- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-23
- Bylos Nr.
- eI2-6528-583/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00324-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- O. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
- Advokatai
- Gintaras Bagužis
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romano Klišausko, Aušrelės Mažrimienės,
nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjai O. K. (O. K.), jos atstovui advokato padėjėjui Gintarui Bagužiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. K. (toliau – ir Pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 24S15014 (toliau – ir Sprendimas) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių (2,5 metų) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2023 m. kovo 10 d. Pareiškėja ir Lietuvos pilietis G. J. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. 2023 m. liepos 10 d. Pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau ir - UTPĮ) 43 str. 5 d. 1 p.
2023 m. spalio 18 d. Valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) pateikė išvadą, kad iš Pareiškėjos O. K. užpildyto klausimyno matyti, jog ji kelia grėsmę valstybės saugumui, nes nuo 2019 metų iki dabar dirba Rusijos Federacijos federalinėje valstybinėje unitarinėje įmonėje „Gamybinis susivienijimas Majak“, kuri priklauso valstybinei atominės energijos korporacijai “Rosatom”.
2024 m. sausio 9 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą atsisakyti išduoti Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas 2024 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 24S15014, kuriuo nuspręsta uždrausti O. K. atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių (2,5 metų).
Pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, 2002 m. baigusi Čeliabinsko valstybinį universitetą, įgijusi matematikės kvalifikaciją. Paskutinė darbovietė nuo 2009 metų iki dabar Rusijos Federacijos federalinėje valstybinėje unitarinėje įmonėje „Gamybinis susivienijimas Majak Pareiškėja užima inžinierės, kompiuterių sistemų analitikės, prekių ir paslaugų pirkimo specialistės pareigybę. Pareigybė neturi specialių slaptumo žymių, todėl Pareiškėja laisvai keliaudavo po pasaulį, tame tarpe du kartus buvo išduotos JAV vizos.
Pareiškėja 2023 m. kovo 10 d. sudarė santuoką, kuri jai yra pirmoji, ji vaikų neturi, gyvena kartu su mama. Dauguma giminaičių Lietuvos piliečiai ir gyvena Lietuvoje, todėl labai dažnai lankėsi Lietuvoje. Dėsninga, kad čia surado savo vyrą, čia ir ištekėjo ir ruošiasi gyventi Lietuvoje, nes vyro mama sunkiai serga ir reikia pastovios priežiūros. Be to vyras baiginėja įrengti namą ir Pareiškėja skyrė remontui apie 6500 eurų savo santaupų. Pareiškėja domėjosi galimybe lankyti lietuvių kalbos kursus bei ieškotis darbo. Giminaičiai yra labai susiję ryšiais, tai rodo su skundu pateiktame prašyme išdėstyti faktai
Akcentuoja, kad Sprendimas kaip institucijos priimtas individualus administracinis aktas, todėl tokiam dokumentui privalomai taikomi Viešojo administravimo įstatymo 10 str. nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju aktualu yra tai, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismų praktika šiuo aspektu jau yra pakankamai gausi bei išplėtota. Joje akcentuojama (expressis verbis) ir tai, kad VAĮ įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo institucija rėmėsi, priimdama administracinį aktą.
Šiuo atveju klaidingai teigiama netiesa apie plačius Pareiškėjos šeiminius ryšius Lietuvoje Migracijos departamentas teigia, kad „nenustatė , kad O. K. turėtų kitų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje“. Anketoje dėl Leidimo laikinai gyventi Pareiškėja įrašė, kad Lietuvoje bendrauja su dėde Lietuvos piliečiu A. K. ir pussesere Lietuvos piliete J. B.. Dėdė Aleksandras yra jos tėvo brolis ir tas bendravimas su 3 pusseserėmis vyko visą jos gyvenimą. Vizos atvykti į Lietuvą jai visada buvo išduodamos giminaičių kvietimo pagrindu. Pareiškėjos vestuvėse dalyvavo dėdė K. A, teta L. K., pusseserė J. B. su šeima, pusseserė K. V. su šeima, pusseserė I. R. su šeima, ( jos dukrai A. Pareiškėja yra krikšto mama), vyro G. 3 draugai ir giminaičiai iš viso 20 žmonių.
Mano, kad Sprendimo motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, ko konkrečiai šiuo atveju nėra. Sprendimas yra iš esmės klaidingas ir pažeidžia Pareiškėjos teises. Tokiais veiksmais, kai dėl klaidos, faktiškai neegzistuojančios situacijos, valstybės įgaliota institucija priima kategorišką sprendinį, kuriuo yra daroma žala plačiąja prasme visuomenei.
Pagal formuojamą teismų praktiką konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą ir tuo pagrindu priimti valinį sprendimą (įsakymą) galima tik remiantis surinktų įrodymų visuma, o ne atskiru nutylėtu faktu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, valstybės institucijoje turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir/ar galimų klaidų galimybė, įrodymų šaltinių patikimumas, sprendinio socialinės pasekmės. Todėl, galima teigti ir daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, privalėjo būti grindžiamas objektyviu faktoriumi - įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų visumos, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos aplinkybės, jų realumas, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. MD teigia, kad Pareiškėjos santuoka kelia įtarimų ir pateikia faktą, kad jaunoji atvyko tik vienai parai, bet tuo pačiu turėjo paaiškinti, kad ES šalys Rusijos piliečiams išduoda tik trumpalaikes vizas, todėl kiekviena diena tampa labai brangi.
Apie stiprius socialinius ryšius rodo tas faktas, kad sutuoktiniai apsvarstę, kur jiems geriau gyventi, nusprendė įsikurti Vilniuje, nes vyras statėsi namą, o pareiškėja gyveno bute su mama. Jie kartu pradėjo remontuoti namą, tam Pareiškėja skyrė nemažai savo asmeninių lėšų, t. y 6500 eurų. Be to Genadijaus mama gyvena viena Vilniuje, jai 72 metai, sunkiai vaikšto bei pastoviai reikalinga pagalba. Rudenį sutuoktiniai nusipirko turistinę kelionę po Viduržemio jūrą.
Akcentuojama, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos migracijos politikos. Migracijos departamentas, neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių bei nesuteikęs Pareiškėjai laiko ir galimybės pasiaiškinti dėl jų, skundžiamu Sprendimu užkirto tolimesnę jos integraciją į jau aktyviai vykstančią Lietuvos visuomenę. Pareiškėjai sprendimas dėl uždraudimo atvykti į Lietuvą buvo įteiktas išvykstant iš Lietuvos. Pareiškėjos atžvilgiu buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą, Migracijos departamento atliktas patikrinimas, jeigu jis toks iš viso buvo, nebuvo išsamus, o padarytos išvados nepagrįstos surinktų įrodymų visuma.
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos atstovas teisminio nagrinėjimo metu palaiko skunde išdėstytus argumentus ir jų pagrindu prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į Pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad O. K. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis (UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p. pagrindu). Prašymo priėmimo metu pareiškėjai buvo pateiktas užpildyti klausimynas dėl papildomos informacijos gavimo. Pareiškėja pildydama klausimyną nurodė, kad 2002–2008 m. ir nuo 2009 m. iki dabar dirba Rusijos Federacijos federalinėje valstybinėje unitarinėje įmonėje „Gamybinis susivienijimas „Majak“.
UTPĮ 4 str. 4 d. nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. VSD pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad Pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė 2024 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 24S15014 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių. Migracijos departamentas 2024 m. sausio 9 d. taip pat priėmė sprendimą Nr. 24S10216, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris nėra skundžiamas nagrinėjamoje byloje.
Pareiškėjos darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad O. K. turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Federalinė valstybinė unitarinė įmonė „Gamybinis susivienijimas „Majak“ priklauso valstybinei atominės energijos korporacijai „Rosatom“. „Majak“ asociacija yra vienas didžiausių branduolinių objektų. Jos veiklos kryptys – valstybės gynybos užsakymų vykdymas, kuriant branduolinio ginklo komponentus, siekiant užtikrinti valstybės saugumą.
Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai.
Lietuvos Respublikos Seimo 2022-12-13 nutarime Nr. XIV-16576 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ pažymima, jog dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iš Ukrainos krizę, vykdomas valstybinis terorizmas, sudarytos palankios sąlygos Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos valdžios institucijų nurodymu ar su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvos Respubliką. Rusijos Federacija ir toliau laikosi atviros, vis intensyvėjančios grasinimų Ukrainą remiančioms valstybėms retorikos, niekindama jų nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, puoselėjamas vertybes, istoriją ar netgi neigdama jų egzistavimą, intensyvėja Rusijos Federacijos atakos prieš Ukrainos civilinę ir kritinę infrastruktūrą, Rusijos Federacijos retorikoje vis dažniau minima branduolinio ginklo panaudojimo galimybė, tęsiamas Rusijos Federacijos karių ir ginkluotės telkimas Baltarusijos Respublikos teritorijoje.
Migracijos departamento teigimu, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Priešingai nei teigia Pareiškėja, ginčijamas sprendimas buvo priimtas pagrįstai, vadovaujantis bei įvertinus duomenų visumą (pvz., įvertino pareiškėjos socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius, klausimyno atsakymai, VSD išvada), todėl Pareiškėjos teiginiai, kad Sprendimas buvo priimtas atmestinai, biurokratiškai ir formaliai, atmestini kaip nepagrįsti.
Pažymi, kad Migracijos departamentas ginčijamame sprendime nustatė pareiškėjos šeiminius ryšius Lietuvoje t. y. jos sutuoktinis G. J, gim. 1977 m., kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą sprendimą atsižvelgė į šiuos ryšius. Tuo tarpu pareiškėjos skunde vardijami asmenys (dėdės, pusseserės) nepatenka į šeimos narių apibrėžimą, kaip yra apibrėžta UTPĮ 2 str. 26 p.
Šalies argumentai
Pareiškėjos skundo teiginiai, kad Sprendimas yra klaidingas ir pažeidžia jos teises, vertintini kritiškai. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas dėl to, kad Pareiškėja yra pripažinta kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o ne dėl to, kad, kaip teigiama, buvo suabejota jos santuokos tikrumu.
Teigiama, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos migracijos politiką, nes Sprendimas priimtas remiantis surinktų duomenų ir VSD pateiktos išvados pagrindu, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. Įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad LVAT savo naujausioje praktikoje taip pat nurodo, kad dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos piliečių atžvilgiu, gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitinkinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė (pvz., LVAT 2023-08-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2129-662/2023).
Migracijos departamento teigimu visuma duomenų (Pareiškėja nuo 2009 m. iki dabar dirba Rusijos Federacijos federalinėje valstybinėje unitarinėje įmonėje „Gamybinis susivienijimas „Majak“, Pareiškėjai anksčiau leidimai laikinai gyventi ar nacionalinės vizos nebuvo išduotos) pakanka pagrįsto manymo, kad Pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą. Migracijos departamento vertinimu, uždraudimas Pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje.
Vien tik Pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl iš Pareiškėjo ryšių, suponuojančių jos pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023).
Atsiliepimas
Migracijos departamento atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais prašoma skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į Pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodoma, kad VSD, vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, 2023 m. spalio 18 d. raštu Nr. 18-11082 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo“ Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad Pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Tokia išvada pateikta, įvertinus visą turimą informaciją, bei atsižvelgus į griežtinamą ES ir Lietuvos teisinį reguliavimą dėl Rusijos Federacijos piliečių patekimo į ES teritoriją.
VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus (modus operandi) ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad Pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jos su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Rusijos Federacijos federaline valstybine unitarine įmone „Gamybinis susivienijimas „Majak“, kuri priklauso valstybinei atominės energijos korporacijai „Rosatom“. „Majak“ asociacija yra vienas didžiausių branduolinių objektų Rusijos Federacijoje, kuriame yra perdirbimo gamykla. Jos veiklos kryptys – valstybės gynybos užsakymų vykdymas, kuriant branduolinio ginklo komponentus, siekiant užtikrinti valstybės saugumą.
VSD vertinimu, Pareiškėja gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Rusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis šių valstybių valdantiesiems režimams.
Akcentuojama, kad buvę Rusijos Federacijos valstybinių institucijų darbuotojai potencialiai gali būti išnaudoti Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalūs ir patikimi Rusijos Federacijos valdžiai asmenys ir tuo kelia grėsmę valstybės saugumui, patvirtina ir LVAT savo nutartyse (pvz., LVAT 2023 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1937-463/2023; 2023 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2504-463/2023).
Teigiama, kad administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tik Pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl iš Pareiškėjos ryšių, suponuojančių jos pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui (pvz., LVAT 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023, 2023 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2464-463/2023).
VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos Pareiškėjos teisės bei laisvės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 24S15014, kuriuo Pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių (2,5 metų), teisėtumo ir pagrįstumo. Šio skundo nagrinėjimo ribos apibrėžtos 2024 m. kovo 4 d. teismo nutartimi.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ 135 straipsnio 5 dalis, numatanti, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė, jai Lietuvos Respublikos leidimas laikinai gyventi nebuvo išduotas, duomenų apie O. K. darbą Lietuvoje nėra. O. K. 2023 m. kovo 10 d. susituokė Lietuvos Respublikoje su Lietuvos Respublikos piliečiu G. J.. Registruoti santuoką Lietuvoje O. K. atvyko ir kitą dieną išvyko turėdama trumpalaikę Ispanijos Šengeno vizą. Pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi O. K. atvyko turėdama trumpalaikę Lietuvos Šengeno vizą, galiojančią nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2024 m. birželio 29 d.
Kaip matyti iš byloje teikiamų duomenų, 2023 m. liepos 3 d. Pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2307-LLG-0365 šeimos susijungimo pagrindu. Pareiškėja tiek prašyme, tiek 2023 m. liepos 10 d. atsakydama į Klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos)), nurodė, kad 2002–2008 m. ir nuo 2009 m. iki dabar dirba Rusijos Federacijos federalinėje valstybinėje unitarinėje įmonėje „Gamybinis susivienijimas „Majak“
UTPĮ 4 straipsnio 3 dalis nustato, jog užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
Migracijos departamentui pateikta VSD 2023 m. spalio 18 d. išvadą Nr. 18-11082, kurioje nurodyta, jog Pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Ši išvada argumentuojama tuo, kad Federalinė valstybinė unitarinė įmonė „Gamybinis susivienijimas „Majak“ (rus. ФГУП „ПО „Маяк“) priklauso valstybinei atominės energijos korporacijai „Rosatom“. „Majak“ asociacija yra vienas didžiausių branduolinių objektų Rusijos Federacijoje, kuriame yra perdirbimo gamykla. Jos veiklos kryptys – valstybės gynybos užsakymų vykdymas, kuriant branduolinio ginklo komponentus, siekiant užtikrinti valstybės saugumą. Sankcijas šiai įmonei yra įvedusi tik Ukraina. Teigiama, kad Rusijos Federacijos pil. O. K. darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad O. K. turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Akcentuojama, kad VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose.
Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė Sprendimą, kuriuo uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Pareiškėja, nesutinka su sprendimu, teigia, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad ji gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendimai priimti formaliai, neįsigilinus į individualų jos atvejį, neįvertinus visų jos socialinių ryšių su Lietuvos Respublika, grindžiant vien tik tuo, jog ji dirba Rusijos Federacijos federalinėje valstybinėje unitarinėje įmonėje „Gamybinis susivienijimas „Majak“.
UTPĮ 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Kaip matyti iš Sprendimo, draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra grindžiamas Pareiškėjos keliama grėsme nacionaliniam saugumui ir šiuo aspektu teisės aktuose įtvirtintu teisiniu pagrindu. Pažymėtina, jog nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., LVAT 2010-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)). Administracinių teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).
Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ü. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Z. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
Kaip jau paminėta, 2023 m. liepos 10 d. Pareiškėja atsakydama į Migracijos departamento pateiktą klausimyno 2 klausimą ir nurodydamas visas darbovietes, kuriose dirbo ar dirba šiuo metu, nurodė, kad 2002 – 2008 m. ir nuo 2009 m. iki dabar dirba Rusijos Federacijos federalinėje valstybinėje unitarinėje įmonėje „Gamybinis susivienijimas „Majak“. Pagal VSD duomenis, Federalinė valstybinė unitarinė įmonė „Gamybinis susivienijimas „Majak“ (rus. ФГУП „ПО „Маяк“) priklauso valstybinei atominės energijos korporacijai „Rosatom“. „Majak“ asociacija yra vienas didžiausių branduolinių objektų Rusijos Federacijoje, kuriame yra perdirbimo gamykla. Jos veiklos kryptys – valstybės gynybos užsakymų vykdymas, kuriant branduolinio ginklo komponentus, siekiant užtikrinti valstybės saugumą.
Šios aplinkybės suponavo išvadą, kad Pareiškėja, dirbdama Rusijos Federacijos federalinėje valstybinėje unitarinėje įmonėje „Gamybinis susivienijimas „Majak“ inžiniere, kompiuterių sistemų analitike, prekių ir paslaugų pirkimo specialiste privalo būti lojali Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui būnant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.
LVAT praktikoje nurodyta, jog Departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2017-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017-06-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., pvz., LVAT 2012-03-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
Sprendžiant dėl pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, pažymėtina, kad dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad VSD 2022 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymima, kad labiau nei bet kada iki šiol tapo akivaizdu, kad Rusija ir jos apsisprendimas naudoti karinę jėgą yra didžiausia grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui (https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2022/04/ LT-el-_.pdf).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose (žr.: LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje eA-1448-552/2024 ir kt.) ne kartą yra pažymėjęs, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama priežastimi, keliančia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę.
Šiuo konkrečiu atveju Pareiškėja ir realiuoju laiku dirba inžiniere, kompiuterių sistemų analitike, prekių ir paslaugų pirkimo specialiste įvardijamoje įmonėje, vykdančioje valstybės gynybos užsakymus, kuriant branduolinio ginklo komponentus. Taigi yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšys gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia Pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-930-442/2024). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, lojalumo Rusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems Rusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023).
Pažymėtina ir tai, kad nors ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas iš esmės yra grindžiamas Valstybės saugumo departamento pateikta informacija ir aplinkybėmis, tačiau iš Sprendimo turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjos šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika vertinimą – nustatė, kad O. K. leidimas laikinai gyventi nebuvo išduotas, duomenų apie O. K. darbą Lietuvoje nėra. Vertinant O. K. šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad O. K. susituokė 2023 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikoje su G. J, gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis.
Migracijos departamentas remdamasis UTPĮ 2 straipsnio 26 punkto nuostata ir apibrėždamas šeimos narių ratą, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nenustatė, kad O. K. turėtų kitų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie kitiems jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Remiantis Sprendime cituojamais VSAT informacinės sistemos duomenimis, O. K. su kelių dienų vizitais lankėsi Lietuvoje 2013 – 2019 m., 2023 m. fiksuoti 6 sienos atvejai. Registruoti santuoką Lietuvoje O. K. atvyko ir kitą dieną išvyko turėdama trumpalaikę Ispanijos Šengeno vizą. Pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi O. K. atvyko turėdama trumpalaikę Lietuvos Šengeno vizą, galiojančią nuo 2023-06-30 iki 2024-06-29 (fiksuoti trumpalaikiai buvimai nuo 2023-07-01 iki 2023-07-21 ir nuo 2023-10-20 iki 2023-11-06). Nustatyta, kad O. K. sutuoktinis periodiškai išvyksta iš Lietuvos (fiksuoti 81 sienos kirtimo atvejis), tačiau kartu su sutuoktine nekeliavo.
Taigi Sprendimo turinys, patvirtina, kad buvo įvertintos ne tik aukščiau minimos aplinkybės bet ir atsakymai į klausimynų klausimus (asmeninė pozicija dėl požiūrio į Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje bei Krymo priklausymo Ukrainai ar Rusijos Federacijai).
Teisėjų kolegijos vertinimu, tam tikros santuokinės, socialinės aplinkybės teigiant, kad Pareiškėją su Lietuva sieja tamprus ryšys, jos pildant klausimyną išdėstyta pozicija savaime nepaneigia byloje nustatytų esminių aplinkybių dėl Pareiškėjos darbo Rusijos Federacijos federalinėje valstybinėje unitarinėje įmonėje „Gamybinis susivienijimas „Majak“ bei iš to kylančios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjos procesiniuose dokumentuose teismui nurodytos kitos aplinkybės nekeičia atlikto vertinimo dėl jos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, t. y. dabartinės situacijos kontekste savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ji negali būti išnaudota Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.
Skunde yra dėstomi argumentai, kuriais grindžiama glaudi integracija dėl giminystės ryšių, siejančių su tėvo brolio šeima. Pagal UTPĮ 2 straipsnio 26 punkto nuostatas vertintina šeimos narių teisinė padėtis. Šiuo konkrečiu atveju Pareiškėją ir įvardijamus giminaičius sieja giminystės, o ne šeimos narių ryšiai, todėl šios aplinkybės nėra reikšmingos priimant ginčijamą sprendimą. Įvardijami giminystės ryšiai įvertinti nustatant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmę.
Teismo vertinimu Migracijos departamentas pagrįstai nenustatė aplinkybių, dėl kurių draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką O. K. galėtų būti netaikomas. Priešingai, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, Migracijos departamentas sprendė, kad yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog Pareiškėjos asmeninis interesas negali būti pateisintas faktu, kad šioje valstybėje gyvena jos sutuoktinis – Lietuvos Respublikos pilietis, ir negali būti pripažįstamas prioritetiniu bei labiau reikšmingu, nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamentas, įvertinęs tai, kad Pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau buvo nustatyti užsienietės šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, ir atsižvelgęs į Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37, 38.3 ir 39 punktus, Pareiškėjai nustatė 30 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, kurį teismas vertina kaip proporcingą. Teisėjų kolegijos vertinimu Migracijos departamento 2024 m. sausio 13 d. sprendimas yra pakankamai konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas, todėl draudimo Pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.
Nors Pareiškėja akcentuoja, kad Lietuvoje neįvykdė jokių pažeidimų, visada laikėsi Lietuvoje esančios teisinės tvarkos ir įstatymų bei jos darbas Rusijos Federacijoje nepagrindžia ir neįrodo jos tiesioginės grėsmės Lietuvos valstybei realumo ir akivaizdumo, todėl nebuvo pagrindo taikyti 2,5 metų draudimo atvykti į Lietuvą sankcijos. Teismo vertinimu, Pareiškėjos asmeniui pritaikytas draudimas yra proporcingas, Pareiškėja nei faktiškai, nei teisiškai nepagrindė savo teiginių, todėl jos argumentai laikytini deklaratyviais.
Nagrinėjamos bylos kontekste papildomai paminėtina, kad, vadovaujantis EŽTT praktika, pagal kurią Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., EŽTT1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje A., C. ir B. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 9214/80, Nr. 9473/81, Nr. 9474/81), 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje A. prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 21702/93)), darytina išvada, kad teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010). Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ü. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Migracijos departamento sprendimas priimtas laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas išvadas, todėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 24S15014 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką naikinti nėra pagrindo.
Pareiškėja skunde nurodė daugiau argumentų, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi bylai teisingai išspręsti ir niekaip nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-355/2011 ir kt.).
Pareiškėja prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus Pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos O. K. (O. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.