- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-01
- Bylos Nr.
- e2-213-600/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38060-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- G. B., A. B.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Adminsta“
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovui teisininkui Pauliui Virvičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams G. B. ir A. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, - uždaroji akcinė bendrovė „Adminsta“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 439 straipsnio tvarka pateiktu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų 6470,77 Eur skolą už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., 629,20 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
1.1. Nurodo, kad Energetikos įmonė (iki 2017 m. kovo 29 d. UAB „Vilniaus energija“, o nuo 2017 m. kovo 30 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“) tiekia centralizuotą šilumos energiją pastatui Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurio 6-a patalpa (negyvenamoji patalpa – administracinė patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovams A. B. ir G. B.. Viešajame registre įregistruotas juridinis faktas, kad patalpos šildymo būdas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Ieškovės informacinėje sistemoje ginčo patalpai suteiktas vartotojo kodas (duomenys neskelbtini).
1.2. Pažymėjo, kad į prašomą priteisti 6470,77 Eur sumą įtraukta likusi neapmokėta 2986,75 Eur suma, kuri ieškovei buvo perleista iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“.
1.3. Reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurios sudaro 629,20 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. sausio 13 d., grindžiamas civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38, 6.63, 6.210, 6.261 straipsnių nuostatomis.
1.4. Patalpos šilumos/karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie pastato šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad pagal CK 6.384, 1.71 straipsnių reikalavimus šilumos tiekėjas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovais neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovams ginčo patalpos skolos susidarymo laikotarpiu priklausė nuosavybės teise, todėl jiems atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą LR įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (šiuo metu - Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) (toliau – arba Komijos, arba Tarybos) nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais.
1.5. Šilumos ir karšto vandens kainos nustatomos Šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 32 straipsnio tvarka. Mokėjimai už šilumos energiją/karštą vandenį yra skaičiuojami pagal ŠŪĮ 12 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad <„jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas“>.
1.6. Skolos susidarymo laikotarpiu ginčo patalpos name visa suvartota šilumos energija buvo apskaitoma pagal įvadinį šilumos skaitiklį ir suvartotas šilumos/karšto vandens kiekis vartotojams (įskaitant atsakovus) paskirstomas ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles (nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir šiuo metu pagal Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles).
1.7. Reikalavimas ginčo patalpoms susidariusią skolą priteisti solidariai grindžiamas CK 3.109 straipsnio 1 dalies, 6.6 straipsnio 3 dalies, 6.6 straipsnio 4 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.
1.8. Energetikos įmonės tiekiamos šilumos energijos/karšto vandens vartotoju yra laikomas buto/patalpos savininkas, kai jo buto (patalpos) įrenginiai prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų, atitinkamai šalių tarpusavio santykius reguliuoja rašytinė sutartis dėl šilumos/karšto vandens pirkimo–pardavimo pagal individualiai aptartas sąlygas, o tuo atveju, kai nėra sudarytos minėtos individualios rašytinės sutarties dėl šilumos/karšto vandens pirkimo–pardavimo, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal teisės aktais patvirtintas šių sutarčių standartines sąlygas (CK 1.71, 6.383, 6.391 straipsniai, ŠŪĮ 2 straipsnio 8, 33, 47 punktai, 12, 15, 19 straipsniai, Taisyklių 20.1, 26-28, 163.1, 164-165 punktai).
2. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
2.1. Pažymėjo, kad atsakovai faktiškai jokios šilumos energijos iš ieškovės nurodytu laikotarpiu negavo, ir ši aplinkybė ieškovei buvo ir yra žinoma. Ieškovė piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi, nes žino, kad ginčo patalpos šildomos elektra, tačiau vis tiek nepagrįstai ir neteisėtai skaičiuoja atsakovams mokestį už šilumos energiją.
2.2. Atkreipė dėmesį į tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 23 d. – 2012 m. kovo 31 d. atsakovai siuntė ieškovei prašymus netiekti šilumos energijos į ginčo patalpas, nurodant, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra nupirktos nerekonstruotos ir reikalaujančios remonto, todėl nuo vasario mėn. patalpos yra remontuojamos, jose niekas negyvena, nevykdoma ūkinė – komercinė veikla, dėl ko išgriautos visos patalpų sienos, patalpose dėl vykdomo remonto nuimti radiatoriai, todėl jos objektyviai negali būti šildomos. Dėl nurodytų aplinkybių prašė UAB „Vilniaus energija“ laikinai, kol bus vykdomas remontas, netiekti šildymo į patalpas. 2012 m. kovo 31 d. pakartotiniame prašyme atsakovai nurodė, kad patalpoms būtinas kapitalinis remontas, susijęs ir su vamzdynų remontu, nes patalpose nebuvo nei šilto, nei šalto vandens, radiatoriai vos šildė.
Atsiliepimas
2.3. Atsakovai nurodo, kad ginčo patalpos nešildomos nuo 2012 m. sausio pabaigos, kada buvo laikinai nuimti radiatoriai, ir nuo to laiko patalpos nešildomos.
2.4. CK 6.383 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, jai mutatis mutandis taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis ir vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis.
2.5. CK 6.350 straipsnio 1 d. nustatyta, kad pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Vartojimo sutartis, pagal kurią parduodama prekė ir paslauga, laikoma vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi. Remiantis CK 1.39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vartojimo sutarties sąvokos apibrėžtimi, vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti.
2.6. CK 6.390 straipsnyje nustatyta, kad abonentas, kai pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šia teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams.
2.7. Atsakovai pateikė įrodymus, kad ginčo patalpoje radiatoriai nuimti, ką patvirtina antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Taip pat tai patvirtina pridedamas planas dėl šilumos energijos tiekimo į pastatą, iš kurio matyti, kad į ginčo patalpas šilumos energija netiekiama. Todėl atsakovams laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 23 d. iki 2012 m. kovo 31 d. išsiuntus pranešimus dėl atliekamo remonto ir radiatorių atjungimo, laikytina, kad atsakovai nutraukė su ieškove sudarytą vartojimo šilumos pirkimo-pardavimo sutartį ir jokios šilumos energijos skolos laikotarpiu negavo ir negauna iki šios dienos. Santykių nutraukimo dieną atsakovai nebuvo skolingi UAB “Vilniaus energija”, kurios teises perėmė AB “Vilniaus šilumos tinklai”.
2.8. Atsakovai nesutinka su ieškovės nurodytais argumentais, kad energetikos įmonės tiekiamos šilumos energijos/karšto vandens vartotoju yra laikomas buto/patalpos savininkas, kai jo buto (patalpos) įrenginiai prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų, atitinkamai šalių tarpusavio santykius reguliuoja rašytinė sutartis dėl šilumos/karšto vandens pirkimo– pardavimo pagal individualiai aptartas sąlygas, o tuo atveju, kai nėra sudarytos minėtos individualios rašytinės sutarties dėl šilumos/karšto vandens pirkimo–pardavimo, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal teisės aktais patvirtintas šių sutarčių standartines sąlygas.
2.9. Savo nesutikimą su sprendimo 2.8. punkte ieškovės paminėtais argumentais atsakovai grindžia aplinkybe, kad patalpas jis nupirko, kai jos jau buvo prijungtos prie šilumos tinklų, todėl atsakovai jokiais konkliudentiniais veiksmais nesudarė sutarties su ieškove. Priešingai, jie vartojimo šilumos pirkimo-pardavimo sutartį nutraukė 2012 m. kovo 23 d. – 2012 m. kovo 31 d.
2.10. Atsakovai laikosi pozicijos, kad vartojimo šilumos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, susijusios su vartotojo teise vienašališkai nutraukti tokią sutartį, yra nesąžiningos vadovaujantis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 6 punktu, nes ji nebuvo individualiai aptarta su vartotoju, todėl ko jam yra neprivaloma.
2.11. Ieškovė deklaruoja, jog atsakovų atsijungimas nuo šilumos energijos tinklų turi būti teisėtas, atitinkantis įstatymo reikalavimus, ir tokį teisėtumą atsakovai įrodinėja į bylą teikiamu 2020 m. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), atjungiamų nuo centrinio šildymo sistemos, paprastojo remonto aprašu, patvirtinančiu, kad šilumos energija į patalpas netiekiama, šildomasi elektra. Dėl nurodyto su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
3. Byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovei A. B., kuri apie posėdį informuota tinkamai, civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka (nurodytos normos 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį prašė tenkinti. Papildė, kad nors atsakovas teigia, kad yra atsijungęs ir nesinaudoja, tačiau duomenys teismų informacinėje sistemoje rodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-6176-820/2016 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu buvo pripažinta, kad patalpos buvo atjungtos neteisėtai. Prašo priteisti skolą, nes atsakovus laiko vartotojais. Šilumos (ne)gavimo faktas nesant teisėtam atsijungimui neturi reikšmės, nes atsijungimas turi būti teisėtas ir turi būti įteisintas. Be to, name yra įkurta bendrija ir ji yra veikianti, kito būdo atsakovai nepasirinko. Apskaičiavimui yra imami duomenys iš name įrengto šilumos skaitiklio ir jie perduodami Vilniaus šilumos tinklams. Per šilumos punktą praeinanti šilumos energija dalijama pagal įvadinio skaitiklio rodmenis pagal savininkams priklausančių patalpų plotus.
Šalies argumentai
5. Atsakovas G. B. posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Papildomai nurodė, kad atsakovai neginčija teismų sprendimų, tačiau pažymi, kad pastato niekas nešildo. Nesutinka su ieškovės atstovo paaiškinimu, kad gauna šilumą iš nurodyto šilumos mazgo (taško). Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad yra daugiau pastatų, nei pavaizduota schemoje. Šiluma netiekiama ir į bendras patalpas ir patalpos nėra šildomos. Atsakovų parengtas atsijungimo aprašas yra suderintas su savivaldybe ir su tiekėju, bet nėra suderintas su administratoriumi, kurio namas neturi.
Atsiliepimas
6. Trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad pagal Nekilnojamojo turto išrašą matyti, kad pastatas apšildomas iš centralizuotų sistemų. Su trečiuoju asmeniu sudarytos 6 sutartys dėl šilumos punkto priežiūros. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad jie, kaip ir liudytojas paaiškino, kad remiasi topografiniais žymėjimais iš SĮ Vilniaus planas pateiktų planų. Matyti, kad tai požeminiai tinklai, antžeminių tinklų niekas nedaro, namo dokumentai nesutvarkyti, vamzdžiai eina taip, kaip eina, gali būti nutiesti ir per patalpas, ir po žeme, ir tarp pastatų. Pažymėjo, kad iš žalia spalva pažymėto punkto šiluma tiekiama visiems pastatams. Butas apskaitos neturi, todėl nėra pagrindo taikyti 2 metodą ir taikomas 4 metodas.
7. Liudytoju apklaustas K. V. N. paaiškino, kad jis dirba pas ieškovę Tinklo plėtros eksploatacijos vadovu nuo 2012 m. Atkreipė dėmesį į tai, kad į bylą pateiktoje schemoje mėlyna spalva yra žymimos šilumos linijos pagal Vilniaus plano pateikiamus dokumentus, be to, gali būti ir vidiniai tinklai. Žalia spalva pažymėtas taškas parodo, kad tai yra šilumos punktas, esantis pastate. Pateiktoje schemoje pavaizduotą žymėjimą reikia suprasti taip, kad iš 4 pastato šiluma eina į pastatą 3A. Kaip šiluma patenka į pastatą, esantį tarp 4 ir 3A (schemoje pavaizduotas nedidelis pastatas šone), nėra matyti, todėl tai galima paaiškinti vidinių tinklų buvimu. Atkreipė dėmesį į tai, kad jų įmonė vadovaujasi Savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Vilniaus planas“ pateiktais duomenimis, kurie gaunami iš projektinių dokumentacijų, tačiau detaliau pasakyti negali. UŽ pastato vidaus tinklus ir šildymo sistemas Vilniaus šilumos tinklai neatsako.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumos energiją negyvenamai patalpai – administracinėms patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso atsakovams (2019 m. lapkričio 26 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (toliau – ir NTR) išrašo 2.1., 4.1. punktai). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. šilumos energiją šioms patalpoms tiekė UAB „Vilniaus energija“, veikdama tarp jos ir ieškovės sudarytos šilumos ūkio nuomos sutarties pagrindu. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ perleido ieškovei savo turimas teises į šilumos energijos vartotojų ankstesnio laikotarpio skolas, kurios sudaro 2986,75 Eur. Atsakovų skolos dydį už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. patvirtina ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. mokesčių paskaičiavimo pažyma ir ieškovės bei UAB „Vilniaus energija“ išrašytos sąskaitos skolos susidarymo laikotarpiu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškove (CPK 12, 178 straipsniai).
9. Taip pat į bylą yra pateikti atsakovų prašymai, atitinkamai 2012 m. kovo 23 d. ir 2012 m. kovo 31 d., adresuoti ieškovei, kuriuose nurodyta, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra nupirktos nerekonstruotos, joms yra būtinas kapitalinis remontas, dėl ko jos yra remontuojamos, remonto metu patalpose nuimti radiatoriai, todėl jos negali būti objektyviai šildomos, dėl ko prašoma laikinai, kol bus vykdomas remontas, netiekti šildymo nurodytoms patalpoms (pateikta į bylą su atsakovų 2020 m. vasario 5 d. teiktu atsiliepimu).
10. Į bylą pateiktuose 2015 m. lapkričio 27 d. ir 2019 m. lapkričio 26 d. Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodyta, kad ginčo administracinės patalpos apšildomos centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų.
11. Atsakovai į bylą 2020 m. kovo 11 d. pateikė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), atjungiamų nuo centrinio šildymo sistemos, paprastojo remonto projektą, parengtą 2020 m., kuriuo atsakovai įrodinėja jiems priklausančių ginčo patalpų atjungimą nuo centralizuoto šildymo ir faktą, kad šios patalpos šildomos iš jose įrengto šaltinio – elektrinio katilo šildymui.
12. Taip pat į bylą yra pateikti teismų procesiniai sprendimai, priimti atsakovų atžvilgiu dėl ginčo patalpų, iš kurių žinoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3472-541/2014 iš atsakovų buvo priteista 5874,93 Lt skola už laikotarpiu 2012 m. vasario 1 d. – 2012 m. lapkričio 30 d. ginčo patalpoms tiektą šilumos energiją; sprendimas įsiteisėjo 2014 m. rugpjūčio 12 d. Byloje buvo konstatuota, jog pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra susieti bendra šildymo sistema ir vienu bendru šilumos punktu (LR CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nurodytoje byloje teismas, priimdamas sprendimą, taip pat pasisakė dėl atsakovų nurodyto argumento, kad atsakovams faktiškai nebuvo suteiktos šilumos tiekimo paslaugos. Teismas tokį argumentą atmetė ir nurodė, kad (i) ginčo patalpų ((duomenys neskelbtini)) šildymas – centrinis iš centralizuotų sistemų; (ii) iš ieškovo pateikto apskaitos prietaisų rodmenų žiniaraščio matyti, jog laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2012-11-30 šilumos energija minėtam pastatui buvo tiekta ir apskaičiuota suvartota elektros energija pagal įvadinio šilumos skaitiklio rodmenis, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti; (iii) ta aplinkybė, kad atsakovai savo iniciatyva, bet ne teisės aktų nustatyta tvarka atsijungė nuo šildymo sistemos (atjungė patalpose radiatorius), neeliminuoja atsakovų pareigos atsiskaityti pagal įvadinio skaitiklio rodmenis už pastatui patiektą šilumos energiją proporcingai savo turimo turto daliai; (iv) atsakovai nepateikė įrodymų, kad šildymo sistema buvo neveikianti, o 2012 m. kovo 31 d. prašyme ieškovui patys atsakovai nurodė, jog radiatoriai vos šilo (LR CPK 182 straipsnio 2 punktas).
13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6176-820/2016, įsiteisėjusiu 2017 m. birželio 19 d., ieškovų G. B. ir A. B. ieškinys atsakovei (energijos įmonei) dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo buvo atmestas, teismui konstatavus, kad (i) ieškovai 2012 m. kovo 23 d. ir 2012 m. kovo 31 d. prašymais prašė laikinai, kol bus vykdomas patalpų remontas netiekti šiluminės energijos, neskaičiuoti mokesčių už šilumos energiją; (ii) ieškovai 2012 m. balandžio 11 d. energijos tiekėjo pranešimu buvo informuoti, kad nėra teisinio pagrindo pakeisti/nutraukti šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartinius santykius ir neskaičiuoti mokesčių, kol ieškovai neatjungs savo patalpų nuo centrinio šildymo sistemų teisės aktų nustatyta tvarka; (iii) iš apskaitos prietaisų rodmenų žiniaraščio matyti, jog šilumos skaitiklio duomenys kito, todėl darytina išvada, kad pastatui adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ir yra ginčo patalpos, šiluminė energija buvo tiekiama 2012 - 2015 metais; (iv) atsakovas tiekia šiluminę energiją iki pastato tiekimo – vartojimo ribos, t. y. įvadinio apskaitos prietaiso; tolimesni tinklai, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra valdomas ir prižiūrimas pastato bendrasavininkų, tame tarpe ir ieškovų (nurodyto sprendimo 21 punktas); (v) individualaus šildymo sistema nėra registruota Nekilnojamojo turto registre, todėl toks atsijungimas laikytinas savavališku (nurodyto spendimo 22 punktas); (vi) šiluminė energija iki remonto patekdavo į ieškovų patalpas (nurodyto sprendimo 25 punktas) (LR CPK 182 straipsnio 2 punktas).
14. Byloje kilo ginčas, ar atsakovai, kurie nėra sudarę rašytinės energijos pirkimo-pardavimo sutarties, ir yra faktiškai atjungę jiems nuosavybės teise priklausančias ginčo patalpas nuo energijos tiekėjo įrenginių, turi pareigą mokėti už į pastatą, kuriame yra ginčo patalpos, tiekiamą šilumos energiją.
15. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir ŠŪĮ) bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. I-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas (toliau – ir Aprašas), o taip pat Komisijos nutarimais patvirtinti šilumos paskirstymo metodai ir šių metodų taikymo taisyklės.
16. Tarp šalių kilus ginčui dėl šilumos energijos tiekimo/gavimo ginčo laikotarpiu, t.y. 2015 m. spalio 1 d. – 2019 m. lapkričio 30 d., teismas vadovaujasi Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Minėta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3472-541/2014 nustatytos faktinės aplinkybės, reikšmingos ginčo bylai, t. y. ginčo patalpos yra pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriam yra tiekiama šilumos energija per bendrą keliems pastatams įrengtą šilumos punktą (šio sprendimo 12 punktas, CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teisminio nagrinėjimo metu į bylą buvo pateikti papildomi įrodymai – planai /schemos iš SĮ „Vilniaus planas“, kuriuose pažymėtos šiluminės trasos, šilumos punktai, liudytoju apklaustas ieškovės Tinklo plėtros eksploatacijos vadovas, kuris paaiškino, kad nurodytos schemos yra parengtos SĮ „Vilniaus planas“, ir į bylą pateiktoje schemoje matomi žymėjimai patvirtina, kad šilumos energija į pastatą (duomenys neskelbtini), patenka per šilumos punktą (žalia spalva), esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 12, 178, 179, 192 straipsniai). Nustatytos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimu, kuriuo buvo priteista skola už šilumos energiją iš atsakovų už laikotarpį 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d., nustatytos aplinkybės nėra pakitusios nagrinėjant ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. Pažymėtina, kad atsakovų bylą pateikti 2012 m. kovo 23 d. ir 2012 m. kovo 31 d. prašymai buvo vertinti teismui priimant sprendimą 2014 m. liepos 11 d. nurodant, kad šiuose prašymuose patys atsakovai pripažino aplinkybę, kad patalpos buvo šildomos, tik gauta šiluma netenkino atsakovų.
17. Atsakovai savo teiginius, kad patalpos yra atjungtos, todėl jie negauna ieškovės tiekiamos šilumos energijos, dėl ko jiems nekyla pareiga už paskaičiuotą šilumos energiją mokėti, grindžia antstolės 2014 m. vasario 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuris buvo atitinkamai įvertintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimu (LR CPK 182 straipsnio 2 dalis) nurodant, kad šis rašytinis įrodymas nepatvirtina, kad atsakovai nuo šildymo sistemos atsijungė teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju teismas pažymi, kad vadovaujasi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis, nes jos yra prejudiciniai faktai šioje byloje, atkreipiant dėmesį, kad iš naujo jų įrodinėti nereikia. Atsakovų siekis, kad tie patys įrodymai būtų interpretuojami kitaip, nesuderinamas su CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis proceso teisėmis šalims (sąžiningai naudotis proceso teisėmis).
18. Atsakovų į bylą pateiktas patalpų atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos paprastojo remonto projektas (šio sprendimo 11 punktas) nėra susijęs su ginčo dalyku ir jo nurodytu pagrindu (CPK 180 straipsnis), nes projektas parengtas 2020 metais, o ieškovė prašo priteisti skolą už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai, neigdami pareigą atsiskaityti už nurodytą laikotarpį paskaičiuotą šilumos energiją, nepateikė įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu jie nuo šildymo sistemos buvo atsijungę teisės aktų nustatyta tvarka, ir kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais (šio sprendimo 12, 13 punktai) nustatytos aplinkybės buvo pasikeitusios prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpiu. Pažymėtina, kad tokias aplinkybes, vadovaujantis CPK 12, 178, 179 straipsniais, turėjo įrodyti atsakovai.
19. Atsakovo G. B. argumentai posėdžio metu, kad neaiški mokesčių už šilumos energiją paskaičiavimo tvarka, vertintini deklaratyviais, nes nesutinkant su jais, nenurodomi konkretūs argumentai, kodėl mokesčiai turėtų būti apskaičiuojami ne pagal atsakovams pritaikytą 4 metodą.
20. Aukščiau aptarti įrodymai ir teismo išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą, kad ieškinys dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas (LR CK 4.76, 4.82, 6.1, 6.2, 6.38, 6.383 straipsniai, ŠŪĮ 12 straipsnio 3 dalis). Atsakovų prievolė ieškovės atžvilgiu dėl skolos sumokėjimo yra solidari (CK 3.109 straipsnis, 6.6 straipsnio 3, 4 dalys). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės prašymas priteisti solidariai iš atsakovų 6470,77 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. tiektą šilumos energiją tenkinamas, atsakovams nepateikus įrodymų, kad visą ar dalį susidariusios skolos atsakovai apmokėjo bei nepateikus įrodymų dėl teisėto atsijungimo nuo šilumos sistemos.
21. Kiti šalių nurodyti argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
22. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 629,20 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. sausio 13 d., taikant 5 procentų metinę palūkanų normą, tenkinamas vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.261 straipsniu.
23. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas priteisiant už priteistą 7099,97 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo – 2019 m. gruodžio 18 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 162,55 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93 straipsniai).
25. Teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, ieškinį tenkinus, priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis, viso 13,68 Eur (LR CPK 88, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, solidariai iš atsakovų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 6470,77 Eur skolos, 629,20 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7099,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. gruodžio 18 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 162,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,68 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.