo ir jis susitikęs, F. jam yra minėjusi apie 30 000 Eur skolą. Su F. buvo susitikęs ir Vilniuje, gal ir Kaune. F. neprašė daryti spaudimo V.. Jis (E. J.) bendraudavo ir su F., ir su V.. Pripažįsta, kad buvo visose kaltinime nurodytose vietose, kad buvo atlikti smurtiniai veiksmai V. atžvilgiu, tačiau pažymi, kad smurtiniai veiksmai buvo atlikti paties V. noru. V. davė savo ginklą M., kad M. vaidintų prieš ateinat F.. Jis (E. J.) V. sudavė gal vieną, gal du smūgius, sudavė su pagaliu į pakaušį. Reikėjo suduoti taip, kad matytųsi, t. y., kad F. matytų, todėl praskėlė V. galvą. V. buvo žadėjęs sumokėti 2 000 Eur, todėl važiavo pas V. draugę. M. nuėjo pas tą moterį. Moters paduotus 200 E. V. jiems padavė. D. F. buvo atvykusi į mišką, nes viskas dėl jos ir buvo suorganizuota – miške F. aprėkė V., bet jo nemušė, šnekėjo su juo dėl skolos (nepamena, ar buvo įvardinta konkreti suma). Po įvykio skambino D. F., tačiau nepamena, kiek kartų. Su D. F. taip bendravo ir iki įvykio. Įvykio dieną į nukentėjusiojo automobilį „Phaeton“ jis (E. J.) nebuvo įlipęs – visur važiavo su G. automobiliu. Įvykis baigėsi kalniečiuose prie V. draugės namų. V. sakė, kad grįš pirmadienį iš sodybos ar iš kažkur kitur. Po įvykio buvo susitikę su V. prie „Akropolio“, prie „Megos“, bendravo su juo kaip geri pažįstami. Savo kaltės dėl nukentėjusiojo automobilio apgadinimo taip pat nepripažįsta. V. tą mašiną Ž. skolindavo. Gal ir įvykio dieną buvo Ž. mašiną paskolinęs, nežino. Jis (E. J.) su M. Ž. ir G. M. yra draugai, bendrauja šeimomis dešimt metų. Dėl to, kaip V. automobilis „Phaeton“ atsidūrė prie N. T. garažo, kaltinamasis parodė, kad tą automobilį buvo pasiskolinęs Ž., kuris pasakė, kad padarė autoįvykį. M. Ž. jis (E. J.) pasiūlė automobilį suremontuoti pas savo pažįstamą, todėl nuvežė automobilį pas T. į garažą. Kai atvežė automobilį, N. T., kiek pamena, garaže nebuvo. Buvo vakaras, paskambino Ž. ir pasakė, kad padarė avariją. Paklausė M. Ž., kur jis yra, ir atvažiavo su žmona, kuri buvo už vairo. Buvo ratas išlūžęs. M. Ž. nežinojo, ką daryti su mašina. Pasakė M. Ž., kad jis (E. J.) turi pažįstamą meistriuką – automobilį su tralu nuvežė iki N. garažo, po to tą patį vakarą paskambino ir pasakė N.. Nebuvo laiko automobilio remonto suderinti su nukentėjusiuoju, nes buvo vakaras, tačiau nukentėjusysis žinojo apie autoįvykį – viskas įvyko tą pačią dieną, kai važiavo į mišką. Jam V. buvo sakęs, kad yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau iki kaltinime nurodytų įvykių V. tikėjo, negalvojo, kad V. jį apgaudinėja.

Kaltinamasis G. M. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu po nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausų bei rašytinių įrodymų ištyrimo G. M. parodė, kad įvykio dieną susiskambino su J. ir apie 10-11 val. susitiko. Buvo susitikimas dėl cigarečių su latviais. Be to, jis (G. M.) rūpinosi, kad jo pareigūnai neuždarytų – per kelias dienas reikėjo sumokėti pinigus. Su jo (G. M.) mašina važiavo į Nemuno g. – su nukentėjusiojo mašina nevažiavo, nes nukentėjusysis sakė, kad neturi kuro. Paskui nuvažiavo į prokuratūrą, sustojo prie Karo muziejaus. Nukentėjusiajam nepavyko prisiskambinti pažįstamiems. Sėdo į mašiną ir galvojo, ką daryti. V. kilo mintis susitikti su F.. Jis paskambino F., kuri atvažiavo po poros valandų. V. jam (G. M.) davė orinį šautuvą, kad pavaidinti. Reikėjo suvaidinti, kad F. palauktų dėl skolos ir nesikreiptų į policiją. F. pakalbėjo su V.. Tuomet jis, E. J. ir V. V. išvažiavo prie garažų. Apsiprausė ir važiavo iki Ž.. V. paskambino moteriai, kuri byloje yra nukentėjusioji. Atvažiavo prie jos namų, su V. ėjo pas tą moterį. V. moteriai pasakojo, kad jį sumušė kiti žmonės, kad reikia pinigus grąžinti. Moteris nuėmė nuo bankomato pinigų 160 ar 180 Eur, V. tuos pinigus padavė jam ir E. J.. V. pasakė, kad su juo (G. M.) susitiks pirmadienį, jis (G. M.). Ž. su J. išvežiojo po namus. Su V. buvo susipažinęs pavasarį, o su F. susipažino po V. pasakojimų, kad F. jį spaudžia dėl skolos. Norėjo išklausyti ir F., todėl nuvažiavo pas ją į barą, esantį Vilniuje. Su V. jį supažindino Ž., pasakęs, kad per V. gali „pasidaryti“ pinigų. Pažinties su V. tikslas buvo lengvi pinigai. Jo (G. M.) vaidmuo miške buvo laikyti į V. nukreiptą ginklą ir rėkti, kad „greičiau pinigai“ – jis nukentėjusiojo atžvilgiu jokių smurtinių veiksmų neatliko. V. prašymu, nukentėjusiajam su pagaliu į galvą trenkė J.. Miške praleido 3-4 valandas – laukė, kol F. iš Vilniaus atvažiuos. F. atvažiavo automobiliu, tačiau jos automobilio nematė, nes jie buvo nuošalesnėje vietoje, nei automobilių stovėjimo aikštelė. F. miške praleido 15 min. Miške F. su V. kalbėjo apie skolą. V. buvo paskolinęs 500 Eur, turėjo atgauti 800 Eur. Pinigus V. skolino pavasarį ar vasaros pradžioje. Sugalvojo važiuoti iš miško į garažą, nes garažas buvo netoli – negalėjo važiuoti į kolonėlę, nes nukentėjusysis buvo kruvinas. Kai V. nuplovė kraują, sužalojimų nesimatė. Įvykio dieną nukentėjusiojo automobiliu nesinaudojo – jis apskritai nėra važiavęs V. automobiliu. Tą dieną nukentėjusiojo automobiliu važiavo Ž. Jis (G. M.) domėjosi, ar automobilis sutaisytas, nes Ž. jo draugas. Prašė, kad F. nesikreiptų į policiją, nes jeigu V. pasodins, tai neatgaus skolos nei F., nei jie. F. nėjo į kompromisą, reikalavo pinigų. Jo (G. M.) grasinimą ginklu V. matė F. ir J.. Kai J. trenkė V., F. jau buvo jo (G. M.) matymo lauke. J. buvo pažįstamas su F.. F. matė ir grasinimą ginklu, ir smurtavimą prieš V.. V. T. nepažinojo, T. nežinojo, kad jų atvažiavimas į garažą yra vaidyba. Po garažo, jis (G. M.), J., V. ir Ž. važiavo link V. nurodytos moters. Galvojo, kad važiuoja paimti 2000 Eur už vaidinimą. Nežino, kodėl pasiėmė Ž. – gal Ž. paskambino neturėdamas ką veiki, kaip kiekvieną dieną. Ž. nepaėmė V. daiktų. Nebuvo kalbos apie automobilio „Phaeton“ paėmimą, kol V. grąžins skolą. Nematė, kaip „Phaeton“ rakteliai atsidūrė pas Ž.. T. neremontavo mašinos, nes neturėjo laiko. Dėl mašinos apgadinimo Ž. jam pasakojo, kad trenkėsi į bortą. F. yra matęs du kartus – ji sakė, kad V. daug žmonių apgavęs. F. nesakė, kad reikia V. sumušti, bauginti. F. alaus neatvežė.

Kaltinamasis M. Ž. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu po nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausų bei rašytinių įrodymų ištyrimo M. Ž. parodė, kad pažįsta kitus kaltinamuosius ir nukentėjusiuosius. Su E. augo viename kieme, o su G. kartu sportavo, senokai juos pažįsta. Su nukentėjusiuoju susipažino būdamas 17 ar 18 metų lombarde, esančiame Senamiestyje, Nemuno gatvėje. Tada nukentėjusysis jo kažko paklausė, taip visiškai atsitiktinai prasidėjo jų bendravimas. Yra paskolinęs nukentėjusiajam 1 500 Eur, iš kurių 500 Eur buvo jo, o kita suma – G. ir E,, su sąlyga, kad jis per porą savaičių grąžins 2 500 Eur. Paskolos neįformino – tiesiog davė jam pinigus. V. pinigų taip ir negrąžino. Dėl pažinties su D. F. kaltinamasis parodė, kad buvo susitikęs su V. „Akropolyje“, kai praeidama pro šalį D. F. pradėjo rėkti „melagis“, „aferistas“ – tuomet jis (M. Ž.) priėjo prie jos ir su ja susipažino. D. F. pradėjo pasakoti apie nukentėjusįjį – pasakė jo vardą ir pavardę, koks jis yra žmogus, kad aferistas. Po susipažinimo su D. F. internete iš tiesų rado daug straipsnių apie V., kad jis yra „sėdėjęs“ už aferas. Su D. pasikeitė telefono numeriais. Dėl įvykio M. Ž. parodė, kad miške nebuvo. Nukentėjusįjį tą dieną matė – jam (M. Ž.) paskambino E. ar G., jis nusileido ir įsėdo pas juos į mašiną (mašinoje buvo G., E. ir V.), tuomet visi nuvažiavo. V. paleido ten, kur jis prašė. Automobilyje atsisėdo į galą šalia V., jokių sužalojimų ant Viktoro nematė. Nežino, kodėl visi atvažiavo iki jo (M. Ž.). Dėl automobilio „VW Phaeton“ M. Ž. parodė, kad tai jis sudaužė tą mašiną, padarė su ja avariją, o kaltinimai pareikšti E.. Automobilį jam buvo paskolinęs pats V.. Tai buvo ne pirmas kartas, kai pasiskolino V. automobilį – tik automobilio raktelius pasiimdavo, o dokumentai būdavo mašinoje. Kai sudaužė automobilį, paskambino V. ir pasakė apie tai, kad ant borto užvažiavo. Automobilis nebuvo stipriai apgadintas, dar kažkiek važiavo. Vežė automobilį remontuoti į servisą Eiguliuose ar Islandijos plente. Nepamena, ar minėjo V., kad automobilį nuvežė meistrams. Dėl „Lietuvos draudimo“ pareikšto civilinio ieškinio – galvoja, kad ieškinys tenkintinas, tačiau ta suma turėtų būti išieškoma ne iš E., kuris nepagrįstai apkaltintas automobilio apgadinimu, o iš jo (M. Ž.), nes jis yra sudaužęs tą automobilį. Jis (M. Ž.) nieko V. V. nedarė, nenaudojo V. V. atžvilgiu jokių grasinimų, jokio psichologinio smurto, nemušė V. V..

Nukentėjusysis V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam paskambino, tikriausiai J., ir nurodė, jog reikia pakalbėti. Susitiko Savanorių pr., prie prekybos centre „Savas“ esančios „Rimi“ parduotuvės. Nebuvo jokios kalbos – sėdo į G. sidabrinį „Golfą“ ir važiavo. Nesuprato, kur važiuoja. Važiavo į Nemuno gatvę. J. prie lombardo su vienu vyriškiu pakalbėjo. Tas vyriškis jo (nukentėjusiojo) klausė, kieno yra „VW Phaeton“ – atsakė vyriškiui, kad tai banko, lizinginė mašina. Sėdęs į mašiną J. pasakė G., kur važiuoti. Jis (nukentėjusysis) klausė, kas vyksta, prašė paleisti. Važiuojant grasinimų nebuvo. Nuvažiavo į Kleboniškio mišką, ten yra aikštelė, kur jis (nukentėjusysis) atsisėdo ant suoliuko. Telefonu F. skambino J.. G. nieko nesakė. J. iš kojos spyrė į veidą – jis nukrito nuo suoliuko, ant kurio sėdėjo. Pasipylė krūva smūgių. Smūgiavo J.. Sėdėdamas valėsi kraują, o J. nuėjo kažkur į krūmus. Tada pajuto smūgį į galvą – prakirto galvą, buvo be sąmonės. Mano, kad su pagaliu į galvą davė J.. Liepė grąžinti pinigus. G. padavė skuduriuką apsivalyti. G. pats buvo išsigandęs. Tada J. sakė „nesinervuok, aš atsiprašau tavęs“. Jis (nukentėjusysis) atsisėdo ant rąstų, nebuvo jokių muštynių. Kaip suprato, atvažiavo F., J. nuėjo jos pasitikti. Iš jo (nukentėjusiojo) buvo atimtas orinis pistoletas – pistoletas buvo atiduotas G., kai mušė J., tai liepė G. pistoletą nukreipti į jį (nukentėjusįjį). Atėjusi F. sakė „tave užversim“. J. pasiėmė pagalį ir davė per galvą. Tada F. paėmė alų ir pylė jam (nukentėjusiajam) į veidą, sakė kad buvusi tyrėja, kad nieko jai nepadarys, kad riekia atsivežti G. ir jo (nukentėjusiojo) draugelį sudaužyti. Po to buvo smūgių į galvą, J. klausė, ką daryti, atsakiusi „pakasti“ F. išėjo. F. į mišką atvežė 200 Eur (dvi kupiūras po 100 Eur), pinigus padavė J.. Važiuodami iš miško stojo kolonėlėje – J. ėjo keistis pinigus. Tuomet nuvažiavo į Šiaurės pr. prie garažų. Liepė lipti į garažo duobę. Garažo savininkas atvežė 5 l vandens ir davė jam apsiplauti. Jis (nukentėjusysis) paskambino D. G. ir paprašė pinigų, nes bėda. J. pasakė, kad bus kažkiek pinigų. Tada jam liepė lipti iš duobės, jau nemušė. Garažo savininko ir kitų žmonių pagalbos bijojo prašyti, kad nesupykdytų J. ir M., neišprovokuotų dar didesnės agresijos. Važiuojant, kaip suprato, kaltinamieji kelis kartus skambino Ž.. Maironio gatvėje Ž. jį (nukentėjusįjį) pamatė ir nustebo. J. sakė Ž. sėsti į mašiną. Visi nuvažiavo pas D. prie namų, sustojo. Ž. tik pasakė – jei skolingas, tai atiduok. Ž. pas D. eiti nenorėjo, todėl pas D. jis (nukentėjusysis) nuėjo kartu su G.. D. pasakė, kad bėda, nepasakė, kad kaltinamieji jį sumušė. D. sakė, kad daug neturi, kažkiek gali nuo sąskaitos nuimti. D. nuimtus pinigus atidavė G.. Kartu su G. išėjo. Tada grįžo pas D. ir pasakė, kad riekia nusiprausti. Papasakojo D., kas vyko. Buvo penktadienio vakaras, todėl D. pasakė, kad pirmadienį kreipsis į policiją. D. sutvarkė galvą, davė vaistų – ji medikė. Pirmadienį iš ryto jis (nukentėjusysis) kreipėsi į policiją. Į policiją kreipėsi tik pirmadienį, nes norėjo artimuosius apsaugoti, pas kuriuos nuvyko tuoj po įvykio. Be to, tuo metu negalėjo mąstyti blaiviai. Įvykio metu iš jo buvo paimtas pistoletas, rankinė, laikrodis, rankinę ir laikrodį jam grąžino. Paėmė automobilio raktelius, automobilio dokumentus, kurių, kaip ir pistoleto, negrąžino. Po įvykio buvo J. atvažiavęs, kuris pasakė „tvarkykis su F.“. Dar su G. ir J. buvo prie „Megos“ susitikęs. Jis (nukentėjusysis) tuo metu buvo su policijos duota sekimo aparatūra. Pirmą kartą su J., G. ir Ž. buvo susitikęs prie „Topolio“. Kaltinamieji paklausė, ar jis pažįsta F., tai jiems atsakė, kad taip. Kaltinamieji tuomet nurodė, kad jis F. skolingas 40 000 Eur. Pasakė J., G. ir Ž., kad F. F. F. brolio buvo pasiskolinęs 15 000 Eur ir atidavė „su viršum“. F. buvo jo (nukentėjusiojo) draugė – ji tarpininkavo iš jos brolio skolinantis pinigus. F. F. pinigų nesiskolino, tik iš jos brolio. Po pirmo susitikimo su J., G. ir Ž. susisiekė su F.. Su F. iki sumušimo visą laiką bendravo. Pasiskolintus pinigus atidavinėjo dalimis. Iš J. suprato, kad susitikimas prie „Savo“ buvo F. F. iniciatyva. Kai susitiko prie „Savo“, buvo apie 10 valanda ryto. Kadangi susitikimo prie „Topolio“ metu jokių grasinimų nebuvo, nebijojo sėsti į G. automobilį. Jo (nukentėjusiojo) automobilis tuo metu liko stovėti prie „Savo“, tačiau automobilio dokumentai buvo pas jį (nukentėjusįjį). Kai buvo vežamas G. automobiliu, negalėjo iš jo išlipti, nes automobilyje buvo vaikiška automobilinė kėdutė ir padaryta taip, kad durys iš vidaus neatsidarytų. Būdamas miške telefono neturėjo, nes jo rankinė buvo paimta. Dėl civiliniu ieškiniu prašomos priteisti turtinės žalos nukentėjusysis paaiškino, kad 100 Eur prašo už jam negrąžintą pistoletą, marškinėliai ir šortai buvo nauji, po įvykio tapo nebenaudojami. Taip pat buvo padaryta moralinė žala – patyrė išgąstį, baimės jausmą, pradėjo kamuoti nemiga. Neturtinę žalą vertina 5 000 Eur. Patirtą žalą prašo priteisti iš trijų kaltinamųjų – iš Ž. nereikalauja, nes jis galimai nebuvo susijęs su prieš jį vartotu smurtu. Jo (nukentėjusiojo) ginklas buvo Makarovo imitacija – juo galima gipso kartoną prašauti, akį prašauti. Tai pneumatinis ginklas, skirtas šaudyti iš mažų šratų. Savo vardą ir pavardę yra keitęs dėl asmeninių priežasčių. Yra bokso sporto meistras. Praeityje teistas už sukčiavimą ir šmeižtą. Po įvykio susitikimus organizavo J.. Su kaltinamaisiais vėliau susitikti nebijojo, nes jau buvo kreipęsis į teisėsaugą, kuria pasitiki. J. su M. jo atsiprašė, sakė, kad „perlenkė lazdą“.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrint vaizdo įrašus (3 t., b. l. 68–69) nukentėjusysis V. V. paaiškino, kad vaizdo įrašai buvo daromi pareigūnų jam duota aparatūra. Sužalojimai buvo galvoje – vaizdo įraše jų nesimato. Oda buvo nubrozdinta. Lūpa buvo prakirsta. Veide sužalojimų nebuvo. Dėl diktofonu daryto garso įrašo nukentėjusysis paaiškino, kad diktofoną įsigijo, nes D. F. jam pasakė, jog bus problemų. Bendraudamas su ja ėmė įrašinėti pokalbius. Apie tai, kad pokalbiai įrašomi, D. F. neįspėjo.

Nukentėjusioji D. G. (nukentėjusiąja pripažinta teismo protokoline nutartimi; ) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažinojo nukentėjusįjį kaip V. L.. V. pažįsta, nes su juo bylinėjosi kitoje byloje – V. jai pardavė nekilnojamąjį turtą su padirbtais dokumentais. Tuo metu juos siejo pirkėjo-pardavėjo santykiai. Įvykis vyko vasarą, V. jos paprašė paskolinti pinigų, kiek pamena, prašė 2 000 Eur. Tą dieną galėjo duoti tik 170-180 Eur, daugiau neturėjo. Viktoras atvažiavo truputį sumuštas ir kruvinas, lydimas vieno asmens – kaltinamojo G. M.. Minėjo, kad mašinoje jo laukia daugiau asmenų, bet ji pati tos mašinos nematė. Nukentėjusiojo marškinėliai buvo kruvini, matėsi pabrozdinimų. Jis neatrodė normaliai – atrodė sumuštas ir susijaudinęs. Pas ją nusiprausė rankas, veidą. Ji (nukentėjusioji) važiavo iki bankomato paimti pinigų, V. su jį lydėjusiu asmeniu liko laukti prie laiptinės. V. lydėjęs asmuo visada buvo šalia V., tačiau su ja nekalbėjo. Pinigus padavė V. (100 Eur nusiėmė bankomate, o 70-80 Eur turėjo), o V. padavė tam su juo buvusiam žmogui. V. žadėjo vėliau viską paaiškinti. Į policiją V. iš karto nesikreipė, nes jam skubiai reikėjo į Šilalę – ji V. ten ir nuvežė. Sugrįžęs kreipėsi į policiją. Jos civilinis ieškinys 170-180 Eur. V. jai pasakojo, kad jį mušė, kad norėjo uždaryti. Minėjo moterį – kad tai moteris užsakiusi jį sumušti. Apie savo automobilį pasakojo, kad buvo paėmę iš jo. Kai sugrįžo dviese į jos butą, nukentėjusysis paprašė jos padaryti žaizdų nuotraukas su jo telefonu. Ji pati yra medikė – apžiūrėjo V., siuvamų žaizdų nebuvo, buvo pabrozdinimai. Jai pačiai V. yra beveik 50 000 Eur skolingas, tai tie 180 Eur nelabai ką pakeis. Ji pati pavojaus atvažiavus V. nejautė. V. į kitą Lietuvos galą vežė, nes žmogui atsitiko nelaimė, nes nebuvo autobuso. Negalvojo, kad V. jai galėtų meluoti – matė jo diplomus, jo automobilį su ženkleliais, dokumentus, žinojo apie jo kovą su terorizmu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti nuspręsta perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus nukentėjusiosios D. G. parodymus. 2018 m. rugsėjo 10 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti liudytoja apklaustos nukentėjusiosios D. G. parodymai apie tai, kad ji su V. V. pažįstama apie metus laiko, jie yra draugai, bendro gyvenimo tarp jų nėra. Jis kartais atvažiuoja pas ją į svečius, tačiau jie kartu negyvena. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji gyvena su savo vaiku. Bendrų vaikų ji su V. V. neturi. 2018 m. rugpjūčio 24 d. ryte grįžo iš darbo. Iš vakaro su V. V. buvo susitarę kartu praleisti savaitgalį. Tą dieną, apie 12 val. paskambino V. V., tačiau jis neatsiliepė. Po to dar kelis kartus skambino, bet jis neatsiliepė. Po to apie 16.30 val. jai pavyko susisiekti su V. V., neprisimena, ar jis jai pats paskambino, ar ji jam. Pokalbio metu V. V. pasakė, kad jam reikia pinigų. Įvardino 2000 Eur sumą. Minėjo, kad pinigų labai reikia, tačiau priežasties nenurodė. Ji jam atsakė, kad tokių pinigų neturi ir net nežino, iš kur tokią sumą reikėtų gauti. Po to V. V. skambino dar kartą ir vėl vyko kalba apie minėtą pinigų sumą. Tuo metu V. V. jos maldavo, kad ji iš kur nors gautų 2000 Eur, bet kam reikia, jis nesakė, pasakė, kad atvažiuoja su draugu, bet jo neįvardino. Ji bandė klausinėti, bet jis pasakė, kad papasakos vėliau ir kad dabar atvažiuoja pas ją į butą. Po kurio laiko V. V. atėjo į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ji pamatė, kad V. V. galva kruvina. Matėsi, kad galvos srityje padaryta žaizda, kuri dar kraujavo. Taip pat ant kaklo bei ant galvos buvo apdžiūvusio kraujo. Paklausė, kas jam nutiko, tačiau jis tuo metu nieko nenorėjo pasakoti. Taip pat buvo kruvini ir jo marškinėliai trumpomis rankovėmis bei džinsiniai šortai. Kartu su juo buvo jai nepažįstamas vyriškis, ji minėtą vyriškį matė pirmą kartą. Ar tai buvo V. V. draugas, nežino. Apie tai ji V. V. neklausė. Jis buvo apie 30 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesios spalvos plaukų. Šį asmenį nuotraukoje pagal bendrus veido bruožus gal ir galėtų atpažinti, reikėtų pamatyti nuotrauką. Kartu buvęs vyriškis nieko nekalbėjo. V. V. pasiteiravo dėl pinigų, sumoje 2000 Eur, ir pasakė, kad tuos pinigus reikia paduoti su juo kartu atėjusiam vyrui. Ji pasakė, kad tokių pinigų neturi ir nežino, iš ko galima būti pasiskolinti tokią sumą. Tada V. V. paklausė, kiek ji galėtų duoti pinigų. Ji prisiminė, kad savo sąskaitoje turi 170 Eur ir pasakė, kad šiuo metu gali duoti tik tokią pinigų sumą. Neprisimena, kas iš jų pasakė, kad ji važiuotų nuimti iš savo sąskaitos minėtą sumą. Kokia buvo to vyro reakcija, kai ji pasakė apie minėtą sumą, nepamena. Jis, atrodo, nieko nesakė dėl minėtos pinigų sumos. V. V. jos namuose nusivilko kruvinus marškinėlius. Jam ji davė apsivilkti kažkokius kitus marškinius ar marškinėlius, kurie kažkada buvo likę jos bute. Matydama, kad V. V. yra sumuštas, ji nusprendė, kad čia yra kažkas rimta ir sutiko iš savo sąskaitos paimti pinigus. Prisimena, kad kartu buvęs vyras pasakė, kad jis taip pat iš savo buvusios žmonos yra pasiskolinęs 3000 Eur, kad išspręstu V. V. problemą, bet kokia tai buvo problema, jai niekas neaiškino. Taip pasakydamas jis tikriausiai bandė sudaryti vaizdą, kad V. V. padeda spręsti jo turimą kažkokią problemą ir kad tam reikalui pasiskolino minėtą sumą. Kai minėtas vyras tai pasakė, V. V. tik linktelėjo jam pritardamas, bet nieko daugiau neaiškino. Po to tas vyras pasakė, kad nori parūkyti. Ji jam pasakė, kad bute nerūkoma ir, kad dabar ji turi važiuoti nuimti iš bankomato pinigų. Nutarė visi kartu išeiti į lauką. Jie pasakė, kad jos lauks lauke, prie buto laiptinės. Ji su savo mašina nuvažiavo iki bankomato, kuris yra prie prekybos centro „Šilas“, esančio (duomenys neskelbtini). Atvykusi prie bankomato pasižiūrėjo, kad piniginėje turi 70 Eur, todėl iš sąskaitos paėmė tik 100 Eur. Grįžusi prie buto laiptinės su V. V. buvusiam vyrui padavė 170 Eur. Vyras paėmęs pinigus nuėjo. Kad to vyro lauktų kokie nors kiti asmenys, ji nematė. Kartu su V. V. ji grįžo į savo butą ir tada V. V. papasakojo, kad tą dieną buvo sumuštas, kad buvo nuvežtas į mišką, kur buvo mušamas. Minėjo, kad su tuo vyriškiu, kuris buvo atėjęs į butą, buvo dar du asmenys, kurie iš jo reikalavo pinigų. Tų kitų asmenų V. V. neįvardino. Minėjo, kad kažkokia jo pažįstama „D.“, jį kaltina dėl savo kažkokių finansinių nesėkmių, ir kad jis dabar dėl to yra kaltas. Kokios sumos yra patirti nuostoliai, jis neminėjo. Taip pat pasakė, kad tie asmenys paėmė jo automobilį „VW Phaeton“ ir, kad atgautų savo mašiną, jis turės tiems asmenims, kurie jį mušė, sumokėti pinigus. Ji V. V. pasakė, kad jam reikia kreiptis į policiją ir pranešti apie šį įvykį. V. V. įvardintos „D.“ nepažįsta ir apie kokias nors jo skolas nieko nežino (2 t., b. l. 156–158).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji D. G. patvirtino jų teisingumą. Papildomai paaiškino, kad kitoje byloje ji dalyvauja kaip nukentėjusi nuo V., apgauta jo. V. pardavė namą su suklastotais dokumentais. Toje byloje ir antstolis kaltinamasis. Ji 34 000 E. V. ir 2 000 Eur antstoliui sumokėjo. Tų pinigų neatgavo. Kad yra apgauta V. sužinojo, kai V. suėmė.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad jis įvykio nematė, apie įvykį sužinojo iš K. (V. V. jis pažįsta kaip K.) buvusios žmonos O.. Pažįsta nukentėjusįjį – su juo kartu atlikinėjo bausmę. Kaltinamųjų G. M. ir E. J. nepažįsta. Jam yra skambinusi D. F.. F. buvo sutikęs gal tris-keturis kartus. Iš nukentėjusiojo žmonos O. sužinojo, kad V. transporto priemonė sudaužyta, jis pats sužalotas. Dėl šio įvykio kalbėjo su pačiu V.. V. neigė, kad yra skolingas F.. F. jam (liudytojui) yra pasakojusi, kad intensyviai ieškojo V. Š. ar Šilalėje, F. ieškojo V. turto, ką galėtų paimti. Po V. sumušimo F. sakė, kad visiems taip bus, kurie nebendraus. Jam nėra žinoma, kas konkrečiai sieja V. ir F.. Vasarą prieš įvykį V. minėjo, kad nuo jo neatstoja.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. F. parodė, kad yra kaltinamosios D. F. brolis, parodymus duoti sutinka. Žino, kad jo sesuo kaltinama, pasamdžiusi vyrus, kad susidorotų su Viktoru. Apie įvykį žino iš sesers pasakojimo. Jį ir seserį apgavo V. su G. – duomenis apie tai sesuo pateikė kriminalinei policijai. D. rinko informaciją, kad įrodyti V. nusikaltimus. Jo ir sesers santykiai su V. V. prasidėjo 2017 m., kai nukentėjusysis pasiūlė atidaryti kovos su terorizmu padalinį. Jis (liudytojas) tuo tikslu paskolino V. pinigų, kurių V. negrąžino. Nukentėjusiajam buvo paskolinęs 15 000 Eur. Nukentėjusysis ir iš D. F. buvo išviliojęs pinigų. Iš jų šeimos nukentėjusiajam buvo perduota apie 50 000 Eur, gal truputį daugiau. V. jam nei tiesiogiai, nei per seserį nieko negrąžino – nei cento nėra grąžinęs. Kad G. su V. sukčiai, išsiaiškino tik po pinigų perdavimo. D. ieškojo nuo V. nukentėję žmonės – D. žinojo visi nukentėjusieji, jų buvo daug. Kitų kaltinamųjų nepažįsta – jų nėra matęs. Iš sesers žino, kad V. jai grasino. D. F. dėl visų nukentėjusiųjų buvo nustačiusi V. pinigų grąžinimo terminą, kuriam suėjus ketino kreiptis į policiją.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju N. T. parodė, kad iš visų kaltinamųjų pažįsta tik E., iš matymo žino G. M. ir M. Ž.. Kaltinamosios nepažįsta. Nukentėjusiojo taip pat nepažįsta. Dėl įvykio liudytojas parodė, kad buvo penktadienis, maždaug ketvirta valanda po pietų, darbo pabaiga, kai atvažiavo E. su draugu ir atsivežė nukentėjusįjį, paprašė duoti vandens nukentėjusiajam nusiprausti, nes jis buvo kruvinas. Atvažiavo trise su sidabriniu „VW Golf“. Jis (liudytojas) nuvažiavo į „Šiaurinę“, nupirko vandens. Nukentėjusysis nusiprausė. Dėl nukentėjusiojo E. sakė, kad žmogus nukrito. Nei iš kur atvažiavo, nei kur nukrito, nesakė. Su kraujuotu žmogumi jis (liudytojas) nelabai kalbėjo – jam ant rankų papylė vandens, kad nusipraustų. Nukentėjusysis prausėsi garažo duobėje. Į garažo duobę buvo nusileidęs tik nukentėjusysis, kiti stovėjo viršuje. Paprastai pašaliniai nelipa į garažo duobę. Nežino, kodėl tie trys žmonės atvažiavo pas jį. Vandens važiavo su jo (liudytojo) automobiliu, kartu važiavo G. M.. Nukentėjusysis tuo metu buvo garaže – garažo duobėje. Kai nukentėjusysis nusiprausė, jie išvažiavo. Tai buvo primas kartas, kai E. atvežė žmogų apsiprausti. Iki tol automobilio remonto klausimais su juo bendravo. Po įvykio, kitą dieną, E. paprašė „VW Phaeton“ paremontuoti – buvo priekis daužtas, starteris. Tačiau tuo metu turėjo daug darbo, todėl nenorėjo apsiimti remontuoti. Nežino, kieno ta mašina, tik paprašė sutvarkyti. Sakė, kad į bortą atsitrenkta su mašina ir variklio apačia užkabinta. Po to karto daugiau neteko bendrauti su kaltinamaisiais, o pirmadienį ar antradienį atvažiavo policija. Atsisakė kitą dieną atvežtą automobilį remontuoti, policija tą automobilį išsivežė. E. J. atvežė automobilį, pasakė atvariau mašiną sutvarkyti – E. paaiškino, kad grietai nebus, daug darbo. Tą automobilį prašė šeštadienį remontuoti. E. atvarydavo savo automobilį remontuoti, daugiau jokių ryšių su E. neturi. Nejautė, kad vyriškiui, kuris prausėsi garaže, buvo kilęs pavojus, atvykusieji normaliai bendravo. Nukentėjusysis nieko neminėjo apie moterį, prausdamasis nešnekėjo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti nuspręsta perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus liudytojo N. T. parodymus. 2018 m. rugpjūčio 29 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti liudytoju apklausto N. T. parodymai apie tai, kad jis vykdo individualią veiklą – užsiima automobilių remontu. Veiklą vykdo garaže, esančiame garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini), garažo Nr. (duomenys neskelbtini). Garažas nuosavybės teise priklauso jo mamai D. T.. 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo minėtame garaže. Apie 15.40 val. į garažą atvažiavo jo pažįstamas L.. Ar tai tikras jo vardas, nežino, jo pavardės taip pat nežino. Jis atvažiavo automobiliu „VW Golf“, 5 modelio plius, sidabrinės spalvos, valstybinio numerio nežino. Su L. kartu buvo dar vienas asmuo, kurį pažįsta iš matymo kaip L. draugą. Jo vardo ir pavardės taip pat nežino. Su jais kartu buvo jam (liudytojui) nepažįstamas vyriškis, aukštoko ūgio, stambaus kūno sudėjimo, apie 40 metų amžiaus. Jos (liudytojas) pastebėjo, kad to vyro veidas yra kruvinas. L. atėjęs prie garažo tam vyrui įsakmiai, neatsiklausęs jo (liudytojo), liepė lipti į garažo duobę. Šis vyras pakluso ir nesipriešindamas įlipo į garažo duobę. Matėsi, kad tas vyras išsigandęs. Jam (liudytojui) pasakė, kad tas vyras nugriuvo ir susižalojo veidą. Taip pat jo (liudytojo) paklausė, ar jis turi vandens, nes šiam vyrui reikia nusiprausti. Jis pasakė, kad vandens turi labai nedaug ir kad jo neužteks. Tada L. jam (liudytojui) įsakmiai liepė nuvažiuoti su jo draugu nupirkti vandens. Nenorėdamas su L. konfliktuoti, nes jį pažįsta kaip konfliktišką žmogų, sutiko nupirkti vandens. Jis (liudytojas) su savo automobiliu ir L. draugu nuvažiavo į parduotuvę nupirkti vandens. Vandens pirkti atvažiavo į Šiaurės pr., Kaune, esančia parduotuvę. Parduotuvė anksčiau vadinosi „Šiaurinė“, o kaip dabar vadinasi, nežino. Vandenį pirko L. draugas. Kai grįžo, L. jam (liudytojui) taip pat liepė lipti į garažo duobę ir tam vyrui padėti apsiprausti. Kaip minėjo, nenorėdamas konflikto su L., jis (liudytojas) jam taip pat pakluso. Įlipus į duobę joje rado stovinti minėtą vyrą. Jis (liudytojas) jam pasakė, kad padės apsiprausti. Jis (liudytojas) pylė vandenį ant rankų o minėtas vyras prausėsi veidą. Vyriškis buvo praplikęs ir matėsi, kad jo galva visa kruvina. Jis (liudytojas) taip pat pamatė, kad galvos srityje yra prakirsta oda ir susiformavusi žaizda. Jis (liudytojas) jam pasakė, kad praustųsi atsargiai ir nepažeistu minėtos žaizdos. Taip pat pastebėjo, kad kruvini jo marškiniai. Jis vilkėjo margus trumpomis rankovėmis marškinius. Ar buvo kruvinos kelnės, nepastebėjo. Vyriškis nusivilko marškinėlius ir nusiplovė nuo krūtinės kraują, nes ji taip pat buvo kruvina. Ar galėjo būti kokie nors sužalojimai krūtinėje, nežino, nepastebėjo. Gal kraujas buvo nubėgęs nuo galvos. Su tuo vyru jis (liudytojas) nesikalbėjo. Jo neklausė, kas jam nutiko, o jis pats nieko nepasakojo. Vyrui prausiantis, L. su savo draugu buvo garaže prie lauko durų, netoli duobės, ir matė visą prausimosi procesą. Jis (liudytojas) su tuo vyru ir nenorėjo kalbėtis, nes šalia visada buvo L. ir jis (liudytojas) manė, kad L. būtu jam neleidęs to vyro klausinėti susižalojimo aplinkybių. Kiek pamena, prausimosi momentu, L. tam vyrui pasakė, kad jis dar čia turės pabūti, bet konkretaus laiko nepasakė. Jis (liudytojas) L. pasakė, kad turi išvykti iš garažo, nes turi asmeninių reikalų. Tada L. pasakė, kad jis (liudytojas) jam paliktų raktus ir jis po to garažą užrakins. Ar užrakins garažą su jame paliktu vyru, nepasakė. Jis (liudytojas) pasakė, kad niekam nuo garažo raktų neduos ir kad jame niekas neliks. L. dar bandė jį tuo klausimu terorizuoti, sakydamas ko jis čia bijo, viskas bus tvarkoj, bet jis (liudytojas) pasikartojo, kad raktų neduos ir niekam neleis pasilikti garaže. Šis pokalbis vyko jam (liudytojui) jau išlipus iš duobės, kai baigė padėti praustis tam vyrui. Kada iš duobės išlipo tas vyras, nepastebėjo. Ar jis išlipo savavališkai, ar išlipti liepė L., nežino. Su L. buvęs vyriškis nebendravo su tuo vyru kraujuotu veidu. Jis (liudytojas) su juo taip pat nebendravo. Tarp to vyro ir L. tarpusavyje kokių nors buvusių pokalbių taip pat negirdėjo. Dar L. jam (liudytojui) įsakmiai liepė kompiuterio pagalba „VW Golf“ automobilyje, su kuriuo jie atvažiavo, pataisyti kažkokį elektroninį gedimą. Jis (liudytojas) ištaisė kompiuteryje esančią klaidą ir po to jie visi trys išvažiavo. L. draugas sėdo už automobilio vairo, L. šalia vairuotojo, o tas vyras ant galinės sėdynės. Kur jie ruošėsi vykti, nežino. Tas vyras į automobilį įsėdo savarankiškai. Jis (liudytojas) lyg girdėjo, kaip L. tam vyrui pasakė: „sėsk, važiuosim“. Garaže neliko jokių to vyro daiktų. L. jam (liudytojui) taip pat neperdavė jokių daiktų, kad juos paslėptų savo garaže, tuo labiau, šaunamųjų ginklų. Dar nori patikslinti, kad tas vyras, kai prausėsi garažo duobėje, su savimi neturėjo jokių daiktų. L. būdamas prie garažo gėrė „Carlsberg“ alų iš skardinės. Jiems išvažiavus, jis (liudytojas) taip pat išvyko iš garažo. Taip pat parodo, kad kai į jo garažą atvažiavo minėti asmenys, netoliese, kitame garaže, buvo jo garažo kaimynas, kuris galimai matė atvežtą vyrą kruvinu veidu. Šio kaimyno vardo tiksliai neprisimena. Jiems išvykus, jis užrakino garažą ir taip pat išvažiavo. Jis įtarė, kad tas vyras galėjo būti sumuštas, bet apie tai su juo dėl minėtų priežasčių nenorėjo kalbėtis. Ar tą vyrą galėjo sumušti L. su savo draugu, nežino. 2018 m. rugpjūčio 25 d., šeštadienį, jis (liudytojas) atvažiavo prie savo garažo. Atvažiavęs pastebėjo, kad netoli jo garažo stovi automobilis „VW Phaeton“. Kieno tai buvo automobilis, nesidomėjo. Tą pačią dieną jam paskambino L. ir pasakė, kad netoli jo garažo pastatė automobilį „VW Phaeton“, kuris yra apgadintas. Jis minėjo, kad važiavo ir, esant kažkokioms aplinkybėms, automobilis buvo apgadintas. Pasakė, kad jis (liudytojas) turėtų jį suremontuoti. Jis (liudytojas) atsakė, kad turi daug darbo ir kad šiuo remontu neužsiims. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. Po to, 2018 m. rugpjūčio 27 d., pirmadienį, jam būnant garaže, atvažiavo L.. Jis atvažiavo pradžioje vienas. Įsakmiai reikalavo, kad jis (liudytojas) suremontuotų minėtą automobilį. Nenorėdamas didesnio konflikto, nuėjo apžiūrėti automobilio. Pamatė, kad pramuštas priekinis kairės pusės ratas, sulaužytas priekinis buferis, sulenkta priekinė rato šakė, pramuštas variklio karteris. L. pasakė, kad čia daug darbo, kad reikia keisti daug detalių ir kad jis neturi tam laiko. Po šio jų pokalbio L. išvažiavo. Po kurio laiko jis vėl atvažiavo su tuo anksčiau minėtu savo draugu. Vėl buvo tęsiamas pokalbis dėl automobilio remonto, bet jis (liudytojas) nesutiko jo remontuoti ir jie išvažiavo. 2018 m. rugpjūčio 28 d., antradienį, L. vėl atvažiavo su tuo draugu. Pasakė, kad turi visas reikiamas detales automobilio remontui. Jis (liudytojas) pasakė, kad automobilio neremontuos. Tada L. dar iš jo pasišaipė ir su draugu išvažiavo. Jam jokių detalių nepaliko. Su L. susipažino galimai prieš kokius dvejus metus laiko. Susipažino atsitiktinai, greičiausiai, kažkokio automobilio remonto metu. L. su tuo minėtu draugu pas jį pradėjo lankytis gal prieš kokį pusmetį. L. pažįsta kaip konfliktišką žmogų. Jis yra ūmaus charakterio, neturintis mandagumo, „naglas“. Pastebėjo, kad jis yra agresyvus, nors jo (liudytojo) atžvilgiu iš L. pusės kažkokios agresijos nėra buvę, bet jis niekada nekalbėjo su juo (liudytoju) mandagiai – visada pakeltu tonu, įsakmiai. Jis yra galimai virš 30 metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, atletiško kūno sudėjimo. Ant kažkurio peties turi tatuiruotę. Kas joje pavaizduota, neprisimena. Plaukai trumpai kirpti, tamsios spalvos. L. nuotraukoje iš bendrų veido bruožų galėtų atpažinti. L. šiuo metu gali naudotis mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šio numerio jis jam (liudytojui) skambindavo. Kokiais L. galėjo naudotis numeriais anksčiau, nežino. Su L. buvusį jo draugą nuotraukoje taip pat galėtų atpažinti iš bendrų veido bruožų. Jis yra apie 40 metų amžiaus, aukšto ūgio, stamboko kūno sudėjo, stamboko apvalaus veido, plaukai lyg šukuojami į šoną, tamsios spalvos. Vyriškį, buvusį kruvinu veidu, taip pat atpažintų nuotraukoje iš bendrų veido bruožų (2 t., b. l. 118–120).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas N. T. patvirtino jų teisingumą. Papildomai paaiškino, kad „L.“ – E. pravardė. Visi žino, kad nuo pirmadienio iki penktadienio jis (liudytojas) dirba garaže, tai neskambindami atvažiuodavo.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad jis teikia lombardo paslaugas. Žino, dėl kokio įvykio nagrinėjama byla. Salėje esantys trys vyrukai (liudytojas parodo į kaltinamuosius) buvo atvažiavę pas jį į darbą ir norėjo užstatyti automobilį. Asmenų vardų ir pavardžių nežino, juos pažįsta iš matymo. Kadangi praėjo daug laiko, tai gali ir klysti dėl asmenų. Jau nepamena, koks tai buvo automobilis. Jis automobilio neėmė, nes automobilis buvo banko – pažiūrėjęs dokumentus pamatė, kad tai lizinginis automobilis. Negali tiksliai nurodyti, kuris asmuo padavė automobilio dokumentus. Pokalbis vyko (duomenys neskelbtini). Be minėtų trijų asmenų daugiau automobilyje nieko nematė. Kai vyrams nurodė, kad negali suteikti paslaugos, išsiskyrė ir tuo viskas pasibaigė. Nepamena, ar atvykusius vyrus buvo matęs anksčiau – pas jį daug klientų ateina. Atvykusių asmenų elgsena buvo normali, nieko neįprasto nepastebėjo. Tai nebuvo pirmas kartas, kai jo buvo prašoma įkeisti automobilį, tai nebuvo neįprastas atvejis. Nei vienas iš atvykusiųjų neprašė pagalbos, situacija nepasirodė pavojinga. Sužalojimų ant asmenų nematė.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. A. parodė, kad „VW Phaeton“ automobilis, kuris buvo įsigytas lizingu per jos įmonę UAB „B.“, yra sudaužytas nepataisomai ir parduotas. Žino, kad turtas, kuris priklausė jos įmonei, yra sugadintas. Būtent dėl šio automobilio sugadinimo teisiamas vienas iš kaltinamųjų. Ji su V. susipažino per „Draugas.lt“. Praėjus nedaug laiko nuo susipažinimo, V. paprašė jos įmonės vardu paimti jam automobilį. Jai, kaip vadovei, įmonės veikloje automobilis nebuvo būtinas. V. prašymu, paėmė automobilį įmonės vardu – sudarė lizingo sutartį. Automobilį išsirinko pats V.. Įmonė mokėjo įmokas, buvo 30 procentų depozitas. Automobilio savininkas buvo „Šiaulių“ banko lizingas. Šitas automobilis buvo naudojamas ne įmonės veiklai. Automobilis nepataisomai sugadintas 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Nuvažiavo į įmonę, kurioje stovėjo automobilis, ir jai pasakė, kad automobilis nepataisomas. Tada paskambino lizingo bendrovei, norėdama išsiaiškinti, kaip būtų galima išspręsti problemą – jai pasakė, kad dar nėra sumokėtos keturių mėnesių įmokos. Antstoliai areštavo turtą. Automobilis buvo draustas kasko draudimu, draudimas padengė nuostolius, patirtus dėl automobilio sugadinimo, todėl su „Šiaulių banko lizingu“ yra visiškai atsiskaityta. Visus su automobiliu susijusius įsiskolinimus turėjo padengti ji, kaip laiduotoja. Nesidomėjo, kam reikalingas automobilis V.. Sudariusi sutartį įmonės vardu, automobilį perdavė naudotis V.. V. naudojosi automobiliu faktiškai turėdamas jos leidimą. V. sumušimo aplinkybės jai nėra žinomos. Automobilio sugadinimo aplinkybės jai taip pat nėra žinomos. Ji su D. F. susipažino 2016 m. liepos mėnesį. D. F. ją bandė perspėti, sakydama, „su kokiu žmogumi bendrauji“. Tačiau tuo metu ji (liudytoja) nesuprato, kad V. užsiima neteisėta veikla. Su D. F. buvo susitikusi, kai prasidėjo bylos, tikriausiai, 2019 metais. Kalbėjosi apie V. veiklą. Pas ją (liudytoją) iki namų buvo atėjęs G. M., klausė, ar čia negyvena V.. Tai buvo prieš aptariamus įvykius. Nukentėjusysis dar prieš įvykius jai buvo minėjęs, kad kažkas jam grasina, tačiau kas grasina, neįvardino. Iš tardymo izoliatoriaus gaudavo laiškus iš V., kuriuose jis prašė nepasitikėti F., tačiau neaiškino, dėl ko nepasitikėti. Teisiamojo posėdžio metu jos pačios prašymu apklausta papildomai liudytoja R. A. parodė prie jos F. su nukentėjusiuoju nebuvo susitikę, bendravo tik telefonu.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja Ž. S. parodė, kad yra nukentėjusi nuo V. V.. Pažįsta kaltinamąją D. F. ir V., kitų nepažįsta. V. V. iš jos (liudytojos) išviliojo 37 380 E. V., apsimesdamas, jog nori su ja vykdyti verslą, jos pinigus pasisavino. Su D. F. susipažino telefonu – ji 2018 m. paskambino ir paklausė, ar pažįsta V. L.. D. F. pasakė, kad pažįsta, kad yra nuo jo nukentėjusi. D. F. jai pasakė, kad taip pat yra nukentėjusi, kad yra ir daugiau nukentėjusių žmonių, kad visi turi rašyti pareiškimą. F. kalbėjo, kad užstačiusi butą, kad nukentėjo nuo V.. Pamena, kad maždaug rugpjūčio mėnesį pas ją į darbą atvažiavo V. ir pasakė, kad mane jį mušė miške. Jis atvažiavo vienas automobiliu. V. sakė, kad jį laikė F., vilnietė. Paklausė V., kur jį mušė, kur liko koks randas, jis pasilenkė, parodė įdrėskimą po pakaušiu. D. F. jai neminėjo, kad samdys asmenis, kurie susidorotų su V.. Turėjo parašyti pareiškimus, kad V. būtų perduotas teismui.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja O. L. parodė, kad yra išsiskyrusi, nukentėjusysis jos buvęs vyras. Apie trejus metus pažįsta D. F.. Susipažino telefonu per V.. Ir D. F. jai skambino, ir ji yra skambinusi D. F.. Su D. F. susipažino norėdama ją perspėti, koks žmogus yra V. V., t. y., kad jis sukčius ir aferistas. D. į tai pasakė „ačiū, kad perspėjai“. Žino, kad V. buvo sumuštas – tą žino iš paties V.. Veidas buvo apdraskytas, matėsi smulkūs įbrėžimai. V. skundėsi, kad skauda galvą ir akis. Kas tai padarė, jai neįvardino. Jai apie sumušimą pasakė, nes su V. turi bendrų vaikų. Nesigilino, ar V. kreipėsi į medikus, į policiją, nes tuo metu santykiai su juo nebuvo artimi. Ką pasakojo V., tikėjo, nebuvo pagrindo netikėti. V. jos nėra apgavęs, todėl ji asmeniškai V. aferistu nevadina – žmonės jį taip vadina.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Š. parodė, kad kaltinamųjų ir nukentėjusiojo nepažįsta. Anksčiau yra matęs E. J., tuo tarpu visus kitus įvykio dieną matė pirmą kartą. Tada matė V. V., G. M. ir E. J.. Juos matė garažų masyve. Viskas vyko prie N. garažo. Atvažiavo žmonės, išlipo iš automobilio, vienas buvo kruvinas. Kruvinas buvo nukentėjusysis. Kraujas buvo galvos srityje. Po to kruviną žmogų nuplovė. Tuo metu dar buvo N., kuris parvežė vandens žmogui nuplauti. Trys nurodyti žmonės atvažiavo pilku automobiliu. Visi trys išlipo iš automobilio ir nuėjo prie garažo. Jie šnekėjosi, ką šnekėjosi, negirdėjo, nes buvo gal per tris garažus nuo jų. Su N. nereikėjo kalbėtis, kas vyksta, jis pats buvo pasimetęs. Buvo prima mintis, kad kažkas vyksta, tačiau nežinodamas situacijos greitosios ir policijos nenorėjo kviesti. Nenorėjo kištis, todėl nesikreipė į policiją. Kas vairavo automobilį, negali pasakyti. Atpažino policijoje parodytus asmenis.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti nuspręsta perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus liudytojo A. Š. parodymus. 2018 m. rugsėjo 4 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti liudytoju apklausto A. Š. parodymai apie tai, kad jis verčiasi individualia veikla – remontuoja motociklus. Tam tikslui yra įsigijęs garažą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), esantį garažų masyve (duomenys neskelbtini). Koks tikslus garažų masyvo adresas, negali pasakyti. 2018 m. rugpjūčio 24 d. vidurdienį buvo prie savo garažo. Kiek tiksliai galėjo būti valandų, nežino. Prie savo garažo, kuris yra kaimynystėje, buvo garažo savininkas N.. Jo pavardės nežino. Jis garaže remontuoja automobilius. Jo garažo numeris, atrodo, yra (duomenys neskelbtini). Tuo metu prie jo garažo atvažiavo „VW Golf“, galimai, „Plius“ modelio automobilis. Automobilio kėbulas buvo sidabrinės spalvos, valstybinio numerio nematė. Pastebėjo, kad automobilyje sėdi trys vyrai. Vienas vyras buvo už automobilio vairo, kitas sėdėjo šalia vairuotojo, o trečias sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Jie visi kartu išlipo. Nepastebėjo, kad ant galinės sėdėjęs vyras būtų išlaipintas naudojant kokią nors jėgą. Šiam vyrui išlipus, pastebėjo, kad jo galva kruvina. Matė, kad nuo galvos viršaus link kaklo šono, galimai kairės pusės, bet tiksliai neatsimena, yra nubėgęs kraujas. Galimai, kažkiek buvo kruvinas ir veidas. Vyras vilkėjo marškinėlius trumpomis rankovėmis, kurie buvo kažkiek kruvini. Taip pat vilkėjo šortus. Ar šortai buvo kruvini, nepastebėjo. Šis vyriškis buvo galimai apie 40 metų amžiaus, aukšto ūgio, stamboko kūno sudėjimo, plika galva. Jis taip pat buvo su akinukais. Šį vyriškį galėtų nuotraukoje atpažinti pagal bendrus veido bruožus. Už automobilio vairo sėdėjusį vyriškį matė pirmą kartą. Vairuotojas galėjo būti apie kokių 35 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpais tamsios spalvos plaukais. Vairuotoją nuotraukoje taip pat galėtų atpažinti. Šalia vairuotojo sėdėjusį vyriškį matė jau ne pirmą kartą. Jis anksčiau kelis kartus buvo atvažiavęs prie N. dėl automobilio remonto. Šis vyriškis buvo apie 30-35 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, atletiško kūno sudėjimo, tamsokais trumpais plaukais. Šį vyriškį nuotraukoje taip pat galėtų atpažinti pagal bendrus veido bruožus, jo vardo nežino. Kiek žino iš N., nes tą dieną kažkiek bendravo, jis tuo metu, kai tie vyrai atvažiavo, turėjo išvažiuoti iš savo garažo. Tie du vyrai – vairuotojas ir keleivis, sėdėjęs priekyje, atėjo prie N. garažo. Kažkuris pradėjo kalbėtis su N. ir kažkuris iš jų paliepė vyriškiui kruvina galvą „ateiti čia“, jis (liudytojas) suprato, kad prie N. garažo, nes jis tuo metu stovėjo atokiau. Tas vyriškis pakluso ir atėjo prie N. garažo. Matė, kaip įėjo į garažo vidų. Ar jam liepė lipti į garažo duobę ir ar jis į ją buvo įlipęs, nematė. Tuo metu atletiško kūno sudėjimo vyriškis matė, kad jis (liudytojas) buvo netoliese ir kad matė bei girdėjo, kas vyksta. Jis jam (liudytojui) pasakė „ko čia žiūri“. Jis sukėlė įvaizdį, kad nebestebi šios situacijos, bet vis tiek domėjosi, kas vyksta ir kokia tema bus kalbama. Viso vykusio pokalbio tarp N. ir tų vyrų pažodžiui negirdėjo, bet iš bendro konteksto suprato, kad N. jiems sakė, kad turi išvažiuoti, o tie du vyrai ir vyras su kruvina galva nori pasilikti jo garaže. Po to matė, kad N. su automobilį vairavusiu vyru išvažiavo ir po kurio laiko grįžo su dviem plastikiniais indais, galimai 5 1 talpos, su vandeniu. Kai N. ir tas vyras išvažiavo, šalia N. garažo, vyro atletiško kūno sudėjimo ir vyro kruvina galvą, nematė, kaip suprato, jie buvo garažo viduje, bet ką jie ten kalbėjo, negirdėjo. Girdėjo, kad kalbasi. Kažkokių grasinimų negirdėjo. Grįžus N. ir tam kitam vyrui, vėl tarp jų vyko kažkoks pokalbis. Po kurio laiko matė, kad to vyro, kuris buvo kruvina galva, kraujas nuo galvos buvo kažkiek nuplautas. Suprato, kad vanduo buvo reikalingas galvai nusiplauti. Dar atrodo, kad tas atletiško kūno sudėjimo vyras, prie garažo kažkiek tam vyrui užpylė vandens ant rankų ir jis plovėsi galvą. Po to, jie visi sėdo atgal į savo „VW Golf“ automobilį, tokia pačia tvarka, kaip ir atvažiavo. Nuo atvažiavimo iki išvažiavimo tie vyrai prie N. garažo užtruko iki 40 minučių. Vyrams išvažiavus jis (liudytojas) N. paklausė, kas čia vyko. N. nieko konkrečiai jam (liudytojui) neaiškino, tik pasakė, kad vos jų atsikratė, kad jie čia kažkokių nesąmonių prisidarė. Po to, 2018 m. rugpjūčio 25 d., vakare, važiavo pro šalį savo garažo, ir matė, kad netoli N. garažo stovi automobilis „VW Phaeton“ markės, juodos spalvos, valstybinio numerio, nežino. Kada ir kas atvarė minėtą automobilį, nežino. Taip pat nežino, kas galėjo matyti automobilio atvarymo faktą. Kad yra sugadinta automobilio priekinė dalis, nematė. Galimai, 2018 m. rugpjūčio 27 d., dienos metu, buvo prie savo garažo. Tuo metu prie savo garažo buvo ir N.. Matė, kaip prie N. atvažiavo tas pats atletiško kūno sudėjimo vaikinas ir girdėjo, kaip kalbėjosi su N. dėl minėto automobilio remonto. Jis (liudytojas) iš jų pokalbio suprato, kad N. nesutiko remontuoti minėto automobilio. Kitą dieną, automobilį nuo garažų masyvo išsivežė policijos pareigūnai (2 t., b. l. 137–139).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas A. Š. patvirtino jų teisingumą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju T. K., kuriam leista naudotis jo surašytu 2019 m. vasario 27 d. (3 t., b. l. 49–51) tarnybiniu pranešimu parodė, kad yra Kauno AVPK vyriausiasis tyrėjas. Jeigu keli asmenys su skirtingais abonementiniais numeriais yra toje pačioje vietoje, tai jų numeriai gali jungtis prie skirtingų bokštų. Tai priklauso nuo to, kiek prie vieno bokšto prisijungę asmenų – jeigu prie konkretaus bokšto jau yra prisijungęs maksimalus skaičius vartotojų, tai kiti vartotojai automatiškai prisijungs jau prie tolimesnio bokšto. Kokie kiti kriterijai, lemiantys prisijungimą prie konkretaus bokšto, negali pasakyti. Kokiu diapazonu veikia telekomunikacijų bokštas, nežino. Jo (liudytojo) išsilavinimas – teisė ir policijos veikla, neturi išsilavinimo telekomunikacijų srityje. Specialiųjų žinių įgijo policijos organizuojamuose mokymuose. F. F., V., M. telefonai nebuvo prisijungę prie to paties telekomunikacijų bokšto, tačiau galima teigti, kad asmenys buvo vienoje vietoje. Rengiant tarnybinį pranešimą jam buvo žinomi nukentėjusiojo parodymai ir jais rėmėsi, kaip ir MRT duomenimis iš telekomunikacijų išklotinių. Tarnybiniame pranešime išvardintos gatvės yra Kleboniškio miško pusėje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas M. A. paaiškino, kad dirba „Tele2“ tinklo plėtros skyriuje, yra susipažinęs su 2019 m. vasario 27 d. (3 t., b. l. 49–51) tarnybiniu pranešimu. Kiekviename telekomunikacijos bokšte yra kelios antenų kryptys. Vienas bokštas gali būti iš skirtingų pusių. Gali būti į šiaurę, į pietus, ne pagal bokšto buvimo vietą, o pagal celes reikia apžiūrėti aptarnavimo vietas. Atitinkamai, vien bokšto buvimo vietos neužtenka, reikia celes žinoti. Kiekvienas bokštas turi daug celių. Pagal celių duomenis galima nustatyti telefono buvimo vietą – kuo tankiau išsidėsčiusios celės, tuo tiksliau bus nustatyta telefono buvimo vieta. Jeigu užmiestyje kas 10 km bokštai, tai paklaida didėja.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. P. parodė, kad pažįsta E. J. – su juo kartu sportuoja. Kitus kaltinamuosius iš matymo. Nukentėjusiojo V. V. nepažįsta. Su E. J. neteko aptarinėti jokių klausimų, dėl kitų kaltinamųjų. Dėl automobilių neteko su E. J. kalbėti. Gali būti, kad tarp jo ir E. J. telefonu buvo pokalbis dėl pinigų. Buvo iš E. J. prieš kelis metus pinigų pasiskolinęs – 2 500 ar 2 600 Eur, gal kažkiek „užtempė“ su atidavimu. Susipažinęs su 2018 m. rugsėjo 13 d. informacija dėl pokalbio suvestinės (3 t., b. l. 28–30) liudytojas parodė, kad Nr. (duomenys neskelbtini) – tai jo buvęs telefono numeris, kurio jau metus laiko nenaudoja. Patvirtino, kad abu pokalbiai yra jo – kalbėjo su E. J. apie skolą ir viskas.

Be kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių nustatymui reikšmingi ir kiti teisiamojo posėdžio metu BPK nustatyta tvarka ištirti įrodymai.

2018 m. rugpjūčio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. V. nuotraukoje Nr. 2 atpažino E. J., kaip asmenį, reikalavusi grąžinti tariamą skolą (2 t., b. l. 50–54).

2018 m. rugpjūčio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. V. nuotraukoje Nr. 6 atpažino G. M., kaip asmenį reikalavusi grąžinti tariamą skolą (2 t., b. l. 55–59).

2018 m. rugpjūčio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. V. nuotraukoje Nr. 2 atpažino M. Ž., kaip asmenį reikalavusi grąžinti tariamą skolą (2 t., b. l. 65–69).

2018 m. rugsėjo 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. V. nuotraukoje Nr. 3 atpažino D. F., kaip asmenį reikalavusi grąžinti tariamą skolą (2 t., b. l. 94–98).

Iš 2018 m. rugsėjo 5 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad buvo atliktas nukentėjusiojo V. V. parodymų patikrinimas vietoje. Nukentėjusysis V. V. parodė vietą automobilių stovėjimo aikštelėje, esančia prie prekybos centro „Savas“, Savanorių pr. 346, Kaune, kur pastatė automobilį „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė aikštelėje vietą, kur stovėjo „VW Golf“ automobilis, kuriuo buvo atvykę E. J. ir G. M.. Taip pat parodė vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur E. J. ir G. M. ketino už paskolą įkeisti automobilį „VW Phaeton“. Parodė miško aikštelę, esančią Kleboniškio miške, Kaune, kur E. J. jį mušė, o G. M. ir vėliau atvykusi D. F. jo atžvilgiu naudojo psichinę prievartą. Nurodė degalinę „Skulas“, esančią Ašigalio g. 1a, Kaune, kur buvo atvykę automobiliu „VW Golf“ užsipilti degalų. Nurodė garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį garažų masyve, (duomenys neskelbtini), kur buvo priverstas lipti į garaže esančią duobę. Nurodė pastatą (duomenys neskelbtini), kur į automobilį „VW Golf“ įsėdo M. Ž. (2 t., b. l. 79–91).

2018 m. rugsėjo 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas V. S. nuotraukoje Nr. 1 atpažino E. J., kaip asmenį, norėjusi įkeisti automobilį ir gauti paskolą (2 t., b. l. 105–108).

2018 m. rugpjūčio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas N. T. nuotraukoje Nr. 4 atpažino E. J. (2 t., b. l. 121–125).

2018 m. rugpjūčio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas N. T. nuotraukoje Nr. 2 atpažino G. M. (2 t., b. l. 126–130).

2018 m. rugsėjo 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas N. T. nuotraukoje Nr. 2 atpažino V. V., kaip asmenį, kuris buvo atvežtas prie jo garažo kruvinu veidu ir kuriam E. J. liepė lipti į garaže esančią duobę (2 t., b. l. 131–135).

2018 m. rugsėjo 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas A. Š. nuotraukoje Nr. 3 atpažino E. J., kaip asmenį, kuris prie garažo atvyko „VW Golf“ markės automobiliu ir sėdėjo šalia vairuotojo ant priekinės keleivio sėdynės (2 t., b. l. 140–144).

2018 m. rugsėjo 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas A. Š. nuotraukoje Nr. 1 atpažino G. M., kaip asmenį, kuris buvo už automobilio „VW Golf“ vairo (2 t., b. l. 145–149).

2018 m. rugsėjo 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas A. Š. nuotraukoje Nr. 3 atpažino V. V., kaip asmenį, kuris atvažiavo prie garažo automobiliu „VW Golf“ sėdėdamas ant galinės sėdynės ir buvo kruvinu veidu (2 t., b. l. 150–154).

2018 m. rugsėjo 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji D. G. nuotraukoje Nr. 2 atpažino G. M., kaip asmenį, kuriam atidavė 170 Eur (2 t., b. l. 159–163).

Iš 2018 m. rugsėjo 10 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. G. apžiūrai pateikė jos vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašą. Iš D. G. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. atliktas lėšų nurašymas sumoje 100 Eur (2 t., b. l. 164–166).

2018 m. gruodžio 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas A. G. nuotraukoje Nr. 3 atpažino D. F. (2 t., b. l. 173–177).

2018 m. rugpjūčio 28 d. apžiūros protokole užfiksuota automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio prie garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Užfiksuota, jog apgadinta automobilio kairės pusės priekinė dalis – buferis, sugadintas kairės pusės priekinis ratas. Po apžiūros automobilis „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas ir nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 26–30).

2018 m. rugsėjo 3 d. papildomame apžiūros protokole užfiksuota papildoma automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Papildomos apžiūros metu nustatyta, kad apgadinta automobilio kairės pusės priekinė apatinė dalis, sugadintas kairės pusės priekinis ratas. Apžiūros metu iš automobilio salono paimta 0,5 l talpos tuščia metalinė skardinė nuo alaus „Heineken“, plastikinė dokumentų įmautė su viduje esančiais dokumentais: automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros apskaitos rezultatų kortele Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomos civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, Nr. (duomenys neskelbtini) , ir automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimu Nr. H251296. Papildomos apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 35–55).

2018 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros protokole užfiksuota „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad automobilio kėbulas nudažytas sidabrinės spalvos dažais. Automobilis techniškai tvarkingas. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 82–91).

2018 m. spalio 5 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(4633)-IS1-5604 nurodyta, kad du rankų pirštų pėdsakai (2 ir 3 pav.), išryškinti ant tirti pateiktų registracijos liudijimo įmautės vidinės pusės ir draudimo liudijimo pirmojo lapo, rastų ir paimtų 2018 m. rugsėjo 3 d. automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, tinkami asmeniui identifikuoti. Rankos piršto pėdsakas (2 pav.) yra paliktas M. Ž. kairės rankos didžiuoju pirštu, rankos piršto pėdsakas (3 pav.) yra paliktas ne V. V., ne M. Ž., ne E. J., ir ne G. M. rankomis (1 t. b. l. 104–106).

2019 m. balandžio 15 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(4633)-IS1-1998 nurodyta, kad ant tirti pateiktos skardinės, paimtos 2018 m. rugsėjo 3 d. apžiūrint automobilį „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiriant pažymėtos Nr. 2 (0,5 l talpos, žalios spalvos, su užrašu „Heineken“), rastas susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 15), tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas identiškas ištirtų M. Ž. lokosų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000002 proc. (1 t., b. l. 116–119).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2649/2018(02) (tyrimas pradėtas ir baigtas 2018 m. rugpjūčio 29 d.) nurodyta, kad V. V. konstatuota poodinės kraujosruvos pasmakrėje, nosies nugarėlėje, abiejuose žastuose, dešiniosios ausies srityje, odos nubrozdinimai viršugalvio srityje, pakaušio srityje, kairio dilbio srityje, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, kraujosruva viršutinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. rugpjūčio 24 dieną. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienuolikos ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 16).

Iš 2018 m. rugpjūčio 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. V. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė pinigų pasiskolinimo dokumentą-pakvitavimą, su ant jo priklijuotais 12 vnt. pinigų pervedimo čekių; orinio pistoleto „PM“ 49 (raidės rusiškos) naudojimo instrukciją, priklijuotą pistoleto įsigijimo kvitą Nr. 55423/34; 2017 m. liepos 18 d., 2018 m. gegužės 7 d., 2017 m. spalio 24 d. ir 2018 m. sausio 8 d. pinigų perlaidos priėmimo dokumentus; garso įrašymo įrenginį „Sanyo“ su garso kasete „Sony“ (2 t., b. l. 17–18).

2018 m. rugsėjo 27 d. apžiūros protokole užfiksuota savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais nukentėjusiojo V. V. pateiktų pinigų perlaidų kvitų apžiūra. Apžiūrėtas A4 formato popieriaus lapas. Lape ranka mėlynos spalvos rašikliu surašytas dokumentas „Pakvitavimas“. Dokumente nurodoma, kad V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gavo 15 000 Eur. Pinigus pasižada grąžinti iki balandžio 30 d. Dokumente parašyta, kad D. F. perdavė V. L. 15 000 Eur ir šis sandoris patvirtintas minėtų asmenų neįskaitomais parašais. Ant šio dokumento priklijuota 12 vnt. pinigų perlaidų kvitai, išduoti AB „Lietuvos paštas“. 2018 m. birželio 18 d. kvite nurodyta, kad atlikta 1404,55 Eur perlaida D. F., 2018 m. sausio 15 d. kvite nurodyta, kad atlikta 1404,55 Eur perlaida D. F., 2017 m. rugpjūčio 7 d. kvite nurodyta, kad atlikta 2014,55 Eur perlaida D. F., nublukusiu tekstu kvite nurodoma 501,80 Eur perlaida, 2017 m. liepos 10 d. kvite nurodyta, kad atlikta 101,80 Eur perlaida D. F., 2017 m. liepos 22 d. kvite nurodyta, kad atlikta 704,55 Eur perlaida D. F., 2017 m. spalio 13 d. kvite nurodyta, kad atlikta 1004,55 Eur perlaida D. F., 2017 m. rugsėjo 29 d. kvite nurodyta, kad atlikta 301,80 Eur perlaida D. F., 2017 m. rugpjūčio 26 d. kvite nurodyta, kad atlikta 5014,55 Eur perlaida D. F., 2017 m. rugsėjo 7 d. kvite nurodyta, kad atlikta 5514,55 Eur perlaida D. F., 2018 m. sausio 31 d. kvite nurodyta, kad atlikta 1504,55 Eur perlaida D. F., 2017 m. gruodžio 18 d. kvite nurodyta, kad atlikta 4414,55 Eur perlaida D. F.. Bendra kvituose nurodyta pinigų suma yra 23486,35 Eur. 2017 m. liepos 18 d. pinigų perlaidos priėmimas sudarytas ant A4 formato popieriaus lapo. Pinigų perlaidos Nr. PP11240025. Dokumente nurodoma, kad siuntėjas – V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atliko pinigų perlaidą sumoje 450,00 Eur gavėjui D. F.. Ant šio dokumento priklijuoti du pinigų perlaidos kvitai – 2017 m. liepos 18 d. perlaidos kvitas sumai 451,80 Eur D. F., 2017 m. lapkričio 14 d. perlaidos kvitas sumai 501,80 Eur D. F.. 2018 m. gegužės 7 d. pinigų perlaidos priėmimas sudarytas ant A4 formato popieriaus lapo. Pinigų perlaidos Nr. PP1447485. Dokumente nurodoma, kad siuntėjas – V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atliko pinigų perlaidą sumoje 500,00 Eur gavėjui D. F.. Ant šio dokumento priklijuotas 2017 m. gegužės 7 d. pinigų perlaidos kvitas 501,80 Eur D. F.. 2017 m. spalio 24 d. pinigų perlaidos priėmimas sudarytas ant A4 formato popieriaus lapo. Pinigų perlaidos Nr. PP1236097. Dokumente nurodoma, kad siuntėjas – V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atliko pinigų perlaidą sumoje 2500,00 Eur gavėjui D. F.. Ant šio dokumento priklijuoti du pinigų perlaidos kvitai – 2017 m. spalio 24 d. perlaidos kvitas sumai 2514,55 Eur D. F., 2018 m. birželio 1 d. perlaidos kvitas sumai 501,80 Eur D. F.. 2018 m. sausio 8 d. pinigų perlaidos priėmimas sudarytas ant A4 formato popieriaus lapo. Pinigų perlaidos Nr. PP1318457. Dokumente nurodoma, kad siuntėjas – V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atliko pinigų perlaidą sumoje 400,00 Eur gavėjui D. F.. Ant šio dokumento priklijuoti trys pinigų perlaidos kvitai – 2018 m. sausio 8 d. perlaidos kvitas sumai 401,80 Eur D. F., 2018 m. birželio 8 d. perlaidos kvitas sumai 804,55 Eur D. F., 2018 m. liepos 19 d. perlaidos kvitas sumai 754,55 Eur D. F.. 2017 m. liepos 7 d. pinigų perlaidos priėmimas sudarytas ant A4 formato popieriaus lapo. Pinigų perlaidos Nr. PP1249447. Dokumente nurodoma, kad siuntėjas – V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atliko pinigų perlaidą sumoje 1500,00 Eur gavėjui D. F.. Ant šio dokumento priklijuotas 2017 m. lapkričio 7 d. pinigų perlaidos kvitas 1504,55 Eur D. F.. Orinio pistoleto naudojimosi instrukcija sudaryta rusų kalba. Joje paveikslėliais pavaizduota kaip naudotis pistoletu „PM“ (raidės rusiškos) 49. Prie instrukcijos priklijuotas pistoleto įsigijimo kvitas. Jame nurodoma, kad pistoletas įsigytas 2018 m. liepos 27 d. UAB „Army shop“. Sumokėta 109,70 Eur suma (2 t., b. l. 33–35).

2018 m. rugsėjo 28 d. apžiūros protokole užfiksuota savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiojo V. V. pateikto diktofono „Sanyo“, kurio modelis (duomenys neskelbtini), su garso kasete „Sony“ apžiūra (2 t., b. l. 36–37).

2018 m. rugpjūčio 29 d. asmens kratos protokole užfiksuota, kad asmens kratos metu iš M. Ž. rasta ir paimta: mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), automobilio raktas su „VW“ ženklu bei raktų ryšulys iš dviejų raktų (4 t., b. l. 73–75).

2018 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros protokole užfiksuota automobilio užvedimo raktelio su „W“ logotipu, paimto 2018 m. rugpjūčio 29 d. asmens kratos metu iš įtariamojo M. Ž., apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad automobilio užvedimo raktelio korpusas pagamintas iš juodos spalvos plastiko. Galinėje raktelio talyje pritvirtinta metalinė kilputė. Priekinėje raktelio dalyje įrengtas metalinis mygtukas, kurį paspaudus atsilenkia raktelio stiebas, kišamas į automobilio užvedimo spyną. Atlenkus raktelio stiebą matomas užrašas „Germany“ ir skaičiai 3908. Ant vienos raktelio korpuso pusės yra automobilio „W“ logotipas. Kitoje korpuso pusėje įmontuoti trys mygtukai. Ant vieno mygtuko pavaizduota užrakinta spyna, ant kito mygtuko pavaizduota atrakinta spyna. Ant vidurinio mygtuko pavaizduotas automobilio simbolis su atidaryta bagažine. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (2 t., b. l. 22–24). 2018 m. rugsėjo 7 d. automobilio užvedimo raktelio su „W“ logotipu grąžintas V. V. (2 t., b. l. 25).

Iš 2018 m. rugsėjo 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. V. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė džinsinės medžiagos, mėlynos spalvos šortus, su užrašu „Ttnblue“ vidinėje juosmens pusėje, melsvai pilkos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, su užrašu „Mcneal“, odinę, juodos spalvos vyrišką rankinę, su užrašu „Giorgio Armani“, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su ,,Tele2“ SIM kortele, mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su „Tele2“ SIM kortele, ir „JK Jordan Kerr“ rankinį laikrodį su metaline apyranke (2 t., b. l. 26–27).

2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokole užfiksuota 2018 m. rugsėjo 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiojo V. V. pateiktų daiktų – juodos spalvos odinės vyriškos rankinės, dviejų mobiliojo ryšio telefonų „Samsung“ ir rankinio laikrodžio apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad vyriška rankinė pagaminta iš juodos spalvos natūralios odos. Prie rankinės pritvirtintas medžiaginis juodos spalvos diržas. Rankinės priekinėje dalyje įspaustomis raidėmis užrašytas užrašas „Giorgio Armani“ ir įspaustas šios firmos logotipas. Mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ korpusas pagamintas iš juodos spalvos plastiko. Priekinėje telefono dalyje yra ekranas ir telefono valdymo mygtukai. Virš ekrano yra užrašas „Samsung“. Kitoje telefono pusėje priklijuotas lipdukas, ant kurio užrašytas telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Telefone įdėta „Tele2“ SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėto kito mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ korpusas pagamintas iš juodos spalvos plastiko. Priekinėje telefono dalyje yra ekranas ir telefono valdymo mygtukai. Ekrano apačioje yra užrašas „Samsung“. Atidarius telefono dangtelį ir išėmus maitinimo elementą gamyklinėje etiketėje yra lipdukas, ant kurio užrašytas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Telefone įdėta „Tele2“ SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Rankinio laikrodžio korpusas pagamintas iš baltos spalvos metalo. Laikrodžio ciferblatas yra juodos spalvos. Ant laikrodžio ciferblato yra užrašas ,,JK Jordan Kerr“. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (2 t., b. l. 28–31).

2019 m. gegužės 7 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, 2018 m. rugsėjo 13 d. telefoninių pokalbių suvestinėje Nr. 20-IL-37035, užfiksuota, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. 13:52:36 telefoninio pokalbio metu E. J. kalbėjosi su asmeniu apie sudaužytą automobilį „VW Phaeton“. Minėjo, kad tokios būklės automobilio nenori grąžinti V. V.. Telefoninį pokalbį E. J. atliko mobilaus ryšio telefonu, kuriame veikė SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/1-126, kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/1-127) (3 t., b. l. 28–32).

2019 m. gegužės 7 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, 2019 m. sausio 31 d. telefoninių pokalbių suvestinėje Nr. 20-IL-4155, užfiksuota, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. 16:42:25 val., 16:50:10 val. E. J. kalbėjosi su D. F. apie tai, kad V. V. D. F. skolingas pinigų. Pokalbių metu minimos pinigų sumos – 26, 34 (galimai 26 000, 34 000 Eur) (kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/1-126, kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/1-127) (3 t., b. l. 33–36).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. K. 2019 m. vasario 27 d. tarnybiniame pranešime ,,MRT abonentinių numerių analizės“ užfiksuota, kad įtariamoji D. F. naudojasi mobilaus ryšio telefonu (toliau – MRT) abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis V. V. naudojosi MRT abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Į šį numerį V. V. paskambinę asmenys, naudodami Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), grasino susidoroti. Nustatyta, kad įtariamasis M. Ž. naudojosi MRT Nr. (duomenys neskelbtini), įtariamasis E. J. naudojosi MRT Nr. (duomenys neskelbtini), įtariamasis G. M. naudojosi MRT Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. tarpusavyje bendravo su MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (D. F.) išviso 52 kartus – bendravo trumposiomis žinutėmis ir skambučiais. Laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su Nr. (duomenys neskelbtini) (G. M.) tarpusavyje bendravo išviso 21 kartus trumposiomis žinutėmis ir skambučiais. MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) su MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (V. V.) 2018 m. rugpjūčio 24 d. bendravo 17.12 val. ir 17.20 val. Laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) tarpusavyje su MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (M. Ž.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (E. J.) nebendravo. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. 08:13:41 val. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. 09:17:26 val. MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (V. V.) jungėsi prie telekomunikacijos bokšto Nr. 402B, kuris yra adresu Karaliaus Mindaugo pr. 59, Kaunas. 2018 m. rugpjūčio 24 d. 09:10:54 val., (duomenys neskelbtini) (G. M.) MRT jungėsi prie telekomunikacijos bokšto Nr. 509C, kuris yra adresu Vytauto pr. 25, Kaune. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. 08:52:44 val. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. 09:19:31 val. MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (E. J.) jungėsi prie telekomunikacijos bokšto Nr. 402B, kuris yra adresu Karaliaus Mindaugo pr. 59, Kaunas. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. 02:21:11 val. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. 12:41:47 val. MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (M. Ž.) nesijungė prie telekomunikacijos bokštų. V. V. apklausų metu duoti parodymai sutampa su MRT numerių išklotinių duomenimis, aukščiau paminėti telekomunikacijos bokštai apima „Akropolio“ prekybos centrą. 2018 m. rugpjūčio 24 d. 15:24:19 val. MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (V. V.) jungėsi prie telekomunikacijos bokšto Nr. 2136, kuris yra adresu Kaune, Plechavičiaus g. 4. Pagal MRT Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę galima daryti išvada, kad abonento numeris jungėsi iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. 17:36:25 val. garažu masyve ((duomenys neskelbtini)). 2018 m. rugpjūčio 24 d. 15:31:19 val. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (G. M.) jungėsi prie telekomunikacijos bokšto Nr. KN079UB, kuris yra Kaune, P. Plechavičiaus g., 4. Minėtas bokštas apima (duomenys neskelbtini) esantį garažų masyvą. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. 12:07:20 val. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. 21:20:50 val. MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (E. J.) buvo nenaudojamas ir prie telekomunikacijos bokštų nesijungė. Pagal MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (G. M.) išklotinę galima daryti išvadą, kad MRT aparatas garažų masyve jungėsi iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. 17:22:06 val. vėliau minėtas MRT abonento numeris jungėsi kitoje Kauno miesto ir rajono dalyje, negu tuo pat metu jungėsi MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (V. V.). Laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. 17:48:29 val. iki 2018 m. rugpjūčio 25 d. 00:48:08 val. MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (V. V.) jungėsi (duomenys neskelbtini) MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (M. Ž.) laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. 12:41:47 val. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. 21:56:37 val. jungėsi prie telekomunikacijos bokštų, kurie yra Kauno mieste, t. y. Centre, Vilijampolėje, Eiguliuose, Dainavoje. MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 24 d. neveikė, šis numeris veikė laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 20 d. 10:47:53 val. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. 17:37:46 val. Pagal MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (D. F.) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. su MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (M. Ž.) tarpusavyje bendravo skambučiais, viso 12 kartų. Analizės metu nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. 14:28:13val. MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (D. F.) jungėsi prie telekomunikacijos bokšto Nr. 09C59E21, kuris yra adresu Jonavos g. 276, prie minėto telekomunikacijos bokšto jungėsi iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. 14:51:39 val. Lyginant su MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (V. V.) pastarasis 2018 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpiu nuo 13:56:45 val. iki 15:24:19 val. jungėsi prie telekomunikacijos bokšto Nr. 9406623, kuris yra adresu Kaune, Šiaurės pr. 34, taip pat MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (G. M.) 2018 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpiu nuo 14:19:43 val. iki 14:59:54 val. jungėsi prie telekomunikacijos bokštų Nr. 29052EFF (kuris yra adresu Kaune, Šiaurės pr. 34), Nr. 290537B5 (kuris yra adresu Kaune, Panerių g. 151), Nr. 29052D5B (kuris yra adresu Kaune, Eivenių g. 2). Sulyginus aukščiau pateiktų MRT abonentinių Nr. (duomenys neskelbtini) (D. F.), Nr. (duomenys neskelbtini) (V. V.), Nr. (duomenys neskelbtini) (G. M.) išklotinių duomenis su V. V. apklausos metu duotais parodymais galima teigti, kad MRT abonento numeriai buvo Kleboniškio miške (3 t., b. l. 49–51).

Iš 2018 m. rugpjūčio 31 d. kratos protokolo matyti, kad M. Ž. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atlikta krata. Kratos metu rastas ir paimtas SIM kortelės plastikinis dėklas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 179–181).

2019 m. vasario 28 d. apžiūros protokole užfiksuota SIM kortelės dėklo, rasto ir paimto 2018 m. rugpjūčio 31 d. kratos metu M. Ž. gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad SIM kortelės dėklas pagamintas iš plastiko. Dėklas be SIM kortelės. Ant vienos dėklo pusės yra logotipas „PILDYK“. Kitoje dėklo pusėje užrašytas dėkle buvusios SIM kortelės PIN kodas (duomenys neskelbtini), PUK kodas (duomenys neskelbtini) ir SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 52–53).

Iš 2018 m. rugpjūčio 29 d. asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu pas E. J. surastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 110–111).

Iš 2018 m. rugpjūčio 29 d. asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu pas G. M. surastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „iPhone“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 155–157).

2019 m. gegužės 30 d. apžiūros protokole užfiksuota mobilaus ryšio telefonų, paimtų 2018 m. rugpjūčio 29 d. asmens kratos metu iš E. J., G. M. ir M. Ž., apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad mobilaus ryšio telefono „Nokia“ korpusas pagamintas iš juodos spalvos plastiko. Priekinėje telefono dalyje yra ekranas ir valdymo mygtukai. Virš ekrano yra užrašas „Nokia“. Atidarius telefono nugarinėje dalyje esantį dangtelį ir išėmus maitinimo elementą matome priklijuotą gamyklinę etiketę, kurioje yra užrašyti telefoną identifikuojantys duomenys: modelis RM-1187, IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti etiketėje esantys duomenys telefono identifikavimui reikšmės neturi. Telefone įdėta SIM kortelė, su logotipu „Pildyk“. Ant kortelės užrašytas daugiaženklis Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 13 d. Kauno apskrities VPK KPSUV 1-jame skyriuje iš šio telefono išimta informacija ir patalpinta į kompaktinę plokštelę „Titanum“, Nr. 20-7/1-430. Įdėjus kompaktinę plokštelę į personaliniame kompiuteryje įrengtą kompaktinių plokštelių skaitytuvą, pasinaudojant informacijos nuskaitymo programa, atidaroma šioje plokštelėje įrašyta informacija. Atidaroma byla ,,Ataskaitos - 2018-09-17 J.—1—Nokia2016 – Pdf“. Atidarius Pdf formato bylą matoma tyrimui reikšminga informacija: adresų knygoje įvesti mobilaus ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu „Mano“ (įtariamojo E. J. asmeninis numeris), Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu „P.“ (tyrimo metu gauti duomenys, kad šiuo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi įtariamojo M. Ž. sugyventinė P. P.), Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu „R.“ (tyrimo metu gauti duomenys, kad šiuo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi įtariamasis G. M.), Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu „N.“ (tyrimo metu gauti duomenys, kad šiuo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi liudytojas N. T.), Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu „D..ž.Vln“ (tyrimo metu gauti duomenys, kad šiuo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi įtariamoji D. F.), Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu „K.“ (tyrimo metu gauti duomenys, kad šiuo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi įtariamasis M. Ž.), Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu „D. brolis“ (tyrimo metu gauti duomenys, kad šiuo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi įtariamosios D. F. brolis D. F.). Ryšių duomenyse yra tyrimui reikšminga informacija: 2018 m. rugpjūčio 29 d., 09:52:02 rinktas mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu „K.“, 2018 m. rugpjūčio 29 d. 09:14:00 rinktas mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu „R.“, 2018 m. rugpjūčio 28 d. 19:05:10 rinktas Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu @a..a..Vln, 2018 m. rugpjūčio 28 d. 18:15:27 rinktas Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu @a..a..Vln, 2018 m. rugpjūčio 28 d. 17:20:07 rinktas Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu @a..a..Vln, 2018 m. rugpjūčio 28 d. 16:50:11 rinktas Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu @a..a..Vln, 2018 m. rugpjūčio 28 d., 16:42:31 rinktas Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu @a..a..Vln, 2018 m. rugpjūčio 28 d. 13:56:44 priimtas ryšys Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu „R.“, 2018 m. rugpjūčio 29 d., 09:52:02 rinktas Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu „K.“, 2018 m. rugpjūčio 29 d., 09:14:07 rinktas Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu „R.“, 2018 m. rugpjūčio 28 d., 19:05:10 rinktas Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu @a..a..Vln, 2018 m. rugpjūčio 28 d., 18:15:27 rinktas Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu @a..a..Vln, 2018 m. rugpjūčio 28 d., 17:20:07 rinktas Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu @a..a..Vln, 2018 m. rugpjūčio 28 d., 16:50:11 rinktas Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu @a..a..Vln, 2018 m. rugpjūčio 28 d., 16:42:31 rinktas Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu @a..a..Vln, 2018 m. rugpjūčio 28 d., 04:33:31 rinktas mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu „K.“. Mobilaus ryšio telefono „Nokia“ korpusas pagamintas iš tamsiai mėlynos spalvos plastiko. Priekinėje telefono dalyje yra ekranas bei pilkos spalvos valdymo mygtukai. Virš ekrano yra užrašas „Nokia“. Atidarius telefono nugarinėje dalyje esantį dangtelį ir išėmus maitinimo elementą matome priklijuotą gamyklinę etiketę, kurioje yra užrašyti telefoną identifikuojantys duomenys: modelis TA-1030, IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti etiketėje esantys duomenys telefono identifikavimui reikšmės neturi. Telefone įdėta SIM kortelė, su logotipu „Pildyk“. Ant kortelės užrašytas daugiaženklis Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 13 d. Kauno apskrities VPK KPSUV 1-jame skyriuje iš šio telefono išimta informacija ir patalpinta į kompaktinę plokštelę „Titanum“ Nr. 20-7/1-430. Įdėjus kompaktinę plokštelę į personaliniame kompiuteryje įrengta kompaktinių plokštelių skaitytuvą, pasinaudojant informacijos nuskaitymo programa, atidaroma šioje plokštelėje įrašyta informacija. Atidaroma byla ,,Ataskaitos - 2018-09-17 12.33_Ž.—1—Nokia33 – Pdf“. Atidarius Pdf formato bylą matoma telefone ir SIM kortelėje esanti informacija. Telefone ir SIM kortelėje nėra tyrimui reikšmingos informacijos. Mobilaus ryšio telefono „iPhone“ priekinėje dalyje yra juodos spalvos stiklinis ekranas, kuris suskilęs. Telefono šonai yra pilkos spalvos metalo. Nugarinė telefono dalis juodos spalvos stiklo. Ant jos pavaizduotas firmos „iPhone“ logotipas. Apatinėje dalyje yra užrašas „iPhone“. Telefono šone, specialiame dėkle, įdėta SIM kortelė su logotipu „labas“. Ant kortelės užrašytas daugiaženklis Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 13 d. Kauno apskrities VPK KPSUV 1-jame skyriuje iš šio telefono išimta informacija ir patalpinta į kompaktinę plokštelę „Titanum“ Nr. 20-7/1-430. Įdėjus kompaktinę plokštelę į personaliniame kompiuteryje įrengta kompaktinių plokštelių skaitytuvą, pasinaudojant informacijos nuskaitymo programa, atidaroma šioje plokštelėje įrašyta informacija. Atidaroma byla ,,Ataskaitos - 2018-09-17 14.27_ M.—1—iPhone – Pdf“. Atidarius Pdf formato bylą matoma telefone ir SIM kortelėje esanti informacija. Šioje informacijoje matoma SIM kortelės atpažinimo Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės prenumeratoriaus Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 55–57).

UAB „Tele 2“ 2021 m. balandžio 8 d. rašte „Dėl paaiškinimų pateikimo“ Nr. SD-33356 pateikti telekomunikacijų inžinerijos mokslo magistro laipsnį turinčio specialisto M. A. paaiškinimai apie tai, kad telefonų numeriai (duomenys neskelbtini) (D. F.) ir (duomenys neskelbtini) (V. V.) galėjo būti Kleboniškio miške (arba kartu), nes celių 09C59E21 ir 9406623 signalai dalinai persidengia ir patenka į Kleboniškio miško teritoriją, bet to nepakanka, kad būtų galima teigti, jog numerio vartotojai buvo kartu, nes tų pačių celių signalai padengia ir kitas gyvenamąsias zonas ir minėti abonentai galėjo būti bet kurioje vietoje, kurias aprėpia šių celių signalai (9 t., b. l. 37–42).

2019 m. gegužės 6 d. slapto sekimo protokole užfiksuota, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. 12.18 val. V. V. susitiko su E. J. ir G. M. prie prekybos centro „Mega“, esančio Islandijos pl. 32A, Kaune. Į susitikimą E. J. su G. M. atvyko automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną 16.20 val. V. V. su E. J. ir G. M. susitiko adresu (duomenys neskelbtini) (kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/2-59) (3 t., b. l. 68–69).

2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokole užfiksuota 2018 m. rugsėjo 4 d. UAB „Skulas“ pateikto vaizdo įrašo kompaktinėje plokštelėje „Titanum“ ir 2018 m. rugsėjo 5 d. VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelė“ pateikto vaizdo įrašo kompaktinėje plokštelėje „Titanum“ apžiūra. 2018 m. rugsėjo 4 d. UAB „Skulas“ pateiktas vaizdo įrašas įrašytas į kompaktinę plokštelę „Titanum“. Įdėjus kompaktinę plokštelę į kompiuteryje įrengtą informacijos nuskaitymo įrenginį, pasinaudojant kompiuteryje įdegta vaizdo nuskaitymo programa, matomos plokštelėje esančios keturios bylos su vaizdo įrašu. Peržiūrėjus 1–3 bylas su vaizdo įrašu matomas juose užfiksuotas vaizdas, kaip 2018 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpiu nuo 15:02:04 val. iki 15:05:07 val. į UAB „Skulas“ degalinės teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), įvažiuoja automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipa įtariamasis G. M. ir įsipila degalų į automobilio baką. Po to iš automobilio galimai priekinės keleivio vietos išlipa įtariamasis E. J., kuriam G. M. iš automobilio bagažinės paduoda žalios spalvos skardinę. Po to, G. M. nueina į degalinės teritorijoje esančią parduotuvę. Grįžęs atsisėda už automobilio vairo ir išvažiuoja iš degalinės teritorijos. 4-oje byloje užfiksuotas 2018 m. rugpjūčio 24 d. parduotuvės vaizdas. Laikotarpiu nuo 15:03:52 val. iki 15:04:27 val. į parduotuvę užeina įtariamasis G. M., kuris prie kasos susimoka už degalus bei cigaretes. Atsiskaitymui paduoda 100 Eur nominalo kupiūrą. Paėmęs grąžą iš parduotuvės išeina. 2018 m. rugsėjo 5 d. VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ pateiktas vaizdo įrašas įrašytas į kompaktinę plokštelę „Titanum“. Įdėjus kompaktinę plokštelę į kompiuteryje įrengtą informacijos nuskaitymo įrenginį, pasinaudojant kompiuteryje įdegta vaizdo nuskaitymo programa, matomos plokštelėje esančios dvi bylos su vaizdo įrašais. Peržiūrėjus 1-ąją bylą su vaizdo įrašu, matomas užfiksuotas vaizdas, kaip 2018 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpiu nuo 22:54:54 val. iki 22:55:01 val. pro VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“, esančios (duomenys neskelbtini), su įjungtomis žibintų šviesomis pravažiuoja geltonos spalvos techninės pagalbos automobilis, ant kurio priekabos galimai užkrautas nukentėjusiojo V. V. naudotas automobilis „VW Phaeton“. Vaizdas užfiksuotas tamsiu paros metu. Nei vieno iš automobilių valstybinių numerių ir kitų požymių, pagal kuriuos būtu galima identifikuoti transporto priemones, nesimato. 2-oje byloje užfiksuotas vaizdo įrašas laikotarpiu nuo 23:03:29 iki 23:03:43 val. Šiuo laikotarpiu matomas vaizdas, kaip tas pats techninės pagalbos automobilis apsisuka ir nuvažiuoja. Ant jo priekabos anksčiau buvusio automobilio nėra (3 t., b. l. 104–105).

Dėl įrodymų vertimo, veikų kvalifikavimo motyvų bei išvadų

Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o 2 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys) ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, yra būtinos visos įstatymų leidėjo BK 294 straipsnyje numatytos sąlygos.

Pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-183/2012, 2K-150/2013 ir kt.). Panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) pobūdis nulemia ir atsiradusių padarinių rūšį – fizinė ar psichinė žala. Savavaldžiavimo padariniai, tokie kaip didelė žala, turi būti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-693/2016). Kartu pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Savavaldžiavimo padariniai, kaip didelė žala, turi būti konstatuojami motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir kt. Didelę žalą nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin šiurkštus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-689/2018)

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo baudžiamojo nusižengimo ar apysunkio nusikaltimo. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sugadino ar sunaikino svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, t. y. 250 Eur, tačiau neviršija 250 MGL, t. y. 12 500 Eur, dydžio sumos. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti. Tyčia gali būti tiek išankstinė bei gerai apgalvota, tiek kilusi staiga ir tuoj pat realizuota. Ji taip pat gali būti konkretizuota arba nekonkretizuota.

Dėl kaltinamiesiems inkriminuojamos BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Kaltinamoji D. F. savo kaltės dėl jai inkriminuojamos BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nepripažino visiškai – neigė bendrininkavusi su kaltinamaisiais E. J., G. M. ir M. Ž., neigė prašiusi kaltinamųjų panaudojant smurtą iš nukentėjusiojo reikalauti grąžinti jai skolą, neigė buvusi Kleboniškio miške, kur buvo sumuštas nukentėjusysis. Kaltinamieji G. M., E. J. ir M. Ž. prisipažino buvę kaltinime nurodytose vietose, prisipažino atlikę kaltinime kiekvienam iš jų inkriminuojamus veiksmus, tačiau neigė tyčios buvimą savo veiksmuose, neigė, kad kaltinime nurodytus veiksmus atliko kaltinamosios D. F. prašymu. Kaltinamoji D. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, jos skaičiavimu, nukentėjusysis V. V. jai buvo skolingas apie 29 000 Eur. 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo susitikusi su nukentėjusiuoju – ant jo sužalojimų nepastebėjo. V. jos laukė prie parduotuvės, esančios netoli autostrados, kiek pamena, tai parduotuvė „Šilas“. Jis buvo vienas, jų pokalbis vyko aikštelėje prie parduotuvės. Pokalbis baigėsi tuo, kad ji nurodė, jog kreipsis į departamentą. Apie Kleboniškio miško aikštelę pasidomėjo tik po pareikšto įtarimo – iki tol nieko apie tą aikštelę nežinojo, nes retai į Kauną atvažiuodavo. Įvykio dieną jos toje Kleboniškio miško aikštelėje nebuvo. Jeigu tą dieną būtų važiavusi į mišką daryti nusikaltimo, tikrai nebūtų ėmusi savo telefono. Neprašė J., M. ir Ž. „išmušti pinigus“ iš nukentėjusiojo – toks prašymas būtų buvęs nelogiškas, nes ji tuo metu kreipėsi į policiją. J., M. nedavė pinigų, nežadėjo jokio atsiskaitymo. Kaltinamasis E. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jis, G. M. ir nukentėjusysis važiavo G. automobiliu – nukentėjusiojo automobilį paliko prie prekybos centro „Savas“. Nukentėjusysis jiems buvo skolingas ir pasakė, kad gali užstatyti savo automobilį, todėl nuvažiavo iki lombardo, esančio Nemuno g. Automobilio užstatyti nepavyko, nes jis priklausė bankui, o ne nukentėjusiajam. V. buvo minėjęs, kad dėl skolos jį spaudžia moteris, kuri, kaip paaiškėjo, buvo D. F.. V. sakė, kad ta moteris jam grasina policija. V. pasiūlė nuvažiuoti į mišką ir suvaidinti kad jis (E. J.) ir G. M. iš nukentėjusiojo reikalauja pinigų, kad jie grasina nukentėjusiajam. Į mišką nuvažiavo G. „Vokswagen“ markės mašina. V. V. paskambino D. F. ir ji atvažiavo. Planas buvo grasinti V. V. ginklu – pats V. jiems davė orinį šautuvą. Miške buvo jis (E. J.), G. M., V. V. ir po kurio laiko atvažiavo D. F.. D. F. buvo atvykusi į mišką, nes viskas dėl jos ir buvo suorganizuota – miške F. aprėkė V., bet jo nemušė, šnekėjo su juo dėl skolos (nepamena, ar buvo įvardinta konkreti suma). D. F. nematė, kaip smurtauta prieš V. V., tik kraujas galva bėgo nukentėjusiajam. Dėl sužalojimo D. F. pasakė – šito reikėjo. Ji taip pat matė ginklą. Nukentėjusysis verkė. D. F. miške pabuvo neilgai. Tada jie trise (be D. F.) nuvažiavo pas jo (E. J.) pažįstamą N. T. į garažą. Kaltinamasis G. M. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus iš esmės sutampančius su kaltinamojo E. J. parodymais. Kaltinamasis G. M. parodė, kad jo vaidmuo miške buvo laikyti į nukentėjusįjį nukreiptą ginklą ir rėkti, kad „greičiau pinigai“ – jis nukentėjusiojo atžvilgiu jokių smurtinių veiksmų neatliko. V. V. prašymu, nukentėjusiajam su pagaliu į galvą trenkė J.. Miške praleido 3-4 valandas – laukė, kol F. iš Vilniaus atvažiuos. F. atvažiavo automobiliu, tačiau jos automobilio nematė, nes jie buvo nuošalesnėje vietoje, nei automobilių stovėjimo aikštelė. F. miške praleido 15 min. Miške D. F. su nukentėjusiuoju kalbėjo apie skolą. Jis pats V. V. buvo paskolinęs 500 Eur, turėjo atgauti 800 Eur. Jo grasinimą ginklu V. V. matė D. F. ir E. J.. Kai E. J. trenkė nukentėjusiajam, D. F. jau buvo jo (G. M.) matymo lauke. V. V. N. T. nepažinojo, N. T. nežinojo, kad jų atvažiavimas į garažą yra vaidyba. Po garažo, jis, E. J., V. V. ir M. Ž. važiavo link V. V. nurodytos moters. Galvojo, kad važiuoja paimti 2 000 Eur už vaidinimą. D. F. nesakė, kad reikia V. sumušti, bauginti ir alaus neatvežė. Kaltinamasis M. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė nukentėjusįjį įvykio dieną – jam (M. Ž.) paskambino E. ar G., jis nusileido ir įsėdo pas juos į automobilį (automobilyje buvo G., E. ir V.), tuomet visi nuvažiavo. V. paleido ten, kur jis prašė. Automobilyje atsisėdo į galą šalia V., jokių sužalojimų ant V. nematė. Nežino, kodėl visi atvažiavo iki jo. Jis nieko V. V. nedarė, nenaudojo V. V. atžvilgiu jokių grasinimų, jokio psichologinio smurto, nemušė V. V..

Nukentėjusysis V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamaisiais E. J. ir G. M. apie 10 val. ryto susitiko Savanorių pr., prie prekybos centro „Savas“, kur sėdo į G. M. sidabrinį „Golfą“ ir važiavo. Jo naudojamas automobilis „VW Phaeton“ liko stovėti prie prekybos centro „Savas“. Nesuprato, kur važiuoja. Nuvažiavo į Nemuno g., kur E. J. prie lombardo pakalbėjo su vienu vyriškiu. Tas vyriškis jo (nukentėjusiojo) klausė, kieno yra „VW Phaeton“ – atsakė vyriškiui, kad tai banko, „lizinginis“ automobilis. Tuomet įsėdęs į automobilį E. J. pasakė G. M., kur važiuoti. Jis (nukentėjusysis) klausė, kas vyksta, prašė paleisti. Važiuojant grasinimų nebuvo. Nuvažiavo į Kleboniškio mišką, ten yra aikštelė, kur jis (nukentėjusysis) atsisėdo ant suoliuko. Telefonu D. F. skambino E. J.. G. nieko nesakė. J. iš kojos spyrė į veidą – jis nukrito nuo suoliuko, ant kurio sėdėjo. Pasipylė krūva smūgių. Smūgiavo J.. Sėdėdamas valėsi kraują, o J. nuėjo kažkur į krūmus. Tada pajuto smūgį į galvą – prakirto galvą, buvo be sąmonės. Mano, kad su pagaliu į galvą davė J.. Liepė grąžinti pinigus. G. padavė skuduriuką apsivalyti. G. pats buvo išsigandęs. Tada J. sakė „nesinervuok, aš atsiprašau tavęs“. Jis (nukentėjusysis) atsisėdo ant rąstų, nebuvo jokių muštynių. Kaip suprato, atvažiavo F., J. nuėjo jos pasitikti. Iš jo (nukentėjusiojo) buvo atimtas orinis pistoletas – pistoletas buvo atiduotas G., kai mušė J., tai liepė G. pistoletą nukreipti į jį (nukentėjusįjį). Atėjusi F. sakė „tave užversim“. J. pasiėmė pagalį ir davė per galvą. Tada F. paėmė alų ir pylė jam (nukentėjusiajam) į veidą, sakė kad buvusi tyrėja, kad nieko jai nepadarys, kad riekia atsivežti G. ir jo (nukentėjusiojo) draugelį sudaužyti. Po to buvo smūgių į galvą, J. klausė, ką daryti, atsakiusi „pakasti“ F. išėjo. F. į mišką atvežė 200 Eur (dvi kupiūras po 100 Eur), pinigus padavė J.. Važiuodami iš miško stojo kolonėlėje – J. keitėsi pinigus. Tuomet nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie garažų. Liepė lipti į garažo duobę. Garažo savininkas atvežė 5 l vandens ir davė jam apsiplauti. Kai buvo vežamas G. automobiliu, negalėjo iš jo išlipti, nes automobilyje buvo padaryta taip, kad durys iš vidaus neatsidarytų. Būdamas miške telefono neturėjo, nes jo rankinė buvo paimta. Pirmą kartą su J., G. ir Ž. buvo susitikęs prie „Topolio“. Kaltinamieji paklausė, ar jis pažįsta F., tai jiems atsakė, kad taip. Kaltinamieji tuomet nurodė, kad jis F. skolingas 40 000 Eur. Pasakė J., G. ir Ž., kad F. F. brolio buvo pasiskolinęs 15 000 Eur ir atidavė negi didesnę sumą.

Vertindamas aukščiau nurodytus kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymus dėl BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos teismas atsižvelgia į tai, kad tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusysis turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Visi keturi kaltinamieji siekia būti išteisinti, o nukentėjusysis siekia, jog būtų pripažinta, kad jo atžvilgiu buvo padaryta BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika ir jog būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn jo atžvilgiu nusikalstamą veiką padarę asmenys. Be to, kaltinamieji ir jų gynėjai teisiamojo posėdžio metu akcentavo, jog nukentėjusiojo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi nukentėjusysis – praeityje ne kartą už sukčiavimus teistas bei ne kartą savo vardą ir pavardę keitęs asmuo. Esant tokiai situacijai, sprendžiant dėl kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymų teisingumo, ypatingą reikšmę turi jų lyginimas su liudytojų, neturinčių suinteresuotumo bylos baigtimi, parodymais (N. T., A. Š.) ir su objektyviais bylos duomenimis, užfiksuotais Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. K. 2019 m. vasario 27 d. tarnybiniame pranešime ,,MRT abonentinių numerių analizės“, 2019 m. gegužės 30 d. apžiūros protokole (užfiksuota mobilaus ryšio telefonų, paimtų 2018 m. rugpjūčio 29 d. asmens kratos metu iš E. J., G. M. ir M. Ž., apžiūra), UAB „Tele 2“ 2021 m. balandžio 8 d. rašte „Dėl paaiškinimų pateikimo“ Nr. SD-33356, 2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokole (užfiksuota 2018 m. rugsėjo 4 d. UAB „Skulas“ pateikto vaizdo įrašo kompaktinėje plokštelėje „Titanum“ ir 2018 m. rugsėjo 5 d. VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelė“ pateikto vaizdo įrašo kompaktinėje plokštelėje „Titanum“ apžiūra).

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji D. F. įvykio dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 24 d., manė turinti reikalavimo teisę į V. V. – šios aplinkybės neginčijo ir pati kaltinamoji, be to, šią aplinkybę patvirtina ir į bylą kaltinamosios gynėjo pateiktas 2021 m. vasario 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-658/2021 (9 t., b. l. 109–181). Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji negalėjo įvardinti konkrečios sumos, kurią nukentėjusysis, jos vertinimu, jai buvo skolingas įvykio dieną (iš pradžių parodė, kad V. V. jai turėjo grąžinti 17 000 Eur, vėliau, kad 29 000 Eur), tačiau jau paminėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-658/2021 D. F., kaip civilinė ieškovė, iš V. V. solidariai su kitu kaltinamuoju A. G. reikalavo priteisti 29 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, ir iš V. V., kaip kaltinamojo, 5 000 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atitinkamai, darytina išvada, kad kaltinamoji D. F. manė turtinti teisę reikalauti iš nukentėjusiojo 34 000 Eur. Nors kiti trys kaltinamieji davė parodymus apie tai, kad jie taip pat yra paskolinę nukentėjusiajam pinigų (kiekvienas po 500 Eur), kurių nukentėjusysis negrąžino, tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokius kaltinamųjų teiginius, taip pat kurie patvirtintų, kad jie būtų reikalavę iš V. V. grąžinti jiems skolas. Ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-658/2021, kurioje už BK 182 straipsnyje (sukčiavimas) numatytas nusikalstamas veikas nuteistas V. V., kaip nukentėjusioji ir civilinė ieškovė iš visų kaltinamųjų dalyvavo tik D. F.. Teismui nenustačius, kad kaltinamieji E. J., G. M. ir M. Ž. būtų turėję realizuotinų turtinių reikalavimų į V. V., kritiškai vertintini kaltinamosios D. F. parodymai apie tai, kad ne ji kreipėsi pagalbos dėl V. V. jai negrąžinamų pinigų, o patys kaltinamieji ją susirado ir kad su kaltinamaisiais ji bendravo tik tiek, kiek buvo būtina bendram pareiškimui prieš V. V. pareikšti. Be to, tokius kaltinamosios D. F. parodymus paneigia ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. asmens kratos metu iš E. J. paimto mobilaus ryšio telefono apžiūros, užfiksuotos 2019 m. gegužės 30 d. apžiūros protokole, duomenys. Iš E. J. mobilaus ryšio telefono duomenų matyti, kad šis kaltinamasis turėjo ne tik pačios D. F., bet ir jos brolio D. F. mobilaus telefono numerį, o 2018 m. rugpjūčio 28 d., t. y. praėjus kelioms dienoms po įvykio, E. J. D. F. skambino itin intensyviai.

Teismas taip pat pripažįsta nustatyta aplinkybę, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. dienos metu, tiksliai nenustatytą valandą, Kaune, Kleboniškio miške, esančioje aikštelėje, kur E. J., naudojo fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį – mušė jį pagaliu, kumščiais, spardė kojomis, tokiu būdu sužalodamas nukentėjusįjį, o G. M. naudojo psichinę prievartą grasindamas nukentėjusiajam šaunamuoju ginklu, buvo ir kaltinamoji D. F.. Nors kaltinamoji kategoriškai neigė buvusi Kleboniškio miške ir teisiamojo posėdžio metu parodė, jog apie Kleboniškio miško aikštelę pasidomėjo tik po pareikšto įtarimo – iki tol nieko apie tą aikštelę nežinojo, tačiau tokius jos parodymus paneigia kiti bylos duomenys. Visų pirma, kaltinamieji E. J. ir G. M., davė vieningus parodymus apie tai, kad kaltinamoji D. F. buvo atvažiavusi į Kleboniškio mišką – jie ten kurį laiką laukė D. F., nes viskas ir buvo dėl jos suorganizuota. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad jam, E. J. ir G. M. būnant Kleboniškio miške atvažiavo D. F.. Šių kaltinamųjų E. J. ir G. M. bei nukentėjusiojo V. V. parodymų teisingumą patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys: vyriausiojo tyrėjo T. K. 2019 m. vasario 27 d. tarnybiniame pranešime ,,MRT abonentinių numerių analizės“ užfiksuota, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. 14:28:13val. MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (D. F.) jungėsi prie telekomunikacijos bokšto Nr. 09C59E21, kuris yra adresu Jonavos g. 276, prie minėto telekomunikacijos bokšto jungėsi iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. 14:51:39 val. Lyginant su MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (V. V.) pastarasis 2018 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpiu nuo 13:56:45 val. iki 15:24:19 val. jungėsi prie telekomunikacijos bokšto Nr. 9406623, kuris yra adresu Kaune, Šiaurės pr. 34, taip pat MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (G. M.) 2018 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpiu nuo 14:19:43 val. iki 14:59:54 val. jungėsi prie telekomunikacijos bokštų Nr. 29052EFF (kuris yra adresu Kaune, Šiaurės pr. 34), Nr. 290537B5 (kuris yra adresu Kaune, Panerių g. 151), Nr. 29052D5B (kuris yra adresu Kaune, Eivenių g. 2); UAB „Tele 2“ 2021 m. balandžio 8 d. rašte „Dėl paaiškinimų pateikimo“ Nr. SD-33356 užfiksuota, kad telefonų numeriai (duomenys neskelbtini) (D. F.) ir (duomenys neskelbtini) (V. V.) galėjo būti Kleboniškio miške (arba kartu), nes celių 09C59E21 ir 9406623 signalai dalinai persidengia ir patenka į Kleboniškio miško teritoriją. Kaltinamosios D. F. parodymai apie tai, kad jos telefonas jungėsi prie telekomunikacijos bokštų, apimančių ir Kleboniškio miško teritoriją, nes tariamai ji 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo susitikusi su nukentėjusiuoju prie parduotuvės, esančios netoli autostrados, kiek pamena, tai parduotuvė „Šilas“, kur V. buvo atvykęs vienas, nepasitvirtino – bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis net nebūtų turėjęs kuo atvykti į tokį susitikimą, nes įvykio dieną jo automobilis buvo paliktas prie prekybos centro „Savas“, ir jis visur buvo vežamas kaltinamojo G. M. automobiliu. Tiek iš liudytojų N. T. ir A. Š. parodymų, tiek iš UAB „Skulas“ ir iš VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelė“ pateiktų įvykio dienos vaizdo įrašų neginčijamai nustatyta, kad tą dieną nukentėjusysis buvo vežamas G. M. „VW Golf“ automobiliu (ant šio automobilio galinės sėdynės), kurį visą laiką vairavo G. M.. Kaltinamosios argumentas, kad jei iš tiesų būtų vykusi į Kleboniškio mišką susitikti su kitais kaltinamaisiais ir nukentėjusiuoju ji nebūtų ėmusi savo mobiliojo telefono, nepaneigia aplinkybės, kad ji nebuvo su kitais dviem kaltinamaisiais Kleboniškio miške – kaltinamoji galėjo neįvertinti, kad iš telefono signalo bus nustatyta jos buvimo vieta konkrečiu metu, be to, ji turėjo pagrindo nesitikėti, kad ne kartą už sukčiavimą teistas ir ne vieną žmogų apgavęs nukentėjusysis pats išdrįs kreipsis pagalbos į teisėsaugos pareigūnus.

Kaltinamieji E. J., G. M. ir M. Ž. nepripažino bendrininkavę su kaltinamąja D. F., neigė kaltinamosios prašymu vykdę tariamą D. F. teisę reikalauti iš nukentėjusiojo V. V. grąžinti jai pinigus. Kaltinamieji E. J. ir G. M. pateikė versiją apie tai, kad nukentėjusiajam grasino ir jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą prašant pačiam nukentėjusiajam, kad tai buvo tik nukentėjusiojo suorganizuotas vaidinimas, už kurį jie tikėjosi gauti atlygį. Tuo tarpu M. Ž. pateikė versiją, kad jis įvykio dieną G. M. automobilyje, kuriuo buvo vežamas V. V., atsidūrė atsitiktinai, kad jis nieko nežinojo apie nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamųjų vartotą fizinį ir psichologinį smurtą. Tačiau šios kaltinamųjų versijos neatitinka byloje surinktų teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų.

Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. F. parodė, kad ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl V. V. veiksmų, todėl būtų buvę nelogiška jai prašyti kaltinamųjų „išmušti pinigus“ iš nukentėjusiojo, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati kaltinamoji pripažino žinojusi, jog V. F. finansinė padėtis yra prasta, kad iš jo civiline tvarka yra priteista 150 000 Eur suma ir kad jis skolas grąžina darydamas naujas nusikalstamas veikas. Taigi D. F., kuri rinko duomenis apie kitus nuo V. V. nukentėjusius asmenis buvo gerai žinoma, kad susigrąžinti pinigus iš V. V. teisėtais būdais nėra jokių galimybių, kad gali kilti sunkumų net ir įrodinėjant V. V. įsiskolinimo buvimo faktą – šią aplinkybę patvirtina ir 2021 m. vasario 12 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-658/2021, iš kurio matyti, kad D. F. reikalavimas priteisti iš V. V. 34 000 Eur buvo atmestas. Net jei ši suma būtų priteista, kaltinamoji aiškiai suprato, jog išieškoti tokio dydžio sumos iš nukentėjusiojo bus neįmanoma. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamoji D. F. atgauti bent dalį prarastų pinigų galėjo tik pasitelkdama kriminalinę praeitį turinčius kaltinamuosius, kurių išsigandęs nukentėjusysis būtų priverstas ieškoti būdų kaltinamosios reikalavimui patenkinti. Kaltinamieji E. J. ir G. M. davė vieningus parodymus apie tai, kad D. F. matė miške nukentėjusįjį kraujuota galvą, matė, kad nukentėjusiajam grasinama ginklu – tai, kad jos tokia situacija neišgąsdino ir nešokiravo, kad tai matydama ji, pati buvusi pareigūnė, nepranešė į policijai, akivaizdžiai rodo, jog tokie kaltinamųjų veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo suderinti su kaltinamąja D. F.. Tokią išvadą dar labiau sustiprina kaltinamojo G. M. parodymai, jog miške D. F. su nukentėjusiuoju kalbėjo apie skolą, kaltinamojo E. J. parodymai, kad miške D. F. aprėkė V. V., šnekėjo su juo dėl skolos, kad dėl nukentėjusiojo sužalojimo D. F. pasakė – šito reikėjo. Kaltinamųjų E. J. ir G. M. parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiojo parodymus, kad atėjusi D. F. sakė „tave užversim“, sakė kad ji buvusi tyrėja, kad nieko jai nepadarys, o po smūgių į galvą E. J. paklausus, ką daryti, atsakiusi „pakasti“ D. F. išėjo. Šie kaltinamųjų E. J. ir G. M. bei nukentėjusiojo V. V. parodymai patvirtina, kad kaltinamoji naudodama psichinę prievartą reikalavo iš nukentėjusiojo grąžinti jai tariamą skolą.

Kaip nelogiškus teismas vertina kaltinamųjų E. J. ir G. M. parodymus apie tai, kad jie smurtavo ir grasino nukentėjusiajam, nes nukentėjusysis už tai pažadėjo 2 000 Eur atlygį – tai neatitinka jų pačių parodymų, jog niekaip negalėjo iš V. V. atgauti jam paskolintų 500 Eur. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad D. F. į mišką atvežė 200 Eur (dvi kupiūras po 100 Eur), pinigus padavė E. J., kad važiuodami iš miško stojo kolonėlėje, kur kaltinamieji gautus pinigus išsikeitė, patvirtina 2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokole užfiksuoti 2018 m. rugsėjo 4 d. UAB „Skulas“ pateikto vaizdo įrašo apžiūros duomenys. UAB „Skulas“ vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas, kaip 2018 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpiu nuo 15:02:04 val. iki 15:05:07 val. į UAB „Skulas“ degalinės teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), įvažiuoja automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipa G. M. ir įsipila degalų į automobilio baką. G. M. nueina į degalinės teritorijoje esančią parduotuvę. Laikotarpiu nuo 15:03:52 val. iki 15:04:27 val. į parduotuvę užeina G. M., kuris prie kasos susimoka už degalus bei cigaretes. Atsiskaitymui paduoda 100 Eur nominalo kupiūrą. Paėmęs grąžą iš parduotuvės išeina. Kita vertus, byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo parodymus apie tai, jog kaltinamoji D. F. į Kleboniškio mišką atvežė ir kaltinamiesiems perdavė alaus. Kaltinamieji E. J. ir G. M. teisiamojo posėdžio metu akcentavo, kad V. V. – bokso sporto meistras, kad jo laisvė nebuvo suvaržyta ir kad jei būtų norėjęs, būtų bet kada galėjęs pabėgti. Tačiau liudytoju apklaustas N. T., į kurio garažą buvo atvežtas nukentėjusysis įvykio metu, E. J. apibūdino kaip konfliktišką, ūmaus charakterio, neturintį mandagumo ir agresyvų žmogų. Iš liudytojo N. T. parodymų matyti, kad nors E. J. pas jį atvažiavo iš anksto neįspėjęs ir negavęs leidimo atsivežti sužalotą žmogų, tačiau liudytojas bijojo pasipriešinti kaltinamajam E. J. ir vykdė jo paliepimus. Liudytojas A. Š., matęs situaciją prie A. T. garažo, taip pat neišdrįso kaltinamųjų paklausti, kas vyksta, neišdrįso ir kviesti policiją. Tai leidžia daryti išvadą, kad situacija iš tiesų buvo bauginanti ir nukentėjusysis pagrįstai stengėsi elgtis taip, kad neišprovokuotų didesnės kaltinamųjų agresijos.

Kritiškai vertintina ir kaltinamojo M. Ž. gynybinė pozicija, kad nors įvykio dieną važiavo vienu automobiliu su kaltinamaisiais bei nukentėjusiuoju, tačiau nieko nežinojo apie nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamųjų vartotą fizinį ir psichologinį smurtą. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo M. Ž. parodymus, kad automobilyje atsisėdęs į galą šalia V. V., jokių sužalojimų ant nukentėjusiojo nematė. Tačiau nukentėjusioji D. G., pas kurią kaltinamieji su nukentėjusiuoju nuvyko prieš tai pasiėmę kaltinamąjį M. Ž., davė parodymus apie tai, jog V. V. galva buvo kruvina, matėsi, kad galvos srityje padaryta žaizda, kuri dar kraujavo, taip pat ant kaklo bei ant galvos buvo apdžiūvusio kraujo, nukentėjusiojo marškinėliai buvo kruvini, jis neatrodė normaliai – buvo sumuštas ir susijaudinęs. Akivaizdu, kad šalia nukentėjusiojo automobilyje sėdėjęs M. Ž. nukentėjusiojo sužalojimus ir kraują ant nukentėjusiojo matė iš labai arti, tačiau jis, kaip ir kaltinamoji D. F., tokio vaizdo nebuvo išgąsdintas ar nustebintas – ir tokia reakcija leidžia spręsti, kad apie smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamajam M. Ž. buvo žinoma dar iki įsėdant į automobilį, nors jis prie kitų dviejų kaltinamųjų prisijungė vėliau. Būtent šis kaltinamasis buvo atsakingas už kaltinamųjų kaip „užstatą“ paimtą nukentėjusiojo V. V. naudotą automobilį „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtent pas jį buvo šio automobilio dokumentai ir užvedimo raktelis. 2018 m. spalio 5 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(4633)-IS1-5604 nurodyta, kad du rankų pirštų pėdsakai (2 ir 3 pav.), išryškinti ant tirti pateiktų registracijos liudijimo įmautės vidinės pusės ir draudimo liudijimo pirmojo lapo, rastų ir paimtų 2018 m. rugsėjo 3 d. automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, tinkami asmeniui identifikuoti. Rankos piršto pėdsakas (2 pav.) yra paliktas M. Ž. kairės rankos didžiuoju pirštu, rankos piršto pėdsakas (3 pav.) yra paliktas ne V. V., ne M. Ž., ne E. J., ir ne G. M. rankomis. 2019 m. balandžio 15 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(4633)-IS1-1998 nurodyta, kad ant tirti pateiktos skardinės, paimtos 2018 m. rugsėjo 3 d. apžiūrint automobilį „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiriant pažymėtos Nr. 2 (0,5 l talpos, žalios spalvos, su užrašu „Heineken“), rastas susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 15), tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas identiškas ištirtų M. Ž. lokosų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000002 proc. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. Ž. naudojosi iš nukentėjusiojo perimtu automobiliu „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pats kaltinamasis M. Ž. duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad būtent jis įvykio dieną automobiliu „VW Phaeton“ sukėlė eismo įvykį ir automobilį apgadino. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu spręsti, kad kaltinamojo M. Ž. vaidmuo su bendrininkais darant nusikalstamą veiką buvo aktyvus ir reikšmingas, susijęs su automobilio užvaldymu. Nors gynyba akcentavo, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiojo V. V. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikta 2017 m. gegužės 18 d. įgaliojimo Nr. 20170518/01 naudotis automobiliu „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kopija yra galimai suklastoto dokumento, tačiau tai nepaneigia fakto, jog tiek 2018 m. rugpjūčio 24 d., tiek iki įvykio šiuo automobiliu naudojosi būtent nukentėjusysis. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. A. parodė, kad automobilį „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lizingu jos vadovaujama įmonė UAB „B.“ įsigijo V. V. prašymu. Automobilį išsirinko pats V. V. ir automobilis buvo naudojamas ne įmonės reikmėms – juo naudojosi tik V. V.. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra tik nepatvirtinta 2017 m. gegužės 18 d. įgaliojimo Nr. 20170518/01 kopija (2 t., b. l. 19–21), teismas jos nelaiko leistinu įrodymu byloje ir priimdamas nuosprendį šiuo įrodymu nesiremia. Papildomai pažymėtina, kad teismas taip pat nesiremia V. V. pateiktu diktofonu „Sanyo“ užfiksuotais garso įrašais, esančiai į šį diktofoną įdėtoje kasetėje „Sony“, kadangi garso įrašai daryti su nukentėjusiuoju kalbantiems asmenims apie tai nežinant, nukentėjusiajam neturint teisės slapta įrašinėti pokalbius (2 t., b. l. 36–37).

Kaip buvo nurodyta aukščiau, pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nepakanka nustatyti psichinę ar fizinę prievartą – būtina nustatyti ir tai, kad tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariama nusikalstama veika žalos buvo padaryta ne tik nukentėjusiajam V. V., nuo kurio nusikalstamų veikų yra nukentėję daug žmonių, bet ir su V. V. vykdytomis nusikalstamomis veikomis nieko bendro neturinčiai nukentėjusiajai D. G.. Pati būdama nukentėjusi nuo V. V. nusikalstamos veikos, dėl kurios ji patyrė 39 353,84 Eur turtinės žalos (2021 m. vasario 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis; 9 t., b. l. 109–181; 11 t., b. l. 60–140; 12 t., 26–36), kaltinamiesiems vykdant tariamą D. F. reikalavimo teisę į V. V., D. G. dar neteko ir savo 170 Eur – praktiškai paskutinių savo tuo metu turėtų pinigų. Nukentėjusiojo V. V. laisvė buvo apribota ilgą laiką. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2649/2018(02) (tyrimas pradėtas ir baigtas 2018 m. rugpjūčio 29 d.) nurodyta, kad V. V. konstatuota poodinės kraujosruvos pasmakrėje, nosies nugarėlėje, abiejuose žastuose, dešiniosios ausies srityje, odos nubrozdinimai viršugalvio srityje, pakaušio srityje, kairio dilbio srityje, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, kraujosruva viršutinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. rugpjūčio 24 dieną. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienuolikos ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš specialisto išvados matyti prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto intensyvumas – sužalojimai nukentėjusiajam padaryti ne mažiau kaip vienuolikos trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimų nustatyta ir nukentėjusiojo galvos srityje, kaltinamasis E. J. pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam lazda – akivaizdu, kad tokie veiksmai kėlė realų pavojų net ir nukentėjusiojo gyvybei. Būdamas sužalotas nukentėjusysis buvo toliau vežamas po skirtingas Kauno vietas, sužalotą nukentėjusįjį matė pašaliniai žmonės. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamųjų psichine ir fizine prievarta buvo padaryta didelė žala nukentėjusiesiems.

BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta bendromis visų keturių kaltinamųjų pastangomis: jis visi dalyvavimo darant nusikalstamą veiką, jų visų veiksmai buvo suderinti ir orientuoti į vieną tikslą – padėti D. F. atgauti iš nukentėjusiojo V. V. pinigus, kuriuos jis tariamai yra jai skolingas. Kaltinamieji veikė vieninga tyčia, visi kaltinamieji prisidėjo realizuojant nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius. Darytina išvada, kad aptariama nusikalstama veika buvo padaryta kaltinamiesiems veikiant bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis).

Byloje nesant jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamoji D. F. iš nukentėjusiojo V. V. reikalavo 40 000 Eur skolos atlyginimo, ir teismui nustačius, kad Kauno apygardos teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje D. F., kaip civilinė ieškovė, prašė priteisti iš V. V. 34 000 Eur turinės žalos atlyginimo, t. y. įrodinėjo turinti būtent tokio dydžio reikalavimo teisę, kaltinime nurodytas jos reikalautos skolos dydis tikslintinas, vietoj „40 000 Eur“ nurodant „34 000 Eur“. Be to, nesant objektyvių duomenų, kad kaltinamoji E. J. ir G. M. kaip atlygį perdavė pakuotę alaus, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Aukščiau nurodytos aplinkybės neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, jos buvo tiriamos ir dėl jų buvo pasisakoma teisiamojo posėdžio metu, todėl pripažintina, kad toks kaltinimo tikslinimas kaltinamųjų padėties nepablogina ir yra galimas.

Kaltinamųjų veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, padaryto kaltinamiesiems veikiant bendrininkų grupe, požymiai, visų keturių kaltinamųjų veika kvalifikuota teisingai, todėl D. F., E. J., G. M. ir M. Ž. pripažintini kaltais ir baustini.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nenustatyta. Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie šią nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kaltinamajam E. J. inkriminuojamos BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Kaltinamajam E. J. kaltinimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį byloje pareikštas dėl to, kad jis 2018 m. rugpjūčio 24 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytą valandą, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „Savas“, Savanorių pr. Nr. 346, Kaune, kartu su bendrininkais G. M. ir M. Ž., užvaldęs nukentėjusiojo V. V. naudotą automobilį „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį AB „Šiaulių bankas“, kurio vertė 17 000 Eur, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. 22.54 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia, automobiliu atsitrenkdamas į tyrimo metu nenustatytas kliūtis, apgadino automobilio priekyje kairėje pusėje apatinėje dalyje esančius automobilio mazgus ir tuo padarė nukentėjusiajam V. V. turtinę žalą sumoje 5 063 Eur.

Kaltinamasis E. J. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis 2018 m. rugpjūčio 24 d. nukentėjusiojo automobiliu nesinaudojo – juo važiavo kaltinamasis M. Ž.. Buvo vakaras, kai jam paskambino M. Ž. ir pasakė, kad padarė avariją. Paklausė M. Ž., kur jis yra, ir atvažiavo su žmona, kuri buvo už vairo, į įvykio vietą. M. Ž. nežinojo, ką daryti su apgadintu automobiliu. Automobilio ratas buvo išlūžęs. Pasiūlė M. Ž. automobilį gabenti pas jo (E. J.) pažįstamą meistrą N. T.. Automobilį su tralu nuvežė iki N. T. garažo ir apie tai telefonu informavo patį N.. Viskas įvyko tą pačią dieną, kai važiavo į mišką. Kaltinamasis M. Ž. duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtino E. J. nurodytas aplinkybes. M. Ž. parodė, kad tai jis sudaužė nukentėjusiojo naudotą „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tai buvo ne pirmas kartas, kai pasiskolino automobilį iš V. V. – tik automobilio raktelius pasiimdavo. Kai sudaužė automobilį, paskambino V. V. ir pasakė, kad užvažiavo ant borto. Automobilis nebuvo stipriai apgadintas, dar kažkiek važiavo. Vežė automobilį remontuoti į servisą Eiguliuose ar Islandijos plente. Nepamena, ar minėjo V., kad automobilį nuvežė meistrams.

Pažymėtina, kad kaltinamųjų E. J. ir M. Ž. parodymai dėl automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). apgadinimo ne tik esmingai sutampa tarpusavyje, bet ir atitinka objektyvius bylos duomenis. Iš 2018 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros protokole užfiksuotų automobilio užvedimo raktelio su „W“ logotipu, paimto 2018 m. rugpjūčio 29 d. asmens kratos metu iš įtariamojo M. Ž., apžiūros duomenų matyti, kad „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). raktelis (2018 m. rugsėjo 7 d. grąžintas V. V.) buvo paimtas būtent iš kaltinamojo M. Ž.. 2018 m. spalio 5 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(4633)-IS1-5604 nurodyta, kad du rankų pirštų pėdsakai (2 ir 3 pav.), išryškinti ant tirti pateiktų registracijos liudijimo įmautės vidinės pusės ir draudimo liudijimo pirmojo lapo, rastų ir paimtų 2018 m. rugsėjo 3 d. automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). apžiūros metu, tinkami asmeniui identifikuoti. Rankos piršto pėdsakas (2 pav.) yra paliktas M. Ž. kairės rankos didžiuoju pirštu, rankos piršto pėdsakas (3 pav.) yra paliktas ne V. V., ne M. Ž., ne E. J., ir ne G. M. rankomis. 2019 m. balandžio 15 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(4633)-IS1-1998 nurodyta, kad ant tirti pateiktos skardinės, paimtos 2018 m. rugsėjo 3 d. apžiūrint automobilį „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiriant pažymėtos Nr. 2 (0,5 l talpos, žalios spalvos, su užrašu „Heineken“), rastas susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 15), tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas identiškas ištirtų M. Ž. lokosų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000002 proc. Kaip matyti, visi pėdsakai, rasti automobilyje „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra palikti kaltinamojo M. Ž. – tai kad automobilyje nerasta jokių E. J. pėdsakų kelia pagrįstų abejonių, kad E. J. apskritai tame automobilyje buvo ir tuo labiau, kad tą automobilį sugadino. Teismo vertinimu, šių abejonių nepašalina 2019 m. gegužės 7 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, 2018 m. rugsėjo 13 d. telefoninių pokalbių suvestinėje Nr. 20-IL-37035, užfiksuoti duomenys, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. 13:52:36 telefoninio pokalbio metu E. J. kalbėjosi su asmeniu apie sudaužytą automobilį „VW Phaeton“, minėjo, kad tokios būklės automobilio nenori grąžinti V. V.. Abejonių, kad automobilis galėjo būti apgadintas tyčia, kelia jo apgadinimų pobūdis. 2018 m. rugsėjo 3 d. papildomame apžiūros protokole užfiksuota, kad apgadinta automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinė apatinė dalis, sugadintas kairės pusės priekinis ratas – nustatyti apgadinimai atitinka kaltinamojo M. Ž. parodymus, kad jis automobilį apgadino užvažiavęs juo ant borto. Visas abejones teismas vertina kaltinamojo E. J. naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis).

Tuo tarpu byloje užfiksuoti duomenys apie tai, kad automobilis „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vežamas pas automobilių remontu užsiimantį N. T., kad buvo prašoma N. T. suremontuoti apgadintą automobilį, kad buvo nenorima grąžinti V. V. automobilio su apgadinimais, rodo, jog nei E. J., nei kiti kaltinamieji neturėjo tyčios automobilį sugadinti ar sunaikinti. Priešingai, jų valia buvo nukreipta į tai, kad eismo įvykio metu dėl neatsargumo apgadintas automobilis nukentėjusiajam būtų grąžintas suremontuotas.

Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis E. J. sugadino nukentėjusiojo V. V. naudotą automobilį „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį AB „Šiaulių bankas“, ir kad tą padarė veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamasis E. J. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl bausmių skyrimo

BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajai D. F.

Skiriant bausmę kaltinamajai D. F. atsižvelgiama į tai, kad ji padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kurio pagrindinis objektas – valdymo tvarka, o papildomas (fakultatyvus) – žmogaus sveikata, t. y. vienas labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų teisinių gėrių. Jos padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vertinant kaltinamosios asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad ji neteista (10 t., b. l. 172). Nors praeityje bausta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, tačiau daugiausia už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be to, byloje nėra duomenų, kad šiuo metu ji turėtų galiojančių administracinių nuobaudų (10 t., b. l. 162–167). Byloje nėra duomenų apie tai, kad D. F. būtų psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų gydymo įskaitoje. Kaltinamoji dirba.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji teisiama pirmą kartą, kad charakterizuojama teigiamai, turi būti įvertintos BK 62 straipsnio 2 dalies ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės jos atžvilgiu. Kitaip tariant, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajai D. F. skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę.

BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytų aplinkybių. Tačiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta nei vienos kaltinamosios D. F. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kaltinamoji nėra atlyginusi nukentėjusiesiems padarytos žalos, be to, nėra duomenų, kad ji atitiktų kurią nors iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytų sąlygų. Todėl teismas daro išvadą, kad BK 62 straipsnis D. F. atžvilgiu netaikytinas.

BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Be to, BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365/2011). Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Nors BK nėra apibrėžta teisingumo principo sąvoka, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas, visų pirma, kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą ir kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį bei BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Be to, teismų praktikoje nurodyta ir tai, kad turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-340-648/2017).

Iš nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir iš kaltinamąją charakterizuojančios medžiagos yra pagrindo manyti, kad jos padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė visiškai jai nebūdinga, įtakota netinkamo verslo partnerio (daug kartų už sukčiavimą teisto nukentėjusiojo V. V.) pasirinkimo, per didelio pasitikėjimo nukentėjusiuoju, nepasidomėjus jo praeitimi. Įtakota nukentėjusiojo įtaigos nukentėjusioji ne tik pati nukentėjo, bet ir paskatino savo brolį patikėti santaupas nusikalstamas veikas vykdžiusiam V. V.. Nekyla abejonių, kad ir D. F. pažintis su praeityje teistais kitais kaltinamaisiais buvo sąlygota jos santykių su V. V. ir iš jų kilusių problemų. Nei iki pažinties su V. V., nei šiuo metu kaltinamoji nebuvo įtariama ar kaltinama jokių nusikalstamų veikų darymu.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad šiuo atveju BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos švelniausios bausmės rūšies – arešto paskyrimas kaltinamajai D. F. neatitiktų teisingumo principo. Todėl esant aptartoms išimtinėms aplinkybėms, D. F. atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir kaltinamajai už BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina švelnesnė nei šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšis. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti už BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus D. F. BK 48 straipsnyje numatytą laisvės apribojimo bausmę ir nustatant minimalų jos terminą. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti D. F., kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajai neskirtina. Vietoj intensyvios priežiūros kaltinamoji įpareigotina per laisvės apribojimo bausmės vykdymo laiką pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Dėl kaltinamajam E. J. skirtinos bausmės

Skiriant bausmę kaltinamajam E. J. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kurio pagrindinis objektas – valdymo tvarka, o papildomas (fakultatyvus) – žmogaus sveikata, t. y. vienas labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų teisinių gėrių. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis teisiamas 7 kartą (10 t., b. l. 173–178). Nors praeityje yra baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, tačiau tik už smulkius administracinius nusižengimus, be to, byloje nėra duomenų, kad šiuo metu jis turėtų galiojančių administracinių nuobaudų (10 t., b. l. 159–160). Byloje nėra duomenų apie tai, kad E. J. būtų psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų gydymo įskaitoje. Kaltinamasis nedirba.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad E. J. už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas jau ne kartą buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, kad švelnesnės bausmės nesustabdė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, teismas sprendžia, jog ir šiuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai nebus pasiekti parinkus švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmės rūšį. Kaltinamajam E. J. už jo padarytą nusikalstamą veiką Parinktina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo sveikatai dėl įvykio liekamųjų reiškinių nėra nustatyta, į tai, kad teismas nenustatė, jog nukentėjusiajam nusikalstama veika būtų padaryta turtinės žalos, į tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo jau yra praėjęs ilgas laiko tarpas, kaltinamajam E. J. nustatytinas trumpesnis laisvės atėmimo bausmės terminas, nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tačiau įvertinus tai, kad būtent E. J. nusikalstamos veikos padarymo metu naudojo fizinį smurtą, jo vaidmuo nukentėjusiojo atžvilgiu naudojant ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą buvo itin reiksmingas, jam nustatytinas ilgesnis laisvės atėmimo bausmė terminas, nei kaltinamiesiems G. M. ir M. Ž. – kaltinamajam E. J. skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Į kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas E. J. suėmime išbūtas laikas (kuris apima ir jos laikino sulaikymo laiką) nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. (3 t., b. l. 142–148), t. y. septynios dienos, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo galimumo kaltinamajam E. J., teismas atsižvelgia į tai, jog nors kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau neginčijo nukentėjusiojo atžvilgiu atlikęs kaltinime jam inkriminuojamus veiksmus ir jo parodymai buvo labai reikšmingi nustatant tikrąsias įvykio aplinkybes. Įvertinus tai, kad nusikaltimas nesukėlė nukentėjusiajam ilgalaikių liekamųjų padarinių, įvertinus tai, kad E. J. jau yra atlikęs 2020 m. sausio 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu, t. y. paskutiniu nuosprendžiu, jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir byloje nėra duomenų, kad po jos atlikimo jis būtų įtariamas padaręs naujų nusikalstamų veikų, teismas tiki, jog kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus galima užtikrinti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant jam pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktuose, t. y. pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Intensyvi priežiūra kaltinamajam neskirtina.

Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskyrus aukščiau nurodytas pareigas, kaltinamasis E. J. bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija. Nustatytinas 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas.

Dėl kaltinamajam G. M. skirtinos bausmės

Skiriant bausmę kaltinamajam G. M. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kurio pagrindinis objektas – valdymo tvarka, o papildomas (fakultatyvus) – žmogaus sveikata, t. y. vienas labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų teisinių gėrių. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis teisiamas 3 kartą (10 t., b. l. 179–181). Nors praeityje yra baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, tačiau tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be to, byloje nėra duomenų, kad šiuo metu jis turėtų galiojančių administracinių nuobaudų (10 t., b. l. 157–158). Byloje nėra duomenų apie tai, kad G. M. būtų psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų gydymo įskaitoje. Kaltinamasis dirba.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad G. M. 2017 m. rugsėjo 22 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė nesustabdė jo nuo aptariamos nusikalstamos veikos padarymo, teismas sprendžia, jog ir šiuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai nebus pasiekti parinkus švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmės rūšį. Kaltinamajam G. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką parinktina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo sveikatai dėl įvykio liekamųjų reiškinių nėra nustatyta, į tai, kad teismas nenustatė, jog nukentėjusiajam nusikalstama veika būtų padaryta turtinės žalos, į tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo jau yra praėjęs ilgas laiko tarpas ir tai buvo vienkartinė G. M. tokio pobūdžio nusikalstama veika, be to, G. M. nukentėjusiojo nemušė, kaltinamajam G. M. nustatytinas trumpesnis laisvės atėmimo bausmės terminas, nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis – kaltinamajam G. M. skirtina 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas G. M. suėmime išbūtas laikas (kuris apima ir jos laikino sulaikymo laiką) nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. (3 t., b. l. 189–195), t. y. septynios dienos, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo galimumo G. M., teismas atsižvelgia į tai, jog nors kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau taip pat neginčijo nukentėjusiojo atžvilgiu atlikęs kaltinime jam inkriminuojamus veiksmus ir jo parodymai, kaip ir kaltinamojo E. J., buvo labai reikšmingi nustatant tikrąsias įvykio aplinkybes. Įvertinus tai, kad kaltinamasis dirba, augina mažą vaiką, įvertinus tai, kad nusikaltimas nesukėlė nukentėjusiajam ilgalaikių liekamųjų padarinių, įvertinus tai, kad G. M. jau yra atlikęs 2020 m. sausio 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu, t. y. paskutiniu nuosprendžiu, jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir byloje nėra duomenų, kad po jos atlikimo jis būtų įtariamas padaręs naujų nusikalstamų veikų, teismas tiki, jog kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus galima užtikrinti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant jam pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktuose, t. y. pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Intensyvi priežiūra kaltinamajam neskirtina.

Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskyrus aukščiau nurodytas pareigas, kaltinamasis G. M. bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija. Nustatytinas 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas.

Dėl kaltinamajam M. Ž. skirtinos bausmės

Skiriant bausmę kaltinamajam M. Ž. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kurio pagrindinis objektas – valdymo tvarka, o papildomas (fakultatyvus) – žmogaus sveikata, t. y. vienas labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų teisinių gėrių. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis teisiamas 5 kartą (10 t., b. l. 182–186). Nors praeityje yra baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, tačiau tik už smulkius administracinius nusižengimus, be to, byloje nėra duomenų, kad šiuo metu jis turėtų galiojančių administracinių nuobaudų (10 t., b. l. 159–160). Byloje nėra duomenų apie tai, kad M. Ž. būtų psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų gydymo įskaitoje. Kaltinamasis nedirba.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad M. Ž. 2017 m. rugsėjo 22 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė nesustabdė jo nuo aptariamos nusikalstamos veikos padarymo, teismas sprendžia, jog ir šiuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai nebus pasiekti parinkus švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmės rūšį. Kaltinamajam M. Ž. už jo padarytą nusikalstamą veiką parinktina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo sveikatai dėl įvykio liekamųjų reiškinių nėra nustatyta, į tai, kad teismas nenustatė, jog nukentėjusiajam nusikalstama veika būtų padaryta turtinės žalos, į tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo jau yra praėjęs ilgas laiko tarpas ir tai buvo vienkartinė tokio pobūdžio nusikalstama veika, be to, M. Ž., kaip ir G. M., nukentėjusiojo nemušė, kaltinamajam G. M. nustatytinas trumpesnis laisvės atėmimo bausmės terminas, nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis – kaltinamajam M. Ž. skirtina 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas M. Ž. suėmime išbūtas laikas (kuris apima ir jos laikino sulaikymo laiką) nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. (4 t., b. l. 106–112), t. y. septynios dienos, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo galimumo M. Ž., teismas atsižvelgia į tai, jog pats nukentėjusysis V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, jo vertinimu, šio kaltinamojo vaidmuo nusikalstamos veikos daryme buvo mažiausiai reikšmingas, lyginant su kitų trijų kaltinamųjų vaidmeniu. Įvertinus tai, kad nusikaltimas nesukėlė nukentėjusiajam ilgalaikių liekamųjų padarinių, įvertinus tai, kad M. Ž. jau yra atlikęs 2020 m. sausio 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu, t. y. paskutiniu nuosprendžiu, jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir byloje nėra duomenų, kad po jos atlikimo jis būtų įtariamas padaręs naujų nusikalstamų veikų, teismas tiki, jog ir šio kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus galima užtikrinti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant jam pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktuose, t. y. pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Intensyvi priežiūra kaltinamajam neskirtina.

Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskyrus aukščiau nurodytas pareigas, kaltinamasis M. Ž. bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija. Nustatytinas 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Dėl nukentėjusiojo V. V. patikslinto civilinio ieškinio

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis V. V. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų D. F., E. J. ir G. M. solidariai priteisti 150 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (6 t., b. l. 76–78). Iš kaltinamojo M. Ž. nukentėjusysis turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nereikalauja. Dėl prašomos priteisti turtinės žalos patikslintame ieškinyje nurodoma, kad padarytą 150 Eur turtinę žalą sudaro: 100 Eur vertės orinio pistoleto „PM“ 49 pasisavinimas ir 50 Eur vertės nepataisomai sugadinti rūbai, t. y. 20 Eur vertės lininiai marškinėliai ir 30 Eur vertės džinsiniai šortai, kurie nusikaltimo padarymo metu naudojant prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą buvo suplėšyti ir ištepti krauju, todėl dėvėti nebetinkami. Dėl prašomos priteisti neturinės žalos patikslintame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl kaltinamųjų D. F., E. J. ir G. M. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, psichologinį smurtą, baimę ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl gyvybės, neigiamus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Nukentėjusiojo teigimu, jį kankina mintys apie įvykusį įvykį, patirtą stresą įvykio metu, jis išgyvena ne tik dėl savo, bet ir dėl savo artimųjų ateities. Civiliniam ieškovui įvykio metu padaryta neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstama veika, civiliniai atsakovai sąmoningai siekė nukentėjusiajam sukelti dvasinius ir moralinius išgyvenimus. Savo patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis vertina 5 000 Eur suma.

Nors patikslintu civiliniu ieškiniu kaip patirtą turtinę žalą prašoma priteisti 100 Eur už orinio pistoleto „PM“ 49 pasisavinimą, tačiau nukentėjusysis teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog po įvykio kaltinamieji D. F., E. J. ir G. M. (ar kuris nors vienas iš jų) pasiliko sau nukentėjusiojo orinį pistoletą „PM“ 49. Be to, kaip matyti iš kaltinimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį formuluotės, kaltinamiesiems nėra inkriminuojamas orinio pistoleto „PM“ 49 pagrobimas. Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodomi nepataisomai sugadinti rūbai, kurių vertę prašoma priteisti kaip turtinę žalą – lininiai marškinėliai (nukentėjusiojo įvertinti 20 Eur suma) ir džinsiniai šortai (nukentėjusiojo įvertinti 30 Eur suma) buvo apžiūrėti teisiamojo posėdžio metu. Iš paminėtų daiktų apžiūros akivaizdu, kad rūbai dėl juose esančių skylių iš tiesų nebetinkami naudojimui. Tačiau teismas laiko neįrodyta aplinkybę, kad skylės rūbuose atsirado būtent dėl nusikalstamos veikos. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo mušamas pagaliu, kumščiais, spardomas kojomis – tuo tarpu iš skylių rūbuose lygių kraštų galima spręsti, kad jos padarytos rūbų dalis iškepant ar išpjaunant aštriu daiktu, tokiu kaip žirklės, peilis ar pan., tačiau byloje nenustatyta, kad smurtaujant prieš nukentėjusįjį tokie daiktai buvo naudojami. Duomenų, kad ant rūbų esančios neryškios dėmės yra neišvalomos, byloje nėra. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo V. V. patikslintas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarė tyčiniais veiksmais. Šios veikos padarymas sukėlė padarinius nukentėjusiajam V. V. – jo nežymų sveikatos sutrikdymą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamieji smurtaudami prieš nukentėjusįjį, sužalotą, kruviną nukentėjusįjį veždami pas kitus žmones, įskaitant ir nukentėjusiojo pažįstamą D. G., pažemino jį, kaip vyrą. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nusikaltimu nukentėjusiajam V. V. buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie įvykio metu patirtų sužalojimų liekamuosius reiškinius. Taip pat įvertintina tai, kad nukentėjusiajam operatyviai buvo suteikta pareigūnų pagalba – kaip matyti iš nukentėjusiojo vėlesnio bendravimo su kaltinamaisiais, dėka pareigūnų pagalbos nukentėjusysis nebejautė baimės, jam neliko pagrindo nerimauti dėl savo ir savo artimųjų saugumo.

Sprendžiant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis V. V. nebuvo atsitiktinė nusikaltimo auka. Jo atžvilgiu kaltinamųjų įvykdytas BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra sąlygotas išimtinai jo paties sistemingai vykdytų nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, dėl kurių nukentėjusieji prarado labai dideles pinigų sumas. Kaltinamoji D. F. yra viena iš V. V. aukų – 2021 m. vasario 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-658/2021 jis pripažintas kaltu ir nuteistas dėl D. F. apgaulės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (ši nuosprendžio dalis aukštesnės instancijos teismo palikta nepakeista). Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, yra pagrindo taikyti CK 6.282 straipsnį, kurio 1 dalyje numatyta, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Nukentėjusiojo V. V. pasirinktas gyvenimo būdas leidžia daryti išvadą apie jo paties ypatingai didelį neatsargumą, kuris kaltinamųjų kaltės nepaneigia, tačiau leidžia ženkliai mažinti jo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį.

Įvertinus visas aukščiau nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo V. V. neturtinės žalos atlyginimui nustatytina 200 Eur suma. Kadangi ši žala padaryta keturių kaltinamųjų neteisėtais veiksmais, o nukentėjusysis civilinį ieškinį yra pareiškęs tik trims iš jų, priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas vienu ketvirtadaliu. Atitinkamai, nukentėjusiojo patikslintas civilinis ieškinys dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Iš civilinių atsakovų D. F., E. J. ir G. M. solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) civilinio ieškovo V. V. naudai priteistina 150 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Kitoje dalyje nukentėjusiojo patikslinto civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl nukentėjusiosios D. G. civilinio ieškinio

Nukentėjusioji D. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų jai priteisti 170 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 167). Teisiamojo posėdžio metu civilinė ieškovė D. G. pareiškė, kad nori atsisakyti nuo savo civilinio ieškinio. Civilinei ieškovei išaiškintos atsisakymo nuo civilinio ieškinio teisinės pasekmės – D. G. patvirtino, kad atsisakymo nuo civilinio ieškinio pasekmes suprato, savo civilinio ieškinio atsisako. Nukentėjusiosios D. G. atsisakymas nuo civilinio ieškinio užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole (2020 m. birželio 22 d. teismo posėdžio protokolas; 7 t., b. l. 45–57). Aptariamu atveju pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnis, reglamentuojantis atsisakymą nuo ieškinio. CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. D. G. atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas ir procesas dėl D. G. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Dėl civilinės ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – AB „Lietuvos draudimas“) pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 063 Eur žalos atlyginimo iš atsakingų už žalą asmenų (1 t., b. l. 68–80). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nuostolis paskaičiuotas remiantis gautu prašymu, žalos įvertinimu ir kitais nuostolio dydį patvirtinančiais dokumentais. Automobilis „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu. Draudėjui buvo išmokėta 5 063 Eur dydžio draudimo išmoka. Išmokėjusi išmoką AB „Lietuvos draudimas“ įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl padarytos žalos asmenis (CK 6.1015 straipsnis). Žalą padaręs asmuo privalo atlyginti nuostolius CK 6.263 straipsnio numatytu pagrindu.

Šioje baudžiamojoje byloje dėl automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio AB „Šiaulių bankas“, apgadinimo padarant turtinę žalą 5 063 Eur sumoje, buvo kaltinamas E. J. – jam buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Kadangi kaltinamasis E. J. išteisintas dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažinus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, civilinės ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, civilinio ieškinio motyvai dėl reikalavimo dydžio ir pagrįstumo bei su šiais klausimais susiję bylos duomenys nebevertinami.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Kaltinamosios D. F. gynėjas pateikė prašymą pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti kaltinamosios naudai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto iš viso 9968,63 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti baudžiamojoje byloje 1-583-1108/2023. Pripažinus D. F. kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, gynėjo prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo kaltinamajai iš valstybės lėšų netenkintinas.

Teisme taip pat gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. gruodžio 21 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-9993 (12 t., b. l. 80–85) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina nukentėjusiajam V. V. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 1346,71 Eur. Šios išlaidos susidarė už advokatės Loretos Daukšienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tai reiškia, jog teismas turi teisę išieškoti iš kaltinamojo ne valstybės, bet nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl valstybės patirtos proceso išlaidos už advokatės Loretos Daukšienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam V. V. iš kaltinamųjų negali būti išieškotos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymoje nurodytos išlaidos, susidariusios už advokatės Loretos Daukšienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam, iš kaltinamųjų neišieškotinos. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikomasi ir aukštesniųjų teismų šiuo klausimu formuojamoje praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-449/2022).

Kaltinamajai D. F. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 13–14) pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę panaikintina.

Kaltinamajam E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 149–150) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamajam G. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 196–197) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamajam M. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 113–114) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – 2018 m. rugsėjo 3 d. papildomos apžiūros metu iš automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimta 0,5 l talpos tuščia metalinė skardinė su užrašu „Heineken“, skaidrios spalvos plastikinė įmautė (1 t., b. l. 110-111); 2018 m. rugsėjo 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiojo V. V. pateikti džinsinės medžiagos, mėlynos spalvos šortai su užrašu „TTNBLUE“, trumpomis rankovėmis melsvai pilkos spalvos marškinėliai su užrašu „MCNEAL“ XXXL dydžio (1 t., b. l. 120–121); 2018 m. rugpjūčio 31 d. kratos protokolu iš įtariamojo M. Ž. gyvenamosios vietos, esančios Maironio g. 14-10, Kaunas, paimtas SIM kortelės plastikinis dėklas „Pildyk“ su Nr. 64545640; 2018 m. rugsėjo 3 d. papildomos apžiūros metu iš automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimta megzta kepurė, baltos spalvos elastinis bintas, žemės grunto pavyzdys nuo automobilio kairės pusės priekinio rato ratlankio; 2018 m. rugsėjo 3 d. papildomos apžiūros metu iš automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimta 0,2 ml talpos metalinė skardinė su užrašu „CocaCola“, du vokai su daktiloskopinėmis plokštelėmis (1 t., b. l. 110–111); 2018 m. rugsėjo 3 d. papildomos apžiūros metu iš automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimta buksyravimo kilpa, šeši tamponai su biologinės kilmės pėdsakais, pavyzdžių lyginamajam tyrimui protokolais paimti įtariamųjų E. J., G. M., M. Ž., nukentėjusiojo V. V. seilių lyginamieji pavyzdžiai (1 t., b. l. 120–121); 2018 m. rugsėjo 3 d. papildomos apžiūros metu iš automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimti kvapo pėdsakai, pavyzdžių lyginamajam tyrimui protokolais paimti įtariamųjų E. J., G. M., M. Ž. kvapo lyginamieji pavyzdžiai, esantys 12 vnt. 0,5 l talpos stiklainiuose (1 t., b. l. 134–135), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – V. V. į bylą pateiktas diktofonas „Sanyo“, (duomenys neskelbtini), su garso kasete „Sony“, 2018 m. rugpjūčio 29 d. asmens kratos metu iš įtariamojo E. J. paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 29 d. asmens kratos metu iš įtariamojo G. M. paimtas mobilaus ryšio telefonas „iPhone“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 29 d. asmens kratos metu iš įtariamojo M. Ž. paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jų teisėtiems savininkams (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Baudžiamojoje byloje esančios kompaktinės plokštelės – kompaktinės plokštelės Nr. 20-7/1-126, Nr. 20-7/1-127 su telefoninių pokalbių įrašais; kompaktinė plokštelė „TITANUM“ su buvusių telekomunikacinių įvykių išklotinėmis; kompaktinė plokštelė Nr. 207/1-430 su informacija iš įtariamųjų E. J., G. M., M. Ž. paimtų mobilaus ryšio telefonų; kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/2-59 su nukentėjusiojo V. V. slaptu sekimu; kompaktinė plokštelė „Titanum“ su VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelė“ pateiktu vaizdo įrašu; kompaktinė plokštelė „Titanum“ su degalinės „Skulas“ pateiktu vaizdo įrašu; kompaktinė plokštelė „extreme“ su foto lentele prie 2018 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros protokolo (1 t., b. l. 87–91); kompaktinė plokštelė „extreme“ su foto lentele prie 2018 m. rugsėjo 3 d. apžiūros protokolo (1 t., b. l. 44–55); kompaktinės plokštelės Nr. 20-7/1-432, Nr. 20-7/1-431 su informacija iš įtariamųjų E. J., M. Ž. ir G. M. mobilaus ryšio telefonų, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Baudžiamojoje byloje esantys – 2018 m. rugsėjo 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiojo V. V. pateiktas A4 formato popieriaus lapas su priklijuotais pinigų pervedimo čekiais; 2018 m. rugsėjo 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiojo V. V. pateikta įgaliojimo naudotis automobiliu „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kopija (2 t., b. l. 21), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikom tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kaltinamosios D. F. gynėjas sakydamas savo baigiamąją kalbą pareiškė prašymą teismui motyvuota nutartimi pranešti prokurorui dėl nukentėjusiojo V. V. galimai padarytos BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos disponuojant UAB „BRC Finance“ 2017 m. gegužės 18 d. įgaliojimu Nr. 20170518/01, kurio kopiją nukentėjusysis pateikė ir į šią bylą (2 t., b. l. 21). Kadangi paminėtas gynėjo prašymas byloje jau yra išspręstas 2020 m. rugsėjo 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi (7 t., b. l. 112–113), priimant nuosprendį jis pakartotinai nėra sprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297–298 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. F. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo. Vietoj intensyvios priežiūros įpareigoti kaltinamąją per laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Kaltinamajai D. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

E. J. išteisinti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d., t. y. septynias dienas, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, kaltinamajam E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams paskiriant kaltinamajam viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajam E. J. išaiškinti, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam G. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d., t. y. septynias dienas, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, kaltinamajam G. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams paskiriant kaltinamajam viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajam G. M. išaiškinti, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam M. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d., t. y. septynias dienas, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, kaltinamajam M. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams paskiriant kaltinamajam viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajam M. Ž. išaiškinti, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam M. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. pareikštą patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti V. V. iš kaltinamųjų D. F., E. J. ir G. M. solidariai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiojo V. V. patikslintą civilinį ieškinį atmesti.

Priimti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. G. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl D. G. civilinio ieškinio nutraukti.

Civilinės ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Netenkinti kaltinamosios D. F. gynėjo prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo kaltinamajai D. F. iš valstybės lėšų.

Neišieškoti iš kaltinamųjų 1346,71 Eur valstybės patirtų proceso išlaidų už advokatės Loretos Daukšienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. V..

Baudžiamojoje byloje esančius daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – 2018 m. rugsėjo 3 d. papildomos apžiūros metu iš automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtą 0,5 l talpos tuščią metalinę skardinę su užrašu „Heineken“, skaidrios spalvos plastikinę įmautę; 2018 m. rugsėjo 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiojo V. V. pateiktus džinsinės medžiagos mėlynos spalvos šortus su užrašu „TTNBLUE“, trumpomis rankovėmis melsvai pilkos spalvos marškinėlius su užrašu „MCNEAL“ XXXL dydžio; 2018 m. rugpjūčio 31 d. kratos protokolu iš įtariamojo M. Ž. gyvenamosios vietos, esančios Maironio g. 14-10, Kaunas, paimtą SIM kortelės plastikinį dėklą „Pildyk“ su Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. rugsėjo 3 d. papildomos apžiūros metu iš automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą megztą kepurę, baltos spalvos elastinį bintą, žemės grunto pavyzdį nuo automobilio kairės pusės priekinio rato ratlankio; 2018 m. rugsėjo 3 d. papildomos apžiūros metu iš automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtą 0,2 ml talpos metalinę skardinę su užrašu „CocaCola“, du vokus su daktiloskopinėmis plokštelėmis; 2018 m. rugsėjo 3 d. papildomos apžiūros metu iš automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą buksyravimo kilpą, šešis tamponus su biologinės kilmės pėdsakais, pavyzdžių lyginamajam tyrimui protokolais paimtus įtariamųjų E. J., G. M., M. Ž., nukentėjusiojo V. V. seilių lyginamuosius pavyzdžius; 2018 m. rugsėjo 3 d. papildomos apžiūros metu iš automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtus kvapo pėdsakus, pavyzdžių lyginamajam tyrimui protokolais paimtus įtariamųjų E. J., G. M., M. Ž. kvapo lyginamuosius pavyzdžius, esančius 12 vnt. 0,5 l talpos stiklainiuose, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Baudžiamojoje byloje esančius daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – V. V. į bylą pateiktą diktofoną „Sanyo“, (duomenys neskelbtini), su garso kasete „Sony“, 2018 m. rugpjūčio 29 d. asmens kratos metu iš įtariamojo E. J. paimtą mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini) , IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 29 d. asmens kratos metu iš įtariamojo G. M. paimtą mobilaus ryšio telefoną „iPhone“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 29 d. asmens kratos metu iš įtariamojo M. Ž. paimtą mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jų teisėtiems savininkams (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Baudžiamojoje byloje esančias kompaktines plokšteles – kompaktines plokšteles Nr. 20-7/1-126, Nr. 20-7/1-127 su telefoninių pokalbių įrašais; kompaktinę plokštelę „TITANUM“ su buvusių telekomunikacinių įvykių išklotinėmis; kompaktinę plokštelę Nr. 207/1-430 su informacija iš įtariamųjų E. J., G. M., M. Ž. paimtų mobilaus ryšio telefonų; kompaktinę plokštelę Nr. 20-7/2-59 su nukentėjusiojo V. V. slaptu sekimu; kompaktinę plokštelę „Titanum“ su VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelė“ pateiktu vaizdo įrašu; kompaktinę plokštelę „Titanum“ su degalinės „Skulas“ pateiktu vaizdo įrašu; kompaktinę plokštelę „extreme“ su foto lentele prie 2018 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros protokolo; kompaktinę plokštelę „extreme“ su foto lentele prie 2018 m. rugsėjo 3 d. apžiūros protokolo; kompaktines plokšteles Nr. 20-7/1-432, Nr. 20-7/1-431 su informacija iš įtariamųjų E. J., M. Ž. ir G. M. mobilaus ryšio telefonų, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Baudžiamojoje byloje esančius – 2018 m. rugsėjo 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiojo V. V. pateiktą A4 formato popieriaus lapą su priklijuotais pinigų pervedimo čekiais; 2018 m. rugsėjo 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiojo V. V. pateiktą įgaliojimo naudotis automobiliu „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti, jog apeliaciniame skunde gali būti išreikštas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.