Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-821-809/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-03-01
Bylos Nr.: eI2-821-809/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01703-2022-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas: J. K.
Atsakovas: Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Trečiasis asmuo: M. G.

Administracinė byla Nr. eI2-821-809/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01703-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui J. K.,atsakovės atstovei J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – M. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 3R-213 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021-06-22 skundo dalies“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją per vieną mėnesį iš naujo išnagrinėti pareiškėjo J. K. 2021 m. birželio 22 d. skundo Nr. 1R 4395(2.13.Mr) „Dėl J. K. asmens duomenų neteisėto tvarkymo, masinių pažeidimų ir žalos atlyginimo“ dalį dėl advokato M. G. veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis su 2021 m. birželio 22 d. skundu Nr. 1R 4395(2.13.Mr) „Dėl J. K. asmens duomenų neteisėto tvarkymo, masinių pažeidimų ir žalos atlyginimo“ kreipėsi į Inspekciją. Pareiškėjas 2021 m. birželio 22 d. skundu Inspekcijos prašė: 1. Atlikti tyrimą ir skundą pripažinti pagrįstu. 2. Nustačius Suvestinėse nurodomų Asmenų (Advokatas S. S., Advokatas M. G., Advokatų kontora TGS Baltic, Alytaus m. 2-as notarų biuras, Vilniaus m. 9-as notarų biuras, UAB AS&Partners, UAB „Creditinfo Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, UAB „Servico“, Antstolis D. K. , AB Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM) veiksmuose nusikalstamos veikos (BK 167 ir 168 straipsniai) požymių pranešti prokurorui. 3. Surašyti administracinio nusižengimo protokolą kiekvienam iš Suvestinėse nurodomų Asmenų (Advokatas S. S., Advokatas M. G., Advokatų kontora TGS Baltic, Alytaus m. 2-as notarų biuras, Vilniaus m. 9-as notarų biuras, UAB AS&Partners, UAB „Creditinfo Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, UAB „Servico“, Antstolis D. K. , AB Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM) administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui pripažįstant J. K. kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju dėl jam neturtinės žalos padarymo nurodant J. K. reikalavimą dėl 5 000 (penkių tūkstančių) Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo, ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą perduoti teismui. 4. Kiekvienam Suvestinėse nurodomam asmeniui (Advokatas S. S., Advokatas M. G., Advokatų kontora TGS Baltic, Alytaus m. 2-as notarų biuras, Vilniaus m. 9-as notarų biuras, UAB AS&Partners, UAB „Creditinfo Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, UAB „Servico“, Antstolis D. K. , AB Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), kuris neteisėtai tvarkė/ tvarko J. K. asmens duomenis, uždrausti toliau juos tvarkyti ir įpareigoti juos sunaikinti. 5. Kiekvienam Suvestinėse nurodomam Asmeniui (Advokatas S. S., Advokatas M. G., Advokatų kontora TGS Baltic, Alytaus m. 2-as notarų biuras, Vilniaus m. 9-as notarų biuras, UAB AS&Partners, UAB „Creditinfo Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, UAB „Servico“, Antstolis D. K. , AB Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), kuris neteisėtai tvarkė/ tvarko J. K. asmens duomenis skirti administracinę baudą pagal BDAR 83 straipsnį. 6. Įpareigoti kiekvieną Suvestinėse nurodomą Asmenį (Advokatas S. S., Advokatas M. G., Advokatų kontora TGS Baltic, Alytaus m. 2-as notarų biuras, Vilniaus m. 9-as notarų biuras, UAB AS&Partners, UAB „Creditinfo Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, UAB „Servico“, Antstolis D. K. , AB Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), kuris neteisėtai tvarkė/tvarko J. K. asmens duomenis, atlyginti (priteisti) J. K. po 5 000 (penkis tūkstančius) EUR nematerialinę (neturtinę) žalą (BDAR 82 straipsnis).

Pareiškėjas nesutinka su Inspekcija Sprendimu. Pareiškėjas pažymi, jog Inspekcija dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnyje nustatyto reikalavimo advokatui savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų, ir šio įstatymo 44 straipsnio imperatyvo, advokatui, vykdant advokato veiklą, pateikti ir pagrįsti duomenis, įrodančius prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, taikymo nepasisakė visai, nevertino ir Sprendime nenurodė (nemotyvavo) jokios BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, sudarančios pagrindą advokatui teisėtai atlikti paiešką NTR, suformuoti registro išrašą, ypač su istoriniais duomenimis, bei tokia apimtimi rinkti, susiformuoti ir spausdintis išrašus/ pažymas (tvarkyti duomenis) su pareiškėjo asmens ir jo nekilnojamųjų daiktų (įskaitant žemės sklypo) duomenimis. Todėl, anot pareiškėjo, Inspekcijai nenurodžius Sprendimo teisinio pagrindo ir nesusiejus jo su faktinėmis aplinkybėmis, skundžiamas Sprendimas kaip nemotyvuotas bei neatitinkantis imperatyvių VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, naikintinas ir šiais pagrindais, vadovaujantis ir suformuota administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021, 31 punktas; 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3046-629/2019, 49-50 punktai; 2019 m. liepos 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-634-502/2019, 32-36 punktai).

Atkreipia dėmesį į tai, jog Inspekcija neišsireikalavo iš VĮ Registrų centras pastato, (duomenys neskelbtini), išrašo, todėl nenagrinėjo, nenustatė ir neįvertino kokią informaciją matė advokato klientai ir advokatas atsispausdinęs pareiškėjo asmens ir jo nekilnojamųjų daiktų (įskaitant žemės sklypo) duomenimis. Be to, neišsireikalavusi išrašo Inspekcija nenagrinėjo, netyrė ir nenustatė, kokių išeitinių duomenų (vardas, pavardė, asmens kodas, nekilnojamojo turto adresas ar kt.) pagrindu (iš kur juos gavo) advokatas jungėsi, rinko, susiformavo ir spausdinosi išrašus/ pažymas su pareiškėjo asmens ir jo nekilnojamo daikto (įskaitant žemės sklypo) duomenimis.

Akcentuoja, kad Inspekcijos vertinimu advokatas paiešką ir kitus veiksmus atliko pagal nekilnojamojo turto, esanči(registras Nr. 44/1583663) bendraturčio asmens duomenis, tuo tarpu Teisinių paslaugų teikimo sutartis advokato sudaryta su neaišku kokia likviduojama dėl bankroto kredito unija, kuri jokio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)(registras Nr. 44/1583663) neturi, kas ir papildomai įrodo, jog advokatas pareiškėjo asmens ir jo turto duomenis tvarkė nepagrįstai ir neteisėtai.

Inspekcija netyrė, nesiaiškino ir Sprendime nemotyvavo, kodėl advokatui nereikėjo pareiškėjo sutikimo (BDAR 21 straipsnis), ar būtent tokia apimtimi tvarkyti pareiškėjui priklausančius duomenis, ypatingai su istoriniais duomenimis, buvo būtina advokato veiklos įgyvendinimui. Inspekcija taip pat netyrė bei Sprendime nenurodė, ar pareiškėjo duomenys nebuvo atskleisti tretiesiems asmenims (kredito unijos), taip pat nepasisakė ir dėl advokato pareigos informuoti pareiškėją, kuris nėra advokato klientas, apie jo asmens duomenų tvarkymą, kas yra privaloma (BDAR 14 straipsnio 1-4 dalys).

Be to, dėl pareiškėjo skundo 2-6 punktuose išdėstytų prašymų, Inspekcija iš viso jokių nei teisinių, nei faktinių pagrindų (motyvų) nenurodė visai. Pareiškėjo teigimu, Inspekcija Sprendimo nepagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, todėl skundžiamas Sprendimas nurodytais pagrindais naikintinas (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis), vadovaujantis identišku atveju suformuota administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3259-629/2020, 56-59 punktai).

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog Inspekcija, gavusi pareiškėjo skundą, 2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2R-3352(2.13.) „Dėl skundo trūkumų“, kreipėsi į pareiškėją nurodydama, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 24 straipsnio 6 dalį, prie skundo turi būti pridėti turimi dokumentai, reikalingi skundui nagrinėti, ar jų aprašymas. Be to, nurodė, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 16 punkte nustatyta, kad jeigu Inspekcija mano, jog būtina patikslinti skundo esmę ar skundo reikalavimus, pateikti papildomus dokumentus ar duomenis, kurie reikalingi išspręsti skundo priėmimo klausimą, Inspekcija raštu informuoja pareiškėją apie skundo trūkumus ir nustato ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą jiems pašalinti. Pastaruoju atveju, skundas laikomas gautu Inspekcijoje tik gavus patikslintą informaciją ir tik tuomet išsprendžiamas skundo priėmimo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog skundžiami asmenys pareiškėjo asmens duomenis platino (gavo/perdavė tretiesiems asmenims) bei viešino, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių skunde išdėstytus teiginius, Inspekcija negalėjo nagrinėti skundo, kuriame nurodyta abstrakti informacija. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis Aprašo 16 punktu bei ADTAĮ 24 straipsnio 5 ir 6 dalimis, Inspekcija 2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2R-3352 (2.13.) prašė ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 12 d. Inspekcijai raštu pateikti išsamią informaciją ir turimus įrodymus būtinus, siekiant Inspekcijai ištirti visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent informaciją apie tai, kada, kokiu būdu skundžiami asmenys, tame tarpe ir advokatas M. G., atskleidė pareiškėjo asmeninius duomenis ir kaip tai pasireiškė. Inspekcija paaiškino, kad nurodytu laiku negavus patikslintos informacijos, Inspekcija spręs Skundo priėmimo klausimą, atsižvelgdama į turimą informaciją ir ADTAĮ 27 straipsnio nuostatas.

2021 m. liepos 12 d. Inspekcijoje gautas pareiškėjo atsakymas (Inspekcijos reg. Nr. 1R-4830(2.13.Mr), tačiau Inspekcijos prašytos informacijos pareiškėjas nepateikė reikalaudamas, kad Inspekcija pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundą ištirtų objektyviai, visapusiškai ir visa apimtimi. Kadangi pareiškėjas Inspekcijai nepateikė informacijos ar turimų įrodymų, būtinų siekiant Inspekcijai ištirti visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent nepateikė informacijos apie tai, kada, kokiu būdu ir kaip tai pasireiškė pareiškėjo nurodytas teiginys dėl to, kad skundžiami asmenys (tame tarpe ir advokatas M. G.), skundas Inspekcijoje priimtas nagrinėti dėl galimai neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR). Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2R-4571(2.13.) pareiškėjas buvo informuotas apie jo skundo priėmimą nagrinėti, kartu pažymint, kad skundo gavimo Inspekcijoje data – 2021 m. liepos 12 d..

Išsprendusi pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, Inspekcija 2021 m. spalio 5 d. raštu kreipėsi į Registrų centrą, prašydama pateikti informaciją apie advokato M. G. atliktas peržiūras Nekilnojamojo turto registre apie pareiškėjui priklausantį turtą. Registrų centras 2021 m. spalio 18 d. raštu (reg. Inspekcijoje Nr. 1R-6767 (2.13.Mr)) pateikė informaciją, jog advokatas M. G. 2020-05-25 atliko paiešką pagal nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)(registras Nr. 44/1583663) bendraturtės A. B. asmens duomenis ir suformavo registro išrašą su istoriniais duomenimis. Duomenys teikti pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutartį Nr. PS-7487(10.5), kurios kopiją Registrų centras pateikė kartu su 2021 m. spalio 18 d. raštu, su šiuo raštu Registrų centras taip pat pateikė ir Vartotojo veiksmų protokolų išrašus.

Inspekcija, nustačiusi, kad advokatas M. G. 2020 m. gegužės 23 d. patikrino informaciją NTR, pagal su klientu susijusio asmens, A. B., duomenis, paiešką atlikęs pagal A. B. asmens kodą, išnagrinėjusi ir įvertinusi advokato M. G. pateiktą informaciją, jog buvo renkami kito asmens duomenys, padarė išvadą, kad šios atliktos paieškos tikslas nebuvo siekis surinkti konkrečiai pareiškėjo asmens duomenis, tvarkomus NTR. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dalyje dėl 2020 m. gegužės 25 d. patikrinto Nekilnojamojo turto registro Inspekcijos Sprendimu buvo atmestas.

Skundas Inspekcijoje buvo priimtas nagrinėti dėl galimai neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo Nekilnojamojo turto registre ir Sprendimas buvo priimtas neišeinant už Skundo dalies nagrinėjimo ribų. Skundo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad advokatas M. G. 2020 m. gegužės 25 d. patikrino informaciją NTR pagal bendraturtės A. B. asmens kodą, paieška nebuvo atliekama pagal pareiškėjo asmens duomenis, todėl buvo renkami kito asmens duomenys, atsižvelgiant į tai Inspekcija neturėjo prievolės vertinti advokato M. G. veiksmų kitų, o ne pareiškėjo, asmenų asmens duomenų tvarkymo atžvilgiu.

Inspekcijai yra dažnai teikiami skundai dėl asmens duomenų peržiūrėjimo ar rinkimo iš NTR. Neretai asmenys klaidingai suvokia, kad jų asmens duomenys gali būti renkami tik jų sutikimu arba kad jų asmens duomenų tvarkymas yra draudžiamas. Skundai dėl asmens duomenų rinkimo iš registrų dažniausiai atmetami, kai nustatoma, kad asmens duomenys buvo rinkti ne apie pareiškėją, o apie bendraturtį arba esamą (buvusį) turto savininką. Pagal šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 6 punktą asmenys, teikiantys įstatyme nustatytas teisines paslaugas, turi teisę gauti informaciją apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenis. Dažniausiai pasitaikantys subjektai, kuriems suteikiama teisė rinkti ar tikrinti duomenis registruose, yra valstybės institucijos (savivaldybės, teismai ir pan.), taip pat advokatai, antstoliai, notarai ir kiti panašaus pobūdžio veiklą vykdantys subjektai.

Sprendime buvo pažymėta, jog advokatas M. G. paiešką NTR atliko pagal A. B. asmens kodą (tai pagrindžia kartu su šiuo atsiliepimu teismui teikiamas Vartotojo veiksmų protokolo išrašas). Atsižvelgiant į tai, yra paneigiami pareiškėjo argumentai jog Inspekcija nenustatė, kokių duomenų pagrindu advokatas M. G. atliko paiešką Nekilnojamojo turto registre.

Pažymėtina, jog pareiškėjo Skundas Inspekcijoje priimtas nagrinėti dėl galimai neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo Nekilnojamojo turto registre, todėl pareiškėjo skunde teismui dėstomi argumentai, jog Inspekcija nenagrinėjo, nenustatė ir neįvertino kokią informaciją matė asmenys užsakę ir notaras atsispausdinę pareiškėjo asmens ir jo nekilnojamo daikto (įskaitant žemės sklypo) duomenimis, yra išeinantys už skundo dalies nagrinėjimo ribų.

Atsakovė nurodo, jog susidaro įspūdis, jog teikdamas skundą teismui, pareiškėjas iki galo nesusipažino su Sprendimo turiniu. Sprendime buvo aiškiai pažymėta, jog advokatas M. G., vykdant kliento pavedimą, rinko su klientu susijusio asmens duomenis NTR.

Pažymi, kad skundas Inspekcijoje priimtas nagrinėti dėl galimai neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo Nekilnojamojo turto registre, todėl nenustačiusi neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo, Inspekcija neturėjo prievolės vertinti, kokiu pagrindu advokatas M. G. tikrino kito asmens duomenis NTR, su kokia įmone advokatas yra sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį ir pan., nes tokie Inspekcijos veiksmai būtų laikytini kaip išeinantys už skundo dalies nagrinėjimo ribų.

Pagal BDAR 14 straipsnio 1 dalį, kai asmens duomenys yra gauti ne iš duomenų subjekto, duomenų valdytojas pateikia duomenų subjektui atitinkamą informaciją. Sprendime nustačius, kad buvo renkami kito asmens, o ne pareiškėjo asmens duomenys, advokatas M. G. neturėjo pareigos informuoti pareiškėjo apie jo asmens duomenų tvarkymą, todėl Inspekcija Sprendime apie šią pareigą nepasisakė pagrįstai.

Skundo dalies nagrinėjimo metu nenustačius neteisėto pareiškėjo duomenų tvarkymo fakto, Inspekcija pagrįstai nenagrinėjo Skundo 2-6 prašymų ir dėl jų Sprendime nepasisakė. Pažymėtina, kad šie prašymai/reikalavimai yra išvestiniai, kylantys iš neteisėto pareiškėjo duomenų tvarkymo fakto, ko Skundo dalies nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas Teismo prašo priteisti iš atsakovės Inspekcijos pareiškėjui jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu. Iš viešai prieinamos informacijos akivaizdu, kad pareiškėjas yra administracinės teisės specialistas, buvęs advokatas, taip pat Lietuvos administracinių ginčų komisijos narys, kuris, akivaizdu, iš esmės nagrinėdavo analogiškus ar panašius administracinius ginčus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-4553-860/2021 pagal pareiškėjo skundą Inspekcijai nurodė, jog pareiškėjas administraciniuose teismuose vedė ir šiuo metu veda ne vieną panašią administracinę bylą. Pateiktas skundas šioje byloje yra nedidelės apimties, jame iš esmės yra dėstomos teisės aktų nuostatos, kurios pareiškėjui, kaip administracinės teisės specialistui, tikėtina, kad yra žinomos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Inspekcijos nuomone, pareiškėjui nagrinėjamu atveju nebuvo jokio būtinumo ar racionalumo dėl nesudėtingo administracinio ginčo, kreipiantis į teismą, pasitelkti advokato pagalbą, todėl pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas laikytinas nepagrįstu ir bylinėjimosi išlaidos, Inspekcijos nuomone, neturėtų būti priteisiamos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. G. pateikė atsiliepimą į skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog advokatas M. G. apie pareiškėją duomenų nerinko, jie buvo gauti atsitiktiniu būdu.

Pažymi, jog advokatas M. G. yra sudaręs Teisinių paslaugų teikimo sutartį su likviduojama dėl bankroto kredito unija. Teikiant teisines paslaugas ir vykdant aukščiau nurodyto kliento pavedimą, kilo poreikis surinkti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre pateikiamus, su klientu susijusio asmens, duomenis.

Advokatas M. G. tam, kad teikdamas teisines paslaugas galėtų gauti duomenis, susijusius su atitinkamu nekilnojamuoju turtu, su VĮ „Registrų centras“ yra sudaręs sutartį Nr. PS - 7487 (10.5).

Vadovaujantis Lietuvos advokatūros įstatymo 44 str. 1 ir 2 d. bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. 3 d. ir sutarties su VĮ „Registrų centras“ pagrindu 2020 m. gegužės 25 d. buvo atlikta paieška VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Akcentuoja, jog minėta paieška buvo atlikta naudojant ne pareiškėjo, o kito su klientu susijusio asmens duomenis. Paieškos tikslas buvo gauti ne pareiškėjo, o su klientu susijusio asmens duomenis apie jo turimą / perleistą turtą.

2020 m. gegužės 25 d. atlikus paiešką pagal su klientu susijusio asmens duomenis, buvo gautas išrašas apie žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, kaip ir minėtas su klientu susijęs asmuo, yra žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas, todėl gautame išraše taip pat buvo nurodyti ir pareiškėjo duomenys. Pažymi, jog išrašas generuojamas VĮ „Registrų centras“ automatiškai ir jo turiniui - išraše esantiems duomenims, jų kiekiui, įtakos advokatas M. G. negali. Pareiškėjo duomenys buvo gauti atsitiktinai, jie nebuvo tiesioginis paieškos tikslas. Pareiškėjo duomenų gavimo išvengti advokatas M. G. negalėjo, kadangi VĮ Registrų centras pateikia tik tokio turinio išrašus, kuriuose matosi visi sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai.

Pažymi, jog nors advokatas M. G. tiesiogiai ir nerinko duomenų apie pareiškėją, o jie buvo gauti atsitiktinai vykdant teisinių paslaugų teikimą, tačiau gauti duomenys buvo tvarkomi siekiant pareikšti, vykdyti ir apginti teisinius reikalavimus, vykdant kliento pavedimą.

Trečiojo suinteresuoto asmens M. G. nuomone, priešingai nei teigia pareiškėjas, Inspekcijos Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Pareiškėjo skunde nurodomi, neva Inspekcijos Sprendimo nepagrįstumą įrodantys argumentai yra nepagrįsti.

Nurodo, jog priešingai negu skunde teigia pareiškėjas, Inspekcija turėjo ir išsireikalavo visą tyrimui būtiną medžiagą. 2021 m. lapkričio 22 d. advokatas M. G. teikdamas atsakymą į Inspekcijos nurodymą, kartu pateikė ir 2020 m. gegužės 25 d. iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro gautą nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), išrašą. Iš Inspekcijos Sprendimo matyti, jog Inspekcija, iš VĮ „Registrų centras“ taip pat gavo informaciją, pagal kokius duomenis advokatas M. G. 2020 m. gegužės 25 d. atliko paiešką. Gauti duomenys patvirtino, kad paieška buvo atlikta naudojant ne pareiškėjo, o pastato, esanč, bendraturčio duomenis. Iš surinktų duomenų Inspekcija teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad paieškos tikslas nebuvo surinkti konkrečiai pareiškėjo duomenis, o šie duomenys buvo gauti atsitiktinai. Taigi, Inspekcija, gavusi advokato M. G. paaiškinimus, susirinkusi reikiamus duomenis iš VĮ „Registrų centras“, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog 2020 m. gegužės 25 d. paieškos VĮ „Registrų centras“ tikslas nebuvo duomenų rinkimas apie pareiškėją ir jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, kadangi pati paieška buvo atlikta ne pagal pareiškėjo asmens duomenis.

Atkreipia dėmesį tai, jog pareiškėjo skundas Inspekcijai buvo pateiktas ir priimtas nagrinėti dėl galimai neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro. Todėl Inspekcija atlikdama tyrimą bei priimdama Sprendimą pareiškėjo skundą nagrinėjo būtent nurodytose ribose. Pareiškėjo argumentai, kad neva Inspekcija nenagrinėjo, nenustatė ir neįvertino kokią informaciją matė advokatas užsakęs ir atsispausdinęs pareiškėjo asmens ir jo nekilnojamo daikto (įskaitant žemės sklypo) duomenimis, taip pat argumentai, kad neva Inspekcija netyrė bei Sprendime nenurodė, ar pareiškėjo duomenys nebuvo atskleisti tretiesiems asmenims, nepasisakė ir dėl advokato pareigos informuoti pareiškėją, kuris nėra advokato klientas, apie jo asmens duomenų tvarkymą yra visiškai nesusijusios su kilusio ginčo dalyku, todėl nevertintinos.

Duomenys nebuvo rinkti apie pareiškėją, o buvo gauti atsitiktinai, advokatui M. G. nekilo pareiga pareiškėjo informuoti apie duomenų tvarkymą.

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 3R-267 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021-06-22 skundo dalies“, kuriuo nuspręsta atmesti pareiškėjo skundą dėl advokato M. G. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su 2021 m. birželio 22 d. skundu Nr. 1R 4395(2.13.Mr) „Dėl J. K. asmens duomenų neteisėto tvarkymo, masinių pažeidimų ir žalos atlyginimo“, kuriame prašė: 1. Atlikti tyrimą ir nustačius suvestinėse nurodomų asmenų (advokatas S. S., advokatas M. G., advokatų kontora TGS Baltic, Alytaus m. 2-as notarų biuras, Vilniaus m. 9-as notarų biuras, UAB AS&Partners, UAB „Creditinfo Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, UAB „Servico“, antstolis D. K. , AB Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM) veiksmuose nusikalstamos veikos (Baudžiamojo kodekso 167 ir 168 straipsniai) požymių pranešti prokurorui. 2. Surašyti administracinio nusižengimo protokolą kiekvienam iš suvestinėse nurodomų asmenų, pripažįstant pareiškėją kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju dėl 5 000 EUR neturtinės žalos padarymo ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą perduoti teismui. 3. Kiekvienam suvestinėse nurodomam asmeniui, kuris neteisėtai tvarkė/tvarko pareiškėjo asmens duomenis, uždrausti toliau juos tvarkyti ir įpareigoti juos sunaikinti. 4. Kiekvienam suvestinėse nurodomam asmeniui, kuris neteisėtai tvarkė/tvarko pareiškėjo asmens duomenis skirti administracinę baudą pagal Reglamento 2016/679 83 straipsnį. 5. Įpareigoti kiekvieną suvestinėse nurodomą asmenį (advokatas S. S., advokatas M. G., advokatų kontora TGS Baltic, Alytaus m. 2-as notarų biuras, Vilniaus m. 9-as notarų biuras, UAB AS&Partners, UAB „Creditinfo Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, UAB „Servico“, Antstolis D. K. , AB Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), kuris neteisėtai tvarkė/tvarko J. K. asmens duomenis, atlyginti pareiškėjui po 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.

Inspekcija 2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2R-3352 (2.13.) pareiškėjo paprašė ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 12 d. Inspekcijai raštu pateikti išsamią informaciją ir turimus įrodymus būtinus, siekiant Inspekcijai ištirti visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent informaciją apie tai, kada, kokiu būdu skundžiami asmenys, tame tarpe ir advokatas M. G., atskleidė pareiškėjo asmeninius duomenis ir kaip tai pasireiškė. Inspekcija paaiškino, kad nurodytu laiku negavus patikslintos informacijos, Inspekcija spręs Skundo priėmimo klausimą, atsižvelgdama į turimą informaciją ir ADTAĮ 27 straipsnio nuostatas.

2021 m. liepos 12 d. Inspekcijoje gautas pareiškėjo atsakymas (Inspekcijos reg. Nr. 1R-4830(2.13.Mr), tačiau Inspekcijos prašytos informacijos pareiškėjas nepateikė nurodydamas, kad Inspekcija pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundą ištirtų objektyviai, visapusiškai ir visa apimtimi. Skundas Inspekcijoje priimtas nagrinėti dėl galimai neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo Nekilnojamojo turto registre. Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2R-4571(2.13.) pareiškėjas buvo informuotas apie jo skundo priėmimą nagrinėti.

Registrų centras 2021 m. spalio 18 d. raštu (reg. Inspekcijoje Nr. 1R-6767 (2.13.Mr)) pateikė informaciją, jog advokatas M. G. 2020 m. gegužės 25 d. atliko paiešką pagal nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)(registras Nr. 44/1583663) bendraturtės A. B. asmens duomenis ir suformavo registro išrašą su istoriniais duomenimis. Duomenys teikti pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutartį Nr. PS-7487(10.5), kurios kopiją Registrų centras pateikė kartu su 2021 m. spalio 18 d. raštu, su šiuo raštu Registrų centras taip pat pateikė ir Vartotojo veiksmų protokolų išrašus.

Advokatas 2021 m. lapkričio 23 d. raštu (reg. Inspekcijoje Nr. 1R-7522(2.13.Mr)) informavo, jog yra sudaręs Teisinių paslaugų teikimo sutartį su likviduojama dėl bankroto kredito unija „Vilniaus kreditas“. Teikiant teisines paslaugas ir vykdant kliento pavedimą, kilo poreikis surinkti Registrų centro Nekilnojamojo turto registre pateikiamus, su klientu susijusio asmens, A. B., duomenis, todėl 2020 m. gegužės 25 d. atliktos paieškos tikslas buvo gauti ne pareiškėjo, o su klientu susijusio asmens duomenis apie jo turimą turtą. 2020 m. gegužės 25 d. atlikus paiešką pagal su klientu susijusio asmens duomenis, buvo gautas išrašas apie žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas J. K., kaip ir su klientu susijęs asmuo A. B. yra aukščiau minėto žemės sklypo bendrasavininkas, todėl Nekilnojamojo turto registro išraše tai pat buvo nurodyti ir pareiškėjo J. K. duomenys.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje (teisės akto redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma – žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Šis įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Inspekcijos teisinį statusą ir įgaliojimus, žurnalistų etikos inspektoriaus įgaliojimus, Inspekcijos ir žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau kartu – priežiūros institucija, priežiūros institucijos) atliekamo asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo ir administracinių baudų skyrimo tvarką (1 straipsnio 2 dalis). Šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (1 straipsnio 3 dalis).

ADTAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Reglamento (ES) 2016/679 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų duomenis, ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu. Pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis.

Pagal ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalį, kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Inspekcija motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo 33 straipsnyje ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nurodytas priemones. Jei ketinama skirti administracinę baudą, atliekami šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje nurodyti veiksmai.

BDAR 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų duomenis ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu. Pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis.

BDAR 4 straipsnis apibrėžia asmens duomenų sampratą. Pagal BDAR 4 straipsnio 1 punktą asmens duomenys - bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Pagal BDAR 4 straipsnio 2 dalį duomenų tvarkymas yra bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

Pagal BDAR 15 straipsnio 1 dalį, duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie asmens duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis ir kita nurodyta informacija.

BDAR 5 straipsnyje yra įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); to paties straipsnio b punktas numato, jog asmens duomenys renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal BDAR 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas); 5 straipsnio f punkte įtvirtintas vientisumo ir konfidencialumo principas, kuris reiškia, jog asmens duomenys tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo. BDAR 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: (a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; (b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; (c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; (f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (netaikoma duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis). Taigi, asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik taikant BDAR 5 straipsnyje nustatytus su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus bei pritaikius bent vieną iš BDAR 6 straipsnyje nustatytų sąlygų.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 42 str. 3 d. nustato, kad duomenys apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys teikiami tik: <...> 6) valstybės institucijoms ir kitiems asmenims – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti. Nekilnojamojo turto registro archyviniai duomenys ir Nekilnojamojo turto registro informacija teikiami tik: <...> 5) valstybės institucijoms ir kitiems asmenims – įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose nustatytoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti (NTRĮ 42 str. 2 d. 5 p.).

Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas nustato, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokatas vykdydamas advokato veiklą, turi teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją (Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 punktas). Panašaus pobūdžio nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 6 punkte (redakcija, galiojusi sprendimų priėmimo metu), pagal kurį asmenys, teikiantys įstatyme nustatytas teisines paslaugas, turi teisę gauti informaciją apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotas šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje savo praktikoje, aiškindamas Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktą ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnį, nurodė, kad advokatai laikytini „asmenimis, teikiančiais įstatyme nustatytas teisines paslaugas“ Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio taikymo prasme ir turi teisę gauti Registre tvarkomus duomenis, reikalingus teisinėms paslaugoms, t. y. tiek teisės konsultacijoms (patarimams teisės klausimais), tiek teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimui, tiek atstovavimui teisės klausimais, tiek gynybai bei atstovavimui bylų procese. Įgyvendindami šią teisę advokatai privalo pagrįsti prašomų pateikti Registro duomenų reikalingumą, t. y. jų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Iš Konstitucijos ir įstatymų kylantys advokatų teisinio statuso ypatumai suponuoja jų diskreciją savarankiškai (nepriklausomai) nuspręsti dėl teisinių paslaugų teikimo apimties, taigi ir dėl to, kokie Registro tvarkomi duomenys jiems yra reikalingi, siekiant užtikrinti, kad jų teikiamos teisinės paslaugos būtų kokybiškos (t. y. jų atstovaujamo asmens teisės ir (arba) teisėti interesai būtų ginami maksimaliai efektyviai). Tokia advokatų diskrecija gali būti ribojama tik įstatymu. Dėl šios priežasties advokato interesas iš Registro gauti teisinių paslaugų teikimui reikalingus duomenis visais atvejais, kai tokie duomenys yra susiję su konkrečios teisinės paslaugos teikimu ir, šią paslaugą teikiančio advokato nuomone, yra būtini jai teikti, yra viršesnis už duomenų subjekto, kurio asmens duomenys yra Registre, teises ir laisves. Advokato teisė gauti duomenis suponuoja Registro tvarkytojo pareigą tokius duomenis advokatui pateikti. Pagal Advokatūros įstatymą teisė gauti registrų (taigi ir Nekilnojamojo turto registro) turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus, yra viena pagrindinių advokato teisių, todėl Registratorius privalo tinkamai motyvuoti atsisakymą pateikti informaciją ar duomenis. Atsižvelgiant į tai, Registro tvarkytojas turi diskrecijos teisę motyvuotai atsisakyti tokius duomenis pateikti tik tuo atveju, jei advokatas nepagrindžia jų reikalingumo, t. y. jų ryšio su teisinių paslaugų teikimu. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-649-968/2022; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartis Nr. eA-130-821/2023).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, pažymėjo, kad reikalavimas Registro tvarkytojui, gavusiam advokato paaiškinimą bei akivaizdžius įrodymus, kad prašomi pateikti Registro duomenys yra reikalingi teisinių paslaugų teikimui, atlikinėti papildomus tyrimus (iš advokato ir (arba) jo kliento reikalauti papildomų paaiškinimų, dokumentų ir pan.), inter alia dėl advokato kliento teisės gauti konkrečią teisinę paslaugą, arba kvestionuojant advokato diskreciją pasirinkti konkrečias priemones kaip ir (arba) kokia apimtimi konkreti teisinė paslauga turėtų būti teikiama, būtų nesuderinamas su advokato teisiniu statusu. Tokiu būdu būtų pažeistas advokato veiklos laisvės ir nepriklausomumo, principas (Advokatūros įstatymo 5 str. 1 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-649-968/2022).

1. Pareiškėjo pateikti procesiniai dokumentai civilinėse bylose bei pateikti paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas Registro duomenis naudojo, siekdamas įrodyti konkrečias aplinkybes civilinėse bylose, t. y. pareiškėjas pagrindė Registro duomenų reikalingumą, t. y. jų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

2. Atsižvelgusi į advokato diskreciją pasirinkti konkrečias priemones kaip ir (arba) kokia apimtimi konkreti teisinė paslauga turėtų būti teikiama (t. y. advokatui suteikta galimybė savarankiškai spręsti dėl naudojamų Registro duomenų apimties, teikiant teisines paslaugas), ir įvertinusi tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo naudoti Registro duomenys civilinėse bylose nėra akivaizdžiai nesusiję su šiose bylose įrodinėtinomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas negali būti laikomas pažeidusiu BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartis Nr. eA-130-821/2023.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2020 m. gegužės 25 d. trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas M. G., atstovaudamas klientą pagal Teisinių paslaugų sutartį Nr. 2018/03/05, atliko paiešką VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Minėta paieška buvo atlikta naudojant ne pareiškėjo J. K., o kito su klientu susijusio asmens B. duomenis. Tai patvirtina į bylą pateiktas rašytinis įrodymas – 2021 m. spalio 13 d. Vartotojų veiksmų protokolas. 2020 m. gegužės 25 d. atlikus paiešką pagal su klientu susijusio asmens duomenis, buvo gautas išrašas apie žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas J. K., kaip ir su klientu susijęs asmuo B. yra aukščiau minėto žemės sklypo bendrasavininkas, todėl Nekilnojamojo turto registro išraše tai pat buvo nurodyti ir pareiškėjo J. K. duomenys. Taigi, pareiškėjo teiginiai apie jo asmens duomenų tvarkymą yra nepagrįsti, nes kaip aukščiau minėta paieška VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta pagal kito su advokato M. G. klientu susijusio asmens A. B. duomenis, t. y. įvedant konkretaus asmens (ne pareiškėjo) asmens kodą. Nagrinėjamu atveju advokatas teikdamas teisines paslaugas, dėl registro duomenų formavimo ypatumų turi prieigą prie registre esančių duomenų, kuriuose galėjo būti ir pareiškėjo asmens duomenų, neduoda pagrindo konstatuoti neteisėtą pareiškėjo duomenų tvarkymą.

Pareiškėjo teigimu, jog ginčijamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nustatytų reikalavimų administraciniam sprendimui.

Aiškindamas VAĮ nuostatas LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Be to, viešojo administravimo subjekto priimamas administracinis sprendimas turi būti priimtas laikantis viešojo administravimo principų (VAĮ 3 str.).

Įvertinus aukščiau aptartą skundžiamo sprendimo turinį, jame nurodytas faktines aplinkybes ir teisės normas, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad Inspekcija nenustatė, netyrė, kokių duomenų pagrindu advokatas M. G. jungėsi, rinko, susiformavo ir spausdinosi NTR duomenų bazės išrašą, nes tiek advokato paaiškinimuose, tiek skundžiamame sprendime, tiek ir iš rašytinių bylos duomenų matyti, kad NTR duomenys tvarkyti advokato Teisinių sutarties paslaugų tikslu, tiesiogiai renkant su klientu susijusius duomenis. Kitų asmenų duomenų tvarkymas nesudaro pareiškėjo teisinio suinteresuotumo dalyko, todėl pagrįstai Inspekcija neplėtė tyrimo ribų pagal pareiškėjo skundą dėl jo asmens duomenų tvarkymo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas akcentavo, jog šiam ginčui aktuali teismų praktika, suformuluota Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose Nr. eI2-4884-566/2022 ir eI2-6103-1114/2022. Tačiau šiuo atveju teismas nesiremia pareiškėjo nurodyta teismų praktika, kadangi nurodyti teismo sprendimai nėra įsiteisėję.

Pareiškėjo teigimu, Inspekcija tyrimą pagal jo skundo dalį atliko neišsamiai. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog Inspekcija savo veikloje vadovaujasi BDAR, ADTAĮ, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai; ginčui aktuali teisės akto redakcija) bei kitais teisės aktais. Nuostatų II skyriuje detaliai išdėstyti Inspekcijos veiklos tikslai ir funkcijos. Pažymėtina, jog Inspekcija veikia, be kita ko, ir nagrinėja skundus, tik savo kompetencijos ribose. Inspekcija, kaip institucija, turi diskrecijos teisę savarankiškai nuspręsti dėl tyrimo apimties, eigos ir rinktinų duomenų, svarbiausia, kad priimami administraciniai sprendimai atitiktų esminius VAĮ keliamus administraciniams sprendimams teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, o tyrimas būtų atliktas laikantis esminių viešojo administravimo principų, įskaitant ir proporcingumo principo. Pareiškėjas ar administracinės procedūros dalyvis, teigdamas priešingai, privalo savo teiginius pagrįsti konkrečiais argumentais, o ne bendro pobūdžio teiginiais. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė, kad tyrimo metu surinktų duomenų nepakako skundžiamame sprendime išdėstyti esmines faktines aplinkybes ir padaryti išvadas dėl duomenų tvarkymo (ne)teisėtumo.

Pažymėtina, jog teisė į duomenų apsaugą, kuri yra saugoma BDAR, negali būti naudojama kaip įrankis ginti visas kitas įmanomas teises, kurių įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo asmens duomenų tvarkymo.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Inspekcija netyrė, nesiaiškino ir Sprendime nemotyvavo, kodėl advokatui nereikėjo pareiškėjo sutikimo (BDAR 21 straipsnis) ir kt.

Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, priešingai nei teigia pareiškėjas jo duomenų tiesiogiai trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas M. G. netvarkė. Be to, BDAR 14 str. 1–4 dalys netaikomos, jeigu ir tiek, kiek: a) duomenų subjektas jau turi informacijos; b) tokios informacijos pateikimas yra neįmanomas arba tam reikėtų neproporcingų pastangų, visų pirma kai duomenys tvarkomi archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais laikantis 89 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų ir apsaugos priemonių arba jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos gali tapti neįmanoma arba ji gali labai sukliudyti pasiekti to tvarkymo tikslus. Tokiais atvejais duomenų valdytojas imasi tinkamų priemonių duomenų subjekto teisėms ir laisvėms ir teisėtiems interesams apsaugoti, įskaitant viešą informacijos paskelbimą; c) duomenų gavimas ar atskleidimas aiškiai nustatytas Sąjungos arba valstybės narės teisėje, ir kurie taikomi duomenų valdytojui ir kuriuose nustatytos tinkamos teisėtų duomenų subjekto interesų apsaugos priemonės; arba d) kai asmens duomenys privalo išlikti konfidencialūs laikantis Sąjungos ar valstybės narės teise reglamentuojamos profesinės paslapties prievolės, įskaitant įstatais nustatytą prievolę saugoti paslaptį. Pažymėtina, kad bet kurios iš šitų alternatyvų pakanka eliminuoti duomenų valdytojo pareigą informuoti apie duomenų tvarkymą. Šioje byloje aptariamu atveju skundžiamame sprendime ir aukščiau šiame teismo sprendime aptartuose teisės aktuose yra aiškiai numatytas Nekilnojamojo turto registro tvarkomų duomenų apimtis ir subjektai, turintys teisę (advokatas pagal Teisinių paslaugų sutartį), tvarkyti registro duomenis, be to, pareiškėjas, valdydamas bendrosios nuosavybės teise turtą kartu su kitais asmenimis (bendraturčiais), negali teisėtai reikalauti (apriboti) bendraturčių (ar jų prašymu jiems paslaugas atliekančių asmenų) prieigą prie bendro turto viešo registro duomenų.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Inspekcija nepagrįstai neišnagrinėjo visų jo prašyme išdėstytų prašymų (Prašymo 2-6 punktai), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog nenustačius pareiškėjo neteisėto asmens duomenų tvarkymo, nebuvo jokio teisinio pagrindo Inspekcijai svarstyti dėl taisomųjų ar poveikio priemonių notarų biurui taikymo. Pažymėtina, jog Inspekcija skundo gavimo metu prašė pareiškėjo papildomų duomenų skundo teiginiams pagrįsti, į ką pareiškėjas atsakė nepateikdamas jokių papildomų duomenų. Pagal ADTAĮ nuostatas skunde Inspekcijai, be kita ko, turi būti nurodoma <...> skundžiamų veiksmų (neveikimo) apibūdinimas, jų padarymo laikas ir aplinkybės (ADTAĮ 24 str. 5 d. 5 p.). Prie skundo turi būti pridėti turimi dokumentai, reikalingi skundui nagrinėti, ar jų aprašymas (ADTAĮ 24 str. 6 d.). Be to, pagal ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Inspekcija motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas BDAR 58 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones. BDAR 58 str. sisteminis loginis aiškinimas taip pat duoda pagrindą teigti, jog priežiūros institucija turi įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų, kai duomenų tvarkymo operacijomis buvo pažeistos šio reglamento nuostatos. Pareiškėjui teigiant, kad nepagrįstai ar neteisėtai Inspekcija nepasinaudojo savo kompetencija, taikant rungimosi principą, privalu teiginius pagrįsti Inspekcijos kompetenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.

Pareiškėjo argumentas, kad turėjo būti tiriama advokato pareiga informuoti pareiškėją apie jo duomenų tvarkymą, nepagrįstas, kadangi, pirmiausia, pareiškėjo duomenų tiesiogiai advokatas netvarkė, o antra, BDAR 14 str. 1–4 dalys netaikomos, jeigu ir tiek, kiek: a) duomenų subjektas jau turi informacijos; b) tokios informacijos pateikimas yra neįmanomas arba tam reikėtų neproporcingų pastangų, visų pirma kai duomenys tvarkomi archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais laikantis 89 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų ir apsaugos priemonių arba jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos gali tapti neįmanoma arba ji gali labai sukliudyti pasiekti to tvarkymo tikslus. Tokiais atvejais duomenų valdytojas imasi tinkamų priemonių duomenų subjekto teisėms ir laisvėms ir teisėtiems interesams apsaugoti, įskaitant viešą informacijos paskelbimą; c) duomenų gavimas ar atskleidimas aiškiai nustatytas Sąjungos arba valstybės narės teisėje, ir kurie taikomi duomenų valdytojui ir kuriuose nustatytos tinkamos teisėtų duomenų subjekto interesų apsaugos priemonės; arba d) kai asmens duomenys privalo išlikti konfidencialūs laikantis Sąjungos ar valstybės narės teise reglamentuojamos profesinės paslapties prievolės, įskaitant įstatais nustatytą prievolę saugoti paslaptį. Pažymėtina, kad bet kurios iš šitų alternatyvų pakanka eliminuoti duomenų valdytojo pareigą informuoti apie duomenų tvarkymą. Šioje byloje aptariamu atveju skundžiamame sprendime ir aukščiau šiame teismo sprendime aptartuose teisės aktuose yra aiškiai numatytas Nekilnojamojo turto registro tvarkomų duomenų apimtis ir subjektai, turintys teisę (o šioje byloje notaras – ir pareigą pagal Notariato įstatymą atliekant notarinį veiksmą), tvarkyti registro duomenis, be to, pareiškėjas, valdydamas bendrosios nuosavybės teise turtą kartu su kitais asmenimis (bendraturčiais), negali teisėtai reikalauti (apriboti) bendraturčių (ar jų prašymu jiems paslaugas atliekančių asmenų) prieigą prie bendro turto viešo registro duomenų.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas remiantis VDAI viešai skelbiamomis Prašymų dėl asmens duomenų teikimo vertinimo gairėmis (3 versija, 2022 m. birželio 8 d.), tačiau pažymėtina, kad šios Gairės VDAI parengtos atsižvelgus į duomenų valdytojams (duomenų tvarkytojams) kylančius sunkumus, vertinant gaunamus Prašymus, aptariant pagrindinius aspektus, į kuriuos turėtų atsižvelgti duomenų valdytojai, gavę Prašymus. Šioje byloje nagrinėjami viešojo administravimo subjekto, o būtent Inspekcijos, skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo aspektai, kuriems teisiškai reikšmingi aukščiau teismo aptarti teisės aktai.

Netenkinus pagrindinio reikalavimo, t. y. nenustačius pagrindų panaikinti skundžiamą administracinį sprendimą, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinius pareiškėjo reikalavimus bei įpareigoti viešojo administravimo subjektą pakartotinai nagrinėti pareiškėjo skundo Inspekcijai dalį dėl aptariamo šioje byloje notarų biuro, notarės atlikto duomenų tvarkymo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, išdėstytus teismo motyvus, nėra teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti, o pareiškėjo skundą tenkinti.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Inspekcija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, Inspekcijos ginčijamas Sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jo naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.). Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina ginčijamo Sprendimo turinys nesudaro pagrindo Sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.

Skundo reikalavimas, kuriuo įpareigoti atsakovę išnagrinėti prašymą iš naujo yra išvestinis reikalavimo panaikinti Sprendimą atžvilgiu. Pripažinus, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl advokato M. G. veiksmų.

Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Sprendimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl teismo išlaidų atlyginimas jam nepriklauso. Teismas atmeta pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta PetkevičienėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė