Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės, Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. T. ir J. T. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto ir įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

V. L. yra mirusio P. L. sūnus.

2023-03-07 rašte nepagrįstai konstatuojama, kad pretendentams yra visiškai atkurtos buvusio savininko nuosavybės teisės į 9,64 ha žemę Kalnicų kaime.

Rezoliucinė dalis

2023-03-07 raštas kvalifikuotinas kaip informacinio pobūdžio. Pažymėtina, jog vadovaujantis VAĮ 2 straipsnio 5 dalimi, administracinis sprendimas – tai teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Pagal LVAT suformuotą praktiką, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., 2015-09-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

Pagal teisinį reglamentavimą pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant išvadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-09-25 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-323/2012; pirmiau nurodyta 2015-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015, 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016; Kauno apygardos teismo 2021-09-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1543-886/2021).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visiškai nesutiktina su patikslintame skunde pareiškėjų nurodytais argumentais apie ,,nedatuotą sąrašą“ ir su iš to išplaukiančiomis interpretacijomis apie patikslinto skundo išvadas, kaip, pvz., ,,ydingas yra ir pats NŽT sąrašo datavimas ir iš sąrašo išplaukiančių aplinkybių vertinimas“. Nacionalinė žemės tarnyba pažymi, kad šiais teiginiais ir iš jų kylančiomis interpretacijomis pareiškėjai iš naujo įrodinėja ir neigia jau teismų sprendimu bei nutartimi konstatuotas ir prejudicinę galią turinčias aplinkybes, klaidina teismą. Šią aplinkybę patvirtina Kauno apygardos administracinio teismo 2014-12-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1154-428/2014, kuriame teismas nurodė, kad NŽT pagrįstai vadovavosi vėliausiai išduotais Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2003-08-22 duomenimis, t. y. 1939-11-27 lydraščiu Nr. 11488 ir sąrašu, nes būtent šie dokumentai patvirtino, kad P. L. iki nacionalizacijos valdė 9,64 ha žemės Kalnicų kaime. Nors nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra kitas nuosavybės teises patvirtintas dokumentas, t. y. Kauno valstybinio archyvo 1991-12-31 pažymėjimas Nr. L-187, pagal kurį buvęs savininkas 1938 m. valdė didesnį žemės sklypą, tačiau šie duomenys buvo ne vėliausi, o nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotų dokumentų duomenis. Kitokių sąlygų Atkūrimo įstatymas ir tvarka nenumato. Apeliacinės instancijos teismas 2016-02-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-167-261/2016 su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiko ir pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė. Taigi, akivaizdu, kad teismai, nagrinėdami minėtą administracinę bylą, nustatė, jog 1939-11-27 lydraštis Nr. 11488 ir sąrašas yra tinkami nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai ir ginčo ar abejonių dėl šio dokumento „datavimo“ nebuvo. Pažymėtina, kad, remiantis res judicata (lot. išspręstas dalykas) principu, tie faktiniai ir teisiniai aspektai, kurie buvo išnagrinėti kitame teismo sprendime, turi būti pripažįstami ir šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu – tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti. Papildomai pažymėtina, kad kiekviena institucija, teikdama dokumentus, atsako už pateikiamos informacijos teisingumą. NŽT neturi duomenų, kad šis archyvo dokumentas būtų keistas ar panaikintas, todėl Tarnyba neturi jokio pagrindo abejoti jo teisingumu ir juo nesivadovauti. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, Tarnybos nuomone, pareiškėjų argumentai apie tai, kad 1939-11-27 lydraštis nėra datuotas, ir iš jų išplaukiančios interpretacijos visiškai nepagrįsti ir turėtų būti atmetami.

Pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., LVAT 2013-05-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-990/2013, 2019-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2652-1062/2018).

NŽT, įvertinusi teismo nustatytus pažeidimus ir vykdydama sprendimą, pagal kompetenciją vadovaujamasi VAĮ 16 straipsnio 1 dalimi, priėmė ginčijamą Įsakymą dėl neteisėto Protokolo sprendimo Nr. 2 panaikinimo bei Tarnybos kompetentingas subjektas iš naujo išnagrinėjo 2021-06-14 prašymą ir su juo pateiktus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 81. Nagrinėjimo metu nustatė, kad P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė (duomenys neskelbtini), Kaune, valdytos 13,6567 ha žemės: 9,64 ha Kalnicų k., 3,0192 ha Muravos k., 0,6840 ha Eigulių II k. ir Kalnicos (Kalnicų) k. ir 0,3135 ha (duomenys neskelbtini), Kaune. Pretendentui V. R. T. priklauso atkurti nuosavybės teises į 6,8284 ha ploto žemės dalį; iš šio ploto nuosavybės teisės atkurtos į 3,41 ha žemės ir lieka neatkurta 3,4184 ha (2023-03-07 pažyma Nr. 8NPAŽ-3-(14.8.41.) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“). NŽT Kauno miesto skyrius apie priimtą Įsakymą bei dokumentų išnagrinėjimą informavo pareiškėjus 2023-03-07 raštu Nr. 8SD-1066-(14.8.125 E.) ,,Dėl informacijos pateikimo“. Kaip minėta pirmiau, iš 2023-03-07 rašto turinio matyti, kad tai nėra administracinis sprendimas, kuriuo būtų nuspręsta ar atsisakyta atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. L. iki 1940 m. valdytą žemę. Taigi, darytina išvada, kad nei Įsakymas, nei 2023-03-07 raštas, kuriuo teisėtai, pagal kompetenciją vykdant teismo sprendimą, buvo atsakyta į pareiškėjų 2021-06-14 prašymą dėl papildomų dokumentų išnagrinėjimo, nesukėlė pareiškėjams teisinių pasekmių.

Komisija, 2021-08-10 vykusio posėdžio metu išnagrinėjusi papildomai pateiktus dokumentus, 2021-08-16 protokolu Nr. 8PRT-14-(14.8.6.) nutarė:

NŽT Kauno miesto skyrius 2023-03-02 priėmė ginčijamą įsakymą Nr. 8VĮ-207-(14.8.2.) ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti posėdžio 2021 m. rugpjūčio 16 d. protokolo Nr. PRT-14-(14.8.6.) 2 punkto pripažinimo netekusiu galios“.

Pažymėjo, kad ginčijamas 2023-03-07 raštas Nr. 8SD-1066-(14.8.125 E.) yra informacinio pobūdžio, kuriuo pareiškėjai informuoti apie nustatytą P. L. iki 1940 m. vykusios nacionalizacijos valdytos žemės kiekį, pretendentams tenkančias dalis ir Tarnybos atliktus veiksmus. Ginčijamas 2023-03-07 raštas atitinka VAĮ 3 straipsnyje nustatytus kriterijus, yra aiškus ir suprantamas, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jį naikinti dėl toliau nurodytų priežasčių. Be kita ko, pareiškėjai patikslintame skunde nepagrįstai remiasi nauju Tarnybai pateiktu 2023-02-01 prašymu ir su juo pateiktais naujais dokumentais, nes teismas 2022-12-15 sprendime konstatavo, kad ,,<...> naują administracinį sprendimą (-us) turi priimti atsakovė pagal savo kompetenciją, įvertinusi teismo nustatytus pažeidimus <...> iš naujo pareiškėjų 2021-06-14 prašymą nagrinėsianti NŽT.“ Atsižvelgiant į tai, visi su 2023-02-01 prašymu ir juo pateiktais dokumentais susiję argumentai atmestini kaip nepagristi.

2023-02-10 NŽT Kauno miesto skyrius parengė ir patvirtino Aprašo 10 formos pažymą Nr. 8NPAŽ-1-(14.8.41.), kurioje, vadovaudamasis Komisijos Protokolo 2 punktu ir remdamasis Kauno regioninio valstybės archyvo 2020-01-08 pažyma Nr. (10.6)V10-26, nustatė, kad P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1 394 kv. sieksnių žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune (t. y. 63,4528 aro).

Iš nuosavybės teisių atkūrimą (restituciją) reglamentuojančių teisės normų matyti, kad įstatymų leidėjas pasirinko ribotą restituciją. Įstatymais reguliuojant nuosavybės teisių atkūrimą, buvo būtina atsižvelgti į tai, kad per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma. Įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę nacionalizuotą turtą susigrąžinti natūra. Tačiau kartu numatyta galimybė natūra turto negrąžinti, o jį iš buvusių savininkų išpirkti, nuosavybės teisę atkuriant kitais įstatyme numatytais būdais. Konstitucinis Teismas 2002-05-10 nutarime pabrėžė, kad išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymų numatytais būdais.

Konstitucinės justicijos bylose ne kartą yra pažymėta, jog įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką (inter alia (lot. be visa kita, be kita ko, be to) Konstitucinio Teismo 2010-12-22, 2012-06-19, 2013-10-09 nutarimai). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė į nuosavybės apsaugą, pats savaime negarantuoja teisės atkurti nuosavybę; jis taip pat negali būti aiškinamas kaip sukuriantis bendrą pareigą susitariančiosioms valstybėms atkurti nuosavybę, kuri buvo nusavinta iki šios konvencijos ratifikavimo, arba kaip nors ribojantis jų laisvę nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo apimtį ir sąlygas buvusiems savininkams (inter alia Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009-07-21 sprendimas byloje Aleksa prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 27576/05).

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuoja Atkūrimo įstatymas, kurio 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ši įstatymo paskirtis – reglamentuoti Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Tiek iš buvusio, tiek iš esamo teisinio reglamentavimo matyti, jog pasirinkta ribota restitucija, t. y. teisės aktais nustatyta, kokiems asmenims, į kokį turtą, kokiomis sąlygomis ir kokia tvarka yra atkuriamos nuosavybės teisės. Nei minėtasis Atkūrimo įstatymas, nei anksčiau galiojęs įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nenumatė asmenims, pretenduojantiems atkurti nuosavybės teises į žemę, valdytą činšo teise, nuosavybės teisių į ją atkūrimo, nes činšo teisėje žemės valdymo ir naudojimo teisė nuo nuosavybės teisės yra atskirta (LVAT 2009-11-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1409/2009).

Ginčo teisinius santykius, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, ir kiti teisės aktai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuris formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, praktikoje nuosavybės teisių atkūrimo klausimais yra suformuota nuostata, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra subjektinės teisės įgyvendinimas; asmuo, siekiantis ją įgyvendinti, turi įstatymo nustatyta tvarka pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008). Vadinasi, tam, kad asmuo, kuriam įstatymo suteikta teisė į nuosavybės teisių atkūrimą, taptų pretendentu į grąžintiną turtą, jis turi išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. pateikti prašymą ir jo lydimuosius dokumentus (nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus) įgaliotai valstybės institucijai.

Pagal Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ir kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai.

Tvarkos 12 punkte nustatyti kiti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Tai gali būti žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai, išrašai ir kt.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjai po LVAT 2021-05-19 nutarties priėmimo kartu su 2021-06-14 prašymu atsakovei pateikė ne vien tik papildomus dokumentus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto įrodančių papildomų dokumentų“ (toliau – papildomi dokumentai; Nutarimas Nr. 407), bet ir neabejotinai teikė dokumentus, numatytus Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 12 punkte (toliau – pagrindiniai dokumentai).

Tarp pareiškėjų su 2021-06-14 prašymu pateiktų dokumentų yra Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020-01-16 pažyma Nr. R4-165 ir joje nurodyti archyvo dokumentai: Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Eigulių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąrašas, sudarytas Kauno apskrities žemės rūšiavimo komisijos 1938-10-17; taip pat Pažaislio valsčiaus viršaičio 1939-11-27 Žemės tvarkymo departamento matininkui adresuotas lydraštis Nr. 11488 ir su juo pateikti Eigulių I (netvarkytos) dalies, Kalnicų ir Muravos kaimų žemės savininkų sąrašai. Be to, pareiškėjai pateikė NŽT Kauno miesto skyriui ir Kauno regioninio valstybės archyvo 2020-01-08 pažymą Nr. (10.6) V10-26 „Dėl nekilnojamojo turto“ bei joje nurodytus archyvinius dokumentus, susijusius su P. L. valdytu turtu (duomenys neskelbtini), Kaune, bei kitus dokumentus (pvz., 1937-08-04 žemės ištyrimo žiniaraštis Nr. 269). Visi šie dokumentai yra pagrindiniai dokumentai, numatyti Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje bei Tvarkos 12 punkte.

Papildomais dokumentais laikomi tik Nutarime Nr. 407 nurodyti dokumentai, be dokumentų, nurodytų Tvarkoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-05-20 nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“.

Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis numato, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja NŽT. Tvarkos 98 punktas numato, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal žemės, miško ar vandens telkinio buvimo vietą, o Tvarkos 100 punktas įtvirtina, kad sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo priima NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas (atskiras įsakymas dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo nepriimamas).

Bendra prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjimo tvarka apibrėžta Tvarkos 102–110 punktuose, iš kurių matyti, kad žemėtvarkos skyrius parengia nuosavybės teisių atkūrimo bylą, kurią pateikia žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui, o pastarasis parengia kitus jo kompetencijai priskirtus dokumentus ir pateikia nuosavybės teisių atkūrimo bylas žemėtvarkos skyriaus vedėjui atitinkamiems sprendimams priimti. Tuo tarpu NŽT direktoriaus 2014-01-30 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-20 patvirtintas Aprašas numato, kas konkrečiai ir kokias procedūras atlieka vertinant žemėtvarkos skyriuje dokumentus ir parengiant nuosavybės teisių atkūrimo bylą.

Aprašo 2 punktas numato, kad teritorinio skyriaus vadovas pavedimu paskiria teritorinio skyriaus darbuotojus, atsakingus už veiksmus, numatytus Aprašo etapuose. Prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų nagrinėjimo etapai bei už konkrečius dokumentų vertinimus ir sprendimus atsakingi asmenys numatyti Aprašo 12 punkte. Pagal Aprašo 12.2 papunktį, teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą, per 10 darbo dienų nuo Prašymo gavimo teritoriniame skyriuje arba kai Prašymas buvo pateiktas iki šio Aprašo įsigaliojimo, bet neišnagrinėtas, po Aprašo įsigaliojimo įvertina Prašyme pateiktus duomenis bei pridėtus dokumentus ir užpildo Prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų vertinimo ataskaitą (Aprašo 2 priedas). Pagal Aprašo 12.4 papunktį, teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą, Prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų vertinimo ataskaitoje (Aprašo 2 priedas) padaręs išvadą, kad pilietis gali būti pretendentu atkurti nuosavybės teises, ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo Prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų vertinimo ataskaitos (Aprašo 2 priedas) užpildymo parengia Pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų projektą (toliau – Pažyma) (Aprašo 10 priedas) ir nustato, ar reikalinga atlikti kartografavimą.

Pagal Aprašo 12.7 papunktį, Pažymos projektas (Aprašo 10 priedas) parengiamas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo Prašymo ir kitų dokumentų vertinimo ataskaitos (Aprašo 2 priedas) užpildymo, jeigu ataskaitoje įrašoma išvada, kad pilietis gali būti pretendentas atkurti nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymo 2 ir 10 straipsnio nuostatas, ir suformuojama nuosavybės teisių atkūrimo byla, kuri perduodama teritorinio skyriaus darbuotojui (teisininkui). Pastarasis per 2 darbo dienas nuo Nuosavybės teisių atkūrimo bylos ir Pažymos projekto (Aprašo 10 priedas) gavimo patikrina Pažymos projektą, jį suderina pasirašydamas ir perduoda teritorinio skyriaus vadovui. Teritorinio skyriaus vadovas pateiktą Nuosavybės teisių atkūrimo bylą ir Pažymą (Aprašo 10 priedas) patikrina per 2 darbo dienas ir pasirašo.

Be nurodytos įprastinės prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjimo tvarkos yra numatyta ir speciali procedūra tam tikriems atvejams, susijusiems su žemėtvarkos skyriui pateiktų dokumentų pobūdžiu ir specifika. Tvarkos 13 punktas numato, kad jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 nutarime Nr. 407, juos nagrinėja žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo.

Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos patvirtino Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerija 1997-10-31 įsakymu Nr. 634, kurio 2 punktu ministras įsakė vadovautis metodiniais nurodymais nagrinėjant dokumentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 nutarimu Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“. Metodinių nurodymų 1 punktas numato, kad NŽT teritorinio žemėtvarkos skyriaus vadovas įsakymu patvirtina komisijos sudėtį teritoriniuose žemėtvarkos skyriuose dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo.

Tvarkos 13 punkto įgyvendinimą detalizuojantis Aprašo 12.4 papunktis atitinkamai numato, kad teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą, Prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų vertinimo metu nustatęs, kad pateikti tik papildomi dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 407 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 349, perduoda Nuosavybės teisių atkūrimo bylą Komisijai dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo.

Aprašo 12.5 papunktis numato, kad Komisija išnagrinėja Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius papildomus dokumentus ir priima siūlymą atkurti piliečiams nuosavybės teises į žemę vadovaujantis papildomais dokumentais. Jei pateiktų dokumentų patvirtinti žemės valdymo nuosavybės teise faktą nepakanka, siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Aprašo 12.7 papunktis numato, kad Pažymos projektas (Aprašo 10 priedas) parengiamas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo: 1) Prašymo ir kitų dokumentų vertinimo ataskaitos (Aprašo 2 priedas) užpildymo, jeigu ataskaitoje įrašoma išvada, kad pilietis gali būti pretendentas atkurti nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymo 2 ir 10 straipsnio nuostatas; 2) Komisijos išvados, kad atkurti nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pakanka.

Taigi, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, Komisija yra specialus subjektas, turintis aiškiai apibrėžtą kompetenciją nagrinėti aiškiai apibrėžtus dokumentus – tik papildomus dokumentus, numatytus Nutarime Nr. 407, kurių negali nagrinėti ir vertinti teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą, kai be jų nėra pateiktų jokių pagrindinių dokumentų, numatytų Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje bei Tvarkos 12 punkte. Komisija savo sprendimus priima ir pasiūlymus teikia tik pagal dokumentus, numatytus Nutarime Nr. 407. Tai reiškia, kad esant pagrindiniams dokumentams, numatytiems Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir Tvarkos 12 punkte, net ir esant papildomų dokumentų, numatytų Nutarime Nr. 407, Komisija iš viso neturi ir negali nagrinėti jokių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų.

Teismas sprendžia, kad nurodytas teisinis reglamentavimas aiškiai įtvirtina žemėtvarkos skyriaus darbuotojo, atsakingo už prašymų nagrinėjimą, ir Komisijos pareigas bei kompetenciją konkrečiais atvejais ir konkrečiais klausimais. Tvarka ir Aprašas aiškiai numato, kad tais atvejais, kai yra pateikiami dokumentai, numatyti Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir Tvarkos 12 punkte (pagrindiniai dokumentai), juos nagrinėti, įvertinti ir užpildyti šių dokumentų vertinimo ataskaitą privalo teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą (Aprašo 12.2 papunktis), net jeigu tarp pateiktų pagrindinių dokumentų yra ir papildomų dokumentų, numatytų Nutarime Nr. 407. Būtent toks darbuotojas parengia Prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų vertinimo ataskaitą (Aprašo 2 priedas), iš kurios patvirtintos formos matyti, kad joje kaip tik ir privalo kvalifikuoti pateiktus dokumentus – ar jie yra pagrindiniai, ar tik papildomi (Aprašo 2 priedo 6 punktas). Taip pat būtent teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą, privalo parengti pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų projektą (Aprašo 12.4 papunktis), kurį patikrina teisininkas, jį suderina ir perduoda teritorinio skyriaus vadovui patikrinti ir pasirašyti (Aprašo 12.7 papunktis), jeigu tarp nagrinėjamų dokumentų yra pagrindinių dokumentų. Ir tik vieninteliu atveju nurodytos Pažymos projekto teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą, negali ir neturi surašyti neperdavęs dokumentų nagrinėti Komisijai – kai piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 nutarime Nr. 407 (Aprašo 12.4 papunktis). Tik tokiu atveju teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą, turi teisę ir pareigą galutinį dokumentų vertinimą, reikalingą Pažymos projektui parengti, atlikti ne pats, o perduoti Nuosavybės teisių atkūrimo bylą Komisijai (Aprašo 12.4 papunktis) ir Pažymos projektą, pagal pateiktus tik papildomus dokumentus (kai nėra pagrindinių dokumentų), parengti po Komisijos išvados ir pasiūlymo (Aprašo 12.7 papunktis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai atsakovei pateikė daugybę dokumentų, kurie nėra numatyti Nutarime Nr. 407, t. y. pagrindinių dokumentų, numatytų Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir Tvarkos 12 punkte, todėl Komisija neturėjo teisinio pagrindo jų nagrinėti ir vertinti, nes jos kompetencija yra išimtinai tik dokumentų, numatytų Nutarime Nr. 407, vertinimas, kai nėra jokių pagrindinių dokumentų.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI3-1758-780/2022, nustatė, kad skundžiami Komisijos sprendimai, įforminti Protokolo sprendimais Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4, ir NŽT 2021-11-15 atsakymas Nr. 1SS-1712-(5.59 E.) į pareiškėjų skundą yra neteisėti, nes Komisija neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėju papildomai pateiktų dokumentų, kurie nėra tik Nutarime Nr. 407 numatyti dokumentai, ir atitinkamai neturėjo teisinio pagrindo priimti jokių sprendimų dėl jų vertinimo ir jų teisinės reikšmės. Atitinkamai NŽT neturėjo teisinio pagrindo pripažinti Komisijos sprendimus teisėtais. Todėl šie skundžiami administraciniai sprendimai naikintini kaip neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Be to, nagrinėjamoje situacijoje NŽT Kauno miesto skyriaus darbuotojas, kuris turi būti atsakingas už prašymų nagrinėjimą, Apraše nurodytų procedūrų neatliko, dokumentų vertinimo ataskaitos (Aprašo 2 priedas) nesurašė ir joje analizuotinų dokumentų nekvalifikavo nustatyta tvarka, nors tai turėjo būti atlikta pagal Aprašo 2, 12 punktų reikalavimus. Todėl nei NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas, pavesdamas pareiškėjų papildomai pateiktus dokumentus nagrinėti Komisijai, nei NŽT, nagrinėdama pareiškėjų skundą dėl Komisijos surašyto Protokolo skundžiamų sprendimų, nesivadovavo objektyviu visų dokumentų įvertinimu ir kvalifikavimu, kuris turi atsispindėti pagal Aprašą atliktų procedūrų surašytuose dokumentuose. Todėl skundžiami administraciniai sprendimai buvo teismo panaikintini kaip neteisėti ir dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje dėl Protokolo 2 punkto panaikinimo nebuvo gauta skundo nei NŽT Kauno miesto skyriuje, nei NŽT, nei teisme. Įsakymą priėmė atsakovė savo inciatyva. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pareiškėjų ir jų atstovo padarytomis išvadomis nagrinėjamojoje byloje.

Ginčijamame Įsakyme nurodoma, kad jis priimtas šiais pagrindais: vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir VAĮ 16 straipsniu; veikiant pagal NŽT 2023-01-05 įgaliojimą Nr. 1Į-100(1.9 E.) „Dėl sprendimų disponuojant valstybine žeme priėmimo, bendraturčio teisių įgyvendinimo ir kitų funkcijų vykdymo“; atsižvelgiant į Regionų apygardos administracinio teismo 2022-12-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. el3-1758-780/2022.

ABTĮ 91 str. yra II dalies „Procesas pirmosios instancijos teisme“ 1 skyriaus „Bendroji administracinių bylų teisena“ trečiajame skirsnyje „Teismo sprendimai“. ABTĮ 91 straipsnyje numatyti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai, kuriuos gali taikyti tik teismas, nagrinėjantis administracinę bylą dėl skundžiamo teisės akto. ABTĮ 91 straipsnis nenumato teisės institucijai, priėmusiai skundžiamą teisės aktą, pačiai jį panaikinti šiame straipsnyje numatytais pagrindais. Taigi, NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas neturėjo teisinio pagrindo priimti Įsakymą.

Teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI3-1758-780/2022 ir panaikino skundžiamus Protokolu įformintus sprendimus Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4 bei NŽT 2021-11-15 atsakymą Nr. 1SS-1712-(5.59 E.) į pareiškėjų skundą bei nurodė, jog naują administracinį sprendimą (-us) turi priimti atsakovė pagal savo kompetenciją, įvertinusi teismo nustatytus pažeidimus. Atsakovė, priimdama nagrinėjamojoje byloje ginčijamą Įsakymą, tariamai atsižvelgė į teismo sprendimą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas sprendimu nepanaikino Protokolo 2 punkto sprendimo, dėl šio punkto teisėtumo nepasisakė ir jo teisėtumo neanalizavo. Taigi, po teismo sprendimo Protokolo 2 punkto sprendimas liko galioti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą 1) neteisėtą administracinį sprendimą arba 2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo.

Iš Įsakymo nėra aišku, kuriuo iš VAĮ 16 straipsnyje numatytų pagrindų rėmėsi atsakovė panaikindama Protokolo 2 punkto sprendimą: ar VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laikydama jį neteisėtu, ar VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, laikydama ji teisėtu, bet naikintinu pagal kitus įstatymus. Pirmuoju atveju Įsakyme turėjo būti nurodyti motyvai, kodėl naikinamas Protokolo 2 punkto sprendimas kaip neteisėtas. Antruoju atveju atsakovė turėjo nurodyti kituose įstatymuose numatytus pagrindus, kuriais jai leidžiama naikinti sprendimą. Įsakymas nemotyvuotas ir nėra aišku, kokie yra Protokolo 2 punkto sprendimo pripažinimo negaliojančiu motyvai. Viešojo administravimo teisės principai nagrinėjamu atveju pažeisti, nes Įsakymas nemotyvuotas, jame turėjo būti aiškiai išdėstytas Protokolo 2 punkto pripažinimo negaliojančiu pagrindas ir motyvai, tačiau tai nebuvo padaryta.

Nagrinėjamu atveju, remiantis Komisijos Protokolo 2 punktu ir vadovaujantis Kauno regioninio valstybės archyvo 2020-01-08 pažyma Nr. (10.6)V10-26, buvo nustatyta, kad P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1 394 kv. sieksnių žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune (t. y. 63,4528 aro). Komisijos Protokolo 2 punktas pareiškėjams sukėlė tiesiogines pasekmes, jame nustatytas konkretaus žemės sklypo valdymo faktas. Šis Protokolo punktas visiškai patenkino pareiškėjų lūkesčius, todėl jie šio punkto neskundė teismine tvarka. Pareiškėjai apskundė jų netenkinančius punktus, t. y. 1, 3 ir 4, kurie teismo buvo panaikinti. VAĮ 2 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Įsakymas, kuriuo pripažįstamas netekusiu galios Protokolo 2 punkto sprendimas, laikytinas administraciniu sprendimu, sukeliančiu pareiškėjams tiesiogines teisines pasekmes, nes nuo jo tiesiogiai priklauso, kokia apimti pareiškėjams bus atkurtos nuosavybės teisės. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalį, administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai. Vadovaujantis administracinių teismų praktika, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą.

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo.

Protokolo 2 punkto sprendimo panaikinimas lėmė pareiškėjų teisių pažeidimą ir sukėlė jiems tiesiogines neigiamas pasekmes, nes tokiu būdu buvo sumažintas P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas, gražintinas dydis nuo 1 394 kv. sieksnių iki 0,3135 ha. Protokolo 2 punktu buvo nutarta pagal 2020-01-08 Kauno regioninio valstybės archyvo pažymą Nr. (10.6)V10-26, pripažinti, kad buvęs savininkas P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1 394 kv. sieksnių žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune (iš kurių į 0,2000 ha žemės nuosavybės teisės atkurtos). Pripažinus negaliojančiu Protokolo 2 punkto sprendimą, atsakovė, pakartotinai išnagrinėjusi 2021-06-14 prašymą bei su juo pateiktus dokumentus, nustatė, kad P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 0,3135 ha (duomenys neskelbtini), Kaune. Šią aplinkybę NŽT grindžia jos turimu, bet pareiškėjams neatskleistu 1923 m. dokumentu, iš kurio matyti, kad P. L. pardavęs 1 160,76 kv. m dydžio žemės gabalą. Taigi, Protokolo 2 punkto sprendimo pripažinimas negaliojančiu lemia tai, kad P. L. priklausiusios ir grąžintinos žemės dydis buvo sumažintas nuo 0,6346 ha iki 0,3135 ha. Atsakovė, priimdama Įsakymą, sukeliantį neigiamas teisines pasekmes pareiškėjams, tokio savo administracinio veiksmo nepagrindė teisiniais ir faktiniais argumentais, todėl pažeidė VAĮ 10 straipsnio imperatyvus ir gero viešojo administravimo principą, kaip jis suprantamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį bei Chartijos 41 straipsnio 2 dalį ir šias nuostatas aiškinančią teismo praktiką, todėl Įsakymas naikintinas ir šiuo pagrindu.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad administracinis aktas, kuris sukelia konkrečias teises ir pareigas asmenims, paprastai negali būti panaikinamas ar pakeičiamas administracine tvarka. Nagrinėjamu atveju, kaip buvo nurodyta, panaikintas administracinis aktas sukėlė konkrečias teises, lūkesčius ir pareigas asmenims ir tokio akto panaikinimas administracine tvarka yra susijęs su asmenims šiuo administraciniu aktu nustatytų teisių ir pareigų koregavimu. Tokio administracinio akto panaikinimas administracine tvarka nėra galimas. Teismai pažymi, kad nei VAĮ, nustatantis viešojo administravimo principus, bendruosius viešojo administravimo institucijų veiklos pagrindus ir pan., nei kiti įstatymai nenumato viešojo administravimo institucijos teisės panaikinti savo priimtą administracinį sprendimą, suteikusį asmeniui tam tikras teises ir pasekmes (LVAT 2007-01-04 nutartis Nr. A-S3-4/2006, 2012-03-16 sprendimas Nr. I-502-6/2012).

Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Ši teisė apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę. Kadangi kiekvienas asmuo, kurio atžvilgiu ruošiamasi taikyti jam individualią priemonę, turi būti išklausytas dar prieš imantis šios priemonės. Tai reiškia, jog jam turi būti ne tik paliekama galimybė sprendimą skųsti, bet ir turi būti suteikta galimybė būti išklausytam iš anksto. Nurodytus pirmiau pažeidimus teisėjų kolegija laiko esminiais.

Skundžiamas Įsakymas naikintinas nurodytais pagrindais. Įsakymo priėmimo motyvų praplėtimas atsiliepime ir nurodymas teismo proceso metu negali būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2007-11-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-990/2007). Taigi, NŽT neturi galimybės ištaisyti šių trūkumų po skundo teismui pateikimo.

Apibendrinant anksčiau išdėstytus teisinius argumentus konstatuotina, kad skundžiamas Įsakymas naikintinas remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu (kaip prieštaraujantis VAĮ 10 straipsniui).

Atsakovė, būdama viešojo administravimo subjektas, priimdama sprendimus turi vadovautis ne tik įstatymu, tačiau yra saistomas ir gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) ir tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. LVAT 2013-05-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011 išaiškino, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (šiuo metu 10 str.) iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.

2023-03-07 raštas Nr. 8SD-1066-(14.8.125 E.) ir 2023-03-02 įsakymas Nr. 8VĮ-207-(14.8.2.) pareiškėjams buvo atsiųsti, nurodant, kad NŽT Kauno miesto skyrius, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo 2022-12-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1758-780/2022, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjų 2021-06-14 prašymą ir su juo pateiktus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 81.

1) P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė Kalnicų k., Muravos k., Eigulių II k. ir Kalnicos k., Pažaislio vlsč., bei (duomenys neskelbtini), Kaune, esą 13,6567 ha žemės: 9,64 ha Kalnicų k., 3,0192 ha Muravos k., 0,6840 ha Eigulių II k. ir Kalnicos (Kalnicų) k. bei 0,3135 ha (duomenys neskelbtini), Kaune;

Įsakymas ir 2023-03-07 raštas yra betarpiškai susiję ir yra P. L. nuosavybės teisių procese priimti dokumentai. Tos pačios aplinkybės turi būti vertinamos nagrinėjant NŽT veiksmų (ne)teisėtumą sprendžiant klausimą tiek dėl Įsakymo, tiek dėl 2023-03-07 rašto, kadangi jie priimti skyriui vykdant teismo sprendimą ir nagrinėjant pareiškėjų 2021-06-14 prašymą.

Atsakovė atsiliepime nurodo, jog pareiškėjai patikslintame skunde nepagrįstai remiasi nauju Tarnybai pateiktu 2023-02-01 prašymu ir su juo pateiktais naujais dokumentais, nes teismas 2022-12-15 sprendime konstatavo, kad ,,<...> naują administracinį sprendimą (-us) turi priimti atsakovė pagal savo kompetenciją, įvertinusi teismo nustatytus pažeidimus <...> iš naujo pareiškėjų 2021-06-14 prašymą nagrinėsianti NŽT.“ Atsižvelgiant į tai, visi su 2023-02-01 prašymu ir su juo pateiktais dokumentais susiję argumentai atmestini kaip nepagristi. Tačiau analizuojant ginčijamą raštą, aiškiai matyti, jog ginčijamas byloje 2023-03-07 raštas Nr. 8SD-1066-(14.8.125 E.) priimtas atsakant į pareiškėjų 2021-06-14, 2023-02-01 ir 2023-03-07 prašymus. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės argumentai vertintini kaip prieštaringi vieni kitiems, prieštaraujantys bylos faktinėms aplinkybėms ir rašytiniams įrodymams.

2022-12-15 Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendime teismas konstatavo, kad LVAT nesprendė klausimo ir nenustatė, kad NŽT turi nagrinėti tik iki 2003-12-31 nepateiktus papildomus dokumentus, numatytus 1993-06-10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“, o atnaujino terminą ir konstatavo, jog NŽT turėtų įvertinti visus pareiškėjų pateiktus dokumentus.

Iš 2023-03-07 rašto ir 2023-03-07 pažymos turinio matyti, kad NŽT Kauno miesto skyrius teismų nurodymų nevykdė. Byloje nėra duomenų, kad NŽT Kauno miesto skyrius (atsakingas jo darbuotojas) nustatyta tvarka būtų atlikęs nustatytas procedūras, kvalifikavęs pareiškėjų pateiktus dokumentus, o jei jie buvo kvalifikuojami, tai kaip būtent jie buvo kvalifikuoti ir įvertinti. Nors 2023-03-07 rašte nurodoma, kad juo atsakoma į pareiškėjų 2021-06-14 ir 2023-02-01 raštus, tačiau iš 2023-03-07 rašto turinio matyti, kad 2023-02-01 pareiškėjų raštas ir su juo pateikti dokumentai visiškai nevertinti, o pačiame 2023-03-07 rašte pareiškėjų teikti dokumentai net nėra minimi.

Teismui panaikinus skundžiamą Įsakymą, 2023-03-07 raštas, kuriuo atsakyta į 2021-06-14, 2023-02-01 ir 2023-03-07 prašymus, ir su jais pateikti dokumentai nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 81 turi būti nagrinėjami visi iš naujo. Panaikinus skundžiamą Įsakymą, Protokolo 2 punktas lieka galioti. Teismui panaikinus skundžiamą įsakymą, atsakovė, įstatymu nustatyta tvarka gali inicijuoti Protokolo 2 punkto panaikinimą: nesant ginčo tarp šalių ir geranoriškai sprendžiant klausimą – savo iniciativa, o esant ginčui tarp suinteresuotų asmenų – teismine tvarka.

Pareiškėjų prašymas po šiuo teismo sprendimu panaikinto atsakovės Įsakymo bus neišnagrinėtas ir LVAT 2021-05-19 nutartis nebus įgyvendinta, kadangi priimant 2023-03-07 raštą taip pat buvo iš naujo nagrinėjamas ir 2021-06-14 prašymas bei su juo pateikti dokumentai.

Tuo tarpu pareiškėjų skundo argumentai dėl Įsakymo ir sprendimo panaikinimo susiję su tuo, kokiu būdu atsakovė turi nagrinėti jų prašymus, kokias konkrečiai procedūras turi atlikti atsakovė, kokius dokumentus ir kaip ji privalo vertinti ir dėl kokios konkrečiai žemės sprendimą priimti, kaip turi nustatyti tam tikrų sklypų ribas.

Iš pareiškėjų nurodytų skundo argumentų galima teigti, kad jie siekia panaikinti ginčijamą Įsakymą ir 2023-03-07 raštą. Be to, jų siekis yra įpareigoti atsakovę tam tikru būdu nagrinėti ir vertinti jų 2021-06-14, 2023-02-01 ir 2023-03-07 prašymus, dėl kurių jiems pateiktas 2023-03-07 atsakymas, bei nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 81, tačiau dėl pastarųjų skundo argumentų teismas nepasisako, kadangi jis neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams. Įgyvendindami valdžių padalijimo principą, administraciniai teismai pagal jiems suteiktą kompetenciją sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje, o ne prisiima vykdyti viešojo administravimo funkcijas.

Pasisakydamas dėl apribojimo teismui perimti viešojo administravimo funkcijas, LVAT yra išaiškinęs, kad teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, todėl negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų (pvz., LVAT 2018-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018).

Nagrinėjamu atveju, teismui patenkinus skundo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo bei NŽT 2023-03-07 atsakymą Nr. 8SD-1066-(14.8.125 E.) į pareiškėjų skundą, naują administracinį sprendimą (-us) turi priimti atsakovė pagal savo kompetenciją, įvertinusi teismo nustatytus pažeidimus. Teismas negali ir neturi iš anksto nurodyti, kaip tiksliai atsakovė turės vertinti nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 81, taip pat negali dabartinėje situacijoje spręsti, ar joje dar trūksta kokių nors duomenų, kol aptartų teisės aktų nustatyta tvarka atitinkamų sprendimų dėl to nepriėmė iš naujo pareiškėjų 2021-06-14, 2023-02-01 ir 2023-03-07 prašymus nagrinėsianti NŽT.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjų skundas tenkinamas.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundui atmesti (patenkinti). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).

Pareiškėjai skundu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Remiantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Iš byloje pareiškėjų atstovo pateikto prašymo nustatyta, kad pareiškėjai advokatui už teisinę pagalbą iš viso sumokėjo 9 964,38 Eur. Šių išlaidų dydį ir sumokėjimą patvirtinantys įrodymai pateikti tiek su pareiškėjų prašymu (2023-11-14).

Priteistinų advokato atstovavimo išlaidų dydžio ir šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (toliau – Rekomendacijos).

Taigi, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

Pareiškėjai parašo priteisti: skundo dėl NŽT 2023-03-02 įsakymo Nr. 8VĮ-207-(14.8.2.) panaikinimo (dėl Protokolo 2 punkto sprendimo panaikinimo) projekto rengimas 789,53 Eur; skundo NŽT direktoriui dėl NŽT Kauno m. skyriaus 2023-03-07 rašto Nr. 8SD-1066-(14.8.125 e.) ir 2023-03-07 pažymos Nr. 8NPAŽ-3-(14.8.41.) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ panaikinimo projekto rengimas 925,65 Eur; skundo dėl NŽT 2023-03-02 įsakymo Nr. 8VĮ-207-(14.8.2.) panaikinimo (dėl Protokolo 2 punkto sprendimo panaikinimo) pildymas ir koregavimas, suderinimas su klientu ir pateikimas teismui per EPP 626,18 Eur; skundo NŽT direktoriui dėl NŽT Kauno m. skyriaus 2023-03-07 rašto Nr. 8SD-1066-(14.8.125 e.) ir 2023-03-07 pažymos Nr. 8NPAŽ-3-(14.8.41.) panaikinimo pildymas ir koregavimas, suderinimas su klientu ir išsiuntimas NŽT direktoriui 789,53 Eur; patikslinto skundo dėl NŽT 2023-03-02 įsakymo Nr. 8VĮ-207-(14.8.2.) ir 2023-03-07 rašto Nr. 8SD-1066-(14.8.125 e.) panaikinimo projekto rengimas 1742,40 Eur; patikslinto skundo dėl NŽT 2023-03-02 įsakymo Nr. 8VĮ-207-(14.8.2.) ir 2023-03-07 rašto Nr. 8SD-1066-(14.8.125 e.) derinimas su klientu, pildymas ir koregavimas bei pateikimas teismui 544,50 Eur; susipažinimas su NŽT atsiliepimu į skundą dėl NŽT 2023-03-02 įsakymo Nr. 8VĮ-207-(14.8.2.) panaikinimo ir jame nurodyta teismų praktika 490,05 Eur; susipažinimas su NŽT atsiliepimu į patikslintą skundą NŽT 2023-03-02 įsakymo Nr. 8VĮ-207-(14.8.2.) ir 2023-03-07 rašto Nr. 8SD-1066-(14.8.125 e.) panaikinimo 353,93 Eur; rašytinių paaiškinimų projekto rengimas NŽT dėl NŽT 2023-03-02 įsakymo ir 2023-03-07 rašto panaikinimo 2395,80 Eur; rašytinių paaiškinimų projekto derinimas su klientu, pildymas koregavimas ir išsiuntimas su priedais teismui per EPP (adm. b. v NŽT dėl NŽT 2023-03-02 įsakymo ir 2023-03-07 rašto panaikinimo) 871,20 Eur; prašymo teismui dėl NŽT Kauno skyriaus vedėjo įgaliojimo kopijos išreikalavimo 136,13 Eur; prašymo projekto NŽT dėl 2014-01-30 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-20 patvirtinto aprašo priedų pateikimo (adm. b. v NŽT) 54,45 Eur; prašymo teismui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas 27,23 Eur; atstovavimas teismo posėdyje 217,80 Eur.

Lentelės eil. Nr. 1-3 nurodyti duomenys patvirtina, kad skundo parengimo išlaidos sudaro 2341,36 Eur. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.2 papunktį, maksimali galima priteisti suma už skundo, kuris pateiktas 2023-04-07 (2023 m. II ketvirtis), parengimą yra 4750,75 Eur (1900,3 Eur – 2022 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) x 2,5 koeficientas), todėl pareiškėjų prašoma priteisti 2341,36 Eur suma neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, yra adekvati ir priteistina.

Lentelės eil. Nr. 14 nurodyti duomenys patvirtina, kad advokatas atstovavimui 2023-11-14 teismo posėdyje iš viso skyrė 2 valandas ir pareiškėjai jam sumokėjo 217,80 Eur. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.19 papunktį, maksimali galima priteisti suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą yra 400 Eur/val. (2000,01 Eur – 2023 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) x 0,1 koeficientas x 2 val.), todėl pareiškėjų prašoma priteisti 217,80 Eur suma už 2 valandas neviršija pagal Rekomendacijas galimo maksimalaus dydžio yra adekvati ir priteistina.

Lentelės eil. Nr. 9-13 nurodyti duomenys patvirtina, kad rašytinių paaiškinimų projekto rengimas NŽT dėl NŽT 2023-03-02 įsakymo ir 2023-03-07 rašto panaikinimo 2395,80 Eur; advokato rašytinių paaiškinimų projekto derinimas su klientu, pildymas koregavimas ir išsiuntimas su priedais teismui per EPP (adm. b. v NŽT dėl NŽT 2023-03-02 įsakymo ir 2023-03-07 rašto panaikinimo) 871,20 Eur; prašymo teismui dėl NŽT Kauno skyriaus vedėjo įgaliojimo kopijos išreikalavimo 136,13 Eur; prašymo projekto NŽT dėl 2014-01-30 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-20 patvirtinto aprašo priedų pateikimo (adm. b. v NŽT) 54,45 Eur; prašymo teismui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas 27,23 Eur, viso 3484,81 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, surašymą maksimali priteistina suma gali sudaryti 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.16 papunktį, maksimali galima priteisti suma už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą yra 800 Eur (2000,01 Eur x 0,4 koeficientas). Pareiškėjų prašoma priteisti 3484,81 Eur suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl mažintina iki 800 Eur.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tokie teisiniai veiksmai kaip teisės aktų analizė, aktualių teisės aktų paieška, peržiūra, strategijos kūrimas, konsultacijos, susipažinimas su teismo dokumentais negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalis (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A502-1088/2010; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-762/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-595/2011, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017).

Teismas sprendžia, kad ir Lentelės eil. Nr. 4, 7-8 nurodytos išlaidos, susijusios su skundo NŽT direktoriui dėl NŽT Kauno m. skyriaus 2023-03-07 rašto Nr. 8SD-1066-(14.8.125 e.) ir 2023-03-07 pažymos Nr. 8NPAŽ-3-(14.8.41.) panaikinimo pildymu ir koregavimu, suderinimu su klientu ir išsiuntimu NŽT direktoriui 789,53 Eur; susipažinimu su NŽT atsiliepimu į skundą dėl NŽT 2023-03-02 įsakymo Nr. 8VĮ-207-(14.8.2.) panaikinimo ir jame nurodyta teismų praktika 490,05 Eur; susipažinimu su NŽT atsiliepimu į patikslintą skundą NŽT 2023-03-02 įsakymo Nr. 8VĮ-207-(14.8.2.) ir 2023-03-07 rašto Nr. 8SD-1066-(14.8.125 e.) panaikinimo 353,93 Eur; laikomos sudėtine skundo rengimo, atstovavimo teisme dalimi, todėl nepriteistinos.

Lentelės eil. Nr. 5-6 nurodyti duomenys patvirtina, kad advokato parengto 2023-05-19 patikslinto skundo išlaidos sudaro 2286,9 Eur. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.2 papunktį, maksimali galima priteisti suma už skundo parengimą yra 4750,75 Eur (2022 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) x 2,5 koeficientas). Akivaizdu, kad pareiškėjų prašoma priteisti 2286,9 Eur suma už patikslinto skundo parengimą neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, yra adekvati ir priteistina.

Apibendrinant pirmiau aptartas pagrįstas ir būtinas atstovavimo išlaidas, pareiškėjams priteistina 5646,06 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės. Kadangi visas atstovavimo išlaidas yra sumokėjęs pareiškėjas S. T., tai 5646,06 Eur bylinėjimosi išlaidų priteistina jam.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus 2023-03-07 raštą Nr. 8SD-1066-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2023-03-02 įsakymą Nr. 8VĮ-207-(14.8.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti posėdžio 2021 m. rugpjūčio 16 d. protokolo Nr. 8PRT-14-(14.8.6.) 2 punkto pripažinimo netekusiu galios“.

Priteisti pareiškėjui S. T. 5646,06 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.