- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- e2A-1026-796/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- D. Š.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei D. Š. dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų (nuostolių), delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ prašė iš atsakovės D. Š. priteisti: 1) 5002,66 Eur negrąžintą paskolą; 2) 485,78 Eur palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. liepos 27 d. 3) 449,01 Eur administravimo mokestį; 4) 33,97 Eur nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 6 d.; 5) 23 proc. nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. lapkričio 15 d.), nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 3 584,96 Eur sumos, 417,34 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 24 Eur delspinigių; 7) 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2023 m. vasario 22 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 73179352 (toliau – ir Sutartis), ja atsakovei buvo suteikta 5 420 Eur paskola 69 mėn. terminui. Paskola atsakovei suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama interneto skolinimo platforma finbee.lt (toliau – ir Portalas). Ieškovė, suteikdama atsakovei paskolą, 417,34 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į ieškovės sąskaitą, o 5 002,66 Eur paskolos sumą / likutį tiesiogiai pervedė atsakovei į asmeninę sąskaitą. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė Sutartį nutraukė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovės D. Š.: 5 002,66 Eur negrąžintą paskolą; 485,78 Eur palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. liepos 27 d.; 52,59 Eur administravimo mokestį; 33,97 Eur nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 6 d.; 23 proc. nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. lapkričio 15 d.), nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 3 584,96 Eur sumos; 24 Eur delspinigių; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 183,96 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; 762,44 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė valstybės naudai iš atsakovės 6,10 Eur pašto išlaidų. Teismo procesinio sprendimo motyvai:
3.1. Teismas nustatė, kad UAB „Finansų bitė“ ir atsakovė 2023 m. vasario 22 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 73179352, pagal ją ieškovė suteikė atsakovei 5 420 Eur (5 002,66 Eur paskolos suma ir 417,34 Eur) 69 mėn. terminui iki 2028 m. lapkričio 15 d. Ieškovė, suteikdama atsakovei paskolą, atsakovės 417,34 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į ieškovės sąskaitą, o 5 002,66 Eur paskolos sumą / likutį ieškovė 2023 m. vasario 23 d. tiesiogiai pervedė atsakovei į asmeninę sąskaitą. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovė sutartinių įsipareigojimų nevykdė, pagal sutartį mokėtinų įmokų nemokėjo, dėl to sutartis 2023 m. liepos 28 d. buvo nutraukta, o už negrąžintą kreditą ieškovė apskaičiavo sutartyje numatytas palūkanas iki sutarties nutraukimo, ieškovei iš atsakovės priteisė 5 002,66 Eur negrąžintą paskolos sumą ir 485,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. liepos 27 d.
3.2. Teismas dėl reikalavimo priteisti administravimo mokestį pažymėjo, kad šis mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (nors sutartyje ir numatyta kitaip). Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė nesumokėtą sutarties administravimo mokestį už laikotarpį iki paskolos sutarties nutraukimo (2023 m. liepos 28 d.), pagal ieškovės pateiktą buhalterinę pažymą sudarantį 52,59 Eur. Reikalavimas priteisti administravimo mokestį po sutarties nutraukimo dienos (2023 m. liepos 29 d.) iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. lapkričio 15 d.), pagal ieškovės pateiktą buhalterinę pažymą sudarantį 396,42 Eur, atmestas kaip nepagrįstas.
3.3. Teismas dėl reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo pažymėjo, kad ieškovei už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinus atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukus sutartį, tačiau iki šiol ieškovei neatgavus nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, yra prielaidos išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Atsakovei taikyta civilinė atsakomybė, iš jos priteisiant ieškovei nuostolius (negautas pajamas) (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Atsižvelgus į tai, kad atsakovei išlieka teisė pasinaudoti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise grąžinti kreditą anksčiau termino ir taip pasinaudoti teise mokėti mažiau palūkanų, teismo vertinimu, atsakovei tokia teise pasinaudojus, negautos pajamos nebegalėtų būti priteistos po paskolos grąžinimo, todėl tenkinti reikalavimai priteisti 33,97 Eur nuostolių atlyginimą, taip pat pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro paskolos sutartyje įtvirtintos 23 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusios būti paskolos dalies likučio, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2023 m. liepos 28 d.) iki ieškinio pateikimo (2023 m. rugpjūčio 6 d.) bei ieškovės prašymas dėl 23 proc. nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. lapkričio 15 d.), nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 3 584,96 Eur sumos, nes tai yra realūs ir pagrįsti ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos), kurių ieškovė galėjo tikėtis.
3.4. Teismas dėl reikalavimo priteisti sutarties sudarymo mokestį pažymėjo, kad ieškovė, suteikdama atsakovei paskolą, atsakovės 417,34 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į ieškovės sąskaitą, o 5 002,66 Eur paskolos sumą / likutį ieškovė 2023 m. vasario 23 d. tiesiogiai pervedė atsakovei į asmeninę sąskaitą. Be to, sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punkte numatyta, kad sutarties sudarymo mokestis – tai paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Mokestis skaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos (nagrinėjamu atveju 5 420 Eur). Mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Atsižvelgus į tai, kad, pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktą, sutarties sudarymo mokestis buvo iš atsakovės išskaitytas paskolos išmokėjimo metu, netenkintas reikalavimas priteisti iš atsakovės 417,34 Eur sutarties sudarymo mokestį.
3.5. Teismas nustatė, kad delspinigiai yra pagrįstai apskaičiuoti pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 7.5 punktą. Kadangi atsakovė savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdė, sutartimi šalys susitarė dėl delspinigių bei numatė jų apskaičiavimą, nustatytas pagrindas visiškai tenkinti reikalavimą dėl 24 Eur delspinigių priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Finansų bitė“ prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo procesinio sprendimo dalį dėl administravimo mokesčio ir sutarties sudarymo mokesčio ir ieškinį tenkinti visiškai – priteisti 449,01 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2028 m. lapkričio 15 d., priteisti nesumokėtą 417,34 Eur sutarties sudarymo mokestį. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovės sumokėtą 22 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
4.1. Ieškovė nesutinka su teismo sprendime už akių nurodytu administravimo mokesčio apskaičiavimu taikant kitą, nei ieškinyje nurodytą, laikotarpį. Ieškovės teigimu, nėra pagrindo trumpinti administravimo mokesčio apskaičiavimo laikotarpio ir mažinti priteistino administravimo mokesčio sumą. Nurodo, kad pagal Sutarties 2.4 punktą ir Bendrųjų sąlygų 1.2 punktą, paskolos gavėjas mokės administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Sutartą administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto paskolos gavėjas privalo sumokėti jei a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) paskola grąžinama anksčiau laiko, c) paskola refinansuojama.
4.2. Ieškovė nurodo, kad administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą Bendrąją vartojimo kredito metinę normą (BVKMN), tai sudaro 0,21 proc. nuo kiekvienos įmokos sumos. Administravimo mokestis yra viena bendra atsakovės mokama suma, ji yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį. Sudarydamos Sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio. Atsakovė žinojo mokėtiną administravimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki Sutarties pabaigos. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Ieškovė veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė ir atstovauja skolintojus (investuotojus) visuose paskolos administravimo etapuose. Atsakovei nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė Sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti administravimo mokestį, kurį ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
4.3. Apeliantė dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo pažymi, kad pagal Sutartį, šio mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Taip pat ieškovė remiasi Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktu ir nurodo, kad sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš Valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Tai yra mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma. Taip pat jis sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį.
4.4. Ieškovė nurodo, kad ir paskolos suma (5 002,66 Eur), ir sutarties sudarymo mokestis (417,34 Eur) yra skolintojų investuojama suma. Skolintojai investavo atsakovės sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovės (organizatorės) sąskaitą, o atsakovė sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams, pagal paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis. Kadangi sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, jį atsakovė įsipareigojo grąžinti investuotojams, o ne ieškovei, kaip nurodė teismas skundžiamame sprendime.
4.5. Sutarties sudarymo mokestis yra dalis ieškovei mokamo tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio ir sudaro dalį skolintojų paskolintos sumos. Likusią ieškovei, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorei, mokamo atlygio dalį sudaro administravimo mokestis, kuris išskaidytas visam paskolos terminui ir kurį paskolos gavėjai sutartimi įsipareigoja sumokėti ieškovei kas mėnesį už paskolos administravimą iki paskolos termino pabaigos. Šalys sudarė Sutartį, kurioje susitarė dėl visų atsakovei taikomų mokesčių (7,7 proc. sutarties sudarymo mokesčio bei 0,21 proc. administravimo mokesčio), jie buvo įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą. Iš Sutarties grafiko matyti, kad bendras sutarties sudarymo mokestis sudarė 417,34 Eur, bendras administravimo mokestis sudarė 449,01 Eur ir neviršijo bendrai vartojimo kredito kainai nustatyto ribojimo.
4.6. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo kilę ginčų dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo pagrįstumo ir įrodymų pakankamumo, o toks argumentas nurodytas tik teismo sprendime, ieškovės manymu, yra būtinybė pateikti naujus įrodymus. Ieškovė pažymi, kad ji yra suteikusi atsakovei 650 Eur skolintojų paskolintos sumos, iš jos 600,19 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai (ir tai sudarė 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos) bei 49,81 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti pagal Sutartį. Bendrovės įnašas į Sutartį sudarė VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytą 12 proc. reikalavimą ir atitiko Interesų konfliktų vengimo politikos 4.2.5 papunkčio nuostatą. Ieškovė, paskolos išmokėjimo metu išskaičiuodama sutarties sudarymo mokestį iš skolintojų paskolintos sumos, vadovavosi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, leidžiančia jai netaikyti Sutarčiai VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimo. Ieškovės vertinimu, iš atsakovės priteistinas likęs nesumokėtas sutarties sudarymo mokestis (417,34 Eur), kurį ši įsipareigojo grąžinti skolintojams pagal Sutartį.
5. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmesta dalis ieškovės reikalavimo dėl administravimo mokesčio priteisimo ir reikalavimas dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Byloje nustatyta, kad UAB „Finansų bitė“ ir atsakovė D. Š. 2023 m. vasario 22 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 73179352, pagal ją ieškovė suteikė atsakovei paskolą namų remontui 69 mėn. terminui iki 2028 m. lapkričio 15 d, o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, mokėti palūkanas ir kitus mokesčius, sudarančius bendrą paskolos kainą, laikydamasi paskolos grąžinimo grafike nustatytų terminų. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskolos suma yra 5 002,66 Eur; sutarties sudarymo mokestis (skaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos) – 7,7 proc.; skolintojų paskolinta suma (paskolos suma + sutarties sudarymo mokestis) – 5 420 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas Sutarties sąlygas ir į ieškovės pateiktą įmokų mokėjimo grafiką, kuriame nurodyta sutarties mokesčio suma kas mėnesį, buvo nustatytas 417,34 Eur sutarties sudarymo mokestis.
10. Byloje nustatyta, kad atsakovė savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė. Ieškovė elektroniniu paštu 2023 m. liepos 13 d. išsiuntė atsakovei įspėjimą ir paragino atsakovę sumokėti susidariusį 544,33 Eur įsiskolinimą per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Atsakovei per įsiskolinimui apmokėti nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengus, ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2023 m. liepos 28 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi iš Sutarties kylančias prievoles.
Dėl naujų įrodymų
11. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomą rašytinį įrodymą, kuriuo grindžia savo argumentus dėl reikalavimo priteisti sutarties sudarymo mokestį, ir prašo jį priimti, kaip naują įrodymą, kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantės teigimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo kilę ginčų dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo pagrįstumo ir įrodymų pakankamumo, o toks teismo argumentas nurodytas tik teismo sprendime, ieškovė neturėjo galimybės bylos nagrinėjimo metu pateikti papildomų įrodymų, nes rašytinio proceso tvarka buvo priimtas sprendimas už akių.
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos pobūdį, įvertinęs tai, kad ieškovė remiasi vėliau iškilusia rašytino įrodymo pateikimo būtinybe, taip pat tai, kad nagrinėjamoje byloje, atsakovei teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, rašytinio proceso tvarka buvo priimtas sprendimas už akių, įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias nustatyti aplinkybes, ieškovės pateiktą įrodymą priima ir vertina.
Dėl dalies sutarties administravimo mokesčio priteisimo
14. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 449,01 Eur sutarties administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties termino pabaigos, t. y. 2028 m. lapkričio 15 d., priteisimo ir priteisė 52,59 Eur nesumokėtą sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą už laikotarpį iki paskolos sutarties nutraukimo (2023 m. liepos 28 d.), o reikalavimo dalį priteisti administravimo mokestį po sutarties nutraukimo dienos (2023 m. liepos 29 d.) iki paskolos sutarties termino pabaigos, sudarantį 396,42 Eur, atmetė. Ieškovė UAB ,,Finansų bitė“ apeliaciniu skundu, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalimi, prašo iš atsakovės priteisti 449,01 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2028 m. lapkričio 15 d.
15. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis tik iš dalies patenkinti ieškovės reikalavimą priteisti sutarties administravimo mokestį, nurodo argumentus, kad administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą bendrąją vartojimo kredito metinę normą ir sudaro 0,21 procentus kiekvienos įmokos sumos, t. y. administravimo mokestis yra viena bendra atsakovės mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį. Apeliantė, remdamasi Sutarties 2.4 punktu ir Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punktu, nurodo, kad šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas, atsakovei nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė Sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti sutartą administravimo mokestį, kurį pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai, ir nėra pagrindo trumpinti administravimo mokesčio apskaičiavimo terminą.
16. Nustatyta, kad šalys Sutarties specialiosiose sąlygose susitarė dėl 0,21 procento administravimo mokesčio (mokamo kas mėnesį). Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis, išskaidytas visam paskolos terminui, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos ir yra įskaičiuojamas į įmoką. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.11 punkte, be kita ko, numatyta, jog nutraukus paskolos sutartį prieš terminą paskolos gavėjas privalo grąžinti visą paskolos sumą, sutarties sudarymo mokestį, administravimo mokestį už visą paskolos laikotarpį, iki paskolos sutarties nutraukimo dienos apskaičiuotas palūkanas, kaip mokestį už naudojimąsi pinigais, vėlavimo palūkanas, netesybas. Tokios sąlygos numatytos ir Sutarties specialiųjų sąlygų 2.4 punkte, numatant, kad paskolos gavėjas mokės administravimo mokestį, išskaidytą visam paskolos terminui, už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos, ir kuris yra įskaičiuotas į įmoką. Byloje pateiktos Portalo naudojimosi sutarties 10.4 punkte, be kita ko, numatyta, kad paskolos gavėjas moka administravimo mokestį (kuris yra išskaidytas visam paskolos terminui) organizatoriui kiekvieną mėnesį pagal paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą dydį iki paskolos termino pabaigos. Jei a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) paskola grąžinama anksčiau laiko, c) paskola refinansuojama – tokiais atvejais paskolos gavėjas privalo sumokėti visą administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto.
17. Pažymėtina tai, kad sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, kurios nenustato kreditoriui teisės reikalauti vykdyti sutartinę prievolę natūra. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. CK 6.221 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018, 37 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
18. Apeliantė pažymi, kad sudarydamos Sutartį šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Sutartis yra nutraukta. Taigi, ieškovė, nutraukusi sutartį, nebeturi administruoti mėnesinių mokėjimų surinkimo ir paskirstyti atsakovės mokamų įmokų, kaip nurodyta Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte, todėl ieškovė nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių ieškovė po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti.
19. Ieškovė nepagrįstai bando praplėsti administravimo mokesčio sąvoką bei paskirtį, kuri įtvirtinta Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte. Nors apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patirta administruojant su atsakove sudarytą sutartį po sutarties nutraukimo (CPK 178 straipsnis).
20. Atsižvelgiant į Sutartyje nurodytą administravimo mokesčio paskirtį, darytina išvada, kad šiuo atveju jis turi būti skaičiuojamas tik iki Sutarties nutraukimo, kadangi šios išlaidos iš esmės priklauso nuo Sutarties trukmės. Priešingu atveju būtų pažeista vartojimo kredito gavėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyra, taip pat protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi, sutartį nutraukus, išnyksta administravimo objektas.
21. Atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, į administravimo mokesčio paskirtį, kuri yra nurodyta šalių Sutartyje, taip pat į nurodytą teisinį reglamentavimą, bei kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė sutarties administravimo mokesčio dalį, apskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo, o likusią šio ieškovės reikalavimo dalį atmetė.
Dėl sutarties sudarymo mokesčio
22. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 417,34 Eur sutarties sudarymo mokestį. Pirmosios instancijos teismas, tuo pagrindu, kad sutarties sudarymo mokestis buvo iš atsakovės išskaitytas paskolos išmokėjimo metu, netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 417,34 Eur sutarties sudarymo mokestį. Apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
23. Apeliantė nurodo, kad sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Apeliantė taip pat nurodo, kad sutarties sudarymo mokestis yra dalis ieškovei mokamo tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio, jo prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Be to, apeliantė nurodo, kad sutarties sudarymo mokestis yra paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos investuotos sumos dalis, t. y. ir paskolos suma (5 002,66 Eur), ir paskolos sudarymo mokestis (417,34 Eur) yra skolintojų investuota suma; skolintojai investavo atsakovės sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovės (organizatorės) sąskaitą, o atsakovė sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams, pagal Sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis, o ne ieškovei.
24. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punkte numatyta, kad sutarties (paskolos) sudarymo mokestis – sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t. y. jei kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš Sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė, nei 0. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.11 punktą, kreditingumo vertinimo mokestis – mokestis paskolos gavėjui už jo kreditingumo vertinimą naudojantis prieinamuose mokamuose registruose esančiais duomenimis apie paskolos gavėjo asmenį, jo pajamas, įsiskolinimo istoriją ir pan. Mokestis negali viršyti Sutarties sudarymo mokesčio dydžio ir yra ne didesnis nei 20 Eur; kreditingumo vertinimo mokestis yra įskaičiuotas į Sutarties sudarymo mokestį. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.14 punkte numatyta, kad organizatorė yra UAB „Finansų bitė“, įrašyta į Lietuvos banko tvarkomą viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą.
25. Portalo naudojimosi sutarties 10.4 punkte, be kita ko, numatyta, kad paskolos gavėjas moka sutarties sudarymo mokestį organizatoriui pagal paskolos sutarties sudarymo metu galiojančius Paslaugų įkainius. Paskolos sutarties sudarymo mokestis aiškiai ir išsamiai yra nurodomas Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose ir paskolos gavėjas užtikrina, kad apie jo dydį buvo tinkamai informuotas ir su juo vienareikšmiškai sutinka. Paskolos sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Paskolos sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Paskolos sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu.
26. Pagal Portalo naudojimosi sutarties 7.9 punktą ir Sutarties bendrųjų sąlygų 3.13 punktą, pasibaigus aukcionui ir paskolos gavėjui akceptavus skolintojų siūlymus, organizatorius atlieka šiuos veiksmus: 1) priskiria paskolos sutarčiai unikalų jos identifikacinį numerį; 2) paskolos gavėjui suformuoja aktualų paskolos grąžinimo grafiką; 3) perveda sutarties sudarymo mokestį organizatoriui; 4) įskaito lėšas iš skolintojų (paskolos sumą) į paskolos gavėjo paskyroje esančią elektroninių pinigų sąskaitą ir suformuoja mokėjimą iš paskolos gavėjo paskyros į jo nurodytą banko sąskaitą. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punktą, iš paskolos gavėjo nuskaitomos sumos paskirstomos tokia tvarka: (i) administravimo mokestis; (ii) kiti organizatoriaus mokesčiai; (iii) palūkanos; (iv) sutarties sudarymo mokesčio grąžinimas investuotojams; (v) grąžinama paskolos sumos dalis (pirmiausiai tai jos daliai, kuri turėjo būti grąžinama anksčiau).
27. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis (skaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos) sudaro 7,7 proc., paskolos suma – 5 002,66 Eur, skolintojų paskolinta suma (paskolos suma + sutarties sudarymo mokestis) – 5 420 Eur. Taigi sutarties sudarymo mokestis sudaro 417,34 Eur (5 420 Eur skolintojų paskolinta suma – 5 002,66 Eur paskolos suma). Byloje pateikto įmokų mokėjimo grafiko duomenimis, sutarties sudarymo mokestis buvo išdėstytas dalimis – atsakovė turėjo mokėti po 6,04 Eur dydžio sutarties mokestį kas mėnesį, o 2028 m. lapkričio 15 d. su paskutine įmoka turėjo sumokėti 6,62 Eur sutarties mokestį; taip periodinėmis įmokomis per laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki sutarties pabaigos atsakovė iš viso turėjo sumokėti 417,34 Eur dydžio sutarties sudarymo mokestį.
28. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad investuojamą sumą sudaro paskolos suma ir paskolos sutarties sudarymo mokestis; surinkus reikiamą investuojamą sumą, paskolos gavėjui yra pervedama paskolos suma (dalis), kuri suteikiama naudotis pagal paskolos sutartį, paskolos sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai pervedamas paskolos gavėjo organizatoriui (ieškovei). Ieškovė byloje nurodė, kad ieškovė, suteikdama atsakovei paskolą, visą atsakovės 417,34 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, o 5 002,66 Eur paskolos sumą / likutį ieškovė tiesiogiai pervedė atsakovei į asmeninę banko sąskaitą. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat patvirtina aplinkybę, kad sutarties sudarymo mokestis tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovės (organizatorės) sąskaitą.
29. Byloje pateiktas 2023 m. vasario 23 d. mokėjimo iš sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovei pagal Sutartį išmokėta 5 002,66 Eur paskolos suma. Aptartos Portalo naudojimosi sutarties 10.4 punkto ir Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punkto sąlygos, taip pat ieškovės nurodytos aplinkybės ir bylos duomenys apie ieškovės atliktą piniginių lėšų pervedimą patvirtina, kad visą nurodomą ir prašomą priteisti iš atsakovės 417,34 Eur sutarties sudarymo mokesčio sumą ieškovė faktiškai yra persivedusi sau (atskaičiusi) sutarties sudarymo pradžioje.
30. Anksčiau aptartos sutartinės nuostatos patvirtina, kad Sutarties šalys bei mokėtinas sutarties sudarymo mokestis atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo dalyką. Ieškovė vartojimo kredito santykiuose su atsakove veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis), o sutarties sudarymo mokestis yra ieškovės gaunamas atlygis. Pažymėtina, kad tokio vertinimo laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑413‑803/2023; Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-661-555/2023; ir kt.).
31. Sutarties sudarymo metu (2023 m. vasario 22 d.) galiojusios redakcijos (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų; šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. Taigi ši įstatymo norma tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygį tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinama įmokų suma ir nustato maksimalią atlygio ribą, kurią draudžiama viršyti, todėl ji vertintina kaip imperatyvioji.
32. VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje numatyta, kad šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos. Vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai.
33. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kad ji yra suteikusi atsakovei 650 Eur skolintojų paskolintos sumos, iš jos 600,19 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai, ir tai sudarė 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos, bei 49,81 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti pagal Sutartį. Apeliantė teigia, kad ji, paskolos išmokėjimo metu išskaičiuodama Sutarties sudarymo mokestį iš skolintojų paskolintos sumos, vadovavosi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, leidžiančia jai netaikyti Sutarčiai VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimo. Taigi nurodytais argumentais dėl ieškovės investuotos sumos apeliantė iš esmės grindžia pagrindą taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje numatytą išimtį.
34. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodytą išimtį. Pažymėtina, kad apeliantės nurodyti duomenys šalių sudarytoje Sutartyje nenurodyti. Atsižvelgiant į tai, ieškovė, sudariusi vartojimo kredito sutartį su atsakove (vartotoja) pagal joje nurodytas sąlygas ir vartotojai neatskleidusi nurodomos informacijos, vėliau praranda teisę tuo remtis, įrodinėdama jos teisę gauti didesnę dalį sutarties sudarymo mokesčio, nei numatyta įstatyme (remiantis įstatyme numatytu šio mokesčio apskaičiavimo būdu), t. y. prisiima su tuo susijusių neigiamų pasekmių riziką.
35. Pažymėtina, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktą, sutarties (paskolos) sudarymo mokestis paskolos gavėjo mokamas organizatoriui. Ieškovės argumentai dėl įsipareigojimų paskolos davėjams negali pakeisti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio. Ieškovę sieja teisiniai santykiai tiek su paskolos davėjais, tiek su paskolos gavėja, tačiau įsipareigojimai pagal Sutartį, kurie yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, apima ieškovės teisinius santykius tik su kredito gavėja – atsakove. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo vertinti ieškovės ir paskolos davėjų įsipareigojimų.
36. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir ieškovės pateiktos buhalterinės pažymos duomenų matyti, kad atsakovė nėra sumokėjus ieškovei nė vienos suteiktos paskolos įmokos, palūkanų, sutarties sudarymo bei administravimo mokesčių dalies. Kadangi, pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį, ne mažiau kaip 75 procentai ieškovės (tarpusavio skolinimo platformos operatorės) gaunamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos (kredito) gavėjo grąžintų įmokų, darytina išvada, jog ieškovė nepagrįstai prašo jai priteisti sutarties sudarymo mokestį, kaip jai priklausantį atlygį.
37. Apeliantė pažymi, kad sutarties sudarymo mokestis yra dalis ieškovei mokamo tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio, likusią atlygio dalį sudaro administravimo mokestis, kuris išskaidytas visam paskolos terminui. Pažymėtina, kad VKĮ nuostatose nėra apibrėžta, kas sudaro skolinimo platformos operatoriui mokamą atlygį, t. y. nėra išskirti galimi sutarties sudarymo, administravimo mokesčiai ar kiti mokesčiai. Taigi nagrinėjamoje byloje tiek ieškovės prašomas priteisti administravimo, tiek sutarties sudarymo mokestis vertintini sistemiškai, kaip vieningas atlygis operatoriui.
38. Nustačius, kad prašomas priteisti sutarties sudarymo mokestis apskaičiuotas nesilaikant VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyto reikalavimo ir nesant pagrindo taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje numatytos išimties, ieškovės teiginiai, kad sutarties sudarymo mokestis (417,34 Eur) kartu su bendru administravimo mokesčiu neviršijo bendrai vartojimo kredito kainai nustatyto ribojimo, nekeičia teisinio faktinės situacijos vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovei priteistas administravimo mokestis yra pakankamas atlygis ieškovei, kaip skolinimo platformos operatorei. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 417,34 Eur sutarties sudarymo mokestį.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
39. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutartinę vartojimo kredito gavėjo atsakomybę, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą teismo sprendimo už akių dalį, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliantei taip pat neatlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.