- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e2S-2487-432/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Pareiškėjas
- N. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) N. K. ir antstolio Vitalio Milevičiaus atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-22 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys: antstolis Vitalis Milevičius, J. V. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja N. K. padavė antstoliui Vitaliui Milevičiui skundą, kuriame prašė panaikinti antstolio 2024-07-15 patvarkymą Nr. S-24-13-13556, nutraukti vykdomąją bylą, įpareigoti antstolį panaikinti taikytas vykdymo priemones ir grąžinti iš pareiškėjos išieškotas lėšas.
2. Pareiškėja nurodė, kad antstolis Vitalis Milevišius, priimdamas vykdomąjį raštą dėl baudos išieškojimo, pažeidė įpareigojimo vykdymo eiliškumą. Pirmiausia vykdymo procese turėjo būti užfiksuotas įpareigojimo neįvykdymas, o tik po to galėjo būti pradėtas baudos už teismo įpareigojimo nevykdymą išieškojimas. Pirmas veiksmas nebuvo atliktas ir dėl to visi antstolio atlikti veiksmai yra neteisėti, vykdomoji byla turi būti nutraukta pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas.
3. Pareiškėja pažymėjo, jog išieškotoja J. V. nebuvo pateikusi jai išduoto vykdomojo rašto dėl įpareigojimo priverstinio vykdymo. Teismo sprendimą pareiškėja įvykdė nustatytu terminu, bet išieškotoja nenorėjo, kad ši aplinkybė būtų konstatuota teismo. Išieškotoja siekia ne įpareigojimo įvykdymo, o kuo didesnės baudos išieškojimo – vykdomąjį raštą dėl baudos išieškojimo ji pateikė antstoliui, praėjus beveik ketveriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
4. Pareiškėjos vertinimu, antstolio prielaidos, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas 2024-05-31, yra nepagrįstos. Tą dieną buvo pateiktas matininko aiškinamasis raštas, kuris patvirtino teismo įpareigojimo įvykdymo faktą, o ne datą. Teismo sprendimo neįvykdymo faktas galėjo būti užfiksuotas tik antstoliui surašius sprendimo neįvykdymo aktą.
5. Išieškotojos pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas namo stogas, patvirtino, kad teismo įpareigojimas įvykdytas. Kelių centimetrų stogo kampas, kuris neaišku kada buvo nupjautas, netrukdė išieškotojai ir negalėjo jai sukelti nepatogumų, kad pareiškėjai būtų pagrindas priskaičiuoti ir išieškoti didesnę nei 11 000 Eur baudą, kuri yra neadekvati ir neatitinka sąžiningumo, protingumo principų.
6. Pareiškėjos vertinimu, antstolis nepagrįstai laikė, kad bauda turi būti skaičiuojama iki 2024-05-15 atsižvelgiant į žodinius išieškotojos paaiškinimus. Įpareigojimo įvykdymas ar neįvykdymas negali būti konstatuotas suinteresuoto asmens žodiniais paaiškinimais.
7. Antstolis Vitalis Milevičius 2024-07-22 patvarkymu Nr. S-24-13-13961 pareiškėjos skundą atmetė ir persiuntė skundą teismui.
8. Antstolis nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019 pareiškėjai nustatytas įpareigojimas ir numatyta sankcija už įpareigojimo nevykdymą. Kadangi sprendime buvo numatytos neįvykdymo pasekmės, išieškotoja galėjo pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą: arba kreiptis dėl priverstinio įpareigojimo vykdymo, arba dėl baudos išieškojimo. Pareiškėjos pateikta matininko kontrolinė geodezinė nuotrauka patvirtina, kad teismo įpareigojimas buvo įvykdytas. Kitų įrodymų pareiškėja nepateikė. Išieškotoja nurodė, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas apie 2024-05-15. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatyta tokia sprendimo įvykdymo data.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotasis asmuo J. V. atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Savo poziciją suinteresuotasis asmuo grindė tuo, kad, pareiškėjai laiku neįvykdžius teismo sprendimo, J. V. turėjo teisę pasirinkti, ar kreiptis dėl stogo dalies pašalinimo, ar dėl baudos išieškojimo. Pareiškėja laiku neįvykdė teismo sprendimo, todėl turi sumokėti baudą. Stogo konstrukciją pareiškėja pakeitė 2024-05-31, nors turėjo tą padaryti per metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Stogo konstrukcijos pareiškėja nekeitė iki 2024 m. gegužės mėn. vidurio.
Šalies argumentai
10. Pareiškėja N. K. pateikė prašymą skirti išieškotojai J. V. iki 5 792 Eur baudą, kurios pusė būtų sumokėta pareiškėjai, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Šį prašymą pareiškėja pagrindė tvirtindama, kad išieškotoja tyčia vilkino vykdomojo rašo pateikimą vykdyti, siekdama pasipelnyti pareiškėjos sąskaita.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-08-22 nutartimi pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: įpareigojo antstolį Vitalį Milevičių iš naujo išspręsti iš pareiškėjos N. K. išieškotų lėšų grąžinimo ir pareiškėjos atžvilgiu pritaikytų vykdymo priemonių apimties klausimus. Kitą skundo dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos N. K. prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo. Priteisė pareiškėjai N. K. iš antstolio Vitalio Milevičiaus bylinėjimosi išlaidas – 250 Eur ir išieškotojai J. V. iš pareiškėjos N. K. bylinėjimosi išlaidas – 195 Eur.
12. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad kad išieškotoja J. V. 2024-03-20 padavė antstoliui Vitaliui Milevičiui vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-14 vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019. Pastarasis išduotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-18 sprendimą, kuriuo nuspręsta įpareigoti pareiškėją ir R. K. savo lėšomis per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeiti jiems priklausančių statinių: garažo, ūkinio pastato, pirties su priestatu, stogo konstrukciją tokiu būdu, kad jokia jo dalis nepatektų į išieškotojai J. V. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritoriją. Taip pat teismo sprendimu nuspręsta, kad, jeigu pareiškėja ir R. K. nustatytu terminu neįvykdys įpareigojimo, kiekvienam iš jų skiriama po 5 Eur bauda, mokėtina išieškotojai J. V., už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.
Šalies argumentai
13. Išieškotoja J. V. 2024-03-20 prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo nurodė, kad prašo pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą išieškoti iš pareiškėjos 5 400 Eur. Antstolis 2024-04-03 patvarkymu Nr. S-24-13-6568 priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2024-06-07 pateikė antstoliui prašymą stabdyti baudos skaičiavimą, kuriame nurodė, jog yra įvykdžiusi teismo sprendimą ir šį faktą patvirtina matininko 2024-05-31 parengta pastato kontrolinė geodezinė nuotrauka. Pareiškėja 2024-07-08 pateikė antstoliui prašymą nutraukti vykdomąją bylą. Antstolis prašymą atmetė 2024-07-15 patvarkymu Nr. S-24-13-13556.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, priešingai nei įrodinėja pareiškėja, antstolis teisėtai priėmė vykdyti jam išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, spręsdamas vykdomojo dokumento priėmimo klausimą, antstolis turi teisę tikrinti tik ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Akivaizdžiomis kliūtimis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms nustatyti nėra būtina atlikti papildomų veiksmų. Šioje situacijoje kliūčių, kurios galėtų būti kvalifikuojamos kaip akivaizdžios CPK 651 straipsnio 1 dalies prasme, vykdomajam dokumentui priimti nebuvo. Tik priėmęs vykdomąjį dokumentą antstolis turi teisę atlikti kitus vykdomuosius veiksmus (pvz., rinkti papildomus duomenis (CPK 654 straipsnis). Išieškotoja J. V. antstoliui pateikė vykdyti teismo išduotą vykdomąjį raštą, pagal kurį jai iš pareiškėjos, jeigu ji laiku neįvykdytų sprendimo, turėtų būti išieškota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-18 sprendime nurodyto dydžio bauda už kiekvieną pavėluotą teismo nustatyto įpareigojimo neįvykdymo dieną. CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus tuo metu, kai antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą, nebuvo. Tai reiškia, kad antstolis neturėjo pagrindo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą.
15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-18 sprendimu pareiškėjai buvo nustatytas nepiniginio pobūdžio įpareigojimas. Tuo pačiu, vadovaudamasis CPK 273 straipsnio 3 dalimi, teismas nustatė terminą, per kurį įpareigojimas (sprendimas) turi būti įvykdytas ir nurodė, kokio dydžio bauda pareiškėjai yra skiriama, jeigu ji per nustatytą terminą neįvykdys įpareigojimo (sprendimo). Teismas nustatė pareiškėjai vienerių metų terminą sprendimui įvykdyti. Teismas numatė, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja N. K. laiku neįvykdys jai nustatyto įpareigojimo, jai bus taikoma sprendime numatyta sankcija – atsiras prievolė už kiekvieną uždelstą dieną sumokėti išieškotojai J. V. 5 Eur dydžio baudą. Pareiškėjos prievolės mokėti baudą atsiradimas susietas su konkrečia sąlyga – teismo sprendime suformuluoto įpareigojimo įvykdymu per nustatytą terminą. Taigi bauda iš pareiškėjos galėtų būti pradėta išieškoti tik nustačius, kad pareiškėja laiku neįvykdė sprendimo, taip pat sprendimo pavėluoto įvykdymo laikotarpį.
16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolis padarė klaidą, laikydamas, jog sprendime numatytų pasekmių (baudos) taikymas gali būti atsietas nuo nustatyto įpareigojimo įvykdymo ir (ar) nevykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-18 sprendimu išieškotojai nesuteikta teisė pačiai pašalinti teisių pažeidimo, tačiau numatytos teismo sprendimo neįvykdymo pasekmės. Pastarosios gali būti taikomos tik nustačius, kad teismo sprendimas neįvykdytas laiku. Dėl to vykdymo procesas pagal išieškotojai J. V. išduotą vykdomąjį dokumentą negali būti išskirtas į dvi dalis (įpareigojimo įvykdymą ir baudos išieškojimą) kaip iš esmės teigia antstolis. Tai reiškia, kad vykdymo veiksmai pagal išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą pirmiausia turi būti vykdomi CPK LVII skyriuje nustatyta tvarka.
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą, iškart pradėjo teismo CPK 273 straipsnio 3 dalies pagrindu skirtos baudos už sprendimo nevykdymą išieškojimo veiksmus. Tačiau pagal CPK 771 straipsnio 2 dalį, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pirmiausia turėjo būti atlikta teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra. Priėmęs vykdomąjį dokumentą, antstolis turėjo patikrinti, ar teismo sprendimas yra įvykdytas. Nustatęs, kad sprendimas neįvykdytas, antstolis turėjo atlikti CPK 771 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytus veiksmus, bet ne pats nustatinėti neįvykdymo apimtį ir pradėti baudos išieškojimo veiksmus. Be to, spręsdamas dėl sprendimo nevykdymo pasekmių, teismas, be kita ko, gali atleisti skolininką nuo paskirtos baudos mokėjimo. Antstolis to padaryti negali.
18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis, priimdamas išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą, nepadarė klaidos. Tačiau vykdymo veiksmus antstolis atliko, nesilaikydamas CPK 771 straipsnyje nustatytos tvarkos. Antstolį įpareigojo iš naujo išspręsti iš pareiškėjos N. K. išieškotų lėšų grąžinimo ir pareiškėjos atžvilgiu taikytų vykdymo priemonių apimties klausimus. Kartu antstolis turėtų surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoti jį apylinkės teismui. Kol nėra priimtas teismo procesinis sprendimas taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-18 sprendime nurodytas pasekmes, antstolis negali vykdyti išieškojimo, nes nėra žinoma, ar pareiškėja apskritai turi prievolę mokėti baudą ir, jeigu taip, kokio dydžio ši prievolė yra. Pakankamai svaraus pagrindo šioje stadijoje nutraukti vykdomąją bylą nėra, nes tai neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos reikalavimų.
19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjos pozicija, kad suinteresuotasis asmuo J. V. piktnaudžiauja teise pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus, yra nepagrįsta. Suinteresuotasis asmuo kaip išieškotoja neatliko veiksmų, kurie turėtų piktnaudžiavimo teise požymių. Aplinkybė, kada vykdomasis dokumentas antstoliui buvo paduotas vykdyti, neturi reikšmės sprendžiant dėl to, ar išieškotoja piktnaudžiauja tokia teise.
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad proceso baigtis iš dalies palanki pareiškėjai. Atmestas pareiškėjos reikalavimas nutraukti vykdomąją bylą. Patenkinta pusė pareiškėjos skundo reikalavimų. Pareiškėja už advokato suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 500 Eur, o išieškotoja – 390 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos ir adekvataus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja išlaidas teisinei pagalbai apmokėti turėjo dėl antstolio netinkamai atliktų veiksmų. Šių išlaidų pareiškėja nebūtų patyrusi, jeigu antstolis nebūtų pažeidęs CPK nustatytos sprendimų vykdymo tvarkos. Atsižvelgęs į tai, kad skundas patenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismas pareiškėjai iš antstolio priteisė bylinėjimosi išlaidas – 250 Eur (500 Eur / 2) (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys). Išieškotojai iš pareiškėjos atitinkamai priteisė bylinėjimosi išlaidas – 195 Eur (390 Eur / 2).
III. Atskirojo skundo esmė.
21. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-22 nutarties. Apeliantė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-22 nutartį ir priimti naują sprendimą, t. y. atmesti skundą bei priteisti iš antstolio pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
22. Apeliantė paaiškino, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė, kad patenkino skundą „iš dalies“, kadangi jis patenkintas iš esmės, bet ne pats teismas priėmė naują sprendimą, o įpareigojo tai padaryti antstolį, kas negali būti vertinama kaip skundo patenkinimas iš dalies. Vien tai, kad antstolis „padarė klaidą“ ir „įpareigotas iš naujo išspręsti klausimus“, patvirtina pareiškėjos skundo pagrįstumą. Skundą patenkinus, pareiškėjos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti turi būti visiškai atlygintos, bet ji neprivalo atlyginti išieškotojos turėtų išlaidų.
23. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad „antstolis, priimdamas išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą, nepadarė klaidos. Tačiau vykdymo veiksmus antstolis atliko, nesilaikydamas CPK 771 straipsnyje nustatytos tvarkos“ ir „Formaliai antstolis vykdymo veiksmus pradėjo tik dėl baudos išieškojimo, bet ne kartu ir dėl įpareigojimo įvykdymo“. Apeliantės vertinimu, vykdymo procese neįmanoma vykdyti vienoje vykdomojoje byloje ir priverstinį įpareigojimo vykdymą ir baudos išieškojimą, kadangi tai yra skirtingos vykdomųjų bylų kategorijos, kurių vykdymo tvarka ir priemonės skiriasi ir AIS (antstolių informacinė sistema) net techniškai nesudaro galimybės vienoje byloje atlikti vykdomųjų veiksmų ir skaičiuoti vykdymo išlaidas skirtingų kategorijų vykdomosiose bylose. Todėl antstolio klaida ne tik akivaizdi, bet ir esminė šioje vykdomojoje byloje, kadangi būtent ji nulėmė neteisėtus antstolio veiksmus. Antstolis tikslingai vykdymo veiksmus pradėjo nuo baudos išieškojimo, nes kartu pradėti veiksmų ir dėl įpareigojimo įvykdymo neturėjo galimybės: tokios vykdomosios bylos nevykdė (nebuvo net isieškotojos prašymo dėl įpareigojimo vykdymo). Todėl pirmosios instancijos teismas klaidingai išaiškino vykdomųjų dokumentų pateikimo ir vykdymo tvarką.
24. Skunde nurodo, kad pareiškėja negalėjo numatyti, kad įvykdžius teismo sprendimą (įvykdė ir įpareigojimą, ir sumokėjo išieškotojai priteistas bylinėjimosi išlaidas) nustatytu terminu, turės tai įrodinėti po ketverių metų, nes išieškotąja pradės reikalauti išieškoti iš jos baudas ir pakartotinai mokėti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės vertinimu, išieškotojos piktnaudžiavimas akivaizdus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą skirti jai baudą pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį.
25. Antstolis teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-22 nutartį ir pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
26. Antstolis nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad antstolis, vykdydamas baudos išieškojimą, pagal CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatas pirma turejo CPK 771 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta tvarka surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoti teismui, kad šis taikytų sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkė neatliko tam tikrų veiksmų.
27. Antstolis rinko duomenis dėl sprendimo įvykdymo. Duomenų rinkimas apie sprendimo įvykdymą, turi tiesioginį ryšį su baudos išieškojimu (jos skaičiavimo terminu, dydžiu), tad antstolis privalėjo nustatyti, kada sprendimas įvykdytas ir/ar neįvykdytas, todėl prieš priimdamas vykdyti vykdomąjį raštą, pasiūlė išieškotojai patikslinti, ar sprendimas įvykdytas, ar buvo sumokėta kokia piniginė suma, pagal teikiamą vykdomąjį raštą.
28. Skunde nurodoma, kad antstolis vykdo piniginį išieškojimą, teismo paskirtos baudos (sankcijos) sprendimo dalis yra įsiteisėjusi, o Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos akto surašymas ir jo perdavimas teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl baudos (sankcijos) taikymo ar netaikymo, neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų.
29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjai už advokato suteiktą teisinę pagalbą priteisė iš antstolio 250 Eur, kadangi pareiškėja už advokato suteiktą teisinę pagalbą sumokejo 500 Eur (skundas patenkintas iš dalies). Prie pateikto prašymo yra pridėtas 2024-08-16 Grynųjų pinigų priėmimo kvitas Nr. 1202636 (už skundo/prašymo parengimą); 2024-08-12 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 143, taip pat pridėtas advokatės J. R. 2024-08-08 bankinis pavedimas dėl 193,60 Eur, antstoliui M. D., paskirtyje nurodyta „už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 28-101-2024K“, tačiau nėra pridėta priteistinų bylinėjimosi išlaidų detalizacija, kuri šiuo atveju turėtų būti, kadangi, kaip matosi iš kvito ir sąskaitos, buvo suteiktos įvairios teisinės paslaugos. Neaišku, už kokias paslaugas buvo sumokėta ir prašoma priteisti. Esant paminėtiems neaiškumams, pirmosios instancijos teismas be detalios bylinėjimosi išlaidų detalizacijos jų priteisti negalėjo, todėl apelianto (antstolio V. Milevičiaus) manymu, ši teismo nutarties dalis turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
30. Apeliantas antstolis Vitalis Milevičius teismui pateikė atsiliepimą į apeliantės (pareiškėjos) atskirąjį skundą. Prašo atskirąjį skundą atmesti.
31. Apeliantė N. K. pateikė atsiliepimą į antstolio atskirąjį skundą. Prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti jai iš antstolio bylinėjimosi išlaidas.
I. A. instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Antstolio atskirasis skundas atmestinas.
32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
33. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, yra teisėta.
34. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
35. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vykdomas CPK 771 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas atitinkantis teismo sprendimas. Pagal CPK 771 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Esant šioms aplinkybėms ir aprašytam teisiniam reguliavimui, pats antstolis negalėjo spręsti baudos išieškojimo klausimo.
37. Pažymėtina, jog skundžiamame 2024-07-15 patvarkyme, be kitko, nurodyta: „Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-898-1077/2019 N. K. paskirtą 5 Eur baudą už kiekvieną įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo dieną skaičiuoti iki 2024-05-15. Atsisakyti nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0013/24/00722.“
38. CPK 771 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
39. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog baudos skyrimas ir skaičiavimas yra ne antstolio, o teismo prerogatyva. Antstolis, esant (ar buvus) neįvykdytam sprendimui, turėjo surašyti CPK 771 straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimo neįvykdymo aktą ir perduoti jį apylinkės teismui. Nėra draudžiama akte nurodyti, iki kurio laiko sprendimas buvo neįvykdytas. Kadangi antstolis šių veiksmų neatliko, jo 2024-07-15 patvarkymo atitinkama dalis yra neteisėta ir turi būti panaikinta. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs skundžiamo patvarkymo atitinkamų nuostatų neteisėtumą, turėjo pritaikyti CPK 513 straipsnio nuostatas: „Patenkinęs skundą, teismas antstolio ar notarinį veiksmą panaikina arba antstolį ar notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti.“ Šios nuostatos turėjo būti tiksliai pritaikytos, atsižvelgiant į pareiškėjos skundo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nesilaikyta CPK 513 straipsnio reikalavimų, nes pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis „<...> įpareigoti <...> iš naujo išspręsti išieškotų lėšų grąžinimo ir pareiškėjos atžvilgiu taikytų vykdymo priemonių apimties klausimus“ yra nekonkreti, neatitinka CPK 513 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjusio teismo teisių.
40. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolis negalėjo nepriimti vykdomojo rašto vykdyti. Vadinasi, antstolio 2024-07-15 patvarkymo rezoliucinės dalies antroji pastraipa yra teisėta. Pareiškėja skunde prašė panaikinti visą 2024-07-15 patvarkymą, nutraukti vykdomąją bylą ir įpareigoti antstolį panaikinti visas vykdymo priemones, kurių ėmėsi antstolis bei grąžinti iš N. K. išieškotas lėšas. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, kad antstolis negalėjo pats iš skolininkės (pareiškėjos) išieškoti lėšų, nesant atitinkamos teismo nutarties, turėjo taip išspręsti bylą, kad būtų panaikintos visos skunde nurodytos tokių neteisėtų antstolio veiksmų pasekmės. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, antstolis priėmė patvarkymų, kurių tikslas – išieškoti iš skolininkės N. K. lėšas arba užtikrinti tokių lėšų išieškojimą. Visos priemonės, kurių ėmėsi antstolis lėšoms iš N. K. išieškoti, yra nepagrįstos, nes nėra CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatytos nutarties dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo. Šios priemonės turėjo būti panaikintos, išieškotos lėšos turėjo būti grąžintos. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies antroji pastraipa turėjo būti taip suformuluota: „panaikinti antstolio Vitalio Milevičiaus 2024-07-15 patvarkymo Nr. S-24-13-13556 rezoliucinės dalies pirmąją pastraipą, panaikinti visas vykdymo priemones, kurių ėmėsi antstolis Vitalis Milevičius, siekdamas išieškoti lėšas iš skolininkės N. K., vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-14 vykdomąjį raštą Nr. 2-898-1077/2019 bei grąžinti N. K. pagal paminėtą vykdomąjį dokumentą išieškotas lėšas“.
41. CPK 443 straipsnio 6 dalyje, nustatančioje ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, įtvirtinta bendroji taisyklė, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ir tik tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė dalyvaujančių byloje asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes pagrįstai konstatavo, kad patenkinta pusė pareikštų reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų neperskirsto.
42. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teisme patenkinta pusė pareiškėjos (apeliantės) reikalavimų. Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas pagalbai apmokėti. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja nurodė ir pateikė įrodymus (2024-08-26 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 165), kad už atskirojo skundo surašymą sumokėjo 500 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Kadangi, apeliacinės instancijos teisme patenkinta pusė pareiškėjos (apeliantės) reikalavimų apeliantei iš antstolio priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 250 Eur.
43. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė aptartas teisės normas ir nors nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, tačiau padarė nepagrįstas išvadas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra pagrindas patenkinti apeliantės (pareiškėjos) atskirąjį skundą iš dalies, pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Antstolio Vitalio Milevičiaus atskirąjį skundą atmesti.
Pareiškėjos N. K. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-22 nutartį ir šios nutarties rezoliucinės dalies antrąją pastraipą išdėstyti taip:
„panaikinti antstolio Vitalio Milevičiaus 2024-07-15 patvarkymo Nr. S-24-13-13556 rezoliucinės dalies pirmąją pastraipą, panaikinti visas vykdymo priemones, kurių ėmėsi antstolis Vitalis Milevičius, siekdamas išieškoti lėšas iš skolininkės N. K., vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-14 vykdomąjį raštą Nr. 2-898-1077/2019 bei grąžinti N. K. pagal paminėtą vykdomąjį dokumentą išieškotas lėšas.“
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-22 nutarties dalį palikit nepakeistą.
Priteisti iš antstolio Vitalio Milevičiaus apeliantei N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų).
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.