Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. B. ir G. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams G. B. ir A. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „Adminsta“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

10. Atsakovė A. B. pateikė teismui pastato (duomenys neskelbtini) , bendrasavininkų UAB „KNV“ 1 ir UAB „Kenova Real Estate“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus ir 2022-04-04 ir 2022-05-16 UAB „KNV“ 1 ir UAB „Kenova Real Estate“ direktoriaus el. laiškų nuorašus. Papildomai 2022-06-13 pateikė: butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį, 2022-06-06 butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolų projektus, gautus iš UAB "KNV 1" ir UAB "Kenova Real Estate" vadovo N. F.. Nurodo, kad iš teikiamų papildomų įrodymų matyti, kad savininkai svarstė namo (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto negyvenamosios patalpos – parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir negyvenamosios patalpos – parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šildymo sistemos atjungimą nuo bendros centralizuotos šildymo sistemos. Parduotuvės patalpos nuosavybės teise priklauso UAB „KNV 1“ ir UAB „Kenova Real Estate“.

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-18 teismo įsakymu nutarė išieškoti iš atsakovų skolą. 2019-12-30 atsakovas G. B. pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Prieštaravimai pateikti abiejų atsakovų G. B. ir A. B. vardu (DOK-289836). 2020-02-03 atsakovams jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) , buvo išsiųsti teismo procesiniai dokumentai (ieškinio ir jo priedų kopijos, teismo pranešimo, nutarties kopija). A. B. minėti dokumentai įteikti 2020-02-04 asmeniškai. 2020-02-19 atsakovas G. B. pateikė teismui prašymą, dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsimo, savo ir atsakovės A. B. vardu (DOK-38598). 2020-02-26 atsakovas G. B. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį savo ir atsakovės A. B. vardu (DOK-44390). 2020-03-12 atsakovas G. B. pateikė teismui prašymą, dėl papildomų įrodymų prijungimo, savo ir atsakovės A. B. vardu (DOK-55985). Teismo šaukimas į teismo posėdį ir 2020-05-04 teismo nutartis išsiųsta 2020-05-04 atsakovui G. B. per EPP, atsakovei A. B. teismo šaukimas siųstas nebuvo. 2020-07-15 teisme gautas atsakovo G. B. prašymas atidėti teismo posėdį, kuris pateiktas G. B. ir atsakovės A. B. vardu (DOK-137345). 2020-07-16 teismo šaukimas išsiųstas atsakovei A. B. jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) . Minėto šaukimo atsakovei nepavyko įteikti 2020-07-27, 2020-08-26 teismo šaukimas atsakovei išsiųstas vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, grįžo neįteiktas ir 2020-08-18, 2020-09-29. 2020-10-05 teisme gautas atsakovo G. B. prašymas atidėti teismo posėdį, kuris pateiktas G. B. ir atsakovės A. B. vardu (DOK-191970, DOK-192192). 2020-11-16 teismo šaukimas išsiųstas atsakovei A. B. jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) . Minėtas šaukimas atsakovei grįžo neįteiktas 2020-11-26. 2020-12-11 teismo šaukimas atsakovei išsiųstas pakartotinai, tačiau 2020-12-29 grįžo neįteiktas. 2021-01-11 teisme gautas atsakovo G. B. prašymas, dėl teismo posėdžio formos, kuris pateiktas G. B. ir atsakovės A. B. vardu (DOK-6578). Minėtame prašyme nurodyta, kad atsakovė gyvena Palangoje, tačiau atsakovės gyvenamosios vietos adresas nepatikslintas, nurodytas tik deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini) . 2021-03-15 teismo šaukimas ir teismo nutartis išsiųsta atsakovui G. B. ir A. B. atstovui. 2021-05-10 vykusio teismo posėdžio metu, atsakovas G. B. patvirtino, kad atsakovei A. B. apie teismo posėdį yra žinoma (2021-05-10 teismo posėdžio garso įrašas 2.07 min). To paties teismo posėdžio metu atsakovas G. B., atsakydamas į teisėjos klausimą, patvirtino, kad atsakovei A. B. skirtus procesinius dokumentus teismas ir toliau gali jam siųsti (2021-05-10 teismo posėdžio garso įrašas 5.35 min). 2021-07-19 teisme gautas atsakovo G. B. prašymas, dėl teismo posėdžio organizavimo, kuris pateiktas G. B. ir atsakovės A. B. vardu (DOK-136508). 2021-07-21 teismo posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant atsakovei, atsakovas G. B. patvirtino, kad atsakovei apie teismo posėdį yra žinoma ir jis buvo įpareigtas jai pranešti (2021-07-21 teismo posėdžio garso įrašas 1.50 min). Minėto teismo posėdžio metu, teisėja priminė dėl įpareigojimo vykdymo 2021-07-21 teismo posėdžio garso įrašas 44.21 min). 2021-09-06 teisme gautas atsakovo G. B. prašymas, dėl teismo posėdžio atidėjimo, kuris pateiktas G. B. ir atsakovės A. B. vardu (DOK-164438). 2021-10-27 vyko teismo posėdis, kuriame atsakovė nedalyvavo, atsakovas dalyvavo, teismo posėdis buvo atidėtas. 2021-12-21 pateiktas atsakovų vardu prašymas atidėti teismo posėdį (DOK-236304). 2021-12-22 atsakovui G. B. išsiųstas teismo šaukimas į 2022-02-09 teismo posėdį. 2022-02-09 vykusiame teismo posėdžio atsakovė nedalyvavo. Apeliantei A. B. šaukimas į 2022-02-09 teismo posėdį siųstas nebuvo.

18. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo veiksmus bei apeliantės procesinį elgesį bylos nagrinėjimo pirmosios intancijos teisme metu, daro išvadą, kad apie 2022-02-09 teismo posėdį ir visus su byla susijusius priimtus procesinius dokumentus apeliantei neabejotinai buvo žinoma. Pati apeliantė, kartu su sutuoktiniu atsakovu G. B., aktyviai teikė teismui įvairius prašymus. Viso bylos proceso metu teismo procesiniai dokumentai apeliantei buvo siunčiami jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kitos gyvenamosios vietos adreso apeliantė nenurodė, taip pat procesiniai dokumentai jai buvo siunčiami per jos sutuoktinį atsakovą G. B., kuris buvo įpareigotas informuoti savo sutuoktinę, atsakovę A. B., ir sutiko, kad atsakovei A. B. skirtus procesinius dokumentus teismas ir toliau gali siųsti jam (2021-05-10 teismo posėdžio garso įrašas 5.35 min). Apeliantė taip siunčiamus teismo procesinius dokumentus gavo, ką patvirtina apeliantės aktyvus dalyvavimas byloje kartu su atsakovu teikiant įvairius prašymus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taigi, atsižvelgiant, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsakovas buvo įpareigotas ir sutiko, kad atsakovei A. B. skirtus procesinius dokumentus teismas siųstų jam (CPK 123 straipsnis 3 dalis), o apeliantė taip siųstus procesinius dokumentus gaudavo, ką patvirtina apeliantės aktyvus procesinis elgesys teikiant prašymus, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas apeliantės neinformavo apie 2022-02-09 teismo posėdį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo pažeistas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas, o apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl apeliacinio skundo argumentų vertinimo

19. Byloje nustatyta ir neginčijama, kad ieškovė tiekia šilumos energiją negyvenamai patalpai – administracinėms patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovams. Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodyta, kad ginčo administracinės patalpos apšildomos centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų. Prašoma priteisti skola, susidariusi už laikotarpį nuo 2015-10-14 iki 2019-11-30. Atsakovai 2012-03-23 ir 2012-03-31 prašymais ieškovei nurodė, kad patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), yra būtinas kapitalinis remontas, dėl patalpos remontuojamos, remonto metu patalpose nuimti radiatoriai, todėl jos negali būti objektyviai šildomos, prašo laikinai, remonto metu, netiekti šildymo nurodytoms patalpoms

20. Šalių santykius reguliuoja CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai (energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. I-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Šilumos tiekimo taisyklės), Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (buvusi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija) nutarimais patvirtinti šilumos paskirstymo metodai ir šių metodų taikymo taisyklės.

21. Teisės aktai įpareigoja naudotoją mokėti už jam teikiamas paslaugas. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis). Tokia pati pareiga įtvirtinta ir Šilumos ūkio įstatyme – atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą arba, savivaldybės institucijoms nustačius, mokesčio už šilumą pranešimas, kuris išrašomas buitiniams šilumos vartotojams (toliau kartu – sąskaita (mokėjimo pranešimas). Buitiniam šilumos vartotojui išrašytoje sąskaitoje (mokėjimo pranešime) turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti (12 straipsnio 3 dalis). Pagal Šilumos tiekimo taisykles vartotojas privalo laiku atsiskaityti už šilumą bei jam tenkančia dalimi už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (133.2 punktas). Iš šių nuostatų matyti, kad energijos gavėjas privalo atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, nepriklausomai nuo jo noro ar nenoro tą daryti.

22. Šilumos ir karšto vandens kainos nustatomos Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio tvarka. Mokėjimai už šilumos energiją / karštą vandenį yra skaičiuojami pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, kuriame nustatyta, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, įvertinus kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.

Dėl Metodo Nr. 4 taikymo

23. Apeliantai skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai deklaratyviais laikė atsakovo G. B. argumentus dėl neaiškios mokesčių už šilumos energiją paskaičiavimo tvarkos ir nepagrindė, kodėl mokesčiai buvo paskaičiuoti pagal Metodą Nr. 4. Apeliantai pažymi, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 reglamentavime yra aptartos atskiros situacijos bei pateiktos atskiros formulės, priklausomai nuo šilumos tiekimo sistemos ypatybių. Ieškovė nenurodė, pagal kokį Metodo Nr. 4 punktą apskaičiavo skolą. PVM sąskaitose faktūrose deklaratyviai nurodyti duomenys neatitinka Metodo Nr. 4 nustatytų šilumos paskirstymo ir apskaičiavimo taisyklių. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad apeliantų name esanti šildymo sistema labiausiai atitinka šilumos paskirstymo etodą Nr. 4, todėl mokesčiai yra apskaičiuojami taikant šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4 metodiką.

24. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės pozicija ir konstatavo, kad atsakovas G. B. nenurodė konkrečių argumentų, kodėl mokesčiai turėtų būti apskaičiuojami ne pagal atsakovams pritaikytą Metodą Nr. 4.

25. Ieškovė ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad atsakovų įsiskolinimą skaičiavo pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles ir pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles.

26. Šilumos tiekimo taisyklių 29.2.4 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017-06-15) nustatyta, kad 29.2.4. šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo–vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 (Taisyklių 1 priedo 61 punktas). Jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 (Taisyklių 1 priedo 61 punktas) kartu su Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (Taisyklių 1 priedo 60 punktas). Nuo 2017-06-15 Šilumos tiekimo taisyklių 29.2 punkte nurodyta, kad šilumos vartotojų sprendimu pasirinktas ar, nesant priimto sprendimo, šilumos tiekėjo parinktas iš Komisijos rekomenduojamų taikyti arba kitas su Komisija suderintas šilumos kiekio, nustatyto šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo–vartojimo riba, paskirstymo butų ir kitų patalpų savininkams metodas, atitinkantis pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumai paskirstyti naudojamus apskaitos prietaisus. Komisijos rekomenduojami ar su ja suderinti šilumos paskirstymo metodai rengiami ir taikomi vadovaujantis teisės akte nustatyta tvarka. Komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų taikymo sąlygos yra nustatytos teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 76–85 punktai). Šilumos tiekimo taisyklių 79 punkte nurodyta, kad šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-183.

27. Ieškovės pateiktuose paaiškinimuose bei juos pagrindžiančiuose įrodymuose (DOK-218126; DOK-55884) nurodyta, kad atsakovų name nėra karšto vandens vartojimo, ar įrengtos karšto vandens cirkuliacijos sistemos, todėl visas šilumos kiekis užfiksuotas įvadiniu šilumos skaitikliu patalpų šildymui išdalinimas pagal butų plotą, pagal Metodo Nr. 4 nustatytas formules. Ieškovės 2021-11-24 paaiškinimuose (DOK-218126) yra detaliai atskleistos ir išaiškintos šilumos energijos paskirstymo metodo parinkimo ir taikymo aplinkybės, pateikti ieškovės turimi duomenys, šilumos tiekimo schemos.

28. Teismo posėdžio metu, trečiasis asmuo duodamas parodymus nurodė, kad atsakovų patalpoje nėra apskaitos, todėl negali taikyti metodo Nr. 2. Pabrėžė, kad nėra klaidų dėl rodmenų tikslumo, kadangi kiekvieną mėnesį yra nurašomi rodmenys ir jie pateikiami apskaitai. Remiantis teisės aktais vertintina, kad atsakovai gauna visą šilumą (2022-02-09 teismo posėdžio garso įrašas 1.09.40 val.).

29. Atsakovai nei pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei apeliaciniame skunde nepateikia įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė atlieka klaidingus skaičiavimus pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, ar kad skaičiavimas turėtų būti atliekamas pagal kitą šilumos paskirstymo metodą. Atsakovo G. B. prašymas pateikti informaciją apie gautą šilumos energiją, buvo išspręstas 2022-02-09 teismo posėdžio metu. Teismas atmetė tokį atsakovo prašymą, nurodydamas, kad ieškovė yra pateikusi duomenis apie gautą šilumos energiją. Apeliacinės instancijos teismas, papildomai pažymi, kad ieškovė net du kartus į bylą pateikė duomenis / pažymas apie sunaudoto šilumos kiekio naudingam plotui šildyti paskirstymą, kuriame nurodomas įvade suvartotas šilumos kiekis (DOK-218126; DOK-55884). Kaip 2022-02-09 teismo posėdžio metu paaiškino ieškovės atstovas, įvade suvartotas šilumos kiekis imamas iš sistemos. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą gauti pasirašytas minėtas pažymas, vertino, kad nors pažymos nepasirašytos, tačiau tai formalus pretekstas reikalauti duomenų, kadangi nebuvo nurodytos klaidos, kurių buvimas būtų susijęs su aplinkybe, jog pateiktos pažymos yra nepasirašytos (2022-02-09 teismo posėdžio garso įrašas 1.34.00 val.).

30. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pastato, kuriame yra atsakovų turimos patalpos, šilumos tiekimo sistemą, ne tik rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3472-541/2014 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6176-820/2016 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad pastatui šilumos energija per bendrą keliems pastatams įrengtą šilumos punktą bei, kad atsakovas tiekia šiluminę energiją iki pastato tiekimo – vartojimo ribos, t. y. įvadinio apskaitos prietaiso, o tolimesni tinklai, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra valdomas ir prižiūrimas pastato bendrasavininkų. Pirmosios instancijos teismas taip atliko išsamų tyrimą ir vertino ir papildomus įrodymus – planus / schemas iš SĮ „Vilniaus planas“, kuriuose pažymėtos šiluminės trasos, šilumos punktai, liudytoju apklaustas ieškovės Tinklo plėtros eksploatacijos vadovas.

31. Atsakovai apeliaciniame skunde pažymi, kad skundžiamu ir ankstesniais sprendimais buvo konstatuota, jog pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra susieti bendra šildymo sistema ir vienu bendru šilumos punktu, kas rodo, kad šiluma padalinama kitiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)pastatų bendrasavininkams, ne atsakovams. Tokiu būdu laikė patvirtintu, jog atsakovai negauna iš ieškovės šilumos energijos. Argumentas nėra teisngas, kadangi atsakovai yra vieni iš (duomenys neskelbtini) bendrasavininkų, todėl jų išskyrimas ir vertinimas ne kaip bendrasavininkų neturi pagrindo.

32. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino abiejų šalių, trečiojo asmens į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat išklausė šalis, jų atstovus ir liudytoją teismo posėdžių metu, visas bylai reikšmingas aplinkybes susiejo su byloje esančiais įrodymais. Teismo išvados padarytos įvertinus tiek teisinį reglamentavimą, tiek byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, remiantis įrodymų pakankamumo taisykle. Nagrinėjamu atveju apeliantai nenurodė, kodėl duomenys ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose yra nepagrįsti, nenurodė, kad ieškovės pateikti duomenys būtų klaidingi ar netikslūs. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011), apeliantų argumentas, kad ieškovė neįrodė PVM sąskaitose faktūrose nurodytų duomenų pagrįstumo, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pranašumą būtų suteikęs tik vienam kuriam įrodymui, nevertindamas kitų byloje esančių įrodymų ir / ar dėl jų nepasisakydamas ir / ar vertindamas tik vienos iš šalių įrodymus.

33. Tuo atveju, jeigu vartotojai nesutinka su šilumos teikėjo pritaikytu metodu (ir, atitinkamai, jiems tenkančiomis sumokėti sumomis už šilumos energiją), atsakovai turi teisę Energetikos įstatymo 34 straipsnio nustatyta tvarka inicijuoti ginčą, kurį įgaliota nagrinėti Valstybinės energetikos reguliavimo taryba. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Valstybinės energetikos reguliavimo taryba. Anksčiau (iki 2019-07-01) šias funkcijas vykdė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Vartotojai (namo gyventojai ir / ar apeliantai) nustatyta tvarka nesikreipė į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją ar Valstybinės energetikos reguliavimo tarybą, siekdami išspręsti kilusį ginčą tarp atsakovo ir šilumos tiekėjo dėl galimai netinkamai pritaikyto šilumos kiekio paskirstymo metodo.

Dėl atsakovų atsijungimo nuo šilumos tiekimo tinklų vertinimo

34. Apeliantai pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3472-541/2014 nustatyta, kad aplinkybė, kad atsakovai savo iniciatyva, bet ne teisės aktų nustatyta tvarka atsijungė nuo šildymo sistemos (atjungė patalpose radiatorius), kas patvirtina, kad atsakovai faktiškai jokios šilumos energijos iš ieškovės negavo ir negauna.

35. Pažymėtina, kad prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčiu įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3472-541/2014 buvo išsamiai įvertintos atsakovų atsijungimo nuo šilumos tiekimo tinklų aplinkybės ir konstatuota, jog atsakovai pažeidė atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos procedūrą, o į bylą pateikti atsakovų prašymai ieškovui sustabdyti šilumos energijos tiekimą, taip pat antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina teisės aktuose nustatytos atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos tvarkos ir nepaneigia išvados, jog atsakovai minėtos tvarkos nesilaikė. Teismas sprendė, kad tai, jog atsakovai savo iniciatyva, bet ne teisės aktų nustatyta tvarka atsijungė nuo šildymo sistemos (atjungė patalpose radiatorius), neeliminuoja atsakovų pareigos atsiskaityti pagal įvadinio skaitiklio rodmenis už pastatui patiektą šilumos energiją proporcingai savo turimo turto daliai. Taip pat minimoje byloje buvo įvertintas ir 2014-02-26 antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0068/14/19F ir padaryta išvada, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina teisės aktuose nustatytos atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos tvarkos.

36. Apeliantas G. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad nors patalpų atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos paprastojo remonto projektas parengtas 2020 metais, tačiau šiame projekte nustatyta, kad 2012 m. sausio mėn. projektinės patalpos (duomenys neskelbtini), buvo atjungtos nuo centrinio šildymo. 2012 m. kovo mėn. buvo pranešta UAB „Vilniaus energija“ apie nutrauktą šilumos pirkimo-pardavimo sutartį. Patalpų atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos paprastojo remonto projektas patvirtina, kad šiluma į patalpas netiekiama nuo 2012 m. sausio mėn. Byloje yra pateikti pastato, kuriame yra patalpos, bendrasavininkų sutikimai su patalpų atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos paprastojo remonto projektu (DOK-199928, DOK-199971), kas patvirtina, kad patalpos atjungtos nuo centrinio šildymo.

37. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovų į bylą pateiktas patalpų atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos paprastojo remonto projektas nėra susijęs su ginčo dalyku ir jo nurodytu pagrindu (CPK 180 straipsnis), nes projektas parengtas 2020 metais, o ieškovė prašo priteisti skolą už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2019-11-30. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai, neigdami pareigą atsiskaityti už nurodytą laikotarpį paskaičiuotą šilumos energiją, nepateikė įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu jie nuo šildymo sistemos buvo atsijungę teisės aktų nustatyta tvarka, ir kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės buvo pasikeitusios prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpiu. Pažymėjo, kad tokias aplinkybes, vadovaujantis CPK 12, 178, 179 straipsniais, turėjo įrodyti atsakovai.

38. Apeliacinės instacijos teismo vertinimu apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad apeliantai ginčo laikotarpiu nebuvo teisėtai atsijungę nuo centrinio šildymo. Apeliantai teigia, kad patalpų atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos paprastojo remonto projektas yra aktualus bylai, kadangi projekte nustatyta, kad 2012 m. sausio mėn. projektinės patalpos (duomenys neskelbtini), buvo atjungtos nuo centrinio šildymo, be to 2012 m. kovo mėn. UAB „Vilniaus energija“ buvo pranešta apie nutrauktą šilumos pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovų argumentas dėl to, kad neturi būti skaičiuojama skola, jei jie atjungė patalpose esančius radiatorius ir apie tai pranešė šilumos tiekėjui, buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3472-541/2014. Ieškovė atsiliepime pažymėjo, kad apeliantai nuo 2012 metų iki šiol nėra įteisinę savo atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos.

39. Apeliantai teigia, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos yra nepagrįstos. Nustatyta, kad byloje ieškovė pateikė detalius šilumos paskirstymo paskaičiavimus, ieškovė pažymėjo, kad PVM sąskaitos faktūros išrašomos vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis. Šiuo atveju laikoma, kad ieškovas skolos dydį įrodė, o norėdamas paneigti skaičiavimus, atsakovas turėjo įrodyti savo atsikirtimus. Kadangi konkrečios kalidos nenurodytos, pagrįsta remtis ieškovo pozicija.

40. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovų A. B. ir G. B. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.