Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1

2018 m. lapkričio 5 d.

dalyvaujant vertėjoms Svetlanai Minakovai, Irinai Pikčilingienei, Audronei Adomavičienei, Eglei Smailienei, psichologei Simonai Bartkienei,

ieškovui J. L. (J. L.), atsakovei N. L., atstovės atstovui advokatui Aleksanderiui Višnevskiui (Aleksander Višnevski), išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. L. (J. L.) ieškinį atsakovei N. L. ir atsakovės N. L. priešieškinį ieškovui J. L. (J. L.) dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys AB (duomenys neskelbtini), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucija išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, jog šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kurios metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Santuokos metu išryškėjo charakterių neatitikimai, skirtingi požiūriai į gyvenimo vertybes, vaiko auklėjimą, sutuoktiniai pradėjo dažnai konfliktuoti, nebeturi bendrų pomėgių bei interesų. Santuoka turėtų būti nutraukta dėl atsakovės kaltės, kadangi gimus šalių vaikui atsakovė pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, ne kartą yra palikusi sūnų ilgam laikui be priežiūros. Atsižvelgiant į vaiko interesus augti saugioje aplinkoje, nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu. Atsakovės nedomina ieškovo ir vaiko poreikiai, šeimos problemos. Atsakovė ilgą laiką niekur nedirbo, lėšų vaiko išlaikymui neskyrė, tačiau 2017 m. pateikė prašymą dėl teismo įsakymo priėmimo dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui iš ieškovo priteisimo, nors su ieškovu ir sūnumi negyvena. Ieškovo prašomo priteisti iš atsakovės išlaikymo dydis orientuotas į Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-39560-861/2016 iš ieškovo AB (duomenys neskelbtini) naudai buvo priteista 7010,38 Eur skola už be apskaitos sunaudotą elektros energiją. Ieškovas šį teismo sprendimą apskundė, jei apeliacinis skundas bus atmestas, ieškovas prašo pripažinti, kad ši prievolė yra jo asmeninė. Jei teismas nuspręs pripažinti šią skolą bendra sutuoktinių skola, ieškovas neprieštarauja ir palieka šį klausimą spręsti teismo nuožiūrai. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito kilnojamojo turto neturi.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovas, atsakovė, jų sūnus bei ieškovo motina gyvena Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame trijų kambarių bute, kuriame sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Šalių sūnus mokosi 2 klasėje, būrelių nelanko, turi sveikatos problemų. Vaiko teigimu, jis nori gyventi su mama, nes ji jo pagaili, kartu ruošia pamokas ar paskaito, o su tėčiu skaityti nepatinka. Atsakovė palaiko ryšį su vaiko mokyklos pedagogais, domisi vaiko pasiekimais. Šeima 2017-05-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas gyvena su abiem tėvais, kurie pagal galimybes užtikrina vaiko teisę į tinkamas, stabilias, saugias gyvenimo sąlygas, kasdien juo rūpinasi, auklėja ir išlaiko, tačiau ketina nutraukti santuoką, o vaikas pasirinko gyventi su atsakove, manytina, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitiktų vaiko interesus.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad abi šalys neskyrė pakankamai dėmesio santuokiniams ryšiams išsaugoti, todėl santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė pradėjo vartoti alkoholį dėl ieškovo prieš ją naudoto smurto, pripažino alkoholio vartojimą, gailisi, lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus, jau ilgą laiką nevartoja alkoholio. Vaikui gyvenant su motiną, pagerintos jo gyvenimo sąlygos. Vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakove, kadangi jos gyvenamoji vieta atitinka nepilnamečio vaiko interesus, su ja tampresnis vaiko emocinis ryšys, ji labiau rūpinasi vaiku, vaikas išreiškė norą gyventi su ja. Ieškovas nežino vaiko poreikių, negali pasirūpinti, kad vaikas paruoštų namų darbus, kadangi nemoka lietuvių kalbos, veda vaiką į futbolo būrelį, nors vaikas serga bronchine astma. Nors ieškovas teigia, kad išlaikė šeimą, vaiką, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Jis viską pirkdavo sau ir savo motinai, tačiau vaiką išlaikė atsakovė (atsakovė tam tikslui buvo paėmusi kreditą), ieškovas vaiko poreikiais nesirūpino. Atsakovė vaiko mokyklinėms prekėms išleidžia po 15-20 Eur per mėnesį, pirko planšetę, už kurią moka po 45 Eur per mėnesį. Vaikas nelanko būrelių ir nevažiuoja į keliones dėl sveikatos būklės. Atsakovės atstovas prašė teismo atsižvelgti į pastangas, kurias atsakovė deda, į vaiko reikšmę jai bei į tai, kad vaiko gyvenimas su ja yra didžiulė motyvacija jai nevartoti alkoholio.

Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė paaiškino, kad pas ieškovą vaikui sudarytos pakankamos buities sąlygos, tačiau nėra sąlygų nusiprausti, nėra tualeto, kas vaikui sudaro nepatogumų. Pas atsakovę vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad abi šalys vartoja alkoholį. Ieškovas vaiko akivaizdoje naudoja smurtą atsakovės atžvilgiu. Vaikui labiau patinka atsakovės motinos namuose, su ieškovo motina sutaria prasčiau, kadangi ši jį bara. Vaiką artimas ryšys sieja su abiem tėvais, tačiau atsakovė geriau užtikrina saugią aplinką vaikui, atliepia jo interesus. Taigi vaiko interesus atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove ir maksimalios bendravimo tvarkos nustatymas su ieškovu. Vaiko ir ieškovo bendravimą galima riboti tik savaitgaliais, nes ieškovas yra išreiškęs nekritišką poziciją dėl alkoholinių gėrimų vartojimo savaitgaliais. Kadangi ieškovas dirba, turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Teismo posėdžio metu dalyvaujant psichologei apklaustas šalių nepilnametis vaikas G. L. (G. L.) paaiškino, kad tėvai, gyvendami kartu, pykosi. Šiuo metu vaikas susitinka su tėvu, kartu eina pasivaikščioti, eina į restoraną McDonald‘s, žaidžia virtualius žaidimus. Kartais vaikas su tėvu susitikti nenori, nes šis būna piktas, blogos nuotaikos. Ypač kai vartoja alkoholį. Tėvas šaukia ant vaiko, kai šis padaro ką nors blogo. Kartą tėvas padėjo jam paruošti namų darbus, tačiau kitą dieną vaikas verkė, kadangi viskas buvo padaryta negerai. Su mama vaikas kartu eina pasivaikščioti, į piceriją, restoraną McDonald‘s, kartu piešia, žaidžia monopolį, atsakovė jam padeda, kai vaikas paprašo pagalbos, kartu sprendžia uždavinius, pagiria, kai vaikas padaro ką nors gerai. Kai padaro ką nors blogo, mama klausia, kodėl jis taip pasielgė. Mokykla yra prie namų, vaikui joje gerai sekasi, ten geri mokytojai, čia labiau patinka mokytis nei buvusioje mokykloje. Vaikui patogu gyventi su mama, nenorėtų nieko keisti, nori gyventi su ja, su ieškovu susitikti savaitgaliais mieste, daugiau matytis nenori. Jei gyventų su tėvu, su mama norėtų matytis kiekvieną dieną. Mama vaikui leidžia matytis su tėvu, išskyrus tuos atvejus, kai tėvas būna neblaivus. Vasarą vaikas gyveno pas tėvą, tačiau kartą jis buvo girtas, nėjo namo, todėl vaikas turėjo prašyti mamos, kad jį pasiimtų. Mama anksčiau išgerdavo truputi šampano.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. L. (ieškovo motina) paaiškino, kad atsakovė pas juos gyveno daugiau nei 20 metų. Gimus vaikui ji pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, pas draugus į išgertuves vesdavosi ir vaiką. Kas 2-4 mėnesius gydosi ligoninėje. 2018 m. vasarą visą mėnesį buvo dingusi. Paskambinus gąsdino vaiką, kad jei šis liks pas ieškovą, ji atims iš jo telefoną, planšetinį kompiuterį. Ieškovas išeiginėmis dienomis gali išgerti alkoholinių gėrimų, tačiau gali jų ir nevartoti. Su vaiku ieškovas susitinka savaitgaliais. Ieškovo namuose vaikas turi savo kambarį, sandėliuke yra biotualetas, vaikas tam tikslui turi savo puoduką. Ieškovas vaikui viską perka – maistą, drabužius. Jis pervedė atsakovei pinigų vaiko išlaikymui, tačiau ši juos išleido alkoholiui.

Teismo posėdžio metu liudytoja T. P. paaiškino, kad ieškovas telefonu įžeidinėja ją bei atsakovę. Ieškovo namuose visi vartoja alkoholiniu gėrimus, tik tiek, kad ieškovas dirba. Kai šalys gyveno kartu, kartu vartojo alkoholį. Ieškovas nuolat naudojo fizinį smurtą prieš atsakovę vaiko akivaizdoje. Šalių santuoka iširo dėl ieškovo alkoholio vartojimo ir smurtavimo prieš atsakovę. Šiuo metu atsakovė alkoholinių gėrimų nevartoja. Nuo 2018 m. balandžio mėnesio vaikas gyvena su atsakove. Atsakovė geba pasirūpinti vaiku – rūpinasi, kad vaikas atliktų namų darbus, rūpinasi vaiko sveikata. Nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo oficialiai dirbti. Vaikui su atsakove gyventi gerai, jos namuose sudarytos geresnės sąlygos nei ieškovo namuose. Ieškovas nuo 2018 m. balandžio mėnesio vaiko išlaikymui skyrė apie 15 Eur. Liudytoja vaiko išlaikymui skiria apie 250 Eur per mėnesį.

Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta Vilniaus miesto socialinės paramos centro darbuotoja R. B. paaiškino, kad prieš metus apie mėnesį teikė socialinės paramos paslaugas šalių šeimai. Šeima nesutarė, ieškovas grubiai elgėsi su atsakove, žemindavo ją, reiškė nepasitenkinimą ja, neigė alkoholio vartojimo problemą. Dėl to atsakovės psichologinė būklė būvo akivaizdžiai bloga. Tačiau atsakovė geranoriškai bendradarbiavo su socialine darbuotoja, ėmėsi vykdyti uždavinius, nedelsiant įsidarbino, ėmė lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimus, psichologo konsultacijas, įsipareigojo lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių kursus (tuo metu nebuvo laisvų vietų), stengėsi.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta socialinė darbuotoja J. G. paaiškino, kad 2018-05-12 lankydamasi ieškovo šeimoje sutiko atsakovę, pastebėjo, kad ji galimai neblaivi. Nustatytas 1,68 promilių girtumas. Po to vyko šeimos pasitarimas, kuriame atsakovė nedalyvavo. Kai atsakovė būna neblaivi, vaikas nori būti pas ieškovą. Vaiką su ieškovu sieja stiprus ryšys, vaikas pasitiki tėvu. Liudytojai bendraujant su vaiku jis sakė, kad ieškovas juo rūpinasi, konfliktai nekyla. Tuomet vaikas išreiškė norą pasilikti pas ieškovą, lankyti buvusią mokyklą. Ieškovo blogo elgesio su vaiku liudytoja nepastebėjo, tačiau apie atsakovę ieškovas kalba impulsyviai. Kai ieškovo namuose būna atsakovė, tarp šalių kyla konfliktai. Ieškovas per visą laikotarpį socialinei darbuotojai dirbant su šeima būdavo blaivus, fiksuotas tik atsakovės neblaivumas 2017-11-28, 2018-04-16, 2018-04-18, 2018-07-16. Neblaivumo fiksavimo metu atsakovė gyveno ieškovo bute. Lankomasi tik darbo valandomis, todėl nėra galimybės nustatyti ar ne darbo dienomis ir vakarais ieškovas nevartoja alkoholio.

Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta socialinė darbuotoja L. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovės šeima dirba nuo 2018 m. liepos mėnesio vidurio, kiekvieną dieną skambina atsakovei, 1-2 kartus per savaitę lankosi jos namuose. Pradėjus darbą atsakovė intensyviai vartojo alkoholį. Šiuo metu situacija atsakovės šeimoje yra pakankamai gera: atsakovė nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, šiuo metu alkoholio nevartoja, lanko anoniminių alkoholikų grupę, laukia eilėje dėl galimybės konsultuotis pas psichologą, nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio dirba. Atsakovė su motina, vaiku ir broliu gyvena trijų kambarių bute, gyvenamoji aplinka atitinka vaiko interesus. Atsakovės motina prisideda prie vaiko išlaikymo, pasirūpina vaiku kol atsakovė gydosi, jei atsakovė negali, lydi vaiką į mokyklą, būrelius. Atsakovę su vaiku sieja glaudus ryšys. Atsakovė yra labai motyvuota, jai itin svarbus vaikas, stengiasi dėl jo, jos gyvenime matomi teigiami pokyčiai. Vaikui labai patinka gyventi su atsakove ir jos motina. Iš ieškovo vaikas grįžo susirūpinęs, tačiau dabar labai pasikeitė, atkuto, laisvai bendrauja. Vaikas pasakojo apie 2018 m. liepos mėnesio atostogas, praleistas su ieškovu. Sakė, kad buvo vartojamas alkoholis, niekas su juo nebendravo, jis jautėsi vienišas, daugiau tokių atostogų nenorėtų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies.

Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (t. I, b.l. 4). Šalys turi nepilnametį sūnų G. L., gimusį (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 5), daugiau nepilnamečių vaikų neturi (t. I, b.l. 9, 111). 2017-05-23 Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu šalių šeima įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (t. I, b.l. 11).

Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinių kaltei.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015). Faktinio santuokos iširimo momentas yra svarbus sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, nes remiantis teismų praktika (pvz. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2121-467/2015), teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi.

2018-04-17 teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad nuo santuokos sudarymo gyvena kartu su atsakove, veda bendrą ūkį. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalių santuoka iširusi jau porą metų, 2018-04-21 ji su šalių vaiku išsikėlė gyventi pas savo motiną. Remiantis bylos duomenimis, liudytojų – socialinių darbuotojų - paaiškinimais, šalys skyrium gyvena nuo 2018 m. balandžio mėnesio pabaigos, kuomet vaikas pakeitė mokyklą, atsakovei pradėtos teikti socialinės paslaugos nauju adresu (t. II, b.l. 159; t. III, b.l. 31-32).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad jau nuo 2014 metų šalių santykiai buvo konfliktiški. 2014 metais ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nežymaus atsakovės sveikatos sutrikdymo (t. I, b. l. 82). Ieškovui prisipažinus dėl nurodytos veikos, ikiteisminis tyrimas nutrauktas šalims susitaikius (t. I, b.l. 84-85). Pažymėtina, kad dėl analogiškos veikos ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ir 2017 metais, tačiau nutrauktas Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (t. II, b.l. 17-19).

Atsakovė 2015 metais gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo, abstinencijos būklės (t. I, b.l. 130). 2016-01-28 Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas policijos iškvietimas dėl atsakovės alkoholio vartojimo (t. II, b.l. 47). 2018-04-16 ir 2018-04-18 iškvietus policijos pareigūnus atsakovei nustatytas virš 3 promilių girtumas (t. II, b.l. 91, 95), 2018-04-18 – 2018-04-23 ji buvo hospitalizuota, diagnozuotas toksinis alkoholio poveikis, apsinuodijimas alkoholiu, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (t. III, b.l. 22).

Tačiau byloje taip pat yra duomenų apie atsakovo žalingą alkoholio vartojimą (t. II, b.l. 3-6). Liudytojos R. B., T. P. patvirtino netinkamą ieškovo elgesį atsakovės atžvilgiu, dėl ko jos psichologinė būklė buvo prasta ir kas galėjo paskatinti ją vartoti alkoholį.

Atsakovė pripažino alkoholio vartojimą, savo kaltę dėl santuokos iširimo, prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau atsakovas teismo posėdžio metu savo kaltės dėl santuokos iširimo nepripažino, palaikė reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės. Vis dėl to teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tokia ieškovo pozicija nebuvo nuosekli, kadangi atsiliepime į priešieškinį atsakovas sutiko su priešieškinio teiginiu, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, kad abi šalys pažeidė tarpusavio lojalumo pareigą, neieškojo kompromisų.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Teismo vertinimu byloje įrodyta, kad abiejų šalių elgesys santuokos metu, pastangų išsaugoti šeimą nebuvimas buvo priežastimi, dėl kurios iširo santuoka, t. y. abi šalys iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių santykiai iki joms apsigyvenant skyriumi buvo konfliktiški, duomenų apie tai, kad šalys ėmėsi priemonių santuokai išsaugoti, nepateikta. Byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad santuoka iširo dėl kurio nors vieno iš sutuoktinių kaltės. Akivaizdu, kad abiems šalims trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, buvo priimtinas šeimoje kilusių problemų sprendimas pradedant gyventi atskirai. Darytina išvada, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu. Abu sutuoktiniai moraliai nepalaikė vienas kito, neišsaugojo šiltų santykių.

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011). Esant nustatytoms aplinkybėms, pripažintina abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Atsakovės pasirinkimu, ieškovui neprieštaraujant, po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama iki santuokos turėta pavardė (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.). Tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus nulemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, be kitų: kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t. y. tos sąlygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos ir kuriomis jam tektų gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų; vaiko norai ir pažiūros; taip pat kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centras pateikė į bylą 2018-08-31 informaciją apie tai, kad ieškovas vykdo prisiimtus įsipareigojimus sudaryti palankias buities sąlygas vaikui, lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo programą, užtikrinti vaiko psichologo konsultacijų lankymą (t. II, b.l. 188). Ieškovas nebuvo pastebėtas vartojantis alkoholį ar pagiringas. Jis stengiasi tinkamai rūpintis vaiku, sudaro tinkamas sąlygas lankytis jo namuose, bendrauja telefonu, geranoriškai bendrauja su socialine darbuotoja, tarp jo ir sūnaus yra stiprus ryšys. Tačiau iš šalių paaiškinimų, byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad ieškovas gyvena nuomojamame socialiniame būste (t. I, b.l. 33-34; 122-123). Gyvenimo sąlygos šiame būste yra tik patenkinamos (t. I, b.l. 122), jis yra be patogumų – tualetas lauke, vanduo iš šulinio, šildymas krosninis. Nors liudytoja apklausta ieškovo motina G. L. nurodė, kad bute esančiame nešildomame sandėliuke įrengtas biotualetas, ji taip pat paaiškino, kad vaikas atitinkamoms reikmėms turi puodelį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių vaikui suėjo 9 metai, todėl toks problemos sprendimo būdas nebėra vaikui tinkamas.

2018-08-02 VšĮ Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centre buvo svarstoma situacija šeimoje, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, dažnai - matant vaikui, nepripažįsta turinti priklausomybę ir atsisako siūlomo gydymo, nėra linkusi priimti pagalbos, bendradarbiauti, palaikyti kontakto su socialiniais darbuotojais (t. II, b.l. 126-131). Centro socialinė darbuotoja L. M. nurodė, kad situacija atsakovės šeimoje nėra gera, gyvendama motinai priklausančiame bute ji dažnai vartojo alkoholį, vaikščiojo su neaiškios reputacijos asmenimis, kartu pasiimdama vaiką, konkrečių veiksmų dėl gydymosi nesiėmė. Vis dėl to teismo posėdžio metu liudytoja apklausta socialinė darbuotoja L. M. paaiškino, kad rugpjūčio mėnesį atsakovė gydėsi, šiuo metu situacija yra pakankamai gera, atsakovė vykdo visus nurodymus, yra sudariusi vaikui tinkamą, saugią aplinką, jį myli, juo rūpinasi, vedžioja pas gydytoją, psichologą, atsakingai rūpinasi vaiko gerove, yra motyvuota, stengiasi, jai labai svarbus sūnus. Atsakovės emocinė būklė gerėja, teigiami pokyčiai yra, ji pakankamai ilgai – ilgiau nei anksčiau - nevartoja alkoholio. Ieškovas taip pat pateikė į bylą nuotraukas, kuriose atsakovė užfiksuota besinešanti alkoholinių gėrimų butelius, gulinti su buteliu lovoje (t. III, b.l. 5), tačiau iš jų nėra galimybės daryti išvadą apie tai, kada šios nuotraukos padarytos, todėl jos neįrodo atsakovės alkoholio vartojimo šiuo metu.

Šiuo metu vaikas su atsakove neterminuotos panaudos sutarties (t. I, b.l. 181) pagrindu gyvena atsakovės motinai nuosavybės teise priklausančiame bute. Pažymėtina, kad vaikas lanko šalia esančią (duomenys neskelbtini) mokyklą (t. II, b.l. 159), teismo posėdžio metu nurodė, kad mokykla, mokytojais yra patenkintas, jam ši mokykla patinka labiau nei buvusi. Ji yra šalia dabartinės atsakovės ir vaiko gyvenamosios vietos (t. II, b.l. 160). Pažymėtina, kad tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko ugdymo įstaigos pakeitimo, ieškovas siekė grąžinti vaiką į buvusią gimnaziją. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko mokymosi įstaiga pakeista 2017-2018 mokslo metų pabaigoje, šiuos mokslo metus vaikas pradėjo šioje mokykloje, todėl jo grąžinimas į buvusią mokymosi įstaigą, ugdymo įstaigų kaitaliojimas kiekvieną kartą vaikui esant priverstam iš naujo prisitaikyti prie ugdymo įstaigos tvarkos, mokytojų, mokinių, neatitiktų vaiko interesų, jį išbalansuotų, taip galimai pakenkiant ugdymosi procesui, nesudarant galimybės stabiliai jaustis įprastoje aplinkoje.

Pažymėtina, kad keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (N. ir S. prieš Šveicariją, Nr. 41615/07, 2010-07-06; H. prieš Suomiją, Nr. 19823/92, 1994-09-23). Lietuvos teismų praktika taip pat yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimą jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

Tiek tarptautiniuose (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 str.), tiek nacionaliniuose teisės aktuose (CK 3.177 str. 3.164 str.) teismas, sprendžiantis vaiko gyvenamosios vietos klausimą, įpareigojamas išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. EŽTT praktikoje akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013). CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis).

Dar šalims gyvenant kartu, nepilnametis jų sūnus išreiškė norą gyventi su atsakove, motyvuodamas jį tuo, kad mama jo pagaili, kartu skaito ir ruošia pamokas, dažniau viską perka, jam labiau patinka pas senelę T. (atsakovės motina), kuri su juo pažaidžia, o senelė G. (ieškovo motina) jį bara (t. I, b.l. 125-126). 2017-04-26 Šeimos aplankymo akte (t. I, b.l. 132-133) nurodyta vaiko nuomonė, kad jis su mama sutaria geriau, su ja praleidžia daugiau laiko, o tėvas būna be nuotaikos, jam baisu, kad kartais tėveliai stumdosi ir mušasi. Tik 2018-08-02 VšĮ Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro pagalbos plane užfiksuota, kad Vilniaus m. socialinės paramos centro pagalbos šeimai skyriaus seniūnijose socialinė darbuotoja J. G. nurodė, jog vaikas gyvena su ieškovu (vasaros atostogų metu), kur jam sudarytos tinkamos sąlygos, vaikas jai nurodė, jog nori gyventi su tėvu, nes atsakovė yra neblaivi. 2018-08-24 buities tyrimo akte (t. II, b.l. 172-173) vėl užfiksuota vaiko nuomonė, jis nurodė, kad nori gyventi su mama, ten kur gyvena dabar, jam patinka klasė, mokykla, kurioje mokosi, juo daugiausiai rūpinasi mama, su tėvu gyventi ir susitikinėti nenori, nes jis piktas, rėkia ant jo ir ant mamos. Teismo posėdžio metu vaikas patvirtino, kad nori gyventi su mama, kad tėvas, pavartojęs alkoholio, būna piktas, šaukia ant vaiko kai šis padaro ką nors netinkamai. Vaikas paaiškino, kad jam pas ieškovą gyventi nėra patogu, nes gamtinius reikalus turi atlikti ant puodelio. Apie atsakovę vaikas atsiliepė tik tinkamai, nurodė, kad nenorėtų joje nieko keisti, nori gyventi su ja (duomenys neskelbtini). Stipresnį vaiko ryšį su atsakove atskleidžia jo atsakymai į teismo posėdžio metu psichologės užduotus klausimus nurodant, kad jei gyventų su mama, su tėčiu norėtų matytis tik savaitgaliais, tuo tarpu jei gyventų su tėčiu, su mama norėtų matytis kasdien. Ieškovas į bylą pateikė fotonuotraukas (t. III, b.l. 6-14), kuriose užfiksuotas su vaiku vasaros atostogų metu praleistas laikas. Tačiau vaikas teismo posėdžio metu paaiškino, kad prie jūros buvo girtaujama, liudytoja apklaustai L. M. pasakojo, kad jautėsi vienišas.

Nustatyta, kad, nepilnametis šalių vaikas gyvena su atsakove, išreiškia norą ir toliau gyventi su ja. Nors byloje yra duomenų apie tai, kad atsakovė yra priklausoma nuo alkoholio, šiuo metu ji deda visas pastangas, kad priklausomybės atsikratytų, vykdo nustatytus įsipareigojimus, tinkamai rūpinasi vaiku. Teismo vertinimu, šios aplinkybės yra pakankamos, kad vaiko faktinė gyvenamoji vieta šiuo metu nebūtų keičiama. Nors ieškovas taip pat vykdo jam paskirtus įpareigojimus, duomenų apie jo priklausomybę alkoholiui nėra, teismas atsižvelgia į vaiko papasakotas aplinkybes, kad ieškovas vartoja alkoholį, kad ieškovo aplinkoje nėra atliepiami vaiko poreikiai, į vaiko norą gyventi su atsakove. Remiantis išvadą teikiančios institucijos išvada, atsakovės gyvenamojoje aplinkoje vaikui sudarytos tinkamesnės sąlygos pasirūpinti higiena, atsakovė užtikrina vaikui saugią aplinką, padeda, atliepia jo poreikius, su ja artimesnis vaiko ryšys, atsakovės namuose nėra girtaujama, smurtaujama, kas vyko ieškovo aplinkoje. Į bylą taip pat pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovui yra virusinio hepatito C diagnozė (t. II, b.l. 179, 180), kas taip pat patvirtina išvadą, jog atsakovės aplinka vaikui yra tinkamesnė ir saugesnė. Esant reikalui, vaiku gali tinkamai pasirūpinti atsakovės motina, kuri kreipėsi dėl vaiko globos, dėl kurios būtų sprendžiama, jei atsakovei nepavyktų atsikratyti alkoholio vartojimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kad vaikas šiuo metu gyvena su atsakove, kuri tinkamai juo rūpinasi, vaikui reikalingas stabilumas, saugi, jo poreikius atitinkanti aplinka, teismas daro išvadą, kad geriausius vaiko interesus atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 str. 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Pažymėtina, kad CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Teismo aktyvumą įtvirtina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). CK 3.59 straipsnyje numatyta, jog teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką. Nagrinėjamu atveju šalys pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, prašydamos nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, tačiau nereiškė reikalavimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teismo posėdžio metu konkrečių bendravimo tvarkos sąlygų nesiūlė. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovas galės be jokių apribojimų, nuolat ir tiesiogiai bendrauti su sūnumi, išskyrus sūnaus ligos atvejus, atsakovė užtikrins sūnui galimybę bendrauti su tėvu ryšio priemonių pagalba: telefonu ar internetu. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė nustatyti, kad su vaiku bus bendraujama be apribojimų. Remiantis kasacinio teismo praktika, net nesant pareikšto reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nutraukus santuoką ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Kadangi ieškovas savo bendravimo su vaiku tvarkos nepasiūlė, atsakovė siekio riboti ieškovo bendravimą su vaiku, išskyrus ligos atvejus, neturi, tačiau reikalavimo dėl atitinkamo ribojimo nepareiškė, tarp šalių nesant ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, darytina išvada, kad šalys geba susitarti dėl bendravimo su vaiku tiek įprastomis sąlygomis, tiek nesant galimybės bendrauti dėl objektyvių aplinkybių, pvz. vaiko ligos. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytina, jog ieškovas su vaiku bendraus neribotai, šalių bendru sutarimu.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Nustačius nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove, iš ieškovo priteistinas išlaikymas vaikui. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl priteisdamas išlaikymą vaikui teismas turi įvertinti ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, jų nepilnamečio sūnaus poreikius.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė savo procesiniuose dokumentuose vaiko poreikių neaptarė, vadovavosi teismų praktikoje nurodomu orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį - minimalia mėnesio alga (MMA). Tačiau įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra ne minimali mėnesinė alga, o vaiko poreikiai.

Remiantis atsakovės paaiškinimais teismo posėdžio metu vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikia skirti 200 Eur maistui, virš 100 Eur aprangai, iki 60 Eur žaislams, iki 15 Eur vaistams ir higienai, iki 20 Eur mokyklos reikmėms, 5 Eur kirpyklai. Atsakovė nurodė, kad vaikas nori lankyti baseiną, tai kainuoja 55 Eur per mėnesį. Į bylą pateikti įrodymai, kad šalių vaikas serga bronchine astma (t. I, b.l. 104-105), tačiau atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaistai šiai ligai gydyti kainuoja vos kelis eurus per mėnesį, yra kompensuojami. Daroma išvada, kada papildomų išlaidų dėl specialių vaiko poreikių atsakovė nepatiria. Ieškovės atstovas paaiškino, kad vaikui buvo pirkta planšetė, už kurią mokama po 45 Eur per mėnesį, tačiau atitinkamų įrodymų į bylą nepateikta.

Ieškovo paaiškinimais, vien vaiko papildomam maitinimui reikia skirti po 150 Eur per mėnesį (5 Eur per dieną), mažiausiai 50 Eur aprangai, apie 10 Eur higienai, apie 20 Eur žaislams. Nors ieškovo požiūriu žaislai nėra būtinasis vaiko poreikis, su tokia pozicija nesutiktina. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, sąlygos lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Teismo vertinimu atsakovės nurodyta 100 Eur per mėnesį ir 300 Eur rugsėjo mėnesį suma vaiko aprangai yra per didelė, sudaranti net 1 400 Eur per metus. Nors atsakovė pateikia į bylą dalies atitinkamų išlaidų įrodymus (t. III, b.l. 36-37), jie atsakovės nurodytų sumų apimties nepagrindžia. 60 Eur suma kas mėnesį žaislams (720 Eur) per metus, taip pat neatitinka nei realių vaiko poreikių, nei pačios atsakovės galimybių. Kiti atsakovės nurodyti vaiko poreikiai yra realūs ir būtini, jų dydžiai protingi, nurodytos jiems reikalingos išlaidos laikytinos pagrįstomis, jų dydis atitinka visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas.

Įvertinęs visus tiek ieškovo, tiek atsakovės nurodytus šalių nepilnamečio vaiko poreikius, jų protingą dydį, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga iki 400 Eur suma.

CK 3.192 str. 3 d. numato, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams turi teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustačius šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, nustatytinos kiekvienos iš šalių galimybės teikti jam reikalingą išlaikymą.

Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Taigi nors tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą bei turimų išlaikytinių skaičių.

Byloje nėra duomenų apie kitus šalių išlaikytinius. Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro ir VĮ Regitra duomenimis, šalys transporto priemonių, nekilnojamojo turto, juridinių asmenų akcijų neturi (t. I, b.l. 6-8, 35-38, 109). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamas pajamas sudaro vidutiniškai virš 900 Eur per mėnesį darbo užmokestis (t. II, b.l. 125). Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė gaunantis ir 160 Eur per mėnesį prarasto darbingumo pašalpą. Byloje esančiais duomenimis, ieškovui iki 2019-11-30 nustatytas 50 procentų darbingumas (t. I, b.l. 158-159). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio dirba, gaus 600 Eur per mėnesį darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Atsakovės įsidarbinimo faktą patvirtino teismo posėdžio metu liudytoja apklausta su atsakovės šeima dirbanti socialinė darbuotoja L. M..

Teismas daro išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. Abi šalys neturi kitų išlaikytinių, turto, tačiau ieškovas gauna beveik dvigubai didesnes pajamas nei atsakovė. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, jog tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Duomenų apie nustatytą atsakovės darbingumo sumažėjimą byloje nėra, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė, kaip ir ieškovas, turi galimybę imtis priemonių siekdama užtikrinti jos teiktiną tinkamo dydžio išlaikymą vaikui.

Nustačius, kad šalių vaikui reikalingas iki 400 Eur per mėnesį išlaikymas, kad ieškovas yra tik 50 procentų darbingas, tačiau gauna dvigubai didesnes pajamas, tuo tarpu atsakovė, nors gauna perpus mažesnes pajamas, turi daugiau galimybių prisidėti prie tinkamo vaiko išlaikymo, teismas daro išvadą, kad šalys turi išlaikyti savo nepilnametį vaiką lygiomis dalimis. Pažymėtina, kad šią aplinkybę netiesiogiai pripažino ir pats ieškovas, ieškinyje nurodydamas, kad vaikui reikalingas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas ir prašydamas priteisti iš atsakovės pusę šio dydžio.

Atsakovė prašė priteisti išlaikymą vaikui nuo priešieškinio pateikimo teismui 2017-11-16. Tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvendamos kartu abi šalys pirkdavo vaikui maistą, drabužius, iki 2018 metų balandžio mėnesio kartu rūpinosi vaiku. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymas priteisiamas nuo tada, kai pareigą teikti išlaikymą turintis tėvas jos nebevykdo, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju išlaikymas vaikui priteistinas ne nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos, o nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios ir priteisia iš ieškovo vaiko išlaikymui 200 Eur per mėnesį periodines išmokas nuo 2018 m. balandžio 21 d.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Ieškovui nepareiškus prieštaravimų tenkinamas atsakovės reikalavimas nustatyti, kad periodines išmokas vaiko išlaikymui ieškovas moka iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovo 6 114,88 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja remdamasi minimalios mėnesinės algos dydžiu, pradedant skaičiuoti nuo 2014-12-01 iki kreipimosi į teismą dienos (2017-11-16).

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalims gyvenant kartu ieškovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, ji viena išlaikė vaiką, tam tikslui paėmė kreditą, kurį pati grąžino. Į bylą pateikti įrodymai apie vartojimo kreditą ir jo grąžinimą (t. I, b.l. 90-103), tačiau jie nepatvirtina, kad vartojimo kreditas buvo skirtas vaiko išlaikymui. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad grąžino kreditą iš savo asmeninių lėšų. Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas ir pajamos, įgyti santuokoje yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, todėl net jei atsakovė ėmė kreditą vaiko poreikiams tenkinti, preziumuotina, kad jis grąžintas iš bendrų šalių lėšų. Esant tokioms aplinkybėms, nėra galimybės daryti išvadą, kad ieškovas atitinkamu laikotarpiu neprisidėjo prie vaiko išlaikymo.

Byloje yra duomenys apie tai, kad 2017-05-09 atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, tačiau 2017-06-26 teismo įsakymas panaikintas, pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovei. Tokiu būdu nurodyta aplinkybė taip pat negali būti pagrindu spręsti, kad šalims gyvenant kartu atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo.

Į bylą pateiktame 2017-10-06 buities tyrimo akte (t. I, b.l. 124-126) užfiksuota, kad šalys nurodė, jog abu rūpinasi sūnumi, jį išlaiko, perka aprangą, už maitinimą ugdymo įstaigoje sumoka ieškovas. Nustatyta, kad iki 2018 metų balandžio mėnesio šalys kartu rūpinosi vaiku. Teismas daro išvadą, kad iki priešieškinio pareiškimo abi šalys kartu išlaikė vaiką, todėl atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, teismas atmeta atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Šalys reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nepareiškė, todėl išlaikymas vienai šaliai iš kitos nepriteisiamas.

Dėl turto padalinimo.

Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.).

Santuokos metu šalys transporto priemonių, nekilnojamojo turto, juridinių asmenų akcijų neįgijo (t. I, b.l. 6-8, 35-38, 109), reikalavimų dėl dalintino kilnojamojo turto nepareiškė. Teismas daro išvadą, kad dalintino bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto šalys neturi, todėl turto padalinimo klausimas byloje nesprendžiamas.

Dėl prievolių.

Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Teismas privalo nustatyti šalių prievolių pobūdį vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog 2017-11-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ieškovas pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, jam paskirta 48 MGL (1807,68 Eur) dydžio bauda, sumokant ją per 12 mėnesių (t. II, b.l. 3-6). Baudos už padarytus teisės pažeidimus negali būti laikomos bendra prievole (CK 3.115 str. 2 d.), todėl pripažintina, kad tai asmeninė ieškovo prievolė. Remiantis CPK 638 straipsnio 2 dalimi, kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos pateikė į bylą atsiliepimą, iš kurio matyti, kad kitų prievolių valstybei šalys neturi.

2016-11-02 Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo 7 010,38 Eur už be apskaitos sunaudotą elektros energiją, palūkanas, bylinėjimosi išlaidas (t. II, b.l. 11). Trečiasis asmuo AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad elektros energija buvo naudojama šeimos poreikių tenkinimui, todėl šalių prievolė šiam trečiajam asmeniui yra solidari. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsiskaitė su trečiuoju asmeniu AB „(duomenys neskelbtini)“, todėl reikalavimo dėl prievolės pobūdžio nustatymo spręsti nebereikia. Ieškovas pateikė įrodymus apie tai, kad 2018-04-03 tarp jo ir trečiojo asmens AB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta taikos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo iki 2018-05-07 sumokėti 6214,38 Eur sumą, kurią sumokėjus kreditorius atsisakys kitų teismo sprendimu patenkintų reikalavimų. 2018-04-12 ieškovas sumokėjo 4214,38 Eur (t. II, b.l. 46), 2018-04-16 – 2000 Eur, iš viso 6 214,38 Eur sumą. Teismas daro išvadą, kad su trečiuoju asmeniu AB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsiskaityta, todėl prievolės pobūdžio šiam kreditoriui nustatymo klausimas nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CK 93 str. 2 d.).

Ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas iš dalies, nutraukiant santuoką, tačiau ne dėl atsakovės, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 50 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo pateikė per elektroninių paslaugų portalą, todėl turėjo sumokėti 75 Eur žyminį mokestį (CPK 80 str. 7 d.). Atsakovei žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas 2017-11-20 nutartimi. Priešieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkintas pilnai, todėl 75 Eur žyminis mokestis priteistinas iš ieškovo valstybės naudai.

Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 650 Eur advokato pagalbos išlaidų, 16 Eur už VĮ Regitra registrų išrašo gavimą ir 5,79 Eur už VĮ Registrų centro išrašą. Iš viso atsakovė patyrė 671,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinys patenkintas iš dalies, tenkinant reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, tačiau santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tenkinant reikalavimą dėl pavardžių po santuokos nustatymo ir atmetant reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Tokiu būdu tenkinta apie 38 procentus ieškinio reikalavimų. Priešieškinys tenkintas iš dalies, tenkinant reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, pavardžių po santuokos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iš esmės tenkinant reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atmetant reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Tokiu būdu tenkinta apie 80 procentų priešieškinio reikalavimų. Tenkinus apie 80 procentų priešieškinio reikalavimų ir atmetus apie 63 procentus priešieškinio reikalavimų, ieškovas turi teisę į 71 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo priteistina 476,97 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi iš atsakovės ieškovei priteistina 50 Eur žyminio mokesčio, ši suma atimama iš ieškovo atsakovei mokėtinos sumos, priteisiant atsakovei iš ieškovo 426,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų nepriteisiant.

Procesiniai dokumentai byloje buvo siunčiami valstybės lėšomis. Susidarė 55,47 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos tarp šalių taip pat paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Iš ieškovo valstybės nauda priteisiama 71 proc. – 39,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš atsakovės – 16,09 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3p., 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo J. L. (J. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės N. L. (iki santuokos – P.), a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti atsakovei N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokinę pavardę – L..

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. L. (G. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove N. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo J. L. (J. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui G. L. (G. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-04-21 iki G. L. (G. L.) pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise jo įstatyminei atstovei – atsakovei N. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad ieškovas J. L. (J. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu G. L. (G. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) neribotai, bendru šalių susitarimu.

Nustatyti, kad prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, į. k. 188659752, dėl 1807,68 Eur baudos pagal 2017-11-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį yra asmeninė ieškovo J. L. (J. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. L. (J. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) 426,97 EUR (keturis šimtus dvidešimt šešis eurus 97 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovės N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo J. L. (J. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur žyminio mokesčio ir 39,98 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 114,98 (vieną šimtą keturiolika eurų 98 euro centus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovės N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 16,09 EUR (šešiolika eurų 09 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.