- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-1380-392/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32681-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- N. L.
- Ieškovas
- J. L.
- Trečiasis asmuo
- AB „Energijos skirstymo operatorius“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės ir pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal J. L. ieškinį atsakovei N. L. ir atsakovės N. L. priešieškinį ieškovui J. L. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys AB „Energijos skirstymo operatorius“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucija išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą po 190 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, padalinti kreditorinius įsipareigojimus, po santuokos nutraukimo šalims palikti turimas pavardes bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovei palikti turimą pavardę, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymą po 190 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki 2017-12-31, po 200 Eur nuo 2018-01-07 iki vaiko pilnametystės, mokant įmokas iki mėnesio paskutinės dienos, priteisti iš ieškovo 6 114,88 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą bei priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja ieškiniui, papildomai nurodė, jog šalys mokestinių nepriemokų neturi.
4. Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka, kad įsipareigojimai kreditoriaus naudai yra ieškovo asmeninės prievolės, kadangi elektros energija naudojama šeimos poreikių tenkinimui. Todėl skoliniai įsipareigojimai AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai turi būti pripažinti solidaria abiejų sutuoktinių prievole.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovas, atsakovė, jų sūnus bei ieškovo motina gyvena Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame trijų kambarių bute, kuriame sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Šalių sūnus mokosi 2 klasėje, būrelių nelanko, turi sveikatos problemų. Vaiko teigimu, jis nori gyventi su mama. Atsakovė palaiko ryšį su vaiko mokyklos pedagogais, domisi vaiko pasiekimais. Šeima 2017-05-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas gyvena su abiem tėvais, kurie pagal galimybes užtikrina vaiko teisę į tinkamas, stabilias, saugias gyvenimo sąlygas, kasdien juo rūpinasi, auklėja ir išlaiko, tačiau ketina nutraukti santuoką, o vaikas pasirinko gyventi su atsakove, manytina, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitiktų vaiko interesus.
6. Teismo posėdžio metu dalyvaujant psichologei apklaustas šalių nepilnametis G. L. paaiškino, kad tėvai, gyvendami kartu, pykosi. Šiuo metu vaikas susitinka su tėvu, kartu eina pasivaikščioti, eina į McDonald‘s, žaidžia virtualius žaidimus. Kartais vaikas su tėvu susitikti nenori, nes šis būna piktas, blogos nuotaikos, ypač kai vartoja alkoholį. Tėvas šaukia ant vaiko, kai šis padaro ką nors blogo. Kartą tėvas padėjo jam paruošti namų darbus, tačiau kitą dieną vaikas verkė, kadangi viskas buvo padaryta negerai. Su mama vaikas kartu eina pasivaikščioti, į piceriją, McDonald‘s, kartu piešia, žaidžia monopolį, atsakovė jam padeda, kai vaikas paprašo pagalbos, kartu sprendžia uždavinius, pagiria, kai vaikas padaro ką nors gerai. Kai padaro ką nors blogo, mama klausia, kodėl jis taip pasielgė. Mokykla yra prie namų, vaikui joje gerai sekasi, ten geri mokytojai, čia labiau patinka mokytis nei buvusioje mokykloje. Vaikui patogu gyventi su mama, nenorėtų nieko keisti, nori gyventi su ja, su ieškovu susitikti savaitgaliais mieste, daugiau matytis nenori. Jei gyventų su tėvu, su mama norėtų matytis kiekvieną dieną. Mama vaikui leidžia matytis su tėvu, išskyrus tuos atvejus, kai tėvas būna neblaivus. Vasarą vaikas gyveno pas tėvą, tačiau kartą jis buvo girtas, nėjo namo, todėl vaikas turėjo prašyti mamos, kad jį pasiimtų. Mama anksčiau išgerdavo truputi šampano.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1639, tarp ieškovo J. L. (J. L.) ir atsakovės N. L. (iki santuokos – P.) nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko atsakovei N. L. santuokinę pavardę – L.. Nustatė nepilnamečio vaiko G. L. (G. L.) gyvenamąją vietą su atsakove N. L.. Priteisė iš ieškovo J. L. (J. L.) išlaikymą nepilnamečiui G. L. (G. L.) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-04-21 iki G. L. (G. L.) pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise jo įstatyminei atstovei – atsakovei N. L.. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipė vykdyti skubiai. Nustatė, kad ieškovas J. L. (J. L.) bendrauja su nepilnamečiu G. L. (G. L.) neribotai, bendru šalių susitarimu. Nustatė, kad prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos dėl 1807,68 Eur baudos pagal 2017-11-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį yra asmeninė ieškovo J. L. (J. L.).
8. Sprendime nurodė, kad dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys, jų santykiai konfliktiški, abu vartoja alkoholį, šeimoje smurtaujama. Ieškovas gyvena nuomojamame socialiniame būste. Gyvenimo sąlygos šiame būste yra tik patenkinamos, jis yra be patogumų – tualetas lauke, vanduo iš šulinio, šildymas krosninis. Vaikas gyvena kartu su atsakove jos motinos su patogumais bute, lanko šalia esančią mokyklą. Kadangi vaikas išreiškė norą gyventi su atsakove bei jos gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos geresnės sąlygos, sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su motina. Nustačius, kad šalių vaikui reikalingas iki 400 Eur per mėnesį išlaikymas, kad ieškovas yra tik 50 procentų darbingas, tačiau gauna dvigubai didesnes pajamas, tuo tarpu atsakovė, nors gauna perpus mažesnes pajamas, turi daugiau galimybių prisidėti prie tinkamo vaiko išlaikymo, teismas padarė išvadą, kad šalys turi išlaikyti savo nepilnametį vaiką lygiomis dalimis. Teismas atmetė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo iš ieškovo priteisimo ir priteisė išlaikymą tik nuo priešieškinio pateikimo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Ieškovas J. L. apeliaciniu skundu prašo skirti byloje vaiko ambulatorinę psichologijos ekspertizę bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį dėl šių klausimų tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina. Atsakovė dėl ilgus metus trukusio alkoholinių gėrimų vartojamo ir priklausomybės jiems nėra emociškai stabili, jai pačiai būtina kasdieninė specialistų priežiūra (psichologų, psichiatrų), kurie padėtų atsisakyti ilgus metus ją kankinusios priklausomybės alkoholiniams gėrimams. Pati atsakovė neginčija fakto, jog yra priklausoma nuo alkoholinių gėrimų, kuriuos gėrė ilgus metus. Užgėrimų metu atsakovė išeidavo iš namų savaitei, mėnesiui bei palikdavo nepilnameti sūnų be motinos priežiūros. Tai patvirtina, kad atsakovės liga sukėlė jos psichikai sunkias sveikatos pasekmes, kurios neatsiejamai padarė žalos šeimai ir nepilnamečiui vaikui. Tai, kad šiuo metu atsakovė ilgiau, nei anksčiau nevartoja alkoholio, nepatvirtina fakto, kad atsakovė įveikė priklausomybę alkoholiui, yra emociškai stabili, integravosi į visuomenę, gyvena kitaip nei iki šiol, atstatė ryšį su nepilnamečiu sūnumi ir sugebės tinkamai spręsti sūnaus kasdieninius gyvenimo klausimus.
9.2. Priešingai nei atsakovės atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendravimo su socialiniais darbuotojais metu ieškovas nebuvo pastebėtas vartojantis alkoholį ar pagiringas, nėra priklausomas nuo alkoholinių gėrimų, nebuvo gydytas nuo priklausomybės jiems. Ieškovas pagal galimybes stengiasi tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku, sudaro tinkamas sąlygas specialistams lankytis jo namuose, geranoriškai bendrauja su socialiniais darbuotojais telefonu, tarp jo ir sūnaus yra stiprus emocinis ryšys. Šiuo metu ieškovas sprendžia klausimą dėl tualeto įrengimo bute, kadangi tai teismo sprendime akcentuota kaip viena iš priežasčių vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su atsakove. Ieškovas lanko pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo programą.
9.3. Bylos nagrinėjimo metu nepilnamečio G. L. nuomonė dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, nebuvo nuosekli ir kito priklausomai nuo motinos pažadų bei nupirktų vertybių – planšetinio kompiuterio.
Žemesnės instancijos teismas
9.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad materialinis išlaikymas nepilnamečiui priteisiamas nuo 2018 m. balandžio 21 d. Iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio atsakovė sistemingai gėrė alkoholinius gėrimus, dėl ko ne kartą buvo kviečiami policijos pareigūnai, išeidavo iš namų savaitei ir ilgesniam laikui, visiškai nesirūpino sūnumi. Nurodytu laikotarpiu atsakovė niekur nedirbo, todėl dėl asocialaus savo gyvenimo būdo ir pajamų neturėjimo visiškai neprisidėdavo prie materialinio nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Beveik visas vasaros atostogas nepilnametis vaikas gyveno su ieškovu. Ieškovas supirko sūnui visas būtinas priemones mokyklai, pilnai jį aprūpino drabužiais, rugsėjo 3 d. sūnaus klasės vadovei sumokėjo pinigus už pratybas, ekskursijas ir bendroms klasės išlaidoms. Šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (kvitus) ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui. Todėl jei išlaikymas būtų priteisiamas, jis turėtų būti priteistas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje yra nustatyta, jog vaikas ne kartą išreiškė savo norą gyventi pas motiną, t. y. atsakovę. Nors ieškovas savo apeliaciniame skunde šį vaiko norą kvestionuoja teigdamas, jog vaikas visą laiką gyveno pas ieškovą ir Vilniaus miesto socialinės paramos centro pagalbos šeimai skyriaus seniūnijose socialinei darbuotojai vaikas taip pat nurodė, jog nori gyventi su tėvu dėl to, kad motina dažnai būna neblaivi, bylos nagrinėjimo teisme metu vaikas išreiškė visiškai kitokią nuomonę. Vaikas nurodė, kad nori gyventi kartu su atsakove, nes su juo yra tinkamai bendraujama, jis yra padrąsinamas kai jį ištinka nesėkmė, jam padeda daryti namų darbus, ko ieškovas nedaro. Vaikas taip pat yra pareiškęs, jog atsakovės mama, t. y. vaiko močiutė, gerai su juo elgiasi, pažaidžia, tuo tarpu kita močiutė, t. y. ieškovo mama, vaiką dažnai bara ir tai jam nepatinka. Taip pat vaikas paaiškino, jog jam patinka mokykla, kurią jis lanko, kiti mokiniai bei mokytojai – vaikas yra prie jų pripratęs. Šias aplinkybes, kaip reikšmingas, įvertino ir pirmosios instancijos teismas, jomis motyvuodamas savo sprendimą. Taip pat svarbu paminėti, jog vaiko stipresnį emocinį ryši su atsakove atskleidžia vaiko pateikti atsakymai į psichologės teismo metu jam užduotus klausimus, t. y. šiuo atveju yra akivaizdu, jog vaikas su mama nori gyventi ne tik dėl to, kad jam ten gyventi yra maloniau, priimtiniau ir patogiau, tačiau ir dėl to, kad jis jaučia artimesnį ryši su mama, negu su tėvu. Atsakovė praeityje vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau kaip nustatyta byloje bei atsakovė yra nurodžiusi teismui, alkoholinių gėrimų vartojimą skatino bei sąlygojo paties ieškovo elgesys, jos bei jų vaiko atžvilgiu. Pradėjus gyventi skyrium su ieškovu ir susipratusi, kad gali keisti savo gyvenimą, atsakovė nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio alkoholinių gėrimų nevartoja visiškai. Dėl to nurodytos priežasties, dėl kurios vaikas nenorėjo gyventi su atsakove, iš esmės neliko ir vaikas nori gyventi kartu su mama. Apklausta socialinė darbuotoja, kuri lanko atsakovę ir vaiką, nurodė, kad atsakovė alkoholinių gėrimų nevartoja jau ilgą laiką, tinkamai vykdo savo kai mamos pareigas, rūpinasi vaiku ir dėl jo pergyvena, veda į būrelius. Nors ieškovas apeliaciniame skunde ir teigia, jog jis nėra priklausomas nuo alkoholio bei alkoholinių gėrimų nevartoja, tačiau tai neatitinka tikrovės. Ieškovas taip pat gana dažnai vartoja alkoholį ir yra nuo jo priklausomas, tačiau savo priklausomybės tiesiog nepripažįsta dėl to nuo jos nesigydo. Ieškovas yra patrauktas atsakomybėn įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu už vairavimą, kai alkoholio kiekis kraujyje viršijo 1,5 promilės. Byloje nustatyta, kad ieškovui yra diagnozuota virusinio hepatito C diagnozė. Virusinis hepatitas C - užkrečiamoji (arba infekcinė) liga. Šios ligos sukėlėjas – hepatito C virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį“, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei į šią aplinkybę, konstatuotina, jog vaikui saugesnė ir palankesnė aplinka gyventi bei vystytis bus sukurta gyvenant su atsakove. Ieškovo teiginių, kad jis neva visą vasarą rūpinosi vaiku ir jį išlaikė, pirko mokyklai būtinas priemones ir rūbus nepatvirtina jokie įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo momento.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos
13. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
14. Iš bylos medžiagos matyti, kad šeima 2017-05-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Abu sutuoktiniai vartoja alkoholį, ieškovas teistas už vairavimą esant neblaiviam, baustas už pasipriešinimą policijos pareigūnams, ieškovui nustatyta virusinio hepatito C diagnozė, ši liga užkrečiama. Atsakovė girtavo. Tačiau šalių tėvystės teisės nėra apribotos.
15. Ieškovas gyvena malkomis šildomame socialiniame būste (duomenys neskelbtini), jame nėra sąlygų nusiprausti, nėra tualeto. Atsakovė su vaiku gyvena pas savo motiną trijų kambarių bute su patogumais. Vaikas lanko šalia esančią Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokyklą. Atsakovė šiuo metu nebegeria.
16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ginčo šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriau atitinka vaiko interesus.
17. Ieškovo prašymas skirti byloje vaiko ambulatorinę psichologijos ekspertizę netenkintinas, nes ieškovas nesuformulavo ekspertams užduotinų klausimų, o vaiko gyvenamoji vieta nustatyta atsižvelgiant į jo interesus. Duomenų nuspręsti priešingai byloje nepakanka. Be to Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išreiškė nuomonę, kad vaiko interesus labiau atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina.
Dėl išlaidymo vaikui priteisimo momento
18. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
19. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą po 190 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymą po 190 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos (2017-11-16) iki 2017-12-31, po 200 Eur nuo 2018-01-07 iki vaiko pilnametystės, priteisti iš ieškovo 6 114,88 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Dėl išlaikymo dydžio ginčo nėra. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo J. L. išlaikymą nepilnamečiui G. L. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-04-21, t. y. nuo gyvenimo skyrium dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovas skundu prašo pakeisti išlaikymo pareigos atsiradimo momentą nustatant jog jis turi būti mokamas ne nuo 2018-04-21, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos t. y. 2018-11-05. Teisėjų kolegijos vertinimu tenkinti tokį prašymą nėra pagrindo. Išlaikymo įsiskolinimas iš ieškovo nebuvo priteistas, išlaikymas iš jo priteistas net ne nuo priešieškinio padavimo, o nuo gyvenimo skyrium pradžios - 2018-04-21. Aplinkybė, kad dalį vasaros tėvas buvo vaiką pasiėmęs, ar skyrė jam kokių nors papildomų lėšų nėra pakankamu pagrindu išlaikymą priteisti tik nuo ginčijamo sprendimo priėmimo momento.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas byloje nustatytų aplinkybių pagrindu padarė teisingas išvadas, todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.