Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Vitaliaus Milevičiaus prašymą dėl leidimo išieškoti baudą, paskirtą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273 straipsnio tvarka, suinteresuoti asmenys – N. K., J. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

14. Antstolis nurodė, kad esant tokioms aplinkybėms, jog N. K. laiku ir tinkamai neįvykdė teismo sprendimo, turi būti leista taikyti teismo sprendime numatytas jo nevykdymo pasekmes – skaičiuoti 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną iki 2024 m. gegužės 15 d., kuri sudaro 5 590 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas

30. Teismas taip pat nusprendė, kad atsakovams N. K. ir R. K. teismo nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo, paskirti kiekvienam atsakovui po 5 Eur (penkių eurų) baudą, sumokant ją ieškovei J. V. už kiekvieną įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo dieną.

38. Pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol procesinis sprendimas neįvykdytas. Teismas, gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą skirti baudą, kiekvienu atveju turi aiškintis šį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014).

39. Nagrinėjamu atveju proceso dalyviai pripažino faktą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimas yra įvykdytas. Vadinasi, ši aplinkybė eliminuoja galimybę taikyti CPK 273 straipsnyje nustatytas pasekmes CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka.

40. Patenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui CPK 771 straipsnio pagrindu teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

41. Vėlgi esant nustatytai aplinkybei, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimas yra įvykdytas, nėra pagrindo konstatuoti skolininkės kaltę CPK 771 straipsnio prasme.

42. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų vykdomojo dokumento neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio neįvykdymo faktas ir neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už vykdomojo dokumento neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai jo nevykdo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).

43. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas sprendžia, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Taigi teismas privalo ne vien tik formaliai pritaikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes.

44. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, atsižvelgiant į jo specifinę padėtį ir vykdomas funkcijas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), laikydamasis teisėtumo principo. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

45. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, paneigiančių skolininkės N. K. nurodytas aplinkybes apie teismo sprendimo įvykdymą. Nei išieškotoja, nei antstolis po skolininkės papildomų įrodymų (geodezinės nuotraukos ir jos aiškinamojo rašto pateikimo, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo) pateikimo nesiėmė veiksmų, nustatyti, ar sprendimas įvykdytas ir kada jis buvo įvykdytas, nors, sutiktina su išieškotoja, Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 p. teismo sprendimo neįvykdymo įrodymų pateikimo pareigą numato būtent išieškotojai.

46. Išieškotoja teigė, kad skolininkė stogo konstrukciją pakeitė 2024 m. gegužės 15 d., tuo tarpu skolininkė teigė, kad stogo konstrukciją pakeitė iš karto po pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat teismo posėdžio metu paaiškino aplinkybes, kaip stogo konstrukcija buvo pjaunama.

48. Nors antstolio padėjėjas S. Š. teismo posėdžio metu teigė, kad išieškotojos pateikta 2024 m. vasario 26 d. fotonuotrauka patvirtina, jog stogas dar nebuvo nupjautas 2024 m. vasario mėn., visgi pastebėtina, kad teismo posėdžio metu antstolio padėjėjas negalėjo nurodyti, kurio statinio stogas yra fiksuotas 2024 m. vasario 26 d. fotonuotraukoje. Ši aplinkybė yra svarbi nagrinėjamoje situacijoje, nes, minėta, kad skolininkė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimu buvo įpareigota pašalinti kelių statinių – garažo, ūkinio pastato, pirties su priestatu stogo konstrukciją tokiu būdu, kad ji nepatektų į išieškotojos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją. Be to, darant ekrano nuotrauką, galėjo išlikti jos atlikimo, o ne konkretaus fakto (šiuo atveju statinio stogo) fiksavimo data.

49. Pažymėtina, kad rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamu atveju išieškotoja, teigdama, kad skolininkės pateikti duomenys yra neteisingi, bei antstolis, teigdamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019, nebuvo įvykdytas iki 2024 m. gegužės 15 d., šių aplinkybių neįrodė, jų nepagrindė (CPK 178 straipsnis).

50. Sutiktina su skolininke tai, kad išieškotoja, nors teigė patyrusi neigiamas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes, visgi į antstolį dėl baudos išieškojimo kreipėsi tik po ketverių metų nuo termino įvykdyti teismo sprendimą suėjimo. Nors išieškotoja teigė, kad laukė skolininkės veiksmų geruoju įvykdyti teismo sprendimą, visgi išieškotojos akcentuota aplinkybė dėl patiriamų neigiamų teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių (lietaus vandens bėgimas ir dėl to pakenkimas žemės sklypo paviršiui) kelia pagrįstas abejones delsti ketverius metus, sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo klausimą.

51. Įvertinęs byloje surinktus, ištirtus ir įvertintus įrodymus, teismas sprendžia, esant įvykdytam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimui suinteresuotam asmeniui N. K. negali būti skirta bauda už teismo sprendimo neįvykdymą.

52. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, taip pat teismo posėdžio metu patvirtino ir pats antstolio padėjėjas, kad teismo sprendimo įvykdymo data buvo nustatyta išimtinai pagal išieškotojos įvardintą 2024 m. gegužės 15 d. Byloje esanti minėta matininko R. M. 2024 m. gegužės 31 d. geodezinė nuotrauka ir jos aiškinamasis raštas patvirtina faktą, kad teismo sprendimas yra įvykdytas. Aplinkybė, kad ši geodezinė nuotrauka daryta 2024 m. gegužės 31 d. nėra pakankama spręsti, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas 2024 m. gegužės 15 d., t. y. nei geodezinės nuotraukos, nei jos aiškinamojo rašto data nepatvirtina teismo sprendimo įvykdymo datos ir negali būti su ja tapatinama.

53. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kuriuos sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

54. Nagrinėjamu atveju antstoliui pripažįstant, kad skolininkė N. K. jau yra įvykdžius teismo sprendimą, spręstina, kad baudos skyrimas nebepasiektų tikslo skatinti skolininkę įvykdyti teismo sprendimą ir iš esmės būtų nesuderinamas su CPK 771 straipsniu. Antra, aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad duomenų, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas iki 2024 m. gegužės 15 d., nėra (CPK 178 straipsnis). Vadovautis vien tik išieškotojos subjektyvia nuomone įvardinta 2024 m. gegužės 15 d. nėra pagrindo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad baudos skyrimas esant jau įvykdytam teismo sprendimui šiuo atveju būtų neprotingas ir neteisingas.

55. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimas jau yra įvykdytas, teismas sprendžia, kad antstolio prašymas negali būti tenkinamas.

56. Kiti dalyvaujančių byloje asmenų nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

57. Skolininkė N. K. prašė teismo atlyginti jos patirtas 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu skolininkė patikslino, kad šias išlaidas prašo atlyginti iš antstolio ir išieškotojos J. V..

58. Antstolio padėjėjas S. Š. nesutiko su šiuo prašymu, nurodydamas, kad vadovaujantis CPK 593 straipsnio 5 dalimi, bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju nėra priteisiamos. Išieškotoja taip pat sprendė, kad išlaidų priteisimas būtų neteisingas.

59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

60. CPK 593 straipsnio 5 dalis nustato, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, jog būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje aiškindamas CPK 593 straipsnio 5 dalį yra išaiškinęs, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų neatitiktų CPK 593 straipsnio 5 dalies aiškinimas, kuriuo vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos visais atvejais, neatsižvelgiant į šalių sąžiningumą, šių išlaidų pagrįstumą ir būtinumą, kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022).

63. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK 593 straipsnio 5 dalyje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškotojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023).

64. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, taikant CPK 593 straipsnio 5 dalį, nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus, vykdymo proceso šalims nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš antstolio, išskyrus atvejus, kai šis piktnaudžiauja teise ir dėl to kiti vykdymo proceso dalyviai nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

65. Atsižvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindų konstatuoti antstolio piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau įvertinus išieškotojos ir skolininkės interesų priešingumą, atsižvelgiant į tai, kad išieškotojos prašymo ir jos nurodytų aplinkybių pagrindu antstolis surašė Aktą ir kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkei skyrimo, bylos nagrinėjimo metu išieškotoja įrodinėjo priešingas nei skolininkė aplinkybes, kurias skolininkė turėjo paneigti, spręstina, kad bylinėjimosi išlaidos, kurias skolininkė turėjo patirti šioje civilinėje byloje rengdama atsiliepimą, advokatei atstovaujant jos interesams teismo posėdžio metu, visa apimti yra priteistinos iš išieškotojos J. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

atmesti antstolio Vitaliaus Milevičiaus pareiškimą leisti išieškoti baudą iš skolininkės N. K..

Priteisti iš J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 600 Eur (šešis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.