- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- eA-1720-821/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01703-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė (pran.)
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- Marius Grajauskas
- Advokatai
- Marius Grajauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Marius Grajauskas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 3R-213 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021-06-22 skundo dalies“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Inspekciją per vieną mėnesį iš naujo išnagrinėti pareiškėjo J. K. 2021 m. birželio 22 d. skundo Nr. 1R 4395(2.13.Mr) „Dėl J. K. asmens duomenų neteisėto tvarkymo, masinių pažeidimų ir žalos atlyginimo“ dalį dėl advokato Mariaus Grajausko veiksmų.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas 2021 m. birželio 22 d. su skundu Nr. 1R 4395(2.13.Mr) „Dėl J. K. asmens duomenų neteisėto tvarkymo, masinių pažeidimų ir žalos atlyginimo“ (toliau – ir Skundas) kreipėsi į Inspekciją. Pareiškėjas 2021 m. birželio 22 d. skundu Inspekcijos prašė: 1) atlikti tyrimą ir skundą pripažinti pagrįstu; 2) nustačius suvestinėse nurodomų asmenų (Advokatas Stasys Sanda, Advokatas Marius Grajauskas, Advokatų kontora TGS Baltic, Alytaus m. 2-as notarų biuras, Vilniaus m. 9-as notarų biuras, UAB AS&Partners, UAB „Creditinfo Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, UAB „Servico“, Antstolis Donatas Kisielius, AB Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) (toliau – ir Asmenys) veiksmuose nusikalstamos veikos (BK 167 ir 168 straipsniai) požymių pranešti prokurorui; 3) surašyti administracinio nusižengimo protokolą kiekvienam iš suvestinėse nurodomų Asmenų administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui pripažįstant J. K. kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju dėl jam neturtinės žalos padarymo nurodant J. K. reikalavimą dėl 5 000 (penkių tūkstančių) Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo, ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą perduoti teismui; 4) kiekvienam suvestinėse nurodomam Asmeniui, kuris neteisėtai tvarkė / tvarko pareiškėjo asmens duomenis, uždrausti toliau juos tvarkyti ir įpareigoti juos sunaikinti; 5) kiekvienam Asmeniui, kuris neteisėtai tvarkė/ tvarko J. K. asmens duomenis skirti administracinę baudą pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB ) (toliau – ir BDAR) 83 straipsnį; 6) įpareigoti kiekvieną Asmenį, kuris neteisėtai tvarkė / tvarko pareiškėjo asmens duomenis, atlyginti (priteisti) J. K. po 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (BDAR 82 straipsnis).
2.2. Inspekcija dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnyje nustatyto reikalavimo advokatui savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų, ir šio įstatymo 44 straipsnio imperatyvo, advokatui, vykdant advokato veiklą, pateikti ir pagrįsti duomenis, įrodančius prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, taikymo nepasisakė visai, nevertino ir Sprendime nenurodė (nemotyvavo) jokios BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, sudarančios pagrindą advokatui teisėtai atlikti paiešką Nekilnojamojo turto registre, suformuoti registro išrašą, ypač su istoriniais duomenimis, bei tokia apimtimi rinkti, susiformuoti ir spausdintis išrašus / pažymas (tvarkyti duomenis) su pareiškėjo asmens ir jo nekilnojamųjų daiktų (įskaitant žemės sklypo) duomenimis.
2.3. Inspekcijai nenurodžius Sprendimo teisinio pagrindo ir nesusiejus jo su faktinėmis aplinkybėmis, skundžiamas Sprendimas kaip nemotyvuotas bei neatitinkantis imperatyvių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, naikintinas ir šiais pagrindais, vadovaujantis ir suformuota administracinių teismų praktika.
2.4. Inspekcija neišsireikalavo iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro pastato, (duomenys neskelbtini), išrašo, todėl nenagrinėjo, nenustatė ir neįvertino kokią informaciją matė advokato klientai ir advokatas atsispausdinęs pareiškėjo asmens ir jo nekilnojamųjų daiktų (įskaitant žemės sklypo) duomenimis, be to, neišsireikalavusi išrašo, Inspekcija nenagrinėjo, netyrė ir nenustatė, kokių išeitinių duomenų (vardas, pavardė, asmens kodas, nekilnojamojo turto adresas ar kt.) pagrindu (iš kur juos gavo) advokatas jungėsi, rinko, susiformavo ir spausdinosi išrašus / pažymas su pareiškėjo asmens ir jo nekilnojamo daikto (įskaitant žemės sklypo) duomenimis.
2.5. Inspekcijos vertinimu advokatas paiešką ir kitus veiksmus atliko pagal nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (registras Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčio asmens duomenis, tuo tarpu Teisinių paslaugų teikimo sutartis advokato sudaryta su neaišku kokia likviduojama dėl bankroto kredito unija, kuri jokio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (registras Nr. (duomenys neskelbtini)) neturi, kas ir papildomai įrodo, jog advokatas pareiškėjo asmens ir jo turto duomenis tvarkė nepagrįstai ir neteisėtai.
2.6. Inspekcija netyrė, nesiaiškino ir Sprendime nemotyvavo, kodėl advokatui nereikėjo pareiškėjo sutikimo (BDAR 21 straipsnis), ar būtent tokia apimtimi tvarkyti pareiškėjui priklausančius duomenis, ypatingai su istoriniais duomenimis, buvo būtina advokato veiklos įgyvendinimui. Inspekcija taip pat netyrė bei Sprendime nenurodė, ar pareiškėjo duomenys nebuvo atskleisti tretiesiems asmenims (kredito unijos), taip pat nepasisakė ir dėl advokato pareigos informuoti pareiškėją, kuris nėra advokato klientas, apie jo asmens duomenų tvarkymą, kas yra privaloma (BDAR 14 straipsnio 1-4 dalys).
2.7. Dėl Skundo 2–6 punktuose išdėstytų prašymų, Inspekcija iš viso jokių nei teisinių, nei faktinių pagrindų (motyvų) nenurodė visai. Pareiškėjo teigimu, Inspekcija Sprendimo nepagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, todėl skundžiamas Sprendimas nurodytais pagrindais naikintinas (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis), vadovaujantis identišku atveju suformuota administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3259-629/2020, 56–59 punktai).\
Atsiliepimas
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
4.1. Inspekcija, gavusi pareiškėjo skundą, 2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2R-3352(2.13.) „Dėl skundo trūkumų“, kreipėsi į pareiškėją nurodydama, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 24 straipsnio 6 dalį, prie skundo turi būti pridėti turimi dokumentai, reikalingi skundui nagrinėti, ar jų aprašymas, taip pat nurodė, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. Nr. 1T-20 (1.12.E) (toliau – ir Aprašas), 16 punkte nustatyta, kad jeigu Inspekcija mano, jog būtina patikslinti skundo esmę ar skundo reikalavimus, pateikti papildomus dokumentus ar duomenis, kurie reikalingi išspręsti skundo priėmimo klausimą, Inspekcija raštu informuoja pareiškėją apie skundo trūkumus ir nustato ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą jiems pašalinti. Pastaruoju atveju, skundas laikomas gautu Inspekcijoje tik gavus patikslintą informaciją ir tik tuomet išsprendžiamas skundo priėmimo klausimas.
Šalies argumentai
4.2. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog Asmenys pareiškėjo asmens duomenis platino (gavo / perdavė tretiesiems asmenims) bei viešino, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių skunde išdėstytus teiginius, Inspekcija negalėjo nagrinėti skundo, kuriame nurodyta abstrakti informacija. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis Aprašo 16 punktu bei ADTAĮ 24 straipsnio 5 ir 6 dalimis, Inspekcija 2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2R-3352 (2.13.) prašė ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 12 d. Inspekcijai raštu pateikti išsamią informaciją ir turimus įrodymus būtinus, siekiant Inspekcijai ištirti visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent informaciją apie tai, kada, kokiu būdu Asmenys (tarp jų ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atskleidė pareiškėjo asmens duomenis ir kaip tai pasireiškė. Inspekcija paaiškino, kad nurodytu laiku negavus patikslintos informacijos, Inspekcija spręs Skundo priėmimo klausimą, atsižvelgdama į turimą informaciją ir ADTAĮ 27 straipsnio nuostatas.
4.3. 2021 m. liepos 12 d. Inspekcijoje gautas pareiškėjo atsakymas (Inspekcijos reg. Nr. 1R-4830(2.13.Mr), tačiau Inspekcijos prašytos informacijos pareiškėjas nepateikė reikalaudamas, kad Inspekcija pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundą ištirtų objektyviai, visapusiškai ir visa apimtimi. Kadangi pareiškėjas Inspekcijai nepateikė informacijos ar turimų įrodymų, būtinų siekiant Inspekcijai ištirti visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent nepateikė informacijos apie tai, kada, kokiu būdu ir kaip tai pasireiškė pareiškėjo nurodytas teiginys dėl to, kad Asmenys (tarp jų ir trečiasis suinteresuotas asmuo), skundas Inspekcijoje priimtas nagrinėti dėl galimai neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo Nekilnojamojo turto registre. Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2R-4571(2.13.) pareiškėjas buvo informuotas apie Skundo priėmimą nagrinėti, kartu pažymint, kad skundo gavimo Inspekcijoje data – 2021 m. liepos 12 d..
4.4. Išsprendusi Skundo priėmimo klausimą, Inspekcija 2021 m. spalio 5 d. raštu kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą, prašydama pateikti informaciją apie advokato Mariaus Grajausko atliktas peržiūras Nekilnojamojo turto registre apie pareiškėjui priklausantį turtą. Registrų centras 2021 m. spalio 18 d. raštu (reg. Inspekcijoje Nr. 1R-6767 (2.13.Mr)) pateikė informaciją, jog advokatas Marius Grajauskas 2020-05-25 atliko paiešką pagal nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (registras Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturtės A. B. asmens duomenis ir suformavo registro išrašą su istoriniais duomenimis. Duomenys teikti pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutartį Nr. PS-7487(10.5), kurios kopiją Registrų centras pateikė kartu su 2021 m. spalio 18 d. raštu, su šiuo raštu Registrų centras taip pat pateikė ir Vartotojo veiksmų protokolų išrašus.
4.5. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2021 m. lapkričio 23 d. raštu (reg. Inspekcijoje Nr. 1R-7522(2.13.Mr)) informavo, jog yra sudaręs Teisinių paslaugų teikimo sutartį su likviduojama dėl bankroto kredito unija „Vilniaus kreditas“. Teikiant teisines paslaugas ir vykdant kliento pavedimą, kilo poreikis surinkti Registrų centro Nekilnojamojo turto registre pateikiamus, su klientu susijusio asmens, A. B., duomenis, todėl 2020 m. gegužės 25 d. atliktos paieškos tikslas buvo gauti ne pareiškėjo, o su klientu susijusio asmens duomenis apie jo turimą turtą.
4.6. Inspekcija, nustačiusi, kad advokatas Marius Grajauskas 2020 m. gegužės 23 d. patikrino informaciją Nekilnojamojo turto registre, pagal su klientu susijusio asmens, A. B., duomenis, paiešką atlikęs pagal A. B. asmens kodą, išnagrinėjusi ir įvertinusi advokato Mariaus Grajausko pateiktą informaciją, jog buvo renkami kito asmens duomenys, padarė išvadą, kad šios atliktos paieškos tikslas nebuvo siekis surinkti konkrečiai pareiškėjo asmens duomenis, tvarkomus Nekilnojamojo turto registre.
4.7. Skundas Inspekcijoje buvo priimtas nagrinėti dėl galimai neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo Nekilnojamojo turto registre ir Sprendimas buvo priimtas neišeinant už Skundo dalies nagrinėjimo ribų. Skundo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad advokatas Marius Grajauskas 2020 m. gegužės 25 d. patikrino informaciją Nekilnojamojo turto registre pagal bendraturtės A. B. asmens kodą, paieška nebuvo atliekama pagal pareiškėjo asmens duomenis, todėl buvo renkami kito asmens duomenys, atsižvelgiant į tai Inspekcija neturėjo prievolės vertinti advokato Mariaus Grajausko veiksmų kitų, o ne pareiškėjo, asmenų asmens duomenų tvarkymo atžvilgiu.
Atsiliepimas
4.8. Sprendime buvo pažymėta, jog advokatas Marius Grajauskas paiešką Nekilnojamojo turto registre atliko pagal A. B. asmens kodą (tai pagrindžia kartu su šiuo atsiliepimu teismui teikiamas Vartotojo veiksmų protokolo išrašas). Atsižvelgiant į tai, yra paneigiami pareiškėjo argumentai jog Inspekcija nenustatė, kokių duomenų pagrindu advokatas Marius Grajauskas atliko paiešką Nekilnojamojo turto registre.
4.9. Skundas Inspekcijoje priimtas nagrinėti dėl galimai neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo Nekilnojamojo turto registre, todėl pareiškėjo skunde teismui dėstomi argumentai, jog Inspekcija nenagrinėjo, nenustatė ir neįvertino kokią informaciją matė asmenys užsakę ir notaras atsispausdinę pareiškėjo asmens ir jo nekilnojamo daikto (įskaitant žemės sklypo) duomenimis, yra išeinantys už skundo dalies nagrinėjimo ribų.
4.10. Teikdamas skundą teismui, pareiškėjas iki galo nesusipažino su Sprendimo turiniu. Sprendime buvo aiškiai pažymėta, jog advokatas Marius Grajauskas, vykdant kliento pavedimą, rinko su klientu susijusio asmens duomenis Nekilnojamojo turto registre.
4.11. Skundas Inspekcijoje priimtas nagrinėti dėl galimai neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo Nekilnojamojo turto registre, todėl nenustačiusi neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo, Inspekcija neturėjo prievolės vertinti, kokiu pagrindu advokatas Marius Grajauskas tikrino kito asmens duomenis Nekilnojamojo turto registre, su kokia įmone advokatas yra sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį ir pan., nes tokie Inspekcijos veiksmai būtų laikytini kaip išeinantys už skundo dalies nagrinėjimo ribų.
4.12. Pagal BDAR 14 straipsnio 1 dalį, kai asmens duomenys yra gauti ne iš duomenų subjekto, duomenų valdytojas pateikia duomenų subjektui atitinkamą informaciją. Sprendime nustačius, kad buvo renkami kito asmens, o ne pareiškėjo asmens duomenys, advokatas Marius Grajauskas neturėjo pareigos informuoti pareiškėjo apie jo asmens duomenų tvarkymą, todėl Inspekcija Sprendime apie šią pareigą nepasisakė pagrįstai.
4.13. Skundo dalies nagrinėjimo metu nenustačius neteisėto pareiškėjo duomenų tvarkymo fakto, Inspekcija pagrįstai nenagrinėjo Skundo 2-6 prašymų ir dėl jų Sprendime nepasisakė. Šie prašymai / reikalavimai yra išvestiniai, kylantys iš neteisėto pareiškėjo duomenų tvarkymo fakto, ko Skundo dalies nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Marius Grajauskas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
6.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo apie pareiškėją duomenų nerinko, jie buvo gauti atsitiktiniu būdu.
6.2. Trečiasis suinteresuotas asmuo yra sudaręs Teisinių paslaugų teikimo sutartį su likviduojama dėl bankroto kredito unija. Teikiant teisines paslaugas ir vykdant aukščiau nurodyto kliento pavedimą, kilo poreikis surinkti Nekilnojamojo turto registre pateikiamus, su klientu susijusio asmens, duomenis. Trečiasis suinteresuotas asmuo tam, kad teikdamas teisines paslaugas galėtų gauti duomenis, susijusius su atitinkamu nekilnojamuoju turtu, su VĮ Registrų centru yra sudaręs sutartį Nr. PS - 7487 (10.5).
6.3. Vadovaujantis Lietuvos advokatūros įstatymo nuostatomis (44 str. 1–2 d.) bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis (42 str. 3 d.) ir sutarties su VĮ Registrų centru pagrindu 2020 m. gegužės 25 d. buvo atlikta paieška Nekilnojamojo turto registre. Minėta paieška buvo atlikta naudojant ne pareiškėjo, o kito su klientu susijusio asmens duomenis. Paieškos tikslas buvo gauti ne pareiškėjo, o su klientu susijusio asmens duomenis apie jo turimą / perleistą turtą.
6.4. 2020 m. gegužės 25 d. atlikus paiešką pagal su klientu susijusio asmens duomenis, buvo gautas išrašas apie žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, kaip ir su klientu susijęs asmuo, yra žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas, todėl gautame išraše taip pat buvo nurodyti ir pareiškėjo duomenys. Išrašas generuojamas VĮ Registrų centro automatiškai ir jo turiniui – išraše esantiems duomenims, jų kiekiui, įtakos advokatas Marius Grajauskas negali. Pareiškėjo duomenys buvo gauti atsitiktinai, jie nebuvo tiesioginis paieškos tikslas. Pareiškėjo duomenų gavimo išvengti advokatas Marius Grajauskas negalėjo, kadangi VĮ Registrų centras pateikia tik tokio turinio išrašus, kuriuose matosi visi sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai.
6.5. Nors advokatas Marius Grajauskas tiesiogiai ir nerinko duomenų apie pareiškėją, o jie buvo gauti atsitiktinai vykdant teisinių paslaugų teikimą, tačiau gauti duomenys buvo tvarkomi siekiant pareikšti, vykdyti ir apginti teisinius reikalavimus, vykdant kliento pavedimą.
6.6. Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Pareiškėjo skunde nurodomi, neva Inspekcijos Sprendimo nepagrįstumą įrodantys argumentai yra nepagrįsti.
Šalies argumentai
6.7. Inspekcija turėjo ir išsireikalavo visą tyrimui būtiną medžiagą. 2021 m. lapkričio 22 d. advokatas Marius Grajauskas teikdamas atsakymą į Inspekcijos nurodymą, kartu pateikė ir 2020 m. gegužės 25 d. iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro gautą nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), išrašą. Iš Inspekcijos Sprendimo matyti, jog Inspekcija, iš VĮ „Registrų centras“ taip pat gavo informaciją, pagal kokius duomenis advokatas Marius Grajauskas 2020 m. gegužės 25 d. atliko paiešką. Gauti duomenys patvirtino, kad paieška buvo atlikta naudojant ne pareiškėjo, o pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčio duomenis. Iš surinktų duomenų Inspekcija teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad paieškos tikslas nebuvo surinkti konkrečiai pareiškėjo duomenis, o šie duomenys buvo gauti atsitiktinai.
6.8. Inspekcija, gavusi advokato Mariaus Grajausko paaiškinimus, susirinkusi reikiamus duomenis iš VĮ „Registrų centras“, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog 2020 m. gegužės 25 d. paieškos VĮ „Registrų centras“ tikslas nebuvo duomenų rinkimas apie pareiškėją ir jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, kadangi pati paieška buvo atlikta ne pagal pareiškėjo asmens duomenis.
6.9. Skundas buvo pateiktas ir priimtas nagrinėti dėl galimai neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo iš Nekilnojamojo turto registro, todėl Inspekcija, atlikdama tyrimą bei priimdama Sprendimą pareiškėjo skundą nagrinėjo būtent nurodytose ribose. Pareiškėjo argumentai, kad neva Inspekcija nenagrinėjo, nenustatė ir neįvertino kokią informaciją matė advokatas užsakęs ir atsispausdinęs pareiškėjo asmens ir jo nekilnojamo daikto (įskaitant žemės sklypo) duomenimis, taip pat argumentai, kad neva Inspekcija netyrė bei Sprendime nenurodė, ar pareiškėjo duomenys nebuvo atskleisti tretiesiems asmenims, nepasisakė ir dėl advokato pareigos informuoti pareiškėją, kuris nėra advokato klientas, apie jo asmens duomenų tvarkymą yra visiškai nesusijusios su kilusio ginčo dalyku, todėl nevertintinos.
6.10. Duomenys nebuvo rinkti apie pareiškėją, o buvo gauti atsitiktinai, todėl Mariui Grajauskui nekilo pareiga pareiškėjo informuoti apie duomenų tvarkymą.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. K. skundą.
8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas, apžvelgęs ADTAĮ nuostatas (1 str. 1 d., 3 d., 12 str. 1 d., 23 str. 1 d., 31 str. 2 d.), BDAR nuostatas (1 str. 1 d., 2 str. 1 d., 4 str., 15 str. 1 d., 5 str., 6 str. 1 d., p., 34 p.), nurodė, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik taikant BDAR 5 straipsnyje nustatytus su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus bei pritaikius bent vieną iš BDAR 6 straipsnyje nustatytų sąlygų. Teismas taip pat apžvelgė Nekilnojamojo turto registro įstatymą (42 str. 3 d., 2 d. 5 p.), Advokatūros įstatymą (44 str. 1 p., 2 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodė, kad pareiškėjo teiginiai apie jo asmens duomenų tvarkymą yra nepagrįsti, nes paieška Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta pagal kito su advokato Mariaus Grajausko klientu susijusio asmens A. B. duomenis, t. y. įvedant konkretaus asmens (ne pareiškėjo) asmens kodą. Nagrinėjamu atveju advokatas teikdamas teisines paslaugas, dėl registro duomenų formavimo ypatumų turi prieigą prie registre esančių duomenų, kuriuose galėjo būti ir pareiškėjo asmens duomenų, neduoda pagrindo konstatuoti neteisėtą pareiškėjo duomenų tvarkymą.
10. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, jame nurodytas faktines aplinkybes ir teisės normas, nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Inspekcija nenustatė, netyrė, kokių duomenų pagrindu trečiasis suinteresuotas asmuo jungėsi, rinko, susiformavo ir spausdinosi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, nes tiek advokato paaiškinimuose, tiek Sprendime, tiek ir iš rašytinių bylos duomenų matyti, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys tvarkyti advokato Teisinių sutarties paslaugų tikslu, tiesiogiai renkant su klientu susijusius duomenis. Kitų asmenų duomenų tvarkymas nesudaro pareiškėjo teisinio suinteresuotumo dalyko, todėl pagrįstai Inspekcija neplėtė tyrimo ribų pagal pareiškėjo skundą dėl jo asmens duomenų tvarkymo.
11. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo duomenų tiesiogiai trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas Marius Grajauskas netvarkė.
Šalies argumentai
12. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad Inspekcija nepagrįstai neišnagrinėjo visų Skunde išdėstytų prašymų (Skundo 2–6 p.), nurodė, kad, nenustačius pareiškėjo neteisėto asmens duomenų tvarkymo, nebuvo jokio teisinio pagrindo Inspekcijai svarstyti dėl taisomųjų ar poveikio priemonių notarų biurui taikymo. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija Skundo gavimo metu prašė pareiškėjo papildomų duomenų skundo teiginiams pagrįsti, į ką pareiškėjas atsakė nepateikdamas jokių papildomų duomenų.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo Sprendimą panaikinti ar pakeisti, o pareiškėjo skundą tenkinti. Atsižvelgęs į tai, teismas taip pat atmetė išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Inspekciją išnagrinėti Skundą iš naujo.
III.
14. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.
15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžią šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės ir išreikalavęs į bylą naujus įrodymus (2018 m. kovo 5 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr. 2018/03/05), teismas neskundžiama nutartimi nutaręs bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, tuo teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnio 9 dalies reikalavimus, eliminavo pareiškėjui jo pamatinę teisę būti išklausytam teismo, dalyvauti tiriant naują įrodymą ir pasisakyti dėl išreikalauto įrodymo, duoti paaiškinimus dėl bylos esmės ir naujo įrodymo kontekste, teikti savo argumentus, užduoti klausimus ir teikti prieštaravimus dėl naujai išreikalauto įrodymo, turėti teisme atstovą advokatą, pasakyti baigiamąją kalbą ir įgyvendinti kitas teises, numatytas ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje, ir neužtikrino pareiškėjo teisės į teisingą procesą, tai ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas.
15.2. Sprendimo turinys įrodo, kad jame nėra nurodytos jokios BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos asmens duomenų tvarkymo sąlygos, tačiau Inspekcijai laikant, kad pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas buvo teisėtas, ji (Inspekcija) ir pagal savo pačios nustatytą (apeliacinio skundo 28 punktas) privalėjo savo sprendime nurodyti konkrečią BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą vieną iš tvarkymo teisėtumo sąlygų, ir ją susieti su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
15.3. Tvarkyti, įskaitant susipažinti (BDAR 4 straipsnio 2 dalis) pareiškėjo asmens kodą draudžia įstatymas (ADTAĮ 3 straipsnis), tačiau Sprendime apie tai nepasisakyta, todėl Sprendimas dėl pareiškėjo asmens kodo tvarkymo iš viso be motyvų (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis), dėl ko nepasisakė ir teismas
15.4. Sprendime visiškai nepasisakyta ir dėl BDAR 14 str. 1–4 dalių (advokato pareigos informuoti pareiškėją, kuris nėra advokato klientas, apie jo asmens duomenų tvarkymą) ir 21 straipsnio (pareigos gauti pareiškėjo sutikimą tvarkyti jo asmens duomenis, kuris nėra advokato klientas) nuostatų taikymo. Todėl Inspekcijai sprendime nenurodžius teisinio pagrindo ir nesusiejus jo su faktinėmis aplinkybėmis, toks skundžiamas Inspekcijos sprendimas kaip nemotyvuotas bei neatitinkantis imperatyvių VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, naikintinas ir šiais pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
15.5. Pirmosios instancijos teismas ginčą nagrinėjo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta atmesti pareiškėjo skundą dėl advokato Mariaus Grajausko veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo, tuo tarpu dėl pareiškėjo Skundo 2–6 punktų, BDAR 14 str. 1–4 dalių taikymo ir dėl teisinio pagrindo tenkinti išvestinius pareiškėjo reikalavimus bei įpareigojimo Inspekciją pakartotinai nagrinėti Skundo Inspekcijai dalį, pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė dėl notarų biuro ir notarės atlikto duomenų tvarkymo, taip teismas išėjo už ginčo ribų.
15.6. Pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo (BDAR 4 straipsnio 2 dalis) teisėtumą turėjo įrodyti duomenų valdytojas (BDAR 5 straipsnio 2 dalis). Inspekcija sprendime, kas šiuo konkrečiu atveju yra pareiškėjo asmens duomenų valdytojas ar tvarkytojas netyrė, nevertino ir nenustatė (Inspekcijos sprendimas be motyvų), kaip ir Sprendime bylą išnagrinėjęs teismas. Pareiškėjo asmens duomenis trečiasis suinteresuotas asmuo tvarkė neaišku kokios datos Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutarties Nr. PS-7487(10.5) pagrindu, kurios byloje nėra, ir pagal kurios nuostatas advokatas nėra nei pareiškėjo asmens duomenų valdytojas, nei tvarkytojas ir pareiškėjo asmens duomenų tvarkyti neturėjo teisės iš viso, todėl tvarkė neteisėtai.
15.7. Trečiasis suinteresuotas asmuo, 2020 m. gegužės 25 d. net 4 kartus jungdamasis Sutarties pagrindu prie Nekilnojamojo turto registro, užklausose nenurodė nei gavimo tikslo, nei kokia apimtimi ir kokiu būdu bus naudojami gauti asmenų duomenys bei nenurodė ir jokios BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos (teisėtų asmens duomenų tvarkymo sąlygų), nors tą jungdamasis nurodyti privalėjo.
Žemesnės instancijos teismas
15.8. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė bei nenustatė ir kas nagrinėjamu atveju yra pareiškėjo asmens duomenų valdytojas, o kas duomenų tvarkytojas.
15.9. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir netaikė, kad žemesnės teisinės galios teisės aktai prieštaraujantys aukštesnės teisinės galios aktams negali būti taikomi, kad įrodinėjimo našta tenka Inspekcijai, o Inspekcija nepagrįstai siaurai įvertindama pareiškėjo skundą ir nepagrįstai vadovaudamasi žemesnės teisinės galios teisės aktu (Aprašo 16 punktu) prieštaraujančiu aukštesnės teisinės galios aktams (BDAR 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, ADTAĮ 3 straipsnis, VAĮ 10 straipsnio 5 dalis) neteisėtai pareiškėjo skundo neišnagrinėjo visapusiškai ir visa apimtimi pagal BDAR 4 straipsnio 2 dalį, kaip išaiškinta ir suformuotoje administracinių teismų praktikoje.
15.10. Su pareiškėjo asmens duomenimis trečiasis suinteresuotas asmuo susiformavo ir atsispausdino Nekilnojamojo turto registro išrašą su istorija, o Inspekcijos sprendimo turinys tvirtina, kad Inspekcija dėl asmens duomenų tvarkymo apimties ir jų proporcingumo nepasisakė, to netyrė, nesiaiškino ir sprendime nemotyvavo visai, dėl ko nepasisakė ir teismas. Jeigu advokatas negali būti laikomas atsakingu už tai, kad jam renkant vieno asmens duomenis, bus pateikti ir kitų asmenų duomenys – šias aplinkybes Inspekcija privalėjo nurodyti Sprendime.
15.11. Advokatas jokių prašymų valstybės įmonei Registrų centrui neteikė, nepridėjo jokių teisinių paslaugų sutarčių, nenurodė jokių duomenų kam tie duomenys reikalingi, nenurodė jokių duomenų apie klientą kredito uniją „Vilniaus kreditas“ ir jokių duomenų apie kliento sąsajas su A. B. (koks kredito unijos „Vilniaus kreditas“ ryšys ir sąsaja su A. B. taip ir lieka neaišku), nenurodė jokių gautino išrašo tikslo ir jo apimties ir jokių kitų gavimui būtinų nustatytų teisinių pagrindų (Advokatūros įstatyme ir BDAR nustatytų). Sutartis tarp trečiojo suinteresuoto asmens ir valstybės įmonės Registrų cento tėra tik techninė prielaida (galimybė) jungtis prie Nekilnojamojo turto registro, bet ne teisė tvarkyti pareiškėjo asmens kodą ir kitus pareiškėjo asmens duomenis apie pareiškėją ir jo nekilnojamuosius daiktus.
15.12. Pirmosios instancijos teismas perėmė Inspekcijos funkcijas ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priėmė sprendimą, priskirtiną Inspekcijos kompetencijai, kokius veiksmus pagal Skundo 2–6 prašymus galėjo ar neturėjo atlikti Inspekcija.
15.13. Byloje ginčas vyksta dėl Inspekcijos sprendimo, kuriuo vertinama advokato veikla gaunant pareiškėjo duomenis iš valstybės įmonės Registrų centro valdomos duomenų bazės. Advokato veiksmų teisėtumas grindžiamas ir jo su valstybės įmone Registrų centru sudaryta sutartimi, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl Sprendimo gali turėti įtakos valstybės įmonės Registrų centro teisėms ar teisėtiems interesams, todėl valstybės įmonė Registrų centras į bylą turėjo būti įtrauktas kaip trečiasis suinteresuotas asmuo.
15.14. Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dalies nevertino visai (Sprendimo turinio, sutarčių turinio, advokato užklausų turinio ir kt.), netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius ir padarė nepagrįstas išvadas bei neleistinai nukrypo ir nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Inspekcija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė įrodymais pagrįstą ir teisiškai motyvuotą sprendimą, kurio keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Marius Grajauskas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir jo naudai priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Draudimai tvarkyti asmens kodą yra susiję su asmens kodo viešu paskelbimu ir jo tvarkymu tiesioginės rinkodaros tikslu bei į tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo asmens kodo viešai nepaskelbė ir jo netvarkė tiesioginės rinkodaros tikslu – tiek Inspekcija, tiek teismas sprendimuose nevertino ir nepasisakė dėl šio aspekto pagrįstai.
18.2. Tiek Inspekcija Sprendime, tiek ir pirmosios instancijos teismas padarė pagrįsta ir teisėtą išvadą, kad nagrinėjamu atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui nekilo pareiga informuoti pareiškėją apie jo asmens duomenų tvarkymą, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo šių duomenų tiesiogiai netvarkė, jei buvo gauti atsitiktiniu būdu.
18.3. Tiek Sprendime, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta pagrįsta ir teisėta išvada, jog trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo asmens duomenų tiesiogiai netvarkė, be kita ko, pažymima, kad atsižvelgiant į tai, jog nebuvo atliekama paieška pagal pareiškėjo asmens duomenis, Inspekcija neturėjo prievolės vertinti trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų kitų asmenų (ne pareiškėjo) asmens duomenų atžvilgiu, kadangi toks vertinimas išeitų iš pareiškėjo skundo ribų.
18.4. Inspekcija turėjo ir išsireikalavo visą tyrimui būtiną medžiagą, ją įvertino bei priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.
18.5. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai kvestionuoja advokato diskreciją pasirinkti konkrečias priemones kaip ir kokia apimtimi konkreti teisinė paslauga turėtų būti suteikiama. Pareiškėjo nurodomi argumentai yra nesuderinami su advokato teisiniu statusu bei sudaromos prielaidos pažeisti advokato veiklos laisvės ir nepriklausomumo principus.
18.6. Sistemiškai vertinant bei išsamiai susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniu matyti, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ginčą dėl Inspekcijos sprendimo, kuriuo nuspręsta atmesti pareiškėjo skundą dėl Mariaus Grajausko veiksmų, ir sprendimą priėmė dėl Mariaus Grajausko atlikto duomenų tvarkymo (pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl Mariaus Grajausko Inspekcijai teiktų paaiškinimų, dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatų taikymo ir kt.), tačiau pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai dėl rašymo apsirikimo nurodė notaro sąvoką.
Žemesnės instancijos teismas
18.7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, jo motyvaciją bei padarytas išvadas pagrįstai nusprendė, kad kitų asmenų (ne pareiškėjo) duomenų tvarkymas nesudaro pareiškėjo teisinio suinteresuotumo dalyko, todėl pagrįstai Inspekcija neplėtė tyrimo ribų pagal pareiškėjo skundą dėl paties pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Inspekcijos 2022 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 3R-213 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021-06-22 skundo dalies“ teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundo Nr. 1R 4395(2.13.Mr) „Dėl J. K. asmens duomenų neteisėto tvarkymo, masinių pažeidimų ir žalos atlyginimo“ dalį dėl advokato Mariaus Grajausko veiksmų.
20. Byloje nustatyta, jog Inspekcija, nustačiusi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2020 m. gegužės 25 d. patikrino informaciją Nekilnojamojo turto registre pagal su klientu susijusio asmens, A. B., duomenis (paiešką atlikęs pagal A. B. asmens kodą), išnagrinėjusi ir įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą informaciją, jog buvo renkami kito asmens duomenys, padarė išvadą, kad šios atliktos paieškos tikslas nebuvo siekis surinkti konkrečiai pareiškėjo asmens duomenis, tvarkomus Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, ši pareiškėjo skundo dalis Inspekcijos Sprendimu buvo atmesta.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, spręsdamas, kad pareiškėjo teiginiai apie jo asmens duomenų tvarkymą yra nepagrįsti, nes paieška Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta pagal kito su advokato Mariaus Grajausko klientu susijusio asmens duomenis, t. y. įvedant konkretaus asmens (ne pareiškėjo) asmens kodą. Teismas pažymėjo, jog tai, kad advokatas teikdamas teisines paslaugas dėl registro duomenų formavimo ypatumų turi prieigą prie registre esančių duomenų, kuriuose galėjo būti ir pareiškėjo asmens duomenų, neduoda pagrindo konstatuoti neteisėtą pareiškėjo duomenų tvarkymą.
22. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad Sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų (nepasisakyta dėl pareiškėjo asmens kodo tvarkymo, advokato pareigos informuoti pareiškėją), Inspekcija jo skundo neišnagrinėjo visapusiškai ir visa apimtimi. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo teismo padarytus proceso teisės normų pažeidimus, t. y. kad teismas neatliko tinkamo įrodymų tyrimo ir dalies jų nevertino; pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų; išnagrinėjo bylą neturėdamas Nekilnojamojo turto registro sutarties, pagal kurios nuostatas advokatas tvarkė jo duomenis; atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės ir išreikalavęs naujus įrodymus, teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, apribojo pareiškėjo teisę pasisakyti dėl pateikto dokumento ir neužtikrino jo teisės į teisingą procesą.
23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, o apeliacinį skundą iš esmės grindžiant tik abstrakčiais teiginiais, nenurodant su kokiomis konkrečiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinkama, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Kai yra pagrindas pripažinti, jog, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, pasisakydamas dėl visų pareiškėjo skundo aspektų sprendime išdėstė nuoseklius ir pakankamus motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, todėl, jų nebekartodama, teisėjų kolegija pasisako tik dėl esminių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.
25. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo, bylos duomenų trūkumo, apribotų pareiškėjo procesinių teisių (atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka) pažymi, kad, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus ir administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus ar, kad dėl pareiškėjo nurodytų procesinių pažeidimų, buvo neteisinai išspęsta byla. Įrodymų vertinimo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
26. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teisėjų kolegijai patikrinus bylą nustatyta, kad byloje yra pareiškėjo minima trečiojo suinteresuoto asmens ir Registrų centro sudaryta Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutartis Nr. PS-7487(10.5), kuri Inspekcijos buvo pateikta 2022 lapkričio 23 d. procesiniame dokumente DOK-25337. Aplinkybė, kad teismas sprendime atskirai nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo teisminio proceso metu pateikto įrodymo, nereiškia, jog teismas šių įrodymų neįvertino visų byloje pateiktų duomenų visumoje, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, jog po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo baigus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka buvo padarytas esminis proceso pažeidimas dėl kurio byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai. Vadovaujantis ABTĮ 81 straipsnio 9 dalimi, teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas 2022 m. gruodžio 21 d. posėdyje, kuriame dalyvavo tiek pareiškėjas, tiek Inspekcijos atstovė. 2023 m. sausio 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, įpareigojo trečiąjį suinteresuotą asmenį advokatą Marių Grajauską pateikti teismui Teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią teikiant teisines paslaugas klientui buvo atlikta paieška VĮ „Registrų centras“. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, įvertinus tai, kad pareiškėjas ir atsakovas teikė paaiškinimus, baigiamąsias kalbas, bylą baigti nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Taip pat pažymėtina, jog advokatui pateikus minėtą Teisinių paslaugų sutartį teismui, ji teismo buvo pripažinta nevieša, nurodant, kad ji nebus teikiama pareiškėjui susipažinti, kopijuoti (ABTĮ 49 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste (pateikus dokumentą, kuris buvo pripažintas neviešu) nebuvo būtinybės bylą baigti nagrinėti žodine tvarka. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog vien dėl to, kad byla buvo baigta nagrinėti rašytine tvarka galėjo būti neteisingai išspręsta byla, t. y. pareiškėjas nepagrindžia, kad rašytinis bylos nagrinėjimo užbaigimas turėtų lemti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą.
27. Pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, kai trečiuoju suinteresuotu asmeniu neįtraukė į bylos nagrinėjimą VĮ „Registrų centras“. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 146 straipsnyje reglamentuojami atvejai, kai teismo sprendimas panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalies 2 punktą, sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Taigi, aplinkybė, kad teismas pasisako dėl neįtrauktų į bylą asmenų, sudaro pagrindą tokį teismo sprendimą panaikinti. Nagrinėjamu atveju primintina, kad ginčo dalykas – Inspekcijos Sprendimas, kuris buvo priimtas nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl trečiojo suinteresuoto asmens advokato Mariaus Grajausko veiksmų, kuris bylos nagrinėjime dalyvavo. Nagrinėdama pareiškėjo skundą Inspekcija užklausė VĮ „Registrų centras“ dėl advokato atliktų veiksmų ir jai buvo pateikti duomenys (sutartis ir informacija apie atliktas užklausas), kuri buvo įvertinta Sprendime. Teisėjų kolegijos vertinimu Sprendimo (ne) panaikinimas, neturės įtakos VĮ „Registrų centras“ teisėms ar pareigoms, todėl negali būti laikoma, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjo pozicija dėl VĮ „Registrų centras“ dalyvavimo byloje nėra nuosekli, nes 2022 m. spalio 12 d. posėdžio metu pareiškėjas prieštaravo atsakovo prašymui įtraukti VĮ „Registrų centras“ į bylos nagrinėjimą nurodydamas, jog VĮ „Registrų centras“ dalyvavimas visiškai nebūtinas ir būtų perteklinis bylos apkrovimas (2022 m. spalio 12 d. posėdžio garso įrašo 3.40 – 6.30 min.).
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog Inspekcijos sprendime nėra nurodytas joks teisinis pagrindas (nėra nurodyta nei viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje numatytų tvarkymo sąlygų), tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė. Teisėjų kolegija su šiuo pareiškėjo argumentu nesutinka, kadangi priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde tiek Inspekcija, tiek pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tiek advokato paaiškinimuose, tiek Sprendime, tiek ir iš rašytinių bylos duomenų matyti, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys tvarkyti advokato Teisinių sutarties paslaugų tikslu tiesiogiai renkant su klientu (ne pareiškėju) susijusius duomenis (paieška Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta pagal kito su advokato Mariaus Grajausko klientu susijusio asmens duomenis), o pareiškėjo duomenų tiesiogiai trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas Marius Grajauskas netvarkė, todėl jam nebuvo taikytos minėtos BDAR nuostatos.
29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje pareiškėjo keliamus klausimus, pakankami detaliai išanalizavo pareiškėjo skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34/1996/753/952); 2003 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Suominen prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 37801/97). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų. EŽTT taip pat yra pažymėjęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją ir H. B. prieš Ispaniją, 1998 m. vasario 19 d. sprendimą H. ir kiti prieš Prancūziją).
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kurių apeliacinės instancijos teismas neaptarė šioje nutartyje, nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, jie nėra reikšmingi bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.