- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-26
- Bylos Nr.
- e2S-1253-587/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23644-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“
- Ieškovas
- V. J., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2154-959/2019 pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Juice & water group“ dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. leidimo Nr. LSNS-21-171017-00929 panaikinimo ir neteisėtai vykdomų statybos darbų pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. T., U. J., J. L., V. P., Š. L., D. M., A. S., I. S., V. M., V. K., E. S.–K., uždaroji akcinė bendrovė „Grožio chirurgija“, V. S., Daugiabučio namo savininkų bendrija „Monolitas“, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Ž. R. projektavimo biuras, ir pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Juice & water group“ dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. leidimo Nr. LSNS-21-171017-00929 panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. T. ir V. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi tenkino ieškovo V. J. 2019 m. sausio 10 d. prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atlikti įrašą viešame registre draudžiantį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Juice & water group“ (toliau – ir UAB „Juice & water group“) sudaryti bet kokius sandorius dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Kaune (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo.
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi nutarė patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės mastą, t. y. viešame registre atlikti įrašą, draudžiantį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Juice & water group“ sudaryti bet kokius sandorius dėl žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Kaune, (duomenys neskelbtini), pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. išduotą leidimą Nr. LSNS-21-171017-00929 statomo daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių butų (patalpų) nuosavybės teisių perleidimo, įskaitant preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą.
Šalies argumentai
3. Atsakovė UAB „Juice & water group“ pateikė prašymą, kuriuo prašo: 1) įpareigoti per 10 dienų ieškovą V. J. į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 25 205,21 Eur UAB „Juice & water group” nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimui arba teismui pateikti banko garantiją šiai sumai; 2) ieškovui V. J. neįvykdžius teismo įpareigojimo sumokėti 25 205,21 Eur UAB „Juice & water group” nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimui arba teismui pateikti banko garantiją šiai sumai, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pritaikytas 2019 m. sausio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, nustatant, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdoma skubiai (nelaukiant įsiteisėjimo).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. 2019 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi atmestas atsakovės UAB „Juice & water group“ prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
5.1. nagrinėjamu atveju atsakovės prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo grindžiamas tuo, kad dėl draudimo sudaryti preliminariąsias sutartis su būsimaisiais butų pirkėjais neapibrėžtam terminui apribota atsakovės galimybė iš gyvenamojo namo statybos projekto gauti pajamas ir uždirbti planuojamą 504 104,29 Eur grynąjį pelną, kuris galėtų būti panaudotas kitiems projektams įgyvendinti. Atsakovė prognozuoja, kad dėl vykstančio proceso ir taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apimties, statybos pabaigos, butų pardavimo ir pelno gavimo terminas atsidės ne mažiau kaip metams, todėl galimi atsakovės nuostoliai sudaro 5 procentai metinių palūkanų nuo 504 104,29 Eur grynojo pelno sumos po mokesčių, t. y. 25 205,21 Eur.
5.2. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė pakankamai objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ji per vienerius metus iš butų pardavimų gautų 504 104,29 Eur grynojo pelno, o jo negavus, dėl to patirtų 25 205,21 Eur nuostolių. Įrodymų, patikimai patvirtinančių tai, kad 504 104,29 Eur planuojamo gauti grynojo pelno suma atsakovei sugeneruos dar 25 205,21 Eur pelno, kurio per vienerių metų laikotarpį negavus, ji patirs tokio dydžio nuostolius, teismui nepateikta. Teismas konstatavo, jog atsakovės deklaruojami būsimi nuostoliai nėra tikėtini ir realiai prognozuotini, sprendė, kad tai sudaro pagrindą atsakovės prašymą atmesti.
5.3. Be to, 2019 m. sausio 11 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos esant būtinumui užtikrinti status quo (liet. „esamą padėtį“) situaciją, užkertant kelią proceso vilkinimui, taip pat siekiant neapsunkti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, apsaugant potencialių butų pirkėjų teisėtus lūkesčius ir interesus, ir siekiant išvengti naujų ginčų teismuose su jau pasikeitusiais savininkais. Todėl net ir tuo atveju, jei ieškovas būtų įpareigotas užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą ir šio įpareigojimo neįvykdytų, byloje nebūtų pagrindo naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes jų taikymo būtinumas siekiant užtikrinti status quo bei apsaugoti potencialių butų pirkėjų teisėtus lūkesčius ir interesus dėl to neišnyktų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Juice & water group“ prašo:
6.1. panaikinti 2019 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti per 10 dienų ieškovą V. J. į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 25 205, 21 Eur UAB „Juice & water group” nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimui arba teismui pateikti banko garantiją šiai sumai;
6.2. ieškovui V. J. neįvykdžius teismo įpareigojimo sumokėti 25 205, 21 Eur UAB „Juice & water group” nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimui arba teismui pateikti banko garantiją šiai sumai, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pritaikytas 2019 m. sausio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, nustatant, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdoma skubiai (nelaukiant įsiteisėjimo).
Žemesnės instancijos teismas
7. Atskirasis skundas grindžiamas šias argumentais:
7.1. atsakovės įsitikinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo nėra pagrįstas, nes atsakovės nurodytas pelnas ir nuostoliai nėra tikėtini ir realiai prognozuotini.
7.2. Pažymėjo, kad vienas Gyvenamojo namo statybų finansavimo šaltinių turėjo būti iš pirkėjų gauti avansai pagal preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis. Šiuo metu atsakovė yra sudariusi tris preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis su U. J., J. L. ir V. P., kurių pagrindu gavo 70 000 Eur avansu, iš kurių buvo finansuojama namo statyba. Gyvenamajame name yra suplanuota iš viso 21 butas, todėl jei ne pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė būtų galėjusi sudaryti 18 preliminarių pirkimo – pardavimo sutarčių. Iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo buvo vedamos derybos dėl preliminarių sutarčių pasirašymo su 5 asmenimis. Atsakovė sudariusi 18 preliminarių sutarčių už kiekvieną jų būtų gavusi nemažiau kaip nuo 15 000 Eur iki 40 000 Eur avanso, ko pasėkoje būtų gavusi apie 300 000–400 000 Eur pajamų, iš kurių būtų galėjusi finansuoti statybas. Uždraudus sudaryti preliminarias sutartis ir atsakovei neturint iš ko finansuoti statybų, statybos yra faktiškai sustabdytos, nors tiesiogiai laikinosios apsaugos priemonės statybų neriboja. Susidariusi situacija lemia, kad atsakovė negali baigti statybų ir pardavinėti butų, kas lemia, kad dėl vykstančio teisminio proceso yra neribotam terminui atidedamas atsakovės pelno gavimas iš šio statybos projekto. Atsakovės apskaičiuota Gyvenamojo namo statybų sąmata yra 1 317 679,71 Eur. Planuojamos pardavimo pajamos kartu su požeminėmis parkavimo vietomis sudarytų 2312000 Eur. Atsižvelgiant į tai, projekto grynąjį pelną sudarytų 504104,29 Eur. Skaičiavimai atlikti atsižvelgiant į rinkos kainas, tinkamą kvalifikaciją turinčio asmens, todėl nesuprantama, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad gautina grynojo pelno suma nėra reali ir pagrįsta.
7.3. Akivaizdu, kad verslininkui apribojus galimybę įgyvendinti konkretų projektą ir gauti iš to pajamas bei pelną, yra sustabdomas pinigų apyvartos procesas, ko pasėkoje bus gautas mažesnis pelnas. Mažesnis pelnas laikytinas negautomis pajamomis, kurios priskirtinos žalai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), tokios žalos atsiradimo faktas yra tiesioginis atsakovės atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių rezultatas. Nors akivaizdu, kad tokiu būdu dėl sustabdytų statybų atsakovė patirs netiesioginių nuostolių, jų apskaičiavimas yra sudėtingas – nei teisės aktai, nei teismų praktika nenumato tokios žalos apskaičiavimo mechanizmų. Tokioje situacijoje taikytinas CK 1.8 straipsnis, kuris numato, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija).
7.4. CK 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnio ir 6.261 straipsnio aiškinimas atskleidžia, kad asmuo dėl negalėjimo naudotis savo pinigais patiria nuostolius, kuriuos skolininkas turi kompensuoti. Nesant reguliavimo asmens nuostoliams apskaičiuoti dėl sustabdytos veiklos ir apribotos galimybės gauti pajamas, nuostoliams apskaičiuoti pagal analogiją yra logiška vadovautis CK 6.210 straipsniu ir nuostoliais laikyti pinigų sumą, kurią sudaro 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo atsakovės gautino pelno, pardavus Pastate esančius butus. Galimais atsakovės nuostoliais dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių laikytinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 504 104,29 Eur grynojo pelno sumos už vienerius metus, kurios sudaro 25 205,21 Eur.
Atsiliepimas
8. Ieškovas V. J. atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti nepakeistą 2019 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2154-1041/2019. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. atsakovės atskirasis skundas yra grindžiamas analogiškais motyvais, kaip ir jos prašymas teismui dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kurie yra išnagrinėti pirmosios instancijos teismo. Kauno apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės deklaruojami būsimi nuostoliai nėra tikėtini ir realiai prognozuotini. Atsakovė nepateikė pakankamai objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ji per vienerius metus iš butų pardavimo gautų 504104,29 Eur grynojo pelno, o jo negavus, dėl to patirtų 25205,21 Eur nuostolių. Apeliantei, prašančiai taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą kilo pareiga įrodyti nuostolių priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei tokių nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas tik suteikia prielaidas tokio prašymo pateikimui, bet jis savaime nelemia nuostolių atlyginimo užtikrinimo poreikio konstatavimo, teismui nenustačius šio instituto taikymui būtinų pagrindų.
8.2. Aplinkybe, kad atsakovė iki šios bylos išnagrinėjimo negali sudaryti preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių esminės įtakos jos planuojamam gauti grynajam pelnui negali turėti. Atsakovės pateiktų sąmatų realumas ir teisėtumas yra abejotinas, nes jose nenurodyta nei jų parengimo data, neaišku, kas jas parengė.
8.3. Iš tiesų, atsakovė nepatirs jokių realių nuostolių, nes net ir atmetus ieškovų ieškinį ir nepanaikinus statybos leidimo bei neįpareigojus nugriauti statinio, atsakovė ankščiau ar vėliau parduos Gyvenamojo namo butus bei gaus iš to pelną, kuris buvo suplanuotas. Duomenų, kurie patvirtintų, jog šiai dienai sudarius preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis atsakovė gautų didesnį grynąjį pelną, nei pavyzdžiui jas sudarius po pusės metų ar metų, nepateikta. Atsakovės argumentai, kad ji sudariusi preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis galėtų šias pinigines lėšas investuoti į kitus projektus bei iš to gauti pelną yra tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, samprotavimai.
8.4. Visiškai nepagrįsta ir elementariai logikai prieštaraujanti atsakovės versija, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ji nebeturi pajamų vykdyti Gyvenamojo namo statybas. Vargiai tikėta, kad virš milijono eurų kainuojančio (pagal pačios atsakovės parengtą sąmatą - 1 317 679 Eur) šešių aukštų daugiabučio gyvenamojo namo objekto statybą profesionalus statytojas būtų suplanavęs vykdyti išimtinai iš preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių gauto avanso. Atsakovė nepateikė jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad turi realius 19 butų pirkėjus.
9. Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
9.1. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tuo, jog nagrinėjamu atveju atsakovė reikšdama reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, Inspekcijos nuomone, turėjo pareigą įrodyti, jog dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, arba tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Savo ruožtu, vien tai, ar bus pritaikytas galimų nuostolių užtikrinimo institutas, ar ne, ar ieškovas įvykdytų nurodymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą, ar ne (jei toks ir būtų pritaikytas), nagrinėjamu atveju savaime nėra laikytina pagrindu panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi CPK 150 straipsnio 2 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Inspekcijos nuomone, atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų bei duomenų, jog yra pagrindas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo metu nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Priešingai, atsakovės atskirojo skundo turinys akivaizdžiai patvirtina, kad esant nepritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, atsakovė sudarinėtų preliminarias butų pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. „status quo <...> situacija“ nebūtų užtikrinta, neužkirstas kelias proceso vilkinimui, apsunkintas ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas ir neapsaugoti potencialių butų pirkėjų teisėti lūkesčiai ir interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis 2 dalis ir 3 dalis).
11. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas jos prašymas įpareigoti ieškovą V. J. užtikrinti galimus atsakovės nuostolius, galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
12. Šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 146 straipsnio 1 dalis). CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma dviejų sąlygų visuma: realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių. Sprendžiant dėl aptariamo procesinio instituto taikymo galimybės turi būti vertinama faktinių aplinkybių visuma, teismas spręsdamas dėl tokio atsakovės prašymo pagrįstumo ir jo patenkinimo, taip pat turi atsižvelgti į kilusio ginčo pobūdį (2019 m. kovo 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-464/2019).
13. Aptariamu atveju nagrinėjamo klausimo kontekste teisiškai reikšminga aplinkybė yra tai, kad šioje byloje yra ginčijamas statybos leidimo, kurio pagrindu atsakovė vykdo daugiabučio gyvenamojo namo statybą, išdavimas.
14. Ieškovas V. J. prašo panaikinti 2017 m. spalio 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimą statyti naują statinį Nr. LSNS-21-171017-00929 pagal Ž. R. projektavimo biuro parengtą „Gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, naujos statybos projektas“ projektą ir įpareigoti atsakovę UAB „Juice & water group“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti naujai statomą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Kaune, ir išardyti visas jo konstrukcijas. To nepadarius nustatytu terminu, suteikti teisę vykdyti teismo sprendimą teismo antstoliui, sprendimo vykdymo išlaidas išieškant iš statytojo.
15. Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas patikslintu ieškiniu prašo: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. išduoto leidimo statyti naują statinį Nr. LSNS-21-171017-00929 dalį, kuria suteikiama teisė statytojui žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune statyti naują statinį – gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, kurio paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), kategorija – ypatingas statinys; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Juice & water group“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pradėtą statyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kaltų asmenų: Kauno miesto savivaldybės administracijos, Ž. R. projektavimo biuro lėšomis, o jei šio įpareigojimo UAB „Juice & water group“ teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę Inspekcijai atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, Ž. R. projektavimo biuro.
16. Šioje byloje pareikštais ieškinio reikalavimais iš esmės yra ginčijama apeliantės teisė statyti naują statinį – daugiabutį gyvenamą namą. Apeliantės teisė gauti pajamas, pardavus daugiabučiame name pastatytus butus, netiesiogiai taip pat lieka užginčyta. Šioje proceso stadijoje negalima daryti išvados, jog apeliantė, išnagrinėjus civilinę bylą, teisę baigti statybos darbus ir gauti pajamas iš naujame statinyje pastatų butų pardavimo išsaugos visa apimtimi, kaip pati tikisi. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tai pagrįstai leidžia abejoti realia tikimybe, jog atsakovė nuostolių patirs būtent dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
17. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytiems argumentams, jog 2019 m. sausio 11 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos esant būtinumui užtikrinti status quo (liet. „esamą padėtį“) situaciją, apsaugant potencialių butų pirkėjų teisėtus lūkesčius ir interesus, ir siekiant išvengti naujų ginčų teismuose su jau pasikeitusiais savininkais. Todėl net ir tuo atveju, jei ieškovas būtų įpareigotas užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą ir šio įpareigojimo neįvykdytų, byloje nebūtų pagrindo naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes jų taikymo būtinumas siekiant užtikrinti status quo bei apsaugoti potencialių butų pirkėjų teisėtus lūkesčius ir interesus dėl to neišnyktų.
18. Aplinkybė, kad apeliantė matematiškai apskaičiavo statybos projekto kaštus ir galimas gauti pajamas, savaime nėra pakankama konstatuoti, kad atsakovė įrodė galimus patirti nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo V. J. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentui, jog iš daugiabučio namo statybos gaunamo grynojo pelno apimtis priklauso nuo eilės veiksnių, tarp kurių reikšmingiausi yra nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai, ekonominė padėtis valstybėje, nekilnojamojo turto pasiūlos ir paklausos dydžiai, būsto paskolų normos bei kiti kriterijai. Atskirajame skunde apelianto nurodytos aplinkybės nėra pakankamos daryti išvadą, jog atsakovei pavyks parduoti visus statomus butus apeliantės nurodytu laikotarpiu ir už apeliantės nurodytą kainą.
19. Teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas. Apeliantė nepagrindė nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo tikėtinumo. Taip pat neįrodinėjo, jog gali būti apsunkintas tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimas arba nebus galimybės juos kompensuoti, netaikius užtikrinimo priemonių.
20. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai atsižvelgė į abiejų proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nei vienai proceso šaliai nesuteikė nepagrįsto procesinio pranašumo.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.