Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. T. ir J. T. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai patikslintame 2022-09-22 skunde pareikštais reikalavimais prašo:

1. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus komisijos (žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti) 2021 m. rugpjūčio 16 d. protokolo Nr. 8PRT-14-(14.8.6) įformintus sprendimus Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2021-11-15 atsakymą Nr. 1SS-1712-(5.59 E.);

2. įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno skyriaus komisiją ir (arba) šią tarnybą išsamiai įvertinti visus pareiškėjų į bylą Nr. 81 papildomai pateiktus dokumentus bei kartografinę medžiagą;

3. įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus komisiją (žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti) ir (arba) šią tarnybą vykdyti Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos aprašo 3 punktą bei iš naujo kartografuoti P. L. valdytą žemę iki 1940 m. įvykdytos nacionalizacijos;

4. įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus komisiją (žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti) ir (arba) šią tarnybą sprendimą dėl visos P. L. turėtos žemės Kauno mieste ir Kauno apskrityje priimti įvertinant visus Pareiškėjų papildomai pateiktus dokumentus ir kartografinę medžiagą;

Pareiškėjai savo reikalavimus grindžia šiais patikslintame skunde ir teismo posėdyje nuodytais argumentais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2021-05-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1243-552/2021 (toliau – Nutartis) atnaujino pareiškėjams terminą V. R. T. vardu pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui papildomus nuosavybės teisę, giminystės ryšį, pilietybę patvirtinančius ir kitus dokumentus. Pareiškėjai 2021-06-14 prašymu pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriui (toliau – Skyrius) P. L. valdytą turtą patvirtinančius dokumentus su paaiškinimais ir prašė juos įtraukti į nuosavybės teisių atkūrimo bylą bei juos įvertinti. Skyriaus Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti (toliau - Komisija) 2021-08-16 protokolu Nr. 8PRT-14-(14.8.6) (toliau – Protokolas) priėmė sprendimus Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4, o NŽT 2021-11-15 atsakymą Nr. 1SS-1712- (5.59 E.), kuriuo buvo atmestas Pareiškėjų skundas panaikinti arba pakeisti minėtus Komisijos sprendimus (toliau – Atsakymas), ir nusprendė, kad: 1) P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos žemę valdė tik kaimo teritorijoje (Muravos kaime), nors Pareiškėjų pateikti dokumentai rodo, kad dalis jo nuosavybės teise valdytos žemės pateko į tuometinio Kauno miesto teritorijos ribas; 2) kad nepakanka dokumentų, įrodančių P. L. nuosavybės teises į bendrai naudojamų ganyklų dalį, nors tokie būtent nuosavybės teises patvirtinantys įrodymai atsakovui buvo pateikti; 3) kad nepateikti 3,0192 ha žemės sklypo Muravos k. ir 1394 kv. sieksnių žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, planai, nors Pareiškėjai atsakovui buvo pateikę ir šių sklypų brėžinius, ir žemėlapius, ir ribų aprašymus, ir net aerofotonuotraukas.

Pareiškėjai pabrėžia, kad atsakovui pateiktus jų dokumentus sudaro dvi dokumentų grupės. Pirmąją sudaro dokumentai, kuriuos NŽT turėjo dar 2003 m., tačiau jų dėl nepateisinamai grubios klaidos arba tyčia netraukė į V. R. T. teisių atkūrimo bylą (arba iš jos pašalino). Antrąją sudaro dokumentai, kuriuos pareiškėjai surinko 2019 m. ir tais pačiais metais teikė NŽT bei teismams. Atsakymas savo turiniu iš esmės neatitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų, t. y. jame nėra konkrečiai nurodyta, ar Pareiškėjų 2021-09-15 skundas atmetamas, tenkinamas ar tenkinamas iš dalies, be to, Atsakyme nėra pasisakyta dėl visų Pareiškėjų 2021-09-15 skundo rezoliucinėje dalyje išdėstytų prašymų. Atsakyme nepateikti motyvai, kodėl NŽT neatsižvelgė ir nevertino visų pateiktų dokumentų planų, aerofotonuotraukų ir kitos kartografinės medžiagos. Taip pat nenurodoma, kodėl NŽT nevertino visų pateiktų dokumentų sistemiškai, kaip vienas kitą papildančius, kodėl jų tarpusavyje nesulygino, ar nustatė nesutapimų ir jei taip, kodėl nesiaiškino tokių nesutapimų priežasčių. O svarbiausia, NŽT Atsakyme nenustatė, kad Komisija nebuvo kompetentinga nagrinėti Pareiškėjų dokumentų, nes Komisija gali nagrinėti tik „papildomus“ dokumentus (kaip aptarta žemiau).

NŽT teritorinio skyriaus darbuotojas, priėmęs pareiškėjų dokumentus dėl nuosavybės teisų atkūrimo, privalo juos įvertinti ir suskirstyti į pagrindinius („pakankamus“) ir papildomus („nepakankamus“) nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Iš LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) ir jį įgyvendinančios 1997-09-29 LRV nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) matyti, kad nuosavybės teisės atkuriamos pagal „nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus“. Atkūrimo Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai.“ „Kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai“ apibrėžti Tvarkos 12 punkte. Pabrėžtina, kad visi šio punkto baigtiniame sąraše nurodytų kategorijų dokumentai yra pakankami nuosavybės teisėms patvirtinti („pakankami“ arba „pagrindiniai“ dokumentai), išskyrus vienos kategorijos dokumentus („nepakankami“ arba „papildomi“ dokumentai). Dokumentams, dėl kurių Tvarkos 12 punktas nukreipia į 1993-06-10 LRV nutarimą Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“, Tvarka įtvirtina nepakankamumo prezumpciją. Ši gali būti paneigta atitinkamos žemės vieneto atžvilgiu tik jei dėl jo nepateikta nė vieno „pagrindinio“ dokumento ir tik pagal specialią procedūrą, nustatytą 1997-10-13 LR ŽŪM įsakymu Nr. 634, ir vykdomą ribotos kompetencijos organo. Tai patvirtina ir NŽT direktoriaus 2014-10-30 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-20 patvirtinto „Nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo, grąžinant žemę natūra iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, procedūros aprašo (toliau – Aprašas) 12.4 punktas, kurio paskutiniame langelyje aiškiai nurodyta: „Teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą, Prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų vertinimo metu nustatęs, kad pateikti tik papildomi dokumentai, nurodyti LRV nutarime Nr. 407 [...], perduoda Nuosavybės teisių atkūrimo bylą Komisijai dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo“. Vadinasi, Komisijai dokumentai perduodami nagrinėti tada, kai pateikti tik „papildomi“ dokumentai (o „pagrindiniai“ nepateikti).

Jeigu dokumentas priskiriamas prie pagrindinių - toliau atliekamos visos su nuosavybės teisių atkūrimu susijusios procedūros. Jeigu dokumentas priskiriamas prie papildomų - jo tolesnis vertinimas (kvalifikavimas) perduodamas Komisijai dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo.

Pareiškėjams pateikus „pagrindinius“ dokumentus, pagal šiuos dokumentus (ir tik pagal juos) „institucija, priimanti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, o būtent teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir prie jo pridėtų dokumentų nagrinėjimą, privalo atkūrinėti nuosavybės teises į atitinkamas žemes. Iš to seka, kad Komisija, kuri nagrinėja pagrindinius nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir dėl jų pakankamumo priima sprendimus, veikia viršydama savo kompetenciją ir jos priimti dėl tokių dokumentų sprendimai yra neteisėti.

NŽT nepagrįstai laiko, esą LVAT atnaujino terminą tik „papildomiems“ dokumentams pateikti. Protokole nurodoma, kad Pareiškėjai esą pateikė tik „papildomus“ dokumentus apie P. L. turėtą turtą. Tai yra klaidinantys teiginiai, nes LVAT nutarė: „Atnaujinti terminą [...] V. R. T. vardu pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui papildomus nuosavybės teisę, giminystės ryšį, pilietybę patvirtinančius ir kitus dokumentus.“ Iš šios formuluotės matyti, kad LVAT atnaujino terminą ne vienai iš nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų kategorijų (t. y. „papildomiems” dokumentams, kaip jie apibrėžti LRV nutarime Nr. 407), o apskritai visiems nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams (t. y. tiek „pagrindiniams”, tiek „papildomiems” dokumentams).

Dokumento pakankamumo arba nepakankamumo nustatymas (t. y. dokumento kvalifikavimas „pagrindiniu“ arba „papildomu“) nepriklauso nuo jo parengimo ar pateikimo NŽT datos. Kvalifikavimas „pagrindiniu“ priklauso tik nuo to, ar dokumentas atitinka apibrėžtis, pateiktas Tvarkos 12 punkte, o „papildomais“ kvalifikuotini tik atitinkantieji LRV nutarime Nr. 407 nurodytas apibrėžtis. Pareiškėjams pateikus „pagrindinius“ dokumentus, pagal šiuos dokumentus (ir tik pagal juos) „institucija, priimanti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, o būtent teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir prie jo pridėtų dokumentų nagrinėjimą, privalo atkūrinėti nuosavybės teises į atitinkamas žemes. Apraše tiksliai ir išsamiai nurodyta, kad gavęs „pagrindinius“ dokumentus, kompetentingas NŽT teritorinio skyriaus darbuotojas privalo užpildyti visų šių dokumentų vertinimo ataskaitą per 10 darbo dienų (Aprašo 12.2 punktas). Per 1 darbo dieną nuo Dokumento vertinimo ataskaitos parengimo privalo parengti Pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų projektą ir perduoti bylą už kartografavimą atsakingam teritorinio skyriaus darbuotojui (Aprašo 12.4 punktas). Kartografavimas turi būti atliktas per sekančias 10 darbo dienų, dalyvaujant Pareiškėjams (Aprašo 12.6 punktas). Parengusi šiuos dokumentus, NŽT privalo per 1 darbo dieną parengti Pažymą ir suformuoti nuosavybės teisių atkūrimo bylą (Aprašo 12.7 punktas) bei nustatyti grąžintino natūra laisvo (neužstatyto) žemės plotą (Aprašo 13.1 punktas).

Pareiškėjai pateikė visą eilę „pagrindinių“ dokumentų (kurie nėra „papildomi“), tačiau NŽT ignoravo šiuos „pagrindinius“ dokumentus, su jais iki šiol neatliko nė vieno Aprašo 12 punkte nurodytų veiksmų, pagal juos nevykdė nuosavybės teisių atkūrimo pagal Atkūrimo įstatymo, Tvarkos ir Aprašo nuostatas, o pirmenybę nepagrįstai teikė neaiškaus subjekto neaišku kada sudarytam, nepasirašytam ir nepatvirtintam sąrašui (tiksliau, tik vienai šio sąrašo daliai), kurį Komisija pati kvalifikavo „papildomu“ dokumentu. NŽT nesivadovauja nei Tvarka, nei LVAT nutartimi ir joje pateiktu nurodymu išnagrinėti ir įvertinti visus „kitus dokumentus“. Be, to NŽT siekia Komisijos sprendime nustatyti aplinkybes, kurių šis organas neturi kompetencijos vertinti, konstatuoti ir dėl jų apskritai pasisakyti, nes ŽŪM įsakymas Nr. 634 nesuteikia Komisijai kompetencijos nustatinėti buvusio savininko turėtą žemės dydį pagal tai, ar, ir kokia apimtimi, atkurtos nuosavybės teisės. Iš Komisijos pavadinimo taip pat matyti, kad ji skirta nagrinėti tik „papildomus“ dokumentus ir konstatuoti tik „žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą“. Pareiškėjų pateikti dokumentai buvo neteisėtai perduoti nagrinėti Komisijai, kuri neturėjo kompetencijos nagrinėti Pareiškėjų pateiktų dokumentų ir jų vertinti, nes Pareiškėjai pateikė „pagrindinius“ dokumentus. Komisija pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997-10-31 įsakymu Nr. 634 patvirtintus Metodinius nurodymus.

Pareiškėjai yra pateikę NŽT visą bendrųjų ganyklų padalijimo Kalniečių k. ūkininkams ir jo įsiteisėjimo dokumentaciją nuo 1936-10-30 iki 1940-01-19. Tai yra arčiausiai 1940 m. liepos mėn. esantys nuosavybės teises patvirtinantys „pagrindiniai“ dokumentai. Egzistuojant „pagrindiniams“ dokumentams, Komisija neturėjo kompetencijos jų nagrinėti ir negalėjo dėl jų priimti sprendimo. Todėl šio organo sprendimas dėl bendrųjų ganyklų priimtas pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 9 straipsnį, Tvarkos 12 punktą ir Aprašą ir yra neteisėtas.

NŽT Atsakyme nurodomas siūlymas kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo dėl buvusio savininko P. L. valdytos žemės ploto (dėl ganyklų) neturi jokio juridinio pagrindo. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Pareiškėjai yra pateikę NŽT visą bendrųjų ganyklų padalijimo Kalniečių k. ūkininkams ir jo įsiteisėjimo dokumentaciją. P. L. valdytos žemės plotas nustatytinas šių Pareiškėjų pateiktų dokumentų pagrindu, todėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo procesas negalimas dėl privalomos sąlygos – dokumentų nebuvimo – trūkumo. Ginčo dalyką šiuo atveju sudaro ne nuosavybę patvirtinančių dokumentų trūkumas, o netinkami NŽT veiksmai (ne)vertinant Pareiškėjų pateiktų išsamių ir pakankamų dokumentų. Rekomenduodama Pareiškėjams kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (ganyklų valdymo nuosavybės teise) NŽT iš esmės siekia nevykdyti Atkūrimo įstatymu jai pavestų pareigų.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą ir teismo posėdyje remiasi šiais argumentais. Iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 81 esančių dokumentų nustatyta, kad teisę atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko P. L. valdytą žemę turi V.R. T. (1991-05-08 prašymas) ir V. L. (1991-12-12 prašymas). Lietuvos archyvų generalinės direkcijos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės Kauno valstybinio archyvo 1991-12-31 pažymėjime Nr. L-187 nurodyta, kad P. L. „turėjo nekilnojamąjį turtą Kauno mieste (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) susidedantį iš 2000 m² nuosavos žemės sklypo <...> 1938-02-21 Kauno apskrities žemės rūšiavimo komisijos rūšimis paskirstytų žemės plotų savininkų sąraše <...> Pažaislio valsčiuje Kalnicų kaime turėjo „viso 12,66 ha žemės <...>“. Remiantis minėtu archyvo pažymėjimu V. L. Lietuvos Respublikos Kauno miesto valdybos 1994-05-24 potvarkiu Nr. 726-v „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atstatymo“ ir Lietuvos Respublikos Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-01-04 sprendimu Nr. 372 atkurtos nuosavybės teisės suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 0,15 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, ir 6,28 ha plotą išperkant valstybei priklausančiomis akcijomis. V. L. nuosavybės teisės atkurtos į 6,43 ha buvusio savininko P. L. valdytos žemės dalį.

Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2003-08-26 gavo Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2003-08-22 raštą Nr. ST-82 „Dėl dokumentų kopijų“, kuriuo buvo pateiktas Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus viršaičio 1939-11-27 Kauno apskrities, Pažaislio valsčiaus Kalnicų kaimo žemės savininkų sąrašas. Šiame sąraše nurodyta, kad P. L. P. valsčiaus Kalnicų kaime nuosavybės teise valdė 9,64 ha žemės. Kauno apskrities viršininko 2006-01-31 įsakymu Nr. V-42 sudaryta komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste 2008-01-29 vykusiame posėdyje (posėdžio protokolo išrašas Nr. 1) nutarė, remiantis Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus viršaičio 1939-11-27 Kauno apskrities, Pažaislio valsčiaus Kalnicų kaimo žemės savininkų sąrašu, pripažinti, kad buvęs savininkas P. L. iki 1940 m. Kalnicų kaime valdė 9,64 ha. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2013-10-08 pažymoje Nr. 5-1369 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini), Kaune“ nurodyta, kad „<...> 2008-01-29 protokolu Nr. 1 pripažino, kad P. L. <...> valdė 9,64 ha žemės Kalnicų k.. P. L. iki 1940 m. dar turėjo 0,2000 ha žemės (duomenys neskelbtini), Kaune. Darytina išvada, kad P. L. iki 1940 m. nuosavybės teise turėjo iš viso 9,84 ha žemės. V. L. nuosavybės teisės atkurtos į 6,43 ha žemės atkurtos 1996 metais. Nuosavybės teisės į P. L. turėtos 9,86 ha žemės dalį 3,41 ha neatkurta (9,84-6,43=3,41) <...> siūlome V. R. T. (miręs) atkurti nuosavybės teises į P. L. turėtos žemės 9,84 ha jam tenkančios dalies 3,41 ha dalį – 0,0568 ha grąžinant natūra 0,0568 ha dalį žemės sklype 0,1617 ha turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune. Nuosavybės teisės į 3,3532 ha žemės bus atkurtos vėliau.“ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-10-28 sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-364 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. R. T.“ V. R. T. nuosavybės teisės atkurtos grąžinant natūra 0,0568 ha dalį žemės ploto, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune. Šio sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį – 3,3532 ha žemės bus atkurtos vėliau.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014-12-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1154-428/2014 atmetė R. T. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-10-28 sprendimo Nr. 8S-(14.8.3.)-364, Komisijos 2008-01-29 vykusio posėdžio protokolo išrašo Nr. 1panaikinimo kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-02-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-167-261/2016 R. T. apeliacinį skundą atmetė.

Regionų apygardos administracinis teismas 2020-02-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-554-422/2020 atmetė Pareiškėjų skundą atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. L. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – 7,72191 ha žemės plotą Kauno mieste, taip pat atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises, giminystės ryšį, pilietybę patvirtinančius dokumentus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1243-552/2021 nutarta Pareiškėjų prašymą tenkinti iš dalies ir atnaujinti S. T. ir J. T. terminą V. R. T. vardu pateikti Kauno miesto skyriui papildomus nuosavybės teisę, giminystės ryšį, pilietybę patvirtinančius dokumentus ir kitus dokumentus.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-19 nutartį, Pareiškėjai Kauno miesto skyriui pateikė dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko P. L. valdyto žemės ploto nustatymo. Pareiškėjų 2021-06-14 prašymas su pridedamais papildomais dokumentais ir nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 81 buvo perduota Kauno miesto skyriaus komisijai žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti (toliau – Komisija).

Komisija 2021-08-10 vykusio posėdžio metu (2021 m. rugpjūčio 16 d. protokolas Nr. 8PRT-14-(14.8.6.) (toliau – Protokolas), papildomai išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, nutarė: 1. Pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020-01-16 pažymą Nr. R4-165 pripažinti, kad buvęs savininkas P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 3,0192 ha žemės Kauno apskrityje, Pažaislio valsčiuje, Muravos kaime; 2. Pagal 2020-01-08 Kauno regioninio valstybės archyvo pažymą Nr. (10.6)V10-26, pripažinti, kad buvęs savininkas P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1394 kv. sieksnių žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune (iš kurių į 0,2000 ha žemės nuosavybės teisės atkurtos); 3. Pripažinti, kad dėl bendrai naudojamų ganyklų valdymą nuosavybės teisėmis dokumentų nepakanka; 4. Pripažinti, kad turėto 3,0192 ha žemės sklypo Muravos k. ir 1394 kv. sieksnių žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, planai nepateikti. Nesutikdami su Protokolu Pareiškėjai pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2021-11-15 raštu Nr. 1SS-1534-(5.59 E.) išnagrinėjo Pareiškėjų skundą.

Dėl Kauno miesto skyriaus kompetencijos nagrinėti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atsakovė nurodo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese turi vadovautis Atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-08-29 nutarimu Nr. 1057 (toliau – Tvarka), bei kitais teisės aktais. Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atkūrimo tvarkos 98 punkte numatyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal žemės, miško ar vandens telkinio buvimo vietą.

Pagal Atkūrimo tvarkos 12 punktą, nuosavybės teisės patvirtinantys dokumentai yra dviejų rūšių – pagrindiniai ir papildomi. Pagrindiniai dokumentai yra nurodyti Atkūrimo tvarkos 12 punkte, o papildomais dokumentais laikytini dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto įrodančių papildomų dokumentų“ (toliau – LRV nutarimas Nr. 407). Šio nutarimo 1 dalyje yra detalizuojama, kokie dokumentai laikytini papildomais žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančiais dokumentais, tačiau iš 1.1.5. papunkčio turinio matyti, kad šis sąrašas nėra baigtinis.

Pagal Atkūrimo tvarkos 13 punktą, tais atvejais, kai nėra pagrindinių dokumentų, gali būti pateikiami papildomi dokumentai, siekiant įrodyti piliečio nuosavybės teises į iki nacionalizacijos turėtą žemės plotą, tačiau tam, kad butų pripažinta, jog papildomo dokumento užtenka patvirtinti piliečio nuosavybės teises į iki nacionalizacijos turėtą žemės plotą, turi būti atliekama žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo procedūra, vadovaujantis Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos“ (toliau – Metodiniai nurodymai). Taigi, kaip teisingai pastebėjo Pareiškėjai, tais atvejais, kai yra pateikti tik papildomi nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai privalo šiuos dokumentus nagrinėti komisijoje. Metodiniuose nurodymuose yra numatyta, kad laikantis Atkūrimo tvarkos yra atliekami Metodiniuose nurodymuose numatyti darbai, pvz. 2.1. punktas numato, kad teritoriniai skyriai turimus ir papildomai gautus iš valstybinių archyvų dokumentus įsega dokumentacijos bylose, sudarytose buvusio žemės savininko vardu, 3.1. punktas numato, kad prieš pradedant turimos informacijos tyrimą, reikia gerai susipažinti su visa turima dokumentacija. Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančius papildomus dokumentus nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio (toliau – Teritorinis skyrius) vadovo sudaryta komisija, kuri dokumentacijos tyrimą įformina protokolu.

Analogiška tvarka numatyta ir Pareiškėjų minimame Nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo, grąžinant žemę natūra iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, procedūros apraše, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-20 (toliau – Aprašas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-05-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1243-552/2021 (toliau – Nutartis) atnaujino terminą pateikti papildomus nuosavybės teisę, giminystės ryšį, pilietybę patvirtinančius ir kitus dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas minėtos Nutarties motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse minėjo būtent ,,papildomus dokumentus“ t. y. nurodė, kad Pareiškėjai praleido ir siekia atnaujinti praleistą terminą ,,papildomiems dokumentams“ pateikti (Nutarties 19, 23, 29, 31 punktai, rezoliucinė dalis). Atsižvelgiant į tai, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėja sudarė Komisiją, kuri yra kompetentinga nagrinėti žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančius papildomus dokumentus ir priimti sprendimus dėl šių dokumentų pakankamumo nuosavybės teisėms atkurti bei perdavė komisijai susipažinti Pareiškėjų papildomai pateiktus dokumentus.

Protokolas patvirtina, kad susirinkimo metu, dalyvaujant pareiškėjui S. T., jo atstovui advokatui D. S., buvo viešai išnagrinėti visi Pareiškėjų papildomai pateikti dokumentai, o ne kaip teigia Pareiškėjai tik Kauno miesto skyriaus pasirinkti, ir Komisijos buvo įvertinta, kurių dokumentų pakanka patvirtinti nuosavybės teises į buvusio savininko P. L. valdytą žemę bei kuri medžiaga nėra pakankamai informatyvi ir išsami nuosavybės teisės valdymo faktui nustatyti. Taigi, jokių esminių procedūrinių pažeidimų, priimant ginčijamus sprendimus, nebuvo padaryta, todėl priimtus Protokolą ir ginčijamą raštą naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsakovė kategoriškai nesutinka su Pareiškėjų argumentais, kad Komisija neturėjo kompetencijos nagrinėti Pareiškėjų papildomai pateiktus dokumentus. Priešingai, įstatymų leidėjas išskirtinai Nacionalinei žemės tarnybai, kaip institucijai, įgaliotai vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą, yra suteikęs teisę nagrinėti piliečių prašymus bei kartu su jais pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir tik Tarnybai nustačius, kad pateiktų dokumentų nepakanka, teisinis reglamentavimas numato piliečiui teisę kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis juridinio fakto įrodymo (Atkūrimo tvarkos 13 punktas, Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 d., Metodinių nurodymų 3.6.4. papunktis). Iš Pareiškėjų pozicijos neaišku, kas, jų manymu, turi kompetenciją nagrinėti visus po Lietuvos vyriausiojo teismo 20210-05-19 nutarties pateiktus papildomus nuosavybės teisę patvirtinančius ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.

Atsakovė pažymi, kad įvertinus patikslinto skundo turinį akivaizdžiai matyti, kad Pareiškėjai šiame skunde įrodinėja juridinį žemės valdymo nuosavybės teise faktą. Atsakovės nuomone, juridinio fakto nustatymas nėra šios nagrinėjamos administracines bylos dalykas, nes remiantis Civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu tai yra bendrosios kompetencijos teismo prerogatyva. Pagal teisinį reglamentavimą pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant išvadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Pagal Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ir kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Tvarkos 12 punkte nustatyti kiti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Tvarkos 13 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 nutarimo Nr. 407 1.1. papunktyje nustatyti papildomi žemės valdymo nuosavybės teise faktą patvirtinantys dokumentai, nenustato baigtinio sąrašo dokumentų, suteikiančių teisę į nuosavybę. Todėl yra reikšmingi visi dokumentai, kuriuose yra duomenų apie asmens iki nacionalizacijos valdytos žemėvaldos plotą ir buvimo vietą.

Nagrinėjamos bylos atveju, pagal prie Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020-01-16 pažymos Nr. R4-165 pridėtus archyvinius dokumentus, Tarnyba nustatė, kad vėliausiai išduotas nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas yra Pažaislio valsčiaus viršaičio 1939-11-27 Žemės tvarkymo departamento matininkui pateiktame Eigulių I (netvarkytos) dalies, Kalnicų ir Muravos kaimų žemės savininkų sąrašas, kuriame aiškiai nurodyta, kad Muravos kaimo žemės savininkų sąraše eil. Nr. 94 įrašytas L. P. turėjęs 3,0192 ha žemės, Kalnicų kaimo žemės savininkų sąraše eil. Nr. 11 įrašytas L. P. turėjęs 9,64 ha žemės. Pareiškėjų pateikti 1937-08-04, 1937-04-10, 1938-10-17 ir 1938-02-21 žemės tyrimo žiniaraščiai nėra arčiausiai 1940-07-22 vykusios nacionalizacijos nuosavybės teises patvirtinantys ,,pagrindiniai“ dokumentai, todėl esant vėlesniam t. y. 1939-11-27 įrašui dėl to paties turto, laikytini tik tarpiniais dokumentais. Šią aplinkybę patvirtina Kauno apygardos administracinio teismo 2014-12-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1154-428/2014, kuriame teismas nurodė, kad NŽT pagrįstai vadovavosi vėliausiai išduotais duomenimis t. y. 1939-11-27 lydraščiu Nr. 11488 ir sąrašu, nes būtent šie dokumentai patvirtino P. L. iki nacionalizacijos valdė 9,64 ha žemės Kalnicų kaime, ir nors nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra kitas nuosavybės teises patvirtintas dokumentas t. y. Kauno valstybinio archyvo 1991-12-31 pažymėjimas Nr. L-187, pagal kurį buvęs savininkas 1938 m. valdė didesnį žemės sklypą, tačiau šie duomenys buvo ne vėliausi, o nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotų dokumentų duomenis, kitokių sąlygų Atkūrimo įstatymas ir tvarka nenumato. Apeliacinės instancijos teismas 2016-02-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-167-261/2016 su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiko ir pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė. Taigi, akivaizdu, kad teismai, nustatė, kad 1939-11-27 lydraštis Nr. 11488 ir sąrašas yra tinkami nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai ir ginčo ar abejonių dėl šio dokumento ,,datavimo“ nebuvo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Pareiškėjų argumentai apie tai, kad 1939-11-27 lydraštis nėra datuotas, ir iš jų sekančio interpretacijos visiškai nepagrįsti ir turėtų būti atmetami.

Atsakovė nesutinka su Pareiškėjų patikslintame skunde nurodytais argumentais dėl bendrųjų ganyklų. Sistemiškai vertinant dokumentus dėl nuosavybės teisių bendrosiose ganyklose nustatyta, kad juose kalbama tik apie teisę naudotis, o ne apie nuosavybės teisę. Pareiškėjų pateiktų papildomų dokumentų nepakanka nustatyti ganyklų valdymo nuosavybės teise fakto, nes žemė galėjo būti naudojama ir kitais pagrindais: nuomos, panaudos ir kita. Atsakovės vertinimu, pareiškėjų pateikti dokumentai nepatvirtina ganyklų valdymo nuosavybės teise fakto, o Pareiškėjai įrodinėja juridinius faktus, kurie nėra šios bylos dalykas ir negali būti nagrinėjami ir įrodinėjami šioje administracinėje byloje, nes remiantis Civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu tai yra bendrosios kompetencijos teismo prerogatyva

Dėl ribų kartografavimo atsakovė nurodo, kad Metodinių nurodymų 3.3 papunktyje reglamentuota, kad kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribos, turi būti užtikrintas reikiamas žemės sklypų bei kaimų ribų kartografavimas, žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymas pagal planus. Muravos kaimo planinės kartografinės medžiagos, kurios pagrindu galima būtų naujai kartografuoti buvusio savininko P. L. valdytos žemės ribas, nėra, tokių planų nepateikė ir patys pareiškėjai. Atsakovė nesutinka su Pareiškėjų argumentais, kad savininkus galima identifikuoti pagal savininkų sąrašus, nes kartografavimas vykdomas pagal planinę medžiagą. Taip pat pateiktų papildomų dokumentų nepakanka atlikti ir 1394 kv. sieksnių žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, naują kartografavimą, nes juose nėra žemės sklypo išmatavimų, nežinomos 1394 kv. sieksnių ribos.

Atsakovė teigia, kad priimdama ginčijamą Protokolą ir raštą Tarnyba veikė turėdama tam įstatymų leidėjo suteiktą kompetenciją, taip kaip numato įstatymai ir kiti teisės aktai bei lydimieji jų dokumentai, jų kontekste visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino visus papildomai pateiktus dokumentus: nuosavybės teises patvirtinančius ir papildomus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus bei nepažeidė jokių procedūrų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2021-05-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1243-552/2021 (toliau – Nutartis) atnaujino pareiškėjams terminą V. R. T. vardu pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui papildomus nuosavybės teisę, giminystės ryšį, pilietybę patvirtinančius ir kitus dokumentus.

Pareiškėjai 2021-06-14 prašymu (toliau - 2021-06-14 prašymas) pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriui (toliau – Skyrius) P. L. valdytą turtą patvirtinančius dokumentus su paaiškinimais ir prašė juos įtraukti į nuosavybės teisių atkūrimo bylą bei juos įvertinti.

Pareiškėjų 2021-06-14 prašymas su pridėtais dokumentais ir nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 81 Skyriaus vedėjos buvo perduota Skyriaus komisijai žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti (toliau – Komisija).

Komisija 2021-08-10 vykusio posėdžio metu išnagrinėjusi papildomai pateiktus dokumentus 2021-08-16 protokolu Nr. 8PRT-14-(14.8.6.) (toliau – Protokolas), nutarė: 1. Pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020-01-16 pažymą Nr. R4-165 pripažinti, kad buvęs savininkas P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 3,0192 ha žemės Kauno apskrityje, Pažaislio valsčiuje, Muravos kaime; 2. Pagal 2020-01-08 Kauno regioninio valstybės archyvo pažymą Nr. (10.6)V10-26, pripažinti, kad buvęs savininkas P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1394 kv. sieksnių žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune (iš kurių į 0,2000 ha žemės nuosavybės teisės atkurtos); 3. Pripažinti, kad dėl bendrai naudojamų ganyklų valdymą nuosavybės teisėmis dokumentų nepakanka; 4. Pripažinti, kad turėto 3,0192 ha žemės sklypo Muravos k. ir 1394 kv. sieksnių žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, planai nepateikti.

Pareiškėjai pateikė skundą dėl Protokolo Nacionalinei žemės tarnybai (toliau – NŽT), kuri 2021-11-15 raštu Nr. 1SS-1534-(5.59 E.) išnagrinėjo Pareiškėjų skundą ir Protokolo nepanaikino.

Dėl Komisijos sprendimų teisėtumo

Sprendžiant ginčą dėl Komisijos priimtų sprendimų, įformintų Protokolu, pirmiausiai pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjai po LVAT Nutarties priėmimo kartu su 2021-06-14 prašymu Skyriui pateikė ne vien tik papildomus dokumentus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto įrodančių papildomų dokumentų“ (toliau – papildomi dokumentai; Nutarimas Nr. 407), bet ir neabejotinai teikė dokumentus, numatytus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ (toliau – Tvarka) 12 punkte (toliau – pagrindiniai dokumentai).

Tarp pareiškėjų su 2021-06-14 prašymu pateiktų dokumentų yra Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020-01-16 pažyma Nr. R4-165 ir joje nurodyti archyvo dokumentai: Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Eigulių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąrašas, sudarytas Kauno apskrities žemės rūšiavimo komisijos 1938-10-17; taip pat Pažaislio valsčiaus viršaičio 1939-11-27 Žemės tvarkymo departamento matininkui adresuotas lydraštis Nr. 11488 ir juo pateikti Eigulių I (netvarkytos) dalies, Kalnicų ir Muravos kaimų žemės savininkų sąrašai. Be to, pareiškėjai pateikė Skyriui ir Kauno regioninio valstybės archyvo 2020-01-08 pažymą Nr. (10.6) V10-26 „Dėl nekilnojamojo turto“ bei joje nurodytus archyvinius dokumentus, susijusius su P. L. valdytu turtu (duomenys neskelbtini), bei kitus dokumentus (pvz. 1937-08-04 žemės ištyrimo žiniaraštis Nr. 269). Visi šie dokumentai yra pagrindiniai dokumentai, numatyti Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje bei Tvarkos 12 punkte.

Papildomais dokumentais laikomi tik Nutarime Nr. 407 nurodyti dokumentai, be dokumentų, nurodytų Tvarkoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-05-20 nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ (Nutarimo Nr. 407, 1.1 p.).

Teismas pažymi, kad nurodytas nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų skirstymas į papildomus ir pagrindinius nėra savitikslis, neturintis teisinės reikšmės, nes atitinkami teisės aktai numato ir skirtingą tokių dokumentų nagrinėjimo bei vertinimo tvarką, o taip pat ir skirtingus tai atliekančius subjektus.

Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis numato, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tvarkos 98 punktas numato, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal žemės, miško ar vandens telkinio buvimo vietą, o Tvarkos 100 punktas įtvirtina, kad sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas (atskiras įsakymas dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo nepriimamas).

Bendra prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjimo tvarka apibrėžta Tvarkos 102 – 110 punktuose, iš kurių matyti, kad žemėtvarkos skyrius parengia nuosavybės teisių atkūrimo bylą, kurią pateikia žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui, o pastarasis parengia kitus jo kompetencijai priskirtus dokumentus ir pateikia nuosavybės teisių atkūrimo bylas žemėtvarkos skyriaus vedėjui atitinkamiems sprendimams priimti. Tuo tarpu kas konkrečiai ir kokias procedūras atliekant žemėtvarkos skyriuje vertina dokumentus ir parengia nuosavybės teisių atkūrimo bylą numato Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014-01-30 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-20 patvirtintas „Nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo, grąžinant žemę natūra iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, procedūros aprašas“ (toliau – Aprašas).

Aprašo 2 punktas numato, kad teritorinio skyriaus vadovas pavedimu paskiria teritorinio skyriaus darbuotojus, atsakingus už veiksmus, numatytus Aprašo etapuose. Prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų nagrinėjimo etapai bei už konkrečius dokumentų vertinimus ir sprendimus atsakingi asmenys numatyti Aprašo 12 punkte.

Pagal Aprašo 12.2 punktą, teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą, per 10 darbo dienų nuo Prašymo gavimo teritoriniame skyriuje arba kai Prašymas buvo pateiktas iki šio Aprašo įsigaliojimo, bet neišnagrinėtas, po Aprašo įsigaliojimo įvertina Prašyme pateiktus duomenis bei pridėtus dokumentus ir užpildo Prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų vertinimo ataskaitą (Aprašo 2 priedas).

Pagal Aprašo 12.4 punktą, teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą, Prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų vertinimo ataskaitoje (Aprašo 2 priedas) padaręs išvadą, kad pilietis gali būti pretendentu atkurti nuosavybės teises, ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo Prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų vertinimo ataskaitos (Aprašo 2 priedas) užpildymo parengia Pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų projektą (toliau - Pažyma) (Aprašo 10 priedas) ir nustato, ar reikalinga atlikti kartografavimą.

Pagal Aprašo 12.7 punktą, Pažymos projektas (Aprašo 10 priedas) parengiamas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo Prašymo ir kitų dokumentų vertinimo ataskaitos (Aprašo 2 priedas) užpildymo, jeigu ataskaitoje įrašoma išvada, kad pilietis gali būti pretendentas atkurti nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymo 2 ir 10 straipsnio nuostatas, ir suformuojama nuosavybės teisių atkūrimo byla, kuri perduodama teritorinio skyriaus darbuotojui (teisininkui). Pastarasis per 2 darbo dienas nuo Nuosavybės teisių atkūrimo bylos ir Pažymos projekto (Aprašo 10 priedas) gavimo patikrina Pažymos projektą, jį suderina pasirašydamas ir perduoda teritorinio skyriaus vadovui. Teritorinio skyriaus vadovas pateiktą Nuosavybės teisių atkūrimo bylą ir Pažymą (Aprašo 10 priedas) patikrina per 2 darbo dienas ir pasirašo.

Be nurodytos įprastinės prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjimo tvarkos yra numatyta ir speciali procedūra tam tikriems atvejams, susijusiems su žemėtvarkos skyriui pateiktų dokumentų pobūdžiu ir specifika. Tvarkos 13 punktas numato, kad jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 nutarime Nr. 407, juos nagrinėja žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo.

Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos patvirtino Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerija 1997-10-31 įsakymu Nr. 634 (toliau Metodiniai nurodymai), kurio 2 punktu ministras įsakė vadovautis metodiniais nurodymais nagrinėjant dokumentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 nutarimu Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“. Metodinių nurodymų 1 punktas numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vadovas įsakymu patvirtina komisijos sudėtį teritoriniuose žemėtvarkos skyriuose dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo.

Tvarkos 13 punkto įgyvendinimą detalizuojantis Aprašo 12.4 punktas atitinkamai numato, kad teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą, Prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų vertinimo metu nustatęs, kad pateikti tik papildomi dokumentai, nurodyti LRV nutarime Nr. 407 ir LRV nutarime Nr. 349, perduoda Nuosavybės teisių atkūrimo bylą Komisijai dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo.

Aprašo 12.5 punktas numato, kad Komisija išnagrinėja Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius papildomus dokumentus ir priima siūlymą: - atkurti piliečiams nuosavybės teises į žemę vadovaujantis papildomais dokumentais; - pateiktų dokumentų patvirtinti žemės valdymo nuosavybės teise faktą nepakanka ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Aprašo 12.7 punktas numato, kad Pažymos projektas (Aprašo 10 priedas) parengiamas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo: 1) Prašymo ir kitų dokumentų vertinimo ataskaitos (Aprašo 2 priedas) užpildymo, jeigu ataskaitoje įrašoma išvada, kad pilietis gali būti pretendentas atkurti nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymo 2 ir 10 straipsnio nuostatas; 2) Komisijos išvados, kad atkurti nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pakanka.

Taigi, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, Komisija yra specialus subjektas, turintis aiškiai apibrėžtą kompetenciją nagrinėti aiškiai apibrėžtus dokumentus – tik papildomus dokumentus, numatytus Nutarime Nr. 407, kurių negali nagrinėti ir vertinti teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą, kai be jų nėra pateiktų jokių pagrindinių dokumentų, numatytų Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje bei Tvarkos 12 punkte. Komisija savo sprendimus priima ir pasiūlymus teikia tik pagal dokumentus, numatytus Nutarime Nr. 407, kas reiškia, kad esant pagrindiniams dokumentams, numatytiems Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir Tvarkos 12 punkte, net ir esant papildomų dokumentų, numatytų Nutarime Nr. 407, Komisija iš viso neturi ir negali nagrinėti jokių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų.

Teismas sprendžia, kad nurodytas teisinis reglamentavimas aiškiai įtvirtina žemėtvarkos skyriaus darbuotojo, atsakingo už prašymų nagrinėjimą, ir Komisijos pareigas bei kompetenciją konkrečiais atvejais ir konkrečiais klausimais. Tvarka ir Aprašas aiškiai numato, kad tais atvejais, kai yra pateikiami dokumentai, numatyti Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir Tvarkos 12 punkte (pagrindiniai dokumentai), juos nagrinėti, įvertinti ir užpildyti šių dokumentų vertinimo ataskaitą privalo teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą (Aprašo 12.2 p.), net jeigu tarp pateiktų pagrindinių dokumentų yra ir papildomų dokumentų, numatytų Nutarime Nr. 407. Būtent toks darbuotojas parengia Prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų vertinimo ataskaitą (Aprašo 2 priedas), iš kurios patvirtintos formos matyti, kad joje kaip tik ir privalo kvalifikuoti pateiktus dokumentus - ar jie yra pagrindiniai, ar tik papildomi (Aprašo 2 priedo 6 p.). Taip pat būtent teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą, privalo parengti pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų projektą (Aprašo 12.4 p.), kurį patikrina teisininkas, jį suderina ir perduoda teritorinio skyriaus vadovui patikrinti ir pasirašyti (Aprašo 12.7 p.), jeigu tarp nagrinėjamų dokumentų yra pagrindinių dokumentų. Ir tik vieninteliu atveju nurodytos Pažymos projekto teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą, negali ir neturi surašyti neperdavęs dokumentų nagrinėti Komisijai – kai piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 nutarime Nr. 407 (Aprašo 12.4 p.). Tik tokiu atveju teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą, turi teisę ir pareigą galutinį dokumentų vertinimą, reikalingą Pažymos projektui parengti, atlikti ne pats, o perduoti Nuosavybės teisių atkūrimo bylą Komisijai (Aprašo 12.4 p.) ir Pažymos projektą, pagal pateiktus tik papildomus dokumentus (kai nėra pagrindinių dokumentų), parengti po Komisijos išvados ir pasiūlymo (Aprašo 12.7 p.).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjai Skyriui pateikė visą eilę dokumentų, kurie nėra numatyti Nutarime Nr. 407, t. y. pagrindinių dokumentų, numatytų Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir Tvarkos 12 punkte, todėl Komisija neturėjo teisinio pagrindo jų nagrinėti ir vertinti, nes jos kompetencija yra išimtinai tik dokumentų, numatytų Nutarime Nr. 407 vertinimas, kai nėra jokių pagrindinių dokumentų.

Be to, dokumentus nagrinėti Komisijai turi perduoti žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą, kai dokumentų vertinimo ataskaitoje (Aprašo 2 priedas) pateiktus dokumentus kvalifikuoja tik papildomais ir nenustato jokių pagrindinių dokumentų (Aprašo 2 priedo 6 p.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Skyriaus vedėja pareiškėjų 2021-06-14 prašymą su pridėtais dokumentais ir nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 81 iš karto perdavė nagrinėti Komisijai. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjų pateiktų dokumentų kvalifikavimas kaip pagrindinių ir(ar) papildomų bei atitinkamų šių dokumentų nagrinėjimo ir vertinimo procedūrų taikymas buvo atliktas visiškai ignoruojant Tvarkos ir Aprašo reikalavimus. Šiuo atveju Skyriaus vedėja, net neperdavusi atsakingam už prašymų nagrinėjimą darbuotojui dokumentų privalomam vertinimui ir ataskaitos surašymui, nesant dokumentų vertinimo ataskaitos su išvada, kad pateikti tik papildomi dokumentai, neturėjo teisės perduoti dokumentus nagrinėti Komisijai.

Iš atsakovės argumentų (tiek Komisijos Protokole, tiek atsiliepime į skundą) matyti, kad atsakovė pareiškėjų 2021-06-14 pateiktų dokumentų vertinimą perdavė Komisijai traktuodama, kad LVAT savo Nutartimi neva atnaujino terminą pateikti būtent papildomus dokumentus. Tačiau teismas konstatuoja, kad Nutartyje LVAT iš viso nesprendė klausimo, kaip turi būti kvalifikuojami pareiškėjų siekiami papildomai pateikti dokumentai Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, Tvarkos 12 punkto ir Nutarimo Nr. 407 prasme, t. y. ar jie yra pagrindiniai, ar papildomi. LVAT atnaujino terminą pateikti „papildomus nuosavybės teisę, giminystės ryšį, pilietybę patvirtinančius ir kitus dokumentus“, kuriuos papildomais traktavo tik vienu aspektu – jie nebuvo patekti įstatymo nustatytu terminu, t. y. iki 2003 m. gruodžio 31 d., todėl vėliau juos pateikiant jie laikomi papildomais. Pažymėtina, kad Nutarties 31 punkte LVAT nurodė: „Būtent NŽT pagal aktualių teisės aktų reikalavimus turėtų įvertinti visus pareiškėjų pateiktus dokumentus ir nuspręsti, kokį nekilnojamąjį turtą valdė nacionalizacijos metu P. L. ir kokia apimtimi bei kokiais būdais pareiškėjams turi būti atkuriamos nuosavybės teisės“. Atitinkamai rezoliucinėje Nutarties dalyje LVAT nurodė: „Atnaujinti pareiškėjams S. T. ir J. T. terminą V. R. T. vardu pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui papildomus nuosavybės teisę, giminystės ryšį, pilietybę patvirtinančius ir kitus dokumentus“.

Taigi, LVAT nesprendė klausimo ir nenustatė, kad NŽT turi nagrinėti tik iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateiktus papildomus dokumentus, numatytus Nutarime Nr. 407, o atnaujino terminą ir konstatavo, jog NŽT turėtų įvertinti visus pareiškėjų pateiktus dokumentus. Net ir lingvistiškai analizuojant rezoliucinę Nutarties dalį akivaizdu, jog pareiškėjams terminas atnaujintas pateikti ne vien tik papildomus dokumentus, bet ir kitus dokumentus. Tai reikia, kad Skyriaus vedėja, gavusi pareiškėjų 2021-06-14 prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, nepagrįstai, pažeisdama Tvarkos bei Aprašo procedūras, įpareigojo Komisiją vertinti pareiškėjų pateiktus dokumentus kaip papildomus Nutarimo Nr. 407 prasme, nors Aprašo 12.2, 12.4 punktuose nurodyta dokumentų vertinimo ataskaita (Aprašo 2 priedas), kurioje būtų konstatuota, kad pateikti tik papildomi dokumentai, nebuvo surašyta. Teismas pabrėžia, kad pati Komisija jai pateiktų dokumentų taip pat nekvalifikuoja kaip papildomų ar pagrindinių, nes jos kompetencijai priskirta tik nustatyti: ar atkurti piliečiams nuosavybės teises į žemę vadovaujantis papildomais dokumentais; ar pateiktų dokumentų patvirtinti žemės valdymo nuosavybės teise faktą nepakanka (Aprašo 12.5 p.). Tuo tarpu dokumentus kaip papildomus kvalifikuoja teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą, kuris ir sprendžia, ar perduoti juos Komisijai, jeigu nustato, kad pateikti tik tokie dokumentai (Aprašo 12.4 p.).

Be to, Komisija nesprendžia ir jokių klausimų, susijusių su kartografavimu, todėl neturėjo teisinio pagrindo Protokolo sprendimu Nr. 4 konstatuoti, kad nepateikti 3,0192 ha žemės sklypo Muravos k. ir 1394 kv. sieksnių žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, planai. Kaip minėta, Komisija turi nuspręsti tik tai, ar papildomų dokumentų pakanka atkurti piliečiams nuosavybės teises į žemę, ar nepakanka. Tuo tarpu Aprašo 12.4 punktas numato, kad teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą, prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų vertinimo metu nustatęs, kad nepakanka turimos planinės medžiagos iki nacionalizacijos turėtos žemės sklypo vietai nustatyti, per 1 darbo dieną nuo Prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų vertinimo ataskaitos (Aprašo 2 priedas) užpildymo perduoda Nuosavybės teisių atkūrimo bylą teritorinio skyriaus darbuotojui, atsakingam už kartografavimą. Taigi, dėl planinės medžiagos pakankamumo ir dėl būtinybės papildomai kartografuoti iki nacionalizacijos turėtos žemės sklypo vietą sprendžia teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą, o ne Komisija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas - „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010, 2012 m. gegužės nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015).

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad skundžiami Komisijos sprendimai, įforminti Protokolo sprendimais Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2021-11-15 atsakymas Nr. 1SS-1712-(5.59 E.) į pareiškėjų skundą yra neteisėti, nes Komisija neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjų papildomai pateiktų dokumentų, kurie nėra tik Nutarime Nr. 407 numatyti dokumentai, ir atitinkamai neturėjo teisinio pagrindo priimti jokių sprendimų dėl jų vertinimo ir jų teisinės reikšmės, Atitinkamai NŽT neturėjo teisinio pagrindo pripažinti Komisijos sprendimus teisėtais. Todėl šie skundžiami administraciniai sprendimai naikintini kaip neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p.).

Be to, nagrinėjamoje situacijoje Skyriaus darbuotojas, kuris turi būti atsakingas už prašymų nagrinėjimą, Apraše nurodytų procedūrų neatliko, dokumentų vertinimo ataskaitos (Aprašo 2 priedas) nesurašė ir joje analizuotinų dokumentų nekvalifikavo nustatyta tvarka, nors tai turėjo būti atlikta pagal Aprašo 2, 12 punktų reikalavimus. Todėl nei Skyriaus vedėja, pavesdama pareiškėjų papildomai pateiktus dokumentus nagrinėti Komisijai, nei NŽT, nagrinėdama pareiškėjų skundą dėl Komisijos surašyto Protokolo skundžiamų sprendimų, nesivadovavo objektyviu visų dokumentų įvertinimu ir kvalifikavimu, kuris turi atsispindėti pagal Aprašą atliktų procedūrų surašytuose dokumentuose. Todėl skundžiami administraciniai sprendimai naikintini kaip neteisėti ir dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Teismui panaikinus skundžiamus Protokolu įformintus sprendimus Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4 ir NŽT 2021-11-15 atsakymą Nr. 1SS-1712-(5.59 E.) į pareiškėjų skundą kaip neteisėtus, nėra pagrindo analizuoti šalių argumentus, ar šiais administraciniais sprendimais tinkamai buvo įvertintas pareiškėjų pateiktų dokumentų turinys ir jų reikšmė nuosavybės teisių atkūrimo procese. Pastaruosius visų pirma turi tinkamai ir laikantis nustatytų procedūrų įvertinti tam įgalioti NŽT darbuotojai ir atitinkamus vertinimus pateikti nurodytuose Apraše numatytuose dokumentuose. Tik laikantis visų procedūrų priimtų administracinių sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą, kilus ginčui turi nagrinėti teismas.

Dėl bylos baigties

Teismui panaikinus skundžiamus Protokolu įformintus sprendimus Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4 ir NŽT 2021-11-15 atsakymą Nr. 1SS-1712-(5.59 E.) į pareiškėjų skundą kaip neteisėtus, pareiškėjų 2021-06-14 prašymas ir su juo pateikti dokumentai nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 81 turi būti nagrinėjami iš naujo visi, nes šis prašymas po šiuo teismo sprendimu panaikintų atsakovės sprendimų bus neišnagrinėtas ir LVAT Nutartis nebus įgyvendinta. Todėl pareiškėjams nebuvo būtina reikšti atskiro reikalavimo įpareigoti atsakovę nagrinėti pareiškėjų 2021-06-14 prašymą iš naujo, o nesant tokio reikalavimo, teismas tokio įpareigojimo ir nenustatinėja.

Tuo tarpu pareiškėjų skundo reikalavimai Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 susiję su tuo, kokiu būdu atsakovė turi nagrinėti jų 2021-06-14 prašymą, kokias procedūras turi atlikti, kokius dokumentus ir kaip įvertinti dėl kokios žemės sprendimą priimti.

Nors pareiškėjai nurodytais skundo reikalavimais prašo ne tik panaikinti pirmame reikalavime nurodytus atsakovės sprendimus, bet ir įpareigoti tam tikru būdu nagrinėti ir vertinti jų 2021-06-14 prašymą bei nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 81, tačiau pastarųjų skundo reikalavimų teismas negali patenkinti, kadangi teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams. Įgyvendinant valdžių padalijimo principą administraciniai teismai pagal jiems suteiktą kompetenciją sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje, o ne prisiima vykdyti viešojo administravimo funkcijas.

Pasisakydamas dėl apribojimo teismui perimti viešojo administravimo funkcijas LVAT yra išaiškinęs, kad teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų (pvz., LVAT 2018 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A-1150-502/2018).

Nagrinėjamu atveju teismui patenkinus pirmąjį skundo reikalavimą ir panaikinus skundžiamus Protokolu įformintus sprendimus Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4 bei NŽT 2021-11-15 atsakymą Nr. 1SS-1712-(5.59 E.) į pareiškėjų skundą, naują administracinį sprendimą(us) turi priimti atsakovė pagal savo kompetenciją, įvertinusi teismo nustatytus pažeidimus. Teismas negali ir neturi iš anksto nurodyti, kaip tiksliai atsakovė turės vertinti nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 81, taip pat negali dabartinėje situacijoje spręsti, ar joje dar trūksta kokių nors duomenų, kol aptartų teisės aktų nustatyta tvarka atitinkamų sprendimų dėl to nepriėmė iš naujo pareiškėjų 2021-06-14 prašymą nagrinėsianti NŽT.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjų skundas tenkinamas iš dalies, t. y. tenkinamas pirmasis reikalavimas ir panaikinami skundžiamu Protokolu įforminti sprendimai Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4 bei NŽT 2021-11-15 atsakymas Nr. 1SS-1712-(5.59 E.) į pareiškėjų skundą (ABTĮ 88 str. 2 p.), o likę trys skundo reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjos atstovas prašo priteisti iš atsakovės pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Iš byloje pareiškėjos atstovo pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėja advokatui už teisinę pagalbą 2021 m. gruodžio 9 d. sumokėjo 726 Eur (nurodyta, kad ši pinigų suma sumokėta už skundo dėl privalomojo nurodymo panaikinimo projekto parengimą), 2022 m. sausio 6 d. advokatui už prašymo sujungti bylas ir sustabdyti bylą parengimą sumokėjo 121 Eur. Taip pat pareiškėjas yra sumokėjusi 22,50 Eur žyminį mokestį už skundo pateikimą.

Priteistinų advokato atstovavimo išlaidų dydžio ir šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).

Taigi, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Pareiškėjai paskutiniame teismo posėdyje pateikė papildytą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (toliau – Prašymas), kuriuo prašo priteisti iš NŽT 7 411,25 Eur patirtoms išlaidoms advokatų ir advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti ir 23 Eur žyminio mokesčio. Šių išlaidų dydį ir sumokėjimą patvirtinantys įrodymai pateikti tiek su pareiškėjų pirminiu prašymu (2022-09-08), tiek su Prašymu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

Prašyme nurodoma, kad pareiškėjams suteiktų teisinių paslaugų kaina, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, yra 7 411,25 Eur, pateikiama lentelė su teisinių paslaugų pobūdžiu, advokato darbo laiko sąnaudomis ir įkainiais (toliau – Lentelė). Taip pat nurodoma, kad nemažą dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų sudaro atstovavimas inicijuojant ir aktyviai dalyvaujant teisminėje mediacijoje, iš kurios NŽT, neinformavusi pareiškėjų ir jiems nežinant, išstojo, net nesureagavusi į pareiškėjų pateiktą pasiūlymą. Toks NŽT elgesys vertintinas kaip ciniškas, prieštaraujantis ne tik gero administravimo principui, bet ir bendriesiems etikos principams, todėl, įvertinus akivaizdžiai netinkamą NŽT procesinį elgesį teisminėje mediacijoje, pareiškėjai prašo atlyginti ne tik jų patirtas bylinėjimosi išlaidas administracinėje byloje, bet ir teisminėje mediacijoje.

Visų pirma, teismas vertina, kad ne visos Lentelėje nurodytos atstovavimo išlaidos apskritai priteistinos iš kitos ginčo šalies, nes dalis jų patirtos ne dėl kitos šalies kaltės, o dėl pačių pareiškėjų pasirinkto savo teisų gynimo būdo, už kurį kita šalis nėra atsakinga, be to, dalis nurodytų išlaidų nesusiję su atstovavimu ir procesinių dokumentų rengimu, o yra tik techninio-organizacinio pobūdžio klausimų sprendimas proceso metu.

Už kokių procesinių dokumentų rengimą priteisiamos atstovavimo išlaidos numatyta Rekomendacijų 8.1 – 8.18 punktuose. Galimybę priteisti teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo išlaidas numato Rekomendacijų 8.19 punktas. Kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, atlyginimą reglamentuoja 8.20 punktas. Taigi, Rekomendacijos numato ne bet kokių advokato atliktų veiksmų apmokėjimo priteisimą iš kitos šalies, o tik išlaidų už konkrečių procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą bei konsultavimą sprendžiant ginčą.

Nagrinėjamu atveju Prašyme nurodytoje Lentelėje yra nemažai eilučių, kuriose nurodomos išlaidos, nepriskirtinos nei konkretaus procesinio dokumento rengimui, nei atstovavimui teisme ar pasirengimui teismo ar mediacijos posėdžiams, nei kitoms teisinėms paslaugoms, nes jos susijusios tik su techniniais-organizaciniais advokato darbo aspektais. Pavyzdžiui Lentelės eil. Nr. 12-14, 19-21, 23-25, 27-28, 42, 51-52, 55-57, 61, 67-72, 78-79, 84 nurodyti veiksmai (dėl EPP patikrinimo, dėl kliento informavimo apie skundo registraciją ir tolesnę nagrinėjimo eigą, įvairūs pasitarimai telefonu, el. paštu dėl galimų papildomų prašymų ir kylančių klausimų, pokalbiai telefonu, el. paštu su mediatorės padėjėja, su teismo sekretoriumi dėl mediacijos ir teismo posėdžių organizavimo, rašytinių paaiškinimų projekto rengimas ir sukėlimas į EPP) arba nėra skirti konkrečiam procesiniam dokumentui dėl ginčo esmės parengti ar konkrečiam posėdžiui pasirengti, arba yra pertekliniai konkrečioje situacijoje. Nei įvairių organizacinių aspektų derinimas su teismo posėdžių sekretoriumi ar mediatoriumi bei jo padėjėju, nei kliento konsultavimas apie proceso eigą, atlikus tam tikrus veiksmus ar pasvarstymai apie galimus papildomus prašymus nėra skirti ginčui spręsti iš esmės, todėl už tokius techninius-organizacinius veiksmus kita šalis neprivalo mokėti net ir pralaimėjus bylą. Įvairių rašytinių paaiškinimų ir papildomų rašytinių paaiškinimų rengimas ir pateikimas teismui šiuo atveju vertinamas kaip perteklinis ir nebūtinas atstovavimo išlaidų didinimas, nes patys pareiškėjai prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir suvokė, kad savo papildomus argumentus galės išdėstyti teismo posėdžiuose. Todėl būtinybės savo argumentus dėstyti raštu iki teismo posėdžių ar tarp jų nebuvo.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad nurodytose Lentelės eilutėse pateiktos atstovavimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos kaip nesusijusios su teisinių paslaugų, kurios būtinos ginčui išspręsti, teikimu. Kaip minėta, Rekomendacijos neriboja šalies teisės susitarti dėl advokato atlyginimo už bet kokius jo veiksmus teikiant paslaugas, tačiau kita ginčo šalis privalo atlyginti tik būtinas ir adekvačias išlaidas, tiesiogiai susijusias su ginčo sprendimu.

Atskirai aptartinos Lentelėje nurodytos atstovavimo išlaidos, patirtos teikiant pirminį skundą ir skundo reikalavimo patikslinimą po to, kai skundas buvo priimtas nagrinėti.

Lentelės eil. Nr. 15-18 nurodytos išlaidos, susijusios su skundo trūkumų šalinimu pagal teismo nutartį. Tačiau Rekomendacijų 8.17 punktas numato, kad priteisiamos išlaidos už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai). Tai reiškia, kad procesinių dokumentų trūkumų šalinimo išlaidų kita šalis neprivalo atlyginti, nes dėl to nėra jokios šios šalies kaltės. Todėl nurodytos Lentelės eil. Nr. 15-18 išlaidos iš atsakovės negali būti priteisiamos.

Dėl tų pačių, aukščiau nurodytų, argumentų teismas sprendžia, kad ir Lentelės eil. Nr. 26 nurodytos išlaidos, susijusios su skundo reikalavimų patikslinimu, kuris teismui buvo pateiktas 2022-03-29, t. y. po atsakovės atsiliepimo į skundą, nepriteistinos iš atsakovės, kadangi tai taip pat iš esmės yra skundo trūkumų taisymas. Teismas pabrėžia, kad suformuluoti skundo reikalavimus taip, kad pareiškėjai palankaus teismo sprendimo atveju galėtų apginti savo teises ir interesus, yra jų pačių pareiga, kurią jie turi tinkamai vykdyti jau teikiant skundą, todėl papildomų išlaidų už skundo tikslinimą, kuris nebuvo išprovokuotas atsakovės veiksmais, o yra tik pačių pareiškėjų neatidumas, atsakovė atlyginti neprivalo. Šiuo atveju pareiškėjai jau skundo pateikimo metu žinojo apie jiems nepalankų NŽT 2021-11-15 atsakymą Nr. 1SS-1712-(5.59 E.) į jų skundą, tačiau reikalavimo dėl jo panaikinimo iš karto nereiškė, todėl atsakovė nėra atsakinga už tai, kad pareiškėjai patyrė papildomų išlaidų už papildomo procesinio dokumento parengimą. Tai reiškia, kad šios atstovavimo išlaidos iš atsakovės taip pat nepriteistinos.

Prie nebūtinų atstovavimo išlaidų teismas priskiria ir Lentelės eil. Nr. 22, 26 nurodytas išlaidas, susijusias su prašymo kreiptis į Konstitucinį teismą parengimu. Nors toks prašymas teismui buvo pateiktas 2022-03-29 kartu su skundo reikalavimų patikslinimu, tačiau 2022-09-22 pareiškėjai pateikė dar kartą patikslintą skundą, kuriuo tikslino jau ne skundo dalyką, o pagrindą, ir galutiniame skunde bei teismo posėdyje Taisyklių 13 punkto atitikties Konstitucijai klausimo jau nekėlė. Tai reiškia, kad šis klausimas sprendžiant ginčą nebuvo aktualus ir išlaidos, susijusios su jo iškėlimu atskirame prašyme, buvo perteklinės, t. y. nebuvo būtinos ginčui išspręsti. Todėl jų atlyginti atsakovė neprivalo.

Kitos Lentelėje nurodytos atstovavimo išlaidos, susijusios su pareiškėjų procesinių dokumentų parengimu, su advokato pasirengimu ir atstovavimu tiek teisme, tiek mediacijos procese, iš atsakovės priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (ABTĮ 40 str. 5 d., CPK 93 str. 2 d.).

Lentelės eil. Nr. 1-11 nurodyti duomenys patvirtina, kad skundo parengimo išlaidos su PVM sudaro 762,30 Eur. Pagal Rekomendacijų 7 p., 8.2 p. maksimali galima priteisti suma už skundo, kuris pateiktas 2021-12-13 (2021 m. IV ketvirtis), parengimą yra 3 916 Eur (1 566,4 Eur - 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių), x 2,5 koeficientas), todėl pareiškėjų prašoma priteisti 762,30 Eur suma neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, yra adekvati ir priteistina.

Lentelės eil. Nr. 29-30 nurodyti duomenys patvirtina, kad advokatas pasirengimui ir atstovavimui 2022-04-05 teismo posėdyje iš viso skyrė 6 valandas ir pareiškėjai jam sumokėjo 508,20 Eur su PVM. Pagal Rekomendacijų 7 p., 8.19 p. maksimali galima priteisti suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą 2022-04-05 (2022 m. II ketvirtis) yra 167,93 Eur/val. (1 679,3 Eur - 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių), x 0,1 koeficientas), todėl pareiškėjų prašoma priteisti 508,20 Eur suma už 6 valandas neviršija pagal Rekomendacijas galimo maksimalaus 1 007,58 Eur dydžio už 6 valandas (6 val. x 167,93 Eur) yra adekvati ir priteistina. Pažymėtina, kad nors pats 2022-04-05 teismo posėdis truko tik kiek daugiau nei 0,5 valandos, tačiau atlyginimas ne tik už teismo posėdį, bet ir už 5,5 val. trukmės pasirengimą teismo posėdžiui yra visiškai adekvatus ginčo sudėtingumui ir bylos dokumentų apimčiai, nes tai buvo pirmasis teismo posėdis ir pareiškėjų atstovas turėjo tinkamai jam pasiruošti, kadangi negalėjo iš anksto žinoti, jog jis truks tik 0,5 val. ir bus atidėtas. Todėl šiuo atveju didesnės dalies atstovavimo išlaidų priteisimas už pasirengimą teismo posėdžiui nei už patį teismo posėdį yra būtinas ir pagrįstas.

Lentelės eil. Nr. 31-36 nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjų 2022-04-11 rašto NŽT skyriui dėl mediacijos ir taikos sutarties, kuriuo pareiškėjai inicijavo taikų ginčo išsprendimo būdą, parengimo išlaidos su PVM sudaro 190,58 Eur. Pagal Rekomendacijų 7 p., 8.1 p. maksimali galima priteisti suma už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, parengimą 2022-04-11 (2022 m. II ketvirtis) yra 503,79 Eur (1 679,3 Eur - 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių), x 0,3 koeficientas). Akivaizdu, kad pareiškėjų prašoma priteisti 190,58 Eur suma už 2022-04-11 rašto NŽT skyriui parengimą neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, yra adekvati ir priteistina.

Lentelės eil. Nr. 37-41 nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjų 2022-05-05 prašymo teismui dėl ginčo perdavimo spręsti teisminės mediacijos būdu parengimo išlaidos su PVM sudaro 232,93 Eur. Pagal Rekomendacijų 7 p., 8.1 p. maksimali galima priteisti suma už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, parengimą 2022-05-05 (2022 m. II ketvirtis) yra 503,79 Eur (1 679,3 Eur - 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių), x 0,3 koeficientas). Akivaizdu, kad pareiškėjų prašoma priteisti 232,93 Eur suma už 2022-05-05 prašymo teismui dėl ginčo perdavimo spręsti teisminės mediacijos būdu parengimą neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, yra adekvati ir priteistina.

Lentelės eil. Nr. 43-50, 53 nurodyti duomenys patvirtina, kad advokatas pasirengimui ir atstovavimui teisminės mediacijos metu 2022 m. II ketvirtį iš viso skyrė 5 valandas ir pareiškėjai jam sumokėjo 423,50 Eur su PVM. Pagal Rekomendacijų 7 p., 8.19 p. maksimali galima priteisti suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą 2022 m. II ketvirtį yra 167,93 Eur/val. (1 679,3 Eur - 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių), x 0,1 koeficientas), todėl pareiškėjų prašoma priteisti 423,50 Eur suma už 5 valandas neviršija pagal Rekomendacijas galimo maksimalaus 839,65 Eur dydžio už 5 valandas (5 val. x 167,93 Eur) yra adekvati ir priteistina.

Lentelės eil. Nr. 54, 58-60, 62-66 nurodyti duomenys patvirtina, kad advokatas pasirengimui ir atstovavimui teisminės mediacijos metu 2022 m. III ketvirtį iš viso skyrė 6,5 valandas ir pareiškėjai jam sumokėjo 550,55 Eur su PVM. Pagal Rekomendacijų 7 p., 8.19 p. maksimali galima priteisti suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą 2022 m. III ketvirtį yra 172,99 Eur/val. (1 729,9 Eur - 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių), x 0,1 koeficientas), todėl pareiškėjų prašoma priteisti 550,55 Eur suma už 7 valandas (pagal Rekomendacijų 9 p., 6,5 val., apvalinamos iki 7 val.) neviršija pagal Rekomendacijas galimo maksimalaus 1 210,93 Eur dydžio už 7 valandas (7 val. x 167,93 Eur) yra adekvati ir priteistina.

Lentelės eil. Nr. 73, 80 nurodyti duomenys patvirtina, kad advokato parengto 2022-09-08 prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išlaidos su PVM sudaro 127,05 Eur. Pagal Rekomendacijų 7 p., 8.16 p. maksimali galima priteisti suma už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą 2022-09-08 (2022 m. III ketvirtis) yra 691,96 Eur (1 729,9 Eur - 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių), x 0,4 koeficientas). Akivaizdu, kad pareiškėjų prašoma priteisti 127,05 Eur suma už 2022-09-08 prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, yra adekvati ir priteistina.

Lentelės eil. Nr. 74-76, 81-83 nurodyti duomenys patvirtina, kad advokato parengto 2022-09-22 patikslinto skundo išlaidos su PVM sudaro 762,31 Eur. Pagal Rekomendacijų 7 p., 8.2 p. maksimali galima priteisti suma skundo parengimą 2022-09-22 (2022 m. III ketvirtis) yra 4 324,75 Eur (1 729,9 Eur - 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių), x 2,5 koeficientas). Akivaizdu, kad pareiškėjų prašoma priteisti 762,31 Eur suma už 2022-09-22 patikslinto skundo parengimą neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, yra adekvati ir priteistina. Pažymėtina, kad šį kartą patikslinto skundo pateikimo būtinybę lėmė atsakovės veiksmai, todėl ji turi atlyginti šias atstovavimo išlaidas. Šiuo atveju, dar teisminės mediacijos metu pareiškėjai siekė gauti iš atsakovės Aprašo kopiją, kurią atsakovė pateikė tik iš antro karto (2022-07-20), o būtent Aprašo nuostatų pažeidimo pagrindu pareiškėjai pakeitė skundo pagrindą. Tai reiškia, kad apie Aprašo nuostatų pažeidimu grindžiamo skundo pagrindą pareiškėjai sužinojo jau po skundo pateikimo teismui, o anksčiau to sužinoti negalėjo dėl atsakovo atsisakymo pateikti Aprašo kopiją pareiškėjams.

Lentelės eil. Nr. 77 nurodyti duomenys patvirtina, kad advokatas pasirengimui ir atstovavimui 2022-09-08 teismo posėdyje iš viso skyrė 3,5 valandas ir pareiškėjai jam sumokėjo 296,45 Eur su PVM. Pagal Rekomendacijų 7 p., 8.19 p. maksimali galima priteisti suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą 2022-09-08 (2022 m. III ketvirtis) yra 172,99 Eur/val. (1 729,9 Eur - 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių), x 0,1 koeficientas), todėl pareiškėjų prašoma priteisti 296,45 Eur suma už 4 valandas (pagal Rekomendacijų 9 p., 3,5 val., apvalinamos iki 4 val.) valandas neviršija pagal Rekomendacijas galimo maksimalaus 691,96 Eur dydžio už 4 valandas (4 val. x 172,99 Eur) yra adekvati ir priteistina. Pažymėtina, kad nors pats 2022-09-08 teismo posėdis truko 1 val. (43 min. apvalinamos iki 1 val.), tačiau atlyginimas ne tik už teismo posėdį, bet ir už 3 val. trukmės pasirengimą teismo posėdžiui, įskaitant kelionės laiką, yra visiškai adekvatus ginčo sudėtingumui ir bylos dokumentų apimčiai. Todėl šiuo atveju didesnės dalies atstovavimo išlaidų priteisimas už pasirengimą teismo posėdžiui nei už patį teismo posėdį yra būtinas ir pagrįstas.

Lentelės eil. Nr. 85-89 nurodyti duomenys patvirtina, kad advokatas pasirengimui ir atstovavimui 2022-11-17 teismo posėdyje iš viso skyrė 9 valandas, per kurias analizavo atsakovės atsiliepimą į patikslintą skundą, parengė baigiamąją kalbą ir tokiu būdu rengėsi paskutiniam teismo posėdžiui, o pareiškėjai jam sumokėjo 762,30 Eur su PVM. Pagal Rekomendacijų 7 p., 8.19 p. maksimali galima priteisti suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą 2022 m. IV ketvirtį yra 178,05 Eur/val. (1 780,5 Eur - 2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių), x 0,1 koeficientas), todėl pareiškėjų prašoma priteisti 762,30 Eur suma už 9 valandas neviršija pagal Rekomendacijas galimo maksimalaus 1 602,45 Eur dydžio už 9 valandas (9 val. x 178,05 Eur) yra adekvati ir priteistina. Pažymėtina, kad pats 2022-11-17 teismo posėdis truko 3 val. (2 val. 41 min. apvalinamos iki 3 val.), tačiau atlyginimas ne tik už teismo posėdį, bet ir už 6 val. trukmės pasirengimą šiam teismo posėdžiui, atsižvelgiant į galutinio patikslinto skundo ir atsiliepimo apimtis, yra visiškai adekvatus ginčo sudėtingumui ir bylos dokumentų apimčiai. Todėl šiuo atveju didesnės dalies atstovavimo išlaidų priteisimas už pasirengimą teismo posėdžiui nei už patį teismo posėdį yra būtinas ir pagrįstas.

Apibendrinant aukščiau aptartas pagrįstas ir būtinas atstovavimo išlaidas pareiškėjams galimų priteisti iš atsakovės atstovavimo išlaidų bendra suma sudaro 4 616,17 Eur (762,30 Eur + 508,20 Eur + 190,58 Eur + 232,93 Eur + 423,50 Eur + 550,55 Eur + 127,05 Eur + 762,31 Eur + 296,45 Eur + 762,30 Eur). Be to, pareiškėjai yra sumokėję 23 Eur žyminį mokestį, kurį skundo patenkinimo atveju turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas tenkinamas iš dalies ir iš keturių skundo reikalavimų patenkinamas vienas, o trys atmetami, pareiškėjams priteistina ¼ dalis nurodytos 4 616,17 Eur + 23 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, t. y. 1 159,80 Eur.

Kadangi visas atstovavimo išlaidas yra sumokėjęs pareiškėjas S. T., tai 1 159,80 Eur bylinėjimosi išlaidų priteistina jam.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų S. T. ir J. T. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2021 m. rugpjūčio 16 d. protokolu Nr. 8PRT-14-(14.8.6) įformintus sprendimus Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 15 d. raštą Nr. 1SS-1712-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

Likusią pareiškėjų skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjui S. T. 1 159,80 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.