Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-03-28 · Civilinė byla Nr. e2-404-464/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-01-31Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-03-28Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-05-28Kauno apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2020-04-23Lietuvos apeliacinis teismas
  5. KasacijaNutartis · 2021-03-10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
e2-404-464/2019
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00878-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Jusvera“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Klovima“
Civilinė byla Nr. e2-404-464/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00878-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Jusvera“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties dalies taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą civilinėje byloje Nr. e2-2407-230/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Jusvera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Klovima“ dėl sutarties pripažinimo sudaryta ir atsakovės priešieškinį dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB ,,Jusvera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2018-10-17 pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė UAB „Klovima“ jai pardavė vilkiką DAF FT LD XF 105.460SC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta, priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad su atsakove 2017-04-13 pasirašė autotransporto priemonių nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė jai, be kita ko, išnuomojo ir perdavė naudotis ginčo vilkiką. Sutartyje buvo numatyta, kad likus 3 mėn. iki jos pabaigos nuomininkas turi pasiūlyti ir siekti įgyvendinti pirmumo teisę įsigyti transporto priemonę, o nuomotojas įsipareigojo transporto priemonę parduoti už kainą, kuri lygi pradinės jo kainos ir sumokėtų įmokų skirtumui. Ieškovės teigimu, ji, nusprendusi anksčiau laiko išpirkti vilkiką, susitarė su atsakove, kad į jo kainą bus įskaitytas jau sumokėtas nuomos mokestis. Atsakovė su tokiu pasiūlymu sutiko ir 2018-10-17 išrašė PVM sąskaitą faktūrą 43 691,19 Eur sumai. Ir nors ieškovė 2018-10-17 minėtą sumą atsakovei sumokėjo, ši pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį atsisakė.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apygardos teismas 2018-11-15 nutartimi patenkino ieškovės UAB ,,Jusvera“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovei UAB „Klovima“ perleisti vilkiko DAF FT LD XF 105.460SC nuosavybės teisę, jį įkeisti ar kitaip juo disponuoti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2019-01-31 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-163-464/2019, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

4. Atsakovė UAB ,,Klovima“ 2018-12-14 teismui pateikė priešieškinį, kuriame prašė išreikalauti iš ieškovės UAB ,,Jusvera“ neteisėtai valdomą vilkiką DAF FT LD XF 105.460SC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Nurodė, kad, priešingai nei ieškinyje tvirtina ieškovė, šalių jokie sutartiniai teisiniai santykiai nesieja, kadangi ji 2017-04-13 vienašališkai nutraukė nuomos sutartį. Transporto priemonės savininke buvo ir yra atsakovė, todėl ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo ja naudotis.

6. Atsakovė galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti priešieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovei valdyti ir naudoti vilkiką, įpareigojant ieškovę perduoti ginčo turtą atsakovei, o 2018-12-17 pateikė dar ir prašymą dėl jos nuostolių, galimų dėl ieškovės iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, prašydama įpareigoti ieškovę sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 12 000 Eur.

Atsiliepimas

7. Atsakovės teigimu, jos veikla susijusi su įvairių transporto priemonių nuoma. Dėl teismo 2018-11-15 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji ne tik neatgauna vilkiko, bet ir negali jo išnuomoti tretiesiems asmenims ir tokiu būdu gauti pajamas. Teigia, kad pagal tarp šalių pasirašytą vilkiko nuomos sutartį iš ieškovės arba bet kurio kito nuomininko galėtų gauti 2 000 Eur plius PVM nuomos mokestį per mėnesį. Kadangi nagrinėjama civilinė byla užtruks ne trumpiau nei 6 mėn., minimalūs nuostoliai yra / neabejotinai bus 12 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Kauno apygardos teismas abu atsakovės UAB ,,Klovima“ prašymus išsprendė 2018-12-19 nutartimi. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas patenkino iš dalies ir uždraudė ieškovei UAB ,,Jusvera” valdyti ir naudoti vilkiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje, o kitą šio prašymo dalį atmetė. Prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo patenkino ir įpareigojo ieškovę UAB ,,Jusvera” per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos įmokėti į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 12 000 Eur sumą, kuri užtikrintų atsakovės UAB „Klovima“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, arba pateikti tokiai pat sumai banko garantiją.

9. Teismas pripažino, kad priešieškinio dalykas ir faktinis pagrindas suformuluoti aiškiai, yra pridėti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys priešieškiniu įrodinėjamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl pripažino šį priešieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo tikėtinai pagrįstu. Taip pat teismas nustatė ir grėsmės galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimą kaip antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą. Šią grėsmę patvirtinančiais nurodė tokius veiksmus bei faktus: atsakovė 2018-11-14 vienašališkai nutraukė šalių sudarytą ginčo transporto priemonės (vilkiko) nuomos sutartį bei pareikalavo grąžinti ginčo objektą; ieškovė šiuo metu neturi teisinio pagrindo naudoti bei valdyti jai perduotą ginčo turtą (vilkiką); ieškovei savo ūkinėje komercinėje veikloje naudojantis ginčo turtu (vilkiku) ir gaunat iš to ekonominę naudą, daikto savininkė (atsakovė) patiria dėl to nuostolių, kadangi negauna nei nuomos mokesčio iš ieškovės, nei pati gali juo naudotis, valdyti ar disponuoti (pavyzdžiui, išnuomoti kitam subjektui); ūkinėje komercinėje veikloje naudojamas daiktas dėvisi, jo vertė mažėja, taigi daikto savininkė (atsakovė) gali patirti ir didesnių nuostolių.

10. Teismas apribojo ieškovės teisę valdyti ir naudotis vilkiku, tačiau netenkino atsakovės prašymo dalies dėl ieškovės įpareigojimo šį vilkiką perduoti dabartinei jo savininkei (t. y. atsakovei). Teismas nurodė, kad tokios laikinosios priemonės iš esmės reikštų priešieškinio reikalavimo patenkinimą (prašymas sutampa su priešieškinio dalyku), o tuo būtų pažeistas šalių lygybės principas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad dėl tokio jos prašymo nepatenkinimo jai galimai palankus teismo sprendimas galėtų likti neįvykdytas – faktiškai perduoti turtą yra įmanoma bet kuriuo atveju. Byloje nėra ir duomenų, kad ieškovė gadina, žaloja ginčo objektą, naudoja jį ne pagal paskirtį ir pan. Teismo vertinimu, ginčo objekto perdavimas atsakovei suteiktų galimybę jį valdyti ir juo naudotis pačiai atsakovei, kas taip pat lemtų jo nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą bei galėtų apsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymam, jeigu jos ieškinys būtų tenkinamas.

11. Pasisakydamas dėl atsakovės prašymo taikyti nuostolių atlyginimo institutą, teismas atsižvelgė į atsakovės UAB „Klovima“ veiklos pobūdį (transporto priemonių ir įvairios žemės ūkio technikos nuoma), į tai, kad už ginčo vilkiko nuomą ši gaudavusi iš ieškovės 2 000 Eur pajamas, bei nurodė, kad anksčiau šioje byloje priimta 2018-11-15 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis, be kita ko, atsakovei uždrausta disponuoti ginčo turtu, buvo apribota ir jos galimybė šį ginčo turtą nuomoti bei gauti pajamas iš tokios veiklos. Todėl atsakovė dėl jai taikytos laikinosios apsaugos priemonės (ieškovės ieškinio netenkinimo atveju) galėtų patirti nuostolius. Atsižvelgiant į tikėtiną šios bylos nagrinėjimo trukmę, atsakovei galėtų sudaryti 12 000 Eur (6 mėn. x 2 000 Eur) nuostolių suma dėl jai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

12. Iš atsakovės į bylą pateiktų duomenų teismas taip pat nustatė, kad jos finansinė padėtis yra gana sunki, jai suteikta aukšta (9 klasė) bankroto reitingo rizika, aukščiausia (10 klasė) vėlavimo atsiskaityti reitingo rizika. Iš ieškovės 2017 m. balanso duomenų nustatė, kad ji turi turto už 237 629 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 322 435 Eur (visą šią sumą sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). Iš ieškovės 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatė, kad įmonės nuostoliai 2017 m. sudarė 87 992 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės finansinės padėties sudėtingumą patvirtina ir pačios ieškovės ieškinys, kuriame ji prašė atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą dėl sunkios turtinės padėties.

13. Nurodytos faktinės aplinkybes teismui leido padaryti išvadą, kad 12 000 Eur suma ieškovei galimai yra didelė. Taigi, jeigu nebūtų taikytas atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimas, o ieškovės ieškinys nepatenkintas, realus nuostolių išieškojimas galėtų pasunkėti, nes ieškovei atlyginti tokio dydžio atsakovės patirtus nuostolius būtų sudėtinga. Tokios aplinkybės ir lėmė teismo išvadą dėl poreikio užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Ieškovė UAB ,,Jusvera“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018-12-19 nutarties dalį, kuria patenkintas atsakovės prašymas dėl jos nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Kol nėra priimtas teismo sprendimas, įpareigojantis ieškovę grąžinti atsakovei vilkiką, ji neturi galimybės juo disponuoti, be kita ko, jį perduoti tretiesiems asmenims nuomos pagrindais ir, atitinkamai, gauti tokias pajamas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ne taikomos laikinosios apsaugos priemonės trukdo atsakovei išnuomoti vilkiką, o aplinkybė, kad jis yra pas ieškovę. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės nėra priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovės nurodomais galimais nuostoliais.

14.2. Net ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones atsakovė negalės išnuomoti vilkiko, nes jis yra ieškovės žinioje. Atsakovė tariamus nuostolius patirs nepriklausomai nuo jai taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.

14.3. Tuo atveju, jei ieškovė nesumokės skundžiamoje nutartyje nurodytos sumos ir dėl to laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos, atsakovė galės sudaryti tariamą sandorį ir vilkiką perleisti tretiesiems asmenims. Vilkiko nuosavybės perleidimo atveju būtų eliminuotas ginčo dalykas, todėl teismas privalėtų bylą nutraukti ir tokiu būdu ieškovei būtų atimta galimybė apginti savo pažeistas teises. Todėl nuostolių atlyginimo institutas ieškovės atžvilgiu neturėtų būti taikomas.

Atsiliepimas

15. Atsakovė UAB ,,Klovima“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

15.1. Teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad pareikštas priešieškinis yra preliminariai pagrįstas.

15.2. Ginčas vyksta dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sudarymo fakto pripažinimo, o ne dėl nuomos santykių egzistavimo. Dėl šios priežasties ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad turi teisę disponuoti ginčo objektu.

15.3. Teismas, įvertinęs visas faktines aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pagrįstai nutarė, kad pati atsakovė, būdama teisėta ginčo objekto savininke, negalėdama jo turėti savo žinioje, juo naudotis ar kitaip šia transporto priemone disponuoti, patiria dėl to didelius nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo prielaidų

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patenkintas atsakovės UAB ,,Klovima” prašymas dėl jos nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagal ieškovės UAB „Jusvera“ prašymą taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismo nutarties dalies, kuria iš dalies buvo patenkintas atsakovės kartu su priešieškiniu pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas atskirajame skunde nėra keliamas.

17. CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.

18. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma dviejų sąlygų visuma: realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių.

19. Šia teisės norma siekiama ieškovo bei atsakovo interesų pusiausvyros, procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių derinimo, taip pat šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams įgyvendinimo, ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad turi būti užtikrinamas tikėtinų ir realiai prognozuotinų atsakovo nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje gali tokių nuostolių atsirasti, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš pat pradžių) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871-186/2015).

20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi ir tokios pozicijos, kad teismas, spręsdamas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos ribojimo pobūdį ir mastą, padarinius dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ribojant atsakovo veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012).

Dėl atsakovės nuostolių

21. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, konstatavo, kad atsakovė tikėtinai pagrindė nuostolių atsiradimo faktą. Tokia teismo išvada reiškia, kad teismas įžvelgė ir priežastinį ryšį tarp 2018-11-15 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. draudimo atsakovei perleisti vilkiko nuosavybės teises, jį įkeisti ar kitaip juo disponuoti iki teismo sprendimo byloje priėmimo, ir atsakovės UAB ,,Klovima“ nurodytų pajamų (nuomos mokesčio už ginčo turtą) praradimo. Apeliantė UAB ,,,Jusvera“ atskirajame skunde teigia, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nėra priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovės nurodytais galimais nuostoliais. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atskirojo skundo pozicija iš esmės sutinka.

22. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, asmuo paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl jų gali egzistuoti tam tikra tikimybė nuostoliams atsirasti ateityje arba jie gali būti patiriami ir tuojau pat po šių priemonių taikymo. Tačiau nuostolių atlyginimo užtikrinimas, kaip pirmiau minėta, taikytinas tik tuomet, kai galimi nuostoliai susiję su teismo nutarties pagrindu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir yra tikėtini bei realūs. Todėl asmuo, kuris dėl jo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių teigia patiriantis / patirsiantis nuostolius, turi įrodyti jų priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tokių nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį (CPK 12 str., 178 str.).

23. Atsakovė savo prašyme taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, kurie, kaip ji tvirtina, atsirado ir dar atsiras būtent dėl apeliantės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino ribojimo disponuoti ginčo vilkiku, nurodė, kad nuostolius sudaro pajamos, kurias ji gautų ginčo vilkiką išnuomojusi tretiesiems asmenims arba iš pačios apeliantės.

24. Viena vertus, bylos faktinės aplinkybės ir joje esantys rašytiniai įrodymai (ginčo vilkiko nuomos sutartis) patvirtina faktą, kad atsakovės veikla yra susijusi su transporto priemonių nuoma ir vienas iš jos pajamų šaltinių yra būtent tokio tipo pajamos. Taip pat tai, kad atsakovė nuomos sutarties pagrindu perdavė apeliantei ginčo vilkiką, kurio atžvilgiu šiuo metu yra taikomi disponavimo ribojimai, naudoti ir valdyti už sutartyje numatytą mokestį.

25. Kita vertus, sprendžiant dėl aptariamo procesinio instituto taikymo galimybės turi būti vertinama faktinių aplinkybių visuma. Šiuo atveju teismas, spręsdamas dėl tokio atsakovės prašymo pagrįstumo ir jo patenkinimo, taip pat turėjo atsižvelgti tiek į kilusio šalių ginčo pobūdį, kiekvienai iš šalių teigiant apie būtent jos nuosavybės teisių į ginčo objektą buvimą, tiek į aplinkybę, kad tikrasis ginčo objektu tapiusios transporto priemonės savininkas galės būti nustatytas tik šį ginčą išnagrinėjus iš esmės pagal CPK nustatytas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, tiek ir į faktą, kad nors apeliantei (ieškovei) neskundžiama ir jau įsiteisėjusia 2018-12-19 nutarties dalimi buvo nustatytas draudimas atlikti bet kokius valdymo ir naudojimo veiksmus su ginčo vilkiku iki teismo sprendimo įsiteisės, tačiau atsakovė nebuvo paskirta šio turto saugotoja ir jai turtas neperduotas. Teismas tokį savo sprendimą argumentavo galimu ginčo objekto nusidėvėjimu dėl naudojimo ir jo vertės pokyčiais, jeigu vilkikas būtų perduotas atsakovei (šios nutarties 10 p.).

26. Vadinasi, teismas, be pirmesne savo nutartimi taikytų disponavimo ribojimų, siekė apriboti ir atsakovės valdymo bei faktinio naudojimosi ginčo objektu teises, kad šis objektas nenuvertėtų, kas iš esmės atitinka procesinę besiginčijančių dėl šio daikto šalių lygybę ir nei vienai jų nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį. Pažymėtina, kad atsakovė šios nutarties dalies, faktiškai reiškiančios ir tai, kad ji iki ginčas bus galutinai išspręstas negali perimti iš apeliantės vilkiko ir perduoti šį daiktą nuomai kitiems asmenims, neskundė.

27. Kaip buvo nurodyta, apeliantė pareiškė reikalavimą pripažinti būtent ją ginčo vilkiko savininke, deklaruodama jo kainos sumokėjimą šalių susitarimu ir prašydama pripažinto tokios jos pirkimo – pardavimo sutarties su atsakove sudarymą. Ji įrodinėja, kad ginčo turtu turi teisę disponuoti, nes pasinaudojo nuomos sutartyje nurodyta galimybe ir šį turtą iš atsakovės išpirko, taip faktiškai tapdama jo savininke. Teismas, įvertindamas šį reikalavimą bei jo pagrindą, kai sprendė dėl atitinkamų laikinųjų apsaugos priemonių (draudimų) atsakovei nustatymo, pagal preliminaraus vertinimo doktriną pripažino jį pagrįstu. Taip pat, kaip jau yra aptarta šios nutarties 25 punkte, pasisakydamas dėl atsakovės pareikšto priešieškinyje prašymo išreikalauti ginčo vilkiką iš apeliantės valdymo, skundžiamoje nutartyje aiškiai išdėstė poziciją, reiškiančią, kad bet kuriai iš šalių naudojantis ginčo turtu savo ekonominių poreikių patenkinimui šis turtas galėtų prarasti dalį vertės, o tai neatitiktų nei vienos iš ginčo šalių interesų. Todėl įsiteisėjusiomis nutartimis (vienos jų įsiteisėjusia dalimi) abiems šalims yra uždrausti tokie veiksmai, kurie galėtų lemti ginčo turto nusidėvėjimą.

28. Todėl bet kuriuo atveju nėra teisinių ir faktinių prielaidų (galimybės) gauti pajamų iš šio turto naudojimo, antraip tai šaliai, kuriai teismas priteistų ginčo turtą, jis galėtų atitekti mažesnės vertės, nei buvo / yra šalių ginčo atsiradimo metu. Tokioje situacijoje nėra prielaidų nesutikti ir su atskirojo skundo argumentais, kad atsakovės prašyme nurodyti kaip galintys atsirasti nuostoliai nėra priežastiniu ryšiu susiję su byloje jai pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes, teismui atsisakius perduoti ginčo objektą atsakovei, ji, atitinkamai, negalėtų jo perduoti naudotis kitiems asmenims. Atsakovės nurodytas nuostolių susidarymo mechanizmas akivaizdžiai neatitinka abiems šalims vienoda apimtimi taikomų draudimų disponuoti (atsakovei) / valdyti / naudoti ginčo daiktą. Daiktui faktiškai esant pas apeliantę, kuri įsitikinusi savo pačios teisės jį valdyti ir disponuoti turėjimu, atsakovė negali pagrįstai tikėtis gauti jos nurodomas pajamas iš šio turto eksploatavimo. Kitaip tariant, kol byloje nėra priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, kuriuo būtų išspręsti šalių vienas kitam pareikšti priešpriešiniai reikalavimai, nėra pagrindo nei išvadai, kad apeliantė turtu disponuoja neteisėtai, nei kad atsakovė ateityje galės ir turės galimybę disponuoti turtu ir gauti atitinkamas pajamas. Šioje proceso stadijoje aišku tik tai, kad buvo būtina užtikrinti ginčo objekto (status quo) išsaugojimą iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.

29. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo pozicija šiuo klausimu taip pat nėra nuosekli, kadangi teismas ta pačia 2018-12-19 nutartimi, pritaikydama laikinąsias apsaugos priemones, apeliantei uždraudė valdyti ir naudotis ginčo turtu, tačiau tuo pačiu įpareigojo ją įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą, nuostolių, susijusių su tokio turtu naudojimu, užtikrinimą. Tokiu atveju, apeliacinio teismo vertinimu, racionaliausia būtų nustatyti atitinkamo turto saugotoją ir šalys gali kreiptis į teismą su atitinkamais prašymais.

30. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai, todėl skundžiama nutarties dalis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkintinas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Kiti skundo argumentai teisinės reikšmės neturi, todėl dėl jų nepasisakoma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį, kuria patenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Klovima“ prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo, panaikinti.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klovima“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.

Teisėja Dalia Kačinskienė