Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus ir Audriaus Grauželio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl skundžiamų administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas patikslintu skundu ir reikalavimo patikslinimu (b.l. 87-93, 99) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas teismo:

1) atnaujinti praleistą senaties terminą (jeigu teismas nustatytų, kad terminas praleistas) dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko 2006-01-31 įsakymu Nr. V-42 sudarytos komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste komisijos posėdžio, vykusio 2008-01-29, sprendimą Nr. 1, kuriuo buvo nutarta V. R. T. (miręs) - vadovaujantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2003-08-22 raštu Nr. ST-82 ir pateiktu (duomenys neskelbtini) kaimo žemės savininkų sąrašu (1993-11-27), pripažinti, kad P. L. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 9,64 ha žemės (duomenys neskelbtini);

2) Kauno apskrities viršininko 2006-01-31 įsakymu Nr. V-42 sudarytos komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste komisijos posėdžio, vykusio 2008-01-29, sprendimą Nr. 1, kuriuo buvo nutarta V. R. T. (miręs) - vadovaujantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2003-08-22 raštu Nr. ST-82 ir pateiktu (duomenys neskelbtini) žemės savininkų sąrašu (1993-11-27), pripažinti, kad P. L. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 9,64 ha žemės (duomenys neskelbtini), pripažinti neteisėtu bei negaliojančiu;

3) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3.)-364 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietoje piliečiui V. R. T.";

4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iš naujo atlikti veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu pagal V. R. T. , mirusio, 1992-01-09 pateiktą prašymą atkurti nuosavybės teises į jo senelių P. ir J. L. nuosavybės teisėmis valdytą žemę.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė bei posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas panašiai paaiškino, kad nesutinka su 2013 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-364 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietoje piliečiui V. R. T.", mano, kad sprendimas neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas. Sprendime neoagrįstai nurodyta, jog pareiškėjo tėvui V. R. T. priklauso atkurti nuosavybės teises į 3,4100 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Toks sprendime nustatytas žemės sklypo plotas neatitinka faktinės situacijos bei archyviniuose dokumentuose esančių duomenų. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus sprendime neteisingai nurodytas pretendentui tenkantis atkurti žemės sklypo plotas. Pagal archyvinius duomenis P. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise iš viso valdė 12,86 ha žemės. Prašymus atkurti nuosavybės teises teisės aktų nustatyta tvarka pateikė savininko P. L. sūnus V. L. ir mirusios dukros sūnus V. R. T. (pareiškėjo tėvas). Pagal minėtus archyvinius dokumentus buvo nustatyta, kad V. L. ir V. R. T. priklauso atkurti nuosavybės teises į P. L. turėtos 12,86 ha žemės. Tiek atsakovo darbuotojai, tiek pretendentai su tokiu žemės sklypo plotu sutiko ir niekas jo neginčijo. Teisės aktai tuo metu, tiek visą nuosavybės teisių atkūrimo laikotarpi nustatė pareigą būtent pretendentams pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryši įrodančius dokumentus. Atsakovas P. L. byloje visą laiką rėmėsi aukščiau minėta archyvo pažyma ir vienam iš pretendentų nuosavybes teises atkūrė pagal minėtą archyvinę pažymą, kurią pateikė pretendentai. Atsakovo darbuotojai savo iniciatyva 2003 metais kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl informacijos, susijusios su P. L. valdyta žeme iki nacionalizacijos. Atsakovo darbuotojai savo iniciatyva neteisėtai rinko P. L. nuosavybės teisę įrodančius dokumentus. 2003 metų atsakovo iniciatyva gautojoje informacijoje iš archyvo nėra nurodytų žemės ploto matavimo vienetų, todėl nėra galimybės remtis tokia archyvine informacija, kurioje nėra nurodyti žemės ploto matavimo vienetai. Atsakovas savavališkai nustatė, kad tai hektarai. Kauno apskrities viršininko 2006-01-31 įsakymu Nr. V-42 sudarytos komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste komisijos posėdžio, vykusio 2008-01-29, sprendimas Nr. 1, kuriuo buvo nutarta V. R. T.(miręs) - vadovaujantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2003-08-22 raštu Nr. ST-82 pateiktu Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) žemės savininkų sąrašu (1993-11-27) ir pripažinti, kad P. L. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 9,64 ha žemės (duomenys neskelbtini), neteisėtas. Pareiškėjas nebuvo kviečiamas į minėtą susirinkimą, apie tokį ginčijamą sprendimą nieko nežinojo, nebuvo supažindintas, todėl neturėjo galimybės tinkamai išreikšti savo pozicijos šiuo neteisėtu klausimu. Apie minėtą ginčijamą komisijos sprendimą pareiškėjas sužinojo tik šioje byloje susipažinęs su į bylą atsakovo pateikta P. L. nuosavybės teisių atkūrimo byla, todėl šiam sprendimui ginčyti senaties termino nepraleido. Tik susipažinęs su minėtu dokumentu pareiškėjas nedelsiant patikslino savo skundą pareikšdamas papildomą reikalavimą dėl minėto komisijos posėdžio sprendimo panaikinimo. Jeigu teismas įvertinęs bylos aplinkybes manytų, kad pareiškėjas praleido senaties terminą ginčyti minėtą sprendimą, pareiškėjas prašo atnaujinti senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintu, kad atkūrimo procesas pareiškėjui buvo sustabdytas. Tokiu būdu per eilę metų negrąžindamas ir vilkindamas pareiškėjui žemės atkūrimo procesą, atsakovas išdalino laisvą žemę tretiesiems asmenims, taip pažeisdamas pareiškėjo teisę į teisingą nuosavybės grąžinimą. Ginčijamu sprendimu buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui V. R. T. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,0568 ha žemės, grąžinant natūra 0,0568 ha žemės sklypo dalį turėtoje vietoje, esančią 0,1617 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Tačiau toks žemės sklypo dalies atkūrimas nėra galimas, nes nėra aišku kur konkrečiai yra atkurta žemė, nėra aišku kokioje dalyje yra suformuotas grąžinamas 0,0568 ha žemės sklypo plotas, nėra aišku ar iš viso yra suformuotas atskiras 0,0568 ha žemės sklypo plotas, kuris viešajame registre turėtų būti registruojamas atskiru unikaliu numeriu. Netinkamai ginčijamu sprendimu atkūrus nuosavybės teises į 0,0568 ha žemės sklypą ir šiuo pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. 8S-(14.8.3.)-364 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietoje piliečiui V. R. T." turėtų būti naikinamas.

Atsakovas prašė pareiškėjo patikslinto skundo netenkinti. Atsakovas atsipiepime nurodė ir jo atstovė teisme paaiškino, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2003-08-26 gavo iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenis, kad P. L. 1939-11-27 (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 9,64 ha žemės. Kauno apskrities viršininko 2006-01-31 įsakymu Nr. V-42 sudarytos komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste posėdžio, vykusio 2008-01-29, komisijos sprendimu, nutarta pripažinti, kad P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 9,64 ha žemės (duomenys neskelbtini). Šio protokolo išrašas yra P. L. nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad P. L. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 81, originalas buvo pateiktas Kauno apygardos teismui administracinėje byloje Nr. 1-365-413/2009 2009-02-11 kartu su Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-02-06 atsiliepimu Nr. 6-154, todėl pareiškėjas jau 2009-02-11 galėjo susipažinti su nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais dokumentais. Pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, nes P. L. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 81, kopija, kurioje buvo skundžiamas minėtas komisijos sprendimas šioje administracinėje byloje teismui buvo pateikta 2013 m. gruodžio 20 d. Skaičiuojant vieno mėnesio apskundimo terminą nuo 2013-12-20, jis baigėsi 2014-01-20, patikslintą skundą, kuriuo skundžiamas komisijos sprendimas, pareiškėjas pateikė tik 2014-05-22, t.y. po 4 mėnesių. Pareiškėjo argumentas, jog ginčijamame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendime neteisingai nurodytas pretendentui tenkantis atkurti žemės sklypo plotas yra niekuo nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau -Tvarka), 13 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. P. L. nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra keli dokumentai skirtingų datų, nurodantys skirtingus savininko iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytus žemės plotus. Pagal Kauno valstybinio archyvo 1991-12-31 pažymėjimo Nr. L-187 duomenimis, P. L. 1938-02-21 nuosavybės teise turėjo 12,66 ha žemės (duomenys neskelbtini), iš viso 12,86 ha žemės. Tačiau iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2003-08-22 rašto Nr. ST-82 ir jo priedų matyti, kad P. L. 1939-11-27 nuosavybės teise valdė tik 9,64 ha žemės (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities viršininko komisija, sudaryta žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti, nusprendė, kad P. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėjo 9,64 ha žemės (duomenys neskelbtini) Kadangi nuosavybės teisės V. L. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-01-04 sprendimu Nr.372 yra atkurtos į 6,43 ha žemės dalį, likusi žemės dalis, į kurią gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, yra 3,41 ha. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas anksčiau 2009 metais kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atlikti veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu pagal Vytauto R. T. 1991-05-08 pateiktą prašymą atkurti nuosavybės teises į jo senelių Prano ir J. L. nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Kauno apygardos teismas 2009-10-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-365-428/09 atmetė pareiškėjo R. T. skundą kaip nepagrįstą. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjo patikslintas skundas šioje dalyje turėtų būti nutrauktas.

Skundas dėl reikalavimų – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 8S-(14.8.3.)-364 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietoje piliečiui V. R. T." ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iš naujo atlikti veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu pagal Vytauto R. T., mirusio, 1992-01-09 pateiktą prašymą atkurti nuosavybės teises į jo senelių Prano ir J. L. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, netenkintinas, kitoje dalyje byla nutrauktina.

Ginčas byloje iš esmės kilo dėl buvusio žemės savininko P. L. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdyto žemės ploto (dydžio) (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas patikslintu skundu prašė atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Kauno apskrities viršininko 2006-01-31 įsakymu Nr. V-42 sudarytos komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste komisijos posėdžio, vykusio 2008-01-29, sprendimo Nr. 1 (toliau – Komisijos sprendimas) panaikinimo.

Pažymėtina, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Konstitucijos 30 str.) Tačiau specialus įstatymas numato, kad teisė kreiptis gynybos į teismą turi būti vykdoma įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.). Kreipimasis į teismą įstatymų nustatyta tvarka, susijęs su skundų padavimo administraciniam teismui terminais. Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas (ABTĮ 33 str. 1d.). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Kadangi pareiškėjas ginčija sprendimą, susijusi su nuosavybės teisių atkūrimu, tačiau konkrečiai ne dėl nuosavybės teisių atkūrimo, šio ginčo atveju taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo momento, kada pareiškėjas sužinojo apie ginčijamą sprendimą, nes duomenų jog šis administracinis aktas būtų paskelbtas ar įteiktas pareiškėjui nėra.

Skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 34 str. 1 d.). Tiek administracinių, tiek bendros kompetencijos teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę ir kai minėtos aplinkybės išnyko, ar asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar savo teises įgyvendino rūpestingai, neaplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atvejui taikytini individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai, nepriklausomai nuo suinteresuoto paduoti skundą asmens valios, sutrukdė jam per įstatymų nustatytą terminą įgyvendinti savo teises.

Byloje nėra jokių duomenų, jog skundžiamas Komisijos sprendimas buvo paskelbtas ar įteiktas pareiškėjui. Bylos duomenys patvirtina, jog skundžiamas Komisijos sprendimas į nagrinėjamą bylą buvo pateiktas 2013-12-20, atsakovui pateikiant atsiliepimą į pareiškėjo skundą kartų su P. L. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 81 kopija, kurioje buvo skundžiamas Komisijos sprendimas (b.l. 19 - 23, P. L. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 81, p. 124). Pareiškėjas su nagrinėjamos administracinės bylos medžiaga pirmą kartą teisme susipažino 2014-03-14 (b.l. 95-98). Patikslintą skundą dėl skundžiamo Komisijos sprendimo panaikinimo pateikė teismui 2014-05-20 (b.l. 14-50). Pareiškėjas, pateikdamas 2014-05-20 patikslintą skundą teismui dėl skundžiamo Komisijos sprendimo panaikinimo, nenurodė jokių svarbių priežasčių ir aplinkybių dėl kurių praleido vieno mėnesio terminą skundui paduodi skaičiuotiną nuo 2014-03-14 datos, kai pareiškėjas susipažinimo su bylos medžiaga, tame tarpe ir su skundžiamu Komisijos sprendimu.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos kaip nuo pareiškėjo valios nepriklausančio, objektyvios ir svarbios, realiai trukdžiusios paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą, tokiu būdu realizuojant pareiškėjo pažeistų teisių gynimą dėl skundžiamo Komisijos sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas nesielgė apdairiai ir rūpestingai, todėl praleido terminą skundui paduoti, bei nenurodė jokių objektyvių ir svarbių aplinkybių, kurios galėtų būti laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą dėl skundžiamo Komisijos sprendimo panaikinimo.

Dėl nurodytų priežasčių ir aplinkybių, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą teismui dėl skundžiamo Komisijos sprendimo panaikinimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Neatnaujinus termino skundui paduoti byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą Komisijos sprendimą nutrauktina (ABTĮ 101 str. 7 p.).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-364 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietoje piliečiui V. R. T." buvo atkurtos nuosavybės teisės mirusiam pretendentui V. R. T. (pareiškėjo tėvui) į buvusio savininko P. L. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, buvusį (duomenys neskelbtini), 3,4100 ha žemės dalį 0,0568 ha turėtoje vietoje, esančią 0,1617 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) (b.l.13). Be to, skundžiamo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 8S-(14.8.3.)-364 3 punkte nurodyta, jog nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį 3,3532 ha bus atkurtos vėliau.

Pareiškėjas skundžiamo sprendimo neteisėtumą iš esmės grindė tuo, kad sprendime nurodytas tenkantis buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytas žemės sklypo plotas neatitinka archyviniuose dokumentuose esančių duomenų. Pareiškėjo teigimu jo senelis P. L. valdė ne 9, 64 ha, tačiau 12, 86 ha žemės plotą, todėl atitinkamai nuosavybės teisės skundžiamu sprendimu turėjo būti atkurtos ne į 3,4100 ha buvusio savininko žemės dalį, tačiau į 6,43 ha tenkančia žemės dalį. Pareiškėjas nurodė, jog tai įrodo Kauno valstybinio archyvo 1991-12-31 pažymėjimas Nr. L-187 (P. L. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 81, p. 42).

Bylos duomenys patvirtina, jog prašymus atkurti nuosavybės teises į P. L. iki 1940 metų valdytą nuosavybės teise 12,86 ha žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) pagal Kauno valstybinio archyvo 1991-12-31 archyvo pažymėjimą, 1991-12-12 pateikė turintys teisę pretendentai, t.y. sūnus V. L. ir 1992-01-29 ir anūkas V. R. T. (P. L. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 81, p. 5, 56). Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-01-04 sprendimu Nr.372 buvo atkurtos nuosavybės teisė pretendentui V. L. į P. L. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytos 12,86 ha žemės dalį - 6,43 ha žemės (1/2 dalis 12,86 ha) (P. L. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 81, p. 15). P. L. nuosavybės teise į 12,86 ha žemę (duomenys neskelbtini), patvirtino minėto Kauno valstybinio archyvo 1991-12-31 pažymėjimo Nr. L-187 duomenimis, jog P. L. 1938-02-21 nuosavybės teise valdė 0,20 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir 12,66 ha žemės (duomenys neskelbtini), iš viso 12,86 ha žemės (P. L. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 81, p. 42). Tačiau Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2003-08-26 gavo duomenis iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, kad P. L. 1939-11-27 (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 9,64 ha žemės (P. L. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 81, p. 105-102). Kauno apskrities viršininko 2006-01-31 įsakymu Nr. V-42 sudaryta komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti, įvertinusi P. L. nuosavybės teisę patvirtinančius archyvinius dokumentus, 2008-01-29 posėdyje nutarė, kad P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdė 9,64 ha žemės (P. L. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 81, p. 124).

Ginčo santykiams aktualios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau - Tvarka), nuostatos.

Atkūrimo įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais gali būti išrašai iš hipotekos knygų, turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizacijos aktai, taip pat valstybės archyvų išduoti pažymėjimai ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti dokumentai. Įstatymas įtvirtina, kad išrašai iš ipotekos knygų yra tokią pačią įrodomąją vertę turintys dokumentai, kaip ir kiti, nurodyti Įstatymo 9 straipsnyje. Tvarkos 13 punkte yra numatyta, kad jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407, juos nagrinėja žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Tvarkos 13 punkte nurodyta – jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą.

Tvarkos 106 punkte numatyta, kad piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miestuose esančius žemę ir mišką nagrinėja miestų, rajonų žemėtvarkos skyriai, vadovaudamiesi šios tvarkos 12 punkte nurodytais dokumentais. Tvarkos 12 punkte nurodyta, jog nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti: žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų - kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai; dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 "Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą", taip pat dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 "Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų".

Pagal pirmiau minėtą teisinį reglamentavimą visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privaloma nustatyti žemės valdymo nuosavybės teise faktą. Jokie teisės aktai nedraudžia atsakovui rinkti įrodymus patvirtinančius pretendento nuosavybės teisę.

Atsakovas priimdamas ginčijamą 2013 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3.)-364 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietoje piliečiui V. R. T." pagrįstai vadovavosi vėliausiai išduotais Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2003 m. rugpjūčio 22 d. duomenimis, t.y. (duomenys neskelbtini) 1939-11-27 lydraščiu Nr. 11488 ir (duomenys neskelbtini). Būtent minėti sąrašai patvirtino, jog buvęs žemės savininkas P. L. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 9,64 ha žemės (duomenys neskelbtini) Nors P. L. nuosavybės teisių atkūrimo byloje buvo kitas P. L. nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, t.y. Kauno valstybinio archyvo 1991-12-31 pažymėjimas Nr. L-187 pagal kuriuo duomenis P. L. nuosavybes teise 1938 m. valdė didesnį žemės plotą, t.y. 12,66 ha (duomenys neskelbtini), tačiau šio dokumento duomenys buvo ne vėliausi. Kaip jau buvo minėta nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiais išduotų dokumentų duomenis, kitokių sąlygų Atkūrimo įstatymas ir Tvarka nenumato (Tvarkos 13 p.).

Bylos duomenys akivaizdžiai patvirtino, jog žemės sklypo 0,1617 ha, esančio (duomenys neskelbtini) plane, į kurį atkurtos skundžiamu sprendimu nuosavybės teisės mirusiam pareiškėjo tėvui, yra indeksais pažymėtos kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalingos sklypo dalys ir nustatyti šių dalių plotai (P. L. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 81, p. 238 - 240). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalys, atsižvelgus į bendraturčiams priklausančias namo dalis (duomenys neskelbtini), buvo nustatytos Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 02-01-14157 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo dalių nustatymo“, nustatant, kad pareiškėjui tenkanti žemės sklypo yra 0,0568 ha (P. L. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 81, p.151, 160-171). Tvarkos 34 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, nuosavybės teisės turėtoje vietoje į žemę atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą.

Atsižvelgus į nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, visiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog jam neaišku, kur konkrečiai yra atkurta ir kokioje dalyje yra suformuotas grąžinamas 0,0568 ha žemės sklypo 0,1617 ha plotas, (duomenys neskelbtini)

Taip pat teismas neturi pagrindo vertinti kitaip, nei pripažino atsakovas, jog Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2003 m. rugpjūčio 22 d. duomenyse, t.y. (duomenys neskelbtini) žemės savininkų sąrašuose žemės plotų dydžiai buvo nurodyti hektarais (P. L. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 81, p. 105-102).

Skundžiamu sprendimu pagrįstai buvo atkurta nuosavybės teisė į P. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos (duomenys neskelbtini), žemės 9,64 ha dalį - 0,0568 ha, turėtoje žemės vietoje, esančią 0,1617 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Priėmus ginčijamą sprendimą pareiškėjo tėvui V. R. T. liko neatkurtos nuosavybės teisės į P. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos (duomenys neskelbtini)., žemės 9,64 ha dalį - 3,3532 ha, į kurią nuosavybės teisės, kaip nurodyta skundžiamo sprendimo 4 punkte, bus atkurtos vėliau.

Nėra jokio teisinio pagrindo vertinti atsakovo veiksmus, kaip vilkinimą atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtos žemės dalį. Atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra ar kitais Atkūrimo įstatyme numatytais būdais privaloma vadovautis nurodyta tvarka, kurią detaliai reglamentuota Tvarkos 105 - 106¹ punktai. Tvarkos 111 punkte numatyti terminai, kada sprendimus priimančios institucijos turi išnagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjas nenurodė ir teismas nenustatė, kad atsakovas būtų pažeidęs kokius nors minėtos Tvarkos reikalavimus vykdydamas nuosavybės teisių atkūrimą į P. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę.

Naikinti skundžiamą sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo, nenustačius jokių teisės aktų pažeidimų dėl kurių skundžiamas sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu.

Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iš naujo atlikti veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu pagal Vytauto R. T. , mirusio, 1992-01-09 pateiktą prašymą atkurti nuosavybės teises į jo senelių P. ir J. L. nuosavybės teisėmis valdytą žemę.

Nepatenkinus pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3.)-364 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietoje piliečiui V. R. T.", nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu pagal Vytauto R. T. , mirusio, 1992-01-09 pateiktą prašymą atkurti nuosavybės teises į jo senelių P. ir J. L. nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Nurodytas reikalavimas yra iš vestinis iš reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3.)-364.

Aptartų aplinkybių ir bylos įrodymų viseto pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti ir tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 101 straipsnio 7 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimų - panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3.)-364 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietoje piliečiui V. R. T." ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iš naujo atlikti veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu pagal V. R. T. , mirusio, 1992-01-09 pateiktą prašymą atkurti nuosavybės teises į jo senelių P. ir J. L. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, atmesti, kaip nepagrįstą.

Byla dalyje dėl reikalavimo - panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006-01-31 įsakymu Nr. V-42 sudarytos komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste komisijos posėdžio 2008-01-29 sprendimą Nr. 1, nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiog šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.