- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-22
- Bylos Nr.
- e2YT-19165-1089/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12312-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Pareiškėjas
- N. K.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Vitalis Milevičius, J. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja N. K. padavė antstoliui Vitaliui Milevičiui skundą, kuriame prašo panaikinti antstolio 2024 m. liepos 15 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti vykdomąją bylą, įpareigoti antstolį panaikinti taikytas vykdymo priemones ir grąžinti iš pareiškėjos išieškotas lėšas. Skundą pareiškėja grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. Antstolis Vitalis Milevišius, priimdamas vykdomąjį raštą dėl baudos išieškojimo, pažeidė įpareigojimo vykdymo eiliškumą. Pirmiausia vykdymo procese turėjo būti užfiksuotas įpareigojimo neįvykdymo faktas, o tik po to galėjo būti pradėtas baudos už teismo įpareigojimo nevykdymą išieškojimas. Pirmas veiksmas nebuvo atliktas ir dėl to visi antstolio atlikti veiksmai yra neteisėti, vykdomoji byla turi būti nutraukta pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 629 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
1.2. Išieškotoja J. V. iki šiol nebuvo pateikusi jai išduoto vykdomojo rašto dėl įpareigojimo priverstinio vykdymo. Teismo sprendimą pareiškėja įvykdė nustatytu terminu. Bet išieškotoja nenorėjo, kad šis faktas būtų konstatuotas teismo. Išieškotoja siekia ne įpareigojimo įvykdymo, o kuo didesnės baudos išieškojimo – vykdomąjį raštą dėl baudos išieškojimo ji pateikė antstoliui praėjus beveik keturiems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
1.3. Antstolio prielaidos, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas 2024 m. gegužės 31 d., yra nepagrįstos. Tą dieną buvo pateiktas matininko aiškinamasis raštas, kuris tik patvirtina teismo įpareigojimo įvykdymo faktą, o ne datą. Teismo sprendimo neįvykdymo faktas galėjo būti užfiksuotas tik antstoliui surašius sprendimo neįvykdymo aktą.
1.4. Išieškotojos pateiktos nuotraukos, kuriose fiksuotas namo stogas, patvirtina, kad teismo įpareigojimas buvo įvykdytas. Kelių centimetrų stogo kampas, kuris neaišku kada buvo nupjautas, netrukdė išieškotojai ir negalėjo jai sukelti nepatogumų, kad pareiškėjai būtų pagrindas priskaičiuoti ir išieškoti didesnę nei 11 000 Eur baudos sumą, kuri yra neadekvati ir neatitinka sąžiningumo, protingumo principų.
1.5. Antstolis nepagrįstai laiko, kad bauda turi būti skaičiuojama iki 2024 m. gegužės 15 d. atsižvelgiant į žodinius išieškotojus paaiškinimus. Įpareigojimo įvykdymo ar neįvykdymo faktas negali būti konstatuotas suinteresuoto asmens žodiniais paaiškinimais.
Žemesnės instancijos teismas
2. Antstolis Vitalis Milevičius 2024 m. liepos 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė skundą teismui. Savo poziciją antstolis grindžia tokiais esminiais argumentais:
2.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai nustatytas įpareigojimas ir numatyta sankcija už įpareigojimo nevykdymą. Kadangi sprendime buvo numatytos neįvykdymo pasekmės, išieškotoja galėjo pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą: arba kreiptis dėl priverstinio įpareigojimo vykdymo, arba dėl baudos išieškojimo.
2.2. Pareiškėjos pateikta matininko kontrolinė geodezinė nuotrauka patvirtina, kad teismo įpareigojimas buvo įvykdytas. Kitų įrodymų pareiškėja nepateikė. Išieškotoja nurodė, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas apie 2024 m. gegužės 15 d. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatyta tokia sprendimo įvykdymo data.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (toliau – išieškotoja) J. V. atsiliepime į skundą prašo skundo netenkinti, priteisti iš pareiškėjos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją suinteresuotas asmuo grindžia tuo, kad, pareiškėjai laiku neįvykdžius teismo sprendimo, turėjo teisę pasirinkti, ar kreiptis dėl stogo dalies pašalinimo, ar dėl baudos išieškojimo. Pareiškėja laiku neįvykdė teismo sprendimo, todėl turi sumokėti baudą. Stogo konstrukciją pareiškėja pakeitė 2024 m. gegužės 31 d., nors turėjo tą padaryti per metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Stogo konstrukcijos pareiškėja nekeitė iki 2024 m. gegužės mėn. vid.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja N. K. pateikė prašymą skirti išieškotojai J. V. iki 5 792 Eur baudą, kurios pusę būtų paskirta sumokėti pareiškėjai, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Šį prašymą pareiškėja motyvuoja tuo, kad išieškotoja tyčia vilkino vykdomojo rašo pateikimą vykdymui, jog galėtų pasipelnyti pareiškėjos sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
Dėl antstolio veiksmų teisėtumo
5. Remiantis vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad išieškotoja J. V. 2024 m. kovo 20 d. padavė antstoliui Vitaliui Milevičiui vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarasis išduotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta įpareigoti pareiškėją ir R. K. savo lėšomis per vienus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeiti jiems priklausančių statinių: garažo, ūkinio pastato, pirties su priestatu, stogo konstrukciją tokiu būdu, kad jokia jo dalis nepatektų į išieškotojai J. V. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritoriją. Taip pat teismo sprendimu nuspręsta, kad, jeigu pareiškėja ir R. K. nustatytu terminu neįvykdys įpareigojimo, kiekvienam iš jų skiriama po 5 Eur bauda, mokėtina išieškotojai J. V., už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.
6. Išieškotoja J. V. 2024 m. kovo 20 d. prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo nurodė, kad prašo pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą išieškoti iš pareiškėjos 5 400 Eur. Antstolis 2024 m. balandžio 3 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. birželio 7 d. pateikė antstoliui prašymą stabdyti baudos skaičiavimą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog yra įvykdžiusi teismo sprendimą ir kad šį faktą patvirtina matininko 2024 m. gegužės 31 d. parengta pastato kontrolinė geodezinė nuotrauka. Pareiškėja 2024 m. liepos 8 d. pateikė antstoliui prašymą nutraukti vykdomąją bylą. Antstolis šio prašymo netenkino 2024 m. liepos 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Skunde dėl antstolio 2024 m. liepos 15 d. patvarkymo pareiškėja teigia, kad vykdomoji byla buvo pradėta neteisėtai, nes antstolis neturėjo priimti jam pateikto vykdyti vykdomojo dokumento. Taip pat pareiškėja laikosi pozicijos, kad antstolis negalėjo savo iniciatyva – nesant teismo, vadovaujantis CPK 771 straipsniu, priimto procesinio sprendimo, taikyti pareiškėjai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes.
8. Ištyrus pateiktus įrodymus ir išanalizavus proceso dalyvių argumentus, spręstina, kad pareiškėjos pozicija iš dalies pagrįsta.
9. Visų pirma, priešingai nei įrodinėja pareiškėja, antstolis teisėtai priėmė vykdyti jam išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, spręsdamas vykdomojo dokumento priėmimo klausimą, antstolis turi teisę tikrinti tik tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Akivaizdžiomis kliūtimis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms nustatyti nėra būtina atlikti papildomų veiksmų. Šioje situacijoje kliūčių, kurios galėtų būti kvalifikuojamos kaip akivaizdžios CPK 651 straipsnio 1 dalies prasme, priimti vykdomąjį dokumentą nebuvo. Tik priėmęs vykdomąjį dokumentą antstolis turi teisę atlikti kitus vykdomuosius veiksmus (pvz., rinkti papildomus duomenis (CPK 654 straipsnis).
10. Išieškotoja J. V. antstoliui pateikė vykdyti teismo išduotą vykdomąjį raštą, pagal kurį jai iš pareiškėjos, jeigu ji laiku neįvykdytų sprendimo, turėtų būti išieškota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendime nurodyto dydžio bauda už kiekvieną pavėluotą teismo nustatyto įpareigojimo neįvykdymo dieną. CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus tuo metu, kai antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą, nebuvo. Tai reiškia, kad antstolis neturėjo pagrindo atsisakyti priimti vykdomojo dokumento.
11. Kita vertus, pareiškėja iš esmės pagrįstai teigia, kad antstolis netinkamai atlieka vykdymo veiksmus.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjai buvo nustatytas nepiniginio pobūdžio įpareigojimas. Tuo pačiu, vadovaudamasis CPK 273 straipsnio 3 dalimi, teismas nustatė terminą, per kurį įpareigojimas (sprendimas) turi būti įvykdytas, ir nurodė, kokio dydžio bauda pareiškėjai yra skiriama, jeigu ji per nustatytą terminą neįvykdys įpareigojimo (sprendimo). Teismas nustatė pareiškėjai vienerių metų terminą įvykdyti sprendimą. Taigi teismas numatė, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja N. K. laiku neįvykdys jai nustatyto įpareigojimo, jai bus taikoma sprendime numatyta sankcija – atsiras prievolė už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo dieną sumokėti išieškotojai J. V. 5 Eur dydžio baudą.
13. Nagrinėjamu atveju nesutarimas tarp vykdymo proceso dalyvių yra kilęs dėl to, kaip turėtų būti vykdoma teismo sprendimo dalis dėl baudos paskyrimo. Pažymėtina, kad pareiškėjos prievolės mokėti baudą atsiradimas susietas su konkrečia sąlyga – teismo sprendime suformuluoto įpareigojimo įvykdymu per nustatytą terminą. Taigi bauda iš pareiškėjos galėtų būti pradėta išieškoti tik nustačius, kad pareiškėja laiku neįvykdė sprendimo, taip pat sprendimo pavėluoto įvykdymo laikotarpį.
14. Šioje vietoje pastebėtina, kad antstolis daro klaidą laikydamas, jog sprendime numatytų pasekmių (baudos paskyrimas) taikymas gali būti atsietas nuo nustatyto įpareigojimo įvykdymo ir (ar) nevykdymo fakto. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimu išieškotojui nesuteikta teisė pačiam pašalinti savo teisių pažeidimo, tačiau numatytos teismo sprendimo neįvykdymo pasekmės. Pastarosios gali būti taikomos tik nustačius, kad teismo sprendimas neįvykdytas laiku. Dėl to vykdymo procesas pagal išieškotojai J. V. išduotą vykdomąjį dokumentą negali būti išskirtas į dvi dalis (įpareigojimo įvykdymą ir baudos išieškojimą) kaip iš esmės teigia antstolis. Tai reiškia, kad vykdymo veiksmai pagal išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą pirmiausia turi būti vykdomi remiantis CPK LVII skyriuje nustatyta tvarka.
15. CPK 771 straipsnyje reglamentuota, kokie veiksmai vykdymo procese turi būti atlikti, jeigu laiku neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, nustatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, antstolio apie neįvykdytą sprendimą surašytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimant nutartį taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 26 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą, iškart pradėjo teismo CPK 273 straipsnio 3 dalies pagrindu skirtos baudos už sprendimo nevykdymą išieškojimo veiksmus. Tačiau pagal CPK 771 straipsnio 2 dalį, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas nurodytose kasacinėse bylose, pirmiausia turėjo būti atlikta teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra.
18. Priėmęs vykdomąjį dokumentą antstolis pirmiausia turėjo patikrinti, ar teismo sprendimas yra įvykdytas. Nustatęs, kad sprendimas neįvykdytas, antstolis turėjo atlikti CPK 771 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytus veiksmus, bet ne pats nustatinėti neįvykdymo apimtį ir pradėti baudos išieškojimo veiksmus. Tokiu būdu antstolis ne tik nesilaikė CPK normų, tačiau taip pat nepagrįstai apribojo pareiškėjos teisinę padėtį jos atžvilgiu pradėtais priverstinio išieškojimo veiksmais. Be to, kaip nurodyta šios nutarties 16 punkte, spręsdamas dėl sprendimo nevykdymo pasekmių, teismas, be kita ko, gali atleisti skolininką nuo paskirtos baudos mokėjimo. Antstolis to padaryti negali.
19. Formaliai antstolis vykdymo veiksmus pradėjo tik dėl baudos išieškojimo, bet ne kartu ir dėl įpareigojimo įvykdymo. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis ne tik rinko įvairius duomenis, tačiau taip pat žodžiu išklausė išieškotojos poziciją. Aplinkybė, kad antstolis nesurašė sprendimo neįvykdymo akto ir pradėjo baudos išieškojimo veiksmus, pati savaime – atsižvelgiant į vykdymo proceso metu atliktų veiksmų turinį, nėra pakankama pripažinti, jog vykdymo procesas turėtų būti nutrauktas. Toks sprendimas neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos reikalavimų. Vykdymo proceso nutraukimas neužkirstų kelio vykdymo veiksmus pradėti iš naujo.
20. Iš vykdomojoje byloje proceso dalyvių pateiktų ir antstolio surinktų duomenų akivaizdu, kad yra kilęs nesutarimas tik dėl to, kada teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas buvo įvykdytas. Antstolis laikosi pozicijos, kad teismo sprendimas yra įvykdytas ir tai padaryta 2024 m. gegužės 15 d. Pareiškėja iš esmės įrodinėja, kad sprendimą įvykdė per teismo nustatytą terminą. O išieškotoja J. V. teigia, kad sprendimą pareiškėja įvykdė 2024 m. gegužės 31 d. Esant tokiai situacijai, kai vykdymo procese kilęs nesutarimas dėl to, kada teismo sprendimas buvo įvykdytas, ir, jeigu įvykdytas pavėluotai, kokios priežastys tą lėmė, antstolis turėtų surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoti jį apylinkės teismui, kad pastarasis išspręstų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendime nurodytų pasekmių taikymo klausimą.
21. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad antstolis, priimdamas išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą, nepadarė klaidos. Tačiau vykdymo veiksmus antstolis atliko nesilaikydamas CPK 771 straipsnyje nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies. Antstolis įpareigojamas iš naujo išspręsti iš pareiškėjos N. K. išieškotų lėšų grąžinimo ir pareiškėjos atžvilgiu taikytų vykdymo priemonių apimties klausimus. Kartu antstolis turėtų surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoti jį apylinkės teismui. Kol nėra priimtas teismo procesinis sprendimas taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendime nurodytas pasekmes, antstolis negali vykdyti išieškojimo, nes nėra žinoma, ar pareiškėja apskritai turi prievolę mokėti baudą ir, jeigu taip, kokio dydžio ši prievolė yra. Pakankamai svaraus pagrindo šioje stadijoje nutraukti vykdomąją bylą nėra, nes, kaip pasisakyta, tai neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos reikalavimų.
Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
22. Pareiškėja nurodo, kad suinteresuotas asmuo J. V. piktnaudžiauja teise pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus. Ši pareiškėjos pozicija yra aiškiai nepagrįsta. Suinteresuotas asmuo kaip išieškotoja neatliko jokių veiksmų, kurie turėtų piktnaudžiavimo teise požymių. Aplinkybė, kada vykdomasis dokumentas antstoliui buvo paduotas vykdyti, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl to, ar išieškotojas piktnaudžiauja tokia jam įstatyme numatyta teise. Nėra jokių prielaidų laikyti, kad išieškotoja pradėdama priverstinį išieškojimo procesą siekė kitų tikslų, o ne apginti savo teisėtus interesus. Dėl to pareiškėjos prašymas paskirti baudą pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
23. CPK 443 straipsnio 6 dalyje, nustatančioje ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, įtvirtinta bendroji taisyklė, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ir tik tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
24. Šiuo atveju byloje dalyvaujančių asmenų – pareiškėjos (skolininkės, ginčijančios antstolio veiksmus) ir suinteresuotų asmenų (išieškotojos, prašiusio atmesti skundą dėl antstolio veiksmų, ir antstolio) – suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl pripažintina byloje dalyvaujančių asmenų teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme. Proceso baigtis iš dalies palanki pareiškėjai. Netenkintas pareiškėjos reikalavimas nutraukti vykdomąją bylą. Taigi praktiškai patenkinta pusė pareiškėjos skundo reikalavimų.
25. Pareiškėja už advokato suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 500 Eur, o išieškotoja – 390 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos ir adekvataus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja išlaidas teisinei pagalbai patyrė dėl antstolio veiksmų, netinkamai atliekant vykdymo veiksmus. Šių išlaidų pareiškėja nebūtų patyrusi, jeigu antstolis nebūtų pažeidęs CPK nustatytos sprendimo vykdymo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad skundas tenkintas iš dalies, pareiškėjai iš antstolio priteisiamas 250 Eur (500 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys). Išieškotojai iš pareiškėjos atitinkamai priteisiamas 195 Eur (390 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8 Eur, todėl tarp proceso dalyvių neskirstomos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Pareiškėjos N. K. skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti antstolį Vitalį Milevičių iš naujo išspręsti iš pareiškėjos N. K. išieškotų lėšų grąžinimo ir pareiškėjos atžvilgiu taikytų vykdymo priemonių apimties klausimus.
Kitoje dalyje skundo netenkinti.
Netenkinti pareiškėjos N. K. prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.
Priteisti pareiškėjai N. K. iš antstolio Vitalio Milevičiaus 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti išieškotojai J. V. iš pareiškėjos N. K. 195 Eur (šimto devyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.