- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- e2A-320-241/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00015-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Jūratė Varanauskaitė, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- A. R.
- Trečiasis asmuo
- S. K., D. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. ir trečiųjų asmenų S. K. ir D. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-453-613/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,AGENTAS“ ieškinį atsakovui A. R. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – T. S., S. K., D. K., M. G.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) ,,AGENTAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. R. 139 712,70 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartimi iškelta UAB „AGENTAS“ bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „DIVINGAS“. Bankroto administratorė nustatė, kad atsakovas A. R., kaip UAB „AGENTAS“ vadovas, 2013 m. vasario 27 d. sudarė UAB „Premium fish“ paprastosios vardinės akcijos pasirašymo sutartį Nr. PS-13/02/27-1, kuria už 482 500 Lt (139 741,65 Eur) bendrovė įgijo 1 (vieną) paprastąją vardinę 100 Lt nominalios vertės UAB „Premium fish“ akciją. Administratorės vertinimu, tikroji akcijos vertė neviršijo nominaliosios, nes UAB „Premium fish“ balanso už 2012 m. duomenimis nuosavas kapitalas buvo neigiamas, kas akcijų vertės aspektu reiškia įmonės akcijas esant faktiškai bevertėmis. Todėl įmonės vadovo neteisėtu veikimu – akcijos įsigijimu už 482 500 Lt kainą, įmonei buvo padaryta 482 400 Lt (482 500 Lt – 100 Lt) (139 712,70 Eur) žala, nes įvykdžius sandorį, įsigytas beveik 5 000 kartų mažesnės vertės turtas. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu įmonės valdymu, netinkamu disponavimu turtu. Žalą sukėlusį sandorį pasirašė ir juo kilusį įsipareigojimą asmeniškai įvykdė vadovu tuo metu buvęs atsakovas, todėl tarp žalos ir neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai; priteisė iš atsakovo A. R. ieškovės BUAB „AGENTAS“ naudai 139 712,70 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2020 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 022,85 Eur žyminį mokestį bei 24,27 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas A. R. 2011 m. rugpjūčio 2 d. – 2013 m. liepos 9 d. laikotarpiu ėjo UAB „AGENTAS“, kuriai Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. iškelta bankroto byla, vadovo pareigas. Atstovaudamas įmonei atsakovas 2013 m. vasario 27 d. sudarė paprastosios vardinės akcijos pasirašymo sutartį Nr. PS-13/02/27-1 (toliau – ir Sutartis), kuria už 482 500 Lt (139 741,65 Eur) UAB „AGENTAS“ įgijo 1 (vieną) paprastąją vardinę 100 Lt nominalios vertės UAB „Premium fish“ akciją. UAB „Premium fish“ bankroto byla iškelta Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, o 2020 m. vasario 26 d. priimtas sprendimas dėl jos pabaigos.
5. Pasisakydamas dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį teismas aptarė teisinį ieškinio senaties instituto reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką dėl subjektyvaus sužinojimo apie savo pažeistą teisę momento. Nustatęs, kad BUAB „AGENTAS“ dokumentai administratorei buvo perduoti tik 2019 m. sausio 31 d., teismas sprendė, kad bankroto administratorei apie teisių pažeidimą tapo žinoma tik perėmus bendrovės dokumentus ir su jais susipažinus, todėl pareiškus ieškinį 2020 m. vasario 12 d. įstatyme nustatytas senaties terminas nepraleistas ir šiuo pagrindu ieškinys negali būti atmestas. Ta aplinkybė, kad vėlesni bendrovės vadovai atsakovui nereiškė ieškinio dėl sudaryto sandorio ar žalos priteisimo, nėra pakankamas pagrindas taikyti ieškinio senatį, nes neatmestina, kad tiek UAB „AGENTAS“, tiek ir UAB „Premium fish“ vadovai bei akcininkai buvo tarpusavyje susiję asmenys (pvz. A. A. ir A. A.), suinteresuoti sandorio sudarymu.
Atsiliepimas
6. Teismas, aptaręs ieškovės ir atsakovo argumentus, vertino, kad nors atsakovas teigia, jog pasirašyti Sutartį buvo įpareigotas įmonės akcininkų, tačiau tokio akcininkų susirinkimo nutarimo teismui nepateikė. Atsiliepimuose į ieškinį tretieji asmenys nurodė, kad apie tokio akcininkų susirinkimo sušaukimą ir nutarimo priėmimą jiems nebuvo žinoma. Todėl teismas sprendė nesant pakankamo pagrindo išvadai, kad pasirašyti Sutartį atsakovas buvo įpareigotas akcininkų.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pabrėžė, kad nors atsakovas nurodo, jog pasirašyta Sutartis buvo naudinga įmonei, tačiau vertinant vadovo veiksmus verslo sprendimų aspektu būtina nustatyti, ar sprendimo priėmimo metu vadovas nepažeidė fiduciarinių pareigų – ar veikė sąžiningai, ar jam įtakos nedarė interesų konfliktas ir jis tinkamai ištyrė sprendimui reikšmingą informaciją, nes teisėtu gali būti laikomas ir nuostolingas sprendimas, jei jo priėmimo metu buvo veikiama geriausiais bendrovės interesais.
8. Iš UAB „Premium fish“ balanso už 2012 m. teismas nustatė, kad įmonė turėjo 313 318,76 Eur (1 081 827 Lt) vertės turto, tačiau įsipareigojimai kreditoriams sudarė 400 043,73 Eur (1 381 271 Lt), o pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis ji 2011 m. patyrė 52 229,49 Eur (180 338 Lt), o 2012 m. 89 439,87 Eur (308 818 Lt) nuostolius. Teismas nustatė, kad 2012 m. balanso duomenimis UAB „AGENTAS“ taip pat patyrė 122 385,89 Eur (422 574 Lt) nuostolių ir nors turėjo 1 104 995,65 Eur (3 815 329 Lt) vertės turto, įsipareigojimai kreditoriams sudarė 423 142,96 Eur (1 461 028 Lt). Be to, 80 629,63 Eur (278 398 Lt) nuostolių bendrovė patyrė ir 2013 m. Aiškinamojo rašto duomenys patvirtina, kad ieškovė buvo suteikusi UAB „Premium fish“ paskolą (139 741,65 Eur (482 500 Lt)), kuri buvo numatyta, kaip per vienerius metus gautina suma. Sutartimi už tokią sumą įsigyta viena paprasta vardinė 100 Lt nominalios vertės UAB „Premium fish“ akcija.
9. Teismas sprendė, kad atsakovas A. R. neabejotinai žinojo, jog UAB „Premium fish“ dirba nuostolingai, arba, kaip UAB „AGENTAS“ vadovas, privalėjo pasidomėti UAB „Premium fish“ finansine būkle, o sudarydamas sandorį ir įmonės vardu įgydamas 100 Lt nominalios vertės akciją turėjo suprasti, kad bendrovei atsiras žala, tačiau to nepaisydamas sudarė Sutartį. Net ir įvertinus, kad sandorį sudarė veikiamas akcininko T. S., tačiau apie tai kitų akcininkų neinformavo, jokių prieštaravimų, kad akcijos įsigijimas bendrovei nenaudingas akcininkams neteikė. Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad A. R. prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką. Jo didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo pareigas, nelojalumu ir neveikimu bendrovės interesais.
10. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog abi bendrovės vykdė bendrą projektą. Įmonei nenaudingu sandoriu UAB „AGENTAS“ buvo padaryta 139 712,70 Eur (482 400 Lt) (482 500 - 100 = 482 400 Lt) žala, nes įsigytas beveik 5 000 kartų mažesnės vertė turtas (viena paprasta vardinė 100 Lt nominalios vertės UAB „Premium fish“ akcija) ir ieškovė neteko teisės atgauti UAB „Premium fish“ suteiktą paskolą, investuoti lėšas ir gauti pajamas bei vystyti ūkinę veiklą. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog sandorio sudarymo metu buvo veikiama geriausiais bendrovės interesais, buvo elgiamasi sąžiningai ir rūpestingai ir jis akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos.
11. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos visos atsakovo A. R. civilinei atsakomybei kilti sąlygos, nes jo neteisėtais, kaltais veiksmais UAB „AGENTAS“ buvo padaryta žala, o turėdamas pareigą veikti bendrovės interesais, minėtų pareigų neatliko ir toks jo elgesys sudarė sąlygas žalai atsirasti. Aplinkybės, kad sudarytas sandoris nesukėlė nemokumo, įmonė vykdė ūkinę veiklą, teismas nelaikė pagrindu atmesti ieškinį, nes įmonės skolos tik didėjo (2012–2013 m. balansai, finansinės atskaitomybės aiškinamieji raštai). Tai, kad vėlesni bendrovės vadovai nepareikalavo atlyginti nuostolių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įmonė nepatyrė žalos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Atsakovas A. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pasisakydamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų teismas apsiribojo tik bendromis lakoniškomis frazėmis, nenurodydamas motyvų.
12.2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentą, kad ne jis priėmė sprendimą pirkti UAB „Premium fish“ akciją, o vykdė viršesnio ieškovės organo – akcininkų susirinkimo valią. Byloje teismas įtraukė trečiuoju asmeniu didžiausią ieškovės akcininką T. S., tačiau jo pozicija byloje nebuvo gauta. Ieškovė nepaneigė atsakovo pozicijos, kad atsakovas vykdė akcininkų sprendimą, o teismas neįsitikinęs buvo toks sprendimas ar ne, priėmė nepagrįstą sprendimą.
12.3. Ieškovė ir UAB „Premium fish“ buvo registruotos tuo pačiu adresu, jose dirbo tie patys buhalteriai, teisininkas, todėl akivaizdu, kad bendrovės jų akcininkų lygmenyje keitėsi informacija ir planavo verslą, todėl ir priėmė sprendimą dėl akcijos įsigijimo. Sandorio naudingumas nebuvo įrodinėjamas, tačiau, ieškovė taip pat neįrodinėjo, kad jis buvo nuostolingas. Atsakovas negalėjo nevykdyti aukščiausio bendrovės organo – akcininkų susirinkimo – atsakovo darbdavio, priimto sprendimo bei jam duoto pavedimo, t. y. negalėjo nepasirašyti akcijos pasirašymo sutarties. Abiejų bendrovių akcininkė S. K., savo atsiliepime patvirtino iš esmės analogišką aplinkybę, t. y. kad tokį sprendimą galėjo priimti ieškovę kontroliuojantis akcininkas T. S.. Atsakovui, buvusiam ieškovės vadovui, nėra įstatymo numatyta pareiga asmeniškai saugoti jo vadovaujamos bendrovės dokumentus, todėl akcininkų sprendimas nepateiktas.
12.4. Kreditoriams jokia žala nebuvo padaryta, nes po to, kai atsakovas pasirašė Sutartį, bendrovė veikė dar penkerius metus. Ieškovė neįrodinėjo žalos ir jos dydžio. Dėl to nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti.
12.5. Ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo, kad būtent UAB „Premium fish“ akcijos įsigijimas sukėlė ieškovei žalą ir, kad nurodoma suma (sandorio vertė) atitinka realiai padarytos žalos dydį. Įsigijusi akciją ieškovė įgijo įstatymo numatytas akcininko turtines ir neturtines teises. Atsakovas jokios naudos iš šio sandorio neturėjo ir negalėjo turėti. Byloje nebuvo nustatinėjama, kokią naudą ieškovė gavo iš sudaryto sandorio arba kokią žalą patyrė. Nors teismas laikė, kad žalos dydis yra sudaryto sandorio vertė, tačiau toks vertinimas nepagrįstas.
12.6. Sandoris nesukėlė ieškovei ar jos kreditoriams jokių neigiamų pasekmių ar nuostolių, nes bendrovė vykdė veiklą dar 5 metus iki bankroto bylos iškėlimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nuo 2013 m. turėjo neįvykdytų įsipareigojimų. Po atsakovo ieškovei vadovavę vadovai šio sandorio nuostolingumo neįžvelgė, dėl sandorio panaikinimo ar žalos atlyginimo iš atsakovo, nesikreipė, todėl sandoris pats savaime ieškovei jokios žalos nesukėlė.
12.7. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių teismo prielaidas, kad įmonės skolos tik didėjo. Nebuvo atlikta ekonominė ekspertizė, kuri pagrįstų šiuos teiginius, o ieškovė šių teiginių neįrodinėjo. Be to, teismo padarytos išvados neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, kad vien aplinkybė, jog įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Teismas ieškovės reikalaujamos žalos dydžio iš viso nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė, t. y. vienareikšmiškai nusprendė, kad ieškovės reikalaujama žalos suma yra teisinga, tam nepateikdamas jokių motyvų ir nenurodydamas įrodymų, kuriais remiasi.
12.8. Nesant nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei žalos, deliktinė civilinė atsakomybė atsakovui negali būti taikoma.
12.9. Kadangi ginčo sandoris buvo sudarytas 2013 m. vasario 27 d. ir ieškovė teigia, kad žala atsirado iš karto po sandorio sudarymo, laikytina, kad teisė pareikšti ieškinį pasibaigė 2016 m. vasario 27 d. Todėl ieškinį pareiškus 2020 m. vasario 12 d., praleistas ieškinio senaties terminas. Nei vienas po atsakovo įmonei vadovavusių asmenų nesikreipė į teismą dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu ar dėl ginčo sandoriu padarytos žalos atlyginimo, nors perėmę ieškovės dokumentus ir turtą, veikdami kaip apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantys asmenys privalėjo žinoti apie sudarytą sandorį.
12.10. Bankroto administratorius vadovauja bankrutuojančios bendrovės ūkinei komercinei veiklai, t. y. vykdo bendrovės vadovo funkcijas. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad ieškinio senaties terminas gali būti skaičiuojamas tik nuo ieškovės dokumentų perdavimo bankroto administratoriui momento. Šiuo atveju, bankroto administratorė, atstovaudama ieškovei, kreipėsi į teismą ne dėl sandorio nuginčijimo, restitucijos taikymo ar žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, pagal kurį senaties terminai skaičiuojami nuo dokumentų administratoriui perdavimo momento, o kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo bendrais pagrindais, todėl atitinkamai skaičiuotinas ieškinio senaties terminas.
13. Tretieji asmenys D. K. ir S. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai neištyrė byloje esančių įrodymų ir padarė bylos duomenims prieštaraujančias išvadas dėl už ginčo sandorį (ir atitinkamai žalos kilimą) atsakingo asmens. Sprendime neatsižvelgta į byloje pateiktus trečiųjų asmenų, buvusių UAB „Agentas“ akcininkų, argumentus, jog visą įmonės veiklą kontroliavo ir sprendimus įmonėje tuo metu priiminėjo tik akcininkas T. S., kuriam priklausė 51 proc. įmonės akcijų (t. y. kontrolinis akcijų paketas).
13.2. Tretieji asmenys, kaip buvę įmonės akcininkai, nepriėmė sprendimo, nedavė sutikimo ar leidimo sudaryti tokį sandorį. Todėl, viena vertus, negalima sutikti su atsakovo argumentais, jog akcininkai nusprendė įsigyti UAB „Premium fish“ 1 paprastąją vardinę akciją ar kad tai buvo akcininkų iniciatyva, nes tai buvo tik akcininko T. S. iniciatyva ir sprendimas. Kita vertus, dėl tų pačių priežasčių neteisingas ir teismo vertinimas, jog už sandorio sudarymą ir atitinkamos žalos padarymą yra atsakingas atsakovas. Net ir naujiesiems UAB „AGENTAS“ akcininkams ir vadovams nekilo jokių abejonių dėl Sutarties pagrįstumo ir ekonominio naudingumo, todėl teigtina, kad įmonė savo veiksmais (neveikimu) aiškiai patvirtino tokį sandorį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.79 straipsnis).
13.3. Teismas nenustatė kasacinio teismo praktikoje nurodytų kriterijų, kurie yra būtini atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Ieškovė neįrodė ir teismas negalėjo nustatyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos, kaltės bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl ieškinys turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.
13.4. Ieškovė praleido sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, nes sandoris, iš kurio ieškovė kildina žalos padarymą, sudarytas 2013 m. vasario 27 d. Įstatymai nenumato, kad juridinio asmens valdymo organų, juridiniam asmeniui atstovaujančių asmenų pasikeitimas ar juridinio asmens statuso pasikeitimas į bankrutuojančią turėtų įtakos ieškinio senaties termino skaičiavimui, sustabdytų ar nutrauktų ieškinio senaties termino skaičiavimą, jį atnaujintų ar pan. Be to, net ir pasikeitus UAB „AGENTAS“ akcininkams ir vadovams, jokios pretenzijos įmonės buvusiam vadovui ar buvusiems akcininkams dėl Sutarties sudarymo nebuvo reiškiamos.
Atsiliepimas
14. Ieškovė BUAB „AGENTAS“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ir trečiųjų asmenų lygiomis dalimis ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas sprendime išsamiai pasisakė apie būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas.
14.2. Atsakovo nepagrįstus teiginius, kad ieškovė neįrodinėjo sandorio nuostolingumo, žalos dydžio, paneigia sprendimo turinys.
14.3. Teismas teisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias normas. Reikalavimą dėl žalos priteisimo pateikė nemokumo administratorė, bankroto procese tikrindama ieškovės sandorius ir sprendusi (subjektyviai suvokusi), kad akcijos įsigijimo sandoris buvo akivaizdžiai žalingas ieškovei. Į bylą pateikti duomenys apie dokumentų perdavimą administratorei (2019 m. sausio 31 d.), ieškinys pateiktas nepraleidus 3 metų senaties termino. Atsakovo argumentai dėl paskesnių vadovų atsakomybės nenustačius sandorio žalingumo, netiesiogiai nukreipti prie jį patį, kaip sandorį sudariusį asmenį.
14.4. Trečiųjų asmenų pozicija bylos nagrinėjimo metu bei apeliaciniame skunde vertintina kaip jų pareiškimai apie jų teisinio statuso fiktyvumą. Jų pozicija teigiant nežinojus apie Sutarties sudarymą prieštaringa protingumo ir sąžiningumo aspektu, nes sąžiningai veikiantiems akcininkams buvusio vadovo veiksmai sudarant 482 400 Lt žalą sukėlusį sandorį sudarytų pagrindą kvestionuoti jo veiksmų teisėtumą.
15. Atsakovas atsiliepime į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, klausimą išspręsti iš esmės ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į tai, kad T. S. priklausė 51 proc. UAB „AGENTAS“ akcijų, t. y. iš esmės pakako šio vieno asmens balsų priimant bendrovei svarbų sprendimą, kitų akcininkų balsai neturėjo ir negalėjo turėti visiškai jokios įtakos visuotiniame akcininkų susirinkime priimamiems sprendimams. Sprendimas UAB „AGENTAS“ įsigyti UAB „Premium fish“ 1 akciją už jos emisijos kainą buvo priimtas būtent kontroliuojančio akcininko. Atsakovas pats tokios sprendimo nepriėmė ir vienasmeniškai negalėjo priimti.
15.2. Sandoris buvo sudarytas 2013 m. vasario 27 d., tuo tarpu atsakovas iš vadovo pareigų buvo atleistas 2013 m. birželio 28 d. Naujiems UAB „AGENTAS“ akcininkams ir vadovams nekilo jokių įtarimų dėl sudaryto sandorio teisėtumo ir pagrįstumo, todėl vadovaujantis CK 1.79 straipsniu, UAB „AGENTAS“ savo veiksmais (neveikimu) patvirtino tokį jos sudarytą sandorį.
15.3. Teismas nenustatė kasacinio teismo praktikoje nustatytų būtinų kriterijų bendrovės vadovo civilinei atsakomybei kilti – didelė kaltė, akivaizdus vadovo ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimas, aiškus aplaidumo faktas ar jam suteiktų įgaliojimų peržengimas.
15.4. Senaties terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2013 m. vasario 27 d., t. y. nuo sandorio sudarymo dienos, dėl to ieškinio senaties terminas suėjo 2016 m. vasario 27 d. Įstatymas nenumato, kad juridinio asmens organų ar statuso pasikeitimas turėtų įtakos ieškinio senaties termino skaičiavimui, sustabdytų ar šį terminą nutrauktų. Ieškinys turėjo būti atmestas vien dėl to, kad jis buvo pareikštas praleidus įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą.
16. Tretieji asmenys D. K. ir S. K. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti; priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Sprendimas nepagrįstas ir nemotyvuotas, nes teismas nepagrįstai nustatė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, neteisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Teismas padarė bylos duomenims prieštaraujančias išvadas dėl už ginčo sandorį (ir atitinkamai žalos kilimą) atsakingo asmens.
16.2. Sprendime visiškai neatsižvelgta į byloje pateiktus trečiųjų asmenų argumentus, jog visą įmonės veiklą kontroliavo ir sprendimus įmonėje tuo metu priiminėjo tik akcininkas T. S.; dėl Sutarties sudarymo niekada nebuvo priimtas joks visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas. Todėl, viena vertus, negalima sutikti su atsakovo argumentais, jog UAB „AGENTAS“ akcininkai nusprendė įsigyti UAB „Premium fish“ 1 paprastąją vardinę akciją ar kad tai buvo akcininkų iniciatyva, nes tai buvo tik akcininko T. S. iniciatyva ir sprendimas. Kita vertus, dėl tų pačių priežasčių neteisingas ir teismo vertinimas, jog už sandorio sudarymą ir atitinkamos žalos padarymą yra atsakingas atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
16.3. Naujiesiems ieškovės akcininkams ir vadovams nekilo jokių abejonių dėl Sutarties pagrįstumo ir ekonominio naudingumo, todėl įmonė savo veiksmais (neveikimu) aiškiai patvirtino tokį sandorį (CK 1.79 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
16.4. Teismas sprendime nenustatė kasacinio teismo praktikoje nurodytų kriterijų, kurie yra būtini atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
16.5. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nebuvo praleistas ieškinio senaties terminas.
17. Trečiasis asmuo M. G. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad jos žiniomis akcininkai nesprendė dėl tokio sandorio sudarymo. Pažymi, kad turėdama tik 10 BUAB „AGENTAS“ akcijų įmonės valdyme praktiškai nedalyvavo, visus sprendimus priimdavo pagrindinis akcininkas T. S., galėjęs priimti sprendimą dėl akcijos pasirašymo sutarties sudarymo. Todėl buvęs vadovas už sutarties pasirašymą nėra atsakingas, atitinkamai apeliaciniai skundai pagrįsti.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl žalos iš buvusio įmonės vadovo atlyginimo priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinių skundų ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.
19. Ieškovė, bankrutavusi įmonė, atstovaujama nemokumo administratorės, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo – buvusio įmonės vadovo, už fiduciarinių pareigų pažeidimą kilusią žalą, kurią sudaro 139 712,70 Eur, už sandoriu įsigytą beveik 5 000 kartų mažesnės vertės turtą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės reikalavimus patenkino, konstatavęs, kad byloje nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, nes jo neteisėtais, kaltais veiksmais bendrovei buvo padaryta žala, o turėdamas pareigą veikti bendrovės interesais, minėtų pareigų neatliko ir toks jo elgesys sudarė sąlygas žalai atsirasti. Apeliantai (tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys) nesutikimą su skundžiamu sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, be teisėto pagrindo pripažino visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Apeliantų teigimu, ieškovė neįrodė nei žalos fakto, nei jos dydžio, nei neteisėtų atsakovo veiksmų, be to, ieškovė ieškinį pareiškė praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą.
20. Bendrovės valdymo organo (vadovo) civilinė atsakomybė yra deliktinė, todėl būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas).
21. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).
22. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017, 13 punktas).
23. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu atsakovas ir tretieji asmenys D. ir S. K. kelia klausimą dėl netinkamo bendrovės vadovo veiksmų vertinimo ir žalos nustatymo.
24. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. R. 2011 m. rugpjūčio 2 d. – 2013 m. liepos 9 d. laikotarpiu buvo UAB „AGENTAS“ vadovas. Atstovaudamas bendrovei atsakovas 2013 m. vasario 27 d. sudarė paprastosios vardinės akcijos pasirašymo sutartį Nr. PS-13/02/27-1, kuria už 482 500 Lt (139 741,65 Eur) UAB „AGENTAS“ įgijo 1 (vieną) paprastąją vardinę 100 Lt nominalios vertės UAB „Premium fish“ akciją.
25. Atsakovo teigimu, ne jis priėmė sprendimą pirkti UAB „Premium fish“ akciją, o vykdė viršesnio ieškovės organo – akcininkų susirinkimo valią. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad toks ieškovės akcininkų susirinkimo nutarimas į bylą nėra pateiktas, be to, tretieji asmenys – buvę ieškovės akcininkai nurodė, kad apie tokio akcininkų susirinkimo sušaukimą ir nutarimo priėmimą jiems nebuvo žinoma, todėl konstatuoti, kad sudaryti UAB „Premium fish“ paprastosios vardinės akcijos pasirašymo sutartį jis buvo įpareigotas akcininkų, nėra pakankamo pagrindo. Teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Kita vertus pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką), mokios bendrovės akcininkai gali pritarti bendrovės vadovo veiksmams ne tik raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, ir tai yra aplinkybė, neleidžianti vadovo veiksmų kvalifikuoti kaip neteisėtų. Šiuo atveju nenustatyta, kad UAB „AGENTAS“ akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą sudaryti UAB „Premium fish“ paprastosios vardinės akcijos pasirašymo sutartį. Tačiau nustatyta, kad tiek UAB „AGENTAS“, tiek ir UAB Prenium fish“ buveinės buvo registruotos tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), pačios ieškovės teigimu, abiejų įmonių teisininkas, buhalteriai buvo tie patys asmenys, kad 2013 m. vasario 27 d. UAB „Premium fish“ neeilinis visuotinis akcininkų (tarp jų S. K. (abiejų įmonių akcininkė) susirinkimas priėmė sprendimą Nr. 13/02/27-1 padidinti bendrovės įstatinį kapitalą išleidžiant vieną paprastąją vardinę bendrovės akciją, kurios nominali vertė – 100 Lt ir emisijos kaina – 482 500 Lt; atšaukti pirmumo teisę įsigyti išleidžiamą akciją ir šią teisę suteikti UAB „AGENTAS“, kad įrašas apie sandorį padarytas UAB „Premium fish“ vertybinių popierių sąskaitoje, kad UAB „AGENTAS“ 2013 m. aiškinamajame rašte prie trumpalaikio turto nurodyta apie turimus kitų įmonių (UAB „Premium fish“) nuosavybės vertybinius popierius. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia pripažinti, kad atsakovas neslėpė sandorio sudarymo fakto, o ieškovės akcininkai savo konkliudentiniais veiksmais pritarė atsakovo veiksmams, šio sandorio neginčijo nei tuometiniai, nei vėlesni ieškovės akcininkai ir (ar) vadovai.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad bendrovės vadovo veikimas bendrovės interesais yra preziumuojamas, taip pat akcininkų veiksmus (žinojimą apie sudarytą Sutartį, jos kainą), kurie gali būti kvalifikuojami kaip pritarimas bendrovės vadovo sprendimams, konstatuoja, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė įrodė bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumą – fiduciarinių pareigų pažeidimą (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
27. Valdymo organų narių fiduciarinių pareigų apimtis kasacinio teismo praktikoje aiškinama taip, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų, t. y. dalyvių, interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės finansinei būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013). Pritariant apeliantų argumentams konstatuotina, jog ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovo pasirašyta Sutartis lėmė bankroto bylos ieškovei iškėlimą, ar kad ieškovės bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai būtų atsiradę 2013 m. Taip pat UAB „AGENTAS“ 2013 m. balanso duomenys neleidžia daryti išvados apie tuo metu buvusią įmonės nemokumo būklę, o UAB „AGENTAS“ bankroto byla iškelta Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartimi, t.y. praėjus penkeriems metams po Sutarties sudarymo.
28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas sudarė įmonei nenaudingą sandorį. Iš finansinės atskaitomybės duomenų teismas nustatė, kad 2012–2013 m. UAB „Premium fish“ veikė nuostolingai, kad 2012 m. UAB „AGENTAS“ buvo suteikusi UAB „Premium fish“ 139 741,65 Eur (482 500 Lt) paskolą ir už šią sumą Sutartimi įsigijo akciją. Teismas sprendė, kad atsakovas neabejotinai žinojo šias aplinkybes arba kaip UAB „AGENTAS“ vadovas privalėjo pasidomėti UAB „Premium fish“ finansine būkle, o sudarydamas sandorį turėjo suprasti, kad bendrovei atsiras žala, tačiau to nepaisydamas jį sudarė. Teismo vertinimu, atsakovas prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką ir įmonei nenaudingu sandoriu buvo padaryta 139 712,70 Eur (482 400 Lt) žala.
29. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovams civilinė atsakomybė taikytina tik už verslo sprendimo priėmimą pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) viršijant įgaliojimus, dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Jeigu ieškovas neįrodo juridinio asmens vadovo įstatymuose įtvirtintų ar fiduciarinių pareigų, ar kompetencijos pažeidimo sudarant sandorį ir sandoris nėra akivaizdžiai žalingas, teismas neturėtų vertinti sandorio naudingumo požiūriu. Pagal kasacinio teismo praktiką bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Rūpestingumo ir lojalumo pareigos nebus pažeistos, jei sprendimas priimamas sąžiningai (be interesų konflikto) ir ištyrus informaciją apie galimas tokio sprendimo pasekmes, t. y. sprendimą priimantiems valdymo organams neturi daryti įtakos interesų konfliktas ir jie pagal sprendimo aplinkybes turi išsamiai ištirti galimas verslo sprendimo pasekmes, verslo sprendimas turi akivaizdžiai neviršyti protingos komercinės rizikos. Laikoma, kad verslo sprendimas yra protingas, jeigu nustatoma aplinkybė, kad nebuvo akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos peržengimo (verslo sprendimas nebuvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014). Jeigu verslo sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant fiduciarinių pareigų – teisėtai, sąžiningai, ištyrus reikšmingą informaciją ir akivaizdžiai neviršijus protingos komercinės rizikos, vertinama, kad neteisėtų veiksmų vadovas neatliko ir už tokį vadovo sprendimą atsakomybė nekyla, nors sandoris ir buvo nuostolingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018). Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo ir teismas nenustatė, kad Sutartis sudaryta viršijant protingą komercinę riziką, neįrodytas Sutarties nuostolingumas, jo savaime nepatvirtina tuo metu buvusi sunki UAB „Premium fish“ finansinė padėtis ar aplinkybė, kad Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi UAB „Premium fish“ iškelta bankroto byla.
30. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad sudarytas sandoris peržengė protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovo neteisėtus veiksmus – fiduciarinių pareigų pažeidimą, sudarius sutartį. Nenustačius atsakovo A. R. neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), nėra pagrindo civilinės atsakomybės taikymui.
32. Vien veiksmų neteisėtumas (kuris šiuo atveju nėra nustatytas) nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015; 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti akcijos pasirašymo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją; reikalauja iš atsakovo atlyginti žalą, kuri padaryta sudarant ir įvykdant šį sandorį, todėl ieškovė privalo įrodyti šio sandorio sudarymu ir įvykdymu įmonei padarytos žalos faktą ir dydį.
33. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015.). Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019, 31 punktas). Požymiai, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant dėl patirtos žalos – priteistinų išlaidų atlyginimo – pagrįstumo, yra jų būtinumas, t. y. jos turi būti realiai patirtos, ir jų atitiktis protingumo kriterijui, t. y. jos turi būti adekvačios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020).
34. Nagrinėjamoje byloje prašomos priteisti iš atsakovo 139 712,70 Eur žalos dydį ieškovė sieja tik su Sutarties kaina ir ja įsigytos akcijos verte. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad įmonei nenaudingu sandoriu UAB „Agentas“ buvo padaryta tokio dydžio žala, nes įsigytas beveik 5 000 kartų mažesnės vertė turtas ir ieškovė neteko teisės atgauti UAB „Premium fish“ suteiktą paskolą, investuoti lėšas ir gauti pajamas bei vystyti ūkinę veiklą. Tokias išvadas paneigia paties teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad sudarytas sandoris nesukėlė UAB „AGENTAS“ nemokumo, įmonė toliau keletą metų vykdė ūkinę veiklą. Į bylą nepateikti įrodymai apie nuo 2013 m. susiformavusius neįvykdytus ieškovės įsipareigojimus kreditoriams. Tokie duomenys leidžia pritarti apeliantams, kad sandoris pats savaime ieškovei jokios žalos nesukėlė, ieškovė nepateikė jokių kitų žalą pagrindžiančių argumentų ar įrodymų.
35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, nors tokią pareigą turėjo, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo laikytinos nepagrįstomis ir tai sudaro pagrindą skundžiamo sprendimo panaikinimui.
Dėl ieškinio senaties
36. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
37. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017). Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016, 23 punktas).
38. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, kai ieškovas reiškia reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, tai tam, kad toks ieškinys būtų patenkintas, turi būti nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų visuma: atsakovo neteisėti veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat atsakovo kaltė (išskyrus tuos atvejus, kai atsakomybė kyla be kaltės). Tokiais atvejais ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Ieškovas tuo momentu dar gali nežinoti tikslaus žalos dydžio, bet žalos faktą jis turi suvokti. Tais atvejais, kai žala atsiranda tuo pačiu metu, kai atliekami neteisėti veiksmai, sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie neteisėtus veiksmus momentas sutaps su sužinojimu (turėjimu sužinoti) apie žalos patyrimo faktą. Tais atvejais, kai žala atsiranda vėliau negu atlikti neteisėti veiksmai, tai senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad atsirado žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017).
39. Nagrinėjamu atveju nesant ieškovės teisių pažeidimo ir žalos (jų neįrodžius) nėra pagrindo spręsti ir apie sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie tai momentą. Todėl nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties taikymą, aiškinimas esminės įtakos sprendimo teisėtumui neturi, atitinkamai teisėjų kolegija šiuo klausimu neturi pagrindo plačiau pasisakyti.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
40. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, todėl neteisingai sprendė apie sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti egzistavimą, tai atitinkamai lėmė neteisingą teismo sprendimą dėl ieškovei padarytos žalos atlyginimo priteisimo. Dėl šių pažeidimų ginčas išspręstas neteisingai, todėl apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą sprendimą ir priima naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
41. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
42. Nagrinėjamu atveju ieškinį atmetus atsakovas bei tretieji asmenys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, atlyginimą.
43. Atsakovas pateikė duomenis (2020 m. kovo 24 d. išankstinę sąskaitą faktūrą, 2020 m. balandžio 6 d. sąskaitą faktūrą bei APB „NOILEX“ sąskaitos AB SEB banke išrašą, patvirtinantį gautą apmokėjimą) apie pirmosios instancijos teisme patirtas 2 426,96 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 38 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei 2 388,96 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai rengiant procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį, tripliką, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo) ir atstovaujant teismo posėdyje apmokėti. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau ir – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme neviršija nurodytose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.2, 8.3, 8.15, 8.16, 8.19 punktai), todėl priteistinos iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
44. Duomenų apie pirmosios instancijos teisme trečiųjų asmenų D. ir S. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta, todėl jų atlyginimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia.
45. Atsakovo ir trečiųjų asmenų D. K. ir S. K. apeliacinius skundus patenkinus, jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
46. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus (2020 m. spalio 10 d. sąskaitą faktūrą ir AB SEB banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į APB „NOILEX“ sąskaitą) apie patirtas 1 210 Eur teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimą apmokėti neviršija nurodytose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.9 punktas), todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
47. Prašydami priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginimą, tretieji asmenys D. K. ir S. K. nepateikė duomenų apie tokias išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
48. Atmetus ieškovės BUAB „AGENTAS“ ieškinį, naikintinos Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo A. R. turto areštas už 139 712,70 Eur sumą (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,AGENTAS“ ieškinį atsakovui A. R. dėl žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AGENTAS“ (juridinio asmens kodas 302545422) administravimo išlaidoms skiriamų lėšų atsakovo A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 3 636,96 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt šešių eurų 96 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) turto areštą už 139 712,70 Eur sumą (turto arešto aktų registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Sprendimo kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.