Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovei šios inspekcijos Priežiūros skyriaus vyriausiajai specialistei Jurgitai Makūnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Registrų centras“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. VDAI nenagrinėjo, nesiaiškino ir Sprendime nemotyvavo, kas šiuo atveju yra duomenų valdytojas, o kas duomenų tvarkytojas.

4. Pažymi, jog VDAI taip pat nenagrinėjo, nenustatė, Sprendime nemotyvavo:

4.1. Pagal kokio asmens (neaišku) 2020 m. birželio 4 d. pranešimą dėl kokio buto (neaišku), esančio (duomenys neskelbtini) name, neva užpylimo, 2020 m. birželio 22 d. ir 2020 m. liepos 2 d. NTR duomenis apie pastatą tikrino Administracijos skyriaus Statinių naudojimo priežiūros kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas, kuris pagal suformuluotą užduotį neva siekė nustatyti, ar terasa ant pastato stogo buvo įrengta teisėtai.

4.2. Pagal kokios gyventojos (neaišku) 2020 m. birželio 12 d. skundą, 2020 m. liepos 16 d. NTR duomenis apie pastatą tikrino to paties poskyrio vyriausioji specialistė (neaišku kokia), neva siekiant nustatyti pastato bendrojo naudojimo objektų valdytoją, kai pati savivaldybe juos skiria ir registruoja.

4.3. Pagal kokios gyventojos (neaišku) 2021 m. kovo 29 d. telefoninį kreipimąsi dėl pastatą administruojančios įmonės UAB „Servico“ veiksmų/neveikimo, 2021 m. kovo 29 d. NTR duomenis apie pastatą tikrino Administracijos skyriaus Pastatų administravimo poskyrio vedėja (neaišku kokia).

4.4. Kokiam pastato gyventojui (neaišku) teikdama konsultacijas telefonu, 2021 m. balandžio 14 d. NTR duomenis apie pastatą tikrino to paties Pastatų administravimo poskyrio kokia vyriausioji specialistė (neaišku kokia) ar pastatas yra daugiabutis, ar pabaigtas statyti, ar asmens telefonu nurodyta įmonė, kurios veikla buvo skundžiama, yra pastato valdytoja.

4.5. Kokiu pagrindu 2021 m. balandžio 19 d. NTR duomenis apie pastatą tikrino to paties Pastatų administravimo poskyrio kokia vyriausioji specialistė (neaišku kokia) nustatyti bendrojo naudojimo objektų administratorių, ką Administracija ir taip puikiai žinojo.

4.6. Pasak Administracijos, asmeniui 2021 m. balandžio 1 d. kreipusis (neaišku raštu ar žodžiu) su prieštaravimu dėl rūkymo namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkonuose, 2021 m. balandžio 6 d. NTR duomenis apie pastatą tikrino Administracijos Administracinės veiklos kokia skyriaus vyriausioji specialistė (neaišku kokia) neva siekiant nustatyti ar pastatas yra daugiabutis gyvenamasis namas, ar ne.

5. Teigia, kad Administracijos paaiškinimai absurdiški, nes savivaldybė pati skiria ir registruoja daugiabučių namų administratorius, o po to, neaišku kokie specialistai (-ės) jungiasi prie NTR aiškintis namo administratoriaus, ar namas yra daugiabutis, ir taip net 7 kartus akivaizdžiai neteisėtai, nesant jokių 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau ir – BDAR) 6 straipsnyje nustatytų pagrindų, renka ir tvarko pareiškėjo duomenis.

6. Apibendrintai nurodo, kad VDAI visiškai nenagrinėta, netirta ir Sprendime nemotyvuota, nei kokie asmenys kreipėsi, ar jie iš viso kreipėsi, kokie specialistai (-ės) ir kokia vedėja pagal kokius duomenis ir kokiu pagrindu (kokie jų įgaliojimai; neišreikalauti ir nevertinti jų pareigybių aprašymai) jungėsi prie NTR, rinko ir atspausdino pareiškėjo duomenis. Kadangi savivaldybė yra pati įregistravusi daugiabučio namo administratoriumi UAB „Servico“, tai akivaizdu, kad be pareiškėjo sutikimo jungtasi prie NTR, rinkti ir spausdinti jo duomenys ypatingai neteisėtai nesant nė vieno BDAR 6 straipsnyje nustatyto pagrindo, iš esmės pažeidžiant ir BDAR 21 straipsnį, kas įrodo ir akivaizdžius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau ir – ANK) 83, 522 straipsniuose numatytų veikų požymius, dėl kurių Sprendime taip pat nepasisakyta iš viso.

7. Paaiškina, kad VDAI Sprendime nenurodžius tinkamo Sprendimo teisinio pagrindo ir nesusiejus jo su faktinėmis aplinkybėmis (daug nurodytų esminių faktinių aplinkybių netirta visai), skundžiamas Sprendimas kaip nemotyvuotas bei neatitinkantis imperatyvių Viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

8. Pažymi, kad VDAI netyrė, nesiaiškino ir Sprendime nemotyvavo, ne tik, kodėl Administracijos darbuotojams nereikėjo privalomo pareiškėjo sutikimo (BDAR 21 straipsnis), bet nepasisakė ir dėl šių nenustatytų Administracijos darbuotojų pareigos informuoti pareiškėją apie jo duomenų rinkimą ir tvarkymą, o tai pagal BDAR taip pat privaloma (BDAR 14 straipsnio 1-4 dalys).

9. Priduria, kad dėl Skundo 2-6 punktuose išdėstytų prašymų VDAI iš viso jokių nei teisinių, nei faktinių pagrindų (motyvų) nenurodė visai.

17. Atkreipia dėmesį, jog VDAI yra nesuprantami Skundo 2-6 punktuose dėstomi išvestiniai pareiškėjo prašymai. Kaip pavyzdį nurodo, kad pareiškėjas siekė gauti neturtinės žalos atlyginimą iš Administracijos, tačiau patirta neturtinė žala yra atlyginama įstatymų numatytais atvejais kreipiantis į teismą, kas yra pareiškėjui žinoma, nes šį prašymą pats pareiškėjas grindė BDAR 82 straipsniu. Taip pat pažymi, jog teikdamas Skundą, pareiškėjas rėmėsi ADTAĮ 3 straipsniu, kurio 3 dalis reglamentuoja, jog draudžiama tvarkyti asmens kodą tiesioginės rinkodaros tikslais, tačiau Skunde nepateikė jokių įrodymų, jog jo asmens kodas buvo tvarkomas tiesioginės rinkodaros tikslais ir Skundo apimtis nebuvo susijusi su galimais tiesioginės rinkodaros vykdymo pažeidimais. VDAI vertinimu, toks pareiškėjo elgesys, reiškiant akivaizdžiai ne VDAI kompetencijai priskirtus reikalavimus, keliant visų teisinių atsakomybių rūšių (baudžiamosios, civilinės, administracinės) VDAI nagrinėjimo klausimus, pateikiant tik pareiškėjo samprotavimus, yra nepagrįstas.

18. Dėl bylos nagrinėjimo išlaidų nurodo, kad skundas šioje byloje yra nedidelės apimties. VDAI teigia, kad pareiškėjui nagrinėjamu atveju nebuvo jokio būtinumo ar racionalumo dėl nesudėtingo ir mažareikšmio administracinio ginčo, kreipiantis į teismą, pasitelkti advokato pagalbą. Tokius pareiškėjo veiksmus vertina kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir administraciniu procesu, todėl šį pareiškėjo prašymą laiko nepagrįstu, nesąžiningu ir bylinėjimosi išlaidos, VDAI nuomone, neturėtų būti priteisiamos.

23. Dėl pareiškėjo skundo teismui argumento apie tai, kad VDAI neva nepagrįstai netyrė, nesiaiškino ir Sprendime nemotyvavo, ne tik kodėl Administracijos darbuotojams nereikėjo privalomo pareiškėjo sutikimo dėl jo duomenų tvarkymo (BDAR 21 straipsnis), bet nepasisakė ir dėl Administracijos darbuotojų pareigos informuoti pareiškėją apie jo duomenų rinkimą ir tvarkymą (BDAR 14 straipsnio 1-4dalys), pažymėjo, kad Administracija, priešingai negu vertina pareiškėjas, netvarkė jo asmens duomenų, o tikrino tik informaciją apie Pastatą, pagal jo teisinės registracijos numerį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

27. VDAI Sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų, tikrinant duomenis NTR, atmetė. VDAI Sprendime nurodė, kad:

27.1. Registrų centras 2021 m. spalio 18 d. raštu (reg. VDAI Nr. 1R-6767(2.13.Mr)) pateikė informaciją, jog Administracijai nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (registras Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys, teikti 2020-06-22, 2020-07-02, 2020-07-16, 2021-03-29, 2021-04-06, 2021-04-14, 2021-04-19 pagal duomenų teikimo sutartį Nr. 2006/08-XML-A72-572, kurios kopiją Registrų centras pateikė kartu su 2021 m. spalio 18 d. raštu, kartu pateikė ir Vartotojų veiksmų protokolų išrašus.

27.2. Administracija 2021 m. lapkričio 22 d. raštu (reg. VDAI Nr. 1R-7515(2.13.Mr)) pateikė informaciją, jog: 1) 2020-06-22 ir 2020-07-02 paieška NTR buvo atlikta pagal pastato registro Nr. (duomenys neskelbtini), o informacija buvo tikrinta, siekiant tinkamai įvertinti aplinkybes, nurodytas Administracijoje 2020-06-04 gautame asmens pranešime dėl buto daugiabučių name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, užliejimo, nustatyti atsakomybės ribas dėl būtinų remonto darbų, užtikrinančių, kad nedrėktų asmens butas, nustatyti už terasos stogo remontą atsakingus subjektus, pateikiant atitinkamus įpareigojimus problemai išspręsti; 2) 2020-07-16 paieška NTR buvo atlikta pagal pastato registro Nr. (duomenys neskelbtini) su tikslu nustatyti pastato bendrojo naudojimo objektų valdytoją, kuris atsakingas už pastato priežiūrą įpareigojimams dėl Pastato priežiūros teikti, nes Administracijoje 2020-06-12 buvo gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštas dėl pastato gyventojo persiųsto nusiskundimo dėl galimai neteisėtai įrengtos terasos ir atliekamų statybos darbų; 3) 2021-03-29 ir 2021-04-14 paieška NTR buvo atlikta pagal pastato registro Nr. (duomenys neskelbtini), o informacija buvo tikrinta, siekiant išnagrinėti 2021-03-29 ir 2021-04-14 Administracijoje gautus pastato gyventojų skundus dėl pastatą administruojančios įmonės UAB „Servico“ veiksmų; 4) 2021-04-06 paieška NTR buvo atlikta pagal pastato registro Nr. (duomenys neskelbtini), nes Administracijoje 2021-04-01 buvo gautas asmens prieštaravimas dėl rūkymo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, balkonuose ir prieš rengiant Administracijos direktoriaus įsakymą ir įtraukiant į daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašą, kuriuose draudžiama rūkyti, turėjo būti nustatyta pastato paskirtis; 5) 2021-04-19 paieška NTR buvo atlikta pagal pastato registro Nr. (duomenys neskelbtini), paiešką atliko Administracijos Būsto administravimo skyrius, siekdamas patikrinti informaciją apie pastato valdymo būdą.

27.3. Administracija pažymėjo, jog visais nurodytais atvejais Administracijai teisės aktais pavestų funkcijų vykdymo tikslu NTR buvo tikrinta informacija apie pastatą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne pareiškėjo asmens duomenys.

27.4. Pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu iš Registrų centro pateiktos informacijos buvo nustatyta, kad Administracijai nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys teikti 2020-06-22, 2020-07-02, 2020-07-16, 2021-03-29, 2021-04-06, 2021-04-14, 2021-04-19 ir paieškos atliktos pagal turto registro Nr. (duomenys neskelbtini); kad Administracija pateikė paaiškinimus, jog visais nurodytais atvejais Administracijai teisės aktais pavestų funkcijų vykdymo tikslu NTR buvo tikrinta informacija apie pastatą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal jo registro numerį, o ne pareiškėjo asmens duomenys, todėl darytina išvada, jog atliktų paieškų tikslas nebuvo siekis surinkti konkrečiai pareiškėjo asmens duomenis, tvarkomus NTR; neteisėtas pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas nenustatytas, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl Administracijos 2020-06-22, 2020-07-02, 2020-07-16, 2021-03-29, 2021-04-06, 2021-04-14 ir 2021-04-19 atliktų peržiūrų NTR, atmestinas.

28. VDAI, gavusi pareiškėjo skundą, 2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2R-3352(2.13.) „Dėl skundo trūkumų“ informavo pareiškėją apie skundo trūkumus – kad pareiškėjas turi pateikti informaciją apie tai, kada ir kam skundžiami asmenys, tame tarpe Administracija, atskleidė pareiškėjo asmens duomenis, gautus iš NTR, bei pateikti tai patvirtinančius duomenis.

30. VDAI 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2R-4571(2.13.) pareiškėjui pranešta, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nepateikė prašomos informacijos, pareiškėjo Skundas priimtas nagrinėti dėl galimai neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR.

31. Kaip matyti iš bylos medžiagos, VDAI, nagrinėdama Skundą, 2021 m. spalio 5 d. raštu Nr. 2R-4990 (2.13.Mr) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centras, prašydama pateikti informaciją apie Administracijos atliktas peržiūras NTR apie pareiškėjui priklausantį turtą.

32. Valstybės įmonė Registrų centras 2021 m. spalio 18 d. raštu (VDAI reg. Nr. 1R-6767(2.13.Mr) paaiškino, kad patikrinus NTR duomenų bazės paieškų audito sistemoje esančią informaciją, nustatyta, kad pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto duomenys Administracijai teikti automatiniu būdu pagal duomenų teikimo sutartį. Administracijai nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys teikti 2020-06-22, 2020-07-02, 2020-07-16, 2021-03-29, 2021-04-06, 2021-04-14, 2021-04-19; duomenys teikti pagal duomenų teikimo sutartį Nr. 2066/08-XML-A72-572, kurios kopiją Registrų centras pateikė VDAI kartu su Vartotojo veiksmų protokolų išrašais.

33. Iš byloje esančių Vartotojo veiksmų protokolų išrašų matyti, kad Administracija jungėsi prie NTR minėtomis datomis: 2020-06-22, 2020-07-02, 2020-07-16, 2021-03-29, 2021-04-06, 2021-04-14, 2021-04-19), jungiamasi buvo remiantis Duomenų teikimo sutartimi Nr. 2006/08-XML-A72-572, paieškos kriterijus visais minėtais atvejais buvo „(duomenys neskelbtini)“. Kaip galima suprasti iš byloje esančių Vartotojo veiksmų protokolų išrašų, Administracijai jungiantis prie NTR 2020-07-02, 2020-07-16, 2021-03-29, 2021-04-06, 2021-04-14, 2021-04-19 elektronine forma buvo suformuoti NTR išrašai. Iš byloje esančių Vartojo veiksmų protokolų išrašų nėra galimybės nustatyti, ar 2020-06-22 buvo suformuotas NTR išrašas.

34. Kaip matyti iš byloje esančios 2006 m. rugpjūčio 17 d. tarp valstybės įmonės Registrų centras ir Administracijos sudarytos Duomenų teikimo sutarties Nr. 2006/08-XML-A72-572, joje nustatyta, kad: 1) valstybės įmonė Registrų centras įsipareigoja teikti Administracijai duomenis apie statinius iš NTR centrinio duomenų banko, o Administracija įsipareigoja naudoti šiuos duomenis šioje sutartyje nurodyti tikslu, sąlygomis ir tvarka (1 punktas); 2) Administracija įsipareigoja naudoti gautus duomenis tik valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti (3 punktas); valstybės įmonė Registrų centras įsipareigoja teikti duomenis pagal sutarties 2-3 prieduose nustatytas duomenų teikimo sąlygas (5.1 papunktis).

35. VDAI 2021 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 2R-5483 (2.13.Mr) kreipėsi į Administraciją, prašydama pateikti išsamius ir pagrįstus paaiškinimus dėl pareiškėjo Skunde nurodytų veiksmų, susijusių su galimu pareiškėjo asmens duomenų tvarkymu.

36. Administracija 2021 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. A51-116582/21 informavo VDAI, kad: 1) 2020 m. birželio 22 d. ir 2020 m. liepos 2 d. paieška NTR buvo atlikta pagal pastato registro Nr. (duomenys neskelbtini), o informacija buvo tikrinta, siekiant tinkamai įvertinti aplinkybes, nurodytas Administracijoje 2020 m. birželio 4 d. gautame asmens pranešime dėl buto daugiabučių name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, užliejimo, nustatyti atsakomybės ribas dėl būtinų remonto darbų, užtikrinančių, kad nedrėktų asmens butas, nustatyti už terasos stogo remontą atsakingus subjektus, pateikiant atitinkamus įpareigojimus problemai išspręsti; 2) 2020 m. liepos 16 d. paieška NTR buvo atlikta pagal pastato registro Nr. (duomenys neskelbtini) su tikslu nustatyti pastato bendrojo naudojimo objektų valdytoją, kuris atsakingas už pastato priežiūrą įpareigojimams dėl Pastato priežiūros teikti, nes Administracijoje 2020 m. birželio 12 d. buvo gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštas dėl pastato gyventojo persiųsto nusiskundimo dėl galimai neteisėtai įrengtos terasos ir atliekamų statybos darbų; 3) 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. balandžio 14 d. paieška NTR buvo atlikta pagal pastato registro Nr. (duomenys neskelbtini), o informacija buvo tikrinta, siekiant išnagrinėti 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. balandžio 14 d. Administracijoje gautus pastato gyventojų skundus dėl pastatą administruojančios įmonės UAB „Servico“ veiksmų; 4) 2021 m. balandžio 6 d. paieška NTR buvo atlikta pagal pastato registro Nr. (duomenys neskelbtini), nes Administracijoje 2021 m. balandžio 1 d. buvo gautas asmens prieštaravimas dėl rūkymo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, balkonuose ir prieš rengiant Administracijos direktoriaus įsakymą ir įtraukiant į daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašą, kuriuose draudžiama rūkyti, turėjo būti nustatyta pastato paskirtis; 5) 2021 m. balandžio 19 d. paieška NTR buvo atlikta pagal pastato registro Nr. (duomenys neskelbtini), paiešką atliko Administracijos Būsto administravimo skyrius, siekdamas patikrinti informaciją apie pastato valdymo būdą. Administracija savo rašte pažymėjo, kad visais minėtais atvejais Administracijai teisės aktais pavestų funkcijų vykdymo tikslu NTR buvo tikrinta informacija apie pastatą, kurio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), o ne pareiškėjo asmens duomenys; kad vadovaujantis BDAR 14 straipsnio 5 dalies c punkte nustatyta išimtimi, kai duomenų valdytojui netaikoma pareiga informuoti duomenų subjektą apie jo asmens duomenų tvarkymą, pareiškėjas apie minėtus duomenų tvarkymo veiksmus NTR informuotas nebuvo.

37.1. Asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius (4 straipsnio 1 punktas).

37.2. Duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas (4 straipsnio 2 punktas).

37.3. Asmens duomenys turi būti: a) duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); b) renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu <...>; c) adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas) <...>; (5 straipsnio „Su asmens duomenų tvarkymu susiję principai“ 1 dalis). Duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas) (5 straipsnio 2 dalis).

37.4. Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymui prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (6 straipsnio 1 dalis). BDAR 6 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad f punktas netaikomas duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis.

38. Kaip matyti iš pareiškėjo VDAI pateikto 2021 m. birželio 22 d. skundo „Dėl J. K. asmens duomenų neteisėto tvarkymo, masinių pažeidimų ir žalos atlyginimo“, pareiškėjas nurodė, kad jam prisijungus prie valstybė įmonės Registrų centras savitarnos, pareiškėjas sužinojo, kad pareiškėjui nežinomais tikslais ir pagrindu jo NTR ir asmens duomenis tvarkė pareiškėjo skunde nurodyti asmenys, tarp kurių ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuri pareiškėjo asmens duomenis neteisėtai tvarkė 7 kartus. Pareiškėjas nurodė, kad prie pareiškėjo nekilnojamojo turto, o tuo pačiu ir prie jo asmens duomenų (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, turto adresas, registro ir unikalūs numeriai, turto dydis ir vertė bei kt. duomenų) jungėsi, susiformavo išrašus/pažymas ir juos atspausdino skirtingi asmenys, tarp jų ir Administracija.

39. Kaip minėta, VDAI Sprendime konstatavo, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu iš Registrų centro pateiktos informacijos buvo nustatyta, kad Administracijai nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys teikti 7 kartus ir paieškos atliktos pagal turto registro Nr. (duomenys neskelbtini); kad Administracija pateikė paaiškinimus, jog visais nurodytais atvejais Administracijai teisės aktais pavestų funkcijų vykdymo tikslu NTR buvo tikrinta informacija apie pastatą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal jo registro numerį, o ne pareiškėjo asmens duomenys, todėl darytina išvada, jog atliktų paieškų tikslas nebuvo siekis surinkti konkrečiai pareiškėjo asmens duomenis, tvarkomus NTR; neteisėtas pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas nenustatytas, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl Administracijos 2020-06-22, 2020-07-02, 2020-07-16, 2021-03-29, 2021-04-06, 2021-04-14 ir 2021-04-19 atliktų peržiūrų NTR, atmestinas.

40. Atsižvelgiant į BDAR 4 straipsnio 1 ir 2 punktus, pareiškėjo Skunde nurodyti jo duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, turto adresas, registro ir unikalūs numeriai, turto dydis ir vertė) laikyti pareiškėjo asmens duomenimis, o veiksmai, kurie galimai buvo atlikti, visų pirma susipažinimas su šiais pareiškėjo asmens duomenimis, laikytinas pareiškėjo asmens duomenų tvarkymu.

41. Kaip matyti iš VDAI Sprendimo, jame nėra nurodyta, kokius konkrečiai duomenis, kokios apimties Administracija gavo atlikdama paiešką pagal nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turto registro numerį. Teismas pažymi, kad tai, jog NTR duomenys tikrinami pagal pastato registro numerį, savaime nereiškia, kad nėra tvarkomi (pavyzdžiui, susipažįstama su fizinių asmenų asmens duomenimis). Todėl iš Sprendimo neaišku, ar pareiškėjo Skunde nurodyti jo asmens duomenys buvo tvarkomi Administracijos ar ne; jeigu buvo tvarkomi, tai kokios apimties.

42. VDAI Sprendime nurodyta, kad NTR buvo tikrinta informacija apie pastatą pagal jo registro numerį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne pareiškėjo asmens duomenys, todėl padaryta išvada, jog atliktų paieškų tikslas nebuvo siekis surinkti konkrečiai pareiškėjo asmens duomenis, tvarkomus NTR.

43. Teismas pažymi, kad, kaip minėta, Sprendime nėra nurodyta, ar tikrinant informaciją apie pastatą pagal jo registro numerį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo susipažinta su pareiškėjo asmens duomenimis, jeigu taip, tai kokiais. Tai, kad atliktų paieškų tikslas nebuvo siekis surinkti konkrečius pareiškėjo asmens duomenis, savaime nereiškia, kad pareiškėjo asmens duomenys nebuvo tvarkomi (su jais susipažinta, jie rinkti ir (arba) atlikti kiti jų tvarkymo veiksmai), kad jų nebuvo tvarkoma daugiau nei buvo būtina vykdant Administracijai priskirtas funkcijas. Teismo vertinimu, tik nustačius, kokius, kokios apimties duomenis Administracija gavo iš NTR siekdama atlikti teisės aktuose nustatytas funkcijas, galima įvertinti ir padaryti išvadą, ar pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi ar ne, ar jų (atsižvelgiant į BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktą) buvo tvarkoma tiek (tokia apimtimi), kiek tai būtina Administracijai teisės aktams nustatytoms funkcijoms įgyvendinti, ar buvo BDAR nustatyta sąlyga gauti asmens duomenis.

44. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnyje „Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimas ir naudojimas“ nustatyta, kad NTR duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys yra vieši, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus apribojimus (1 dalis); NTR archyviniai duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys teikiami tik: 1) jo savininkams; 2) daiktinių teisių turėtojams; 3) teismams ir teisėtvarkos institucijoms – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti; 4) savivaldybėms – savivaldybių funkcijoms atlikti; 5) valstybės institucijoms ir kitiems asmenims – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti; 6) žurnalistams – Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nustatytomis sąlygomis (2 dalis); duomenys apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys teikiami tik: 1) jo savininkams; 2) teismams ir teisėtvarkos institucijoms – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti; 3) juridiniams asmenims, kurie užsiima draudimo verslu, kai duomenys yra būtini atitinkamoms draudimo paslaugoms besikreipiantiems asmenims teikti; 4) juridiniams asmenims, kurie teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu ar kreditingumo vertinimu, kai duomenys yra būtini atitinkamoms finansinėms paslaugoms besikreipiantiems asmenims teikti; 5) savivaldybėms – savivaldybių funkcijoms atlikti; 6) valstybės institucijoms ir kitiems asmenims – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti (3 dalis); NTR duomenys teikiami šio įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka pagal duomenų teikimo sutartis arba pagal asmenų prašymus; duomenys, identifikuojantys daiktinių teisių turėtojus ir kitus su daiktinių teisių suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusius fizinius asmenis, teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (4 dalis).

45. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatuose (toliau ir – Nuostatai) nustatyta:

45.1. NTR duomenys yra vieši, išskyrus Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus apribojimus (123 punktas).

45.2. Registro duomenys teikiami subjektams, nurodytiems Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnyje (124 punktas).

45.3. Registro duomenys ir dokumentai: 1) perduodami automatiniu būdu elektroninių ryšių tinklais; 2) teikiami raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis; 3) pateikiami peržiūrėti leidžiamosios kreipties būdu internetu arba kitais elektroninių ryšių tinklais (127 punktas).

45.4. NTR duomenys teikiami (perduodami), išduodant: 1) NTR išrašą, apimantį aktualius NTR įrašo arba hipotekos ar įkeitimo duomenis; 2) NTR duomenų bazės išrašą, apimantį visus NTR duomenų bazėje saugomus aktualius ir archyvinius NTR duomenis arba jų dalį; 3) pažymą, patvirtinančią NTR objekto įregistravimo NTR faktą; 4) NTR duomenų peržiūros suvestinę, kuri teikiama Centrinio registratoriaus nustatyta tvarka; 5) pagal NTR duomenis ir NTR informaciją parengtą apibendrintą, susistemintą, statistinę ar kitaip apdorotą informaciją; 6) kadastro žemėlapio ištrauką skaitmenine forma arba išspausdintą iš NTR duomenų bazės; 7) NTR išrašą, apimantį nekilnojamojo turto sandoriui atlikti reikalingus nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenis, skaitmenine forma (128.1 papunktis).

45.5. Kiekvienas asmuo, NTR tvarkytojo interneto svetainėje nurodęs nekilnojamojo daikto adresą, turi teisę neatlygintinai sužinoti to nekilnojamojo daikto pavadinimą ar tipą, Registro numerį ir unikalų numerį (128(1) punktas).

45.6. NTR duomenys, išskyrus Nuostatų 128.1.7 papunktyje nurodytus duomenis, ir NTR pateiktų dokumentų kopijos gali būti teikiami raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, perduodami automatiniu būdu elektroninių ryšių tinklais arba pateikiami peržiūrėti leidžiamosios kreipties būdu internetu; Nuostatų 128.1.7 papunktyje nurodyti duomenys teikiami tik naudojantis NTR valdytojo nustatytomis priemonėmis (129 punktas).

45.7. NTR išrašų, pažymų, kita Nuostatų 128.1 papunktyje nurodyta Registro duomenų teikimo forma teikiamos informacijos struktūrą ir turinį nustato Centrinis registratorius (130 punktas).

45.8. Visiems viešojo administravimo subjektams, išskyrus teismus, sudariusiems duomenų teikimo sutartis, NTR duomenys ir informacija, reikalingi teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti, teikiami tik elektroninių ryšių priemonėmis (132 punktas).

45.9. Registro duomenys teikiami atliekant paiešką pagal šiuos kriterijus – apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, kitus juridinius faktus ir žymas, padarytas NTR, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys – pagal nekilnojamojo daikto adresą, NTR numerį arba unikalų numerį (133.1 papunktis).

45.10. Archyviniai NTR duomenys teikiami atliekant paiešką pagal Nuostatų 133 punkte nurodytus kriterijus; šie duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, kitus juridinius faktus ir žymas, padarytas NTR, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys teikiami tik Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims (134 punktas).

45.11. Fizinio asmens kodas gali būti teikiamas tik Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nurodytiems duomenų gavėjams (136 punktas).

45.12. Duomenų teikimo sutartyse turi būti nurodytas apibrėžtas NTR duomenų naudojimo tikslas, teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, sąlygos, tvarka bei teikiamų duomenų apimtis (142 punktas).

45.13. NTR duomenų gavėjas NTR duomenis gali naudoti tik tokiam tikslui, tokia apimtimi ir tokiu būdu, kokie buvo nurodyti juos gaunant; asmens duomenys naudojami vadovaujantis BDAR (142(1) punktas.

45.14. NTR duomenų teikimo tipinių sutarčių ir prašymų formos skelbiamos NTR tvarkytojo interneto svetainėje (143 punktas).

46. Kaip matyti iš aptartų Nekilnojamojo turto registro įstatymo NTR nuostatų, NTR duomenys gali būti teikiami savivaldybėms – savivaldybių funkcijoms atlikti; duomenys teikiami pagal duomenų teikimo sutartis elektroninių ryšių priemonėmis; duomenų teikimo sutartyje turi būti nurodyta teikiamų duomenų apimtis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad, kaip matyti teismui pateiktos 2006 m. rugpjūčio 17 d. tarp valstybės įmonės Registrų centras ir Administracijos sudarytos Duomenų teikimo sutarties Nr. 2006/08-XML-A72-572, ji turi keturis priedus, kurių 2, 3 ir 4 priedai reglamentuoja duomenų teikimo sąlygas, bet iš šių priedų nėra aišku, kokie tiksliai pareiškėjo asmens duomenys galimai buvo tvarkomi. Sprendime VDAI dėl šios sutarties nuostatų, susijusių su asmens duomenų teikimo apimtimi, taip pat nepasisakė.

47. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: <...> 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

48. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Sprendimo faktinio pagrindimo ir motyvų pateikimo trūkumai yra esminiai, todėl, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas pripažinti Sprendimą nepagrįstu bei jį panaikinti.

49. Teismas patenkina pareiškėjo prašymą panaikinti VDAI Sprendimą.

50. Pareiškėjas skunde teismui prašo įpareigoti VDAI per vieną mėnesį iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundo Nr. 1R 4395(2.13.Mr) „Dėl J. K. asmens duomenų neteisėto tvarkymo, masinių pažeidimų ir žalos atlyginimo“ dalį dėl Administracijos ir jos darbuotojų neteisėto pareiškėjo duomenų rinkimo ir tvarkymo.

51. Atsižvelgiant į tai, kad patenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl VDAI Sprendimo panaikinimo, yra pagrindas patenkinti ir pareiškėjo reikalavimą įpareigoti VDAI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundo Nr. 1R 4395(2.13.Mr) „Dėl J. K. asmens duomenų neteisėto tvarkymo, masinių pažeidimų ir žalos atlyginimo“ dalį dėl Administracijos ir jos darbuotojų neteisėto pareiškėjo duomenų rinkimo ir tvarkymo.

52. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad įstatymuose yra nustatyti terminai, per kokius kuriuos VDAI turi išnagrinėti asmenų skundus, teismas pareiškėjo reikalavimą tenkina iš dalies, nenustatydamas konkretaus laikotarpio, per kurį VDAI turi iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Skundą.

53. Pažymėtina, kad ši teismo išvada nereiškia, kad VDAI, iš naujo nagrinėdama pareiškėjo skundą, neturi teisės priimti tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjui sukelianti sprendimą. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame netinkamai išdėstyti jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (LVAT 2014 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013, 2014 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).

54. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

55. Pareiškėjo skundas iš esmės patenkintas, todėl sprendžiamas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

56. Pareiškėjas prašo priteisti iš VDAI pareiškėjui jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu: 22,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį, 0,23 Eur banko pavedimo išlaidos už žymini mokesčio pervedimą, 700 Eur už advokato paslaugas surašant 2022 m. rugpjūčio 22 d. skundą teismui.

57. Byloje yra 2022 m. rugpjūčio 16 d. atstovavimo sutartis Nr. JK-22/08/16, sudaryta tarp pareiškėjo ir advokato Telesforo Urbaičio. 2022 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymo Nr. 37 nuorašas, iš kurio matyti, pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį ir 0,23 Eur mokestį bankui už žyminio mokesčio pervedimą. Į bylą pateiktas 2022 m. rugpjūčio 22 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 22-060-JK nuorašas, kuriame nurodyta: teisinių paslaugų pobūdis – pagal 2022 m. rugpjūčio 16 d. atstovavimo sutartį Nr. JK-22/08/16 už skundo surašymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje; paslaugų apimtis – 1 vnt; kaina 700 Eur; pasirašė advokatas Telesforas Urbaitis ir J. K.. Į bylą pareiškėjas pateikė 2022 m. spalio 6 d. pinigų priėmimo kvito LAT Nr. 1139778 nuorašą, kuriame nurodyta, kad sutarties Nr. JK-22/08/16, sąskaitos Nr. 22-060-JK pagrindu už dokumento surašymą pareiškėjas sumokėjo advokatui Telesforui Urbaičiui 700 Eur (ant kvito yra pareiškėjo ir advokato parašai).

58. VDAI atsiliepime dėl bylos nagrinėjimo išlaidų nurodė, kad skundas šioje byloje yra nedidelės apimties; VDAI teigia, kad pareiškėjui nagrinėjamu atveju nebuvo jokio būtinumo ar racionalumo dėl nesudėtingo ir mažareikšmio administracinio ginčo, kreipiantis į teismą, pasitelkti advokato pagalbą; tokius pareiškėjo veiksmus vertina kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir administraciniu procesu, todėl šį pareiškėjo prašymą laiko nepagrįstu, nesąžiningu ir bylinėjimosi išlaidos, VDAI nuomone, neturėtų būti priteisiamos.

59. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 straipsnio 1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (40 straipsnio 5 dalis); atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (40 straipsnio 5 dalis); dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (41 straipsnio 1 dalis); teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (40 straipsnio 4 dalis).

60. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.

61. Pareiškėjui iš VDAI priteistinas pareiškėjo sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis ir 0,23 Eur bankui sumokėtas mokestis už žyminio mokesčio pervedimą, iš viso 22,73 Eur.

62. Dėl 700 Eur advokato pagalbai apmokėti.

63. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas; teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-1330-556/2015). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021); tai reiškia, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (LVAT 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1308-492/2016). Teismui, sprendžiančiam dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pralaimėjusios šalies, esminės įtakos neturi pats susitarimas tarp atstovaujamojo ir atstovo dėl atstovavimo išlaidų dydžio, – sutarties šalys gali neribojamos susitarti dėl išlaidų sumos bei jų atlyginimo tvarkos, tačiau teismas iš pralaimėjusios šalies priteisia tik būtinas, realias ir pagrįstas išlaidas (LVAT 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1308-492/2016).

64. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (LVAT 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo; jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia; tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021).

65. Kaip minėta, pareiškėjas kreipėsi į VDAI su 2021 m. birželio 22 d. skundu „Dėl J. K. asmens duomenų neteisėto tvarkymo, masinių pažeidimų ir žalos atlyginimo“, šiame skunde pareiškėjas paaiškino, kad prisijungęs prie valstybė įmonės Registrų centras savitarnos, sužinojo, kad pareiškėjui nežinomais tikslais ir pagrindu jo NTR ir asmens duomenis tvarkė pareiškėjo skunde nurodyti asmenys: advokatas Stasys Sanda, advokatas Marius Grajauskas, advokatų kontora TGS Baltic, Alytaus m. 2-as notarų biuras, Vilniaus m. 9-as notarų biuras, UAB AS&Partners, UAB „Creditinfo Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, UAB „Servico“, antstolis Donatas Kisielius, AB Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

66. VDAI pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundo „Dėl J. K. asmens duomenų neteisėto tvarkymo, masinių pažeidimų ir žalos atlyginimo“ tyrimą atliko pagal kiekvieną iš pareiškėjo skunde nurodytų asmenų atskirai ir priėmė atskirus sprendimus, kuriuos pareiškėjas skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teismui pareiškėjas skundė: 1) VDAI 2022 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 3R-201 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021-06-22 skundo dalies“ dėl Vilniaus miesto 9-ojo notarių biuro veiksmų (administracinė byla Nr. eI2-4220-816/2022); 2) VDAI 2022 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 3R-193 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021-06-22 skundo dalies“ dėl Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro ir notarės R. S. veiksmų (administracinė byla Nr. eI2-4232-816/2022); 3) VDAI 2022 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 3R-213 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021-06-22 skundo dalies“ dėl advokato M. G. veiksmų (administracinė byla Nr. eI2-4292-809/2022); 4) VDAI 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 3R-229 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021-06-22 skundo dalies“ dėl advokato S. S. veiksmų (administracinė byla Nr. eI2-4293-426/2022); 5) VDAI 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 3R-267 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021-06-22 skundo dalies“ dėl advokatų kontoros TGS Baltic ir A. L. veiksmų (administracinė byla Nr. eI2-4884-566/2022); 6) VDAI 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 3R-319 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021-06-22 skundo dalies“ dėl antstolio D. K. ir antstolio D. K. kontoros darbuotojų T. J. ir A. Ž. veiksmų (administracinė byla Nr. eI2-5139-809/2022).

67. 2022 m. rugpjūčio 23 d. teisme gautas septintas pareiškėjo skundas su prašymu panaikinti VDAI 2022 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 3R-576 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021-06-22 skundo dalies“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir jos darbuotojų neteisėtų veiksmų.

68. Teismo vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, minėtą anksčiau pareiškėjo pateiktų skundų skaičių iš esmės to paties pobūdžio bylose, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašoma priteisti suma už advokato suteiktas teisines paslaugas mažintina iki 250 Eur vadovaujantis tuo, kad byla nėra labai sudėtinga tiek faktinėmis, tiek teisinėmis aplinkybėmis, kad iki to pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui jau yra pateikęs 6 skundus tokio paties pobūdžio bylose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 3R-576 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021-06-22 skundo dalies“.

Įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo J. K. 2021 m. birželio 22 d. skundo Nr. 1R 4395(2.13.Mr) „Dėl J. K. asmens duomenų neteisėto tvarkymo, masinių pažeidimų ir žalos atlyginimo“ dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų.

Pareiškėjo J. K. prašymą priteisti iš atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 272,73 EUR (du šimtus septyniasdešimt du eurus ir 73 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Likusią pareiškėjo J. K. skundo ir prašymo priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.