- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-20
- Bylos Nr.
- e2A-1027-413/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13731-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- K. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1798-1210/2024, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui K. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo K. S. 4 504,72 Eur negrąžintos paskolos, 257,51 Eur paskolos palūkanas, 1 149,13 Eur administravimo mokestį, 8,45 Eur nuostolių atlyginimą (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. gruodžio 12 d., 14 proc. nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2029 m. balandžio 10 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 1 932,11 Eur sumos, 380,94 Eur sutarties sudarymo mokestį, 17,42 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 186 Eur žyminį mokestį ir 605 Eur atlygį už teisines paslaugas.
2. Procesiniai dokumentai (ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) atsakovui laikomi tinkamai įteiktais 2024 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė (CPK 142 straipsnis). Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo K. S. 4 504,72 Eur negrąžintą kreditą, 257,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 27,23 Eur sutarties sudarymo mokestį, 133,51 Eur administravimo mokestį, 17,42 Eur delspinigius, 8,45 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. gruodžio 12 d., 14 (keturiolikos) procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. gruodžio 13 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2029 m. balandžio 10 d.), nuo pagal 2023 m. balandžio 13 d. paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 15879438 tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 1 932,11 Eur sumos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 880,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ir 656,53 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2023 m. balandžio 13 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 15879438 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteikta 5 000 Eur paskola (4 602,50 Eur paskolos suma ir 397,50 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 72 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti Sutartyje numatytus mokesčius iki 2029 m. balandžio 10 d. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė vienašališkai Sutartį nutraukė 2023 m. gruodžio 8 d.
Dėl negrąžinto kredito ir mokėjimo (pelno) palūkanų
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovui tinkamai nevykdžius Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir negrąžinus kredito Sutartyje nustatytais terminais, laikoma, kad atsakovas pažeidė savo sutartinę prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovui nepateikus prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų ir/ar įrodymų, patvirtinančių, kad kreditas yra padengtas, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl nepadengto kredito priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 4 504,72 Eur negrąžintą kredito sumą (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).
Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, negautų pajamų ir delspinigių
7. Teismas nurodė, kad ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 257,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2023 m. gruodžio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagal Sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti 14 procentų dydžio metines palūkanas (palūkanos iš viso pagal Sutarties grafiką – 2 352,19 Eur). Šios palūkanos laikomos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Sutartyje nurodyta, kad kreditą ir palūkanas atsakovas turi mokėti iki 2029 m. balandžio 10 d. Sutartį nutraukus 2023 m. gruodžio 8 d., atsakovo nesumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanos iki Sutarties nutraukimo dienos sudaro 257,51 Eur sumą. Atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad mokėjimo (pelno) palūkanos iki Sutarties nutraukimo yra padengtos, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl šių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 257,51 Eur dydžio pelno (mokėjimo) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gruodžio 8 d.).
9. Teismas nurodė, kad ieškovei iš atsakovo turi būti priteistos 8,45 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. gruodžio 12 d. ir 14 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuoti už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. gruodžio 13 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos Sutarties termino pabaigos (2029 m. balandžio 10 d.), nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 1 932,11 Eur sumos.
10. Teismas nurodė, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 punkto reikalavimus todėl tenkintinas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 17,42 Eur dydžio delspinigius.
Dėl administravimo mokesčio ir Sutarties sudarymo mokesčio
11. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 380,94 Eur Sutarties sudarymo mokestį ir 1 149,13 Eur administravimo mokestį, teismas pažymėjo, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punkte nustatyta, jog sutarties (paskolos) sudarymo mokestis – paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t. y. jei kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė, nei 0.
12. Kreditingumo vertinimo mokestis numatytas bendrųjų sąlygų 1.11 punkte, kuriame nurodyta, kad tai yra mokestis paskolos gavėjui už jo kreditingumo vertinimą naudojantis prieinamuose mokamuose registruose esančiais duomenimis apie paskolos gavėjo asmenį, jo pajamas, įsiskolinimo istoriją ir pan. Mokestis negali viršyti sutarties sudarymo mokesčio dydžio ir yra ne didesnis nei 20 Eur. Kreditingumo vertinimo mokestis yra įskaičiuotas į sutarties sudarymo mokestį.
13. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad Sutarties sudarymo mokestis (skaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos) sudaro 7,95 procentus, skolintojų paskolinta suma (paskolos suma + sutarties sudarymo mokestis) sudaro 5 000 Eur, paskolos suma – 4 602,50 Eur. Pagal įmokų mokėjimo grafiką atsakovas įsipareigojo mokėti kas mėnesį 5,52 Eur dydžio Sutarties sudarymo mokestį (paskutinį mėnesį – 5,58 Eur), iš viso už laikotarpį nuo Sutarties sudarymo iki Sutarties pabaigos atsakovas turėjo sumokėti 397,50 Eur.
14. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, todėl jos veiklai taikomi VKĮ 25³ straipsnio reikalavimai. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalį, 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos. Taigi, pagal nurodomas VKĮ nuostatas, ieškovė, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, turi teisę ne mažiau kaip 75 proc. paskolos davėjo ar gavėjo gaunamo atlygio skaičiuoti nuo paskolos gavėjo grąžinamų įmokų. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu operatorius kiekvienam paskolos gavėjui, be kita ko, suteikia ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos.
Šalies argumentai
15. Ieškovė nurodė, kad atsakovui suteikė 600 Eur skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 552,24 Eur yra kredito dalis, o 47,76 Eur Sutarties sudarymo mokesčio finansavimas. Tačiau, anot teismo, byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė suteikė ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos visiems kredito gavėjams. Teismas pastebėjo, kad bendrosiose ir specialiosiose sąlygose, taip pat naudojimosi taisyklėse nurodoma, jog sutarties sudarymo mokestis yra skolintojų paskolinta suma (bendrųjų sąlygų 1.27 punktas, specialiųjų sąlygų nuostatos dėl suteikiamos paskolos dydžio ir naudojimosi sutarties 2.24 punktas), tačiau ieškovė neišskiriama kaip viena iš skolintojų kiekvieno paskolos (vartojimo kredito) suteikimo atveju. Byloje nesant duomenų apie tai, kad ieškovė iš tikrųjų kiekvienam paskolos (vartojimo kredito) gavėjui suteikė ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje numatyta išlyga.
Žemesnės instancijos teismas
16. Nustatęs, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi ir spręsdamas dėl ieškovei, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, priklausančio atlygio dydžio, teismas pažymėjo, jog pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį jis yra skaičiuojamas proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Vartojimo kredito sutarčiai esant nutrauktai nuo 2023 m. gruodžio 8 d., šalių sutartas įmokų mokėjimo grafikas nebeteko galios ir atsakovas nebeturėjo pareigos jo laikytis bei mokėti pagal jį įmokas. Atsižvelgdamas į tai, kad atlygis tarpusavio skolinimo platformos operatoriui skaičiuojamas nuo realiai pagal vartojimo kredito sutartį paskolos gavėjo grąžintų įmokų, teismas nurodė, kad vartojimo kredito sutarčiai esant nutrauktai, Sutarties sudarymo mokestis ieškovei gali būti priteisiamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito Sutarties nutraukimo. Pažymėjo, kad tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-317-1041/2024, 2024 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-419-1060/2024, 2024 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-460-1041/2024 ir kt.). Remdamasis nurodytu, teismas nusprendė, kad ieškovei iš atsakovo turi būti priteistas 27,23 Eur dydžio Sutarties sudarymo mokestis iki Sutarties nutraukimo (pagal įmokų grafiką Sutarties sudarymo mokestis iki Sutarties nutraukimo 43,79 Eur ((5,52 Eur × 7 mėn.) + (5,52 Eur : 30 d. × 28 d.) – atsakovo sumokėtas Sutarties sudarymo mokestis 16,56 Eur ((397,50 Eur – 380,94 Eur)).
17. Pasisakydamas dėl sutarties administravimo mokesčio, teismas nurodė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte numatyta, jog administravimo mokestis – specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis, išskaidytas visam paskolos terminui, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos, ir yra įskaičiuojamas į įmoką.
18. Teismas pažymėjo, kad Sutarties specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl 0,61 proc. dydžio kas mėnesį mokamo administravimo mokesčio. Šis dydis turėjo būti mokamas iki Sutarties termino pabaigos. Tačiau Sutartis buvo nutraukta nuo 2023 m. gruodžio 8 d., todėl, anot teismo, šalys nebeturi vykdyti sutartinių prievolių, o Sutartį pažeidusiai šaliai (atsakovui) taikoma civilinė atsakomybė. Tai reiškia, kad ieškovė nebeturi pareigos administruoti kas mėnesį mokamų mokėjimų paskirstymo, juo labiau, kad po Sutarties nutraukimo mokėjimai laikantis nustatyto grafiko nebeturi būti vykdomi. Ieškovei neturint pareigos vykdyti mokėjimų pagal Sutartį administravimo, ji nebeturi pagrindo ir reikalauti apmokėjimo už juos.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovo 133,51 Eur dydžio administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo (pagal įmokų grafiką administravimo mokestis iki Sutarties nutraukimo 214,34 Eur (25,27 Eur + 27,88 Eur + 27,68 Eur + 27,48 Eur + 27,27 Eur + 27,06 Eur + 26,85 Eur + 24,85 Eur (26,63 Eur : 30 d. × 28 d.)) – atsakovo sumokėtas administravimo mokestis 80,83 Eur (1 229,96 Eur – 1 149,13 Eur).
20. Teismas pažymėjo, kad ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jai proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
21. Šiuo atveju ieškinys yra patenkintas 83 proc. (6 880,95 Eur (patenkintų reikalavimų suma) × 100 proc. / 8 250,28 Eur (ieškinyje pareikštų reikalavimų suma)), todėl teismas nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovo 656,53 Eur (791 Eur × 83 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
22. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Finansų Bitė“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. sprendimo už akių dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, priteisti visą nesumokėtą 380,94 Eur sutarties sudarymo mokestį ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Bendrovė, atsižvelgdama į VKĮ pakeitimus, kuriais buvo leista investuoti į paskolas savo platformoje, taip pat remdamasi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, šiuo metu yra pritaikiusi tokį veiklos modelį, kai į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina kitus minėtoje normoje nustatytus reikalavimus, todėl netaiko VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų proporcingai skaičiuoti platformos operatoriui mokamo atlygio. Bendrovei kaip Platformos operatorei mokamas atlygis pagal paskolų sutartis sudarytas iš sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio, kuriuos privalo sumokėti paskolos gavėjas. Sutarties sudarymo mokestį paskolos gavėjas skolinasi iš investuotojų, t. y. skolintojų paskolintą sumą sudaro paskolos suma (bendra vartojimo kredito suma) bei sutarties sudarymo mokestis, kurį Bendrovė atskaito iš paskolos gavėjo paskolos išmokėjimo metu.
22.2. Paskolos gavėjui išmokant paskolą, atskaitomas sutarties sudarymo mokestis, kaip dalis Organizatoriui (šiuo atveju Ieškovui) mokamo atlygio, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6¹ dalimi. Paskolos gavėjui mokant mėnesines įmokas pagal Paskolos sutarties įmokų grafiką, iš atliktų mokėjimų gautos sumos paskirstomos minėtame punkte nurodoma tvarka. Atsakovui atlikus mokėjimus po Paskolos išmokėjimo, sutarties sudarymo mokesčio dalis (nagrinėjamu atveju tai sudaro 5,52 Eur) buvo paskirstyta investuotojams. Rinkoje įprasta tokia platformų praktika, taip pat bendrovė yra prižiūrima Lietuvos banko ir neturėjo iš klientų skundų ar priežiūros institucijos nurodymų dėl nepaskirstytų įmokų ar nesilaikytų taisyklių dėl 12 proc. investavimo į suteikiamas paskolas.
22.3. Pagal su atsakovu sudarytą paskolos sutartį, sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Remiantis paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27 punktu, sutarties sudarymo mokestis – šios sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui. Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovui už paskolos gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Tai yra mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma. Taip pat jis sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį. Ir paskolos suma (4602,50 Eur), ir sutarties sudarymo mokestis (397,50 Eur) yra skolintojų investuojama suma. Skolintojai suinvestavo atsakovo sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovo (organizatoriaus) sąskaitą, kaip atlygis organizatoriui, remiantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹, o atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams, pagal paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis.
23. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2023 m. balandžio 13 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 15879438 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteikta 5 000 Eur dydžio paskola (4 602,50 Eur paskolos suma ir 397,50 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 72 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti Sutartyje numatytus mokesčius iki 2029 m. balandžio 10 d. Kadangi atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovė nutraukė vienašališkai Sutartį nuo 2023 m. gruodžio 8 d.
26. Ieškovė, be kita ko, teismo prašė priteisti iš atsakovo ir ginčijamą 380,94 Eur sutarties sudarymo mokestį. Teismas skundžiamu sprendimu už akių šį ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 27,23 Eur sutarties sudarymo mokestį. Apeliaciniu skundu ieškovė skundžia šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.
27. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl dalies sutarties sudarymo mokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
28. Kaip minėta, skundžiamu sprendimu už akių ieškovei iš atsakovo yra priteista sutarties sudarymo mokesčio dalis, t. y. 27,23 Eur, paskaičiuota už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2023 m. gruodžio 8 d., ir atmesta ieškinio reikalavimo dalis, kuria ieškovė priteisti šį mokestį, paskaičiuotą nuo Sutarties nutraukimo iki joje numatyto termino pabaigos (2029 m. balandžio 10 d.).
29. Nesutikdamas su šia teismo sprendimo dalimi, ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, o šio mokesčio prigimtis ir paskirtis – tai atlygis ieškovei už paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat už su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Paskolos gavėjui išmokėjus paskolą, toliau yra atskaitomas sutarties sudarymo mokestis, kaip dalis organizatoriui (šiuo atveju ieškovei) mokamo atlygio, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6¹ dalimi. Be to, sutarties sudarymo mokestį sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalis, todėl atsakovas įsipareigojo jį grąžinti investuotojams, o ne ieškovei.
30. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
31. Bendrųjų sutarties sąlygų 1.27 punkte pažymėta, kad paskolos sutarties sudarymo mokestis – paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t. y. jei kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė, nei 0. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.11 punktą, kreditingumo vertinimo mokestis – mokestis paskolos gavėjui už jo kreditingumo vertinimą naudojantis prieinamuose mokamuose registruose esančiais duomenimis apie paskolos gavėjo asmenį, jo pajamas, įsiskolinimo istoriją ir pan. Mokestis negali viršyti Sutarties sudarymo mokesčio dydžio ir yra ne didesnis nei 20 Eur; kreditingumo vertinimo mokestis yra įskaičiuotas į Sutarties sudarymo mokestį. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.14 punkte numatyta, kad organizatorė yra UAB „Finansų bitė“, įrašyta į Lietuvos banko tvarkomą viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą.
32. Portalo naudojimosi sutarties 10.4 punkte, be kita ko, numatyta, kad paskolos gavėjas moka sutarties sudarymo mokestį organizatoriui pagal paskolos sutarties sudarymo metu galiojančius Paslaugų įkainius. Paskolos sutarties sudarymo mokestis aiškiai ir išsamiai yra nurodomas Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose ir paskolos gavėjas užtikrina, kad apie jo dydį buvo tinkamai informuotas ir su juo vienareikšmiškai sutinka. Paskolos sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Paskolos sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Paskolos sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu.
33. Pagal Portalo naudojimosi sutarties 7.9 punktą ir Sutarties bendrųjų sąlygų 3.13 punktą, pasibaigus aukcionui ir paskolos gavėjui akceptavus skolintojų siūlymus, organizatorius atlieka šiuos veiksmus: 1) priskiria paskolos sutarčiai unikalų jos identifikacinį numerį; 2) paskolos gavėjui suformuoja aktualų paskolos grąžinimo grafiką; 3) perveda sutarties sudarymo mokestį organizatoriui; 4) įskaito lėšas iš skolintojų (paskolos sumą) į paskolos gavėjo paskyroje esančią elektroninių pinigų sąskaitą ir suformuoja mokėjimą iš paskolos gavėjo paskyros į jo nurodytą banko sąskaitą. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punktą, iš paskolos gavėjo nuskaitomos sumos paskirstomos tokia tvarka: (i) administravimo mokestis; (ii) kiti organizatoriaus mokesčiai; (iii) palūkanos; (iv) sutarties sudarymo mokesčio grąžinimas investuotojams; (v) grąžinama paskolos sumos dalis (pirmiausiai tai jos daliai, kuri turėjo būti grąžinama anksčiau).
34. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis (skaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos) sudaro 7,95 proc., paskolos suma – 4 602,50 Eur, skolintojų paskolinta suma (paskolos suma + sutarties sudarymo mokestis) – 5 000 Eur. Taigi sutarties sudarymo mokestis sudaro 397,50 Eur (5 000 Eur skolintojų paskolinta suma – 4 602,50 Eur paskolos suma). Byloje pateikto įmokų mokėjimo grafiko duomenimis, sutarties sudarymo mokestis buvo išdėstytas dalimis – atsakovas turėjo mokėti 5,52 Eur dydžio sutarties mokestį kas mėnesį, o 2029 m. balandžio 10 d. su paskutine įmoka turėjo sumokėti 5,58 Eur sutarties sudarymo mokestį. Tokiu būdu periodinėmis įmokomis per laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki sutarties pabaigos atsakovas iš viso turėjo sumokėti 397,50 Eur dydžio sutarties sudarymo mokestį.
35. Byloje pateiktas 2023 m. balandžio 13 d. mokėjimo iš sąskaitos išrašas patvirtina, kad už atsakovą kredito dengimui UAB „Esto“ buvo pervesta 478,95 Eur suma, o pačiam atsakovui pagal Sutartį išmokėtas 4 123,55 Eur paskolos likutis, kas iš viso sudaro 4 602,50 Eur. Aptartos Portalo naudojimosi sutarties 10.4 punkto ir Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punkto sąlygos, taip pat ieškovės nurodytos aplinkybės ir bylos duomenys apie ieškovės atliktą piniginių lėšų pervedimą patvirtina, kad visą nurodomą ir prašomą priteisti iš atsakovo 380,94 Eur sutarties sudarymo mokesčio sumą ieškovė faktiškai yra persivedusi (atskaičiusi) sau jau sutarties sudarymo pradžioje.
36. Anksčiau aptartos sutartinės nuostatos patvirtina, kad Sutarties šalys bei mokėtinas sutarties sudarymo mokestis atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo dalyką. Ieškovė vartojimo kredito santykiuose su atsakovu veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis), o sutarties sudarymo mokestis yra ieškovės gaunamas atlygis. Pažymėtina, kad tokio vertinimo laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A 413 803/2023; Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-661-555/2023; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1026-796/2023 ir 2024 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-677-826/2024, kt.).
37. Sutarties sudarymo metu (2023 m. balandžio13 d.) galiojusios redakcijos (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų; šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. Taigi ši įstatymo norma tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygį tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinama įmokų suma ir nustato maksimalią atlygio ribą, kurią draudžiama viršyti, todėl ji vertintina kaip imperatyvioji teisės norma.
38. VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje numatyta, kad šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos.
39. Aptartame teisinio reguliavimo kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktą, sutarties (paskolos) sudarymo mokestis paskolos gavėjo mokamas organizatoriui. Ieškovės argumentai dėl įsipareigojimų paskolos davėjams negali pakeisti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio. Ieškovę sieja teisiniai santykiai tiek su paskolos davėjais, tiek su paskolos gavėju, tačiau įsipareigojimai pagal Sutartį, kurie yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, apima ieškovės teisinius santykius tik su kredito gavėju – atsakovu. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo vertinti ieškovės ir paskolos davėjų įsipareigojimų.
40. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir ieškovės pateiktos buhalterinės pažymos duomenų matyti, kad atsakovas ieškovei buvo sumokėjęs tik tris sutarties sudarymo mokesčio įmokas, iš viso 16,56 Eur (5,52 Eur × 3). Kadangi, pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį, ne mažiau kaip 75 procentai ieškovės (tarpusavio skolinimo platformos operatorės) gaunamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos (kredito) gavėjo grąžintų įmokų, darytina išvada, jog ieškovė nepagrįstai prašo jai priteisti sutarties sudarymo mokestį, kaip jai priklausantį atlygį.
41. Antra, nuo sutarties nutraukimo (šiuo atveju nuo 2023 m. gruodžio 8 d.) šalių nebesieja jokie sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai (atsakovui) taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (nuostolių ir netesybų atlyginimas). Nuostolių dydis turi būti įrodytas. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė įrodymų, kad visas ieškiniu prašytas priteisti sutarties sudarymo mokestis 380,94 Eur yra jos dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo patirti nuostoliai. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad jos prašoma priteisti suma buvo jos realiai patirtos išlaidos, susijusios su vartojimo kredito sutarties sudarymu. Nei bendrosiose, nei specialiosiose sąlygose šalys nebuvo nurodžiusios, kad sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra atlyginti ieškovei (apeliantei) nuostolius, susijusius su galimu atsakovo netinkamu vartojimo kredito sutarties vykdymu.
42. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo turi būti įvertinta, ar toks reikalavimas yra protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais. Siekiant nustatyti, ar konkreti suma priteistina iš vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, būtina nustatyti, kokia yra šio mokesčio paskirtis ir už kokius kredito davėjo atliekamus veiksmus tokia suma buvo nustatyta.
43. Nors sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27 punkto nustatyta, kad Sutarties sudarymo mokestis – paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad 380,94 Eur dydžio išlaidas apeliantė patyrė dėl sutarties sudarymo (CPK 178 straipsnis).
44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į sutarties sudarymo mokesčio dydį, aplinkybę, kad jis turėjo būti mokamas atsakovo periodiškai kiekvieną mėnesį, sutarties sudarymo mokestis šiuo atveju iš esmės buvo skirtas sutarties administravimui visu šalių sutartu sutarties galiojimo laikotarpiu (CPK 185 straipsnis). Kadangi vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, kad sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, toks mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Tokios praktikos laikomasi ir kitose analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-50-803/2022; 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022; 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2003-1097/2023; 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-297-854/2024; 2024 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-656/2024; 2024 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1264-560/2024, kt.).
45. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai taikė bei aiškino teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę vartojimo kredito teisiniuose santykiuose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas, pirmosios instancijos teisme priteistos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos, o prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkinamas (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.