Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-09-14 · Civilinė byla Nr. eA2-21795-1099/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-14
Bylos Nr.
eA2-21795-1099/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Pavel Liubkevič
Ieškovas
akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
Atsakovas
G. B., A. B.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Adminsta“
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugsėjo 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų (atsakovų) G. B. ir A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-213-600/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams G. B. ir A. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Adminsta“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-213-600/2022, ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį tenkino – priteisė ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ solidariai iš atsakovų A. B. ir G. B. 6 470,77 Eur skolos, 629,20 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (7 099,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 162,55 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų į valstybės biudžetą 13,68 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1363-580/2022, atsakovų A. B. ir G. B. apeliacinius skundus atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjai (atsakovai) G. B. ir A. B. 2022 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-213-600/2022 ir jį atnaujinus, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovų atžvilgiu atmesti.

4. Pareiškėjai nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-213-600/2022 naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu, taigi egzistuoja konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-213-600/2022 negalėjo būti nustatytas, nes šiuos faktus ieškovė nuo teismo nuslėpė. Teigia, kad pareiškėjai šių faktų neturėjo ir negalėjo turėti, nes šiuos faktus turėjo ir žinojo tik ieškovė, o juos sužinojo tik kai apskundė minėtoje civilinėje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

5. Pareiškėjai pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2-213-600/2022 esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė nedeklaravo šilumos paskirstymo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendrasavininkėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonėms vadovauja tas pats asmuo N. F.), kurioms minėtame pastate priklauso dvi patalpos (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Anot atsakovų, ieškovė neskaičiavo šioms įmonėms mokesčių ir nesiuntė sąskaitų už šilumos energiją, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), lygiai taip pat kaip ir atsakovams nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra šildomos iš centralizuotų sistemų. Aiškina, kad nurodytas aplinkybes patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių patalpų Nekilnojamojo turto registro išrašai dėl jų šildymo iš centralizuotų sistemų. Be to, minėtos įmonės tik nuo 2022 m. birželio mėnesio bando įteisinti joms nuosavybės teise priklausančių patalpų atjungimo nuo centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų formalumus.

6. Taigi, anot pareiškėjų, ieškovė nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nerašo jokių sąskaitų už šilumos energiją ir neteikia jokių reikalavimų apmokėti už šilumos energiją, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnio nuostatoms.

Šalies argumentai

7. Pareiškėjai nurodo, kad priešingai nei deklaruoja ieškovė, bendras naudingas patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), plotas yra ne 1 610,4 kv. m, o mažiausiai 1 906,93 kv. m (1 610,4 kv. m + 199,44 kv. m UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančios patalpos plotas + 97,09 kv. m UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančios patalpos plotas). Pareiškėjų vertinimu, tokiu būdu ieškovės skaičiavimas dėl paskirstytos šilumos yra neteisingas, o atsakovų skola ieškovei yra ne 6 470,77 Eur, o 5 241,16 Eur. Pažymi, kad minėtos aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pareiškėjai aiškina, kad ieškovės pateikti įrodymai, kuriais ji rėmėsi (VŠT Mokesčių paskaičiavimo pažyma, Vilniaus energijos Mokesčių paskaičiavimo pažyma, sąskaitos, sunaudoto šilumos kiekio paskirstymo name lentelė, sunaudoto šilumos kiekio naudingam plotui šildyti paskirstymo lentelė (atsakovų patalpoms), suvartotos šilumos energijos paskirstymas pastatuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d., suvartotos šilumos energijos paskirstymas pastatuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d.), nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovė šilumą paskirsto pastate esantiems vartotojams, įskaitant atsakovus. Taigi, priešingai nei nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-213-600/2022, ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1363-580/2021, ieškovė neįrodė jos nurodytų aplinkybių, kad sąskaitos už šilumos energiją atsakovams išrašytos pagrįstai. Be to, ieškovės pateikti įvadinių šilumos skaitiklių aktai irgi nepatvirtina ieškovės ieškinyje nurodytų reikalavimų pagrįstumo, t. y. nepatvirtina, kad ieškovės atsakovams išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra pagrįstos ir atitinka Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 nustatytas šilumos paskirstymo ir apskaičiavimo taisykles. Anot pareiškėjų, ieškovės pateiktas Šilumos punktų žemėlapis taip pat nepatvirtina jokių ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, yra abstraktus ir neturi jokios įrodomosios galios.

Šalies argumentai

9. Pareiškėjai nurodo, kad siekdami įforminti atsijungimą nuo centralizuoto šildymo sistemos, parengė ir į bylą pateikė 2020 m. kovo 11 d. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), atjungiamų nuo centrinio šildymo sistemos, paprastojo remonto projektą, parengtą 2020 m. (toliau – Projektas), kuriuo atsakovai įrodinėjo jiems priklausančių ginčo patalpų atjungimą nuo centralizuoto šildymo ir faktą, kad šios patalpos šildomos iš jose įrengto šaltinio – elektrinio katilo šildymui. Taip pat pareiškėjai civilinėje byloje Nr. e2-213-600/2022 pateikė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų sutikimus su Projektu ir jame aptartų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), 2012 m. įvykusiu atjungimu nuo centrinio šildymo sistemos. Kita vertus, ieškovė dėl atsakovų pateikto Projekto nurodė, kad atsakovų dokumentas niekaip nepatvirtina patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), atjungimo teisėtumo nuo 2012 m. sausio mėnesio, o atlikus visus Projekte numatytus paprastojo remonto darbus ir užbaigus statybą (paprastąjį remontą) Statybos įstatyme numatytu dokumentu, šio dokumento pasekmės (pvz., kaip viena iš pasekmių Šilumos pirkimo pardavimo sutarties nutraukimas) turės teisinę galią tik į ateitį, nors nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioms ieškovė neskaičiuoja mokesčių už šilumos energiją, nėra parengusios jokio Projekto, nėra gavusios bendraturčių sutikimų atsijungimui nuo centralizuoto šildymo, juolab nėra įteisinusios atjungimo nuo centralizuoto šildymo darbų, kas vėl įrodo, kad mokesčius už šilumos energiją ieškovė skaičiuoja neproporcingai, pažeisdama CK 4.76 straipsnio nuostatas. Taigi, atsakovams išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra nepagrįstos, nes atsakovai 2012 m. atjungė ginčo patalpas nuo centrinio šildymo (ko nepaneigia aplinkybė, kad atjungimas nuo centralizuoto šildymo sistemos nėra įformintas teisės aktų nustatyta tvarka); nuo 2012 m. atsakovams nuosavybės teise priklausančios ginčo patalpos yra šildomos elektra.

10. Pareiškėjai pažymi, kad ieškovei yra žinoma, jog mažiausiai 3 pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), esančios patalpos, t. y. atsakovų patalpos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos faktiškai nešildomos iš centralizuotų sistemų. Priešingai nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovai yra parengę Projektą dėl savo patalpų atjungimo nuo šildymo iš centralizuotų sistemų. Visgi, ieškovė mokesčius už šilumos energiją skaičiuoja tik atsakovams, kas taip pat pažeidžia nediskriminavimo principą. Taigi, pareiškėjų vertinimu, egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas proceso atnaujinimui šioje byloje.

11. Pareiškėjai teigia, kad apie naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. 2022 m. gegužės 16 d. Tą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius kreipėsi į atsakovus, kaip pastato (duomenys neskelbtini), bendrasavininkus, dėl jo vadovaujamoms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių patalpų atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos įteisinimo, o el. paštu atsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Registrų centras“ išrašus, kuriuose matyti duomenys dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų šildymo iš centralizuotų sistemų.

Atsiliepimas

12. Suinteresuotas asmuo (ieškovė) AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame su pareiškėjų pareiškimu nesutinka.

13. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad šiuo atveju neegzistuoja nei viena CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė, kadangi atsakovų teikiami dokumentai su prašymu dėl proceso atnaujinimo buvo teikiami tiek pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliacinės instancijos teismui. Abiem atvejais buvo atsisakyta priimti dokumentus, kadangi jie nesusiję su šios bylos laikotarpiu.

14. Pažymi, kad bylos šaliai, siekiančiai proceso atnaujinimo, nepakanka prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti savo nesutikimo su teismo priimtu sprendimu argumentus; šalies pateikti įrodymai turi suponuoti tai, kad priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir todėl turi būti atnaujintas procesas. Suinteresuoto asmens vertinimu, tokių įrodymų ir argumentų pareiškėjai nepateikė.

15. Anot suinteresuoto asmens, jis tiekia šilumos energiją/karštą vandenį daugiabučiam gyvenamajam namui, įskaitant patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), kurios pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovams G. B. ir A. B.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis minėto buto šildymo būdas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Nagrinėjamu atveju su patalpų savininkais (atsakovais) nebuvo sudarytos individualios rašytinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, patalpų šilumos/karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad energetikos įmonė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su patalpų savininkais neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovai, ginčydami šį faktą, dar 2016 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-6176-820/2016, atsakovų ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-214-553/2017, sprendimą paliko nepakeistą.

16. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjai nuo 2012 m. iki šiol nėra įteisinę savo atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos. Taip pat teigia, kad tais pačiais klausimais buvo išspręsta ne viena civilinė byla pareiškėjų (atsakovų) atžvilgiu, todėl suinteresuotam asmeniui (ieškovei) nesuprantama, kodėl pareiškėjai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir visais įmanomais būdais stengiasi apsunkinti teismo sprendimo vykdymą.

17. Suinteresuotas asmuo UAB „Adminsta“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

18. Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-213-600/2022, ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį tenkino – priteisė ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ solidariai iš atsakovų A. B. ir G. B. 6 470,77 Eur skolos, 629,20 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (7 099,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 162,55 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų į valstybės biudžetą 13,68 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

19. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1363-580/2022, atsakovų A. B. ir G. B. apeliacinius skundus atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.

20. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

21. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi, proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

22. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

23. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo, kaip išimtinės teismų procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo tikrinimo formos, paskirtį, CPK normos imperatyviai reglamentuoja tiek tokio atnaujinimo pagrindus, tiek ir tvarką. Pagal CPK 370 straipsnio 1 bei 3 dalis, teismas gali nutartimi atnaujinti procesą tik nustatęs, jog prašymas atnaujinti procesą atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintais pagrindais. Laikantis rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų, bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti

24. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

25. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019).

26. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

27. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodo, kad trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nepraleido, nes apie pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-213-600/2022 sužinojo 2022 m. gegužės 16 d., kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius kreipėsi į atsakovus, kaip pastato (duomenys neskelbtini), bendrasavininkus, dėl jo vadovaujamoms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių patalpų atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos įteisinimo, o el. paštu atsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Registrų centro išrašus, kuriuose matyti duomenys dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių patalpų šildymo iš centralizuotų sistemų.

29. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad jau 2021 m. spalio 27 d. teismo posėdžio metu (civilinėje byloje Nr. e2-213-600/2022) atsakovas G. B. kėlė klausimą dėl šilumos vartotojų skaičiaus, o taip pat ir dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendro ploto/jų dydžio/kiekio. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2021 m. lapkričio 24 d. teismui pateikė prašymą dėl įrodymų prijungimo ir informacijos pateikimo, kuriame, be kita ko, nurodė, kad ieškovės turimais duomenimis pastate yra 11 patalpų, kurioms tiekiama (ir atitinkamai skirstoma) šilumos energija. Be to, pats pareiškėjas (atsakovas) 2021 m. gruodžio 22 d. į nagrinėjamą bylą pateikė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro išrašą, iš kurio matyti, jog minėtame pastate UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso dvi patalpos; bendras pastato patalpų skaičius – 13. Taigi, nors pareiškėjas, kaip minėta, 2021 m. spalio 27 d. teismo posėdžio metu kėlė klausimą dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendro ploto/jų dydžio/kiekio ir šildymo ploto, tačiau po to, kai ieškovė pateikė informaciją apie šildomų patalpų kiekį (11 patalpų) ir plotą (1 610,4 kv. m), o pats atsakovas pateikė pastato Nekilnojamojo turto registro išrašą (kuriame bendrai nurodyta 13 patalpų), atsakovai klausimo dėl patalpų bendro ploto/jų dydžio/kiekio ir atitinkamai šildomo ploto nebekėlė, nes, tikėtina, suprato/turėjo suprasti, jog ne visoms ginčo pastate esančioms patalpoms yra skaičiuojami mokesčiai už pastato patalpų šildymą, bei neginčijo ieškovės pateiktų duomenų (apie šildomų patalpų kiekį ir plotą).

30. Atsižvelgiant į tai, minėtos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pareiškėjai apie jų nurodomas aplinkybes (kad ginčo pastate yra dar dvi patalpos, kurioms neskirstomos šildymo išlaidos), dėl kurių prašo atnaujinti procesą, sužinojo ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 22 d., t. y. gerokai iki 2022 m. gegužės 16 d., kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius kreipėsi į atsakovus, kaip pastato (duomenys neskelbtini), bendrasavininkus, dėl jo vadovaujamoms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių patalpų atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos įteisinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjai praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kas laikytina savarankišku pagrindu prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo

31. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės grindžia pagrindu, kuris yra numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. jog pradiniame procese pareiškėjai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad bendras naudingas patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), plotas yra ne 1 610,4 kv. m, o mažiausiai 1 906,93 kv. m (1 610,4 kv. m + 199,44 kv. m UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančios patalpos plotas + 97,09 kv. m UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančios patalpos plotas) ir kad ieškovė nedeklaravo šilumos paskirstymo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

32. Teismas pažymi, kad vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

33. Visų pirma, teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1363-580/2022, be kita ko, konstatavo, jog pareiškėjų (atsakovų) pateikti įrodymai (kuriuos pareiškėjai pateikė ir su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo) yra apie pastato (duomenys neskelbtini), bendrasavininkes UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei tai, kad jų patalpos Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra šildomos iš centralizuotų sistemų, tačiau jie išvengia mokesčių mokėjimo, per se (savaime) nesudaro pagrindo, visų su tuo susijusių teismui teikiamų įrodymų, laikyti reikšmingais būtent šiame nagrinėjamame ginče. Be to, teismas pažymėjo, kad pateikti įrodymai yra susiję su kitais juridiniais asmenimis, kurie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu ginču. Taigi, teismo vertinimu, nors apeliacinės instancijos teismas ir atsisakė priimti pareiškėjų teiktus naujus įrodymus, tačiau juos, bent jau preliminariai, įvertino, ir, kaip minėta, konstatavo, jog jie nelaikytini reikšmingais nagrinėjant ginčą, t. y. pasisakė dėl jų įrodomosios galios.

34. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų nurodomos aplinkybės (susijusios su įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių patalpų šildymu ir patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) plotu), kurios, anot pareiškėjų, yra naujai paaiškėjusios, iš esmės siejamos su aplinkybėmis, kurios pareiškėjams, kaip minėta, jau buvo/turėjo būti žinomos nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą (teismas dėl to pasisakė nutarties 24-30 punktuose). Teismas pakartotinai pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovei viso civilinės bylos Nr. e2-213-600/2022 nagrinėjamo metu aiškinus ir nurodžius, jog išlaidos šildymui ginčo pastate aktualiu ginčo laikotarpiu buvo skirstomos 11 patalpų (ir jas aiškiai nurodžius), o pareiškėjams byloje pateikus ginčo namo NTR išrašą, kuriame aiškiai nurodyta esant 13 įregistruotų patalpų, pareiškėjams, taikant bonus pater familias – protingo asmens elgesio, standartą (tuo labiau pareiškėjui turint teisinį išsilavinimą – esant advokatui), buvo/turėjo būti suprantama, jog šildymo išlaidos skirstomos ne visoms ginčo pastate esančioms patalpoms, įskaitant ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas. Atitinkamai (iš esmės aukščiau nurodytais motyvais) kritiškai vertinami ir pareiškėjų teiginiai, jog jie tik 2022 m. gegužės 16 d. sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios patalpos yra šildomos iš centralizuotų sistemų. Be to, teismas pažymi, kad NTR duomenys yra vieši, todėl pareiškėjai šią informaciją žinojo/galėjo žinoti jos užsiklausę VĮ „Registrų centras“ (tuo labiau sužinoję, jog ginčo pastato ir šildomų patalpų kiekiai neatitinka).

35. Taigi, reziumuojant, teismo vertinimu, pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kurias pareiškėjai vertina kaip naujai paaiškėjusias, pareiškėjams buvo/turėjo būti žinomos dar iki priimant ir įsiteisėjant teismo sprendimui šioje byloje. Kaip minėta, jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl šiuo atveju spręstina, jog pareiškėjų nurodomos aplinkybės neatitinka visų pirmiau nurodytų kriterijų (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

36. Be to, pareiškėjų nurodomos aplinkybės, susijusios su atsakovams priklausančių patalpų atjungimu nuo centrinio šildymo, buvo nagrinėtos tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-213-600/2022, tiek Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1363-580/2022, todėl negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (kadangi jos buvo žinomos ir nagrinėtos nurodytoje civilinėje byloje).

37. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą pateikusių pareiškėjų nurodomos aplinkybės nepagrindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

38. Kiti pareiškėjų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pagrindu. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus pareiškėjų prašymo, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos (be to, pareiškėjai prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų iš viso nepateikė); suinteresuoti asmenys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės taip pat nepateikė, todėl jos jiems nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 290–291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjų (atsakovų) G. B. ir A. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-213-600/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams G. B. ir A. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Adminsta“.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič