Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-453-467/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-07-12
Bylos Nr.: e2A-453-467/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00504-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Alma Urbanavičienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Juice & Water group“
Atsakovas: V. J.

Kategorijos

2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-453-467/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00504-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1;

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko, Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juice & Water group“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juice & Water group“ patikslintą ieškinį atsakovui V. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juice & Water group“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. J. 95 539,40 Eur turtinės žalos atlyginimą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovės užsakymu pagal 2017 m. spalio 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-21-171017-00929 (toliau – ir statybos leidimas) žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune vykdomi daugiabučio gyvenamojo namo (toliau – ir Objektas) statybos darbai. Ieškovė Objekto statybą finansavo nuosavomis lėšomis, lėšomis, gautomis iš preliminariųjų sutarčių su būsimais pirkėjais sudarymo statybų eigoje ir ieškovės pasiskolintomis lėšomis pagal kredito sutartis.

3. Sudarydama preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis dėl butų statomame gyvenamajame name įsigijimo ieškovė turėtų galimybę generuoti apyvartines lėšas ir dengti paskolas. Objekto statybų sąmata sudaro 1 317 679,71 Eur. Planuojamos būsimų butų pardavimo pajamos kartu su požeminėmis parkavimo vietomis, ieškovės vertinimu, sudarytų 2 312 000 Eur. Operatyvaus paskolų grąžinimo atveju ieškovė pagrįstai turėjo teisėtus lūkesčius savo grynąjį pelną padidinti iki galimos 500 000 Eur sumos.

Šalies argumentai

4. Ieškovei pradėjus Objekto statybą, atsakovas V. J. Kauno apylinkės teisme inicijavo teismo procesą civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020, kuriame 2018 m. sausio 4 d. patikslintu ieškiniu prašė panaikinti 2017 m. spalio 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą statybos leidimą pagal Ž. R. projektavimo biuro parengtą „Gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, naujos statybos projektas“ projektą ir įpareigoti ieškovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti Objektą – naujai statomą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Ieškinio reikalavimai iš esmės buvo grindžiami Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumu išduodant Objekto statybos leidimą. Atsakovais toje civilinėje byloje buvo įtraukti ne tik Kauno miesto savivaldybės administracija, kaip statybos leidimą išdavęs subjektas, bet ir ieškovė.

Žemesnės instancijos teismas

5. Atsakovas 2019 m. sausio 10 d. civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre draudžiantį ieškovei sudaryti bet kokius sandorius dėl Objekto nuosavybės teisių perleidimo. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 11 d. ir 2019 m. sausio 16 d. nutartimis pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė ieškovei sudaryti bet kokius sandorius dėl Objekto nuosavybės teisių perleidimo, įskaitant preliminariųjų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą. 2019 m. sausio 16 d. nutartyje teismas, suklaidintas atsakovo prašymo motyvų, iš esmės savo iniciatyva išplėtė atsakovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir į draustinų ieškovei sudaryti sandorių sąrašą įtraukė preliminariųjų sutarčių sudarymą, nors preliminariosios sutartys pagal savo turinį negali būti pripažįstamos nuosavybės teisių perleidimo sandoriais. Kauno apygardos teismas ieškovės atskirąjį skundą atmetė ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartis įsiteisėjo.

Šalies argumentai

6. Ieškovė atskiru ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-40-451/2020 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 29 985,00 Eur žalos atlyginimą už nepagrįstą laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas laikinąsias apsaugos priemones laikė kaip ekonominio spaudimo priemonę ieškovei, tenkinant nerealias atsakovo iškeltas taikaus susitarimo sąlygas.

Žemesnės instancijos teismas

7. 2020 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 Kauno apylinkės teismas atsakovo ieškinį patenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad Objektas negali būti griaunamas, kas reiškia, jog atsakovas nepasiekė savo patikslintu ieškiniu keliamų reikalavimų. Teismo sprendime pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad ieškovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ar buvo nesąžininga atsakovo iškeltai ginčo situacijai susidaryti. Teismas nekonstatavo ieškovės civilinės atsakomybės pagrindų. Vadinasi, ir visi ieškovės atžvilgiu taikyti suvaržymai laikinųjų apsaugos priemonių forma buvo taikomi neteisėtai.

8. Atsakovo patikslinto ieškinio pateikimo metu ieškovė buvo sudariusi tris preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias gavo 70 000 Eur sumą avansu ir ją panaudojo Objekto statybai. Tačiau šių lėšų nepakako ieškovės paimtų paskolų palūkanoms padengti. Objekte yra suplanuotas iš viso 21 butas. Ieškovė turėjo pagrįstus teisėtus lūkesčius sudaryti papildomas 18 preliminariųjų pirkimo-pardavimo sutarčių, iš kiekvienos jų gauti avanso sumas nuo 15 000 Eur iki 40 000 Eur. Taip ieškovė būtų užsitikrinusi ne mažesnes nei 300 000 – 400 000 Eur pajamas, kurių būtų pakakę pabaigti Objekto statybas ir grąžinti dalį paskolų. Susidomėjimas Objektu per savaitę sudaro apie 600 interesantų srautą. Iki 2019 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo vedamos derybos dėl preliminariųjų sutarčių pasirašymo su 5 asmenimis, jų sudarymas buvo realus. Atsakovo teigimas, kad ieškovės sudaromos preliminariosios sutartys įtakos neigiamų teisinių pasekmių atsiradimą, laikytinas akivaizdžiu atsakovo nesąžiningu elgesiu ieškovės atžvilgiu.

9. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė būtų galėjusi pabaigti Objekto statybas apytiksliai 2019 m. kovo mėn. ir jau 2019 m. kovo mėn. būklei būtų galėjusi padengti įsiskolinimą UAB „Kredito garantas“ bei nebemokėti paskolos palūkanų. Per laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. imtinai ieškovė sumokėjo palūkanų: pagal 2018 m. vasario 15 d. paskolos sutartį – 2 906,16 Eur; pagal 2018 m. gegužės 14 d. paskolos sutartį – 14 959,15 Eur; pagal 2018 m. rugsėjo 14 d. paskolos sutartį – 12 119,69 Eur; iš viso – 29 985 Eur palūkanų. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. imtinai ieškovė pagal visas tris paskolos sutartis yra papildomai sumokėjusi 50 578 Eur palūkanų. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. spalio 15 d. ieškovė turėjo sumokėti 7 302,77 Eur palūkanų, o iki 2021 m. sausio 15 d. imtinai – 5 266,63 Eur sumą. Atsakovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovei padaryta bendra 93 539,40 Eur dydžio materialine žala.

10. Yra įrodyti visi būtinieji atsakovo civilinės atsakomybės elementai – reali žala, atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei žalos ieškovei atsiradimo.

11. Neteisėtais veiksmais pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. 2020 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 Kauno apylinkės teismas atsakovo ieškinį tenkino tik iš dalies, pripažino statybos leidimo išdavimą neteisėtu, ką sąlygojo išimtinai tik Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmai. Ieškovės civilinės atsakomybės pagrindai nebuvo konstatuoti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis buvo varžomos įstatymų nepažeidusios šalies turtiniai interesai, taikymas tapo neteisėtas.

12. Atsakovui buvo žinoma, kad jis inicijuoja teisminį procesą iš esmės dėl administracinio akto – statybos leidimo – nuginčijimo, kurio išdavimą lėmė ne ieškovės, o Kauno miesto savivaldybės administracijos elgesys. Laikinosios apsaugos priemonės galėjo būti taikomos išimtinai tik įstatymus pažeidusių asmenų atžvilgiu. Atsakovas nuo pradžių deklaravo, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia apriboti būtent ieškovės veiklą. Atsakovo prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones neteisėtumas buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartimi. Atsakovo elgesio dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 negalima laikyti rūpestingu ar atidžiu. Šioje civilinėje byloje ieškove dalyvavusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos taip pat teikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės atžvilgiu. Toks ieškovės prašymas Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas; ieškovė susilaikė nuo naujų prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikimo ateityje.

Atsiliepimas

13. Atsakovas V. J. prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, taip pat atmetė atsakovo prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

15. Teismas nustatė, kad, tenkinus ieškovų ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 iš dalies ir apeliacinės instancijos teismui jį pakeičiant (prailginant terminą gauti statybą leidžiantį dokumentą nuo trijų iki aštuonių mėnesių), iš esmės atsakovo reikalavimai buvo tenkinti, nustatant jo teisių pažeidimą, dėl ko konstatuota, jog statybą leidžiantis dokumentas negalėjo būti išduotas (taip pat konstatuojant ir kitus, ne su atsakovo teisėmis susijusius pažeidimus), taigi, negalėjo būti vykdomos ir atsakovo teises pažeidžiančios statybos. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose nurodytų argumentų teismai sprendė, kad tam, jog būtų neišduotas (panaikintas) statybą leidžiantis dokumentas, užteko nustatytų V. J. teisių pažeidimų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, ieškovei slepiant projekto viešinimo procedūrą, tiek V. J., tiek kiti kaimyninių sklypų savininkai prarado galimybę pateikti pastabas dėl tuo metu projektuojamo pastato poveikio V. J. bei aplinkinių gyventojų gyvenimo kokybei. Tai buvo dar vienas V. J. teisių pažeidimas, kadangi, jeigu projekto viešo informavimo procedūra būtų įgyvendinta tinkamai ir laiku, yra didelė tikimybė, kad ginčo statybos leidimas apskritai nebūtų išduotas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad minimas pažeidimas nėra formalus.

16. Teismas sprendė, kad, jei ieškovė nebūtų atlikusi tokių nesąžiningų projekto viešinimo (šiuo atveju – neviešinimo) veiksmų, nebūtų atsiradusi žala ir nuostoliai, todėl, tikėtina, jog leidimas būtent tokiam projektui, kuris pažeidė atsakovo teises, nebūtų išduotas. Teismas konstatavo, kad dėl šių aplinkybių ieškovės nesąžiningumas buvo vienu iš lemiančių kriterijų jos žalai atsirasti, nes akivaizdu, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas pažeidžiant ne tik viešųjų teisės normų reikalavimus, bet ir privačius atsakovo interesus.

17. Nors Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė (nagrinėjamoje byloje – ieškovė) teismo nustatytų draudimų nepaisė ir toliau vykdė statybos darbus, todėl Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi paskyrė jai 1 200 Eur baudą už 2018 m. sausio 11 d. nutarties nevykdymą.

18. Atsakovė (nagrinėjamoje byloje – ieškovė) savo procesiniuose dokumentuose aiškiai pasisakė suprantanti, jog statybų tęsimas, vykstant ginčui dėl statybos leidimo galiojimo, yra rizikingas sprendimas, bet sąmoningai šią riziką prisiima. Taigi, net ir nustačius neteisėto statybą leidžiančio dokumento išdavimą, to pasekmės nebūtų kilę arba būtų ženkliai mažesnės (laikinoji apsauga buvo pritaikyta nepraėjus trims mėnesiams po bylos iškėlimo), jeigu ne statytojos tolimesnis darbų vykdymas ir rizika prisiimtas veikimas.

19. Teismas sprendė, kad lygiai tokia pati rizika buvo ir pasiimant paskolas bei už paskolintas lėšas toliau vykdant statybos darbus bylos nagrinėjimo metu, kai buvo aišku, jog yra tikimybė, kad statybos leidimas bus panaikintas. Teismas atmetė ieškovės argumentą, jog, vykstant deryboms, atsakovo derybinė pozicija pasikeitė ir jis norėjo praturtėti ieškovės sąskaita, siūlydamas nupirkti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą esantį šalia statybvietės. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovo siūlyta turto kaina neatitiko rinkos kainos, be to, bet kokios derybos yra šalių susitarimo reikalas. Nesusitarus jos tiesiog nerealizuojamos. Teismas sprendė, kad, esant nustatytiems statybą leidžiančio dokumento pažeidimams ir dėl to taikant laikinąsias apsaugos priemones, norint užkirsti kelią atsakovo teisių pažeidimams, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas yra atsakingas dėl ieškovės žalos atsiradimo.

20. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai aiškiai konstatavo atsakovo teisių pažeidimą ieškovei vykdant statybas, todėl jis pagrįstai galėjo reikšti reikalavimus stabdyti veiksmus, kuriais buvo pažeidinėjamos jo teisės, t. y., kad jų netaikius, pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas tuo atveju, jei turėtų būti vykdomi griovimo darbai. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas laikinąsias apsaugos priemones laikė kaip ekonominio spaudimo priemonę ieškovei, tenkinant nerealias atsakovo iškeltas taikaus susitarimo sąlygas vykstant deryboms, tačiau teismas sprendė, jog kainos klausimas už išperkamą turtą yra susitarimo klausimas, o tai, kad ieškovo ieškinys buvo pagrįstas, byloje yra pilnai įrodyta, kadangi ieškovė turi gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ne tik dėl atsakovo, bet ir viešosios teisės aktų pažeidimų jį išduodant.

21. Akivaizdu, kad, išnagrinėjus bylą dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog yra pažeistos atsakovo teisės, dėl ko, nepaisant kitų pažeidimų, leidimas statybai taip pat negalėjo būti išduotas, ir šias teises atsakovui ginant teisme, niekaip negalima konstatuoti jo kaltės bei veiksmų priežastinio ryšio su atsiradusia žala. Be to, iš civilinės bylos Nr. e2-3129-959/2020 matyti, kad ieškovė pažeidinėjo taikytas laikinąsias apsaugos priemones (tuo pačiu didindama savo riziką) toliau vykdydama statybas, už ką jai 2018 m. vasario 19 d. buvo skirta bauda.

22. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovės sudarytų paskolos sutarčių paskirtis yra abstrakti – „apyvartinės lėšos verslo plėtrai“. Tai nepatvirtina, jog lėšos buvo panaudotos būtent ginčo Objekto statybai, o palūkanos, mokamos pagal šias kredito sutartis, yra aktualios šiam ginčui.

23. Teismas sprendė, kad, ieškovei neteisėtai vykdant statybos darbus, atsakovui prašant juos stabdyti ginant savo pažeidžiamas teises, o ieškovei nesutinkant, visas rizikas, susijusias su statybų finansavimu, palūkanų mokėjimu, galimu Objekto griovimu, prisiėmė ieškovė, juolab, kad iškėlus bylą teisme, ji akivaizdžiai žinojo apie galimą statybų neteisėtumą.

24. Iš neteisės negali atsirasti teisė, taigi, dėl neteisėtai vykdytų statybų ieškovė neturi teisės iš atsakovo reikalauti žalos atlyginimo, kadangi nėra jo kaltės, neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio su ieškovės nurodoma žala, t. y. nenustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys atmestas.

25. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė siekia apginti savo interesus, jos manymu, pažeistus atsakovo veiksmais, o ne sukelti nepatogumų atsakovui ar pasiekti išimtinai jai naudingo teismo sprendimo. Klaidingas atsakovo įsitikinimas, kad ieškinio pareiškimas savaime pažeidžia ir jo teises, sudaro pagrindą ieškinio neįrodžius jį atmesti, atsakovui – gauti patirtų išlaidų atlyginimą, tačiau tai nėra pagrindas nutarti, jog ieškovė jai įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, todėl atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

26. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą dalyje dėl apeliantės ieškinio atmetimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, t. y. patikslintą ieškinį patenkinti visa apimtimi ir priteisti iš atsakovo V. J. ieškovės UAB „Juice & water group“ naudai 93 539,40 Eur dydžio materialinę žalą; priteisti apeliantės naudai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Atsakovas patikslintuose ieškiniuose toje civilinėje byloje formulavo prašymus panaikinti administracinį aktą – statybą leidžiantį dokumentą bei taikyti neteisėtų statybų pašalinimo pasekmes. Šių abejų atsakovo prašymų įvykdymo mechanizmas yra visiškai aiškus ir nėra priklausomas nuo apeliantės valios tuo atveju, jeigu apeliantė tokio teismo sprendimo nevykdytų geruoju. Todėl atsakovas, elgdamasis sąžiningai, negalėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones grįsti viešojo intereso bei hipotetinių trečiųjų asmenų galimo turtinio intereso gynimo tikslu.

26.2. Atsakovo iniciatyva apribodamas apeliantės teisę sudaryti Objekto preliminariąsias sutartis, teismas atėmė iš apeliantės visiškai aiškų finansavimo šaltinį, dėl ko šiuo metu apeliantė netgi negali užbaigti Objekto statybų. Apeliantė, sudarydama preliminariąsias Objekto butų pirkimo-pardavimo sutartis, nedidino Objekto, kaip nekilnojamojo turto, savininkų rato, kas visiškai atitiko atsakovo pareikšto prašymo drausti tik tuos sandorius, kuriais būtų perleidžiamos Objekto nuosavybės teisės kitiems asmenims, esmę. Todėl piktybinis atsakovo teigimas, kad ir apeliantės sudaromos preliminariosios sutartys įtakos neigiamų teisinių pasekmių atsiradimą būsimam teismo sprendimo vykdymui, laikytinas akivaizdžiu atsakovo nesąžiningu elgesiu apeliantės atžvilgiu.

26.3. Teismui atsisakius skundžiamame sprendime pripažinti byloje buvus akivaizdų atsakovo veiksmų nesąžiningumą, darytina išvada, jog teismas pripažino bylos dalyvių teisę piktnaudžiauti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu savanaudiškų tikslų siekiui įgyvendinti, kas pažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį.

26.4. Pats atsakovas pripažįsta, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo siekiama ne šalių tarpusavio pusiausvyros užtikrinimo, bet viešojo intereso ir trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų apsaugos. Todėl minėtos aplinkybės teismo turėjo būti vienareikšmiškai vertinamos kaip nesąžiningas atsakovo elgesys. Nepaisant to, teismas ėmėsi iniciatyvos šiuos atsakovo teiginius nureikšminti bei sumenkinti, taip sukurdamas sprendimo motyvų priešpriešą, kas daro skundžiamą sprendimą neteisėtą.

26.5. Nors teismas teigia, kad atsakovas ir A. T. nebuvo davę sutikimo Objekto statyboms arčiau norminės kaimyninio sklypo ribos, tačiau minėta teismo išvada prieštarauja viešajam dokumentui – 2012 m. liepos 12 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos patvirtintam detaliajam planui, kurio sprendiniuose yra fiksuojama, kad jau 2012 m. liepos 12 d. būklei Kauno miesto savivaldybė buvo gavusi tiek atsakovo, tiek A. T. kaip žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių sutikimus, pagal kuriuos buvo leista apeliantei pradėti gyvenamojo namo statybas, nukrypstant nuo normatyvinių kaimyninių žemės sklypų ribų.

26.6. Detalaus plano kaip įrodymo aptarimas iškilo tik skundžiamo sprendimo surašymo metu ir jis nebuvo apeliantės inicijuotos bylos svarstymo objektas. Lygiai taip pat nebuvo teismo posėdžiuose nagrinėtos aplinkybės dėl apeliantės viešinimo procedūros atlikimo ar ypač tokių apeliantės veiksmų tyčinio pobūdžio nustatymo. Todėl apeliantė yra priversta apeliaciniame skunde teikti tai paneigiančius argumentus. Apeliantės atstovų tvirtinimu, skelbimas stende buvo pakabintas naujai jau kitą dieną, t. y. 2017 m. liepos 18 d. Tokie apeliantės atstovų teiginiai yra patvirtinami ne tik pačių apeliantės atstovų paaiškinimais, bet ir liudytojo K. P. – asmens, tiesiogiai dalyvavusio skelbimo pakabinimo procese, parodymais. Atsakovo teiginiai, kad skelbimas apie planuojamą statinio projektavimą po 2017 m. liepos 17 d. nebuvo naujai pakabintas, yra grindžiami išimtinai tik paties atsakovo aiškinimu. Todėl teismo išvada, jog apeliantė neįrodė, kad ji tinkamai atliko visuomenės informavimo pareigas, nėra paremta bylos medžiaga.

26.7. Apeliantė savo naudai prisiėmė riziką dėl Objekto griovimo teisinių pasekmių atsiradimo, o ne dėl atsisakymo nuo materialinės žalos, padarytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atlyginimo. Nė vienoje skundžiamo sprendimo argumentų grupėje teismas neatskleidė, kaip laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikyti draudimai sudaryti atitinkamus sandorius, užtikrina atsakovo teisių pažeidimų nebuvimą. Taigi, teismas skundžiamu sprendimu iš esmės nepagrindė atsakovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo. Be to, teismas atsisakė atlikti nuoseklų atsakovo veiksmų, kuriais buvo siekiama būtinai pritaikyti apeliantės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, vertinimą laiko ir pateiktų prašymų dažnumo prasme, kas taip pat skundžiamą sprendimą daro nepagrįstą, o tuo pačiu ir neteisėtą.

26.8. Apeliantės įsitikinimu, atsakovo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimai pasireiškė ne vien tik atsakovo prašymo taikyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-3219-959/2020 laikinąsias apsaugos priemones pateikimu, bet ir jo tolimesniu elgesiu toje byloje, teikiant procesinius dokumentus (prašymus, atsiliepimus ir t. t.), kuriais buvo kliudoma konstatuoti atsakovo pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ydingumą.

26.9. Apeliantės atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria buvo atmestas apeliantės prašymas pareikalauti iš atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo buvo perduotas nagrinėti teisėjai L. Ž. civilinėje byloje Nr. e2S-1253-587/2019, kuri 2019 m. liepos 26 d. priėmė nutartį ir apeliantės atskirąjį skundą atmetė. Nutartyje teisėja ne tik pasisakė dėl byloje keliamo ginčo dalyko, bet ir kvestionavo apeliantės teisę tikėtis nuostolių atlyginimo ir po Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-3219-959/2020 išnagrinėjimo iš esmės. Taigi, teisėjos L. Ž. nutarties motyvai akivaizdžiai įrodo, kad teisėja byloje jau yra pareiškusi išankstinę nuomonę dėl ieškovės ieškinio ginčo dalyko, kuri yra visiškai nepalanki apeliantei. Esant šioms faktinėms aplinkybėms, apeliantė turėjo pakankamą pagrindą tvirtinti, kad teisėja L. Ž. turi aiškų suinteresuotumą bylos baigtimi ne apeliantės naudai, kas suponuoja jos interesų konfliktą tolimesniame bylos nagrinėjimo etape. Nepaisant to, kad toks apeliantės prašymas buvo atmestas, apeliantė mano, kad teismo šališkumo apraiškos, priimant skundžiamą sprendimą, išliko, kas reiškia, jog skundžiamo sprendimo priėmimo metu apeliantei nebuvo sudarytos sąlygos tam, kad jos bylą išnagrinėtų nešališkas teismas.

Atsiliepimas

27. Atsakovas V. J. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą; skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos sumokant valstybei; priteisti atsakovo naudai iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

27.1. Naudojantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise, ieškinys dėl nuostolių atlyginimo gali būti reiškiamas po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo, ieškinį reiškiančio asmens – atsakovo – naudai.

27.2. Ieškovės reikalavimai šioje byloje apskritai neturi jokio teisinio pagrindo ir vertintini kaip teisiškai absurdiški, nes neatitinka vienos iš esminių šios teisės normos taikymo sąlygų – nėra ir niekada nebuvo įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo ginčas būtų išspręstas ieškovės naudai; priešingai, byloje dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, kurios iškėlimu buvo grindžiamas ieškinys šioje byloje, priimtas teismo sprendimas ieškovės nenaudai bei sukėlęs jai pasekmes pašalinti neteisėtos statybos pasekmes. Šiuo atveju atsakovo ieškinys buvo tenkintas, patenkinus pagrindinį jo reikalavimą – pripažinus statybą leidžiantį dokumentą neteisėtu. Toks ieškinys dėl nuostolių atlyginimo pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį yra akivaizdžiai nepagrįstas, o jo tolesnis palaikymas teisme iš esmės reiškia piktnaudžiavimą procesu.

Šalies argumentai

27.3. Tai, jog atsakovas ne kartą kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pirmą kartą byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo vėliau panaikintos, o kitu prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jų galiojimas įsiteisėjo, nesuponuoja jo veiksmų neteisėtumo, kadangi tokia bylos procesinė eiga yra įprasta ir natūrali bei neviršijanti atsakovui, kaip proceso šaliai, įstatymais suteiktų procesinių teisių.

27.4. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos didžiąja dalimi dėl pačios ieškovės neatsakingo elgesio, sudariusio prielaidas sąžiningų trečiųjų asmenų interesų pažeidimui. Visuotinai suvokiama, kad rūpestingas statytojas, vykdantis statybą pagal projektą, kuris Architektų rūmų yra pripažintas kaip grubiai pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus, susilaikytų nuo statybos darbų, kadangi aplinkybių visuma leidžia nuspėti, jog jo vykdoma statyba gali būti neteisėta. Tačiau ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais nesivadovavo.

27.5. Reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė. Šiuo atveju ieškovė nuostoliais įvardina tai, kad turi sumokėti trečiajam asmeniui (kredito įstaigai) pagal sudarytas kredito sutartis, o kredito grąžinimo terminas sueis tik po septynerių metų. Dar sunkiau suvokti ieškovės nurodomą ,,realią galimybę'' parduoti tretiesiems asmenims butus name, kurio statybai išduotas leidimas yra panaikintas teismine tvarka, o, nesutvarkius namo projektinės dokumentacijos (atsakovo manymu, reali galimybė ją sutvarkyti ieškovei neegzistuoja), gyvenamasis namas turės būti nugriautas. Be to, byloje nepateikta nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovė būtų greičiau pastačiusi pastatą ir išpardavusi butus, jei ne teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

27.6. Ieškovės nurodomos aplinkybės (t. y. ieškinio tenkinimas iš dalies ar ieškovės civilinės atsakomybės pagrindų nekonstatavimas) nesuponuoja atsakovo neteisėtų veiksmų, kadangi nėra susijusios su teisei priešingu veikimu. Be to, ieškovė savo iniciatyva deklaravo, jog supranta ir yra pasirengusi prisiimti visą riziką dėl vykdomų statybų nestabdymo, nepaisant to, kad yra ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas ir prašoma statinį nugriauti.

27.7. Visa kita gausa ieškovės dėstomų argumentų apie detalaus plano galiojimą, kaimyninio sklypo savininko sutikimą išeina už šios bylos ribų ir su šiuo ginču neturi nieko bendra. Nepagrįsti ir argumentai dėl Kauno apygardos teismo bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo. Ieškovė teikė nušalinimą šiai teismo sudėčiai ir pareiškimas dėl nušalinimo buvo pripažintas nepagrįstu. Ieškovės argumentai dėl teisėjos šališkumo grindžiami tik prielaidomis ir nepatvirtina teisėjos šališkumo.

27.8. Atsakovo manymu, apeliacinio skundo teikimas, kai egzistuoja įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo V. J. ieškinys buvo tenkintas, vertintinas kaip dar viena piktnaudžiavimo materialiosiomis ir proceso teisėmis bei teismo procesu veika/sistema.

27.9. Ieškovės reikalavimas šioje byloje yra teisiškai ydingas, kadangi neatitinka vienos iš esminių šios teisės normos taikymo sąlygų – nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo ginčas būtų išspręstas ieškovės naudai. Dėl to ieškovė neturi materialiosios teisės reikšti tokio pobūdžio reikalavimo ir ieškinys dėl nuostolių atlyginimo yra akivaizdžiai nepagrįstas, neteisėtas, prieštaraujantis teisės normoms. Procesas išimtinai dėl ieškovės veiksmų užtruko du metus. Ir netgi tuomet, kai ieškovei tapo akivaizdi bylos baigtis, procesas ir toliau nepagrįstai yra tęsiamas bei vilkinamas, teikiant akivaizdžiai nepagrįstą apeliacinį skundą. Dėl ieškovės nepagrįsto ir neteisėto kreipimosi į teismą yra akivaizdžiai eikvojamas teismo laikas ir resursai, atsakovo lėšos bei keliami kiti nepatogumai. Dėl to atsakovas prašo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 5 000 Eur baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

28. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

29. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi šią civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dalyje, kurioje ieškovės ieškinys buvo atmestas, ir laikosi pozicijos, kad ieškinys turėtų būti tenkinamas visiškai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės skundžiamas visa apimtimi (išskyrus dalį dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu ieškovės atžvilgiu netaikymo).

31. Ieškovė įrodinėja, kad dėl atsakovo prašymu kitoje civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji patyrė nuostolių, kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždraudus ieškovei sudarinėti bet kokius sandorius dėl ginčo Objekto (ir preliminariąsias sutartis) ji negalėjo gauti lėšų ir anksčiau termino grąžinti kredito.

Dėl naujai teikiamų įrodymų (ne) priėmimo ir žodinio bylos nagrinėjimo

32. Ieškovė 2022 m. birželio 21 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl naujų dokumentų prijungimo ir žodinio bylos nagrinėjimo. Kartu su prašymu pateikė ir prašo pridėti prie bylos: 2022 m. kovo 7 d. ieškovės kreipimosi į teismą dėl termino pratęsimo kopiją; 2022 m. birželio 1 d. ieškovės užklausimo kopiją; 2022 m. birželio 3 d. Ž. R. projektavimo biuro atsakymo su priedais kopiją; 2022 m. birželio 3 d. ieškovės prašymo prijungti papildomus dokumentus kopiją; 2022 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties kopiją; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimo kopiją. Ieškovės teigimu, šie dokumentai yra gauti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ir įrodo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinės bylos Nr. e2-3129-959/2020 sprendimo ir Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-15-324/2021 nutarties realus įvykdymas yra galimas tik aktyviais pačios apeliantės atstovų veiksmais ir jokios laikinosios apsaugos priemonės, ypač taikytos atsakovo prašymu, negali užtikrinti šių žemesnės instancijos teismų procesinių dokumentų įvykdymo.

33. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

34. Šiuo atveju dauguma apeliantės teikiamų įrodymų yra susiję su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 priimto sprendimo ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-15-324/2021 priimtos nutarties vykdymu, tačiau apeliantė nepagrindžia, kokias aplinkybes įrodinės šiais teikiamais įrodymais nagrinėjamoje byloje. Tai, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos siekiant užtikrinti galimai palankaus atsakovui teismo sprendimo įvykdymą, t. y. įpareigojus statinį nugriauti, ir šiuo atveju tai, kad ieškovė naudojasi teismo leidimu ir bando gauti pertvarkytus statybą leidžiančius dokumentus, nėra susiję su byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei nagrinėjamu ginčo dalyku.

35. Kiti teikiami įrodymai – rašytiniai paaiškinimai yra susiję su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytomis aplinkybėmis. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį, sprendžia, kad rašytiniuose paaiškinimuose teikiama pozicija gali būti vertinama tik kaip apeliaciniame skunde jau išdėstytos ieškovės pozicijos papildymas, kuris, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nėra leidžiamas. Taip pat aktualu ir tai, kad byla nagrinėjama jau ilgą laiką, šalys turėjo galimybę visus paaiškinimus ir įrodymus teikti tiek pirmosios instancijos teismui, tiek kartu su apeliaciniu skundu ar atsiliepimu į jį, o ne prieš pat paskirtąjį posėdį apeliacinės instancijos teisme. Todėl, atsižvelgusi į paminėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, ieškovės rašytinius paaiškinimus kartu su naujai teikiamais dokumentais teisėjų kolegija atsisako priimti.

36. Ieškovė taip pat prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi žodinis bylos nagrinėjimo procesas, jos teigimu, leistų apeliantei plačiau atskleisti byloje keliamo ginčo aspektus, kurie pagrįstų atsakovo veiksmų neteisėtumą, kas turėtų tiesioginės įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.

37. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

38. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra pasisakyta, kad įstatymas įtvirtina teismo diskrecijos teisę tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, kita vertus, toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais (išimtis iš bendrosios taisyklės). Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Visgi, išimtinė teisė nuspręsti, ar toks procesas iš tiesų reikalingas, tenka pačiam teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo neįpareigoja tokį procesą surengti. Pažymėtina, kad teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme, dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas aukštesnės instancijos teismuose yra pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; kt.).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės prašymo argumentai šiuo konkrečiu atveju nepagrindžia bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinybės. Pagal CPK 306 straipsnį išsamūs nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai turi būti išdėstyti apeliaciniame skunde, tą šiuo atveju apeliantė jau yra padariusi, o CPK 324 straipsnio 2 dalis iš esmės draudžia apeliacinio proceso dalyviams ir žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme atveju nukrypti nuo teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio. Situacijos nekeičia ir tai, kad atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nepasisako dėl, ieškovės vertinimu, reikšmingų bylai aplinkybių nustatymo žodinio proceso metu. Kiekviena šalis pasirenka kokiomis priemonėmis ir mastu ginti savo teises, todėl atsakovas nėra įpareigotas pasisakyti dėl kiekvieno ieškovės apeliacinio skundo argumento, jei laiko, kad tai nėra reikšminga. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija šiuo atveju neįžvelgia poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl teismo šališkumo

40. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas (bylą nagrinėjusi teisėja) turėjo aiškų suinteresuotumą bylos baigtimi ne apeliantės naudai kitoje byloje, kas suponuoja jos interesų konfliktą tolimesniame bylos nagrinėjimo etape. Apeliantė mano, kad dėl teismo šališkumo skundžiamo sprendimo priėmimo metu apeliantei nebuvo sudarytos sąlygos tam, kad jos bylą išnagrinėtų nešališkas teismas.

41. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.

42. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007).

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 išsamiai aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl teisėjo nešališkumo, kuris turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y., ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą; vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

44. Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94).

45. Nors asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 96). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 121).

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu reiškė nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai ir šis prašymas buvo išspręstas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2021 m. kovo 1 d. nutartimi. Nušalinimas iš esmės buvo reiškiamas dėl to, kad bylą nagrinėjusi teisėja anksčiau nagrinėjo ieškovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl nuostolių, galinčių kilti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones užtikrinimo. Pasak ieškovės, teisėja, atmesdama ieškovės atskirąjį skundą pateikė išankstinę nuomonę dėl nagrinėjamos bylos dalyko ir savo neigiamą poziciją ieškovės atžvilgiu.

47. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2021 m. kovo 1 d. nutartyje buvo išsamiai išanalizuotas nagrinėjamos bylos ir anksčiau teisėjos nagrinėto ieškovės atskirojo skundo santykis ir jų sąsajumo nekonstatuota. Teisėjų kolegija pritaria nutartyje išdėstytai pozicijai, kad teismas, spręsdamas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, tik preliminariai įvertina tikėtinus nuostolius ir tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir įvertinus visus į bylą pateiktus įrodymus yra sprendžiama dėl šioje byloje pareikšto ieškinio pagrįstumo. Taigi, teisėja, pasisakydama dėl nuostolių galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tik preliminariai įvertino galimus ieškovės nuostolius, tačiau dėl ginčo esmės nepasisakė, todėl negali būti laikoma suinteresuota bylos baigtimi. Kitų galimų teisėjos šališkumo įrodymų apeliantė nepateikė, todėl teisėjų kolegija atmeta ieškovės teiginius, kad jai nebuvo sudarytos sąlygos, jog bylą išnagrinėtų nešališkas teismas.

Dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlygų

48. CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas turi teisę įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu teismo byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Vadinasi, CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

49. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, taikydamas deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese (CPK 146 straipsnio 2 dalis), turi nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o kaltė šiuo atveju nenustatinėjama, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021).

50. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą, nenustatė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų ir visų pirma – neteisėtų veiksmų. Nors apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo situacijos ir byloje esančių įrodymų vertinti kitaip.

51. Kasacinio teismo praktika dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nustatymo byloje, kurioje prašoma priteisti žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra aiški ir išplėtota. Atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį laikytini nustatytais ir įrodytais, jeigu ieškinys kitoje byloje, kurioje jo prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-391-421/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-969/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021). Kasacinio teismo praktikoje neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažįstamas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

Žemesnės instancijos teismas

52. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas (toje byloje – ieškovas) Kauno apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Objekto statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naują statinį ir įpareigoti atsakovę (nagrinėjamoje byloje – ieškovę) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti naujai statomą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), išardyti visas jo konstrukcijas, to nepadarius nustatytu terminu, suteikti teisę įvykdyti teismo sprendimą teismo antstoliui, sprendimo vykdymo išlaidas išieškant iš statytojo. Ieškinys iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad ieškovės vykdomos statybos pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą pažeidžia atsakovo interesus (neįvykdyta pareiga informuoti visuomenę apie statinio projektavimą ir numatomą statybą; projektuojamo namo siena, kuri atitraukta nuo sklypo ribos lygiai 3 metrus, yra aukštesnė nei 8,5 metro; projektu suprojektuotas B energetinio naudingumo pastatas; statytojui siekiant pastatą padaryti A energinio naudingumo klasės, jis privalės atlikti papildomą sienos sustorinimą iš lauko 15-20 cm, o šiuos numanomus pakeitimus statytojas turėtų atlikti savo sklypo sąskaita, atstumas iki ieškovo sklypo tokiu atveju dar labiau sumažės; pažeistas atstumo nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių iki gyvenamojo namo reikalavimas, taip pat vienos automobilio stovėjimo vietos požeminiame garaže vienam projektuojamam butui nepakaktų; pažeisti STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193.1-193.2 punktuose nustatyti reikalavimai; detalusis planas (duomenys neskelbtini) neatitinka miesto darnaus vystymo principų, pažeidžia bendrojo plano sprendiniuose numatytą maksimalų užstatymo intensyvumo koeficientą, o pastato projektas viršija detaliojo plano užstatyti leidžiamą koeficientą; suprojektuoto pastato architektūra nėra korektiška urbanizuotoje aplinkoje ir pan.; pažeisti užstatymo intensyvumo bei tankumo reikalavimai; neįvykdyti STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ 7-9, 144.10 punktų reikalavimai; projektuojamas namas nuo 2 aukšto turi išsikišimą (konsolę) ir neleistinai priartėja prie sklypo (duomenys neskelbtini), ribos).

53. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, tačiau nesutiktina, kad šiuo teismo sprendimu atsakovo (toje byloje – ieškovo) reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstais ar kad sprendimas priimtas ieškovės naudai. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sprendime nustatyta, kad atsakovo V. J. teises pažeidžia atstumo iki jam priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nesilaikymas. Be to, Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-15-324/2021 papildomai konstatuota, kad tuo atveju, jeigu projekto viešo informavimo procedūra būtų įgyvendinta tinkamai ir laiku, yra didelė tikimybė, kad ginčo statybos leidimas apskritai nebūtų išduotas, be to, projekto 0 laidoje numatyti automobilių stovėjimo vietų skaičiaus sprendiniai neatitinka nei STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, nei STR 2.06,01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" reikalavimų (sklypo sutvarkymo ir architektūros dalių sprendinių neatitiktis nustatytiems reikalavimams), daugiabučių pastatų kiekvienam butui suprojektuoti 1 automobilio statymo vietą. Nustačius minėtus atsakovo teisių pažeidimus, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo ieškinio reikalavimą ir panaikinti Objekto statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, nors minėtais teismų sprendimais nebuvo pilnai tenkintas antrasis atsakovo reikalavimas – nugriauti ginčo Objektą, t. y. ieškovei leista per aštuonis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus, tačiau per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismų leidimų, ieškovė įpareigota Objektą nugriauti. Taigi, įsiteisėjusiais teismų sprendimais ne tik konstatuotas atsakovo teisių pažeidimas, bet ir taikytos jo teisių gynybos priemonės (statinio projektinių dokumentų pertvarkymas arba statinio griovimas). Be to, įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi konstatuota, kad sprendimu tenkinama 95 procentai ieškovo V. J. ieškinio reikalavimų.

54. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, nesutiktina su apeliantės argumentais, kad sprendimas civilinėje byloje, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo nepalankus atsakovui; priešingai, akivaizdu, jog patenkinus 95 procentus atsakovo ieškinio reikalavimų, buvo nustatytas ir konstatuotas atsakovo teisių pažeidimas bei tuo pačiu ieškinio reikalavimų pagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys byloje, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo pripažintas pagrįstu, t. y. priimtas iš esmės atsakovo šioje byloje naudai, ieškovė nagrinėjamoje byloje laikytina neįrodžiusia atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – neteisėtų atsakovo veiksmų.

55. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas, prašęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes tokių duomenų byloje nėra.

56. Apeliantė nurodo, kad toje civilinėje byloje buvo reiškiamas reikalavimas dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statinio nugriovimo, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuomet ieškovei uždrausta sudaryti preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis, nebuvo susijusios su ginčo Objektu. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagrindas spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo būtų tuomet, jei atsakovo ieškinys būtų atmestas, bet taip nėra. Be to, atsakovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas ir proporcingumas buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-631-436/2019. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė užtikrina padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (faktinės padėties) išsaugojimą. Šios laikinosios apsaugos priemonės apima visų sandorių dėl turto teisinės padėties pakeitimo sudarymą, tai reiškia ir preliminariąsias sutartis, kadangi šiomis sutartimis šalys siekia pakeisti turto teisinį statusą ateityje ir šios sutartys yra tiesiogiai šalis įpareigojančios veikti atitinkamai. Papildomai pažymėtina, kad, nors preliminariosiomis sutartimis ir nėra perleidžiamos nekilnojamojo turto nuosavybės teisės, visgi šios sutartys yra įpareigojančios šalis veikti atitinkamai ir gali būti pagrindas tolimesniems šalių ginčams. Kadangi neteisėtai vykdomos statybos pažeidžia asmenų (šiuo atveju – atsakovo) teises, atsakovas, konstatavus statybų neteisėtumo faktą, yra suinteresuotas, kad neteisėtų statybų padariniai būtų pašalinti per kuo įmanoma trumpesnį laiką. Sutarčių dėl statinio sudarymas, įskaitant ir preliminariąsias sutartis, priėmus sprendimą dėl statinio griovimo, galėtų pailginti šį procesą dėl galimų ieškovės ir trečiųjų asmenų ginčų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo siekis išlaikyti esamos padėties stabilumą buvo visiškai teisėtas ir pagrįstas, kas ir konstatuota įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Be to, laikinosios apsaugos priemonės minėtoje byloje buvo taikomos siekiant tik byloje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo, buvo būtinos ir realiai galėjo užtikrinti būsimo teismo sprendimo, įpareigojančio ieškovę per 3 mėnesius nugriauti statinį, įvykdymą.

57. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovas, kelis kartus reikšdamas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių prašymas yra viena iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių, tačiau visais atvejais dėl tokio prašymo pagrįstumo sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas kelis kartus sprendė atsakovo prašymą dėl skirtingo pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo šalių skundus dėl šių prašymų (ne) pagrįstumo, tačiau nė karto nebuvo nustatytas atsakovo piktnaudžiavimo minėta procesine teise faktas. Pažymėtina, kad ir ieškovė neįrodė, jog atsakovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu naudojosi pažeisdamas civilinio proceso įstatymus. Piktnaudžiavimu negali būti laikoma situacija, kuomet atsakovas, manydamas esant jo teisių pažeidimą, pakartotinai siekia, kad byloje laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos.

58. Ieškovė apeliaciniame skunde keletą kartų akcentuoja galimą atsakovo veiksmų (ne) sąžiningumą, teikiant prašymus taikyti apeliantės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ar derantis dėl taikos sutarties sąlygų, tačiau šiuo atveju atsakovo (ne) sąžiningumas, sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo klausimą, nėra nustatinėjamas. Kaip jau nurodyta aukščiau, reikalaudama atsakovą atlyginti jos galimai patirtą žalą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė privalėjo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, nuostolius bei priežastinį ryšį tarp neteisėto veikimo ir nuostolių atsiradimo, o nurodytos sąlygos nagrinėjamu atveju nėra nei įrodytos, nei pagrįstos. Atsakovas kitoje civilinėje byloje, kurioje sprendimas priimtas iš esmės jo naudai, prašęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, naudojosi savo procesinėmis teisėmis pagrįstai ir teisėtai.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, situacijos nekeičia ir faktas, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nebuvo pripažinti pagrįstais atsakovo (toje byloje – ieškovo) argumentai, susiję su viešojo intereso gynimu. Šiuo atveju vien atsakovo teisių pažeidimo pakako ieškinio patenkinimui 95 procentais, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad argumentai, susiję su viešuoju interesu, laikytini papildomais ir niekaip nedaro įtakos nagrinėjamos bylos procesinei baigčiai. Atsakovas ieškinį byloje, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, visų pirma reiškė siekdamas apginti savo interesus ir, nors dalis atsakovo argumentų, kurie buvo susiję su viešojo intereso gynimu, buvo pripažinti nepagrįstais, tai nekeičia laikinųjų apsaugos priemonių byloje taikymo pagrįstumo, kadangi šios priemonės buvo taikomos ne ginant viešąjį interesą, o siekiant išsaugoti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Todėl, priešingai nei teigia apeliantė, argumentų dėl viešojo intereso gynimo nepripažinimas pagrįstais, nelaikytinas esminiu civilinio proceso teisės pažeidimu, dėl ko būtų neteisingai išnagrinėta byla.

60. Atkreiptinas dėmesys, kad naudodamasis CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016, 36 punktas; 2019 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-403/2019, 21 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė neįrodė ir šių atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, o apeliaciniame skunde tokios teismo išvados neginčijamos. Dėl nurodyto, teisėjų kolegija dėl šių civilinės atsakomybės sąlygų taip pat plačiau nepasisako.

61. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad skundžiamame sprendime vertintos aplinkybės dėl galimo atsakovo sutikimo, detaliojo plano, projekto viešinimo ir dalis kitų, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi jos jau yra išanalizuotos Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismų procesiniuose sprendimuose, kuriuose konstatuoti tam tikrų procedūrų pažeidimai (negautas atsakovo sutikimas statyboms arčiau jo sklypo ribos, neatliktas visuomenės informavimas ir pan.), lėmę atsakovo teisių pažeidimus. Dėl to teisėjų kolegija nevertina ir apeliacinio skundo argumentų, susijusių su šiomis aplinkybėmis.

62. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovė savo veiksmais prisiėmė riziką dėl nuostolių atsiradimo, tačiau šiuo atveju svarbu yra tai, jog, nenustačius atsakovo pareigos atlyginti ieškovei žalą pagrindų, apskritai nėra tikslinga spręsti, ar ieškovė savo veiksmais prisiėmė riziką (dalį rizikos) dėl žalos atsiradimo. Be to, apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo teisėjų kolegijai situacijos vertinti kitaip. Šiuo atveju ieškovė nuostolius kildina iš jos sudarytų paskolos sutarčių, tačiau paskolos sutartis ieškovė sudarė jau po to, kai atsakovas kreipėsi į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo (ieškinys teisme pareikštas 2017 m. gruodžio 1 d., o pirmoji paskolos sutartis sudaryta 2018 m. vasario 15 d.), taip pat po to, kai 2018 m. sausio 11 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti gyvenamojo namo statybą bei sustabdyti 2017 m. spalio 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-21-171017-00929 galiojimą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir šioje byloje bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas. Taigi, pirmąją paskolos sutartį ieškovė sudarė jau galiojant jos atžvilgiu pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms ir ieškovei neturint informacijos, kad šios priemonės artimiausiu metu gali būti panaikintos (laikinosios apsaugos priemonės panaikintos 2018 m. balandžio 3 d.). Vadinasi, ieškovė, žinodama, apie jos atžvilgiu inicijuotą teismo procesą, kurio pasekmė galėtų būti statybą leidžiančio dokumento panaikinimas ir įpareigojamas nugriauti statinį, jos atžvilgiu taikomus apribojimus, nusprendė statybos veiksmus tęsti ir savo rizika sudaryti paskolos sutartis. Pažymėtina, kad ieškovė trečią paskolos sutartį sudarė jau po to, kai ieškinį dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo pateikė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė tokiais savo veiksmais prisiėmė galimų nuostolių (tiek dėl statinio griovimo, tiek dėl paskolos sutarčių tinkamo vykdymo) riziką.

Dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

63. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovei 5 000 Eur baudą. Atsakovas nurodo, kad ieškovė, teikdama akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį nagrinėjamoje byloje, o taip pat ir apeliacinį skundą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šiuo atveju konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto.

64. Piktnaudžiavimui procesine teise kreiptis į teismą, taip pat teise teikti apeliacinį skundą konstatuoti ir atitinkamai civilinei atsakomybei pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį taikyti neužtenka vien tik paties ieškinio pripažinimo nepagrįstu įsiteisėjusiu teismo sprendimu fakto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Kitaip tariant, piktnaudžiavimas teise kreiptis į teismą galimas tik žinomai nepagrįsto ieškinio atveju, t. y., kai asmuo ieškinio pateikimo metu žino ir supranta, kad jo ieškinys yra nepagrįstas ir negali būti tenkintas, arba bylos inicijavimu iš tikrųjų siekia ne ieškinio tenkinimo ir jo pažeistų teisių gynimo, bet kitų tikslų.

65. Priešingai, nei atsiliepime į apeliacinį skundą aiškina atsakovas, iš byloje esančios medžiagos negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ieškovė sąmoningai pareiškė akivaizdžiai jos pačios suvokimu nepagrįstą ieškinį. Pirmosios instancijos teismas ieškovės inicijuotoje civilinėje byloje tik konstatavo ieškovės pozicijos nepagrįstumą, nesutiko su jos aplinkybių aiškinimu bei vertinimu, tačiau skundžiamame sprendime nekonstatavo, kad pati ieškovė iš tikrųjų suprato visą situaciją būtent taip, kaip išaiškino teismas, tačiau tyčia klaidingai interpretavo susiklosčiusias aplinkybes savo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, inicijuodama bylą prieš atsakovą dėl kitų, nei deklaravo, tikslų. Skundžiamame teismo sprendime nėra konstatuota ir iš teismo padarytų išvadų apie ieškovės nepagrįstą poziciją ir nustatytų aplinkybių negalima daryti tikėtinos išvados, kad teise kreiptis į teismą ir teise teikti apeliacinį skundą ieškovė naudojosi ne pagal paskirtį (CPK 185 straipsnis). Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Ieškovės ieškinys buvo grindžiamas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, jame nebuvo nurodyti akivaizdžiai melagingi faktai, bet tik pateiktas kitoks, negu atsakovo ir teismo, tų pačių aplinkybių vertinimas. Dėl nurodyto spręstina, kad šiuo atveju nėra pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

66. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo nurodymų, ginčui aktualios teismų praktikos ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

67. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, o atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovės. Byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovas patyrė 1 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovės, kadangi jos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juice & Water group“ 2022 m. birželio 21 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktą prašymą ir kartu su juo pateiktus naujus dokumentus bei rašytinius paaiškinimus.

Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juice & Water group“ atsakovui V. J. 1 600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėAntanas RudzinskasAlma Urbanavičienė