- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- eA-2464-463/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07701-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pirm.), Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- V.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. (V.) V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. (V.) V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. V. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 23S102936 (toliau – ir Sprendimas 1) ir 2023 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 23S104157 (toliau – ir Sprendimas 2) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. Pareiškėjas gyvena Lietuvoje nuo 1989 metų. Daugiau nei 30 metų pareiškėjui išduodami leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje. Paskutinis leidimas pareiškėjui buvo išduotas 2022 m. sausio 24 d., kuris galiojo iki 2027 m. sausio 24 d. K. Ž., (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 29 d. savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ir savo administruojamame portale paskelbė straipsnius apie pareiškėją, po kurių paskelbimo, t. y. 2023 m. kovo 30 d. Migracijos departamentas pareiškėjui atsiuntė užpildyti klausimyną.
2.2. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 1, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir Sprendimą 2, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2026 m. sausio 9 d. bei įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Abu sprendimai priimti tuo pačiu pagrindu, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
2.3. Pareiškėjas neturėjo jokių ryšių su Rusijos Federacijos Respublikos arba Baltarusijos Respublikos žvalgybų tarnybų atstovais. Migracijos departamentas ir Valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) nepateikė jokios konkrečios informacijos, patvirtinančios šias aplinkybes. Pareiškėjas, būdamas žurnalistu, 2001 m. gegužės mėnesį ėmė interviu iš asmens, turinčio kitokias pažiūras, tačiau tai įvyko prieš 20 metų ir šis faktas niekada nebuvo traktuojamas kaip pavojus nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas, imdamas interviu vykdė savo, kaip žurnalisto, pareigas, jis nedalyvavo protesto akcijose, politinėje veikloje, o jei ir dalyvavo viename ar kitame renginyje tai tik dėl to, kad yra žurnalistas. Pareiškėjas per daugiau nei 30 žurnalisto darbo metų buvo įvairių leidinių korespondentu Lietuvoje, t. y. užsienio valstybėse esančių kolegų bei leidinio prašymu gaudavo atsakymus į jiems rūpimus klausimus ir tai yra įprasta žurnalisto darbo praktika. Pareiškėjas už tai gaudavo autorinį atlyginimą.
2.4. Pareiškėjas nekursto ir nemenkina Lietuvos Respublikos valdžios institucijų, nesieja nepasitikėjimo lietuvių bei lenkų parama Ukrainai, pats kurį laiką prisidėjo prie pagalbos karo pabėgėliams. Pareiškėjas, pildydamas klausimyną Migracijos departamentui nurodė, jog nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje, patikino, jog nėra lojalus režimui, todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens išvada, kad pareiškėjas remia Rusijos Federacijos vykdomą agresiją Ukrainoje, yra nepagrįsta. Tai, kad pareiškėjas klausimyną pildė gimtąja kalba, nereiškia, kad jis nemoka lietuvių kalbos, priešingai, jis supranta, kalba ir rašo lietuvių kalba. Skundžiamuose sprendimuose nenurodomi pareiškėjo netinkami veiksmai, pagrindžiantys realią, o ne formalią grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui. Per visą buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo netinkamą elgesį, todėl išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę yra formali ir nepagrįsta.
2.5. Pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje ilgiau nei 30 metų kartu su savo motiną T. V., ja rūpinasi, nes dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės ji negali pati savimi pasirūpinti. Nors Sprendime 1 ir nurodomas šis faktas, tačiau neįvertintas pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis, jo sveikatos būklė ir amžius, jo motinos, kuri savimi negali pasirūpinti aplinkybės, nors sprendžiant klausimą, ar asmuo gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, valstybės saugumui, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo.
2.6. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų trečiojo suinteresuoto asmens išvados perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi įvertinti ne tik VSD išvadą, bet ir visas kitas, su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar yra pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko individualaus pareiškėjo vertinimo, į skundžiamus sprendimus perkėlė VSD išvadą, bet nepasisakė dėl tokių sprendimų proporcingumo. Skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
2.7. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą 2 taip pat neįvertino su pareiškėju susijusių individualių aplinkybių, neindividualizavo pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
4.1. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 27 d. gavo VSD raštą Nr. 18-6991, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas pasižymi Lietuvai nelojaliomis pažiūromis ir palaikė ryšius su Rusijos bei Baltarusijos žvalgybos tarnybų atstovais. Pareiškėjas, 2001 m. gegužės mėnesį vykusios NATO Asamblėjos sesijos Vilniuje metu aktyviai bendravo su antiglobalistais. Nustatyta, kad jis dažnai lankydavosi priešiškai ES ir NATO atžvilgiu nusiteikusių asmenų organizuojamose protesto akcijose, rašydavo sarkastiškus straipsnius, kuriuose šiuos asmenis tapatindavo su Lietuvos valstybe. Kurį laiką pareiškėjas buvo Maskvos dienraščio „Trud“ specialusis korespondentas, tačiau spaudos konferencijų metu kartais prisistatydavo olandų žurnalistu. Pareiškėjas palaikė Rusijos poziciją, neigiamai atsiliepdavo apie Lietuvą ir jos integraciją į ES ir NATO. Pareiškėjas savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje platino Rusijos informacinę politiką atitinkančią propagandinę informaciją, kuria siekiama menkinti Lietuvos valdžios institucijas, kurstyti nepasitikėjimą lietuvių ir lenkų parama Ukrainai, diskredituoti Lenkiją. Pareiškėjas, be kita ko, savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje perpublikuoja propagandinio turinio medžiagą iš rusiškų naujienų portalų, dalinasi su Kremliumi siejamų asmenų įrašais socialiniuose tinkluose, todėl VSD ir Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
4.2. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD išvada. Teisės aktuose numatyta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia VSD. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ir žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų tariamą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Migracijos departamentas nekvestionuoja VSD išvadų ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti priimant skundžiamus sprendimus.
4.3. Nors pareiškėjas tvirtina, kad skundžiamuose sprendimuose nurodytus veiksmus jis atliko būdamas žurnalistu, o sprendimuose nurodyti interneto šaltiniai nėra propagandiniai arba artimi Kremliui, tačiau tai yra jo subjektyvus vertinimas, nepaneigiantis jo keliamos grėsmės nacionaliniam valstybės saugumui. Išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės grindžiamos aktyviais pareiškėjo veiksmais viešojoje erdvėje bei VSD pateiktais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjo keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, kurie yra pakankami skundžiamiems sprendimams pagrįsti. Sprendžiant klausimą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, buvo įvertinta ne tik VSD išvada, bet ir pareiškėjo atsakymai į Migracijos departamento pateiktus klausimus. Nustatyta, kad pareiškėjo pozicija yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos visuomenės visuotinai reiškiama pozicija ir palaikymu Ukrainai.
4.4. Migracijos departamentas įvertino su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes: gyvenimo ir darbo laikotarpius Lietuvos Respublikoje, šeimyninius, socialinius ir ekonominius ryšius. Įvertinęs pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktus medicininius išrašus, atsakovas nenustatė, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas vertino, kad šeimyniniai ryšiai negali būti pagrindu nepaisyti užsieniečio grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjo šeimyniniai ryšiai buvo įvertinti ir priimant sprendimą dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę laiktotarpis (2,5 metų) yra proporcingas.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. V. skundą.
6. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatavo, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus 1 ir 2 veikė taip, kaip jį veikti įpareigoja galiojantys teisės aktai. Atsakovas sprendimus priėmė savo kompetencijos ribose, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ir vadovaudamasis kompetentingų institucijų pateiktais duomenimis, tinkamai taikydamas galiojančias teisės aktų nuostatas. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas ir nurodė, kad pildydamas klausimyną aiškiai nurodė savo poziciją, jog nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, tačiau vengimas atsakyti į klausimyno 11 klausimą dėl Krymo priklausymo bei pareiškėjo nuogąstavimai dėl galimos atsakomybės taikymo jam kilmės valstybėje, patvirtina Migracijos departamento ir VSD išvadas dėl jo pažeidžiamumo.
7. Teismas sprendė, kad išvados, jog pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, nekeičia ir tai, kad jis atsakydamas į klausimyno 10 klausimą, nurodė, jog nepritaria Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje. Teismas vertino, jog šis atsakymas tik patvirtina pareiškėjo selektyvų požiūrį į Ukrainos atžvilgiu Rusijos vykdomą agresiją ir atskirus šios agresijos epizodus, kurie yra neteisėti ir keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui. Pareiškėjo pozicijos nuoseklumą liudija ir tai, kad pareiškėjas pats skunde nurodo aplinkybes, kad už nepritarimą kariniams veiksmams Ukrainoje numatoma atsakomybė, pagal kurią asmenys yra baudžiami.
8. Teismas prieštaringai vertino pareiškėjo argumentus dėl jo dalyvavimo renginiuose ir informacijos skleidimo. Teismas sprendė, jog VSD pateikė išsamią informaciją, patvirtinančią, jog naujienų agentūros, kurių turiniu pareiškėjas dalinosi savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, yra Rusijos naujienų portalai, palaikantys Rusijos Federacijos režimą bei platino propagandinio turinio medžiagą, šių aplinkybių pareiškėjas nepaneigė objektyviais įrodymais.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo šeimyniniais ryšiais, t. y. kad (duomenys neskelbtini), todėl teismas darė išvadą, kad yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Teismas pripažino pagrįstais ir teisėtais Sprendimus 1 ir 2, o nustatytą 2,5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį laikė pagrįstu ir proporcingu.
III.
10. Pareiškėjas V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą bei panaikinti skundžiamus Migracijos departamento sprendimus. Pareiškėjas taip pat prašo pridėti papildomus įrodymus prie bylos medžiagos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Migracijos departamentas, VSD ir pirmosios instancijos teismas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas kelia realią ir rimtą grėsmę valstybės saugumui. Iš VSD ir teismo sprendime pateikiamų bendro pobūdžio argumentų, nenurodant nei vieno straipsnio turinio esmės ar propagandinio šaltinio, akivaizdu, kad šios institucijos nėra susipažinusios su publikuotu turiniu, o informaciją įvertino pagal antraštes arba paveikslėlius, nuotraukas. Pareiškėjas nepublikavo jokios Lietuvą ar Lenkiją žeminančios informacijos, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas yra nelojalus Lietuvos Respublikai ir kelia jai grėsmę. Byloje surinktų įrodymų vertinimas atliktas paviršutiniškai, apsiribojant tik pareiškėjo asmeninės socialinio tinklo „Facebook“ paskyros antraščių, paveikslėlių ir nuotraukų analize. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas keltų grėsmę nacionaliniam saugumui.
11.2. Migracijos departamentas nesudarė pareiškėjui galimybės pateikti savo paaiškinimus bei įrodymus, susijusius ne tik su pareiškėju, bet ir jo motina, jos (duomenys neskelbtini). Prieš priimdamas skundžiamus sprendimus, šiomis aplinkybėmis turėjo domėtis atsakovas. Pareiškėjas pateikė medicininių dokumentų išrašus, patvirtinančius, kad (duomenys neskelbtini), tačiau nei Migracijos departamentas, nei VSD neįvertino nurodytų aplinkybių, todėl skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
13. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Atsakovas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
13.2. VSD išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas pasižymi Lietuvai nelojaliomis pažiūromis ir yra palaikęs ryšius su Rusijos bei Baltarusijos žvalgybos tarnybų atstovais. 2021 m. gegužės mėnesį vykusios NATO Asamblėjos sesijos Vilniuje metu pareiškėjas aktyviai bendravo su antiglobalistais. Pareiškėjas dažnai lankydavosi priešiškai ES ir NATO atžvilgiu nusiteikusių asmenų organizuojamose protesto akcijose, rašydavo sarkastiškus straipsnius, kuriuose šiuos asmenis tapatindavo su Lietuvos valstybe. Kurį laiką pareiškėjas buvo Maskvos dienraščio „Trud“ specialusis korespondentas, tačiau spaudos konferencijų metų kartais prisistatydavo olandų žurnalistu. Pareiškėjas, be kita ko, savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje platina Rusijos informacinę politiką atitinkančią propagandinę informaciją, kuria siekiama menkinti Lietuvos institucijas, kurstyti nepasitikėjimą lietuvių ir lenkų parama Ukrainai, diskredituoti Lenkiją bei publikuodavo propagandinio turinio medžiagą iš rusiškų naujienų portalų, dalinosi su Kremliumi siejamų asmenų įrašais socialiniuose tinkluose.
13.3. Išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui grindžiamos aktyviais pareiškėjo veiksmais viešojoje erdvėje. VSD teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, kuri yra pakankama skundžiamiems sprendimams pagrįsti. VSD yra kompetentinga spręsti dėl asmenų keliamos grėsmės valstybės saugumui, o tai, kad pareiškėjas nesutinka su šios institucijos vertinimu, nepaneigia šio vertinimo pagrįstumo. Pareiškėjas sąmoningai savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje platina Rusijos informacinę politiką atitinkančią propagandinę informaciją, kuria siekiama menkinti Lietuvos valdžios institucijas, kurstyti nepasitikėjimą lietuvių ir lenkų parama Ukrainai, diskredituoti Lenkiją.
13.4. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo leidimo nuolat gyventi panaikinimo buvo įvertinta ne tik VSD išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, bet ir atsakymai į Migracijos departamento pateiktą klausimyną, kurie patvirtina Sprendimo 1 pagrįstumą. Pareiškėjas vengė atsakyti į tam tikrus Migracijos departamento klausimyno klausimus, ir tai patvirtina pareiškėjo pažeidžiamumą ir didelę tikimybę, kad esant įtemptai politinei situacijai Rusijos ir Baltarusijos institucijos šias baimes gali panaudoti veiklai prieš Lietuvą vykdyti.
13.5. Pareiškėjo skunde cituojama EŽTT praktika nagrinėjamu atveju nėra aktuali. Migracijos departamento Sprendimai nebuvo paremti įslaptinta informacija. VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui nėra įslaptinta, joje nurodytos aplinkybės, patvirtinančios pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, buvo aprašytos ir Migracijos departamento priimtuose sprendimuose, išvada buvo pateikta į bylą, todėl pareiškėjas turėjo galimybę teikti savo nesutikimo su išvadoje nurodytais teiginiais motyvus ir paaiškinimus. Teisės aktai nenustato pareigos Migracijos departamentui atlikti užsieniečio apklausą prieš priimant sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo arba draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Tokia apklausa, įgyvendinant teisę būti išklausytam, turėtų būti taikoma tais atvejais, kai užsieniečio paaiškinimai gali lemti priimamą sprendimą. Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo prieš priimdamas skundžiamus sprendimus apklausti pareiškėją.
13.6. Migracijos departamentas skundžiamuose sprendimuose įvertino tiek pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, tiek duomenis apie jo keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, kuri yra reali ir pakankamai rimta. Pareiškėjo asmeninis interesas, šeimyniniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir pragyventas laikotarpis Lietuvoje, negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo, todėl pareiškėjo leidimo nuolat gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė. Pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo motina (duomenys neskelbtini) nepateikė. Prie skundo pridedami medicininių dokumentų išrašai savaime nepatvirtina to fakto, kad (duomenys neskelbtini). Be to, nėra duomenų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini).
13.7. Pareiškėjas nepagrindė savo skundo reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, paneigiančių teismo sprendime nustatytas aplinkybes. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas ojektyviai ir visapusiškai, laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti. Teismo sprendimas priimtas tinkamai laikantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatyto imperatyvo visus valstybės institucijų priimamus sprendimus, taip pat ir susijusius su užsieniečių teisine padėtimi, analizuoti tuo aspektu, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.
15.2. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės augumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas perspektyvinis vertinimas. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčijamai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Pareiškėjo pozicija reiškiant palankumą prokremliškam režimui sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad jo gyvenimas Lietuvoje gali kelti pavojų nacionaliniam valstybės saugumui.
Šalies argumentai
15.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, Migracijos departamentas ir VSD nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui. VSD, atsižvelgusi į turimus duomenis, žinomus Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikusi perspektyvinį vertinimą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo pažiūrų, nesuderinamų su nacionalinio saugumo interesais ir ryšių su Rusijos bei Baltarusijos žvalgybos tarnybų atstovais.
15.4. VSD išvada, Migracijos departamento skundžiami sprendimai ir teismo sprendimas atitinka šiems sprendimams keliamus reikalavimus bei teismų praktiką, todėl nėra pagrindo jų naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 5 d. ir 2023 m. liepos 10 d. sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatuodamas, jog pareiškėjo ryšiai su Baltarusijos ir Rusijos institucijomis, aktyvi veikla viešojoje erdvėje, leidžia spręsti apie pareiškėjo pažeidžiamumą ir keliamą grėsmę valstybės saugumui, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką.
18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurį grindžia argumentais, jog teismas bylą išnagrinėjo formaliai, nepagrindė realios pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, tinkamai neįvertino jo ryšių su Lietuvos Respublika.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pridėti prie bylos medžiagos papildomus įrodymus, nurodydamas, kad anksčiau jų pateikti negalėjo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, šių įrodymų neprideda prie bylos medžiagos, kadangi jie priimti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.
20. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir turėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kuris galiojo iki 2027 m. sausio 24 d. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 27 d. gavo VSD raštą Nr. 18-6991, kuriame nurodyta, kad Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD nustatė, kad pareiškėjas pasižymi Lietuvai nelojaliomis pažiūromis ir yra palaikęs ryšius su Rusijos bei Baltarusijos žvalgybos tarnybų atstovais. 2021 m. gegužės mėnesį vykusios NATO Asamblėjos sesijos Vilniuje metu pareiškėjas aktyviai bendravo su antiglobalistais. Jis dažnai lankydavosi priešiškai ES ir NATO atžvilgiu nusiteikusių asmenų organizuojamose protesto akcijose, rašydavo sarkastiškus straipsnius, kuriuose šiuos asmenis tapatindavo su Lietuva. Pareiškėjas kurį laiką buvo Maskvos dienraščio „Trud“ specialusis korespondentas, tačiau spaudos konferencijų metu kartais prisistatydavo olandų žurnalistu. Rusijos informacinės agentūros „Rosbalt“ interneto puslapyje esančiame pokalbių forume pareiškėjas pasirašinėdavo slapyvardžiu „Kommentator“, palaikė Rusijos pusę, neigiamai atsiliepdavo apie Lietuvą ir jos integraciją į ES ir NATO. Pareiškėjas savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje platino Rusijos informacinę politiką atitinkančią propagandinę informaciją, kuria siekiama menkinti Lietuvos institucijas, kurstyti nepasitikėjimą lietuvių ir lenkų parama Ukrainai, diskredituoti Lenkiją. Taip pat pareiškėjas perpublikuodavo propagandinio turinio medžiagą iš rusiškų naujienų portalų, dalinosi su Kremliumi siejamų asmenų įrašais socialiniuose tinkluose. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą Nr. 23S102936, kuriuo Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu panaikino pareiškėjo turėtą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o 2023 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą Nr. 23S104157, kuriuo Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies pagrindu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius.
22. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 6 dalį Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai.
23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje pripažįsta, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administrainio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo.
24. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiami Migracijos departamento sprendimai grindžiami pareiškėjo galimai keliama grėsme valstybės saugumui, kuri nustatyta atsižvelgus tiek į pareiškėjo pateiktus atsakymus į klausimyno klausimus, tiek į VSD išvadoje pateiktą vertinimą, tiek į kitų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo asmenybe, visumą. Iš šių sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko ir individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
31. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
32. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjo darbas žurnalistu, ryšiai su Baltarusijos ir Rusijos institucijomis, aktyvi veikla viešojoje erdvėje buvo ir turėjo būti vertinami pagal skundžiamų sprendimų metu nustatytas aplinkybes, nes šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste šie ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją ir taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo šių aplinkybių aktualumo praėjo tam tikras laiko tarpas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023). Pareiškėjas dėl savo darbo, ryšių su Baltarusijos ir Rusijos institucijomis bei aktyvia veikla viešojoje erdvėje tampa lengviau palenkiamu vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis ir tuo kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.
33. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika.
34. Teisėjų kolegija šį argumentą pripažįsta nepagrįstu. Pareiškėjo ir jo motinos, gyvenančios Lietuvos Respublikoje, situacijos buvo individualiai įvertintos skundžiamuose sprendimuose, aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra pakankami, jog nusvertų nacionalinio saugumo vertybę.
35. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl iš pareiškėjo ryšių, suponuojančių jo pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023). Taigi pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika vertintini įrodymų visumoje sprendžiant su jo teisine padėtimi susijusius klausimus, tačiau neturi sprendimo rezultatą lemiančios teisinės galios, ypač atsižvelgus į byloje svarstomo valstybės saugumo klausimą.
36. Be to, valstybės turi tarptautinės teisės pripažįstamą teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
37. Šiame kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo darbas žurnalistu, ryšiai, suponuojantys jo pažeidžiamumą Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos, saugumo ir kitų tarnybų atžvilgiu ir aktyvi veikla viešojoje erdvėje yra pripažintinos reikšmingesnėmis aplinkybėmis sprendžiant dėl pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje nei pareiškėjo šeiminiai ar kitokio pobūdžio ryšiai su Lietuvos Respublika, kurie, nėra pakankamai stiprūs, kad galėtų pateisinti buvimą Lietuvoje ir paneigti nustatytą pareiškėjo keliamą realią ir akivaizdžią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo 2 turinį, konstatuoja, kad jis yra grindžiamas aktualiu teisiniu reglamentavimu, jame detaliai įvertintas pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis ir pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis bei kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendimas 2 yra pakankamai konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas, o jame pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.
39. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atmesdamas pareiškėjo skundą dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra faktinio ir teisinio pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
40. Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. (V.) V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.