Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo E. I. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. K., M. I., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

13. Pareiškėjas pareiškimu prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas L. I., s. F., iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybėje (duomenys neskelbtini) valdė iš viso 4,3820 ha žemės; 2) atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti.

14. Teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kurios nurodytos CPK 444 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

16. Teismas įvertinęs minėtus dokumentus sprendė, kad pareiškėjas turi dokumentus, kurie patvirtina jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl nėra vienos iš būtinųjų aplinkybių, reikalingų sprendžiant klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

18. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

19. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai.

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte nustatyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai.

21. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. rašte Nr.8SD-7074-(14.8.7.) (pareiškimo priedas Nr. 3) nurodyta, kad išnagrinėjus L. I. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje esančius dokumentus ir papildomai gautus duomenis, parengtas L. I. turėto žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) preliminarių ribų planas. Šio plano pastabose nurodyta, kad preliminarios žemės sklypo ribos nustatytos vadovaujantis 1992 m. balandžio 6 d. Kauno valstybinio archyvo pažymėjimu Nr. J-12 9 ir 1949 m. spalio 20 d. Kauno Inventor. Techn., Biuro kv. „S“ ((duomenys neskelbtini)) skl. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (pareiškimo priedas Nr.1). Taip pat nurodyta, kad Kauno apskrities mokesčių inspekcijos duomenimis 1938 m. vasario 21 d. I. L. (duomenys neskelbtini) turėjo viso 3,81 ha žemės. 1949 m. rugsėjo 9 d. Kauno Inventor. Techn., Biuro duomenimis L. I. mokėjo už 4,3820 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), buvusio (duomenys neskelbtini) inventorizaciją (inventorizuotas sklypas 0,5720 ha didesnis nei nurodyta archyvinėje pažymoje).

22. Kauno regioninio valstybės archyvas su 2018 m. sausio 11 d. raštu Nr. (10.6)V10-76 pateikė 1955-1957 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinės knygos išrašą, iš kurio matyti, kad I. O., S., valdė 1918 m. statybos statinius (ūkio adresas (duomenys neskelbtini)). Skiltyje „Žemė, esanti ūkio asmeninėje nuosavybėje, arais“ nurodyta: 1955 m. viso žemės 60; užimta pastatais 10; 1957 m. viso žemės 61, užimta pastatais 1. Iš 1964 m. lapkričio 18 d. Kauno miesto DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 622 (pareiškimo priedas Nr.4) matyti, Piliečių, kuriems priklauso atlyginimas pagal įkainavimo aktus sąraše I. O., S., adresu (duomenys neskelbtini), sodinių vertė nurodoma 33 rub.

23. Pagal teisinį reglamentavimą pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant išvadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-323/2012; pirmiau nurodytą 2015 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016).

24. Nagrinėjamu atveju vertinami apelianto argumentai, kad Kauno miesto skyrius aukščiau aptartų dokumentų nelaiko dokumentais, patvirtinančiais nuosavybės teisę į turėtą iki nacionalizacijos didesnį (4,3820 ha) žemės plotą, todėl atsisako atkurti nuosavybės teises į papildomą 0,5720 ha žemės plotą. Kauno miesto skyrius sutinka atkurti nuosavybės teises tik į 3,81 ha, tačiau ne į visą valdytą 4,3820 ha žemę, motyvuojant, kad nėra išlikę pakankamai įrodymų, pagrindžiančių buvusio savininko valdytą 4,3820 ha žemės plotą. Pirmosios instancijos teismas, šių aplinkybių nevertinęs ir dėl jų nepasisakęs, nurodė, kad pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančius jo prašomą nustatyti juridinį faktą, kad L. I., s.F., iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybėje (duomenys neskelbtini) valdė 4,3820 ha žemės plotą. Šiuo atveju sukuriama situacija, kai pareiškėjui prašant nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą ir nurodant aplinkybes, jog institucija atsisako atkurti nuosavybės teisę į papildomą žemės plotą dėl įrodančių dokumentų nepakankamumo, tačiau teismui nustačius priešingai, byloje net neturint institucijos pozicijos šiuo klausimu, asmeniui atimama teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis).

25. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turintis asmuo, įgyvendindamas teisę į teisminę gynybą, siekia, kad būtų sukurtos, pakeistos ar panaikintos jo teisės ir pareigos. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248-2020, 49 punktas).

26. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio (pareiškimo) pagrįstumo klausimo. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su reikalavimo pagrįstumu, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ne ieškinio priėmimo stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑494/2011). Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Kita vertus, teismas, manydamas, kad ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo nurodomas aplinkybes vertino pernelyg formaliai, todėl neužtikrino pareiškėjo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo. Pažymėtina, jog nagrinėjant pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir nustačius, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų pakanka nustatyti faktui, kad L. I., s.F., iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybėje (duomenys neskelbtini) valdė 4,3820 ha žemės plotą, tai sudarytų pagrindą pirmosios instancijs teismui priimti atitinkamą procesinį sprendimą, atlikus įrodymų įvertinimą, tačiau nesudaro pagrindo pareiškimą atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

28. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti. Pirmosios instancijos teismas dėl šio reikalavimo nepasisakė, atsisakydamas priimti pareiškimą.

29. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad teismas nenurodė, į kokią instituciją kreiptis pareiškėjui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. CPK 137 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojanti teismą, atsisakant priimti pareiškimą, nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis pareiškėjui, jeigu byla nenagrinėtina teisme.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pareiškimo priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pareiškimo priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino pareiškimo atitikties jam keliamiems kitiems CPK įtvirtintiems turinio ir formos reikalavimams, todėl panaikinus skundžiamą nutartį, pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.